 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina
|
L. Donskio blogas. Kur toji riba?
http://blog.delfi.lt/donskis/8040/
Trečiadienis, 2010-11-24 13:57
Leonidas Donskis
Ką tik savaitraštyje „Veidas“ pasirodžiusi nepasirašyta publikacija (regis, pavyko sužinoti, kad autorius vis dėlto egzistuoja ir net dirba LR Vidaus reikalų ministerijoje), skirta Niurnbergo tribunolui aptarti, tapo nauju riboženkliu mūsų politiniame gyvenime ir viešojoje erdvėje.
Pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais Lietuvoje viešai ir atvirai paneigtas Holokaustas
(žr.: http://www.veidas.lt/visuomene/istorija ... istorijoje ).
Keletas detalių maloniajam skaitytojui. Visų pirma, šiuo atveju (bet tik juo ir nieku gyvu ne kokiu nors kitu) aš nesiruošiu paklusti mūsų kalbos normintojų valiai ir rašyti žodį „Holokaustas“ iš mažosios raidės. Ne todėl, kad taip jį rašė ir teberašo šiam terminui jo dabartinę reikšmę suteikęs rašytojas Elie Wieselis ir juolab ne todėl, kad tik taip jis rašomas anglų kalba.
Visada šį žodį rašysiu iš didžiosios raidės dėl dviejų priežasčių: visų pirma, esu Holokaustą išgyvenusio žmogaus sūnus, todėl man už šios sąvokos veriasi sunaikinta mano giminė ir per stebuklą gyvas likęs tėvas, o ne politikų ar kalbininkų techniniai ginčai; antra, už šio žodžio slypi visiškas Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimas. Jei kas nors mano, kad čia mano tariamo politinio korektiškumo bėdos, man belieka patylėti – niekuo tokiam žmogui padėti negaliu.
Tad pirmą kartą po 1990 metų Holokaustas paneigtas ne geltonojoje ir bulvarinėje spaudoje (t.y. ne „Respublikoje“ ar „Vakaro žiniose“) ir ne sąmokslo teorijų kūrėjų ir ezoterinio ar visuotinio valdymo specialistų portaluose (t.y. ne „Balse“), o, kaip daugeliui iš mūsų atrodė, solidžiame ir gerą reputaciją turėjusiame leidinyje.
Kažkokia nelemta mūsų politinio ir visuomeninio gyvenimo logika vis labiau siaurina ratą žmonių ir leidinių, kuriais buvo galima pasitikėti ir kurie nusipelnė pagarbos. Kiekviena diena mūsų gyvenime reiškia ne naujas galimybes ir naujų idėjų ar žmonių atėjimą į viešąją erdvę, o tų pačių senųjų kovotojų vis labiau didėjantį nuovargį, nusivylimą ir vienišumą – naujieji kovotojai neateina. Bendražygių gretos mažėja. Jie tyliai emigruoja arba tyli, dorai net nesuvokdami, kad čia darosi. Dar liūdniau, kai niekšybės repertuarą į savo kalbėjimo ir mąstymo lauką įsileidžia žmonės, kuriais iki šiol buvo galima pasikliauti.
Kas vyksta? Ar mes spendžiame tą pačią rusišką dilemą, kurios esmė yra klausimas: ar mūsų visuomenė ir žmonės tokie defektyvūs, kad su jais jokia civilizuota ir iš tikrųjų demokratinė politika nėra įmanoma (įmanomos tik jos imitacijos ir pseudodemokratija), ar šalis yra valdoma tamsių jėgų, paprasčiausiai demoralizuojančių visuomenę ir žmones, kuriems telieka būti abejingais statistais arba ciniškais kvailysčių ir bjaurasties ruporais?
Ką gi, atidėkime į šalį sunkiai atsakomus klausimus, į kuriuos pats laikas atsakys, o geriau pamėginkime savęs paklausti, kaip įvyko padorumo ir civilizuotumo ribos pasislinkimas taip toli, kaip iki šiol niekas nebuvo jos pastūmėjęs? Mes žinojome teoriją, kad Lietuvoje antisemitizmas yra naftalininis, operetinis, vodevilinis ir liaudiškas. Tokio naftalininio ir liaudiško antisemitizmo simboliais yra tapę Motiejaus Valančiaus ir ypač Vinco Kudirkos rašiniai, įspėję lietuvius apie žydų klastą ir jų keliamus pavojus.
Mums (pripažinsiu, ir man pačiam) atrodė, kad intelektualaus ir rafinuoto antisemitizmo čia, Lietuvoje, tiesiog nėra – nėra net gilesnės intelektualaus antisemitizmo tradicijos. Net ir humanistas bei liberalus antiklerikalas Vincas Kudirka, prisiskaitęs į lenkų kalbą išverstų ano meto populiarių prancūzų antisemitų François Bournand’o ir Édouard’o Adolphe’o Drumont’o filipikų bei paskvilių, kad ir prirašęs bjaurių ir nuodingų dalykų apie žydus, net iš tolo neprilygo genialiems rafinuoto antisemitizmo klasikams – Richardui Wagneriui, Fiodorui Dostojevskiui. Neapykanta turi savo genijus ir eilinius.
Bet, žinoma, kvaila būtų dabar Vincą Kudirką vaizduoti buvus vos ne Johno Stuarto Millio sukirpimo liberalu, kuris tiesiog truputį nemėgo vienos ano meto didelės Lietuvos mažumos. Kad ir kaip būtų, pati istorija išsprendė problemą ir paliko Kudirkos tėvynę be šitos bendruomenės.
Savo jaunystės studijoje apie Kudirką „Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija“ Vytautas Kavolis rašė, jog savo antisemitinėmis insinuacijomis („Kodėl žydai nevalgo kiaulienos?“) „Kudirka šiuo atžvilgiu tipiškas lietuvis, turėjo daugoka neapykantos žydams“ (p. 44), todėl moralinis provincializmas, pasak jo, liko didžiausia Kudirkos yda.
Žinoma, neapykantos maskavimo meistryste ir rafinuotumu Kudirka iš tolo neprilygo savo įkvėpėjams – idėjinių antisemitų Bournand’o pamfletai „Žydai ir mūsų amžininkai“ ar Drumont’o „Žydiškoji Prancūzija“, „Pasaulio pabaiga“ ir „Antisemito testamentas“ toli pranoksta Kudirkos kvaziliaudišką demonologiją, nuo kurios telieka tik žingsnis iki išminties ir erudicijos stebuklų apie krikščionių kūdikių kraujo naudojimą žydų religiniam ritualui (ypač velykiniams macams).
Nors Kudirkos tekstuose esama ir vienos kitos modernaus idėjinio antisemitizmo užuominos – bet visos jos kažkokios knyginės ir negyvos. Nebūta Kudirkos neapykantos genijaus. Veikiau neapykantos eilinio. Bet, žinoma, sykiu jo būta ir didžio Lietuvos patrioto. Kaip mums gyventi su tokiu mišriu paveldu? Be abejo, galima susigyventi su savo istorija ir ją priimti. Tik ne faktų, tiesos ir kritiško žvilgsnio į save sąskaita.
Pakaks apie istorines paraleles ir užuominas. Mums ilgai nekėlė abejonių, kad Holokausto neigimas šalyje, kurioje buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė, neįmanomas. Atrodė, kad gali būti žmogiškai suprantamo noro teisintis, atsisakyti tikėti tuo, mėginti solidarizuotis su į istorijos ir geopolitikos mėsmalę patekusių artimųjų likimais, bet Shoah neigimo…
Pamenu diskusiją su savo draugu, iškiliu išeivijos politologu Aleksandru Štromu (jis pats per stebuklą liko gyvas per Holokaustą, priglaustas ir išgelbėtas lietuvių krikščionių Antano ir Marijos Macenavičių šeimos), kurios metu paklausiau, kada ateis laikas, kai Lietuvoje bus pradėta perimti iš Vakarų rafinuoto antisemitizmo formas, tokias kaip Holokausto neigimas. Štromui neatrodė, kad tai būtų įmanoma. Kas tik nori gali būti, anot jo, įskaitant nenorą pripažinti baisius istorijos faktus arba nuo pjedestalo nukelti su nusikaltimais susijusius politikos ir kultūros herojus, bet neigti Holokaustą šalyje, kurioje Galutinis Sprendimas pavyko su triumfu… Tai neįmanoma, pasak Štromo.
Įmanoma. Deja. Šitą ką tik įrodė „Veido“ publikacija.
Keli klausimai. Visų pirma, kodėl? Ar tikrai buvo manoma, kad informacija skirta sočiam, bukam vartotojui, kuriam reikia lengvos, „skanios“ provokacijos ir intrigos, idant skaitymo rytmetis neapkarstų nuo pernelyg sudėtingos ar slegiančios informacijos?
Ar tai nuoširdi idėjinių antisemitų akcija, tikintis atsakomojo „klastingų“ žydų arba sąžinės ir orumo nepraradusių (t.y. liberalių, vadinasi, „prožydiškų“) lietuvių reakcijos, kuri paskatins save įgyvendinančią pranašystę – na ko tie žydai nori? Šmeižti mus?
Ar tai paprasčiausia ir eilinė Rusijos provokacija, surandant sau naudingus idiotus ir žinant, kad antisemitizmas yra silpnoji lietuvių vieta, tikras šios šalies Achilo kulnas? Juk norint įtikinti ES ir Vakarus, kad nekenčiamosios ir išdavikiškos Baltijos šalys yra kriptofašistinės ir beviltiškos, kad visas jų mąstymas yra įkvėptas Antrojo pasaulinio karo ideologinio paveldo ir nacizmo, kad visas jų istorinis-politinis naratyvas esą yra antisemitinis, pakanka tik pasinaudoti vietiniais neapykantos eiliniais – it tapybos meistrui savo dirbtuvėje baigiant darbą vienu kitu potėpiu, kai visą juodąją darbo dalį atlieka uolūs mokiniai.
Arba pati nemaloniausia versija, kurios nesinori net aptarinėti, bet kurios, deja, slėpti darosi nebeįmanoma. Gali būti, kad mus valdo tiesiog tamsios jėgos. Tai anaiptol ne kokie demonai ar it iš Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ atkeliaujantis Volandas su visa savo svita. Demonų ar Šėtono versija būtų pati mieliausia ir puikiai įsiterptų į mūsų atkaklias pastangas save vaizduoti kaip stebuklinės pasakos herojus, kovojančius su slibinais ir juodaisiais riteriais.
Ne. Naujos tamsiosios jėgos – tai iš net minimalios demokratinės kontrolės išslydę ir nuo visuomenės atitrūkę politiniai ir juridiniai technokratai bei instrumentalistai (kuriuos aiškiai skiriu nuo demokratijos vertybes ir žmogaus teises išpažįstančių politikų bei juristų), kuriems visa šalies istorija ir dabartis tėra jų pačių galios ir įtakos kovų lauko projekcija. Pilkieji politiniai biurokratai ir valdymo bei socialinės ir politinės kontrolės specialistai, seniai pakeitę Lietuvoje neegzistuojančios savivaldos ir vietinės demokratijos figūras.
Jie tiesiog instrumentalistai. Šie žmonės niekada nesuvoks savo šalies dramų, slypinčių jos istorinėje atmintyje. Jie tiesiog norės surasti techninius sprendimus, kurie eliminuotų problemą. Viena iš tokių problemų ir yra Holokausto atmintis bei sąžiningas istorinis jos tyrimas. Akivaizdu, kad jau nutarta tyliai eliminuoti šią problemą ją reliatyvizuojant, vulgarizuojant arba tiesiog imant ir ištirpdant kituose pasakojimuose.
Tad Holokaustą neigiantis straipsnis anksčiau ar vėliau turėjo pasirodyti. Gali būti, kad mes išmėginami ir stebimi, mėginant nustatyti ribą, kurios peržengti mes vis dėlto neleisime (beje, mano „mes“ yra anaiptol ne etninė grupė, o visi Lietuvos liberaliosios demokratijos šalininkai ir liberalūs patriotai, įžvelgiantys skirtumą tarp ksenofobijos ir tėvynės meilės, fašizmo ir patriotizmo).
Vieną ribą jau buvo leista peržengti. Lietuvos gyventojų genocidui tyrinėti skirtas muziejus Vilniuje sugebėjo genocido sąvoką pritaikyti sovietų karo nusikaltimams ir trėmimams, iš jos lauko de facto pašalindamas Holokaustą. Galima kiek nori atsišaudyti spaudoje, bet balta yra balta, o juoda – juoda. Šitą mums priminė ne tik šokiruoti Vakarų šalių istorikai ir karo nusikaltimų tyrinėtojai, bet ir mūsų pačių istorikai (belieka tik padėkoti už tai Algimantui Kasparavičiui).
Kitą ribą leidome peržengti, kai mūsų Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis tiesiai šviesiai pasakė, kad dviguba pilietybė yra naudinga tik žydams. Spręskime patys, kaip reaguoti į LR užsienio politikos šefo žodžius apie tai, kad sunaikinta bendruomenė gali tapti kliūtimi sprendžiant problemą, kuri, pasirodo, neaktuali daugiau nei milijonui svetur gyvenančių „tikrų“, t.y. etninių, lietuvių. Aš tokius dalykus vadinu Markizo de Sade’o efektu – visi pasibaisi, kad pagarsinta tai, ką visi arba daug kas tyliai galvoja ir daro.
Kad ir kaip būtų, šią ribą leidome peržengti. Nekelsiu klausimo, ar šią genialią įžvalgą mūsų ministrui kas nors padovanojo, ar jį patį aplankė kūrybinis įkvėpimas ir toks politinis regėjimas. Bet civilizaciją nuo barbarybės skiriančioje šalyje tokius žodžius pasakęs ministras būtų turėjęs arba nedelsiant atsistatydinti, arba mažų mažiausiai atsiprašyti mūsų akyse mirštančios ir dar kartą brutaliai įžeistos Lietuvos žydų bendruomenės.
Paskutinis klausimas: ar bus noro ir valios pritaikyti „Veidui“ ir jo autoriui, paslaptingajam nežinomajam – savo dvasia atvirai pronacistinio ir fašistinio straipsnio autoriui – LR Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnį apie viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams?
Esu rašęs ir galiu dar kartą pakartoti, kad niekada nebuvau ir nesu istorijos (net ir baisaus nusikaltimo prieš žmoniją istorijos) klastojimo kriminalizacijos šalininkas. Mes tiek skiriamės nuo Vokietijos ir Austrijos, kurios autentiškai, iš savo politinės egzistencijos gelmių siekia sunaikinti nacizmo sėklą ir paveldą savyje, kad mūsų mėginimai kriminalizuoti istorijos klastojimą mus objektyviai priartins ne prie šių šalių, o veikiau prie Rusijos ir Turkijos, kuriose įstatymai baudžia už šalį ir tautą menkinančią istorijos interpretaciją (Rusijos atveju – tai stalinizmo ir jo nusikaltimų žmonijai bei Rytų Europos politinio sunaikinimo pripažinimas, o Turkijoje tai atviras armėnų genocido fakto Otomanų imperijoje įvardijimas).
Be to, netikiu, kad „Veido“ šedevras sulauks mūsų Temidės tarnų dėmesio. Ne tam buvo kurtas LR Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnis. Holokaustas ir nacių nusikaltimai čia tebuvo reikalingi tik simetrijos efektui sukurti. Įtariu, kad kur kas greičiau šis straipsnis bus pritaikytas tam, kas suabejos, ar sovietų nusikaltimai Lietuvoje buvo tiek pat baisūs, kiek nacių, ir ar apskritai korektiška ir humaniška šalies neabejotinai tragedijai, okupacijai ir valstybės sugriovimui taikyti tokio paties genocido, kaip Holokaustas, sąvoką ir ją žymintį terminą.
Jei (arba kai) tai įvyks, peržengsime paskutinę ribą. Geriau jau neprieikime iki tokios ribos ir atsikvošėkime dabar.
Žinoma, reikia sulaukti paties žurnalo redakcijos ir jo leidėjo pozicijos. Po to save gerbiantis skaitytojas galės spręsti, ar skaityti jį ir bendradarbiauti su juo, ar ne. Umberto Eco Italijoje ir kitur atsisakė bendradarbiauti su visais politikais ir žurnalistais, kurie viešai yra gynę antidemokratines ir antihumaniškas idėjas.
Sektinas pavyzdys ir mums.
