Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvos valdžioje sėdinčiųjų ir jiems tarnaujančių kosmopolitų kova su nacionalistais-tautininkais ir patriotais

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas): Lietuvių Tautinis Centras (LTC), su juo susijusios ir jam artimos organizacijos ir asmenys, jų veikla

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos valdžioje sėdinčiųjų ir jiems tarnaujančių kosmopolitų kova su nacionalistais-tautininkais ir patriotais – jau sisteminis reiškinys

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos valdžioje sėdinčiųjų ir jiems tarnaujančių kosmopolitų kova su nacionalistais-tautininkais ir patriotais – jau sisteminis reiškinys

Parašytas: 04 Rgs 2011 13:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... -reiskinys

2011-09-04 12:27

Marius Kundrotas

Jau trečią mėnesį stebime įdomią, tačiau pavojingą tendenciją. Anksčiau išpuoliai prieš tautiškuosius patriotus (bendrine prasme – tautininkus) paprastai būdavo gana fragmentiški, beveik atsitiktiniai.

Dažniausiai užkliūdavo vieno ar kito asmens, organizacijos arba grupės veiksmas, iniciatyva ar tiesiog – išėjimas į platesnes raiškos erdves, augantis populiarumas, šalininkų skaičius.

Dabar panašu, jog išpuoliai prieš atskirus subjektus palaipsniui susilieja į bendrą frontą kovoje su tautiškumu apskritai.

Jau 2009-aisiais – Lietuvos jubiliejaus metais – šių išpuolių objektu tapo Lietuvių Tautinis Centras (LTC), ėmęs organizuoti Nepriklausomybės dienos maršus.

Lig tol panašių iniciatyvų būta, kai kurios iš jų pasirodė gana prieštaringai – pasitaikė šovinistinių ir smurtinių šūkių, nieko bendro su lietuvybe neturinčios simbolikos.

LTC užsibrėžė tikslą ne tik atstovauti tautiškosioms vertybėms, jas puoselėti ir plėtoti, bet ir civilizuoti – suteikti nuoseklumo, atrasti gelmę, atskleisti pozityvumą. Didžiuma prieštaringų elementų iš maršų – dingo.

Atrodė, jog pats laikas džiaugtis: ekstremizmo apraiškas keičia kultūringas nacionalizmas.

Išėjo priešingai – būtent ši tendencija kosmopolitizmo fanatikus tik suerzino.

Žinoma „Naujosios kairės“ ideologė Nida Vasiliauskaitė prabilo gana atvirai: toks nacionalizmas – dar blogesnis. Jį sunkiau pulti. Reikia labiau pasistengti, ieškant argumentų.

Užtai pirmiausiai reikia sunaikinti „gerąjį nacionalistą“ (pačios N. Vasiliauskaitės terminas), nes jis maišo visas kortas.

Neilgai trukus prasidėjo išpuoliai prieš valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos – Tautininkų frakciją.

Pirmu taikiniu tapo Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka, principingai pasipriešinęs lytinių iškrypimų propagandai.

Po kiek laiko atėjo frakcijos lyderio Gintaro Songailos eilė – už valstybinės kalbos gynybą nuo lenkų šovinistų jis pats apšauktas šovinistu. Nervingas publicistas Kristupas Sabolius net įvardijo G. Songailą „žudiko“ Netimero žyniu. Nepasivarginta net pasitikslinti istorijos – sumaišant Netimerą su jo broliu Zebedenu (spėjamai – Sebeda).

Įdomi buvo pačios partijos vadovybės reakcija. Dar Sąjūdžio laikais „radikalo“ etiketę gavusio K. Uokos narystė šioje partijoje – sustabdyta, o gerokai „sukalbamesniu“ laikytas G. Songaila iš jos – pašalintas.

Tautininkų frakcijos vicepirmininkui Arvydui Radžiūnui taip pat parodytos durys, o daugelis tautininkų Akmenės ir Joniškio skyriuose, tautininkams jungiantis į Tėvynės sąjungą – apskritai nepriimti. Šių metų vasarą frakcija priversta trauktis iš partijos gretų.

Pasirodžius iniciatyvoms atkurti savarankišką tautininkų partiją, prasidėjo kažkas panašaus į isteriją.

Lietuvių tautininkų sąjūdžio (LTS) ir Tautininkų sąjungos (TS) iniciatyvinės grupės iš karto priskirtos radikalų, o tarp eilučių – ekstremistų stovyklai.

Šių grupių atstovai Gintaras Songaila, Ričardas Čekutis, Tadas Dapšys imti vaizduoti vos ne grėsme valstybei, tik neaišku – kuriai.

Propagandinės kovos kulminacija galima laikyti šmeižto kampaniją prieš visuomeninę-kultūrinę Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą (LTJS).

Jei LTS, TS, iš dalies – LTC – pretenduoja į politinį vaidmenį, tai LTJS pabrėžtinai įsivardija nepolitine organizacija. Tai negelbėjo. Dusyk Tolerantiško (?) jaunimo asociacijos (TJA) rūpesčiu užblokuotas LTJS priėmimas į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LiJOT). Šią vasarą užkliuvo LTJS organizuota lietuvių-latvių ir Šalčininkų krašto jaunimo stovykla „Mūsų šaknys – baltai“.

Dar XIX a. vokiečių kalbininko Ferdinando Neselmano (Ferdinand Nesselmann) įtvirtinta „baltų“ sąvoka politinės ir žurnalistinės konjunktūros atstovams atsidavė rasizmu, o jaunatviškai žaismingas siūlymas keikūnams išsiplauti burnas – žmogaus teisių pažeidinėjimu. Nors organizacijos vadovas Julius Panka apie valandą televizijos laidoje aiškinosi, kas iš tiesų turėta mintyje, buvęs Lietuvos (?) saugumo departamento vadovas Mėčys Laurinkus visa tai paskelbė demagogija. Ateina laikai, kada atsiranda žinovų, geriau žinančių mūsų mintis už mus pačius.

Nuomonių laisvė iš principo reiškia laisvę net patiems keisčiausiems komentarams, kol jie nepereina į atvirą melą. Vis gi ir tuo neapsiribota. Jau prasidėjo teisinė kova. Už aktyvią pilietinę poziciją prieš Lenkų rinkimų akcijos proteguojamą Armijos krajovos banditų garbinimo akciją suimti LTC nariai Paulius Peciulevičius ir Mindaugas Pukšta, po kiek laiko – dar dešimt asmenų.

Jei lig šiol buvo žaidžiama, skaldant tautininkus į nuosaikiuosius, radikaliuosius, kraštutiniuosius, vienais atvejais paglostant vienus, kitais atvejais pagrasant kitiems, tai dabar jau akivaizdu, kad šis žaidimas ligtoliniams žaidėjams įgriso.

Per pastaruosius tris mėnesius puolimas tapo sisteminiu, planingu, organizuotu.

Puolamos ne tik politinės, bet ir visuomeninės, kultūrinės organizacijos. Jau nebekeltų nuostabos, jei būtų užpultas liaudies dainų ar šokių ansamblis – už dalyvavimą kokiame nors konjunktūros nepalaimintame renginyje.

Žinoma, neatsargūs ir neišmintingi atskirų veikėjų žodžiai ir veiksmai šiame kontekste – lyg alyva ugniai. Vis gi šiandien priešais įvardijami visi. Visi, kas tik siekia lietuviškos Lietuvos. Nesvarbu – ar jie patys tam suteikia pagrindo, ar ne. Anot sovietinių teisininkų priežodžio – raskite žmogų, straipsnį surasime.

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... ment-21729

Žygeivis
2011-09-04 14:09

Puolimo prieš tautines jėgas intensyvumas kasdien auga, kadangi Lietuvą jau 20 metų valdantys "kairieji-dešinieji" kosmopolitai labai aiškiai pajuto, jog valdžia jau slysta jiems iš rankų.

O tai jiems reiškia absoliutų galą - visų pirma turtinį - finansinį.

Todėl šie, jokių ideologijų, išskyrus "pinigo valdžią", neišpažįstantys, Lietuvių Tautos ir Valstybės gyvybinių interesų išdavikai ir dažnai apskritai tiesiog turtingi niekšai bei kyšininkai, panaudos bet kokias priemones, kad tik sunaikintų Lietuvių tautines jėgas, tame tarpe ir visaip trukdydami joms susivienyti.

Beje, Marius nepaminėjo, jog "konservatorių" valdžia neseniai akiplėšiškai ir įžūliai tiesiog pavogė Tautininkų sąjungos svetainę ir ištrynė jos turinį (plačiau: TS-LKD pasisavino tautininkų interneto svetainę, tautininkai atidarė kitą. http://alkas.lt/2011/08/31/ts-lkd-pasis ... dare-kita/ , 2011 08 31 10:42 ).

Bronius Kapočius
2011-09-06 11:09

Ne trečias mėnuo ir ne treti metai ar dešimtmečiai tai vyksta.

Kada prasidėjo aktyvi kova su patriotais, kodėl ji vyksta, kas jai vadovauja?

Nekalbant apie carinę Rusiją ( kuri nenaikino tikėjimo- pagrindo ir vilties žmogui gyventi), pakaks ir tarybinio/ sovietinio laikotarpio.

1918 metais į bolševizmo bangą suvienytas Blogis bandė pasmaugti ir Lietuvą. Nepavyko - apgynė alkani, bet ryžtingi patriotai;

1926 metais Lietuvą nuo bolševikų sudorojimo vėl patriotai apgynė;

1940 metais vyriausybės ir kariuomenės vadų išdavikiški įsakymai (jų laikytis buvo privalu) patriotus nušalino nuo Lietuvos gynybos, bet 1941 metais jie vėl pasireiškė;

1944 metais patriotai mirtininkų statuse priešinosi bolševikų pajėgoms iki pat mirties- ginkluotas pasipriešinimas truko daugiau nei 10 metų ir peraugo į pogrindinį judėjimą iki pat 1990 metų.

Kova su patriotais, pradėta 1918 metais bolševikų, tęsiama iki šiol tų pačių bolševikų teisių perėmėjų.

Kodėl naikinami šių laikų Lietuvos patriotai?

Todėl, kad nuo 1992 metų apgaule valdžioje įsitaisė LKP kairieji ( LDDP/ LSDP) ir LKP dešinieji ( TS- LKD), kartas nuo karto pasikeičiantys gero ir blogo tardytojo rolėmis.

LKP niekur nedingo- ji tebevykdo 1957 metais savo iniciatyva priimto slapto LKP CK nutarimo dėl patriotų ir jų šeimų naikinimo- šis dokumentas LKP banditų buvo priimtas 1957-01-16 d.

T.y. tuomet, kada jau trys metai Stalinas buvo padvėsęs.

LKP aktyvas matė grėsmę savo išlikimui ir dangstėsi Maskva.

LKP CK sprendimu marksistinė literatūra buvo tiekiama į GULAGų lagerius platinimui. Platinimus vykdė LKP lojalūs politkaliniai. Noriu patikslinti, kad šie tautos išdavikai- poltkaliniai ne tik platino marksistinę literatūrą, bet ir fiziškai naikino tautiškai/ patriotiškai nusiteikusius lietuvius.

To pavyzdys ir daugelio politkalinių prisiminimuose minima J.Paleckio krikštasūnio Gerardo Binkio ( ateisto/ marksisto) grupuotė, platinusi marksistinę literatūrą ir fiziškai naikinusi dorus lietuvius/ politkalinius Intos lageriuose.

Pats G.Binkis, įgijęs išsilavinimą Vokietijos institute, pasižymėjo puikia iškalba, loginiu mąstymu, demagogiškomis manipuliacijomis. Visas savo savybes skyrė komunistinės Lietuvos kūrimui. Google, įvedus jo pavardę, galima rasti daug informacijos, net ir Lžiniose skelbtą itin jautrų "rūpestį" Lietuvos likimu.

Laikotarpyje nuo 1940 iki 1990 metų, vykdę Lietuvos naikinimą ar kolaboravę kitomis priemonėmis su bolševikine sistema, asmenys ir jų kruvinais pinigais užaugintos atžalos nenori savo nusikaltimų viešinimo, nenori jų nušalinimo nuo valdžios.

Tad visomis priemonėmis vykdo naujųjų patriotų naikinimą, nepamiršdami ir jų dorų pirmtakų (1941 metų sukilimo dalyvių/ partizanų/ politkalinių) sistemingo juodinimo ir jų šeimų naikinimo.

Tai ir 1991 metų Sausio 13 d aukos, ir laikotarpyje 1990-2011 sunaikinti politkaliniai, jų šeimų nariai, ir sunaikinti fiziškai ar moralai/ finansiškai dori VSD, KAM darbuotojai...

