Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Diskusijos apie nacionalizmą ir patriotizmą "Pinigų kartoje"

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Nacionalizmas (tautiškumas): Lietuvių Tautinis Centras (LTC), su juo susijusios ir jam artimos organizacijos ir asmenys, jų veikla

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Diskusijos apie nacionalizmą ir patriotizmą "Pinigų kartoje"

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Diskusijos apie nacionalizmą ir patriotizmą "Pinigų kartoje"

Parašytas: 26 Bal 2010 17:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Patriotai=nacionalistai=radikalai?

http://www.pinigukarta.lt/naujienos-nuo ... mment-1536

2010-04-22 12:04 Pinigų Karta

Ar patriotas, nacionalistas ir radikalas Lietuvoje yra sinonimai? Prieš 20 metų visiems buvo aišku, kas yra šalies priešai, o kas jos gynėjai. Tačiau pastaraisiais metais aštrėja diskusija, kas gali save vadinti patriotu.

Po 2008 metų Kovos 11-osios liūdnai pagarsėjusių eitynių Vilniaus Gedimino prospektu, visuomenėje kilo diskusija, kaip vertinti tokias jaunimo organizacijų akcijas, kuriose skambėjo tautines mažumas įžeidžiantys šūkiai. „Graži Lietuva be rusų“, „lipo žydas kopėčiom“, „juden raus“ ir „Lietuva lietuviams“ – tai buvo populiariausios skanduotės.

Dalis visuomenės, žmogaus teisių gynėjai pasmerkė šį patriotais save vadinančių jaunuolių žygį. Policija iš vaizdo įrašų nustatė aktyviausius tautinės nesantaikos kurstytojus, daliai jų net teko stoti prieš teismą. Politikų reakcija taip pat buvo skirtinga – vieni smerkė, kiti užstojo žygeivius, o dauguma tylėjo. Būtent ta tyla iškėlė daugiausia klausimų, nes aukščiausi valstybės pareigūnai nenorėjo veltis į patriotizmo, nacionalizmo sąvokų aiškinimąsi.

Kai kurie eitynių organizatoriai ir jiems prijaučiantys politikai apgailestavo dėl nuskambėjusių įžeidžiančių šaukinių. Daugiausia pylos kliuvo taip vadinamiems „skustagalviams“, kurie ir anksčiau buvo liūdnai pagarsėję dėl rasistinių išpuolių.

Kas jie tokie ir ko siekia?

Jaunimo organizacijų, kurios save vadina patriotinėmis, atstovai vis dažniau išlenda į dienos šviesą. Jie viešai mini valstybines šventes, prisideda prie kitų organizacijų rengiamų akcijų. Kas jie tokie, kokią veiklą jie vykdo ir kokių tikslų siekia?

Viena iš tokių organizacijų – Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS). Būtent jie yra vieni iš Kovo 11-osios eitynių rengėjų. Štai kaip jie patys save pristato: LTJS – viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių jaunimo organizacijų, siekiančių išsaugoti Lietuvą tokią, kokia ji buvo ilgus šimtmečius. Lietuviškos kultūros puoselėjimas, pagarba mūsų istorijai ir protėviams, patriotizmas ir meilė Tėvynei Lietuvai – tai mūsų organizacijos narių kelias. Globalizmas, nutautinimo politika, nekontroliuojama migracija, šeimos vertybių niekinimas, nepriklausomybės ir savarankiškumo atsisakymas vardan butaforinės „materialinės gerovės“, praeities šmėklos – komunizmo – idealizavimas bei kitos pasaulį smaugiančios problemos – tai, prieš ką pasisako LTJS. Ne rytams ar vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams!

Savo svetainėje LTJS kviečia jai prijaučiančius žmones paremti juos finansiškai, nes ši organizacija, pasisakanti prieš ES diktatą, – nuolat susiduria su finansinėmis problemomis, kurios riboja ir varžo jų veiklą. Organizacija savo planuose nurodo, kad jeigu turėtų daugiau lėšų siektų išleisti savo leidinį jaunimui, sukurti filmą apie Nepriklausomybės kovų pradžią ir rekonstruoti partizanų bunkerį-slėptuvę.

Lietuvos tautinio centro (LTC) deklaracija ir įsipareigojimai skamba radikaliau nei LTJS. Vienas iš jų Įstatymais apriboti imigraciją (tame tarpe darbo). Be to, LTC norėtų, kad už emigraciją grėstų net teisinė atsakomybė. Tiesa, jie siūlytų bausti ne išvykstantį, o darbdavį, pas kurį dirbo panoręs išvykti lietuvis. Šiai organizacijai taip pat kliūna Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. LTC norėtų, kad būtų panaikintas Lisabonos sutarties ratifikavimas ir jie nė už ką nesutiktų įsileisti į Lietuvą euro.

Be to, jie siektų įvesti visuotinį karinį paruošimą bei grąžinti teritorinį gynybos principą. Ši organizacija taip pat nori, kad vaikus auginančios šeimos gautų mokestinių lengvatų, o ne išmokų. „Gamtos išsaugojimą iškelti aukščiau ekonomikos“, – dar vienas jų reikalavimas.

Žinoma, ir organizacijų, ir jų reikalavimų yra kur kas daugiau. Vienos iš jų yra nuosaikesnės, o kitų siekiai yra gana radikalūs. Taip pat galima paminėti agresyviomis akcijomis dėmesio siekiančius nacionalistus, kurie turi ir politinių tikslų, tačiau politologas Andrius Palionis mano, kad jų įsiveržimo į politiką artimiausiu metu nesulauksime: „Lietuvoje nacionalistiniai judėjimai per silpni įgauti daugiau įtakos. Mažieji politikai bando kurstyti aistras, bet jų svoris per mažas. Nacionalistinės pakraipos politinės partijos į valdžią, mano nuomone, šiuo metu papulti negalėtų, kadangi Lietuvoje rinkėjai labai pripratę prie populizmo, populistinių idėjų. O nacionalistai populizmu paprastai nelabai pasižymi, jų idėjos labiau radikalios“.

Ką apie patriotines organizacijas manote jūs? Diskutuokite kartu su politologu Andriumi Palioniu, Nepriklausomybės akto signataru Romualdu Ozolu ir istoriku Algimantu Kasparavičiumi.

2010-04-26 17:04 | Žygeivis

Anoniminiam straipsnio "Patriotai=nacionalistai=radikalai?" autoriui visų pirma siūlau ištaisyti kelias labai grubias faktines klaidas, kurių neturėtų daryti net pradedantys žurnalistai - mokyklinio sienlaikraščio kūrėjai.

Pvz., pradėti taisyti straipsnio tekstą nuo organizacijos pavadinimo - Lietuvių Tautinis Centras (o ne Lietuvos tautinis centras). Manau, kad tarp žodžių "Lietuvos" ir "Lietuvių" yra šioks toks skirtumas. O gal aš klystu? :)

Taip pat norėčiau priminti autoriui, jog žurnalistikos taisyklės primygtinai reikalauja aiškiai atskirti pateikiamus faktus (ypač cituojant dokumentus) nuo straipsnio autoriaus nuomonės bei subjektyvių vertinimų.

Tarp kitko, jei autorius būtų laikęsis šios paprasto taisyklės, tai nebūtų įvėlęs dar vieną labai grubią faktinę klaidą.

Štai kas parašyta straipsnyje "Patriotai=nacionalistai=radikalai?" (cituoju):

"Be to, LTC norėtų, kad už emigraciją grėstų net teisinė atsakomybė. Tiesa, jie siūlytų bausti ne išvykstantį, o darbdavį, pas kurį dirbo panoręs išvykti lietuvis."

O štai originalus tekstas iš LTC dokumento (ištrauka):

"1. Lietuvių grąžinimas į Lietuvą ir imigracijos sustabdymas.

Įstatymais apriboti imigraciją (tame tarpe darbo). Suteikti mokesčių lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems sugrįžtančius lietuvius. Įvesti ekspertų siūlomą papildomą mokestį darbdaviams už kiekvieną įdarbintą imigrantą. Nustatyti darbdavio teisinę atsakomybę už imigranto išvykimą iš Lietuvos teritorijos po darbo sutarties pabaigos."

Tikiuosi, autorius skiria imigracijos sąvoką nuo emigracijos sąvokos. :)

Beje, straipsnio autorius kažkodėl pamiršo paminėti esminę jo plačiai nagrinėjamo pagrindinio LTC dokumento dalį:

"Svarbiausias Lietuvių Tautinio Centro tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje."

Apskritai, visas straipsnis, pradedant jo pavadinimu, yra iš esmės akivaizdžiai antinacionalistinis. Tai yra, kalbant lietuviškai - antitautinis: nukreiptas prieš lietuvybės išsaugojimą bei puoselėjimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 26 Bal 2010 18:13. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Bal 2010 17:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Romualdas Ozolas. Patriotizmo turime vis mažiau

http://www.pinigukarta.lt/naujienos-nuo ... mment-1536

Patriotas yra tas, kuris myli savo žemę. Iš to išplaukia visa kita. Lietuvoje tikrojo patriotizmo matau vis mažiau. Ir taip yra dėl to, kad žmonėms yra "išplaunamos" smegenys. Turiu galvoje laisvės be ribų pagundas žmogui, neturinčiam atsakomybės jausmo savo žemei. Tokia laisvė viską sumaišo ir vertybes pakeičia pseudovertybėmis.

Globalizacijos procesas yra žmonių "išvietinimo" procesas ir mes mielai jam pasiduodame.

Kalbėdami apie Nepriklausomybę kalbėjome apie laisvę. Šiandien matome laisvę niekam neįsipareigoti. Ir viskas tuo pasakyta.

Kol valstybė traktuos patriotines jaunimo organizacijas kaip nepageidautinus reiškinius, tol niekas nepasikeis. Dabar tai akivaizdu.

Nematau jokių išeičių keisti susidariusią situaciją, išskyrus vieną, kuri jau gal ir prasidėjo su didžiąja ekonomine krize, kuri rodo naftos kapitalizmo ir finansinių spekuliacijų ekonomikos ribas. Jeigu tai bus suvokta iki galo, lygiai kaip buvo suvokta Tarybų sąjungoje, kad galutinai išnaudoti gamtos resursai. Kai finansinio kapitalizmo resursai bus išnaudoti, tuomet primygtinai bus parodyta, kad taip gyventi nebegalima, tada kas nors galbūt ir pasikeis.

Bet tam visų pirma turime patys "prasišviesinti" savo smegenis. Turime pasistengti per žmogaus norą gyventi juslėse augalo ar gyvūno gyvenimą sugrįžti į bandymą gyventi žmogaus gyvenimą. Žmogaus, kuris nori peržengti savo negalias ir būti galingesnis už tą kūno pajautose besimėgaujantį padarą, kurio net nepavadinsi žmogumi.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Bal 2010 17:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Andrius Palionis. Nacionalistinės partijos į valdžią šiuo metu neturi galimybių patekti

http://www.pinigukarta.lt/naujienos-nuo ... mment-1536

Nacionalistinių partijų populiarėjimą Europoje šiuo metu lemia Vyriausybių vykdoma politika, atsiranda vis daugiau Europos Sąjungos atžvilgiu skeptiškai nusiteikusių žmonių. Čekijos prezidentas yra euroskeptikas, dabar jau miręs Lenkijos prezidentas taip pat buvo gana didelis euroskeptikas ir nacionalistas. Vien tokių politikų pareiškimai ir tam tikras politinis nacionalistinių organizacijų rėmimas suteikia organizacijoms pagrindą veikti, eskaluoti savo idėjas.

Prie grįžimo prie nacionalistinių idėjų prisidėjo ir ekonominė krizė, nes Europos Sąjunga bendrai nesugeba suvaldyti krizės, todėl daugelis Europos valstybių siekia vėl sugrįžti prie nacionalinių rinkų, savo nacionalinės politikos vykdymo.

Kad nacionalistinės partijos sustiprėtų Lietuvoje, aš nesitikiu. Tautinės mažumos Lietuvoje nėra didelės, juodaodžių turime mažai. Vieninteliai, kurie aktyviai reiškiasi, yra lenkai. Jie aktyviai gina savo poziciją, kartais net per aštriai, bet nemanau, kad ir jie imtųsi kokių nesankcionuotų veiksmų gindami savo poziciją. Juolab kad neturime aukštų Lietuvos politikų, kurie labai palaikytų tiek lietuvių, tiek lenkų nacionalistinius judėjimus. Aktyviausias yra V.Tomaševskis, kuris kelia lenkų tautinei mažumai aktualius klausimus tiek Europos parlamente, tiek Lietuvoje, tačiau kitokių veiksmų tikrai neturėtų būti.

Lietuvoje nacionalistiniai judėjimai per silpni įgauti daugiau įtakos. Mažieji politikai bando kurstyti aistras, bet jų svoris per mažas. Nacionalistinės pakraipos politinės partijos į valdžią, mano nuomone, šiuo metu papulti negalėtų, kadangi Lietuvoje rinkėjai labai pripratę prie populizmo, populistinių idėjų. O nacionalistai populizmu paprastai nelabai pasižymi, jų idėjos labiau radikalios.

2010-04-26 18:04 | Žygeivis

Andrius Palionis, kalbėdamas apie nacionalistinių partijų Lietuvoje patekimą į valdžią, pamiršo paminėti, jog viena nacionalistinė, o iš esmės - šovinistinė - partija Lietuvoje jau seniai valdo kelias Lietuvos Valstybės savivaldybes, turi savo atstovus ne tik Seime, bet ir Europarlamente.

Tik ši partija visai ne lietuvių, o vadinamųjų lenkų Lietuvoje.

Deja, bet lietuvių nacionalistinių (tai yra tautinių) partijų Lietuvos Valstybėje per 20 metų nebeliko - jos sunyko arba jas "suvalgė" konservatoriai. Yra dar pora vos vegetuojančių - Stanislovo Buškevičiaus ir Lilijanos Astros vadovaujamų - "partijikių", bet tai tik partijų imitacija.

Kodėl taip atsitiko - priežasčių ne viena, ir ne dvi...

Vis tik esminė priežastis yra labai aiški ir materiali - vien tik bet kuri rinkimų kampaniją kiekvienai stambiai partijai kainuoja kelias dešimtis milijonų litų. O kiek dar kainuoja partijų struktūrų išlaikymas bei kasmetinė propagandinė veikla?

Kaip tik todėl Seimo deputatai neseniai griežtai atsisakė uždrausti finansuoti partijas juridiniams asmenims. Nes uždraudus tokį finansavimą ir tai pakankamai griežtai kontroliuojant, visos mūsų "savivaldybinės ir seiminės" partijos išsisklaidytų kaip dūmai per keletą mėnesių.

Niekam seniai ne paslaptis, jog bet kokios finansinės-ekonominės struktūros remia tik valdžioje - savivaldybėse, Seime, Prezidentūroje - esančius asmenis bei jų valdomas partijas. O už tą "paramą" remiamiesiems atitinkamai tenka "atidirbti". :)

Ir kol tęsis tokia valdžios partijų finansavimo "praktika", tol Lietuvos Valstybė toliau risis į ekonominę, finansinę, moralinę, demografinę duobę, o Lietuvių Tauta bus verčiama "išsivaikščioti" po platųjį pasaulį...

2010-04-26 23:04 | Žygeivis

Kadangi temos labai susijusios, įdėsiu savo komentarą parašytą Leonido Donskio straipsniui:

L. Donskio blogas. Neapykantos grupės politikoje
http://blog.delfi.lt/donskis/7215/
Pirmadienis, 2010-04-26 11:47

Žygeivis
Pirmadienis
2010-04-26 22:26

Ponas Leonidas, kaip tikras idėjinis kosmopolitas, akivaizdžiai regintis savo skelbiamų idėjų praktinį žlugimą, yra gerokai sunerimęs. Netgi, sakyčiau, išsigandęs ir suprakaitavęs.

Tiesą sakant ir aš – tikras idėjinis nacionalistas – taip pat esu sunerimęs: nes ir man jau visiškai akivaizdu, jog ne tik Lietuvoje, bet ir kitose aplinkinėse posovietinėse valstybėse sparčiai artėja visiškai nevaldomas maištas – sukilimas – revoliucija.

Kedžio byla labai vaizdžiai pademonstravo, kaip tūkstančiai visiškai skirtingų politinių, socialinių, religinių ir kitokių pažiūrų asmenų gali išeiti į gatves.

Klaikiai netikėtai ne tik mūsų supelijusiai ir parsidavusiai-korumpuotai valdžiai, bet ir patiems žmonėms.

O juk tokio “išėjimo” metu tik labai mažas žingsnis iki Kirgizijos “scenarijaus”. Užtektų kokiam idiotui Policijos departamente (ar dar kur) įsakyti pašaudyti (nors ir guminėmis kulkomis), ir po to žmonės momentaliai išsitrauktų 1991 -1992 m. užkastus automatus ir kulkosvaidžius (beje, teko skaityti ir apie užkastus tankus :) ) .

Deja, Lietuva ir jos kaimynai – ne Vengrija.

Ir, deja, pas mus nėra normalios nacionalistinės partijos, už kurią žmonės galėtų per rinkimus balsuoti, spjaudami į jų interesus išdavusias ir pardavusias kosmopolitines Jievrosojuzines “partijas”.

Taigi, lieka tik du variantai:

– arba konservatorių-krikdemų-tautininkų partijos dabartinė valdžia bus pakankamai greitai kardinaliai pakeista ir ši partija virs normalia lietuviška nacionalistine partija, kuria žmonės patikės,

– arba Lietuvoje kažkuriuo tai momentu – labai visiems netikėtai – pasikartos Kirgizijos scenarijus. Ir šį kartą tai tikrai bus jau ne “dainuojanti revoliucija”.

Nežinau, koks variantas labiau patiktų ponui Leonidui.

Man asmeniškai azijatiniai variantai, peraugantys į masinius plėšimus bei galimą pilietinį karą (”visi prieš visus”), ne prie širdies, bet pirmasis variantas mažai tikėtinas…. Prie “partijos lovio” prisisiurbę ilgamečiai “konservų” vadai ir vadukai nei savanoriškai užleis savo “kėdes”, nei pakeis savo seniai parduotas “pažiūras”.

Taigi, ruoškimės sunkmečiui…

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 26 Bal 2010 23:11. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Bal 2010 17:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Algimantas Kasparavičius. Kai kurių patriotinių organizacijų veikla labiau panaši į savo fobijų dangstymą

http://www.pinigukarta.lt/naujienos-nuo ... mment-1536

Kalbant apie radikalias organizacijas, kurių nariai vadina savo patriotais, tai man atrodo, kad toks patriotizmas, radikalizmas yra daugiau tam tikrų savo fobijų dangstymas. Lietuviai labai dažnai mėgsta savo šiek tiek aukštinti, patys savo akyse bandome atrodyti geresni, negu esame iš tikrųjų.

Bet rimčiau analizuojant lietuvių paveikslas nėra be priekaištų ir tai nulėmė labai įvairios priežastys. Mes lyg ir didžiuojamės savo tolerancija, pradedant Vytautu Didžiuoju, kuris pakvietė į Lietuvą karaimus, žydus, bet iš kitos pusės į tautines bendruomenes, kurios gyvena kelis šimtus metų Lietuvoje, žiūrime atsargiai, gana įtariai ir tikrosios integracijos aš pasigendu.

Man keistokai atrodo laidos per nacionalinę televiziją baltarusių, rusų, lenkų kalbomis laidos. Formuojasi toks įvaizdis, kad tos tautinės bendrijos tarsi suvarytos į getus, joms duoti tam tikri langeliai, per kuriuos jie gali išsakyti savo nuomonę, kad mes patys galėtume pasididžiuoti, jog atitinkame visus demokratinės visuomenės principus.

Bet kad lenkai, baltarusiai, žydai, rusai lygiaverčiai dalyvautų visose laidose – pramoginėse, politinių diskusijų, išsakytų skirtingų bendrijų požiūrį į vieną ar kitą vidaus problemą, kultūriniais, socialiniais klausimais, pagaliau apie vidaus ar užsienio politiką, matau labai retai. Jie juk turi savo nuomonę, kitaip mato problemas, negu mes, bet iš šono žiūrint atrodo, kad mums visiškai nesvarbu, ką jie galvoja, nors gyvename toje pačioje Lietuvoje, jie taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas teises ir pareigas. Mūsų viešojoje erdvėje jų balsas yra nuslopintas, jie nėra matomi, nors turėtų ką pasakyti apie save ir mūsų bendrą valstybę Lietuvą.

2010-04-26 18:04 | Žygeivis

Ponui istorikui Algimantui Kasparavičiui, nagrinėjant lietuvių "fobijas", siūlau atkreipti dėmesį į labai paprastą ir akivaizdų istorinį faktą - Lietuvos gyventojų tautinės sudėties statistikos kitimą:

1897 m. carinio gyventojų surašymo duomenimis dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno 61,6% lietuvių.

O Vilniuje 20 amžiaus pradžioje pagal oficialią carinę statistiką buvo 7 procentai lietuvių, Kaune buvo tik 3 procentai lietuvių.

1989 m. lietuviai Lietuvoje sudarė jau 79%.

2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:

* lietuviai sudarė jau 83,45%,
* lenkai – 6,74%,
* rusai – 6,31%,
* kiti – 3,5%.

2008 m sausio 1 d. lietuviai sudarė jau 84.6%,
* lenkai – 6,3%,
* rusai – 5,1%,
* kiti – 4%.

2010 m. gale prognozuojama, kad lietuviai sudarys jau virš 85 ar net 86%.

Taigi, mums tik reikia ir toliau išsaugoti šią lietuviams malonią tendenciją - visų pirma labai griežtai apsisaugant nuo kitataučių imigracijos į Lietuvą (kurią labai aktyviai bando "prastumti" įvairios kosmopolitinės organizacijos ir jų lobistai Lietuvos valdžioje, finansinėse-pramoninėse grupuotėse bei žiniasklaidoje).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: