Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ar gresia nauja cenzūra

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Cenzūra ir žodžio laisvės apribojimai ES ir Lietuvoje - "šventosios karvės": pederastai, žydai, čigonai, lenkai, šūdlenkiai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar gresia nauja cenzūra - tolerastinė ir multikultūristinė?

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar gresia nauja cenzūra - tolerastinė ir multikultūristinė?

Parašytas: 17 Lap 2010 15:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ar gresia nauja cenzūra?

http://www.balsas.lt/naujiena/511488/ar ... zura-video
http://www.balsas.lt/print/511488

2010.11.17 13:00
Tomas Čyvas

Neseniai aistras sukėlė Arūno Valinsko žodžiai prezidentei, kai ši buvo pavadinta „boba“. Vėliau Seimo narys Egidijus Klumbys gavo pylos už tai, kad ištarė žodį „negras“. Kai kurių žodžių draudimas – kelias į toileranciją ar į cenzūrą?

Seimo narė A. M. Pavilionienė teigia neįžvelgianti cenzūros grėsmės ir kalbos kontrolės tendencijų Vakarų visuomenėse. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas mano, kad toks pavojus yra.

Daugelyje Vakarų šalių kalbą keičia ne tik filologai, bet ir politikai ar visuomenininkai, esą, skiepijantys toleranciją ir pažangą.

Tokie žodžiai, kaip „negras“ arba „čigonas“ skelbiami nevartotinais. Agathos Christie knyga, originaliai pavadinta Ten Little Niggers (dešimt mažų negriukų, - angl.), dabar pakeista į And Then There Were None (O paskui neliko nei vieno, - angl).

Kai kas perspėja, kad greit sulauksime naujų Index Librorum Prohibitorum (draudžiamų knygų sąrašų) sudarymo, o gal ir deginimo.

„Tam tikros sąvokos atspindi konkrečią istorinę epochą. Žodis „negras“, kurį paminėjote, reiškia vergovės įtvirtinimą JAV ir XX amžiaus viduryje, atsiradus lygių galimybių įstatymams, nenorint įžeisti juodųjų rasės žmonių dėl jų istorijos ir kančių, atsirado žodžiai juodieji, afroamerikiečiai. Tačiau niekas neuždraudė žodžio „negras“ vartoti. Taip gali sakyti tik labai siaurai mąstantis žmogus, nes kiekvienas žodis, kaip jau sakiau, atspindi konkretų istorinį tarpsnį ir turi teisę tame tarpsnyje būti.

Istorikas Ramūnas Trimakas siūlė nežiūrėti į viską taip paprastai ir nepamiršti pavyzdžių, kai Amerikoje senyvo amžiaus profesoriai atsiduria teisiamųjų suole už seniai parašytus Wiliamo Shakespearo kūrinių interpretavimus, nepatikusius radikalioms feministėms. Pastarosios, anot jo, šlykščiu, seksistiniu heteroseksualiu šou yra išvadinusios net kūrinį „Romeo ir Džuljeta“, o „Venecijos pirklys“ kai kam atrodo baisiai antisemitinis.

„Sutinku, kad sąvokos, kurios atrodė normaliai ir korektiškai, natūraliai ir neišvengiamai gali tapti nemalonios ausiai po šimtmečio. Tik kyla klausimas, kiek tame yra prievartos elemento. Galiu priminti pavyzdį, kad sovietmečiu už žodį „trockistas“ galėjai penkiolikai metų iškeliauti į Gulago Archipelagą“, - sakė R. Trimakas.

A.M. Pavilionienė teigia, kad pavyzdžiai iš feministinės srities ją ypač žeidžia. Feministės iškėlė svarbią problemą ir jų dėka mūsų kalboje atsirado toks žodis, kaip chairperson (ne chairman, ar chairwomen) – vadovaujanti asmenybė. Tokios neutralios sąvokos pasitarnauja tam, kad įsivyrautų lygios galimybės. Jokių grėsmingų augančių tendencijų aš neįžvelgiu“, - tvirtina profesorė.

Tai, kad pakoreguotas A. Chriestie kūrinio pavadinimas – vertėjų neišmanymas, nesiskaitymas su autoriaus teisėmis. Taip elgtis negalima, nes autorė turėjo konkrečią idėją, pavadindama knygą būtent taip, o ne kitaip“, - sakė A. M. Pavilionienė.

Tokie atvejai, kaip A. Christie knygos „pagerinimas“, anot A. M. Pavilionienės, tėra kažkieno neišmanymas. „Tai yra tiesiog gėda. Galėčiau pritarti jums iš kitos pusės. Įžvelgiu žmonių primityvėjimą, nenorą studijuoti, analizuoti ir suprasti reiškinius. Kad šiuolaikinė visuomenė primityvėja – sutinku. Vienas pasigauna vieną žodį, kitas kitą. Bet juk kalba yra literatūrinė ir šnekamoji. Šnekamojoje kalboje turime pakankamai šlamšto, kurį vartoja ir politikai, Seimo nariai“, - sako ji.