Post Scriptum. Bebaigdamas šį tekstą, sužinojau, kad „Veidas“ teikėsi pavėluotai pridurti teksto autoriaus vardą ir pavardę. Tai Petras Stankeras. Lygiai kaip atėjo žinia apie „Veido“ leidėjo apgailestavimą ir atsiprašymą dėl šios publikacijos. Tai reakcija, o jų vietoje turėjo būti prevencija. Kad ir kaip būtų, geriau negu nieko. Savo teiginių neatsiimu ir neišsižadu, nes visas kontekstas taip ir lieka neaiškus.
http://www.donskis.lt
Komentarai Delfi
http://blog.delfi.lt/donskis/8040/
http://blog.delfi.lt/donskis/8040/#comment-50814
Audrius Bačiulis
Trečiadienis
2010-11-24 15:33
Leonidai, tau turėtų būti gėda kartoti kaži kokių vaikigalių paskleistą kvailą melą apie neva "nepasirašytą" straipsnį ar "vėliau pridurtą pavardę". Autoriaus pavardė yra (ir visą laiką buvo) tiek spausdintoje, tiek elektroniniu būdu .pdf formatu platinamoje pilnoje "Veido" versijoje.
skaitytojas
Trečiadienis
2010-11-24 16:54
Kodėl to "Veido" straipsnio autorius vadinamas "paslaptingu nežinomuoju" ar "pavėluotai įvardytu"? Straipsnis žurnale buvo aiškiai pasirašytas. Bet, matyt, didieji kritikai žurnalo nė neskaito, o rankioja medžiagą iš interneto….
O skaitant šitą reakciją apskritai kyla mintis, kad jos autorius paties straipsnio nė neskaitė, o vadovaujasi nuogirdomis. Atidžiai perskaičiau straipsnį ir niekur neradau, kad jame būtų neigiamas holokausto faktas.
Ir apskritai straipsnyje nagrinėjamos Niurnbergo proceso peripetijos, o ne holokausto tema…
laurynui ir skaitytojui
Trečiadienis
2010-11-24 17:25
tamstos, gal akli, ar tokiais apsimetat?: Citata: "Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A.Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)."
Aš nesu teismas, bet manau, kad to užtenka pradėti ikiteisminį tyrimą. "Legenda apie neva 6 mln nužudytų žydų" yra abejojamas Holokaustu - baudžiamas įstatymu. Kodėl? Paklausk 200 tūkst nužudytų Lietuvos žydų
Jurga
Trečiadienis
2010-11-24 20:36
Tenka apgailestauti, kad dauguma komentuotoju, o, kaip itariu ir pats L.Donskis, ne neskaite to straipsnio. Si straipsni perskaiciau, kai pasirode popierinis "Veidas". Ir nieko tokio jame neizvelgiau, nors esu zmogaus, gelbejusio zydus anuke. Po to dar karta perskaiciau internete - kas gi cia iplieske tokias diskusijas? Hm, keista, nieko tokio ir vel neradau. Tuo tarpu mintis, istraukta is konteksto yra melas.
Bet stai straipsnyje radau tokia minti. Tai, kodel apie tai niekas nediskutuoja?
J.Stalinas pasiekė, kad Niurnbergo teisme nebūtų viešai svarstomi šie klausimai:
1. SSRS požiūris į Versalio taiką.
2. 1939 m. SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas.
3. V.Molotovo lankymasis Berlyne, J.Ribbentropo lankymasis Maskvoje.
4. SSRS socialinė politinė santvarka.
5. Sovietinės Pabaltijo respublikos.
6. SSRS ir Vokietijos sutartis dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsikeitimo gyventojais vokiečiais su Vokietija.
7. SSRS užsienio politika, klausimai, liečiantys sąsiaurius ir tariamas SSRS teritorines pretenzijas.
8. Balkanų klausimas.
9. SSRS ir Lenkijos santykiai.
Tačiau J.Stalinas reikalavo, kad būtų privalomai svarstoma tokia delikati tema, kaip žudynės Katynėje – kaip “vermachto žvėriškumo įrodymas”.
Vokiečių atsakomybė už tūkstančių lenkų karininkų nužudymą Katynės miške buvo “įrodyta” Niurnbergo dokumentu SSRS-54.
Ir tiktai 1990 m. SSRS vyriausybė pripažino, kad Katynės žudynes surengė ne vokiečiai, kaip buvo “įrodyta” Niurnbergo procese, o sovietų slaptoji policija.
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
Trečiadienis
2010-11-24 21:02
Na tikrai didelis isiutimas sklinda is profesoriaus, europarlamentaro Leonido Donskio plunksnos.
Tai tikrai gali silnu nervu zmogu sunervinti ir isprovokuoti, gal toks ir sio straipsnio tikslas, sukirsinti ir suniekinti sali, kurioje gimes, auges ir kalba pacia graziausia pasaulio kalba - lietuviu kalba.
As niekada nepazinojau ir niekada nebuvau sutikes pono profesoriaus L.Donskio, taigi niekada nieko asmenisko. Taciau daug kartu skaitydamas jo straipsnelius vis isitikindavau, kai tai labai itaigus, placios apimties ir gerai uzgrudintas bolsevikines ir naciu propagandos skleidejes.
Visas blogybes kurias padare bolsevikai ir naciai sia asmuo be jokiu islygu priskirdavo lietuviams, kas ir parodo jo isimtini propagandini darba naciu ir bolseviku naudai ir jokiu budu savo tautieciu, zydu naudai.
Tai dar suprasciau, patriotas, o cia ne….kaltina truputeli kalta, o anuos net nepamini, gina…. tai va uz tokius dalykus as aiskiai nemegstu Donskio, tai smarve lietuviu terpeje.
Kartu pastebiu ir tuos pokycius, kurie ivyko nuo to laiko, kai susiformavau is Donskio rasiniu jo propagandini tiksla. Po truputeli jo pozicija kito teisingumo linkme, pradejo pripazinti, kad Lietuvos valstybes tada tai nebuvo, o jei ir buvo kazkokia formali valdzia, tai tikrai jokios realios galios neturejo, okupantai tada valde, vykde ir atsakomybe jiems, ne Lietuvos valstybei.
Nors cia ir yra isiutes Donskis, taciau paziurekime ka jis sako, ogi sako, kad: "Paskutinis klausimas: ar bus noro ir valios pritaikyti „Veidui“ ir jo autoriui, paslaptingajam nežinomajam – savo dvasia atvirai pronacistinio ir fašistinio straipsnio autoriui – LR Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnį apie viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams?"
Sis pasakymas sako, kad Donskis aiskiai pripazysta SSRS ir nacistines Vokietijos nusikaltimus Lietuvos teritorijoje ir jokiu budu ne Lietuvos Valstybes nusikaltimus. Kas reiskia, kad Lietuvos valstybe neturi nesti ir atsakomybes, nors jos buvusioje teritorijoje ir buvo ivykdyti ziaurus nusikaltimai.
Taigi literaturiska isiutusio zmogaus pozicija L.Donskis kaltina Lietuva ir lietuvius, o pagal istatymo raide bolsevikus ir nacius.
Taigi galiu teigti dabar, kad ponas Donskis savo pozicija is esmes pakeite, padare priesinga, kas rodo jo paziuriu nestabiluma, o kartu ir judejima link tiesos……sulauksime gal laiko, kad profesorius prades mastyti, kaip ir deretu padoriam profesoriui, o ne putomis drabstytis.
Nesenai teko skaityti zydu straipsneliu holokausto tema, kur jie leidzia sau, kaip manau teisingngai, saipytis is lietuviu del to, kad tie prisiima kaltes, kurie nė nepadare.
Kaip antai ten buvo kalbama apie IX forta, kuriam pripaisoma be jokiu irodymu 80000 nuzudytuju, kai tuo tarpu zydu autoriaus nuomone, ten galejo buti nuzudyta daugiausia 17000.
Tas ar tas skaicius, vis tiek yra labai baisu, bet visgi zydai buvo teisingesni uz lietuvius, kurie stacia galva pripazista kaltes, kuriu nepadare.
Pasiskaites komentarus, matau, kad save tikromis pavardemis ivardije asmenys visiskai pagristai paneigia L.Donskio kaltinimus, didelius iskraipymus, kad parodo, kad rasant teksta profesoriaus samone buvo aptemusi, apimta neapykantos, kas yra tikrai negeras jo patarejes.
O del tos raides…didziosios pirmosios raides holokaustas, nors Donskis to lyg ir isakmiai nori…..
Tai pagal mano supratima ir kultura, tai kai rasau specialu zodi is didziosios raides, tai pabrezius, kad tuo didziuojuosi, tai jeigu parasau toki zodi kaip "holokaustas" is didziosios raides, tai iseitu, kad as tuo didziuojuosi, taciau taip nera, tai ta zodi rasau is mazosios raides!
O ar ponas Donskis didziuojasi Holokaustu, kad nori rasyti is didziosios raides?
Žygeivis
Trečiadienis
2010-11-24 21:35
Kaip suprantu, ponas Leonidas ypač susijaudino, jog vadinamojo Niurnbergo tribunolo veikla gali būti paskelbta neteisėta ir niekine nuo pat Stalino sumanymo jį įkurti?
Panašu, kad būtent čia "užkastas šuo". :) 
Kaip ten neseniai pasakė Putinas - "šito šuns mes atkasti neleisime" - "Не допустим пересмотра истории..." :)
Bet įdomiausia, kad būtent vakar jau pasirodė štai toks straipsnis (ir ne vienas) rusiškoje spaudoje:
Пересмотр итогов Нюрнбергского процесса тождественен преступлению
http://www.molgvardia.ru/nextday/2010/11/23/20992
Вторник, 23 Ноября, 2010 - 14:51
Все четыре фракции Госдумы, забыв о противоречиях, выступили с единым заявлением, посвященным 65-летию со дня начала Нюрнбергского судебного процесса по делу главных военных преступников.
«Любые попытки пересмотра решений трибунала или их искажения, - считают авторы документа, - должны рассматриваться как нарушение общепризнанных принципов и норм международного права, как очевидное противодействие воле ООН».
Tačiau juk ponas Leonidas lyg tai dirba ne Rusijos Dūmoje, o visai kitoje "Dūmoje" (tiesa irgi imperinėje, betgi ne rusiškoje)?
Bet kažkodėl Dūmos deputatų pasisakymų mintys ir p. Leonido yra tokios artimos, lyg vieno "rašytojo" rašytos ar padiktuotos? :)
P.S. Nedirba Lietuvos VSD analitinės tarnybos, visai nedirba .....
www.patriotai.lt
Trečiadienis
2010-11-24 23:39
– Ar tuo norite pasakyti, kad dalis pasaulio yra apgauta?
– Žinoma. Tą parodo kad ir ašaringas Brazausko atsiprašymo Izraelyje faktas.
Kai žydai kelia klausimą dėl jų išžudymo, jie pirmiausiai turėtų kalbėti apie tai, ne kas juos žudė, ne kaip žudė ir kiek išžudė, o „kodėl“.
– Nejaugi atsakymas į tai galėtų tarnauti pateisinimu?
– Jokiu būdu ne, bet tai galėtų daug ką paaiškinti. Dauguma žmonių, kurie kovojo prieš žydus, jiems jautė priešiškumą todėl, kad žydai pradėjo komunizmą.
Ir tai – ne holokausto neigimas, tai – faktas.
Pažiūrėkime į Lietuvą. Lietuvoje žydai komunizmą labai palaikė. To lietuviai nesitikėjo. Lietuvoje žydai gyveno labai gerai, čia į žydus buvo žiūrima tikrai daug geriau negu Lenkijoje ar Rusijoje. Todėl lietuviai niekaip negalėjo suprasti, kodėl, kai 1940 metais įsiveržė Raudonoji armija, dauguma žydų juos pasitiko su gėlėm. Lietuviams tai buvo baisiausia išdavystė.
Prieš tris metus Lietuvos dienraštyje „Kauno diena“ buvo apie mane straipsnis ir jame citavo istorikę Nijolę Maslauskienę, pasak kurios Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Kaune komunistų partijoje buvo net 76 proc. žydų! Tai čia kalbame apie Lietuvą.
O kas darėsi pačioje Rusijoje? Visi žino, kas buvo pagrindiniai komunizmo kūrėjai ir ideologai. Kaip gali kalbėti apie komunistinę revoliuciją ir nepaminėti Trockio, apie Gulagą ir nepaminėti Jagodos, apie Ukrainos Golodomorą ir nepaminėti Kaganovičiaus?
Ko vertos vien Solženycino knygos – ten tiek istorinių faktų, išvardintos visos Gulagą kūrusių žmonių pavardės, sudėtos jų nuotraukos: Frenkelis, Bermanas, Rapoportas, Solcas, Koganas, Jagoda ir t.t.
Tada kodėl apie lietuvius ar kitas tautas kalbama kaip apie „žydšaudžius“, pamirštant, ką darė patys žydai?
Kai aš per savo paskaitas apie tai kalbu ir remiuosi tokiais šaltiniais, kaip Nobelio premijos laureatas Solženycinas, man oponuojantys žydai faktų nuneigti, aišku, negali.
Todėl su manimi ir kovoja kitais metodais – stengiasi iš viso man uždrausti kalbėti.
– Pasakojote, kad domėjimasis šiais klausimais iš dalies nulemtas Jūsų šeimos skaudžios patirties.
– Mano seneliai iš tėvo pusės nepriklausomoje Lietuvoje buvo gan turtingi. 1940 m. būtent dėl žydų kaltės jie prarado visą savo turtą, paskui po karo buvo ištremti į Sibirą, kur prie Baikalo praleido beveik 20 metų.
Tėvas buvo areštuotas ir Minsko KGB kalėjime jį tardė ir ypatingai žiauriai kankino žydas leitenantas Kovšas.
Paskui taip vadinama „troika“ (slaptas KGB teismas, susidedantis iš trijų teisėjų) nuteisė jį mirties bausme, ir visi tie trys teisėjai buvo žydai. Laimei, mirties bausmė paskui buvo pakeista 25 metais lagerio, iš kurių beveik dešimt jis atsėdėjo.
Dabar jis jau miręs, bet prieš mirtį apie savo gyvenimo patirtį dar parašė atsiminimų knygą, kuri yra išleista Lietuvoje. Taip ir vadinasi „Toks gyvenimas“.
Po tokių įvykių, aš negaliu taikstytis, kai girdžiu dabar sakant, kad tik žydai Lietuvoje nukentėjo. Netiesa! Nukentėjo ir lietuviai. Mano paties šeima nukentėjo. Nuo žydų!
– Praėjo daug laiko, pasaulis pasikeitė. Kodėl tęsiate šią temą?
– Kai griuvo komunizmas, atrodė, jis niekada nebeatsigaus. Amerikoje kai kurie politologai rašė, kad jau dabar neva istorijos pabaiga, nebebus baisių ideologijų, nebebus karų ir t.t. Naivuoliai.
Metai eina, o taip vadinama „naujoji pasaulio tvarka“ (new world order) kuo toliau, tuo labiau darosi panaši į komunizmą. Kartu su globalizmu ateina vadinamasis neokomunizmas.
Ir tai liečia ne tik Ameriką, bet ir Europą, visą pasaulį.
– Ką vadinate neokomunizmu?
– Man neokomunizmas – tai visos neigiamos dabartinės globalizacijos pusės.
Anksčiau, pamenate, sovietinėje Lietuvoje baisiausias liaudies priešas buvo buržuazinis nacionalistas. Kiek tokių buvo išvežta iš Lietuvos, mes žinome.
Paskaitykite Lietuvos spaudą šiandien. Baubas ir vėl tas pats, ir vėl gąsdinama lietuviškaisiais nacionalistais.
Kaip baisiausias dalykas praeitą savaitę buvo aprašoma „nacionalistiškai nusiteikusių“ jaunuolių demonstracija. Įsivaizduokite, ėjo ir skandavo „Lietuva – lietuviams!“ Ir kas čia baisaus?
Kas šiandien didžiausias baubas Europoje? Nacionalistas.
Pamenu, pernai skaičiau, kaip kažkoks dabartinis Lietuvos politikas pasakė, kad patriotizmas tai „kvailumo išraiška“ ir „niekšų priedanga“. Dabar patriotišką jaunimą Lietuvoje jau vadina „naciais“. Panašiai net ir čia pas mus, Amerikoje. Jeigu tik kas nors kam nors nepatinka tai iškart ir užklijuoja „nacio“, „rasisto“ arba „antisemito“ etiketę.
Sovietų Sąjungoje komunistai kitaminčius būdavo vadindavo „liaudies priešais“, o dabartiniai liberalai vadina mus „naciais“.
Lietuvoje žodį „buržuazinis“ numetė, o nacionalistas liko – ir jis tebėra „liaudies priešas“.
Komunistinė politika norėjo sugriauti tautiškumą, tačiau nesugebėjo sugriauti jo taip, kaip kad bandoma padaryti šiandien.
Dabartinė globalizacija griauna Prancūziją, Angliją, Olandiją ir kitas Vakarų Europos šalis. Masiškai propaguojamos atskiras tautas naikinančios idėjos – kraustymasis, migracija, susiniveliavimas.
Aš gyvenau „tautų katile“ Niujorke, žinau, ką tai reiškia. Todėl apie tai kalbu ir kalbėsiu. Man neegzistuoja jokios „šventos karvės“, jokie „tabu“. Mes jau gyvenome Sovietų sąjungoje, kai reikėjo laikyti liežuvį už dantų, ir jeigu viskas kartojasi, tai iš to reikia daryti kažkokias išvadas.
(Žygeivio pastaba - Visas straipsnio tekstas čia:
Valdas Anelauskas: „Komunizmą pradėjo žydai. Ir tai – ne holokausto neigimas, o faktas“
Audronė Simanonytė, „Amerikos lietuvis“
http://www.patriotai.lt/straipsnis/vald ... s-o-faktas )
margarita
Ketvirtadienis
2010-11-25 15:45
Aš būčiau už holokausto rašymą mažąja raide būtent iš pagarbos aukų atminimui: juk lietuviškai didžiąja raide rašome šventes, didelės pagarbos ir meilės nusipelniusias sąvokas.
Nė vienai iš šių kategorijų holokausto sąvoka nepriklauso.
Analogiškai nerašome didžiosiomis raidėmis nei genocido, nei trėmimų, nei egzodo.
Didžiųjų raidžių, kabučių ir kt. rašyba skirtingose kalbose išties skiriasi.
Audrone
Ketvirtadienis
2010-11-25 19:14
Leonidai, labai turtingas prasmingomis įžvalgomis ir sugretinimais straipsnis.
Rašau kaip dukra ir anūkė šeimos, kuri žiauriai nukentėjo nuo stalinistinio genocido, kurios visoje giminėje tai kraujuojanti žaizda, nes tai palietė kiekvieną mano artimą šeimą…
Ar tai sumenkina Holokausto tragizmą? Žinoma, ne…
Ar yra tiesos griežtuose ir labai skaudžiuose Tavo straipsnio vertinimuose ir apibendrinimuose, sugretinimuose su lemtingais tragizmais, persekiojančiais neišlepintą lietuvių tautą?.. Be jokios abejonės…
Tačiau didžiausią ir lemiamą tragizmą dviejų tautų santykiuose aš įžvelgiu kitame…
Jei atvirumo, nuoširdumo, supratimo, palaikymo ir net atgailos požiūryje į Holokaustą reikalaujame iš lietuvių tautos, ką reikia pripažinti ne tik deklaratyviai lietuviai yra padarę ir oficialiai.
Tai analogiškų dalykų lietuvių tauta natūraliai tikisi ir iš žydų bendruomenės. Juk natūralu, tiesa?..
Bet vietoj spaudimo tarptautinei bendruomenei dėl stalininio genocido prieš lietuvių tautą pripažinimo, lietuviai iš žydų bendruomenės sulaukia visai kitokį inirtingą puolimą - dėl turto gražinimo…
Ar yra svarstyklės, kurios galėtų pasverti, kuris genocidas buvo didesnis ir masiškesnis? Kuri tauta patyrė didesnį tragizmą? Kuris genocidas turėjo skaudesnes pasekmes?
Tačiau, kai kalba pasisuka link lietuvių tautos genocido įvertinimo, šioje vietoje žydų tautos, ir net buvusių tėvynainių, jautrumas ir aktyvumas išblėsta …
Ir negalėčiau atsakyti, kas labiau komplikuoja ir temdo šių dviejų draugiškai sugyvenusių tautų santykius: ar tas kartais nuo karto prasiveržiantis provincialusis lietuvių antisemitinis mentalitetas, ar besąlygiškas žydų tautos puolimas dėl turto grąžinimo, pajungiant visas įmanomas tarptautines organizacijas, ultimatus net kelių šį klausimą ’sprendžiančių’ organizacijų tonas, atsiribojimas nuo buvusių tėvynainių patirto tragizmo ir situacijos.
Tautų tarpusavio santykių sėkmę nulemia tie patys demokratiniai principai. Šie santykiai turi būti - lygiaverčiai.
Antanas
Penktadienis
2010-11-26 11:27
Leonidai, Visada jus gerbiau, kaip turintį argumentuotą ir logišką nuomonę. Deja, labai nuvylėte.
Perskaitykite ką parašėte. Nė vieno argumento, nė vieno kontraargumento minėtam Veido straipsniui. Tiesiog priimat kaip kažkokią aksiomą, kad tas straipsnis neigia Holokaustą ir puolat kažką išvedžioti apie lietuvius, Ažubalį, pilietybę bei lieti visus įmanomus skaudulius. Kas visiškai ne į temą. Gal tie skauduliai ir reikalingi, neginčiju to, tačiau tai visai nesusiję su minimu straipsniu.
Esmė yra tame, kad Holokausto niekas neneigia. Yra teigiama, kad Niurnbergas buvo farsas. O tai visai ne tas pats, kas teigti, kad nebuvo Holokausto bei kitų tautų genocido, žudynių ir karo nusikaltimų.
Saulius
Penktadienis
2010-11-26 12:36
Labai gaila, kad toks išsilavinęs žmogus ir autoritetas leidžia sau netikslumus, komentuodamas straipsnį, ir kelia anti lietuvišką kampaniją pasinaudodamas vienu autoriumi.
Kyla labai paprastas klausimas paskaičius Donskio kai kurias mintis, ar vienos tautos kančios nubraukia kitos tautos kančias ir ar dėl Holokausto galima išteisinti tuos žydų tautybės nusikaltėlius sovietinėse struktūrose, kurie dalyvavo kankinant ir žudant lietuvius, nes, kiek teko skaityti spaudoje, tai Izraelis savo piliečių neišduoda, nors jie ir būtų nusikaltėliai, ir juos teisti nėra jokių galimybių.
Labai būtų gražu ir šiuo klausimu išgirsti pono Donskio mintis, nes šiuo klausimu kažkaip jo pasisakymų neteko išgirsti - ar tai neaktualus klausimas tiek žydams, tiek lietuviams?
Nemanau, kad aukštinant vienos tautos kančią, galima teigti, kad dėl to kitos tautos kančios yra nieko vertos, ir ar galima lyginti mirtį ir kančią tautiniu pagrindu.
Su visa pagarba žydams gyvenusiems ir kūrusiems čia Lietuvoje.
lietuvis
Pirmadienis
2010-11-29 00:38
Riba, Leonidai, peržengiama tuomet, kai neįgalint civilizuotai, t.y. be pykčio, polemizuoti su oponentu, pradedama negarbingai žeminti mūsų Tėvynės praeities lyderiai. turintys visiems mums, lietuviams, simbolinę reikšmę.
Matomai, kad toji riba, skirianti liberalizmą nuo radikalizmo tėra tikrai labai plona ir slidi.
Grįžtant prie temos. Visiškai susilaikant nuo bet kokio vertinimo, dera prisiminti, jog prieš keletą metų lietuvių kalba buvo išleista ir bemaž visuose knygynuose laisvai platinama Norman G. Finkelstein knyga pavadinimu "Holokaustas kaip pramonė".
Jokių "ambasadorių", spec. tarnybų, ar žydų organizacijų reakcijos, bent jau mūsų krašte, šis veikalas neiššaukė. Nesigirdėjo jokio protesto, pasipiktinimo, raginimo imtis veiksmų ar pan. Visiškas štilis.
Toliau. Praeitais metais Lietuvoje išleidžiama britų profesoriaus istoriko N.Davies studija "Kariaujanti Europa". Autorius II Pasaulinį karą laimėjusiems kerta iš peties - veidmainiai, žudikai, cinikai, tarptautinių konvencijų laužytojai ir pan.
Šis istorikas vertinamas visame pasaulyje kaip didžiausias savo srities žinovas. Visi skaito ir liaupsina.
Taigi ir kyla po viso to sunkios mintys apie keliamą audrą arbatiniame šaukšte. Ir kam ji naudinga?
Kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę, net ir klaidingą. Tačiau liberalui ministrui, mojusiam ranka į "teisinius formalumus", matyt, pasirodė kitaip …
L.Donskio straipsnių paskirtis
Šaltinis - http://blog.delfi.lt/donskis/8040/#comments
gintaras
Trečiadienis
2010-11-24 23:19
Donskis siekia įvaryti lietuviams kaltės jausmą dėl visos savo istorijos iki Kudirkos ir ankstyn.
"Mea culpa" - mums; Donskiui - aukos (ir teisėjo) vaidmuo. Be to, tokio teisėjo, kuris jau žino, kad mes kalti, ir reikalauja, kad nuolat - amžinai - atgailautume prieš tokius teisėjus.
Žodinis priešinimasis tokiems teisėjams turi būti kriminalizuotas ("neapykantos kurstymas").
Žodžiu, Donskis vysto čia tą patį naratyvą, kuriame nardo liberastinis kosmopolitinis Euroelitas.„Holokausto neigėjas“ P. Stankeras teigia Holokaustą 800 puslapių knygoje (papildyta)
Autorius: Arūnas Brazauskas 2010.11.26 22:02
http://www.balsas.lt/naujiena/513034/ho ... -papildyta
http://www.balsas.lt/print/513034
Leonidas Donskis parašė savo bloge:
„Trečiadienis, 2010-11-24 13:57
(...)
Keletas detalių maloniajam skaitytojui. Visų pirma, šiuo atveju (bet tik juo ir nieku gyvu ne kokiu nors kitu) aš nesiruošiu paklusti mūsų kalbos normintojų valiai ir rašyti žodį „Holokaustas“ iš mažosios raidės. Ne todėl, kad taip jį rašė ir teberašo šiam terminui jo dabartinę reikšmę suteikęs rašytojas Elie Wieselis ir juolab ne todėl, kad tik taip jis rašomas anglų kalba.
Visada šį žodį rašysiu iš didžiosios raidės...“
Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/513034/ ... i-apaciojeHolokaustas ir holokaustas pagal Donskį
http://www.balsas.lt/naujiena/512833/ho ... gal-donski
http://www.balsas.lt/print/512833
Autorius: Arūnas Brazauskas 2010.11.25 18:01
Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/512833/ ... i-apacioje
Gerbėjas
2010-11-26 23:59:08
Brazauskas pagavo Donskį už liežuvio ir sako: Cit Donski, nevaidmainiauk.
Labai panašu į tai, kad Donskis h raidę rašo nuo pirmadienio iki penktadienio, na o šeštadieniais raidę H. Sekmadieniais Donskis ilsisi.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 29 Lap 2010 18:18. Iš viso redaguota 4 kartus.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
