 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Malgožatos Runevič Vardyn įkurta Viešoji įstaiga (VŠĮ) "VŠĮ, Europos Žmogaus Teisių Fondas" (Europejska Fundacja Praw Człowieka (EFHR)
Pastaruoju metu lenkinant Lietuvą ypatingai aktyviai Lietuvoje pradėjo veikti lenkų 2010 m. sukurtas taip vadinamas "VŠĮ, Europos Žmogaus Teisių Fondas" (Europejska Fundacja Praw Człowieka (EFHR)), vadovaujamas plačiai pagarsėjusios savo antilietuviškais skundais, Malgožatos Runevič Vardyn.
Teismas priėmė sprendimą dėl vardų ir pavardžių rašymo aktuose
http://www.alfa.lt/straipsnis/11322667/ ... -12_14-57/
2011-05-12 14:57 Alfa.lt
1977 m. Vilniuje gimusi Malgožata Runevič-Vardyn yra Lietuvos pilietė. Ji priklauso Lietuvos lenkų mažumai. Ji teigia, kad jos tėvai jai suteikė lenkišką vardą „Małgorzata“ ir tėvo pavardę „Runiewicz“.
Jos teigimu, 1977 m. išduotas jos gimimo liudijimas buvo surašytas kirilicos rašmenimis ir tik 2003 m. išduotame gimimo liudijime jos vardas ir pavardė užrašyti lietuviškai kaip „Malgožata Runevič“. Taip pat vardas ir pavardė užrašyti 2002 m. jai išduotame Lietuvos Respublikos pase.
Kurį laiką Malgožata Runevič-Vardyn gyveno ir dirbo Lenkijoje, paskui 2007 m. Vilniuje sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu Łukasz Paweł Wardyn.
Małgorzata Runiewicz-Wardyn i Łukasz Wardyn
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame santuokos liudijime „Łukasz Paweł Wardyn“ perrašyta kaip „Lukasz Pawel Wardyn“, t. y. naudojant lietuvių kalbos rašmenis be diakritinių modifikacijų.
Jo sutuoktinės vardas ir pavardė, įskaitant ir prie jos pavardės prijungtą sutuoktinio pavardę, užrašyti kaip „Malgožata Runevič-Vardyn“, t. y. tik lietuvių kalbos rašmenimis, tarp kurių nėra raidės „W“.
Sutuoktiniai šiuo metu su savo sūnumi gyvena Belgijoje.
2007 m. Malgožata Runevič-Vardyn kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos vardą ir pavardę gimimo liudijime iš „Malgožata Runevič“ į „Małgorzata Runiewicz“, o santuokos liudijime pakeisti jos vardą ir pavardę iš „Malgožata Runevič-Vardyn“ į „Małgorzata Runiewicz-Wardyn“.
Nepatenkinus šio prašymo sutuoktiniai padavė pareiškimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Šis teismas Teisingumo Teismo klausia, ar Sąjungos teisė leidžia taikyti valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos asmens vardai ir pavardės tos valstybės civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi tik laikantis valstybinės kalbos rašybos taisyklių.
Visų pirma Teisingumo Teismas pabrėžia, kad Direktyva 2000/43/EB1, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, yra netaikoma Wardyn porai, nes į jos taikymo sritį nepatenka nacionalinės teisės aktai dėl vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose.
Nors direktyvoje bendrai kalbama apie galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas bei jas tiekti, negalima teigti, kad tokius nacionalinės teisės aktus apima sąvoka „paslaugos“, kaip jos apibrėžiamos šioje direktyvoje.
Dėl Sutarties nuostatų, susijusių su Sąjungos pilietybe, Teisingumo Teismas primena, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
1 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 1 t., p. 23).
Teisingumo Teismas pažymi, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, elementų.
Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl Malgožata Runevič-Vardyn prašymo pakeisti Lietuvos Respublikoje išduotuose gimimo ir santuokos liudijimuose įrašytą jos vardą ir mergautinę pavardę.
Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai Sąjungos pilietis persikelia į kitą valstybę narę ir paskui susituokia su šios kitos valstybės narės piliečiu, tai, kad šio piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė jo kilmės valstybės narės civilinės būklės aktų įrašuose negali būti pakeisti ir gali būti užrašyti tik tos valstybės narės kalbos rašmenimis, negali būti laikoma mažiau palankiu vertinimu nei tas, kuris jam taikomas prieš pasinaudojant Sutarties suteikiamomis galimybėmis laisvo asmenų judėjimo srityje. Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu.
Nagrinėdamas klausimą dėl sutuoktinių prašymo pakeisti Lietuvos Respublikoje išduotame santuokos liudijime Ł. P. Wardyn pavardę, prijungtą prie jo sutuoktinės mergautinės pavardės, t. y. pakeisti Vardyn į Wardyn, Teisingumo Teismas neatmeta galimybės, kad atsisakymas padaryti tokį pakeitimą gali sukelti nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims. Tačiau toks atsisakymas gali būti laikomas Sutartimi pripažintų laisvių ribojimu tik tada, kai jis suinteresuotiesiems asmenims gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiesiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Tokiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas taip pat turi nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra. Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, kad atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymus neproporcingumą galėtų rodyti, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius šią pavardę Ł. P. Wardyn atveju tame pačiame liudijime užrašė pagal lenkų kalbos rašybos taisykles.
Dėl Ł. P. Wardyn prašymo, kad Lietuvoje išduotame santuokos liudijime jo vardai būtų užrašyti laikantis lenkų kalbos rašybos taisyklių kaip Łukasz Paweł (o ne Lukasz Pawel), Teisingumo Teismas pažymi, kad skirtumas tarp lietuviškos ir lenkiškos transkripcijos yra tas, kad praleisti diakritiniai ženklai, kurie nenaudojami lietuvių kalboje.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas teigia, kad diakritiniai ženklai yra dažnai praleidžiami daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų dėl techninių priežasčių (pavyzdžiui, dėl objektyvių apribojimų, taikomų tam tikrose kompiuterinėse sistemose). Be to, užsienio kalbos nemokantis asmuo dažnai nesupranta diakritinių ženklų reikšmės.
Taigi mažai tikėtina, kad vien diakritinių ženklų nenaudojimas suinteresuotajam asmeniui gali sukelti realių ir rimtų nepatogumų ir abejonių dėl asmens tapatybės bei jo pateiktų dokumentų autentiškumo.
Todėl Teisingumo Teismas konstatuoja, kad valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų atsisakymas pakeisti Sąjungos piliečio, turinčio kitos valstybės narės pilietybę, santuokos liudijimą taip, kad jo vardai jame būtų užrašyti su diakritiniais ženklais, kurie naudojami jo kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, ir laikantis tos valstybės narės valstybinės kalbos rašybos taisyklių, neriboja Sutartimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių.
Alfa.lt
2011-05-12 2011 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje Runevič−Vardyn, C−391/09
Šį Teisingumo Teismo sprendimą byloje Runevič-Vardyn, C-391/09 galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje: http://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/
Lietuviškai čia: http://www.etd.lt/index.php?-1029795133
Dėl pavardės rašymo besibylinėjanti Lietuvos lenkė viliasi EK palankumo
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=48258515
Dainius Sinkevičius,
http://www.DELFI.lt
2011 m. rugpjūčio 4 d. 14:26
Vardą ir pavardę lenkų kalba savo dokumentuose norinti matyti Lietuvoje gimusi Malgožata Runevič-Vardyn nesutinka su jai nepalankiu Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimu ir jį apskundė Europos Komisijai (EK).
Tačiau EK narių išsakyta nuomonė dėl asmenvardžių rašymo neturės įtakos Lietuvai, teigia Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ketvirtadienį išnagrinėjo šiuo metu Belgijoje gyvenančios M. Runevič-Vardyn ir jos sutuoktinio Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) ieškinį, kuriuo jie prašo M. Runevič-Vardyn gimimo bei santuokos liudijimuose pakeisti įrašus iš lietuviškų į lenkiškus.
Ieškovė siekia, kad Lietuvos lenkės dokumentuose būtų nurodyta ne „Malgožata Runevič“, o „Malgorzata Runiewicz“, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn“, Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn“.
Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų.
„Mes dabar gyvename Europoje ir Europos normos taip pat yra privalomos visiems Europos nariams“, – sakė sutuoktiniams atstovaujantis advokatas Zbignevas Stvolas.
Jis teisme taip pat teigė, kad sutuoktiniai apskundė Liuksemburgo teismo sprendimą EK. „Dėl šios priežasties prašome bylą sustabdyti arba jos nagrinėjimą atidėti“, – sakė advokatas.
Teismas tokio prašymo nepatenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės.
Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka pažymėjo, kad valstybėje kalbos interesas yra aukščiau už asmens, todėl prašymas pakeisti asmenvardžius yra nepagrįstas.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių nuomone, kalbai nieko neatsitiktų, jeigu pavardės būtų rašomos ir kitais raštmenimis, tačiau čia neužtenka vien Kalbos komisijos sprendimo, tam būtinas ir politinis sprendimas“, – teisme pabrėžė komisijos vadovė Irena Smetonienė.
Teismas sprendimą šioje byloje žada skelbti rugpjūčio 18-ąją.
DELFI primena, kad gegužę ETT nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, - pabrėžė teismas.
Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – „Wardyn“ vietoje „Vardyn“, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
„Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas“, – nurodė teismas.
http://www.DELFI.lt
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
Teismas atsisakė leisti Lietuvos lenkės pavardę rašyti lenkiškai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=48679783
Dainius Sinkevičius,
http://www.DELFI.lt
2011 m. rugpjūčio 18 d. 15:31
Lietuvoje gimusios lenkės vardas ir pavardė dokumentuose turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, ketvirtadienį konstatavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas.
Išnagrinėjęs Lietuvoje gimusios Malgožatos Runevič-Vardyn bei jos sutuoktinio, gimusio Lenkijoje, valstybei iškeltą bylą teismas nusprendė jų ieškinį atmesti.
Priimdamas sprendimą šiuo metu Belgijoje gyvenančios M. Runevič-Vardyn ir jos sutuoktinio Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) byloje teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimu.
Pagrindinis motyvas, dėl ko buvo atmestas ieškovų ieškinys, – jų patiriami nepatogumai dėl skirtingų pavardžių rašymo yra „asmeninio buitinio pobūdžio“.
Teisėja Bronislava Todesienė pažymėjo, kad M. Runevič-Vardyn gyvenime patiria nepatogumų dėl to, kad jos asmens dokumentuose nurodyti duomenys su lietuviškais rašmenimis, o mokslinėje literatūroje ją žino iš lenkiškomis raidėmis rašomos pavardės, tačiau šiuos nepatogumus ieškovė susikūrė pati, kai nusprendė pasirašinėti su lenkiška pavarde.
Be to, pasak teismo, nepatogumus patiria ir abu ieškovai, kai jų pavardės yra skirtingos, tačiau šiuos nepatogumus jie patiria tik buityje, pvz., užsisakydami lėktuvo bilietus, registruodamiesi viešbutyje, atsiimdami bendrą korespondenciją ir pan. Tačiau šie nepatogumai, teismo nuomone, nėra reikšmingi.
„Darytina išvada, kad nacionalinę teisę reglamentuojantys teisės aktai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės reglamentavimo sričiai“, – pažymėjo teismas.
Ketvirtadienį paskelbtas sprendimas dar negalutinis – ieškovai jį galės skųsti apeliacine tvarka.
DELFI primena, kad ieškovė siekė, jog Lietuvos lenkės dokumentuose būtų nurodyta ne „Malgožata Runevič“, o „Malgorzata Runiewicz“, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn“, Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn“.
Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų.
Teisingumo ministerija nesutiko su tokia pozicija ir pažymėjo, kad valstybėje kalbos interesas yra aukščiau už asmens, todėl prašymas pakeisti asmenvardžius yra nepagrįstas.
Dar gegužę ETT nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, - pabrėžė teismas.
Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – „Wardyn“ vietoje „Vardyn“, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
„Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas“, – nurodė teismas.
Ketvirtadienį išnagrinėta byla - jau antroji tokio pobūdžio, nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme – birželį teismas atmetė Lietuvos pilietės, ištekėjusios už Austrijos piliečio, pareiškimą išduoti jai naują santuokos liudijimą ir Lietuvos piliečio pasą, kuriame būtų nurodyta jos pavardė su W raide.
Šis teismo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
G.Steponavičius apkaltintas tautinės nesantaikos kurstymu ir neteisėtu disponavimu asmens duomenimis
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=49951636
Šarūnas Černiauskas,
http://www.DELFI.lt
2011 m. rugsėjo 23 d. 10:46
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius apskųstas Generalinei prokuratūrai. Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“ (EŽTF) ministrą kaltina neteisėtu disponavimu asmens duomenimis bei tautinės nesantaikos kurstymu.
EŽTF manymu, G. Steponavičius pažeidė Lietuvos teisę bei tarptautinius susitarimus, siuntinėdamas laiškus lenkų tautinės mažumos atstovams. Tuo tarpu vieši ministro pasisakymai apie lenkus esą baustini pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tautinės nesantaikos kurstymą. Pats G. Steponavičius teigia rimtai nevertinantis tokių veiksmų.
Supykdė ministro laiškai ir kalbos apie lenkus
Kaip DELFI teigė EŽTF savanoris Raimundas Klonovskis, fondą į prokurorus kreiptis paskatino du ministro veiklos epizodai.
Pirmasis – G. Steponavičiaus laiškai apie permainas švietimo srityje, išsiuntinėti lenkų moksleivių tėveliams.
„Ministerija gyrėsi netgi, kad išsiuntė 26 tūkst. laiškų tam tikros tautybės vaikų tėvams. Tai reiškia, kad ministerija renka asmens duomenis, adresinius duomenis pagal etninį kriterijų. Tas yra iš tikrųjų pavojinga. Įsivaizduokite save tų tėvų vietoje. Jūs esate mažumos atstovas. Tos valstybės tauta jus visą laiką pristato kaip nelojalų pilietį, valstybės priešą. Ir čia kažkokia įstaiga gauna jūsų ir visų tos pačios mažumos atstovų adresinius duomenis. Ir paskelbia tą viešai. Tai yra pakankama priežastis pradėti bijoti“, - aiškino R. Klonovskis.
Antrąjį EŽTF skundą paskatino vieši G. Steponavičiaus pasisakymai apie lenkus.
„Pareiškimų buvo kelios dešimtys. Buvo apskųsti daugumoje tautinę nesantaiką kurstantys (ministro – DELFI) komentarai“, - sakė R. Klonovskis.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už neteisėtą disponavimą asmens duomenimis gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Bausmė už tautinės nesantaikos kurstymą gali siekti laisvės atėmimas iki dvejų metų, bauda arba laisvės apribojimas.
EŽTF vadovauja Malgožata Runevič-Vardyn, labiausiai pagarsėjusi byla dėl pavardės rašybos. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas rugpjūtį nepatenkino jos prašymo leisti pavardę rašyti lenkų kalba.
Prokurorai sprendimo dar nepriėmė
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė DELFI patvirtino, kad prokurorus jau pasiekė du EŽTF skundai dėl G. Steponavičiaus.
Tačiau sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba atmesti skundus dar nėra priimtas. Anot R. Dirsienės, prokuratūra šiuo metu nagrinėja skundus, o sprendimą priims tokias bylas nagrinėjantys prokurorai.
G. Steponavičius įžvelgia Lenkų rinkimų akcijos veiklą
Ministras G. Steponavičius DELFI teigė rimtai nevertinantis EŽTF kreipimosi į Generalinę prokuratūrą. Politikas tvirtina, jog visi jo veiksmai buvo teisėti ir teisingi.
„Nežinau šitos organizacijos (EŽTF – DELFI) prigimties, bet dar kartą galiu atsakingai pakartoti, kad man rūpi ir rūpės, kad valstybės mastu svarbiausi sprendimai būtų įgyvendinami kuo sklandžiau ir kuo geriau pasiruošus. O žingsniai, kuriuos mes darome šita linkme, yra nukreipti į kuo detalesnės informacijos paskleidimą, kad ji pasiektų tikslines grupes, o ne per sufiltruotus vietos politikų kanalus. (...) Viešasis interesas yra, mano pozicija, ginamas. Viešojo intereso vedinas aš turiu teisę komunikuoti ir su tėvais tiesiogiai“, - kalbėjo ministras.
Pašnekovas taip pat teigė šioje istorijoje įžvelgiantis politines intrigas, už kurių gali slėptis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) interesai.
„Aš nei baiminuosi, nei rimtai vertinu tokius žingsnius. Aš laikau, kad tai yra dalis tos pačios LLRA kampanijos. Tikrai manau, kad jiems toks veiksmas garbės nedaro“, - reziumavo G. Steponavičius.
http://www.DELFI.lt
Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
A.Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=60248195
Anatolijus Lapinskas,
http://www.DELFI.lt
2012 m. gruodžio 21 d. 14:46
Aptariama istorija – Lenkijos piliečio Tomaszo Snarskio peticija dėl Lietuvos lenkų kalbinių teisių – Europos Parlamento Peticijų komitete atsidūrė dar pernai pavasarį. Viešame posėdyje ji pirmą kartą buvo nagrinėta šių metų balandžio 24 d.
Peticija neišsiskiria nuo ano meto Lietuvos lenkų „tragišką padėtį“ apibūdinančių rašinių, tiražuotų tiek Lenkijos, tiek Lietuvos lenkų spaudoje. Čia gausu emocingų šauksmų: „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“.
Tektų pažymėti, kad tarp pagrindinių Žmogaus teisių tikrai nėra mažumų kalbinių teisių, bet noras peticijai suteikti solidesnį skambesį privertė parašyti ir tokį kalambūrą. Peticijos autorius žarstosi solidžiais tarptautiniais dokumentais, pvz., cituoja Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą: „27 str. Tose valstybėse, kur yra tautinių, religinių ir kalbinių mažumų, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė turėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją ar vartoti gimtąją kalbą kartu su kitais jų grupės nariais“. Nesuprantama, kas ir kada galėjo atimti iš Lietuvos tautinių mažumų, pvz., teisę praktikuoti savo religiją.
T.Snarskis primena Europos Žmogaus teisių konvencijos papildomo protokolo 2 str.: „Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę laisvai parenkant savo vaikams švietimą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus“. Lietuva šventai vykdo šiuos įsipareigojimus, o lenkų švietimas yra geriausias pasaulyje už Lenkijos ribų. Tai pripažįsta net Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Peticijoje prisimenamas ir Europos tautinių mažumų apsaugos konvencijos 14 str.: „Šalys... stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba“. Jeigu 100 Lietuvos lenkų mokyklų argumentas per silpnas, tai šį užtikrinimą patvirtina mūsų Švietimo įstatymo 28 str.: „Vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba“. O vienodas lietuvių kalbos egzamino vertinimas, ko visą laiką troško LLRA, Švietimo ir mokslo ministro 2012 gegužės 9 įsakymu atidėtas net iki 2019 metų.
Peticijos pabaigoje jos autorius kviečia Europos Parlamentą „toliau tirti Lietuvos lenkų padėtį ir užtikrinti Žmogaus teisių apsaugos sistemų garantuotas jų kalbines teises“. Tame pavasario posėdyje kalbėjęs Valdemaras Tomaševskis sakė: „šis skundas yra ne prieš Lietuvą, bet prieš dabartinę nacionalistinę daugumą“. Europos Komisija, dar prieš komiteto posėdį išnagrinėjusi šią peticiją pripažino, kad ES teisė nenumato svarstyti tokių skundų. Tačiau peticija nebuvo tiesiog atmesta, bet jos nagrinėjimas atidėtas ateičiai. Šį faktą lenkai įvertino kaip didelį laimėjimą.
Nuo tų dienų Lietuvoje įvyko reikšmingi pasikeitimai, taip pat ir Lietuvos lenkų mažumos atžvilgiu.
V.Tomaševskio įvardytos „nacionalistinės daugumos“, jei turėsime mintyje Lietuvos Seimo sudėtį, jau neliko. Dar daugiau, Lietuvos lenkai po rinkimų tapo naujosios daugumos atstovais, ministrais ir viceministrais, Seimo komitetų pirmininkais, todėl Lietuvos lenkams keikti savo krašto valdžią neliko prasmės, o pats V.Tomaševskis dargi patikino, kad atėjusi į valdžią Lietuvos lenkų partija nekels politinių reikalavimų įteisinti Lietuvoje pavardžių rašybą originaliais rašmenimis.
Šio pažado LLRA kol kas laikosi, ir ne tik šio, bet ir visų kitų pretenzijų, pvz., nesigirdi raudų dėl tragiškos lenkų švietimo Lietuvoje padėties ir pan. Šių prasidėjusių medaus mėnesių proga netgi išdrįsau paskelbti, kad prasidėjo naujas lietuvių ir lenkų sugyvenimo etapas.
Deja, šis draugiško sugyvenimo medaus skonis patiko anaiptol ne visiems.
Gruodžio 3 EP Peticijų komitete vėl buvo svarstoma pavasarį atidėta T.Snarskio peticija su nė kiek nepasikeitusiais kaltinimais Lietuvai. Nepaisant reikšmingų permainų mūsų krašte, peticijoje tebetvirtinama apie apribotas lenkų mažumos teises mokytis lenkų kalba, uždaromas lenkų mokyklas, Lietuva kaltinama pažeidžianti tarptautines konvencijas, reikalaujama, kad EP ištirtų, ar Lietuvos švietimo įstatymas atitinka nediskriminavimo principą.
Vėl gavus (2012-10-24) dar kategoriškesnę EK nuomonę, peticija, net jos nenagrinėjus, buvo perkelta į tolimesnį posėdį. Lenkai vėlgi nutarė, kad tai didelis laimėjimas, nes „reikalas“, t.y. negatyvaus Lietuvos įvaizdžio kūrimas, suksis ir toliau.
Smulkiau susipažinkime su Europos Komisijos nuomone, tuo labiau, kad ją labai neigiamai įvertino pats peticijos autorius.
„Sutartyse, kuriomis grindžiama ES, Komisija neturi bendrųjų įgaliojimų kištis į valstybių narių veiksmus pagrindinių teisių srityje. Ji gali įsikišti tik tuomet, jei klausimas susijęs su ES teise. Todėl Europos Komisija negali toliau nagrinėti peticijoje iškeltų klausimų.
Komisija taip pat primena, kad ji neturi bendrųjų įgaliojimų mažumų atžvilgiu. Ypač Komisija neturi kompetencijos klausimais, susijusiais su apibrėžimu, kas yra tautinė mažuma, su mažumų statuso pripažinimu ar jų pačių savęs apibrėžimu ir autonomija.
Komisija norėtų priminti, jog pagal ES Tarybos direktyvos 2000/43/EB 3 straipsnį nacionalinės nuostatos, pagal kurias reguliuojami švietimo programos užtikrinamo turinio aspektai arba tautinių mažumų kalbinės teisės, nepatenka į direktyvos taikymo sritį.
Komisija pažymi, kad Teismas padarė tą pačią išvadą savo prejudiciniame sprendime Byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn, susijusiame su teise vardą vartoti mažumos kalba. Teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas negali trukdyti Sąjungos piliečiui naudotis judėjimo teisėmis, taigi tai nėra apribojimas.
Komisija pažymi, kad peticijos prieduose taip pat tvirtinama, kad Sąjunga turėtų būti aktyvi, o ne pasyvi kovodama su etnine diskriminacija. Šiuo atžvilgiu Komisija turi pabrėžti, kad Sąjungos tikslas kovoti su diskriminacija taikomas tik nustatant ir įgyvendinant pačios Sąjungos politiką ir veiklą.
Komisija norėtų atkreipti peticijos pateikėjo dėmesį į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri yra pirmoji privaloma teisinė daugiašalė tautinių mažumų apsaugai skirta priemonė ir kurios šalys yra ir Lenkijos Respublika, ir Lietuvos Respublika.
Komisija pažymi, kad per neseniai atliktus vizitus į Lietuvą ir Lenkiją ESBO Tautinių mažumų reikalų komisaras paragino abiejų šalių vyriausybes spręsti tautinių mažumų klausimus savo šalyse, taip pat stengtis pagerinti savo dvišalius santykius, be kita ko, atgaivinant tokias priemones kaip kad švietimo ekspertų grupės”.
Nežiūrint šio tvirto Komisijos atsakymo, Peticijų komitetas Lenkijos atstovų ir prie jų kažkodėl prisiklijavusio mūsiškio V.Tomaševskio spaudimu nutarė tęsti Lietuvos pasmerkimo bylą.
Tačiau istorijos įdomumas tuo nesibaigė.
Agentūros BNS parengtas ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodęs Europos Komisijos atsakymo trumpas išdėstymas susilaukė peticijos autoriaus T.Snarskio ir Europos žmogaus teisių fondo (yra Vilniuje ir toks) pasipiktinimo ir reikalavimo, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu ir jame įteisinta pagarba „žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvei, nuomonių įvairovei“ pripažinti, kad pateikta medžiaga „neatspindi tikrosios situacijos, nėra pakankamai išsami ir tiksli“. Taip pat „publikuoti pridedamą T.Snarskio straipsnį (nuomonę) bei informuoti Europos žmogaus teisių fondą apie priimtą sprendimą“. Iš dalies imuosi šios misijos.
Ką rašo savo nuomonėje T.Snarskis?
Pirmiausia, apie blogą Europos Komisiją: „EK išvengė esamos situacijos nagrinėjimo, pasiteisindama tuo, kad neturi kompetencijos nagrinėti šią bylą [negi Lietuva ir dėl to kalta?]. Pasyvus EK požiūris į valstybės narės veiksmus užtikrinant žmogaus teises taip pat turėtų kelti rūpestį lietuviams: ką jie darytų, jei valstybė apribotų jų pagrindines teises? Kur jie kreiptųsi pagalbos?” [taip išeitų, kad pagalbos reikėtų kreiptis tik į T.Snarskį…].
Apie pačią peticiją: „peticija yra reikalinga ne tam, kad išspręstų esamą problemą ar įrodytų, jog teisės pažeidimų nėra, bet tam, kad atkreiptų dėmesį į svarbią socialinę problemą [kitaip tariant, keltų triukšmą dėl Lietuvos lenkų „pragaro“]. Negalima tikėtis, kad EP priims sprendimą, nes ši institucija neturi reikiamos kompetencijos [tai kodėl kreipėtės į tą nekompetentingą EP?]. Tačiau, turime teisę išsakyti savo [?!] problemas bei argumentus, ką ir darome, nepaisant įvairių kliūčių.
Ši peticija jau buvo nagrinėjama EP atvirame posėdyje [2012 balandį], kurio metu Lietuvos vyriausybė paprastam ES piliečiui turėjo paaiškinti savo poziciją lenkų tautinės mažumos atžvilgiu [tai ir buvo padaryta]. EP įžvelgė šios problemos opumą, tačiau to nepakanka, turint galvoje, kad yra įvairių galimų priemonių prieš valstybę narę, kuri pažeidinėja pagrindines teises“ [kur įrodymai, kad pažeidinėja?].
Net kelis kartus perskaičius T.Snarskio mintis, visiškai neaišku, kuo jam nepatinka BNS informacija.
Tačiau šią sunkiai suprantamą T.Snarskio nuomonę ir kartu jo peticiją vis tiek karštai palaiko Lietuvos lenkų spauda. Pavyzdžiui, „Kurier Wilenski“ aiškina, kad T.Snarskio peticija tapo „pilietinės Europos simboliu“. O portalas Wilnoteka.lt kviečia savo skaitytojus paremti peticiją pritarimo laiškais Europos Parlamentui.
Ką turi daryti Lietuva šioje politinio absurdo puotoje?
Manyčiau, kad naujoji Lietuvos valdžia pagaliau turi užimti ryžtingą poziciją ir pareikalauti baigti tas fantasmagorijas Europos Parlamente dėl Lietuvos lenkų.
Taip pat priminti, kad dar 1997 m. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė Rekomendaciją Nr. 1339 dėl Lietuvos, kurioje pažymėta, kad teisė vartoti tautinių mažumų kalbas yra juridiškai apsaugota, mažumų klausimai sprendžiami laikantis abipusio kompromiso. Asamblėja pasveikino Lietuvą, įtvirtinusią teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir nutraukė 1995 m. pradėtą monitoringą dėl Lietuvos tautinių mažumų padėties.
Kas turėtų imtis konkrečių kovos už Lietuvos garbę veiksmų?
Man rodos, kad geriausiai tam tiktų Lietuvos valdžios atstovai lenkai, tikėtina, kad jų balso, aiškinančio tikrąją Lietuvos lenkų padėtį, paklausys ne tik Europos Parlamento vadovai, bet net ir Lenkijos europarlamentarai, nes būtent jų iniciatyva ir verdama antilietuviška košė Europoje.
Toks kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus, švietimo viceministrės Editos Tamošiūnaitės, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovo Leonardo Talmonto – atsakingų už tautinių mažumų politiką žmonių bendras laiškas EP pirmininkui José Manueliui Barroso arba dar geriau - vizitas į Briuselį, paaiškinantis tikrąją padėtį, išsklaidytų gandus ir piktybines insinuacijas apie Lietuvos lenkų gyvenimą. Toks žingsnis, tarsi lakmuso popierėlis, kartu parodytų Lietuvos valdžios lenkų patriotines nuostatas ir tikrai pakeltų jų autoritetą visų Lietuvos žmonių akyse. Pasiekę kad ir trapų lietuvių ir lenkų sutarimą savo krašte, pamėginkime siekti tarpusavio santarvės ir Europos erdvėje.
http://www.DELFI.lt
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... &com=1&s=1
*************************************************************
Įmonė Europos Žmogaus Teisių Fondas, VŠĮ
Europejska Fundacja Praw Człowieka (EFHR)
Informacija jų pačių puslapyje
http://www.efhr.eu/kontaktai/?lang=lt
VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“
Kodas 302562592;
Vadovas Malgožata Runevič Vardyn
Adresas:
Liepkalnio g. 103,
Vilnius LT-02121
Tel:
+370 69150822
+48222472607
E-mail:
efhr@efhr.eu
Liepkalnio g. 103, - dabar čia lenkiškas viešbutis RunMIS II - Hotele rodzinne http://www.runmis.lt/, http://www.runmis2.com/
Kontaktai
Viešbutis RunMiS
Panevėžio g. 8a, LT-02112 Vilnius, Lietuva
Tel./faks. +370 5 2656816,
Faks. +370 5 2724114
El. paštas: info@runmis.lt
Noclegi w Wilnie - hotel "RunMiS"
http://www.facebook.com/pages/Noclegi-w ... 1776911218
Runmis, UAB
http://www.rekvizitai.lt/imone/runmis/
Įmonės kodas 120092459
PVM kodas LT200924515
Vadovas Stanislava Runievič
Adresas Panevėžio g. 8A, LT-02112 Vilnius
Tinklapis http://www.runmis.com
Darbo laikas I-VII 00:00-24:00
Darbuotojai 12 darbuotojų (apdraustųjų)
SD draudėjo kodas 1198
****************************************************
Europos Žmogaus Teisių Fondas, VŠĮ
http://www.rekvizitai.lt/imone/europos_ ... ondas_vsi/
Įmonės kodas 302562592
Vadovas Malgožata Runevič Vardyn
Adresas Birutės g. 31, LT-08114 Vilnius
Mobilus +370 691 50822
Faksas +370 527 24114
Darbo laikas I-V 09:00-17:00
Darbuotojai 6 darbuotojai (apdraustieji)
SD draudėjo kodas 2075982
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