R. Trimakas į tai atkirto, kad viskas prasideda nuo mažų dalykų: radikalių visuomenės grupių polėkis kontroliuoti kitų žmonių kalbą yra nerimą keliantis reiškinys, esą, galintis turėti ir blogesnių padarinių nei lietuvių turistų nesusišnekėjimas su švedų feministėmis, nirštančiomis dėl užleistos vietos transporte bei įžvelgiančiomis tame „vyrišką šovinistinę kiaulystę“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kalbos kontrolės elementai įsitvirtina ir teisinėse praktikose. Iš čia, anot jo, kyla cenzūros ir naujojo totalitarizmo grėsmė.

Kokie žodžiai, siekiant „pagerinti“ kalbą, gali būti laikomi tuo šlamštu ir kokių reformų reikia? Yra –žodis „vyrauja“. Politkorektiškumas nereikalauja sakyti bent per brūkšnelį – vyrauja/moterauja?

A.M. Pavilionienė ir čia teigia, kad nieko drausti nereikia. „Žodis „vyrauja“ kilo nuo istorinio reiškinio. Nuo patriarchato. Jis reiškia, kad „vyrai vadovauja“. Tegul tas žodis lieka. Jis kaip tik atspindi tendencijas, kurios buvo ir diskriminavo kitą lytį. Viskas turi savo vietą. Reikia žinoti – kada ir kaip tą žodį paimti bei panaudoti. Aš apskritai labai myliu vyrus! Be vyrų aš negalėčiau gyventi, bet jei vyrai primityvūs – man su jais sunkiau, kaip ir su primityviomis moterimis“, - tikina ji.

Termino „bobų vasara" A. M. Pavilionienė irgi sakė nesieksianti uždrausti. „Boba", pasak jos, yra normalus žodis, kaip ir „diedas", o visa įtampa po garsios Arūno Valinsko frazės apie prezidentę kilusi tik dėl to, kad, neva, reikia gerbti pačią instituciją, kad ir kas ten dirbtų.

Įžvelgiantys ateinant „naujakalbę“ arba šliaužiantį totalitarizmą pastebi ir daugiau tendencijų.

Anglijoje teismas buvo uždraudęs pasaką apie tris paršiukus, kaip galimai įžeidžiančią islamą... „Čia jau yra kraštutinumai. Atsiminkime ir ankstesnę bylą, kai Mahometo atvaizdo paskelbimas, neva, įžeidė musulmonus, paniekino Koraną ir pan. Tai jau yra religinis fanatizmas ir fundamentalizmas. Atsakyti už visus kraštutinumų mėgėjus negaliu. Tiesiog tikiu žmogaus protu ir nenoriu matyti tų šešėlių“, - sako A. M. Pavilionienė.

Daugiau – vaizdo konferencijoje:
http://video.balsas.lt/video/637905aba0 ... ja-cenzura

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/511488/ ... i-apacioje

Žygeivis
2010-11-17 14:47:54

Pabandykite parašyti, pvz., Delfio komentaruose tarptautinį žodį "pederastas" (jis yra visuose lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose) - neleis.

Argi tai ne savavališka totalitarinė cenzūra, įvesta spaudžiant įtakingajam pederastų ir pedofilų klanui?

Ir kur žiūri mūsų Valstybinės kalbos komisija, kada norminiai lietuvių kalbos žodžiai yra kieno tai uždraudžiami vartoti?

Greit, matyt, ir žodį "pedofilas" nebeleis vartoti. :(

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 22 Gru 2010 17:07. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Tylenis

Pranešimo tema: Re: Ar gresia nauja cenzūra?

Parašytas: 17 Lap 2010 18:42

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

Žygeivis rašė:

<...> Amerikoje senyvo amžiaus profesoriai atsiduria teisiamųjų suole už seniai parašytus Wiliamo Shakespearo kūrinių interpretavimus, nepatikusius radikalioms feministėms. Pastarosios, anot jo, šlykščiu, seksistiniu heteroseksualiu šou yra išvadinusios net kūrinį „Romeo ir Džuljeta“<...>

Manau, tokioms feministėms turėtų padėti švirkštas benzino į smegenis.

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Lap 2010 12:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Darius Pocevičius. Sovietinė okupacija – rasizmo ir ksenofobijos aktas?

http://www.balsas.lt/naujiena/430029/so ... ijos-aktas
http://www.balsas.lt/print/430029

http://www.anarchija.lt/politika/25720- ... aktas.html

Darius Pocevičius
2010.06.24 06:20

2010 m. birželio 15 d. Lietuvos Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria asmenys, viešai pritariantys, neigiantys ar šiurkščiai menkinantys SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimus bus baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Būtų galima ilgai įrodinėti, kad šis įstatymas pažeidžia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1, 18 ir 19 straipsnius, kuriais garantuojama minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvė, bei LR Konstitucijos 26 straipsnį, kuriame teigiama, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

Tačiau kur kas įdomesnės yra jo priėmimo aplinkybės ir motyvai.

„Komunistų medžioklės“ įstatymas po antirasistinio ET sprendimo skėčiu

Manau, visiems gana aiški neformalioji pataisos priėmimo priežastis. Lietuvos konservatoriai šį įstatymą jau bandė keletą kartų „prastumti“, bet vis nesėkmingai. Birželio 15-ąją jiems pagaliau pavyko.

Dešinioji Lietuvos valdžia pagaliau įgyvendino seną savo svajonę – prilygino sovietų nusikaltimus nacių vykdytam genocidui, kad galėtų ir toliau gąsdinti žmones baisiuoju „neokomunizmu“.