Patriotai skaldomi ir naikinami pavieniui - taip patogiau ir veiksmingiau.

Tokiu pat principu buvo suskaldytas politkalinių/ tremtinių judėjimas, panaudojant politkalinių/ tremtinių "autoritetus", sukurtus sovietinės sistemos.

*********************************************************

Šaltinis - http://alkas.lt/2011/09/05/m-kundrotas- ... /#comments

Žygeivis:
2011 09 05 23:13

Pastebėjau, kad įvairūs “raudonai-žydrieji” pradėjo labai aktyviai lįsti į įvairias tautines svetaines – net ir pas mane neseniai pasirodė toks “Kemblys”, kuris, pasirodo, ir Alke, ir daug kur kitur jau “aktyviai pasireiškė” (buvo jau anksčiau užsipuolęs Tomą Baranauską, Joną Vaiškūną, Iniją Trinkūnienę ir Joną Trinkūną, dabar jau ir mane bandė išprovokuoti…).

Beje, savose svetainėse, tokiose kaip Anarchija.lt, bet kokius pranešimus, ne savo rato žmonių parašytus, pastaruoju metu jų "adminai” tuoj pat trina – visai nesvarbu, kokius.

Vis tik įdomiau tai, kad patikrinus tokių, lietuviškais vardais rašančių Lietuvybės “kritikų” IP, paaiškėja, kad jie “pridengti” visokiais ypač sudėtingais Proksi ir pan., kad nebūtų galima lokalizuoti vietos, iš kur siunčiami pranešimai.

Tačiau rimčiau “pasikasus” paaiškėja, kad dauguma jų rašinėja visai ne iš Lietuvos, o iš įvairių tolimesnių kraštų, pvz. Izraelio ar kokios Olandijos. O dar patyrinėjus, pamatai, kad iš to paties IP tiesiog srautu “teka” komentarai pačiais įvairiausiais vardais.

Štai, pvz., tas pats Kemblys (teigia, jog rašo iš Kauno), naudoja labai “uždarytą” IP 46.36.79.36 (Host Name: ip-79-36.rev.kli.lt ) ir keletą kartų kitą, ne tokį įslaptintą, IP 78.61.1.208 (IP vardas: 78-61-1-208.static.zebra.lt) (Klaipėda, Naujoji Uosto ir J. Janonio gatvių sankirta).

Štai kokiais vardais jis rašinėjo: Kemblys, Paulius, Andrius, Pilietis, aprilius, aha, ha, ha ha ha, xXx, iii, ii, Jurbarkas, Vizzavi, kauniete, Roma…. (Rašo, kad gyvena Kaune, tačiau ir su Klaipėda, ir su Jurbarku yra susijęs…).

Alko ir kitų tautinių svetainių tvarkdariams siūlau pasidomėti visokių tokių provokatorių “Kemblių” IP ir patikrinti, “kas yra kas”. Nes jie įvairiais vardais slankioja po visas svetaines ir savo daugybe komentarų, įvairiausiais slapyvardžiais pasirašytų, bando sudaryti “Tautos nuomonės” įspūdį.

Beje, kaip paaiškėjo rimčiau patyrinėjus visų šitų provokatorių ir “kritikų kontingentą”, lietuvių jų tarpe iš tikro labai mažai, bet dabar jau užaugo įvairių kitataučių karta, kuri pakankamai gerai sugeba apsimesti lietuviais.

Be to nemažai tokių “rašytojų” buvo “mobilizuota” iš įvairių žydų, lenkų, rusų ir kitų, kurie dar sovietmečiu arba vėliau išvažiavo iš Lietuvos, tačiau pakankamai gerai moka lietuviškai rašyti.

Štai, pvz., yra toks labai įdomus tipas Sergejus Kanovičius (Sergey Kanovich), kaip nustatė Zeppelinus, “kuruojantis” Anarchiją.lt ir Antifa.lt, Izraelio, Belgijos ir Lietuvos pilietis. Gyvena Belgijoje, o jo žmona, beje, vadovauja europarlamentaro Landsbergio biurui. Tačiau ponas Kanovičius rašinėja savo “opusus” į Bernardinus ir kitus leidinius, pateikdamas savo nuomonę, kaip tikro lietuvio… :) Apie jį blogeris Zeppelinus surinko tikrai daug ir labai įdomios informacijos, kuri verčia pamąstyti, kas ir kodėl šiam Izraelio piliečiui Kanovičiui ir visai jo giminei suteikė Lietuvos pilietybę, o ir dabar visapusiškai jį “tempia už ausų”…

Kitas analogiškas “fruktas” – Arkadijus Vinokuras. Irgi labai aktyvus “rašytojas”. Tik nelabai aišku su jo pilietybėmis – atrodo, turi ir Izraelio, ir Švedijos, ir Lietuvos (irgi gavo ją neaišku kokiu būdu ir už kokius “nuopelnus” – ir kam jis nusipelnė)..

Štai tokių “kanovičių” ir “vinokurų”, gyvenančių velniai žino kur, ir turinčių krūvas pilietybių, jau seniai pilna Lietuvos žiniasklaidoje. O pastaruoju metu jie ypač intensyviai bando skverbtis ir į tautines-patriotines svetaines.

Žygeivis

Pakeisdami Lietuvių Tautinio Centro vadovybę mes pasimokėme iš 1938 m.-1940 m. įvykių, kada nuosaikus, demokratiškas ir linkęs nusileisti daugumai Smetona be mūšio pasidavė ir Lenkijos ultimatumui, ir Vokietijos, ir Sovietų imperijos spaudimui, ir saviems išdavikams ...

Ir dabar būtent todėl Smetona yra keikiamas ir niekinamas visų, kas tik netingi. Nors jis kitaip pasielgti ir negalėjo - būtent toks buvo jo minkštas "inteligentiškas" prigimtinis charakteris.

O jei būtų buvęs tuo metu Lietuvos Valstybės prezidentu, pavyzdžiui, generolas Povilas Plechavičius, tai nei kiek neabejoju, jog Lietuvos Valstybė ir Lietuvių Tauta būtų labai efektyviai mobilizuoti aršiai kovai su visais priešais, ir nebūtų reikėję tuščiai ir beprasmiškai žūti Rainiuose, Lietūkio NKVD kalėjime, Červenėje ir kituose gulaguose visam Lietuvos tautiniam elitui - tiek armijos, policijos ir saugumo, tiek ir valdininkams, inteligentijai, pramonininkams bei ūkininkams...

Esmė tame, kad kiekvieną organizaciją visada sudaro labai įvairūs savo charakteriais žmonės - vieni nuosaikesni (ypač tam tikrais klausimais), kiti žymiai ryžtingiau nusiteikę.

Ir tai yra kiekvieno žmogaus charakteryje nuo prigimimo, kurio jis pakeisti negali ir "per save neperlips".

Taip yra ir Lietuvių Tautiniame Centre. Kai jis kūrėsi, vadovybę išrinkome nuosaikesnę, iš "filosofų-teoretikų"... :)

Tačiau dabar jau akivaizdžiai "atslinko" toks ypatingai sunkus periodas Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorijoje, jog nuosaikiais filosofiniais pareiškimais jau nieko iš esmės nepakeisi.

Todėl ir Lietuvių Tautos bei jos organizacijų vadovybėje dabartiniu ypatingai sunkiu momentu turi būti iš prigimties ryžtingi asmenys, kadangi labai sparčiai artėja tokie įvykiai, kaip ir 1938-1940 m., kada reikės priimti kardinalius sprendimus ir juos labai efektyviai bei sparčiai įgyvendinti... Filosofuoti laiko nebebus - kare reikalingi kariai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys

Parašytas: 14 Vas 2013 18:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šovinistai - iš gatvės į televizijos studijas

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kom ... udijas.htm

Arkadijus Vinokuras 2013-02-14 11:40

Visoje Europoje šovinistai, rasistai ir naciai siekia tapti pripažinto politinio elito dalimi. Būdas: atsiriboti nuo labiausiai ausį rėžiančių rasistinių šūkių, kalbėjimas – įstatymo ribose - apie tautiškumą, kaip išsigelbėjimą nuo Briuselio daugiakultūriškumo.

Rezultatas, net tokioje Švedijoje, buvę atvirai nacistiniai gatvės berniukai pateko į Riksdagą. Braižas toks pat ir Lietuvoje. Tereikėjo sušvelninti rasistinį žargoną, ir, prašau, Lietuvos nacionalinis transliuotojas kviečia Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos vadus į TV studiją. Geriausiu laiku.

Publicistas V. Savukynas, kvietimą minėtiems veikėjams dalyvauti jo TV laidoje aiškina taip: „Turime garantuoti nuomonių įvairovę. Šie asmenys viešai nacistinių idėjų nepropaguoja“. Deja, nesulaukiau atsakymo į klausimus iš A. Tapino. Ar tikrai yra taip, kaip teigia V. Savukynas?

Pasižiūrėkime. J. Panka, LTJS vadovas per LNK laidą „Diagnozė: valdžia“ kalbėdamas apie homoseksualus, sakė: „Tarp gėjų ir patriotų yra tik vienas bendrumas – „p“ raidė. Tai – patriotas ir pederastas“.

Kitaip tariant, ponas „tautininkas“ mano, kad gėjus patriotu būti niekaip negali. Jei tai nėra rasizmas, nėra nacistinis/komunistinis šūkis, tai kas tai yra tada?

Prieš metus Tolerancijos centro direktorius M. Zingeris pakvietė LTJS vadus apsilankyti Tolerancijos centre, susitikime (filmuotas, bus pristatytas visuomenei) LTJS vadovai aiškino šūkio „Lietuva lietuviams!“ prasmę taip: „Mes kalbame tik apie etninius lietuvius“. Traktuotė visai kitokia, nei teismo, išaiškinusio, kad šis šūkis nėra rasistinis.

Dar pavyzdžių? Praėjusių metų „tautininkų“ eitynėse dalyvavo nacis iš Vokietijos. Sustojęs prie Genocido muziejaus, pastarasis uždainavo Horsto Wesselio „Die Fahne Hoch“, - nacionalsocialistų oficialų himną. Šiuolaikinėje Vokietijoje viešas dainavimas dainų turinčių aiškią nacistinę sąsają yra draudžiamas įstatymu (§86a Strafgesetzbuch). Už tokį viešą nacistinių dainų dainavimą baudžiama iki trijų metų kalėjimo.

Praeitų metų eitynėse plevėsavo ir į svastiką panašūs simboliai, SS simboliai kaukolės bei kaulai. Po nacistiniais simboliais žygiavo ir keli Seimo nariai. Tuo sutapatinę kovą prieš homoseksualus su simpatijomis nacizmui. Į šios pastebėjimus buvo atsakytą: „Mes atviri visiems“. Mano atsakymas buvo: „Kol tie „visi“ dalyvaus „tautininkų“ marše, tol dokumentuotai manysiu, kad esate nacizmo, rasizmo bei šovinizmo šalininkai“.

LNK televizija „Diagnozė: valdžia“ laida pasikvietė ir Tautinio centro odiozinę figūrą R. Čekutį. Tikslas, žinoma, parodyti tikro nacisto veidą. Deja, tą bandymą įvertinu, kaip dalinę žurnalistinę ir intelektualinę nesėkme. Nei laidos vedėja, nei laidos ekspertai nesugebėjo parodyti tikro šio žmogaus veido.

Štai, ką išties mano R. Čekutis, prisistatantis eiliniu patriotiniu vaikinuku.

Cituoju (FB): „Aš esu bene laimingiausias žmogus pasaulyje, todėl noriu, kad ir kiti tokie būtų - laisvi ir maksimaliai padorūs. Dabar matau, kad kelių šimtų, pastatytų prie sienos, gali ir nepakakti... Nieko tokio, kitiems suveiks bent prevenciškai - „įsisavinant“ eilines ES pašalpas ar „paramą“ drebės ir prakaituos rankelės...“.

Tačiau Lietuvos prokuratūra nusprendė baigti tyrimą, nes įvertino R. Čekučio pasisakymą tik kaip jo asmeninę nuomonę. Na, taip. Tokios pat nuomonės buvo ir norvegas A. Breivikas. Ir tik jam įvykdžius skerdynes, buvo atsitokėta. Kodėl nereaguoja Lietuvos žurnalistų etikos inspektorė? Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija? Juks tas veikėjas yra „Respublikos“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

Tačiau šios institucijos apsiėmė vertinti mano kritikos D. Grybauskaitei leksikoną tik todėl, kad į šias institucijas kreipėsi žmogus, pasirodo, siuntęs laišką Seimo nariams su reikalavimu pasiskaityti A. Hitlerio „Mein Kampf“. Šios institucijos šitos detalės nežinojo, todėl gal būtų sureagavę kitaip, tikėtinai. Dabar buvau svarstomas pasiskundus nacių gerbėjui. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.

Šiais metais šie „tautininkai“ ir toliau gviešis vienintelę teisę į “teisingą“ Vasario 16-tosios ir Kovo 11-tosios šventimą bei pagerbimą. Jie ir toliau aiškins, kad jie yra piktybiškai šmeižiami, kad jie esą, nieko neturi prieš žydus, nors pereitais metais militaristiniame marše matėme plakatą su kritika buvusiam premjerui A. Kubiliui už išmokėtą kompensaciją už nusavintą žydų religinę nuosavybę. Ir vėl kai kurie Seimo nariai suteiks jiems teisėtumą, tuo menkindami nacistinę grėsmę mūsų istoriškai neišprususios visuomenės akyse.

Bet šis straipsnis ne apie juos. O apie mus, žiniasklaidą. Ne kas kitas, o mes turime neprarasti kontakto su kontekstu, mes turime atskleisti slypinčias už politkorektiškų fasadų tikrąsias reikšmes. Mes turime žinoti, kad Lietuvoje virš šimto tūkstančių žmonių balsuoja už partiją garbinančią galimą žudiką ir Lynčo teismą. Turime žinoti, kad prieš ketverius metus nacistų marše dalyvavo tik keli šimtai jaunuolių. Pernai – apie pusantro tūkstančio.

Tai reiškia ne ką kitą, kad mes neatliekame savo misijos. Kas kalba apie faktą, kad mažiausiai dvylika Lietuvos pokario „didvyrių“, o išties žydų bendrapiliečių žudikų bareljefų iškabinta Vilniuje ir kitose miestuose? Gal V. Savukynas ir A. Tapinas savo laidose šia tema padiskutuotu? Ar tema per daug prieštaringa?

Genocido ir rezistencijos centre dabar renkama dokumentacija šia tema. Tik skaičiai pribloškiančiai daug didesni. Čia kalbu tik apie jau įrodytus. Taip, ir kai kurie teismai, kai kurie prokurorai nesugeba matyti istorinio konteksto. Mat jie jau senai prarado ryšį su Antro pasaulinio karo Lietuvoje kruvina istorija, todėl nejaučia jokios atsakomybės už savo priimtus sprendimus. Tuojau pat lenkiu galvą Aukščiausio teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą aiškinusį, kad svastika yra Lietuvos – baltų kultūros dalis.

Taigi sutikę su mums primetama primityvia vaidyba, mūsų visuomenės demokratinio švietimo funkciją galime pamiršti.

Jeigu jau ir kviečiame gatvę į TV studiją, tai bent pradžioje atlikime savo žurnalistų ir intelektualų profesinę pareigą: nepriimti norimą už esamą. Šiuo atveju, remtis biurokratiniais pamąstymais kaip antai „Turime ginti nuomonių įvairovę“, nekvestionuojant, neatskleidžiant tikrų fašistinio apsimetėlio intencijų, yra ir gėdinga, ir neprofesionalu.

Pabaigsiu straipsnį šia tema šmaikščiai ir įžvalgiai pasisakiusio politologo V. Laučiaus žodžiais: „Mes įžengėme į kvailių erą. Įžengėme į ją ne todėl, kad kvailių – daug ir, deja, daugėja. Įžengėme į ją todėl, kad pradėjome pasitikėti kvailiais ir sulyginome visas nuomones. Mes manome, kad Penktadienis gali auklėti Robinzoną Kruzą. Ateina penktadienių karta. Švietimo epochos idėjos nyksta. Buduliškės lemia madas.”.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13608346881359222692&view=6

75. Žygeivis
2013-02-14 17:21

Ir vėl dar vienas eilinis žydas-kosmopolitas, turintis krūvą pilietybių - tarp jų ir Izraelio, akiplėšiškai ir visai nesigėdydamas drįsta aiškinti mums - Lietuviams - kaip mes savo Tautos sukurtoje Nepriklausomoje Valstybėje turime tvarkytis, ką mylėti ir ką gerbti.

Gal jis geriau aiškintų, kaip turi tvarkytis jo paties tautos valstybė, 1947 m. atkurta - Izraelis - su kokiais nors tuo atkūrimu ypač nepatenkintais arabais-palestiniečiais?

P.S. Lietuvių Tauta ne tam sukūrė savo Nepriklausomą Valstybę ir 20 amžiuje ją tris kartus atkūrė, kad jai ir Lietuviams nurodinėtų kaip gyventi, ką mylėti ir ką neapkęsti, visokie ypatingai nachališki, po pasaulį besibastantys, prašalaičiai...

77. Žygeivis - Vinokurui
2013-02-14 17:32

Ateičiai įsidėmėkite, ponas žurnaliste, jog mūsų organizacijos vadinasi Lietuvių Tautinis Centras ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, o ne Tautinis centras ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga.

Nes dabar, darydamas tokias akivaizdžias faktines klaidas, jūs labiau panašus į klouną, o ne į žurnalistą - matyt, pernelyg dažnai prisimenate savo tikrąją profesiją. :)

74. Floridietis
2013-02-14 17:09
IP: 50.10.205.87

Lietuva stebėtinai nuosekliai lekia savinaikos ir išnykimo link. Aišku, ne be režisieriaus ir dirigento iš rytų pagalbos, bet lekia nesipriešindami, kaip paklusnių avių banda skerdyklon.

Nėra jokių šansų mažytei, ekonomiškai ir kariniu požiūriu menkai valstybėlei išgyventi spjaudant ant kitų, dešimteriopai ar šimteriopai didesnių ir galingesnių tautų ir valstybių.

Tikrai neparklupdysite ant kelių ES ir NATO ir nepriversite pasaulio niekinti žydus, lenkus, gėjus, reikšti neapykantą kitokioms rasėms ir tautoms.

Beje, genetiškai iš praeities kartų paveldėtas potraukis tai pačiai lyčiai pasireiškia visų gyvūnų, net ir paukščių, žuvų bei vabzdžių tarpe.

Smerkti homoseksualus kad jie neva yra iškrypėliai yra ne mažiau kvaila, kaip smerkti, sakysim, tarakonus kad jie yra ištvirkę, pasileidę vabzdžiai. Laikas ropštis iš viduramžių tamsos, lietuviai, kol nevėlu.

Kvaila, neracionalu ir pavojinga 21-ame amžiuje Europos centre praktikuoti barbarų mąstyseną.

79. Žygeivis - Floridiečiui
2013-02-14 17:36

Vakarų europiečiai jau seniai išsigimė ir tapo silpnais ne tik kūnu, bet ir savo dvasia.

Kada prasidės žūtbūtiniai pilietiniai karai su musulmonais pačiame šių valstybių viduje, ir patiems Vakarų europiečiams reikės kautis gatvių mūšiuose savo pačių miestuose, jie labai greitai pralaimės drąsiems, ryžtingiems ir mirti visiškai nebijantiems musulmonams.

Tai akivaizdžiai matome ir Irake, ir Afganistane, ir visame arabų pasaulyje - jokia pati naujausia karinė technika nesulaiko modžachedų puolimų.

O kas juos sulaikys, kada mūšiai prasidės pačių Vakarų miestų gatvėse, kur nebus įmanoma panaudoti sunkiuosius ginklus, o teks kautis žmogus prieš žmogų gatvių mūšiuose?

Samdiniai šių valstybių jau neišgelbės - ypač, kada žlugs milijardais popieriukų spausdinamas euras bei doleris.

Juk lygiai taip žlugo Romos civilizacija, kada į morališkai išskydusią ir išsigimusią Romos imperiją, jau praradusią savo senąją kovinę dvasią ir drąsą, atėjo tvirti, žiaurūs ir ryžtingi barbarai, ir tiesiog nušlavė ir pačią imperiją, ir jos sukurtą civilizaciją, ir milijonus vietinių gyventojų.

Deja, niekas niekaip nenori mokytis iš pasaulio civilizacijų istorijos jau pateiktų akivaizdžių pamokų - juk lygiai taip įvyko jau daugybę kartų įvairiais laikotarpiais, įvairiose Žemės vietose, įvairiausiose civilizacijose. Visas jas, kai tik jos išsigimdavo dvasiškai, sunaikindavo bebaimiai barbarai - nepaisant jų žymiai blogesnės ginkluotės bei organizacijos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys

Parašytas: 29 Sau 2020 20:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Penkiasdešimt lietuviško nacionalizmo atspalvių [M. Antonovič ir J. Dementavičius]

http://www.tspmi.vu.lt/komentarai/penki ... ntavicius/

Rūta Miškinytė, lzinios.lt

Kasmet rengiamų Kovo 11 eitynių sinonimu tapo šūkis „Lietuva – lietuviams“. Pastaruoju metu terminas nacionalizmas vis dažniau matomas viešojoje erdvėje – jis figūruoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spaudos antraštėse, tiesa – skiriasi kontekstai.

Natūralu, kad kyla klausimai – koks gi yra šiandieninis lietuviškas nacionalizmas bei ką galima tokiu laikyti, tačiau atsakyti į juos nėra taip paprasta.

LŽ pamėgino atsakyti į šiuos klausimus ir pakalbino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto dėstytojus Marijuš Antonovič, doc. dr. Justiną Dementavičių bei Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovą Simą Čelutką.

Nacionalizmas

Turint omenyje XX amžiaus pradžios kontekstą, autoritarinių režimų suklestėjimą, šiandien terminas nacionalizmas dažniausiai kelia neigiamas asociacijas.

Viena iš termino reikšmių – judėjimas, siekiant suvienyti tautą kalbos, kultūros, istorijos ar kokių nors kitokių dimensijų pagrindu. Būtent XIX amžius dažniausiai laikomas nacionalizmo amžiumi, tačiau anuometinis nacionalizmas nuo dabartinio.

Anot Marijuš Antonovič, nacionalizmas yra vienintelis, taigi geriausias terminas apibūdinant nuostatą, kad valstybę turi sudaryti vienos titulinės tautos nariai ir tik jie privalo turėti pilietines teises.

Tuo tarpu Justinas Dementavičius teigia, kad suprasti nacionalizmą galima skirtingai – istorinis ir politologinis požiūris į terminą nacionalizmas gali būti neutralus, kadangi jo pagalba buvo kuriamos tautos bei manifestuojama tautos pirmenybė, o vengiant proceso kompleksiškumo jis dažniausiai pradedamas vertinti išimtinai teigiamai arba išimtinai neigiamai.

„Todėl visada įsiklausau į kaltinimus ir pagyrimus dėl nacionalizmo, sąmoningai stengdamasis ignoruoti šį terminą, nes svarbiau yra tai, kokios idėjos eina su juo ir kokie procesai vyksta aplink jį“, – teigia jis.

Pats docentas sako besistengiąs epiteto nevartoti – jo nuomone tautą galima mylėti ir nesivadinant nacionalistu, juolab, kad Vakarų Europos tradicijoje jis tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai, jis siejamas su nacizmu.

Lietuviškasis nacionalizmas

Anot Justino Dementavičiaus, „Lietuva – lietuviams“ – žinomiausia nacionalizmo manifestacija.

Vis dėlto, nacionalizmą derėtų vertinti ir iš kito kampo.

„Jei nacionalizmą suprasime pilietine prasme, kaip įsipareigojimą politinei Lietuvos tautai, tai valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimai, su visa savo simbolika, kalbomis, renginiais rodo, kad jis nėra svetimas ir valstybiniu lygmeniu. Ji gerokai mažiau patraukli ir, sakyčiau, įtrauki, nes pilietinės tautos nariais pripažįstami visi, kas bent formaliai susisieja su Lietuva“, – kalba politologas.

Jis tvirtina, kad radikaliausia tokio tipo nacionalizmo apraiška yra dvigubos pilietybės iniciatyva, „kurios vienu iš padarinių bus „nacionalizuoti“, lengviau sulietuvinti, suvalstybinti kai kuriuos užsienyje gyvenančios išeivius iš Lietuvos. Galiausiai jei nacionalizmą matysime kaip asmeninę nuostatą mylėti savo tautiškumą, manau, šiuo, subjektyviu, lygmeniu jis reiškiasi taip pat.“

Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovas Simas Čelutka siūlo skirti nacionalizmą nuo patriotizmo – esą viena yra didžiuotis savo šalimi, istorija, papročiais, o visai kas kita – priešiškos nuostatos kitų tos pačios valstybės piliečių etninių grupių atstovų atžvilgiu.

„Lietuvoje nacionalizmo neabejotinai esama. Jo esmę glaustai apibūdina nacionalistų eitynėse skanduojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“. Tikroji šūkio prasmė: „Lietuva – etniniams lietuviams, – analizuoja jis. – Jį skanduodami, nacionalistai skleidžia panieką Lietuvoje gyvenančioms „etninėms priemaišoms“ – dažniausiai rusų, lenkų, žydų ir kitų tautinių bendrijų atstovams.“

Pasak Simo Čelutkos, patriotai nuo nacionalistų skiriasi tuo, jog akcentuoja ištikimybę valstybei, Konstitucijai ir politinei santvarkai, o ne etninei daugumai ar tautinei mitologijai: „Patriotų požiūriu, Lietuvą kuria ne tik „grynakraujai“ lietuviai.

V. Putino režimo agresijos prieš Vakarus ir Lietuvą kontekste šį skirtumą galima nusakyti taip: patriotai supranta, kad negalima dėti lygybės ženklo tarp visos rusų tautos ir Kremliaus, tuo tarpu nacionalistai linkę daryti plataus masto kolektyvinius apibendrinimus ir V. Putino režimo veiksmus tapatina su absoliučiai visų rusų „įgimtu“ imperialistiniu požiūriu į kaimynus, o rusų kalbos mokėjimą ir pagarbą rusų kultūros paveldui a priori vertina įtariai.

Tuo tarpu patriotai aktyviai priešinasi V. Putino režimui, ragina didinti gynybos finansavimą ir gilinti Rusijos hibridinių grėsmių suvokimą, tačiau mano, jog būtent V. Putino aplinka ir yra labiausiai rusofobiška – bijanti savo piliečių, jų pilietinio aktyvumo, jų prigimtinių teisių įsisąmoninimo ir įveiksminimo, koks yra būdingas Vakarų politinėms santvarkoms. Patriotai palaiko rusų kilmės kitaminčius ir nepriklausomus Rusijos žurnalistus bei opozicionierius, buvimo rusu automatiškai netapatina su prokremliškumu.“

Lietuviškas nacionalizmas ir Europa

Turint omenyje pastarojo meto nacionalistinių nuotaikų stiprėjimą Europos kontekste lietuviškasis nacionalizmas nėra labai ryškus fenomenas. Anot Marijuš Antonovič taip yra dėl kelių priežasčių – lietuviškasis nacionalizmas niekur nebuvo dingęs, mat „Lietuvos visuomenė po nepriklausomybės atkūrimo iki šiol tiki daugybe LTSR propaguoto nacionalizmo klišių“, lietuviškas nacionalizmas nėra antieuropietiškas, nes nepaisant nuolatinių skundų dėl euro ir kintančių kainų niekas nesiūlo išstoti iš Europos Unijos, bei nėra toks agresyvus.

„Viena vertus, Lietuvoje neturime pabėgėlių, tad nelabai turime ką deportuoti. Kita vertus, netgi kalbose apie tautines mažumas mes galime dažnai išgirsti, kad žmonės neturi nieko prieš tautines mažumas, nenori jų išvežti ar prievarta asimiliuoti. Tiesiog jie nori, kad jie praktikuotų savo kultūrą ir kalbą savo privačioje erdvėje ir nesirodytų su tuo viešumoje“, – teigia Marijuš Antonovič.

Taip pat, anot politologo, lietuviškasis nacionalizmas yra dažnai naudojamas kaip instrumentas, mėginant priešintis naujovėms, kaip antai – debatuose dėl aukštojo mokslo reformos.

Šiandieninė europietiško nacionalizmo banga taip pat pasižymi atviru prielankumu Vladimiro Putino režimui, kuris save pozicionuoja kaip alternatyvą globalizacijai, liberaliajai demokratijai ir „supuvusiems vakarams“.

Čia galima įžvelgti dar vieną svarbią lietuviškojo nacionalizmo ypatybę – Lietuvos nacionalistai bent jau kol kas neturi prabangos šiam demonstruoti atviro idėjinio palaikymo.

„Privačiai jiems veikiausiai imponuoja Vladimiro Putino nacionalizmo modelis: tvirtas autoritarinis lyderis, religijos ir politikos suaugimas, militarizmas, nepakanta etninėms mažumoms, liberaliems aktyvistams, LGBT bendruomenei ir menininkams nonkonformistams, vadinamųjų tradicinių ir šeimos vertybių retorika, valstybės griežtai diriguojama oficiali istorijos ir atminties politika, nacionalinių interesų ir suvereniteto iškėlimas, liberaliosios demokratijos principų atmetimas ir prielankumas „daugiapoliarinio pasaulio“ idėjai“, – teigia Simas Čelutka.

Vis dėlto Lietuvos geopolitinė padėtis ir istorinė patirtis neleidžia atvirai reikšti palaikymo ir simpatijų dabartinei santvarkai Rusijoje – kitose Europos šalyse Rusija nekelia tokių nemalonių prisiminimų, kaip Lietuvoje, tad tų šalių nacionalistai linkę viešai ir atvirai palaikyti Vladimiro Putino režimą.

Lietuviško nacionalizmo esminiai elementai

Žvelgiant į artimiausią pavyzdį, Lenkiją, galima gana lengvai išvysti kelis gana svarbius valstybę vienijančio nacionalizmo dėmenis. Esmingais ir ryškiausiais ko gero galima laikyti didvalstybės atmintį, aiškiai artikuliuotą neapykantą ar itin neigiamas nuostatas socializmui bei Rusijai ir katalikybę.

Lietuvoje egzistuoja ne tiek didvalstybės atmintis, kiek jos legenda, „prie-ruso-buvo-geriau“ – ne pats rečiausias naratyvas, o religijos laikyti visus lietuvius vienijančiu veiksniu tiesiog negalima.

Kyla klausimas, kokie yra pagrindiniai lietuvišką nacionalizmą apjungiantys elementai.

Justinas Dementavičius teigia, kad derėtų skirti tai, kaip save ir kitą mėgina apibrėžti save laikyti nacionalistinėmis linkusios jėgos bei tai, ką galima pavadinti tautine tapatybe: „Pirmuoju atveju neturiu abejonių, kad ir Lietuvos dešiniosios jėgos, kurios paprastai ir yra tapatinamos su nacionalizmu, yra aiškiai anti-socialistinės, anti-rusiškos ir didžiąja dalimi pagarbiai žvelgiančios į krikščionybę. Tikėti didvalstybe geografine prasme esame per maži, bet, kita vertus, valstybinė didybė yra svarbus dešiniojo mąstymo naratyvas. Čia didumas gali būti vertinamas Kazio Pakšto formuluota vertikalia prasme – kaip savos kultūros (nematytina vien kaip etninės-liaudinės) kėlimas. Nors greta to kartu mėgstame kalbėti ir apie Lietuvą nuo jūros iki jūros. Klaidinga mąstyti, kad tokio tipo nacionalistinės vaizduotės Lietuvoje nėra, kaip ir Lenkijoje nėra vien jūsų minėtoji vaizduotė.

Sudėtingesnis klausimas apie visą tautą vienijančius elementus.

Galima visa plejadą atsakymų: kalba, istorija, bendra vizija, politinės institucijos, religija, kultūrinės patirtys… Turbūt taikliausias visų šių elementų apibendrinimas, kurį esu girdėjęs, buvo teiginys, kad jie visi yra svarbūs, bet nėra būtini. Tautą galime matyti be vieno ar kelių iš paminėtųjų elementų; kai kurie reiškiasi stipriau, kai kurie mažiau; dažnai vienas iš jų iškeliamas reaguojant į kintančią politinę aplinką.

Todėl kalbant apie Lietuvą norėtųsi matyti kompleksą, iš kurių bent jau man svarbiausias bendros kultūrinės tradicijos (plačiąją prasme) ir institucinės tvarkos (turiu omenyje politiką) turėjimas – tik lietuviams gali rūpėti Žalgirio mūšis, tik lietuviams skaudės dėl Seimo neveiklumo. Net kai į tai žiūrimą kritiškai reikėtų prisiminti, kad ne-lietuviai to net nekritikuotų. Nei jie žinotų, nei jiems rūpėtų. Taip pat asmeniškai manau, kad nepaskutinėje vietoje „jungiantis“ yra ne tik objektyvūs elementai, bet subjektyvus prisiskyrimas – būti ir likti lietuviu tam tikra prasme yra valios dalykas.“

Tuo tarpu Marijuš Antonovič mano, kad esminiu lietuviškojo nacionalizmo jungiamuoju bruožu galima būtų laikyti lietuvių kalbos susakralinimą, bei tam tikrus mažos valstybės kompleksus.

„Manyčiau, kad lietuviškojo nacionalizmo esminis jungiamasis bruožas yra lietuvių kalbos susakralinimas. Taip pat pridėčiau ir mažųjų valstybių kompleksus: atsargus žiūrėjimas į bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, didesnių valstybių baimė, nenoras pripažinti tamsias savo istorijos puses“, – tvirtina politologas.

Nacionalizmo tapatinimas su kalba yra aiškiausias būdas atsiskirti nuo kito – kalbos, kaip svarbiausio elemento sureikšminimas, yra būdingas ne vien Lietuvai.

„Mane iš tiesų gąsdina kitkas – kad tokia formali identifikacija susiaurina mūsų supratimą apie galimą bendrystę. Jis apsiriboja tik instrumentiniu kalbos naudojimu. Bandau paaiškinti: iš lietuvių tautokūros istorijos mes pirmiausia žinome kovą dėl kalbos, tačiau visiškai nesirūpinama, kas ta kalba buvo sakoma. Kai žodis iškeliamas aukščiau už turinius pradedama įsivaizduoti, kad sovietmečiu, nepaisant visų jų nusikaltimų, gyventi buvo geriau, nes filologai buvo mylimi ir vertinami. Reikėtų išmokti klausytis, kas yra sakoma, o ne kaip yra pasakyta. Tuomet pasirodys, kad kalbos turinys, deja, dažniausiai yra skaidantis elementas, todėl bendrystė atsiranda iš pokalbio pripažinimo ir pripažinimo, kad dialogo ar net polilogo išvengti nepavyks. Politinė erdvė yra skaudus susitaikymas su nuolatiniu kalbėjimu, kur kartais nesi išklausomos, kartais ne taip suprantamas, bet vis tiek nori išdėstyti tiesą aplink esantiems“, – teigia Justinas Dementavičius.

Lietuviškojo nacionalizmo vėliavnešiai?

Egzistuoja aibė pretenzijų po vienu skėčiu suvienyti skirtingas nacionalizmo apraiškas ir šias mobilizuoti turinčių visuomeninių organizacijų, tačiau iki šiol jokiam elementui to padaryti nepavyko.

Justinas Dementavičius mano, kad teoriškai tai padaryti yra įmanoma, tačiau nacionalizmas pats iš savęs neturi vienos politinės programos, tad jo vienybė galima tik bendriausio principo lygmenyje, o bendriausias principas – jau pasiektas, Lietuvos valstybės, jos simbolių ir institucijos pavidalu.

„Bet koks reiklesnis nacionalizmas, sakantis, kad jis yra vienintelis ir autentiškas, nurodantis kas ir kaip turi gyventi, yra (savi)apgaulė, anksčiau ar vėliau išvirsianti į vieną ar kitą ideologinę praktiką, besiburianti aplink lyderį, tautos vardu niekinanti tautiečius. O tai ilguoju laikotarpiu reikš susiskaldymą ir konkurenciją. Kitaip sakant, nemanau, kad tai įvyks, o jei net įvyks, tai bus tik santykinai trumpalaikė ir, bijau, skaudi patirtis. Toks Lietuvos sulukašenkinimas ar suputinimas. Bet kad tokį panašų tautininkiškumą užsispyrusiai išlaikytume reikės pagalbos ir neturiu nei kruopelytės abejonių, iš kur ta pagalba eis (ir, panašu, jau eina) pirmiausia“, – apibendrina ekspertas.

Perspausdinta iš lzinios.lt

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Nusikalbėjo gana rimtai, ypač Čelutka. :)

Be abejo, visos jų kalbos pagrįstos nuosavu įvairių sąvokų supratimu ir jų interpretacija. Pvz., bandydami "išaiškinti" kas yra "patriotizmas". :)

Na o "nacionalizmą" jie visi aiškina sovietiškai-kosmopolitiškai.

Kalbant iš esmės, visi šie "politologai" tegu visų pirma paaiškina, kokia yra, jų nuomone, nepriklausomos Lietuvos Valstybės egzistavimo prasmė?

Įdomiau tai, kad šis straipsnis "Lietuvos žiniose" jau ištrintas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: