Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Romualdo Zubino (Tęsėjo) knygos, įvairios neįprastos istorinės hipotezės ir teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Nojaus Tvanas

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Tęsėjas

Pranešimo tema: Nojaus Tvanas

Parašytas: 26 Spa 2009 21:32

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas

Nojaus Tvanas

Pagal Biblijoje pateiktą Pažinimo Medį, kuris yra ne kas kitkas, kaip Žemėje buvusių fizinių procesų chronologija, bei toje pačioje Biblijoje Pradžios Knygoje pateiktą karalių sąrašą, nesunkiai galima nustatyti, kad Nojus gimė apie 2500 m.pr.m.e., o Nojaus Tvanas įvyko apie 2000 m.pr.m.e. Nojus yra ne istorinė asmenybė, bet simbolizuoja būtent tuo laiku įvykusį Tvaną.

Tokio masto tvanai Žemėje įvyksta kas 6000 metų. Tuo metu Žemėje vandens lygis pakyla iki ... O štai lygis iki kurio jūroje pakyla vanduo, yra įamžintas tų įvykių liudininko, kuris parašė epą "Iliadą". Tai buvo padaryta neužigo po Trojos katastrofos. Epe aiškiai regime inirtingą bei nuožmią Tvano nuo jūros bei Potvynio nuo kalnų vandens masių dvikovą.

Tvano bangas simbolizuoja graikų pusėje besikaunantys karvedžiai, o potvynio - Trojos bei Trojos sąjungininkų karvedžiai.

Genialusis Šlimanas jau mums atrado Trojos buvimo vietą. O mes įminėme epų "Iliadą" bei "Odisėją" mislę ir net dešifravome juos. Dabar jau mes žinome, kad Troją pradėjo griauti ne žmonės, bet Tvano metu Viduržemio jūroje siautusios vandens masės. O baigė ją griauti cunamis Achilas. Jį tuo metu išprovokavo pats save susisprogdinęs Tero ugnikalnis, kurio vietoje liko tiktai keletą Santarino salelių.

Dabar jau nesunkiai galime nustatyti ir vandens lygį jūroje šių tvanų metu. Nojaus tvano metu vanduo jūroje kilo iki 970 m.pr.m.e., kai Žemėje prasidėjo Dieviškosios Nakties (Žiemos) laikmečiai. Nuo to laiko vandens lygis palaipsniui pradėjo kristi. Šis gi procesas Žemėje tęsis iki po 6000 metų gims Nojaus "įpėdinis". O tai jau bus apie 3500 metus.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.

Į viršų

Tęsėjas

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Gru 2011 09:14

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas

Knygoje "ATEITIS" - "DIEVŲ METAI"- "ĮMINTA PRAEITIS"

Ši tema yra tęsiama ne tiktai per Trečiojo geofizinio proceso "akinius", bet ir per Ketvirtojo proceso. Pagal pastarąjį, tokio masto tvanai, kokio buvo Nojaus tvanas, Žemėje būna tiktai kartą per 48 000 ar net per 96 000 metų. Juo metu vandens lygis Žemėje pakyla, kaip jau buvo minėta, iki Trojos pilies, kuri šiuo metu yra apie 175 metrus aukščiau jūros paviršiaus lygio ir nusileidžia žemiau mūsų laikais esamo lygio dar mažiausiai apie 100 metrų. Pastarasis lygis Žemėje bus pasiektas po maždaug 9 000 metų.

Kas 6000 metų būna ir kur kas menkesnio lygio tvanai.

Kodėl tai vyksta ir nuo ko tai priklauso sužinosite, sulaukę Romualdo Zubino knygos "O JI DAR IR VARTOSI!". Toks, manyčiau, būtų tinkamiausias knygos pavadinimas. Jis paskatintų skaitytoją prisiminti ir Galilėjų, ir Koperniką, gyvenusius ir dirbusius šioje srityje dar prieš 500 metų.

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.

Į viršų

Tęsėjas

Pranešimo tema: Re: Nojaus Tvanas

Parašytas: 06 Lie 2012 17:11

Užsiregistravo: 11 Rgs 2009 12:07
Pranešimai: 388
Miestas: Kaunas

GILGAMEŠAS - NOJUS

Šiuos herojus sieja tai, kad jie simbolizuoja globalinį Tvaną, įvykusį prieš 5000 metų. Analogiški tvanai Žemėje įvyksta kartą laike 96 000 metų. Tai išaiškėjo tiktai po to, kai rašant knygą "Pažadinta praeitis", kuri išėjo šių metų pradžioje, pasisekė sudaryti IV-jo geofizinio proceso vyksmo grafiką-schemą.

Joje aiškiai regime, kad tokie išskirtiniai fiziniai procesai Žemėje, kaip globaliniai tvanai, įvyksta tiktai tada, kai dabartinis pietinis Žemės pusrutulis, laike globalinio apledėjimo (tai įvyksta Ledynmečio periodais, kurių paskutinysis tęsėsi nuo 21 000 iki 9 000 m.pr.m.e.) apsunkęs nuo kelių kilometrų storio sniego bei ledo "kepurės", patenka į Saulės globą.

Būtina pasakyti, kad LEDYNMEČIO laikmetyje, sniego bei ledo "kepurė" dabartinį pietinį ašigalį sukausto iki pat Australijos, Afrikos ir Pietų Amerikos. Pastarajame žemyne tai patvirtina ir iš tų laikų iki šiol išlikęs 60 metrų storio ledynas Patagonijoje.

Ledynmečiais, kai Žemės ašis būna lygiagreti Saulei ir abudu Žemės ašigaliai patenka į Saulės nemalonę, ašigaliuose sinchroniškai kaupiasi sniegynai bei ledynai. Tuo metu Žemėje iki minimumo sumažėja vandens lygis jūroje. Šis vandens lygio svyravimas gali siekti net iki 200 metrų (Valdas Portapas, "Apie tvaną ir Atlantidą", psl.162).

Ir štai Žemės pietiniam pusrutuliui, kuris Gilgamešo-Nojaus tvano metu buvo šiauriniu, (vienu metu ir pagal III-jį, ir pagal IV-jį geofizinius procesus) patekųs į Saulės globą, ledyno pakraščiai šiame pusrutulyje palaipsniui pradeda tirpti. Senajame Testamente (ST) tai yra įvardijama kaip "gimė Nojus". Tai, anot ST, įvyko apie 2500 m.pr.m.e. Tačiau šis procesas tikrumoje buvo prasidėjęs net 500 metais anksčiau-apie 3000 m.pr.m.e., kurį ir užfiksavo šumerai, duodami jam Gilgamešo vardą.

Vėliau pusrutuliui su Antarktidos žemynu ir toliau krypstant Saulės link, į jos globą pateko jau kur kas didesnis Antarktidos ledyno plotas. Šio proceso apogėjus buvo erų sankirta. Tuo metu dabartinis pietinis Žemės ašigalis buvo tiesiog "įsmigęs" į Saulę. Kai Žemės ašigalis su Antarkties žemynu, nuo III-jo t.pr.m.e. pradžios iki erų sankirtos, buvęs šiauriniu, perėjo orbitos plokštumą, jis tapo pietiniu. Šiame laikotarpyje Antarktida atsidūrė prieš pat Saulę. Tuo metu ledynai Antarktidoje tirpo intensyviausiai ir vandens lygis jūroje turėjo būti pats aukščiausias. Tačiau nuo šio momento Saulės poveikis dabartiniam pietiniam ašigaliui jau darėsi vis menkesnis ir vandens lygis jūroje palaipsniui seko. Tai liudija ir atkastas Pompėjos miestas, kuriame krantinė-prieplauka nuo katastrofos laikų "pakilo" virš jūros lygio net per 47 metrus.

Dabartinis pietinis Žemės ašigalis ir toliau krypsta nuo Saulės. Šio tūkstantmečio pabaigoje jis, Saulės atžvilgiu, atsidurs toje pat vietoje, kurioje erų sandūroje buvo mūsų dabartinis šiaurinis - bus nusigręžęs nuo Saulės. Tai yra, jame bus tūkstantmetė Žiema ir tokia pat ilga Naktis.

Suprantama, ir toliau Žemėje visi fiziniai procesai vyks dėsningai visiškai nepriklausomai nei nuo ašigalių padėties Saulės atžvilgiu, nei nuo žmonių veiklos.

Beje, žmonės Žemei gali ne padėti bet tiktai pakenkti! Ir tai jie sėkmingai daro!

_________________
Esu išspausdinęs knygas "Perkūnas", "Per praeitį į ateitį", "Pažadinta praeitis".
rzubinas@gmail.com, arba tel. 8 37 774675.
Su pagarba Romualdas Zubinas.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: