Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)		 Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 05 Geg 2024 04:18

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas


Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Romualdo Zubino (Tęsėjo) knygos, įvairios neįprastos istorinės hipotezės ir teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  Puslapis 1 iš 1
  [ 16 pranešimai(ų) ] 
  Spausdinti Ankstesnė tema | Kita tema 
Autorius Žinutė
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 19 Gru 2012 14:56 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
TERO UGNIKALNIS PER LAIKO PRIZMĘ!


Tai Egėjos jūroje Santarino (santo Tero) salyne buvęs ugnikalnis,- Platono vadinamas Atlantidos žemynas, kitais šaltiniais- pats dangų laikęs Atlantas.

Pateikiu šio ugnikalnio žūties (1179 m. pr.m.e.) momentą, kurį anų laikų mokslininkas ir, matomai, tiesioginis šio įvykio liudininkas, arijų (baltų) Krivių Krivaitis Vandenorius aprašė epe "Odisėja" (XII giesmė p.235).

Odisėjas fajakų (finikiečių) karaliui pasakoja kas jį ir jo draugus ištiko plaustu plaukiant palei Tero ugnikalnį:

"Šitaip į sąsiaurį mes įsiyrėm ir krūpčiojom nuolat:
Skilos bijojom iš ten, o čia nemirtinga Charibdė
Siurbė pro žiotis karčiuosius vandenis marių.
Srovę kai vėmė laukan, kunkuliavo, kaip katilas karštas,
Ugnį pakūrus po juo, ir tiško aukštai į padangę
Putos į šonus abu, uolų pasiekdamos viršų.
O kada siurbė vidun karčiuosius vandenis marių-
Jūra, atrodė, pereis į jos gerklę, aplinkui tik sklido
Gausmas siaubingas uolos, pro apačią matėsi dugnas
Su akmenėliais pilkšvais...."

O štai ką apie tą patį įvykį pasakoja mūsų laikų mokslininkas meteorologas Vladas Portapas knygoje "Apie tvaną ir Atlantidą" psl. 238:

"Sprogus milžiniškam Santorino ugnikalniui, į orą pakilo dešimtys kūbinių kilometrų uolienų, pelenų. į visas puses pasklido baisios griaunamosios bangos, kurių sklidimo greitis išties fantastiškas-20 000 km/val.

Po baisingo sprogimo, į viduryje atsiradusią tuštumą, susmuko Santorino sala, vėl sukeldama didžiulius cunamius, nuniokojusius Viduržemio jūros pakrantes. Į ugnikalnio tuštumą patekę didžiuliai vandens kiekiai, dėl karščio pavirtę garais, sukėlė naujus sprogimus, dar kartą sudrebinusius katastrofos apimtą rajoną.

Manoma, kad sprogimų bangos Kikladų, Kretos ir kitose kaimyninėse salose padarė daug daugiau žalos, negu žemės drebėjimai...."

P.S. Pirmą kartą II-me t. pr.m.e. šis ugnikalnis, pagal šaltinius, sprogo tūkstantmečio pradžioje ir dievų Olimpo valdovu tapo dievas Uranas. Antrą kartą sprogo 1650 m.pr.m.e.- dievų Olimpo valdovu tapo dievas Kronas. Trečią kartą - 1365 m. pr.m.e. - dievų Olimpo valdovu tapo dievas Perkūnas. Ir štai paskutinįjį - ketvirtąjį kartą sprogo 1179 m. pr.m.e. ir iš dangų rėmusio (Atlanto) ugnikalnio liko tiktai keletą mažų salelių.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 20 Gru 2012 11:10 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
URANO IR GAJOS VALDYMO LAIKOTARPIS


Uranas simbolizavo Egėjo jūroje buvusį Tero ugnikalnį. Jo žmona Gaja simbolizavo Žemę.

Jie abudu buvo GIGANTŲ šeimos atstovais. Kiekvienas iš gigantų simbolizavo vieną iš Viduržemio jūros regione tuo metu veikiantį ugnikalnį. Jų tarpe buvo ir "vienaakiai" ciklopai. Pastarieji simbolizavo ugnikalnį su vienu veikiančiu krateriu. O tai reiškia, kad mūsų protėviai jau tuo metu puikiai pažinojo gamtą ir net ugnikalnius skirstė į kategorijas.

II-jo t. pr.m.e. pradžioje, sprogus Tero ugnikalniui, Uranas su Gaja "pagimdo" titanus. Prasidėjo TITANŲ era.

Įdomu tai, kad, anot mūsų protėvių šaltinių, titanų "gimė" šešios poros: Okeanas ir Tetidė, Heperionas ir Tėja, Kojas ir Menemosinė, KRONAS ir RĖJA, Krėjas ir Febė, JAPĖTAS ir TEMIDĖ. Visi jie simbolizavo vieną iš sprogusio ugnikalnio pagimdytų "produktų"- sprogimo bangą, garso bangą, žemės drebėjimą, lavą, pelenus, ugnį, temperatūros kitimą regione, lavinas nuo kalnų, bangas upėse, cunamius ir kt.

Suprantama, po šio ugnikalnio sprogimo, kiek Viduržemio jūros regionas, tiek ir Balkanų pusiasalis bei visos gretimos salos, buvo nuniokotos vienu ypu. Buvo sunaikintas (nuplautas ar padengtas storu pelenų sluoksniu) visas žemės augalinis sluoksnis, visa augmenija, nuo žemės paviršiaus nuplauti žmonių gyvenamieji būstai ir t.t.

Keletas šimtmečių Balkanų pusiasalis buvo negyvenamas. Ir tiktai praslinkus šiam laikui, kai gamta pati "atkovojo" savo pozicijas šiame regione, iš šiaurės atėjo pelazgai, kurie galutinai atgaivino šį regioną.

Deja, tai buvo tiktai iki to laiko, kai Kronas iš dievų Olimpo sosto "išvertė" savo tėvą Uraną.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 20 Gru 2012 12:23 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
KRONO IR RĖJOS VALDYMO LAIKOTARPIS


Kronas ir Rėja "pagimdė" jau dievus: Poseidoną, Hestiją, Hadą, Demetrą, Hermį, Afroditę, DZEUSĄ ir HERĄ, Artemidę, Apoloną, Hėbę ir Hefaistą. Tai, eilės tvarka, buvo: jūrų dievas; ugnies deivė; požeminio pasaulio valdovas; pelenų deivė; simbolizavo sprogimo bangą; buvo lietaus deivė; simbolizavo Tero ugnikalnį; simbolizavo ugnikalnio lavą; simbolizavo audrą; simbolizavo šviesą; simbolizavo tamsą; simbolizavo ugnį.

Tai buvo DIEVŲ valdymo laikotarpis. Jų "valdymo" metu vėlgi iš šiaurės atėjo Balkanų gelbėtojai trakai. Jie apgyvendino šį regioną ir atgaivino ne tiktai Balkanų pusiasalį bet ir visą šį regioną. Tačiau ir šį kartą šiauriečių pastangos buvo nors ir vaisingos bet laikinos. Dievai šiame regione "valdė" tiktai iki eilinio Tero ugnikalnio sprogimo.

1365 m. pr.m.e. ir Krono sūnus Dzeusas (Perkūnas) savo tėvą Kroną "nuvertė" nuo dievų Olimpo.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 20 Gru 2012 20:48 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
DZEUSO (DZIEVO PERKŪNO) IR HEROS (GEROS) VALDYMO LAIKOTARPIS


Iš Ovidijaus "Metamorfozės": "Baisi ir įnirtinga buvo toji kova (1345 m. pr.m.e. - Tęsėjas). Krono vaikai įsitvirtino aukštajame Olimpe... Kova truko dešimt metų, tačiau pergalės nepasiekė nei vieni, nei kiti. Tada ryžosi Dzeusas išleisti iš Žemės gelmių šimtarankius-hekatonkheirus. Baisūs, didžiuliai, kaip kalnai, išvirto jie iš žemės gelmių ir puolė į mūšį... Dejavo žemė, viskas aplink dundėjo ir drebėjo. Net Tartaras (Požemis) krūpčiojo nuo tos kovos...Galu gale titanai neišlaikė".

Taip prasidėjo Dzeuso ir Heros valdymo laikotarpis.

Iš praeities atnešta informacija mums liūdija, kad šis Tero ugnikalnio sprogimas buvo dvigubai galingesnis už sprogimą įvykusi 1650 m.pr.m.e. Mat, pastarojo sprogimo metu Kronui,kautis su Uranu,padėjo tiktai penkiasdešimtarankiai.

Nuo 1365 m.pr.m.e. prasidėjo HEROJŲ (GERŲJŲ) era.

Naujieji dievų Olimpo valdovai "pagimdė" vėlgi "sūnų" ir "dukterų": Herą (Gera), Eleną, dvynukus Dioskūrus - Poluksą ir Kastorą, Tantalą, Odisėją, Harmoniją, Heraklį, Atėne Paladę, Arėją, Dionizą, Minoją, Hermį ir Tęsėją bei Achilą. Visi jie taip pat buvo Tero ugnikalnio sprogimo produktų simboliai. Pagrindiniai jų: Hera (Gera) simbolizavo ugnikalnio lavą; Elena- lietų, Odisėjas - Žemės drebėjimą; Heraklis - ugnikalnio pelenus; Atėnė Paladė - ugnį iš Dzeuso galvos; Arėjas - į jūrą patekusios lavos sukeltą pragarišką garsą; Hermis - sprogimo bangą; Dionizas-ugnikalnio sprogimo metu sukeltą garsą; Tęsėjas ir Achilas - cunamį.

Kaip žinome iš Apolonijaus Rodiečio poemos "Argonautika", Heraklis bei Tęsėjas dalyvavo argonautų kelionėje į Ponto jūrą neva auksinės vilnos pargabenti. Tačiau tai buvo ne prekeivių žygis, bet šio sprogimo metu daugelio pagimdytų "produktų" pasklidimas po visą regioną. Iš šios poemos mes sužinome, kad tuo metu Tero ugnikalnio pelenai pasiekė Bosporo sąsiaurį. O štai cunamis Tęsėjas net apkeliavo visas Ponto (Juoduosios jūros) pakrantes.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 21 Gru 2012 12:54 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
Persėjas


Šis personažas šiame Dzeuso ir Heros valdymo laikotarpyje, anot šaltinių, arijų proistorijoje, vaidino ypatingą vaidmenį. Jis simbolizavo šiame laikmetyje veikiantį patį Tero ugnikalnį.

Persėjo nuveikti "darbai" liudija, kad Tero ugnikalnis buvo aktyvus nuo 1365 iki 1179 m. pr.m.e.

Iš Romos (tiksliau sakant - iš Panonijos poeto, kadangi visą informaciją apie senovę, kurią skelbia "Metamorfozių" knygoje, jis rado Dunojaus vidupyje-Panonijoje, į kur buvo ištremtas aštuoniems metams) poeto Ovidijaus mes sužinome ir geografiją kur "lankėsi" Persėjas ir tuo metu šio ugnikalnio kiti pagimdyti produktai: tai Šiaurinė Afrika, tai ir Arabų pusiasalis, tai ir Mažoji Azija, net Indija.

Baisiausiu Persėjo ginklu buvo Gorgonės galva, kuri, tikėtina, simbolizavo Tero ugnikalnio krateryje nuolat iš Žemės gelmių besiveržiančią ugnį. Tačiau tai tiktai mano prielaida, kadangi kito atsakymo šiam reiškiniui, kol kas aš neturiu.

Kita vertus, jeigu šis ugnikalnis nuolat veikė, tai kodėl šiame laikmetyje į Balkanų pusiasalį iš šiaurės atvyko gyventi achajai? Ar neprimena šis istorijos epizodas tą, kuris mūsų laikais susiklostė Italijoje, kai žmonės gyvena ne tiktai šalia Etnos ir Vezuvijaus ugnikalnių, bet ir ant jų šlaitų?!

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 22 Gru 2012 10:09 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
"TROJOS KARAS"


Dzeuso ir Heros valdymo laikotarpyje "gimė" ir kiti herojai. Tačiau mūsų protėvių-arijų šaltiniai dažniausiai mini tuos, kurie "gimė" neva "Trojos karo" metu.

Pagrindiniai jų buvo: žaibus simbolizavęs, neva achajų vadas, Agamemnonas; perkūniją simbolizavęs, neva Agamemnono brolis, - Menelajas; pastarojo neva žmona- lietų simbolizavusi - Elena; jos pagrobėjas ir neva pagrindinis "Trojos karo" kaltininkas, audrą simbolizavęs, Paris; sėlius-nuošliaužas nuo Idos kalnų simbolizavęs Hektoras; cunamį simbolizavę Achilas ir jo pusbrolis Patroklas; žemės drebėjimą simbolizavęs Odisėjas; Deli saloje būvusį ugnikalnį simbolizavęs Apolonas ir kiti.

O kur dar nuolat "Trojos karo" metu dievų Olimpe posėdžiavę ir, ne tiktai Trojos likimą, bet ir viso Viduržemio regiono lėmę, dievai bei deivės: Dzeusas, Hera, Atėnė Paladė, Afroditė, Artemidė ir kiti? Kur dar, kovoje neva dalyvavę, kaimyninių regionų karvedžiai su savo "pulkais"?

Šis, nuo 1189-jų iki 1179-jų metų, tarp Balkanų gyventojų achajų ir trojėnų, trūkęs "karas", kaip matote pagal tame "kare" dalyvavusius "herojus", buvo ne karas, bet gamtoje vykusi katastrofa, kurios pagrindiniu kaltininku buvo ne, kaip epe "Iliada" pateikiama, achajų karalaitę Eleną pagrobęs Trojos princas Paris, bet Tero ugnikalnis.

Beje, iš epo "Odisėja" mes sužinome, kad vienas iš šioje "kovoje" dalyvavusių herojų - Odisėjas, po Tero ugnikalnio susisprogdinimo, dar dvidešimt metų siautėjo visame Viduržemio jūros regione. O tai reiškia, kad šis Tero ugnikalnio sprogimas privertė žemę drebėti dar dvidešimt metų!

Už šią vertingiausią, iš anų laikų iki mus atėjusią informaciją, mes turime būti dėkingi ne, kaip iki šiol buvo manyta, graikų neva poetui Homerui, bet sprogimo metu regione valdžiusiam arijų Kriviu Krivaičiu Vandenoriui, kuris sugebėjo ne tiktai įamžinti tai, kas jo laikais vyko gamtoje ir ką jis regėjo, bet ir suorganizuoti, kad jo žyniai šią, runomis jo užrašytą informaciją, išmoktų atmintinai, įsimintų ir perduotų vieni kitiems iš lūpų į lūpas.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 23 Gru 2012 10:17 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
HETITŲ IMPERIJOS ŽLUGIMAS


Votechas Zamorovskis knygoje "Hetitų imperijos paslaptys" (psl. 209) rašo:

"Sunku rasti kitą palyginimą: kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkia į šimtametį ąžuolą ir sudegina jį iki pat šaknų, lygiai taip ūmai ir visiems laikams buvo sunaikinta Hetitų imperija.

Apie 1190 metus pr.m.e. pirmas liepsnojantis deglas nukrito ant Chatušo stogų, ir po nesėkmingo sostinės gynimo, kurio nebespėjo mums aprašyti 29-sis hetitų valdovas, imperija, vos prieš penkiasdešimt metų pasiekusi savo galybės viršūnę, visiems laikams nugarmėjo į istorijos prarają".

"JŪRŲ TAUTOS"


Bill Manley knygoje "Senovės Egipto paslaptys" (psl. 176) rašo:

"Bronzos amžiaus pabaigoje Viduržemio jūros rytų kraštai išgyveno didelius socialinio, politinio ir ekonominio gyvenimo pokyčius. Apie 1200 m.pr.m.e. po regioną nuvilnijo smarkių sugriovimų banga- nuo mikėniškosios Graikijos rūmų iki Hetitų imperijos centro Anatolijoje ir Sirijos bei Palestinos pajūriu. Po šios niokojančios bangos išnyko Egėjo kraštų rūmų civilizacija, taip pat ir Hetitų imperija. Nors Sirijoje didelis Ugarito miestas žuvo liepsnose, pietų Levento ir Kipro didieji centrai tebeklestėjo. Šie sukrėtimai sukėlė masinę žmonių migraciją".

Mūsų laikais dėl šios katastrofos mokslininkai vis dar kaltina mistines "jūrų tautas".

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Žygeivis
StandartinėParašytas: 23 Gru 2012 19:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina
Pastaba - šiuo metu jau rasti įrašai, kurie parodė, jog Hetitų imperija žlugo dėl tarpusavio kovų dėl sosto valdančiojoje dinastijoje - faktiškai pilietinio karo metu hetitai gerokai išnaikino vieni kitus, o jų karinė galia buvo sužlugdyta.

Ir tuo tuoj pat pasinaudojo hetitų kaimynai.

Vadinamosios "jūrų tautos" taip pat nėra jokia mistika - jų antplūdis aprašytas įvairiuose šaltiniuose, o šių "jūrų tautų" tiesioginiai palikuonys buvo, pvz., Biblijoje minimi garsieji filistinai - indoeuropietiškos kilmės tauta, ilgą laiką po to gyvenusi dabartinio Izraelio pakrantėse, iš visų pusių apsupta įvairių semitų-chamitų tautų ir genčių.

Vėliau atėję į šias žemes žydai kelis amžius kovojo su filistinais, bandydami užgrobti jų valdomus pakrančių miestus (Biblijoje tai minima dažnai, pvz., garsioji žydo Dovydo kova su filistinu Galijotu - iš čia milžino vardas Goliaf-as).

Beje, būtent nuo filistinų vardo kilo Palestinos pavadinimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 23 Gru 2012 21:49 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
Gerbiamas Žygeivi, galiu pateikti daug įrodymų, kad Hetitų imperiją sunaikino būtent Tero ugnikalnis.

Niekas taip pat man neįrodys, kad egzistavo "jūrų tautos". Kai mokslininkai nesugeba paaiškinti tai, kas tuo metu vyko Viduržemio jūros regione, jiems "jūrų tautos" yra savotiškas išsigelbėjimas.

Biblinis Dovydas buvo Sauliaus sūnus. Dovydo sūnumi buvo Saliamonas. Visi jie, kaip ir bet kuris kitas Senojo Testamento herojus, yra simbolinės asmenybės bet ne istorinės. Tai liečia ir Adomą su Jievą, ir Nojų, ir Mozę bei jo brolį Aaroną ir visus kitus Biblinius herojus.

Saulius simbolizavo Saulę. Dovydas simbolizavo tą pačią Saulę tiktai jau vėlesniame laikmetyje. Saliamonas (nuo liet. Saulė ir Mėnulis) gi simbolizavo dieviškųjų metų Saulėlydžio (Saulės ir Mėnulio valdymo) laikotarpį, kuris dabartiniame šiauriniame Žemės pusrutulyje tęsėsi nuo 970-jų iki 470-jų m.pr.m.e. Pastarąjį faktą liudija pati Biblija! Ar gali žmogus gyventi 500 metų?!

Kai šaltinius ne skaitai kaip romaną, bet studijuoji su rašikliu rankoje, o juose rastus faktus vėliau derini su kituose šaltiniuose atrastais faktais, o pastaruosius- su archeologiniais, geologiniais, metereologiniais ar kitais, jau mūsų laikais, padarytais moksliniais atradimais, tai praeitis atsiveria kiek kitokia nei šaltinius studijuojant taip, kaip tai buvo daroma iki mūsų laikų, nesiremiant lietuvių kalba.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Žygeivis
StandartinėParašytas: 23 Gru 2012 22:25 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina
Dėl Hetitų imperijos sunykimo - yra rasti pačių hetitų iškalti įrašai, ir ten pakankamai aiškiai nurodytos priežastys: valdovų tarpusavio kova. :roll:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 24 Gru 2012 00:31 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
Šios žinios gali būti visiškai kito laikotarpio. Mat, patys mokslininkai yra nustatę, kad II-jame t. pr.m.e. buvo du didžiausi tautų persikėlimai;

Pirmas tai šio tūkstantmečio pradžioje, kai iš Azijos viena žmonių grupė per Rytų Kaukazą kėlėsi į Rytų Europą, o kita grupė - Juodąja jūra bei Dunojumi į Centrinę Europą. Šis persikėlimas galėjo įvykti dėl to meto klimato kaitos.

Antrasis, ne mažiau intensyvus, persikėlimas įvyko jau šio tūkstantmečio pabaigoje, kai į Rytų bei į Centrinę Europą kėlėsi pagrindinai ir išimtinai tiktai Mažosios Azijos gyventojai. Šį persikėlimą neabejotinai išprovokavo Tero ugnikalnio sukelta katastrofa. Tai liudija ir Virgilijus "Eneidėje", ir Ovidijus "Metamorfozėse", ir naujų kultūrų atsiradimas kiek Rytų Europoje (pagrindinai tai kimbrai, chmėrai dar vadinami kimėrais ir kt.), Apeninų pusiasalyje - etruskai. Ir t.t., ir t.t.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 24 Gru 2012 09:32 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
Mokslininkams yra puikiai žinoma, kad iki šios katasrofos hetitai naudojo kiliaraštį, o po katastrofos - hieroglifinį raštą.

Beje, pastarieji hetitai, jeigu ir žinojo apie jų protėvių naudotą raštą, bet jie jau nesugebėjo jo perprasti.

Kodėl?! Kodėl tokia kultūra taip staiga prarado "atmintį"? Nejaugi dėl to kalti keli dykumų pilištimai ar keli hebrajai?

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Žygeivis
StandartinėParašytas: 24 Gru 2012 21:51 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina
Visų pirma vertėtų tiksliau apibrėžti įvairių įvykių datas.

Kiek žiūrėjau, tai Tero ugnikalnio išsiveržimai nėra laike artimai susiję su Hetitų imperijoje vykusiomis "perturbacijomis".

Palyginimui:

SANTORINIO-TERO ugnikalnis

1600 -1470 B.C. SANTORINIO-TERO ugnikalnis
http://www.xtimeline.com/evt/view.aspx?id=622396

SANTORINIO-TERO ugnikalnis - Santorinio sala. Kreta Kipras

Santarinio sala (su Tira) primena kažkokio gabalais sudraskyto pasaulio nuolaužą. 1600 m. pr.m.e. ją sudrebino išsiveržęs ugnikalnis; ir būtent toje epochoje išnyko ir Kretos karaliaus Mino civilizacija. 250 m aukščio viską griaunanti banga prašniokštė per Egėjo jūros salas. Užgriuvo ir Knosą, Mino sostinę, buvusią už 125 km nuo Tiros.

O kas tai per katastrofa? Gal raktas guli mažoje Santorini salelėje (dar vadinamoje Thera), esančioje 75 km į šiaurę nuo Kretos? Ji irgi priklausė Minų kultūrai ir visoje saloje randama jos pėdsakų. Maždaug nuo 1500 m.pr.m.e. jos centre stūkso maždaug 1500 metrų aukščio vulkanas. Jo struktūra ir terpė panaši į garsiojo Krakotoa, tik yra apie 4-is kartus didesnis.

Apie 1470 m.pr.m.e. įvyko jo paskutinis išsiveržimas (sprogimas). Suodžiai uždengė Saulę ir dangų, pasipylė kruša su žaibais, žemės drebėjimai griovė akmens rūmus, cunami bankos šlavė viską nuo pakrančių - visos gyvenvietės buvo tiesiog nuplautos. Išliko tik pagrindiniai centrai salų gilumoje, bet viską aplink apnuodino iškritę suodžiai. Išlikusius Mino civilizacijos gyventojus netrukus nukariavo Mikėnų kariai iš Graikijos.

http://www.valstietis.lt/Archyvas/Sesta ... ydziu-sala

Žinoma, kad iki garsiojo ugnikalnio išsiveržimo sala buvo apvali ir dėl to vadinta Kalista (ratas), po katastrofos dalį sausumos pasiglemžė jūra, ir sala įgavo pjautuvo formą. Tokia ji yra iki šiol. Anksčiau sala buvo vadinama Thera, tik XIII amžiuje ją užkariavę venecijiečiai šventosios Irinos garbei pavadino Santoriniu.

http://www.alfa.lt/straipsnis/10351898/ ... 4-18_14-03

Didelio masto nelaimės ištiko žemę Bronzos amžiuje, prieš mūsų erą, apie 1700 -1200 B.C.. Tuomet Graikijos teritorijoje esantis Santorinio salos ugnikalnis sunaikino ne tik pačią salą ir jos gyventojus, pakrantes užlieja milžiniški cunamiai, augmeniją sunaikino pelenai ir rūgštūs lietūs, tačiau, kaip teigiama legendose, nebūtin nusinešė ir legendinį žemyną Atlantidą.

Atlantidos žudikas – SANTORINIO-TERO ugnikalnis, nuo žemės paviršiaus dingęs apie 1700 - 1200 m. pr. m. e. kartu su Atlantidos sala. Tuo pat metu Tero ugnikalnis pražudė ir legendinę Troją, Mino kultūrą Kretos saloje, hetitų bei Babilono imperijas, klestėjusias Mažojoje Azijoje ir Mesopotamijoje. Vėliau mažesni išsiveržimai sukūrė Palea Kameno, Mikra Kameno, Makroniso, Asproniso ir Nea Kameno salas. Tero ugnikalnis žydus privertė bėgti iš Egipto ir net ,,pagimdė“ baltus. Tad tuo pat metu eilinį kartą nuo Balkanų pusiasalio buvo nušluota ir graikų kultūra.

Manoma, kad pirmasis išsiveržimas įvyko 1645 m. pr. m. e. Išsiveržimas sukėlė cunamį, kuris atsirito iki šiaurinės Kretos pakrantės ir, manoma, sugriovė Mino civilizaciją.

Kartais daromos prielaidos, kad būtent seismiškai aktyvus Santorino vulkanas lėmė Mozės organizuotą žydų tautos pabėgimą iš Egipto.

Apie 1700 m. pr. m. e. salą sukrečia katastrofa, kaip manoma didelis žemės drebėjimas. Viskas sugriaunama, tačiau gana greitai visi rūmai bei kiti statiniai atstatomi, ir dar prabangesni.

1700-1450 m. pr. m. e. periodas – didžiausias Mino civilizacijos šlovės ir klestėjimo laikotarpis. Tačiau apie 1450 m. pr. m. e. po Santorino (Teros) ugnikalnio sprogimo milžiniška banga nuniokoja salą, ir civilizacija iš esmės nušluojama nuo žemės paviršiaus. Po to Kreta nesugebėjo atsigauti ir netrukus salą užgrobia achajai (senovės graikų gentis), kurie įkuria čia savo valstybę.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Eg%C4%97jo_civilizacija

Egėjo civilizacija, dar vadinama Kretos-Mikėnų civilizacija, Minojine-Mikėnų civilizacija - senovinė civilizacija, klestėjusi II tūkst. pr. m. e. Balkanų pusiasalio pietuose ir Egėjo jūros salose.

http://www.worldtimelines.org.uk/world/ ... 000-1100BC

Crete. Certain island sites on Thera and Kythera, and others on the west coast of Turkey such as Miletus, may have been Minoan colonies or trading posts. Most sites on (Minoan) Crete were destroyed about 1450 BC, after which there was a Mycenaean presence on the island. The Mycenaean civilisation filled the vacuum left by the decline of the Minoans, and dominated the eastern Mediterranean until about 1100 BC, when it came to an end following a series of destructions at the palatial centres.

http://www.santonet.gr/santorini/history.htm

The earliest traces of settlements have been dated back to the middle of 3rd millennium BC. Evidence found at the Akrotiri excavations indicate that these settlements lasted until the volcanic eruption that occurred at the height of the Minoan Civilization (Bronze Age). The exact date of the eruption is unknown. Recent findings indicate that the eruption occurred between about 1650 and 1600 BC. These dates however conflict with the usual date range from archaeological evidence, which is between about 1550 BC and 1500 BC

By the end of the 13th century BC all traces of human presence had vanished on the island.

The next settlers were the Phoenicians, a civilization that had an enterprising maritime trading culture spreading across the Mediterranean during the period of 1200 BC to 900 BC.

In the 9th century BC, Lacedaemonians (Dorian Period) came to the island and founded the city of Ancient Thira on Mesa Vouno. They named the city and the island after their Spartan commander and leader, Theras. The island of Thera became an important crossroad between the east and west, while Therans journeyed further afar to the coast of North Africa, where they colonized and founded the Ancient City of Cyrene (in modern day Libya). At this time the Phoenician alphabet was adopted for written Greek. (The Greek alphabet in turn gave rise to the Gothic, Glagolitic, Cyrillic, and Coptic, as well as the Latin alphabet).

*******************************************************************

Hetitai

Hetitai
http://lt.wikipedia.org/wiki/Hetitai

Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau - jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija. Jų vardu yra vadinama valstybė, klestėjusi II tūkstantmetyje pr. m. e., o taip pat civilizacija, kuri vadinama Hetitų civilizacija.

Etimologija

Hetitų pavadinimas buvo žinomas iš Biblijos, kur minima tauta חתי HTY. Patys hetitai savo šalį vadino Hatti, tačiau šis pavadinimas nebuvo hetitiškos kilmės, o perimtas iš anksčiau čia gyvenusių gyventojų - hatų. Savo kalbą hetitai vadino nesili, ir save kildino iš Kanešo miesto (dab. Kiultepė).

Hetitų istorija ir valstybė

Hetitai, indoeuropietiška tauta, kartu su giminingomis Anatolijos tautomis, tokiomis, kaip luviai, palai, apgyvendino pusiasalį III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Iki tol pusiasalis buvo gyvenamas kitų tautų, kurių svarbiausia buvo hatai, pasiekę gana aukštą išsivystymo lygį ir sukūrę priešistorinius miestus Kapadokijos regione.

Ankstyvieji užkariavimai

Paveikslėlis

Hetitų valstybės teritorija. Ryškiai raudonai pažymėta Hetitų valstybė Senosios karalystės pradžioje. Šviesiai raudonai - Imperijos metu prijungtos arba vasalinės sritys.

Viena pirmųjų hetitų gyvenviečių buvo Kussara Mažosios Azijos pietryčiuose (tiksli vieta neidentifikuota), tapusi pirmąja jų valstybės sostine. Kusaros valdovas Pithanas XVIII a. pr. m. e. pradėjo užkariavimus, ir užėmė vieną svarbiausių tuometinių miestų, asirų prekybinę gyvenvietę Kanešą (Kiultepę). Šis miestas davė pavadinimą hetitų kalbai, kuri vadinta (ka)nesitų kalba.

Pithanos įpėdinis Anitas tęsė pradėtus užkariavimus į šiaurę. Jis užkariavo vieną svarbiausių hatų miestų, Hatušą ir sulygino jį su žeme.

Tačiau praėjus keletui kartų, karalius Labarnas II (1650–1620 m. pr. m. e.) atstatė Hatušą ir padarė ją visos karalystės sostine. Tam įvykiui pažymėti, Labarnas pasivadino Hatušiliu I. Taip vėliau vadinosi ne vienas valdovas. Taip buvo įkurta Senoji hetitų karalystė.

Senoji karalystė

Tuo metu Karalystė užėmė visą Kapadokijos regioną Mažojoje Azijoje. Šalia jų valstybės iš visų pusių egzistavo kitų tautų valstybės: luvių valstybės Kicuvatna (pietuose), Arcava (vakaruose), ir Asuva konfederacija (šiaurės vakaruose), semitiškos Sirijos valstybės ir Mitanija pietryčiuose, Išuva rytuose, Hayasa-Azzi šiaurės rytuose. Miškingos Juodosios jūros pajūrio sritys šiaurėje buvo gyvenamos laukinių kaškų genčių.

Hatušilis didžiausią dėmesį kreipė į Siriją. Jis puolė Jamchado valstybę, o jo anūkas Muršilis I (1620 - 1590 m. pr. m. e.) sukūrė tikrą imperiją, užkariaudamas Šiaurės Siriją, Kilikiją, o 1595 m. pr. m. e. nusiaubė Babiloną.

Po Muršilio nužudymo Hetitų karalystė patyrė ilgalaikę krizę, kurios metu jos teritorija vėl susitraukė iki Kapadokijos regiono. Pietuose įsigalėjo huritai, užėmę Siriją ir Kilikiją (Hetitų Adaniją), kuri nuo tada vadinama Kicuvatna. Paskutiniajam hetitų senosios karalystės valdovui Telipinui nepavyko atkurti buvusios galybės.

Vidurinė karalystė

1500-1430 m. pr. m. e., 70 metų laikotarpis yra žinomas kaip Hetitų vidurinė karalystė. Jo metu pasikeitė 6 valdovai, tačiau žinoma labai mažai. Tai - ne tiek atskiras istorijos laikotarpis, kiek tamsus pereinamasis periodas tarp senosios ir naujosios karalysčių.

Naujoji karalystė

XV a. pr. m. e. pabaigoje valdė karalius Tudhalijas I, kurio laikais prasidėjo Hetitų imperijos atgimimas. Laikinai buvo sugrąžintos pietinės sritys. Po jo mirties vėlgi prasidėjo krizė, kurios metu šiaurinės tautos, - kaškai, Hayasa-Azzi federacija puldinėjo Hetitų valstybę, siaubė sostinę Hatušą.

Supiluliumas I XIV a. pr. m. e. viduryje, sėdęs į sostą nualintoje šalyje, sukūrė didžiausią kada buvusią Hetitų imperiją, siekusią Egėjo jūrą vakaruose, Eufrato aukštupį rytuose, Viduržemio jūrą ir Libano kalnus pietuose. Jam valdant buvo nugalėti kaškai, sutriuškinta Mitanija. Jo sūnus Muršilis II tęsė užkariavimus ir Mažosios Azijos vienijimą.

1296 m. pr. m. e. Sirijoje, prie Kadešo susirėmė Mutvalio vadovaujama hetitų kariuomenė ir Ramzio II vadovaujama egiptiečių kariuomenė. Abi kariuomenės patyrė didžiulius nuostolius.

Po Kadešo mūšio rytuose augo nauja galybė - Asirija, o iš vakarų puldinėjo Jūros tautos. Pastarosios migravo į buvusias imperijos teritorijas, siaubė pakrantes.

Neo-hetitai (Siro-hetitai)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Siro-hetitai

Kovose nusilpusią hetitų imperiją 1200 m. pr. m. e. užpuolė laukinės gentys iš vakarų (egiptiečiai jas vadino jūrų tautomis).

Tuomet hetitų valstybė suskilo, pakriko ir dar labiau nusilpo. Hetitų imperijos galia susitraukė iki valstybės branduolio Kapadokijos regione, o buvusios provincijos atsiskyrė kaip daugybė smulkių valstybių.

Tuo metu aukšto lygio kultūrą tęsė buvusios pietrytinės provincijos, kuriose kalbėta luvių ir semitų kalbomis - Siro-hetitų (arba Neo-hetitų) valstybės. Čia egzistavo tokios valstybėlės, kaip Tabalis, Gurgumas, Kilikija, Karchemišas ir kt.

Siro-hetitai (kitaip Neo-Hetitai) - mokslininkų bendrai vadinamos etninės grupės, kultūros ir valstybės, egzistavusios maždaug 1180-700 m. pr. m. e. Mažosios Azijos pietrytinėje dalyje ir greta prisiglaudusiose teritorijose dab. Turkijoje ir Sirijoje.

Istorija

Prielaidos siro-hetitų valstybių susiformavimui 1180 m. pr. m. e. susidarė žlugus Hetitų imperijai. Iki tol per II tūkst. pr. m. e. hetitai valdė šį kraštą tiek politiškai, tiek kultūriškai. Taip vadinamojo Bronzos amžiaus žlugimo metu Hetitų imperija subyrėjo, nunyko miestai, dauguma gyventojų pasitraukė į kaimus. Šis procesas siejamas su Jūros tautų antpuoliais ir geležies amžiaus pradžia.

Subyrėjus imperijai, hetitų kontrolė susitraukė iki Kapadokijos, kai tuo tarpu jų seniau kontroliuoti kraštai pietryčiuose tapo nepriklausomi kaip daugybė smulkių siro-hetitų valstybių.

Dauguma jų turėjo savo valdovų linijas ir pripažino istorinį tęstinumą su valstybėmis, nepriklausomomis dar iki Hetitų užkariavimo. Kai kurių valstybių dinastijos savo ištakas siejo su hetitų imperijos valdovų dinastija.

Nuo maždaug X a. pr. m. e. kai kuriose siro-hetitų valstybėse (ypač pietinėse) įsitvirtino aramėjai ir aramėjiškos kilmės dinastijos.

Valstybių egzistenciją VII a. pr. m. e. baigė Asirijos imperija, nukariavusi ir integravusi šį kraštą į savo valstybę.

Kultūra

Siro-hetitų valstybių gyventojai greičiausiai buvo labai mišrios kilmės, čia maišėsi semitiškas, indoeuropietiškas (hetitams giminingų luvių) ir huritiškas substratai.

Oficialiems įrašams buvo naudojami luvių hieroglifai, vėlesniuoju laikotarpiui juos vis labiau išstūmė finikiečių raštas ir aramėjų raštas.

Nepaisant visuotinio kultūrinio nuosmukio Artimuosiuose Rytuose, siro-hetitų valstybės kultūriškai klestėjo. Buvo vykdomos šventyklų statybos, išliko didingi reljefai ir skulptūros. Mene didžia dalimi buvo tęsiamos hetitų tradicijos, vaizduojami mitologiniai personažai, labai paplitę liūtų įvaizdžiai. Žymiausi statiniai - Ain Daros šventykla dievui Ištarui-Šavuškai, Alepo Audros dievo šventykla ir kt.

Siro-hetitų valstybės

Siro-hetitų valstybes priimta skirstyti į dvi grupes - šiaurines ir pietines.

Šiaurinės siro-hetitų valstybės:

Tabalis - didelė luvių valstybė nederlinguose Likaonijos regionuose su sostine Tuwanuwa;
Kammanu - luvių valstybė su sostine Melidu. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Išuvos;
Hilakku - luvių valstybė aukštutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Kizuvatnos;
Kue - luvių valstybė žemutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Adanijos;
Gurgum - luvių valstybė su sostine Markasi;
Kumuchi - luvių valstybė;
Karchemišas - luvių valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste, atsikūrusi vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Karchemišo.

Pietinės siro-hetitų valstybės:

Bit Gabbari - semitų valstybė su sostine Samalyje;
Bit Adini - semitų valstybė su sostine Til Barsipe;
Bit Bahiani - semitų valstybė su sostine Guzanoje;
Patina - semitų valstybė su sostine Kinalua. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Alalacho;
Bit Agusi - semitų valstybė su sostine Arpade. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Jamchado;
Hatarikka-Luhuti - semitų valstybė su sostine Hatarikka, vėliau Alepe;
Hamath - piečiausia semitų valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste (dab. Hama). Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Katnos.

Paveikslėlis

Siro-hetitų valstybės

VII a. pr. m. e. jų žemes užėmė Asirija.

Žlugus hetitų valstybei, išnyko ir jų kalba.

Hetitų pasiekimai

Manoma, kad Geležies amžius Artimuosiuose Rytuose prasidėjo Anatolijoje ar Kaukaze (II tūkst. pr. m. e., apie 1300 m. pr. m. e.)[1]. Hetitai vieni pirmųjų pradėjo naudoti geležį ginklams ir spėjama, kad tai buvo vienas iš jų galios šaltinių.

Hetitai pirmieji Artimuosiuose Rytuose pradėjo naudoti lengvą kovos vežimą (XVIII a. pr. m. e. Anitos tekste minima keturiasdešimt arklių komandų (40 ?Í-IM-DÌ ANŠE.KUR.RA?I.A)[2]. Daug tiksliau karo vežimai paminėti XVII a. pr. m. e. Hatusilio I laikų įrašuose).

Pirmieji teismų praktikoje atskyrė tyčinę veiklą nuo netyčinės[3], taip pat hetitų žodis išḫara reiškiantis sutartį, įpareigojantį pažadą, o vėliau ir deivę, aptinkamas XIX a. pr. m. e. asirų Kultepės įrašuose, yra seniausias užrašytas indoeuropiečių žodis pasaulyje[4].

1600 BCThe Old Hittite Kingdom founded
http://www.xtimeline.com/evt/view.aspx?id=620236

Hittites, who came 3 or 4 centuries before to Asia Minor from the Caspian lowlands, founded three independent states here, being divided in three main tribes: Palaic, Luwian and Hittite (or Nesian). In about 1750 BC Nesian kings start tio unite the nation, and in 1600 BC the united Kingdom was proclaimed by Labarna (or Tlabarna), who declared himself Hattusili the First, the king of all Hittites.

Hittites started quite an aggressive foreign policy, destroyed all Assyrian and Accadian trade colonies in Asia Minor and Syria, soon destroyed Mari, and in 1531 BC crushed Babylon. Hattusili I moved his capital to Hattusa, modern Bogazkey, and the Kingdom at that time was the most powerful and rich state in all Middle East region. Hittites slowly assimilated substratum languages of Asia Minor, borrowing quite a lot of vocabulary and grammar features from them. But the constant threat was going from the east where another aboriginal nation of Hurrites lived. Hurrites could be relative to the Caucasian language family. In 1500 BC the state of Mitanni, ruled by Hurrites, destroyed and partly occupied the Hittite Kingdom, which was suffering from a civil war. But the civilization was not destroyed.

http://indoeuro.bizland.com/project/chr ... .html#1600

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 24 Gru 2012 23:56 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
Visiškai sutinku, kad visų istorinių įvykių chronologijas būtina derinti ir sieti jas tarpusavyje.

Būtent šio principo aš laikiausi anksčiau ir laikausi konkrečiai kalbėdamas apie Hetitų imperijos žlugimą 1190 m. pr.m.e. ir siedamas šį istorinį įvykį su tuo pat metu įvykusiu Tero ugnikalnio sprogimu 1179 m.pr.m.e. ir su jo susisprogdinimu.

Ir dabar teigiu, kad jokios "jūrų tautos" neegzistavo. Tai paprasčiausiai vyko atskirų etninių grupių, ar net kultūrų, priverstinis persikėlimas vandens keliais, iš vienos vietos į kitą, bet ne karo žygiai.

Teigti, kad Hetitų imperiją sužlugdė patys hetitų valdovai, mažu mažiausiai yra neatsakinga. Mat, tuo metu visose kultūrose, tame tarpe ir hetitų, tikraisiais valdovais buvo šventikai, kurie ne kariavo, bet valdė. Beje, aukščiausio rango šventikų - "dievo pasiuntinių" kiekvienoje kultūroje buvo vienas asmuo. Nepaklusti jam neturėjo teisės net imperatorius, ar karvedys. Tai reiškė nepaklusti pačiam dievui. Tai buvo tolygu savižudybei. Tad kalbėti apie tai, kad vieni vadai sunaikino kitus, yra nerimta. Jeigu jie ir susinaikintų patys, tai kodėl turi žlugti tautos-kultūros kalba ir raštas? Betgi Hetitų imperijoje būtent taip ir įvyko - 1190 m. pr.m.e. buvo sunaikintas jų raštas ir tuo pačiu, kas svarbiausia, - hetitų kultūros istorinė atmintis!

Beje, nepamirškime pažvelgti ir į tuometinį Egiptą, kuriame XII-XI a. pr.m.e. buvo skelbiami Juoduoju periodu.

Nepamirškime pažvelgti ir į to meto tautų persikėlimo kryptį, kiek Rytų, tiek ir Centrinėje Europoje.

Nepamirškime pažvelgti ir į vulkaninių pelenų sluoksnius, aptiktus kiek aplinkinio regiono sausumoje, tiek ir Viduržemio jūros dugne.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Žygeivis
StandartinėParašytas: 25 Gru 2012 00:27 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina
Tęsėjas rašė:
Visiškai sutinku, kad visų istorinių įvykių chronologijas būtina derinti ir sieti jas tarpusavyje.

Būtent šio principo aš laikiausi anksčiau ir laikausi konkrečiai kalbėdamas apie Hetitų imperijos žlugimą 1190 m. pr.m.e. ir siedamas šį istorinį įvykį su tuo pat metu įvykusiu Tero ugnikalnio sprogimu 1179 m. pr.m.e. ir su jo susisprogdinimu.

Betgi Hetitų imperijoje būtent taip ir įvyko - 1190 m. pr.m.e. buvo sunaikintas jų raštas ir tuo pačiu, kas svarbiausia, - hetitų kultūros istorinė atmintis!


Niekur nerandu, kad Tero (Santorino) ugnikalnis sprogo 1179 m. pr.m.e.?

Radau tik visai kitas datas...

Санторин (вулкан)
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0% ... 0%D0%BD%29

Извержение датируется 1645 до н.э - 1600 до н.э по разным оценкам. По мощности извержение имело 7 баллов, что сопоставимо с извержением Тамбора и в 3 раза сильнее извержения Кракатау. Извержение уничтожило минойскую цивилизацию Крита и вызвало гигантское цунами высотой около 18 м (по другим оценкам до 100 м[1]). Облако пепла простиралось на 200—1000 км.

Крупнейшее в древней истории минойское извержение на острове Тира, или Фера, произошло в 1628 до н. э. (дендрохронологическая дата).

После было извержение 197 года до н.э., в результате которого образовался остров Палеа Камени (горячие источники).

Последнее произошло в 1950 г.

Santorini caldera
Eruptive history
http://en.wikipedia.org/wiki/Santorini_caldera

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tęsėjas
StandartinėParašytas: 25 Gru 2012 09:33 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas
Žygeivi, reikalinga vadovautis ne tais, dažnai tendencingais, šaltiniais, kurie yra parašyti rytuose ar vakaruose, bet tais, kurie buvo rašomi mūsų protėviais. O tų šaltinių išliko aibė. Daugelį jų esu išvardijęs savo knygose "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį" ir "Pažadinta praeitis". Tačiau skaitant juos būtina mokėti lietuvių kalbą ir turėti žemaitišką kantrybę bei užsispyrimą.

Būtina ypatingą reikšmę teikti Senajame Testamente paminėtam Pažinimo medžiui. Jau mūsų protėviai pastebėjo, kad visi įvykiai Žemėje yra tampriai susieti:

- atskiri vaisiai (obuoliai) simbolizuoja atskirus fizinius įvykius Žemėje;
- medžio šakos simbolizuoja atskirus regionus;
- šakų vainikai nurodo periodiškai besikartojančius fizinius įvykius-sukrėtimus Žemėje;
- medžio kamienas jungia visą tai, kas vyko ir vyksta Žemėje.

Tad kalbant apie tuos pačius hetitus, mes negalime pamiršti ir jų kaimynų, ir žinoti tai, kas tuo pat metu vyko ir kitame ar kituose regionuose. Galiu tiktai apgailestauti, kad, anot Tamstos, vis dar žinoma tiktai apie II-me t. pr.m.e. įvykusius tiktai du galingus Tero ugnikalnio sprogimus. Tai man netikėta žinia. Tai dar kartą liudija, kad mūsų laikų "pagimdytais" tendencingais šaltiniais negalima nei tikėti, nei pasitikėti!

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  Puslapis 1 iš 1
  [ 16 pranešimai(ų) ] 

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Romualdo Zubino (Tęsėjo) knygos, įvairios neįprastos istorinės hipotezės ir teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007