Tačiau valdantieji oficialiai aiškina, jog šis įstatymo pakeitimas nėra nukreiptas nei sovietinės sistemos šalininkus, nei prieš įsitikinimų laisvę. Jie sako, kad šis sprendimas nukreiptas... prieš rasizmą ir ksenofobiją.

„Šiuo straipsniu nėra numatyta bausmė už galvojimą, nuomonę ar svarstymus, o tik už veikas, kurios apibrėžtos vadovaujantis Europos Tarybos (ET) pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmo ir ksenofobijos apraiškomis formuluotėmis“, – aiškino įstatymo pataisos iniciatorė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Jai antrina teisininkas, kartais vadinamas „konservatorių politikos teisintoju“. D. Žalimas teigia, kad šiuo įstatymu „įgyvendinamas antrinės ES teisės aktas – 2008 m. lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis“.

Jo nuomone, Lietuvos valdžia šiuo atveju neparodė jokios iniciatyvos, o tik klusniai vykdė ES sprendimą: „Minėtasis pamatinis sprendimas yra privalomas ES teisės aktas, priimtas visų valstybių narių vienbalsiai. Lietuvai jį privalu įgyvendinti vykdant narystės ES įsipareigojimus. [...] Tad priimdamas įstatymą visų pirma Seimas laiku įgyvendino šalies įsipareigojimą, kylantį iš narystės ES.“

Taigi šią „antikomunistinio“ įstatymo pataisą Lietuvos valdžia negrabiai „pakišo“ po ET antirasistinio ir antiksenofobinio sprendimo skėčiu ir tuo pačiu garsiai pareiškė, kad SSRS, kaip ir nacistinė Vokietija, vykdė nusikaltimus iš rasistinių ir ksenofobinių paskatų!

Manau, kad tokia paradoksali nuostata gali būti aiškinama dvejopai: arba tai yra manipuliacijos ES teisės aktais, arba siekis radikaliai iškreipti istorinę tikrovę.

Istorijos perrašymas ar teisinės manipuliacijos?

Iki šiol visi žinojo, kad Sovietų Sąjunga buvo totalitarinė valstybė, vykdžiausi represijas prieš dvi „priešų“ grupes – klasinius priešus ir sovietų valdžios priešus. Ji represavo žmones tik socialinės padėties ir politinių pažiūrų pagrindu, nekreipdama jokio dėmesio į rasę ar tautybę.

Tačiau šis istorinis faktas gali keistis. Iš SSRS griuvėsių iškilusios tautinės valstybės jau 20 metų bando išversti SSRS represijų diskursą į sau suprantamą kalbą. Totalitarinės SSRS valstybės represijas prieš savo piliečius jos siekia paversti Sovietų Sąjungoje dominavusios rusų tautos represijomis prieš kitas tautas, t. y. klasines represijas paversti tautinėmis.

SSRS represijas prieš Lietuvoje gyvenančius piliečius tiesiogiai susiedama su rasizmu ir ksenofobija, mūsų valdžia kaip tik to ir siekia. Vis dėlto sunku patikėti, kad ji pasiryžo radikaliam sprendimui perrašyti istoriją ir iš esmės pakeisti SSRS vykdytų nusikaltimų pobūdį.

Jei valdantieji konservatoriai to nesiekia, tada lieka kitas variantas – manipuliacijos ES teisės aktais. Susidaro įspūdis, kad įstatymas buvo dirbtinai susietas su pamatiniu ET sprendimu vien dėl to, kad jis būtų greičiau „prastumtas“ ir nesusilauktų neigiamos reakcijos.

Įstatymo kūrėjai ir jo šalininkai nuolat aiškina pagrindinę tokio susiejimo priežastį – ET dokumente neva minimi karo nusikaltimai, genocidas ir nusikaltimai žmoniškumui, kurie atitinka SSRS nusikaltimų pobūdį. Tačiau jie užmiršta pacituoti iki galo arba specialiai nuslepia, kad ET dokumente minimi tik tie nusikaltimai, kurie buvo nukreipti prieš žmonių grupes, apibrėžtas pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę arba tautinę ar etninę kilmę. SSRS nusikaltimų atveju nė vienas iš šių apibrėžimo kriterijų akivaizdžiai netinka.

Faktą, kad pamatinis ET sprendimas įpareigoja kriminalizuoti tik rasistinius, religinius ir nacionalistinius nusikaltimus, minėtame straipsnyje pripažįsta ir D. Žalimas. Tačiau tai jam nė kiek netrukdo pateisinti lietuviškojo įstatymo „pridengimą“ ES aktais. Priešingai, įjungęs keistą postmodernistinį mąstymą, jis giria Lietuvos valdžią, kuri tokiu būdu ėmėsi „tobulinti“ ES aktus bei „plėsti“ jų taikymo sritį.

Jo nuomone, šio ET sprendimo Lietuvoje nebuvo galima įgyvendinti „pažodžiui“, reikėjo atsižvelgti į „specifinę mūsų šalies istorinę, politinę ir teisinę patirtį“.

Kas iš to išėjo? Mano supratimu – standartinė teisinė kolizija, kada poįstatyminis aktas (Seimo priimta įstatymo pataisa) akivaizdžiai prieštarauja pačiam įstatymui (ET pamatiniam sprendimui).

Susiklosčiusią situaciją galima vaizdžiai iliustruoti filosofo L. Donskio posakiu: „Antidemokratiniai režimai juk visada meistriškai beždžioniauja demokratines sistemas ir mechaniškai kartoja jų retoriką, nors sykiu jie suardo vidinę demokratijos logiką ir iš jos palieką tik mechanišką frazių rinkinį“.

Žinoma, šis posakis buvo skirtas Rusijos valdžiai, kuri rengiasi priimti įstatymą, numatysiantį baudžiamąją atsakomybę už pergalės Didžiajame Tėvynės kare neigimą, tačiau jis tinka ir Lietuvos Seimui, naudojančiam panašią metodiką – mechaniškai išplėšiančiam vieną frazę ir ja vėliau grindžiančiam nelogiškus savo sprendimus.

Kuo baigsis bausmių „už neigimą“ lavina?

Niekam ne paslaptis, kad birželio 15-ąją priimtas Lietuvos įstatymas, kriminalizuojantis sovietų ir nacių nusikaltimų neigimą, tiesiogiai siejasi su tolimu savo „prototipu“ – prieš 25-erius metus Vokietijoje priimtu įstatymu, kriminalizuojančiu Holokausto neigimą.

Kaip tik tada buvo sukurtas precedentas, įgalinantis riboti žmonių minties, žodžio ir įsitikinimų laisvę.

Žinoma, šiuo precedentu pasekė toli gražu ne visos šalys.

Didžioji Britanija, Airija, Skandinavijos šalys pasirinko pagarbą žodžio laisvei ir atsisakė bausti už pasakytą kalbą, parašytą straipsnį ar išleistą knygą. Vis dėlto tokie diskriminaciniai įstatymai, baudžiantys už Holokausto neigimą, šiandien yra priimti bene 16-oje Europos šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Tokių šalių vis daugėja.

Daugėja ir šalių, kuriose į valdžią patekusios vienos ar kitos partijos „kūrybiškai“ interpretuoja šį įstatymą, modifikuoja jį pagal savo interesus ir ima naudoti prieš politinius priešininkus.

Tai ypač būdinga šiam kriziniam laikotarpiui, kada rinkimus Europos šalyse vis dažniau laimi dešiniosios ar net ultradešiniosios partijos. Kai kuriose Rytų Europos šalyse jau priimti įstatymai draudžiantys nacių ir sovietų idėjų propagandą bei simboliką.

Birželio pradžioje valdžiose esanti Vengrijos dešiniųjų „Fidesz“ partija komunizmo nusikaltimus prilygino holokaustui ir uždraudė juos neigti – už tai gresia kalėjimas.

Tuo pat metu Lenkijos parlamentas pataisė baudžiamąjį kodeksą ir įvedė 2 metų laisvės atėmimo bausmę ne tik už fašizmo ir antisemitizmo, bet ir už komunizmo propagandą.

O visai neseniai už galimą Holodomoro neigimą teismui buvo apskųstas Ukrainos prezidentas V. Janukovičius...

Taigi Pandoros skrynia jau atverta.

Ir neonacistai, ir neostalinistai jau išmoko aproprijuoti (pasisavinti) žmogaus teisių diskursą, todėl ir vieni, ir kiti ėmė garsiai rėkauti apie pačius įvairiausius ir keisčiausius „teisių pažeidinėjimus“.

Sveikas protas sako, kad būtų laikas stabdyti šią pašėlusiu greičiu įsisukusią draudimų karuselę – bendromis jėgomis stengtis, kad Europoje būtų panaikinti visi tokio pobūdžio draudimai, atgaline tvarka pradedant nuo bausmės už Holokausto neigimą pašalinimo.

Tokio proceso šūkiu galėtų tapti A. Solženycino posakis „Už žodį galima bausti tik žodžiu“.

Beje, precedentas jau yra sukurtas – 2007 m. Ispanijos Konstitucinis teismas nusprendė, jog Holokausto neigimas nėra kriminalinis nusikaltimas, už kurį galėtų būti baudžiama laisvės atėmimu.

Vis dėlto labai tikėtina, kad draudimų ratas suksis toliau. Fašizmo, holokausto ir komunizmo baubas įgaus pačias netikėčiausias formas.

Spėju, kad po 10-20 metų Lietuvoje atsiras politinė jėga, kuri šiandieninės konservatorių valdžios valdymo periodą prilygins lietuvių tautos genocidui ir baus kalėjimu už „kubilizmo“ nusikaltimų menkinimą.

Kai politikai tampa istorikais, pasitaiko visko.

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/430029/ ... i-apacioje

Dainius Žalimas
2010-06-24 13:45:17

Gerb. autoriui siulau skaityti idemiai ir neiskraipyti mano minciu.

Įstatymas ES pamatiniam sprendimui nepriestarauja, nes pastarasis leidzia isplesti ginamu grupiu sarasa (zr. preambules 10 p.).

Tad ir padarem taip, kaip Lietuvai geriau. O kad geriau, tai neabejoju is sio pagiezingo ir mela skleidziancio jusu rasinio.

SV to tokiems demagogams kaip des
2010-06-24 19:27:03

Bent jau pasidomėk, kiek sovietinėj Rusijoj išnyko tautų per 70 komunistų valdymo metų, nes ponulis tikriausiai toliau savo diedo 50 ha žemelės ir nemato.

Visoje ssrs teritorijoje vyko ištisų tautų naikinimas.

Taigi - per tuos 70 metų ssrs teritorijoje buvo išnaikintos 72 tautos.

valdas
2010-06-24 16:03:51

Oficiali komunizmo ideologija rusams neleido žmonių represuoti pagal nac. požymį. Ką jie faktiškai darė, net nusižengdami savo ideologijai, yra atskiras klausimas.

valdui
2010-06-24 18:07:11

Komunizmo ideologija kaip tik ragino naikinti ištisas tautas, esą trukdančias pasaulinei proletarinei revoliucijai ir žmonijos progresui.

Skaitykite klasikus, mano mielas. Nuo etninio valymo teorijos pagrindėjo Markso pradedant...

to >valdui
2010-06-24 19:09:05

"Komunizmo ideologija kaip tik ragino naikinti ištisas tautas"

Ne, netiesa: komunizmo ideologija siekia vieningos žmonių brolijos, ji yra globalistinė, ne nacionalistinė, siekia ne naikinti tautas, o jas sulydyti kosmopolitinės meilės glėbyje.

Šiuo požiūriu komunizmas visiškai skiriasi nuo fašizmo, kuris tikrai nesiekė vokiečių susiliejimo su kitomis tautomis kosmopolinėje meilėje, o priešingai.

Tačiau tautų dusinimas globalinės meilės gniaužtuose yra taip pat nusikaltimas --- ir jis iki šiol nepasmerktas. Priešingai, tokiu dusinimu dabar užsiima Eurosojuzas! Kova su ksenofobija b8tent tam ir skirta.

> to >valdui
2010-06-24 22:14:45

Paskaitykite geriau Marksą - apie žmonijos pažangai esą trukdančias tautas, kurias būtina sunaikinti.

Iki kai kurių jo pasažų net ir "Mein Kampf" toli...

Pastaba
2010-06-24 10:44:20

Ką berašytų šis autorius, jis visą laiką stebina savo elementariu neraštingumu, o gal ir tyčine demagogija. Galima turėti įvairią nuomonę apie istorinius faktus, tačiau negalima klastoti, ignoruoti ar nežinoti pačių faktų.

Antai paistoma: "Ji (Sovietų Sąjunga) represavo žmones tik socialinės padėties ir politinių pažiūrų pagrindu, nekreipdama jokio dėmesio į rasę ar tautybę."

Bet juk tai kvaili kliedesiai!

Sovietų Sąjunga pagal tautybę yra konkrečiai represavusi ar net didžiąją dalimi sunaikinusi dešimtis tautų - Krymo totorius, čečėnus, karačajus, balkarus, ižorus ir t.t. Iš viso - apie 90 tautų ir tautelių!

Beje, tautiniu pagrindu represuojami buvo ir žydai - prieš kuriuos masinės represijos buvo pradėtos jau visai prieš Stalino mirtį...

Pocevičius meluoja
2010-06-24 12:32:56

Cituoju jo tekstą: "Ji represavo žmones tik socialinės padėties ir politinių pažiūrų pagrindu, nekreipdama jokio dėmesio į rasę ar tautybę"

Nieko panašaus.

Priminti, kaip naikinti čėčėnai ir ingušai, gal priminti Pavolgio vokiečių ir Juodosios jūros pakrantėje gyvenusių graikų holokaustus, gal pamiršo pocevičiai Krymo totorių tragediją, gal vertėtų finougrų tautų (ingrų, karelų ir t. t.) pradėdus genocidus dar XX a. 4 deš.

Holodomoras irgi nebuvo Ukrainos deukranizacijos politikos dalis?

O panašūs žmonių išnaikinimai Centrinėje Azijoje (kazachų, ubekų ir t. t.).

Garsiąją Suslovo frazę priminti, kad "Bus Lietuva, bet be lietuvių"?

Apie rumunų naikinimą Moldovoje (Besarabijoje) autorius, žinoma, nieko negirdėjo?

Derėtų nors kažkiek pasidomėti sovietų nuopelnais.

Pradžiai patariu paskaityti, ypač rusofilams, Авторханов "Империя Кремля: Советский тип колониализма"

Patys sovietų funkcionieriai yra Vakaruose išleidę daug knygų šita tema, pavyzdžiui: Васильев "Пути советского империализма" ir t. t.

Apie žydų persiojimą Sovietų Sąjungoje: Шварц "Антисемитизм в Советском Союзе" ir t. t.

Patys režimo nusikaltėliai prisipažino ir pasakojo. Daug ir smulkiai. Tik va Niurnbergo nieks nesuruošė. Gaila.

Ginčytis net nesinori.

Sovietų Sąjungoje režimas ne ką mažiau siaubingas nei nacių Vokietijoje.

Naciai žydus ir čigonus paskelbė "rasiškai nepilnaverčiais".

O Sovietų Sąjungoje naikinti visi, kas buvo ne-rusai. Visoms tautoms, kas tik ne-rusai, paskelbtas mirties nuosprendis, dangstantis kalbomis apie "internacionalizmą".

Tik Pocevičius, dar koks nors "Leftas" šituo rusišku nacistiniu melu tiki ir jį propaguoja.

Nurchaci
2010-06-24 11:28:29

Vėl nebaudžiamai platinama antilietuviška, antivalstybinė Pocevičiaus dezinformacija.

Taip, oficialiai SSRS ksenofobijos nedeklaravo, bet pažiūrėkime, ką ji darė tikrovėje.

Pradėkime nuo deportacijų, kurių metu žuvo apie ketvirtadalį visų perkeltųjų. Siekiant išstumti žydus iš didmiesčių ir gerai apmokamų pareigų, 1926 m. buvo nutarta iškelti juos į Amūro taigą (Birobidžaną).

Iš teritorijų, okupuotų ruskių 1939 - 1940 m., buvo deportuota dalis (geriausia) estų, latvių, lietuvių, lenkų, gudų, ukrainiečių, rumunų ir žydų (suomiai buvo deportuoti visi).

1941 m. buvo deportuoti visi Pavolgio vokiečiai ir likviduota jų autonomija, taip pat iš Tolimųjų Rytų buvo deportuoti visi korėjiečiai.

1944 m. buvo deportuoti visi čečėnai, ingušai, taulai (karačajai ir balkarai), Krymo totoriai ir kalmukai; likviduotos jų autonomijos. Taip pat tada buvo deportuoti visi Kaukazo ir Krymo graikai bei Meschetijos turkai.

1944 - 1946 m. buvo vykdomas Vakarų Ukrainos etninis valymas nuo lenkų, 1946 - 1951 m. - Rytprūsių nuo vokiečių ir lietuvininkų bei Pietų Sachalino ir Kurilų salų - nuo japonų ir ainų.

Pagaliau, 1988 metais buvo užbaigtas Armėnijos etninis valymas nuo azerbaidžaniečių.

Jau po SSRS subyrėjimo vyko ruskių okupuotų Gruzijos teritorijų etninis valymas nuo gruzinų.

Pridėkite priverstinę rusifikaciją, prievartinį rusų raidyno brukimą, totalinį pavergtų tautų politinio, kultūros ir verslo elito sunaikinimą - ir pagalvokime, kokius niekus rašo šitas Lubiankos propagandistas.

valdui
2010-06-24 12:45:41

Autoriaus bausti tikrai nereikia, nors jis neretai tauškia pasibaisėtinas ciniškas nesąmones. O tai, kad rusiškasis šovinizmas labai dažnai ėjo koja kojon su komunizmu - nepaneigiamas faktas.

Liucipierius
2010-06-24 11:01:06

Apie autorių ir straipsnį galima galvoti ką nori, bet objektyvi realybė yra tokia - demokratija ir žodžio laisvė pasibaigė. Jei bus baudžiama už išsakytą nuomonę, net jei ji klaidinga ar kažkam labai nepatinka...

Ar tam mes veržėmės iš sovietų glėbio, kad mums vėl burnas užčiauptų?

Žygeivis
2010-11-27 11:59:33

Ko gero niekada dar mano ir Pocevičiaus mintys nesutapo, bet dabar įvyko tikras stebuklas:

-------------------------------------
Darius Pocevičius

Kuo baigsis bausmių „už neigimą“ lavina?

Niekam ne paslaptis, kad birželio 15-ąją priimtas Lietuvos įstatymas, kriminalizuojantis sovietų ir nacių nusikaltimų neigimą, tiesiogiai siejasi su tolimu savo „prototipu“ – prieš 25-erius metus Vokietijoje priimtu įstatymu, kriminalizuojančiu Holokausto neigimą.

Kaip tik tada buvo sukurtas precedentas, įgalinantis riboti žmonių minties, žodžio ir įsitikinimų laisvę.

Sveikas protas sako, kad būtų laikas stabdyti šią pašėlusiu greičiu įsisukusią draudimų karuselę – bendromis jėgomis stengtis, kad Europoje būtų panaikinti visi tokio pobūdžio draudimai, atgaline tvarka pradedant nuo bausmės už Holokausto neigimą pašalinimo.

Tokio proceso šūkiu galėtų tapti A. Solženycino posakis „Už žodį galima bausti tik žodžiu“.

------------------------------------

Ką tik įvykęs susidorojimas su istoriku Petru Stankeru tai labai akivaizdžiai įrodo (vienos valandos bėgyje žinomas istorikas buvo "nulinčiuotas" ministro, net neperskaičiusio P.Stankero straipsnio - užteko Donskio opuso ir kelių ambasadorių reikalavimo).

O juk dabar valdo "dešinieji"!!!!

Tai kas bus tada, kai į valdžią grįš "kairieji"?

P.S. Gal mūsų taip mylimai valdžiai jau laikas nuspręsti, jog būtina pradėti statyti konclagerius - juk visiems, ką nors "draudžiamo", ir kam nors nepatikusio pasakiusiems ar parašiusiems, esamų kalėjimų tikrai nebeužteks. :(

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Gru 2010 17:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Naujieji viduramžiai

http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuo ... ai-525538/

Arvydas JUOZAITIS
2010-12-20, 16:22

Sakome, pradžioje buvo Žodis. Tačiau daugumą žodžių ištariame vėluodami: pražiopsoję meilę, tariame - “mylėjau”, pražiopsoję jaunystę, sakome - “buvau jaunas”.

Dabar mes vėluojame įvardyti dviejų dešimtmečių istoriją, kuri laužia Vakarų pasaulį perpus. Reikia tikslaus žodžio, sąvokos, apibūdinimo. Nes ateina naujasis totalitarizmas.

Europiečiai senokai užkrėsti pandemija politinio korektiškumo, kurį pavadino multikultūralizmo vardu. Tai labai patogus vardas kapituliacijos ideologijai pridengti, nes neaišku, ką jis reiškia. Ši ideologija pateisina nykstančią ir silpstančią kultūrą, kurią lengva paženklinti politinio korektiškumo, globalizacijos ir vaivorykštės spalvų vėliavėlėmis. Nesvarbu, kad jaučiame, jog čia kažkas ydinga, kad visi esame klaidinami ir net mulkinami. Ne, sako intelektualai su funkcionieriais politikais: multikultūralizmas - tai pasaulio druska ir tiesa. Su kuo ji valgoma? Kurie laikraščiai paaiškins? Puikios apysakos profesorius patarė: “Neskaitykite prieš valgį tarybinių laikraščių, prarasite apetitą”. “O kad kitokių nėra!” - sutrinka asistentas, kurio šaknys Vilniuje. “Neskaitykite jokių!” - atkerta Filipas Filipovičius.

Bet mes skaitome ir bandome suprasti. Ir prisimename, kada kas gimė. Pirmiausiai buvo tėvas - politinis korektiškumas, gaivinęs 1968 metų jaunimo revoliucijų ir 1974 metų “raudonųjų brigadų” atšiaurias aistras, po jo - sūnus, multikultūralizmas. Pastarasis tapo politikos vėzdu ir smagiai ėmė štampuoti tikrovę, matydamas, kad ji silpsta. Šis “-izmas” ėmė pulti tradicines europiečių bendruomenes, tautas ir net krikščionybę. Esą žmogus yra tik žmogus, o visa kita - laikina. Buvai olandas? Tuoj liausiesi juo buvęs. Buvai krikščionis? - nebebūsi. Buvau lietuvis... Čia stop.

Turiu pripažinti savo kaltę: buvau ir būsiu paskutinis Europos pagonis. Ir mirsiu lietuvis, kaip paskutinis ąžuolas. Jokie “-izmai” manęs nepakirs. Jeigu man įrodys, kad pasaulyje nebebus vietos Lietuvai, pasaulis man nereikalingas. Dviguba ar triguba pilietybė - ne man.

Taigi kas įvyko mano žemyne? Žinau, kad 1990 m. griuvo Berlyno siena, Europa grįžo į save. Grįžo ir Baltijos valstybės. Beliko apsikabinti milijonams, kaip pranašavo Frydrichas Šileris (Friedrich Schiller), ir Europa apsikabino.

Keistas buvo tas apsikabinimas, nes jau 2010 metais pastebėta, kad apsikabinti nė nesirengia Europoje įsitaisę per 20 milijonų nieko bendro su Europa neturėjusių žmonių. Ateivių. Jie siautė miestus, kūrėsi getais, tada ėmė statyti mečetes. Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Olandijoje iškilę per tris tūkstančius maldos namų minaretų. Aplink Europos sostinę Briuselį religiškai gyvenantys žmonės renkasi jau tik mečetėse. Ten pulsuoja tikras gyvenimas. Kvapą gniaužianti tikrovė.

Štai tas lūžis, tai, kas reikalauja naujo vardo. Tas vardas - Naujasis totalitarizmas.

Berlyne, Paryžiuje, Beniliukse, Rusijoje, Palestinoje, Afganistane, Čečėnijoje, Indonezijoje, Tadžikistane - visur sparčiai kuriamas “naujas žmogus”. Kuriamas tikslingai, užsispyrusiai, strategiškai. Ideologiškai ir religiškai. Tai daro ne islamas. Tai daro islamizmas. Naujo ciklo atskaitos taškas - 2001 m. rugsėjo 11 diena.

Nieko naujo po saule nėra. “Naują žmogų” iki 1980 metų turėjo sukurti ir TSRS totalitarinis komunizmas. Skelbęs betautę žmonių bendriją ir naują žmogų, 1991 metais jis pralaimėjo. Apie 2000 metus pralaimėjo komunizmo projektas ir Kinijoje. Dangiškoje imperijoje vieninga komunistų partija šiuo metu sėkmingai atlieka kapitalizmo vadybininkės vaidmenį. Regis, ir ten kuriamas naujas “naujo žmogaus” projektas. Bet mums rūpi Europa, Vakarai.

“Naujo žmogaus” idealas XIX a. Europoje gimė ne tik Karlo Markso (Marx) galvoje, bet ir velnių prisirijusios Merės Šeli (Mary Shelley) projekte, vardu “Frankenšteinas”. Regis, pakako savų. Tačiau XXI amžius - kitoniškas, jis atnešė svetimą projektą. Kaip neatneš, kai Europoje šiltnamis - multikultūralizmas, ir viso pasaulio augalai čia želia po dirbtine saule. Ore pakibo klausimas: kas pasakys tiesą?

2010 metų rugpjūtį Vokietijoje pagaliau pasirodė knyga. Ji sukėlė šoką, sprogusios bombos efektą. Po II pasaulinio karo Vokietijoje toks tiesus žodis apie tautos likimą nebuvo nuskambėjęs. Sėkla krito į paruoštą dirvą, nes, rašant šias eilutes, jau spausdinamas 16-as šios knygos tiražas, o didelės kaip plyta knygos vienetų skaičius pasiekė 2 mln. Ji tebegraibstoma nuo prekystalių.

Pavadinimas - “Vokietija griauna pati save”, autorius - Tilas Zaracinas (Thilo Sarrazin). Pensinį amžių pasiekęs vyras nėra nei rašytojas, nei žurnalistas, nei publicistas, nei filosofas, jis - valstybinio “Bundesbank” tarybos narys, socialdemokratas. Ekonomistas ir finansininkas. Jo kalba neįmantri, bet faktai nuginkluojantys. Jis - politiškai nekorektiškas, ir to nė neslepia. “Nenoriu, kad mano vaikai ir vaikaičiai gyventų islamiškoje Vokietijoje”, - sako jis. Bet niūriai priduria: “Tai greičiausiai nutiks, jeigu nieko nepakeisime”. Tai yra 2050 metais musulmonai sudarys apie 40 proc. Vokietijos gyventojų, o amžiaus pabaigoje vokiečių tebus apie 25 proc.

Žinoma, tai skandalas. Antifašistai ir spalvoti žmogaus teisių gynėjai, medžiojantys bet kokį laisvą vokišką žodį, blokavo knygos pristatymus. Trigubai politkorektiškas federalinis prezidentas K.Volfas pareikalavo T.Zaracino atsistatydinimo iš “Bundesbank” tarybos. Ir vis dėlto absoliuti gyventojų dauguma - už. Nebegalėdama negirdėti gaudžiančios visuomenės, kanclerė Angela Merkel spalį ištarė vokiečių jaunimui: multikultūralizmas mirė, mes - ties išnykimo slenksčiu.

1990 m. Berlynas šoko ant komunizmo sienos griuvėsių. Ir vargu ar kas susapnavo, kad po dvidešimties metų nelaimingą miestą sups nauja grėsminga siena. Ji primins Niujorko juodųjų gyventojų rajonus, kuriuose nykiau nei Bronkse ar Brukline, kur betono džiunglėse nekalbama šalies kalba. Kur vyrauja ne šalies įstatymai, kur iš Vokietijos ir pačios Europos juokiamasi, jeigu nesityčiojama. Baltajam žmogui pasirodyti tose rajonuose pavojinga ne tik naktį, pavojinga pravažiuoti metro traukiniu.

T.Zaracinas apskaičiavo, kad 38 proc. Vokietijos naujakurių nedirba ir dirbti neketina (šiaurės afrikiečių - per 50 proc.). Ir vis vien visi legaliai ir nelegaliai atkakę, vos pagimdę palikuonį, automatiškai ima naudotis Vokietijos socialinėmis garantijomis.

Trečia - pasaulis veržiasi į Europą. Visi, kas prasmunka pro sienas, kas atskrenda padirbtais dokumentais ar visai be dokumentų, čia lieka. Nes tai - žmonės. Iš kurių čia pat islamizmas ima kurti “naują žmogų”. Veikia šimtai “santuokos” organizacijų, kurios gabena į Vokietiją nuotakas. Sistema veikia tobulai, ir tik 2 proc. atėjūnų tuokiasi ne su savos kilmės moterimi.

T.Zaracinas nepuola islamistų, nes jie tik naudojasi multikultūralizmu kaip skydu. Kalta pati Europa. Jeigu krikščionys nesutvarko savo kiemo, baidosi net krikščionybės, su “meilės ir laisvės” kultu sukūrė nebevaldomą pasaulį, kodėl neįvedus naujos tvarkos? Musulmoniškas pasaulis paprastesnis, jo žmogus siauresnis, valdomas. Tas pasaulis primena komunizmą? - nieko baisaus. Beje, moters vieta jame “sutvarkyta”, o moteris - pasaulio gimdytoja.

Ką siūlo T.Zaracinas, kada bus vėlu gelbėtis? Buvęs “Bundesbank” tarybos narys atsako: tai tik politinės valios klausimas. Skaičiais parodo, kad netrukus atėjūnų masė ims žlugdyti Vokietijos ekonomiką.

Bet kad tai būtų tik Vokietijos problema...

Gruodžio pradžioje teko dalyvauti pasaulinėje Tarptautinio olimpinio komiteto ir UNESCO konferencijoje. Joje sutiktas tadžikas pasiguodė, kad du savo sūnus jau išsiuntęs į JAV: “Gyventi Tadžikistane vis baisiau, mes ritamės į viduramžius”. Iš 20 proc. respublikoje buvusių rusų belikę tik 2 proc. ir kvalifikuota darbo jėga, intelektas beveik visai pasitraukę. Ant kiekvienos sankryžos kyla musulmonų maldos namai, o turtingas Kataras Dušanbėje stato mečetę, kurioje turėtų tilpti 150 000 maldininkų. Pasaulio rekordas.

Kas laukia Lietuvos? Šveicarai, sako, referendumo būdu uždraudė naujų mečečių statybą.

Komentarai
http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuo ... ai-525538/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: