 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina
|
Laisvės kryžkelės
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=categories/417
http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... ries/417/2
http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... ries/417/3
Pastaba. Žemiau pateiktos straipsnių, skelbtų Bernardinai.lt santraukos - visą straipsnį žiūrėti Internete - duoti adresai.
* Laisvės kryžkelės. Ar išmokome XX amžiaus istorijos pamokas? (I) (30)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/77145
2008-04-14
Apie tai svarsto šios „Laisvės kryžkelių“ laidos viešnia – žurnalistė, istorinių laidų kūrėja bei autorė Liudvika Pociūnienė.
* Laisvės kryžkelės. Ar išmokome XX amžiaus istorijos pamokas? (II) (25)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/77549
2008-04-21
Šią savaitę tęsiame pokalbį su žurnaliste, istorinių laidų kūrėja Liudvika Pociūniene. Pokalbio tema – išmoktos ir neišmoktos Lietuvos istorijos pamokos.
# Laisvės kryžkelės (XVII). XX a. Lietuvos savanoriai (1)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48205
2006-05-22
Jei ne 1918–1920 m. Lietuvos savanoriai, kovoję su bolševikais, bermontininkais ar lenkais, galbūt šiandien neturėtume Nepriklausomybės. Remiantis istoriografiniais ir kitais duomenimis, tuo metu ginklą į rankas paėmė 10 245 savanoriai.
# Laisvės kryžkelės. 1918–1920 m. laisvės kovos (41)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/57787
2007-01-29
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas, kuriame buvo teigiama, jog atkuriama Lietuvos valstybė. Atkurtam valstybingumui išsaugoti prireikė didelio ryžto ir pastangų. Ginant valstybingumą, dvejus metus jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 m. balandžio mėn. Lietuvos piliečiai išrinko Steigiamąjį Seimą, kuris pasiskelbė pasauliui, kad Lietuva – atkurta nepriklausoma valstybė, demokratinė respublika. Tačiau šis dvejų metų kovų laikotarpis mūsų jaunai valstybei buvo labai sunkus ir, ko gero, nepagrįstai primirštamas. Todėl pirmiausia prisiminkime to meto politinę ir karinę padėtį Lietuvoje.
* Laisvės kryžkelės. Nepriklausomybės kovų simboliai (22)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73855
2008-02-11
Šiandien, prisimindami Vasario 16-ąją, kalbėsime apie nepriklausomybės laikų simbolius, kuriuos mes išsaugojome. Pakalbėsime ir apie tai, kaip šiais laikais išsaugoti mums gyvąją atmintį - gyvąją, nes 1918 metai nėra dar tokie tolimi kaip Vytauto laikai ar Žalgirio mūšis. Todėl svarbu kažką daryti, kad ta atmintis išliktų gyva. Mūsų laidos svečiai – Kultūros vertybių apsaugos departamento vyriausioji inspektorė Audronė Vyšniauskienė bei Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
* Laisvės kryžkelės: 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas (24)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/72828
2008-01-21
1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas lėmė, kad šiandien esame valstybė su uostu, apie kurį svajojome ištisus šimtmečius. Šiandienos „Laisvės kryžkelių“ svečias – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos šaulių sąjunga (15)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/63107
2007-06-04
Pagal sąjungos nuostatus šauliais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Pirmoji ir gausiausia kategorija yra Jaunieji šauliai, t.y. jaunuoliai nuo 12 iki 18 metų amžiaus. Visi Jaunųjų šaulių padaliniai yra įsteigti Šaulių sąjungos rinktinių vadų įsakymais ir įeina į rinktinių sudėtį. O Jaunųjų šaulių veiklai vadovauja padalinio vado įsakymu skirtas šaulys.
# Laisvės kryžkelės. „Penktoji kolona“ tarpukario Lietuvoje (65)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/59174
2007-03-05
Pirmiausia reikėtų išskirti du tarpukario Lietuvos gyvavimo etapus bei tuometinės visuomenės reakciją į iš esmės mums priešišką kaimyninę Sovietų Sąjungą. Istorikai išties išskiria du tarpukario Nepriklausomos Lietuvos vystymosi etapus. Pirmasis – tai demokratinio parlamentarizmo etapas, kuris tęsėsi nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki 1926 m. perversmo ir trečiojo Seimo paleidimo. Antrasis – po minėto perversmo iki Nepriklausomybės praradimo, t.y. Antano Smetonos autoritarinio valdymo laikotarpis, kurio metu faktiškai visos šalies politinės jėgos, išskyrus tautininkus, buvo išstumtos iš aktyvaus legalaus politinio gyvenimo. Būtent šis labai savitas A. Smetonos valdymas, daugelio nuomone, Lietuvoje ir priperėjo gausybę bolševikų ar jiems prijaučiančių naivuolių, kurie marksistinėje-komunistinėje ideologijoje matė bene vienintelę išeitį bei sugebėjo įžvelgti sovietinėje sistemoje netgi savotišką pažangą. Ir neatsitiktinai būtent po 1926 m. perversmo Lietuvoje pradėjo steigtis įvairūs kultūrbolševizmo centrai, kurie faktiškai užsiėmė tik bolševikinės propagandos varymu.
# Laisvės kryžkelės (XXI). Pirmosios 1940-ųjų okupacijos aukos (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/49662
2006-06-19
Prezidentas Antanas Smetona, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Gautas sovietų ultimatumas iš esmės reiškė, kad bet kuriuo atveju prasidės karinė krašto okupacija. A. Smetona siūlė svarstyti tik vieną ultimatumo punktą – naujos vyriausybės sudarymo klausimą, o patį ultimatumą atmesti ir priešintis. Tačiau dauguma vyriausybės narių ir į posėdį iškviesti kariuomenės vadai atmetė ginkluoto pasipriešinimo galimybę.
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos istorija užsienyje (9)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/63452
2007-06-11
Lietuvoje tradiciškai vyksta nemažai renginių, skirtų didžiajai 1941 m. birželio tremčiai paminėti. Šiandien yra žinoma, jog per masinius 1941-ųjų birželio 14-18 d. trėmimus iš Lietuvos išvežta daugiau nei 20 tūkstančių žmonių. Tačiau minint šias baisias lietuvių tautos bei Lietuvos valstybės netektis tarsi užmirštamos arba dažniausiai neminimos priežastys, dėl kurių tai įvyko, t.y. 1940 metų sovietų įvykdyta Lietuvos okupacija bei aneksija. Taigi, 1940 m. birželio 15-ąją netekome Nepriklausomybės.
# Laisvės kryžkelės (XX). Birželio trėmimai (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/49662
2006-06-12
Birželio 14–18 d. iš Lietuvos į Sibirą iškeliavo 17 ešelonų: 11 ešelonų su tremtiniais, 4 ešelonai su suimtaisiais ir 2 ešelonai su vadinamaisiais kriminaliniais nusikaltėliais. Iš Lietuvos daugiausia žmonių buvo ištremta į Altajaus kraštą, taip pat žmonės buvo tremiami į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR. Ištremtųjų iš Lietuvos skaičius, kurie buvo vežami pirmuosiuose 11 ešelonų – beveik 12 900 žmonių. Suimtųjų skaičius – 4663 žmonės. Bendras visų kategorijų represuotųjų skaičius, įvykdžius Lietuvoje trėmimo operaciją, yra apie 17,5 tūkst. žmonių. Apskritai per pirmąją (1940–1941 m.) okupaciją iš Lietuvos buvo ištremta, įkalinta arba sušaudyta apie 35 tūkst. žmonių. Mūsų mažai šaliai tai tiesiog milžiniški skaičiai.
* Laisvės kryžkelės. Žudynės karo pradžioje (22)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/64298
2007-07-02
Žudynės prasidėjo birželio 22 d. ir tęsėsi dar beveik savaitę. Vien Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, iš kurių net 99 procentai - lietuviai. Žinoma, nemažai politinių kalinių sovietai spėjo išvežti iš Lietuvos teritorijos ir nužudyti Rusijoje bei Baltarusijoje. Statistika liūdna. O iš viso pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu per vienerius metus bolševikų aukomis tapo daugiau nei 31 tūkstantis mūsų tautiečių.
# Laisvės kryžkelės (VII). Generaliniai tarėjai: lietuviška savivalda ar nacių tarnai? (3)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/44576
2006-03-13
Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą bei pakeitus visą valdymo sistemą, ėmė kurtis lietuvių tautinis pogrindis – Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris rengėsi sukilimui, kovai su sovietų okupacija ir nepriklausomos valstybės atkūrimui.
* Laisvės kryžkelės. Lietuvos laikinoji Vyriausybė (75)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/64627
2007-07-09
Pagrindinis tikslas buvo išsivaduoti iš sovietinės okupacijos, po to - deklaruoti nepriklausomybės atkūrimą, sudaryti Laikinąją Vyriausybę ir pateikti vokiečiams įvykusį, pačių lietuvių įvykdytą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo faktą. Birželio 23 d. 10 val. ryto Lietuvos aktyvistų fronto įgaliotinis Levas Prapuolenis su būreliu vyrų užėmė Kauno radiofoną ir Lietuvos aktyvistų fronto vardu paskelbė: „Sovietų Sąjungos okupacijai galas; galas sovietų prievartai ir klastai, kuria Lietuvos valstybė buvo tariamai įjungta į Sovietų Sąjungą, atstatomas Lietuvos suverenumas ir skelbiama Laikinoji Lietuvos Vyriausybė tokios sudėties... Tautiečiai kviečiami išvalyti savo gyvenamąją vietą nuo okupantų ir perimti vietinę administraciją į savo rankas“. Kilus sukilimui daugelyje Lietuvos vietovių buvo atkurta vietos administracija, daug kur sukilėliai perėmė valdžią, nors aukos tikrai buvo didelės – vien sukilimo metu žuvo apie 2000 savanorių.
* Laisvės kryžkelės. Lietuviškos karinės ir policinės formuotės per Antrąjį pasaulinį karą (37)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73084
2008-01-28
Šios dienos tema – lietuvių karinės ir policinės formuotės per Antrąjį pasaulinį karą. Tema pasirinkta todėl, kad šios formuotės nuolatos yra Rusijos, Baltarusijos, Rytų Ukrainos žiniasklaidos taikinyje. O jų leitmotyvas tas, jog visos šios formuotės kolaboravo su naciais ir jų vertinimas yra vienareikšmiškas. Automatiškai nacių kolaborantais tampa ir Baltijos tautos. Neturime tikslo diskutuoti ir polemizuoti su ta žiniasklaida, bet norime, kad mūsų klausytojams ir skaitytojams būtų aišku, kokios buvo tos karinės ir policinės formuotės ir kokias funkcijas jos atliko. Tuo tikslu šiandien kalbamės su istoriku Arūnu Bubniu.
# Laisvės kryžkelės (XV). Lietuviai karo frontuose (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/47428
2006-05-08
Literatūros apie lietuvius, Antrojo pasaulinio karo frontuose kovojusius Raudonosios armijos sudėtyje, yra gana daug, tačiau beveik visa ji mus pasiekė iš sovietmečio. Jau vien todėl mes ne visada galime pasikliauti jos objektyvumu. Tuo tarpu apie lietuvius vokiečių kariuomenėje dokumentinėje istorinėje literatūroje žinios yra gana epizodinės. Nebent galima paminėti platesnę istoriko Arūno Bubnio studiją apie lietuviškų policijos bei apsaugos dalinių veiklą, tačiau ten nerasime duomenų apie lietuvius veikiančioje fronto armijoje. Taip pat apie lietuvius Vermachte yra rašęs buvęs „Kardo” žurnalo redaktorius Antanas Martinionis, be to, teko skaityti keletą straipsnių periodikoje šia tema. Tiesa, tie straipsniai gana abstraktūs – be pavardžių ar kitų konkretybių.
# Laisvės kryžkelės (XIII). Abvero desantininkai laisvės kovose (1)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/46766
2006-04-24
1941 m. gruodžio mėn. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos laisvės armija. Jos steigėjas – Vilniaus universiteto teisės studentas 28 m. Kazys Veverskis, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. LLA buvo pogrindinė lietuvių tautinė, politinė ir karinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos Nepriklausomybę ne tik politinėmis-diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluota kova.
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos laisvės armija (25)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62280
2007-05-14
LLA buvo įkurta 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje. LLA steigėjas – Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. LLA buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis.
# „Laisvės kryžkelės“ (II) – Povilas Plechavičius ir Lietuvos vietinė rinktinė (41)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/42441
2006-02-06
Tęsiame bendrą „Bernardinai.lt“, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir „Žinių radijo“: projektą. Antroji projekto medžiaga pasakoja apie iki šiol daug ginčų keliančią asmenybę - brigados generolą, Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininką, Lietuvos vietinės rinktinės organizatorių ir vadą – Povilą Plechavičių.
# Laisvės kryžkelės (XXX). Sedos kautynės (56)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54167
2006-10-16
Šioje laidoje prisiminsime 1944 metais įvykusias Sedos kautynes, kuriose tuometinės Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į Vakarus besiveržiančią sovietinę kariuomenę.
* Laisvės kryžkelės. Antrojo pasaulinio karo pamokos (122)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/63996
2007-06-25
Hitleris ir Stalinas bent jau Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo sąjungininkai, tad kas gi atsitiko, kad jie staiga tapo mirtinais priešais? Būtent nuo šio klausimo pradėjau pokalbį su laidos svečiu istoriku Algirdu Jakubčioniu.
# „Laisvės kryžkelės” (I) 1944 m. Sovietinė reokupacija: pasirinkimai (30)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/41826
2006-01-30
Pradedame skelbti projekto „Laisvės kryžkelė“ medžiagą. Projekto pagrindas – Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimų centro bendradarbių parengtos radijo laidos, kurios nuskambėjo „Žinių radijo“ eteryje. „Bernardinai.lt“ skaitytojams suteikiame unikalią progą ne tik susipažinti su šių laidų garso įrašais, bet ir perskaityti jų išrašus. Kiekvieną pirmadienį skelbsime naują projekto medžiagą. Planuojame paskelbti 40 pasakojimų apie svarbiausius laisvės kovų įvykius. Jei ši medžiaga sulauks „Bernardinai.lt“ skaitytojų susidomėjimo, projektas bus tęsiamas ir toliau.
# Laisvės kryžkelės. NKVD kariuomenės siautėjimas Lietuvoje 1944–1945 m. (34)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/57302
2007-01-15
Dauguma tuo metu žuvusiųjų anaiptol nebuvo pasipriešinimo dalyviai ar su ginkluotu pogrindžiu susiję asmenys. Čekistai tiesiog degino ištisus kaimus, žudė civilius, tarp jų – moteris su vaikais, o žuvusiuosius priskyrė vadinamųjų „banditų“ kategorijai. Yra žinoma ne viena tokia akcija Lietuvoje, vykusi būtent šiuo laikotarpiu.
# Laisvės kryžkelės. Sovietinis teisingumas (32)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/60219
2007-03-26
„Troikos“ arba dar kitaip vadinamos OSO (osoboje soveščanije), iš trijų asmenų sudaryti teismai, kurie žmones teisė už akių, šiems nedalyvaujant, iš tikrųjų buvo sovietų išradimas. NKVD OSO teismai buvo suformuoti 1934 m., o MGB OSO – 1946 m., bet „trojkos“ įvairiomis formomis Sovietų Sąjungoje veikė jau anksčiau. OSO teismai atitiko čekistinės veiklos pobūdį, kurios tikslas buvo ne tiek išsiaiškinti tiesą, kiek žmogų pasodinti už grotų (prisiminkime legendinę čekistų frazę „geriau tegul nukenčia dešimt nekaltų, negu išsprūsta vienas kaltas“), sukurti teroro atmosferą, kurioje niekas nesijaustų saugus. Kaip minėta, šalia OSO „trojkų“ Sovietų Sąjungoje veikė dar ir kitokios „trojkos“, iš kurių bene žymiausios buvo 1929 m. pabaigoje įkurtos vadinamiesiems buožėms sunaikinti ir 1937 m. vasarą masinio teroro metu sudarytos „trojkos“ (priminsime, kad 1937–1938 m. NKVD visoje Sovietų Sąjungoje suėmė daugiau nei pusantro milijono žmonių, iš jų beveik 700 000 sušaudė).
# Laisvės kryžkelės (XIX).Pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių kalinimo vietos Lietuvoje
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48943
2006-06-05
Sovietams reokupavus Lietuvą, LSSR NKVD aparate buvo ir Kalėjimų skyrius. Kalėjimų skyriui (viršininkas Čečevas) priklausė dvylika miestų kalėjimų. Skyriaus operatyvinis poskyris užsiėmė jam pavaldžių kalėjimų darbuotojų (kalėjimų prižiūrėtojų, apsaugos) tikrinimu, kalinių izoliavimo ir režimo stiprinimu, taip pat kalinių sekimu ir jų verbavimu.
# Laisvės kryžkelės. Atgal į laisvę (16)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/57538
2007-01-22
Patikimos statistikos, žinoma, nėra, ir būtų sunku ją kur nors atrasti. Galime kalbėti tik apie daugiau ar mažiau patikimą tremčių bei įkalinimų statistiką. Tačiau skaičiai visada priklauso nuo šaltinių. LGGRTC duomenimis, nuo 1941 iki 1953 m. buvo ištremta 127 tūkst. asmenų. Dar daugiau buvo kalinių – kalėjimuose ir lageriuose šiuo laikotarpiu „apsilankė“ mažiausiai 148 tūkst. Be to, vien tremtyje dėl nežmoniškų sąlygų žuvo 28 tūkst. Lietuvos žmonių. Galima dar palyginti lietuvių tremtinių skaičių su visos Sovietų Sąjungos tremtinių skaičiumi.
* Laisvės kryžkelės. Partizanų struktūrų sukūrimas (10)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/66955
2007-09-04
Kalbant apie partizaninių struktūrų formavimąsi bei įvairių organizacijų įtaką šiam procesui, ko gero, reikėtų sugrįžti į 1943 m. pabaigą–1944 m. pradžią, kadangi jau nacių okupacijos metu pradėjo formuotis ideologinės bei politinės pasipriešinimo sovietams kryptys, partiniu principu buvo sukurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas - VLIK’as, susikūrė ir Lietuvos laisvės armija (LLA), kuri iškėlė ginkluotojo pasipriešinimo idėją ir netgi ėmėsi konkrečių priemonių šiai idėjai įgyvendinti.
* Laisvės kryžkelės. Žemaičių apygarda (11)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/69646
2007-11-12
Galutinai Žemaičių apygarda buvo įkurta 1946-ųjų pavasarį Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Šioje teritorijoje jau nuo 1944 metų vidurio itin aktyviai veikė Lietuvos laisvės armijos žmonės, todėl ir karinė tradicija čia buvo labai stipri. Kovotojai, kurie nepriklausė LLA buvo priimami į veikiantįjį bei Organizacinį sektorius.
* Laisvės kryžkelės. Prisikėlimo apygarda (20)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/69421
2007-11-05
Tuo metu Kęstučio apygarda užėmė labai didelę teritoriją. Buvo sunku efektyviai valdyti po tą teritoriją išsibarsčiusius partizanų dalinius, nuolat palaikyti ryšius su vadovybe ir t.t. Todėl tuometinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir nutarė, viena vertus, maksimaliai priartinti vadovavimą, o kita vertus – per naują organizacinį darinį, užimantį labai gerą strateginę vietą, pagyvinti ryšius su kitomis partizanų apygardomis, juo labiau kad jau tada akivaizdžiai subrendo visų Lietuvos partizanų susivienijimo į vieningą organizaciją idėja, kuri vėliau ir buvo realizuota Prisikėlimo apygardos teritorijoje.
* Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda (11)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/69196
2007-10-29
Jungtinė Kęstučio apygarda buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. iš Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, (1 foto – kestucio zemelapis.jpg) iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių. Nuo 1948 m. apygarda jau tiesiog vadinosi Kęstučio vardu, žodžio „Jungtinė“ pavadinime neliko. Iš pradžių į apygardą įėjo net 6 rinktinės, tačiau, 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko 3: Butegeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Leido laikraštį „Laisvės varpas“.
* Laisvės kryžkelės. Tauro apygarda (11)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/68746
2007-10-22
1944 m. rugpjūtį Marijampolės aps., Kalvarijos valsčiuje, Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį. Veiverių valsčiuje ltn. Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas taip pat subūrė partizanų grupę. Pakiauliškių kaime partizanų būrį sutelkė Vincas Senavaitis-Šiaurys. Barzdų valsčiuje Lietuvos laisvės armijos (LLA) Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo ltn. Vytautas Bacevičius-Algis-Vygandas. 1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius-Vilkas ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis-Šarūnas suorganizavo partizanų skyrių. Būtent šių visų grupių pagrindu formavosi ir apygardos rinktinės bei kuopos.
* Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda (27)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/68479
2007-10-15
Prie jos kūrimosi bene labiausiai prisidėjo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1945 m. gegužės mėn. jis, dar gyvendamas legaliai, įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė reikalingus direktyvinius dokumentus. J. Vitkus galutinai į mišką pasitraukė 1945 m. birželį. Čia jis toliau kūrė organizacines struktūras – prie Dzūkų grupės prijungė Merkinės batalioną, įkūrė Merkio rinktinę, parengė svarbius visam partizaniniams judėjimui dokumentus, t.y. „Organizacinis Lietuvos išlaisvinimo planas“, „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų rikiuotė ir vadovavimas“ ir pan.
* Laisvės kryžkelės. Biržų krašto partizanai (11)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/68124
2007-10-08
Biržų apskrityje nuo pat pirmųjų okupacijos dienų telkėsi pakankamai dideli partizanų būriai. 1944 metų spalio mėnesį jie užpuolė Biržų miesto areštinę ir išlaisvino 44 suimtuosius. Lapkričio mėnesį apie 100 kovotojų būrys apsupo Gulbinų mokyklą, kurioje vyko okupacinės valdžios surengtas mitingas. Į mitingus žmonės būdavo suvaromi, kaip žinoma, prievarta. Partizanai išvaikė okupantų talkininkus ir pratęsė mitingą. Žmonės pasitiko partizanus plojimais. Tokios kovotojų akcijos žadindavo viltį, kad okupacija neamžina, kad yra kas gina Lietuvos valstybę. Na, o Biržų krašte, kaip ir beveik visur kitur Lietuvoje, pirmaisiais kovų metais laisvės kovotojai organizavosi stichiškai ir formavo būrius.
* Laisvės kryžkelės. Vyčio apygarda (45)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67878
2007-10-01
Pirmiausia išklausykime buvusio Vyčio apygardos partizano Broniaus Juospaičio-Direktoriaus pasakojimą apie apygardos kūrimosi pradžią bei veiklą. „Pradžia buvo tokia: vokiečiams traukiantis, kapitonas Krikštaponis ir Danielius Vaitelis Ramygaloje buvo sukūrę LLA (Lietuvos laisvės armija) dalinį. O aš ir pats kilęs nuo Ramygalos. Kai vokiečiai traukėsi, siūlė trauktis kartu. Bet nutarėme nesitraukti ir likti Lietuvoje. Kapitonas Krikštaponis pasakė išsiskirstyti po namus, praleisti frontą, o paskui stengtis susisiekti vieniems su kitais. Vyravo įsitikinimas, kad baigsis karas, ir vis tiek spręsis Pabaltijo klausimas, o rusai, bet kokiu atveju – gražiuoju ar piktuoju - turės iš Lietuvos pasitraukti. Ir visa tai turi išsispręsti per metus.
* Laisvės kryžkelės. Didžiosios Kovos apygarda (27)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67626
2007-09-24
Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriama tyrinėjant šio Lietuvos partizanų junginio veiklą - nėra išlikusio jokio Didžiosios Kovos apygardos partizanų archyvo. Net Lietuvos ypatingame archyve atskirose baudžiamosiose bylose tegalime užtikti keletą originalių partizanų įsakymų, daugiausia 5-osios LLA apylinkės vado Serbento bei Didžiosios Kovos rinktinės vado Žalio Velnio 1944-1945 m. pasirašytų įsakymų, atsišaukimų bei įspėjimų. Be to, dalis dokumentų išliko tik versti į rusų kalbą. Nors, remiantis buvusio apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo-Genelio prisiminimais, Didžioji Kova, kaip karinė organizacija, vos susikūrusi, dokumentavo savo veiklą įsakymais, kurie po savaitės buvo dedami į archyvus, slepiamus pas patikimus rėmėjus. Bet nėra svarbiausių šaltinių - operatyvinę okupantų tarnybų veiklą atspindinčių agentūrinių bylų. O juk žinoma, kad J.Misiūnui-Žaliam Velniui bei Didžiosios Kovos rinktinei (vėliau apygardai) jau nuo 1944 m. buvo pradėta agentūrinė-operatyvinė byla „Cerberiai". Išimtis M. Karecko-Serbento agentūrinio sekimo byla, bet ji nėra informatyvi, leidžianti tik identifikuoti „Serbento" - 5-osios LLA apylinkės vado asmenį.
* Laisvės kryžkelės. Algimanto apygarda (9)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67419
2007-09-17
Vienas pagrindinių ir svarbiausių Algimanto apygardos organizatorių bei vadų buvo Antanas Slučka-Šarūnas. 1944 metų vasarį Lietuvos kariuomenės viršila Antanas Slučka Troškūnų miestelyje suorganizavo 20-25 ginkluotų vyrų būrį, kurio užduotis buvo atremti rusų desantininkų bei raudonųjų partizanų puldinėjimus ir plėšikavimus netoliese buvusiuose kaimuose. 1944 metų pabaigoje, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, jis kartu su broliais Stasiu, Jonu ir Broniumi, kaimynais broliais Jonu, Albertu ir Vytautu Stanevičiais, Antanu Pasmoku, Povilu Tumkevičiumi, Povilu Jočiu ir kitais patraukė į Šimonių girią, tapo Lietuvos partizanais.
* Laisvės kryžkelės. Vytauto apygarda (15)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/67137
2007-09-10
Vytauto apygarda buvo stipriausia ir aktyviausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje. Būtent čia partizaninis judėjimas prasidėjo anksčiausiai, nes čia pirmiausia ir įžengė sovietų armija. Jau 1944 m. rugpjūčio 15-osios naktį partizanai užpuolė Zarasų kalėjimą ir bandė išvaduoti enkavėdistų suimtus žmones. Tų pačių metų rudenį aktyvūs organizaciniai procesai vyko Zarasų, Utenos ir Švenčionių apskrityse. Prie apygardos kūrimo ištakų buvo Lietuvos Respublikos kapitonas Afanasijus Kazanas su sūnumi Mykolu – Antazavės miškuose jie subūrė Lokio rinktinę, kurios štabas suformuotas gruodžio mėnesį.
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis (57)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62560
2007-05-21
Jonas Žemaitis tiesiog laukė nurodymų iš Lietuvos Laisvės šaulių organizacijos vadovybės, o vėliau ir iš Lietuvos laisvės armijos. Kaip kadrinis karininkas, pripratęs prie kariškos disciplinos bei tvarkos, reikia manyti, tiesiog nenorėjo užsiimti saviveikla. Juk čia mums dabar žinomi įvairūs istoriniai faktai, o kas tais laikais galėjo prognozuoti įvykių seką?
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas (II dalis) (50)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62838
2007-05-28
Po J.Kasperavičiaus žūties, be abejonės, pirmoji užduotis buvo atkurti Kęstučio apygardos štabą ir toliau tęsti partizanų junginių centralizacijos veiklą. Juolab kad dar iki vado žūties buvo užmegzti ryšiai su kaimynine Tauro apygarda, kurios teritorijoje buvo organizuotas pirmasis partizanų vadų suvažiavimas. J. Kasperavičius-Visvydas šiam suvažiavimui buvo parengęs išsamų pranešimą apie situaciją apygardoje bei bendrą padėtį.
# Laisvės kryžkelės (XXIII). Pulkininkas Kazimieraitis ir kiti Lietuvos karininkai laisvės kovose (3)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/50309
2006-07-03
Juozas Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrityje, Tirkšlių valsčiuje, Ketūnų kaime. Tirkšliuose baigė pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje, Telšių gimnazijoje, o 1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Nuo tada jo gyvenimas siejosi su kariuomene. 1921 m. paskirtas į veikiančią Lietuvos kariuomenę dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1924–1926 metais mokėsi Kauno Aukštųjų Karo technikos kursų Statybos skyriuje.
# Laisvės kryžkelės (XXII). Dainavos partizanų apygardos vadą Lionginą Baliukevičių-Dzūką prisimenant
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/50009
2006-06-26
Lionginas Baliukevičius gimė 1925 m. sausio 1 d. Alytuje. Ten baigė gimnaziją ir 1943 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Tačiau jau 1944 m. balandžio mėn. jis įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę. Vokiečiams rinktinę išformavus, 1944 m. liepos mėn. įstojo į Žemaitijoje besikuriančią Tėvynės apsaugos rinktinę. Metų pabaigoje buvo vokiečių išvežtas į Čekiją saugoti oro uostų; ten 1945 m. gegužės mėn., kaip vokiečių kariuomenės eilinis, pateko į sovietų kariuomenės nelaisvę. 1946 m. jam pavyko pabėgti iš lagerio Ukrainoje, kur alinančiomis sąlygomis dirbo anglies šachtose, ir grįžti į Lietuvą. 1946 m. lapkričio mėn. L. Baliukevičius įsitraukė į partizaninį pasipriešinimą – tapo eiliniu Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės kovotoju. 1947 m. į Sibirą buvo ištremta jo motina, konfiskuotas visas šeimos turtas. Jaunesnysis brolis Kostas vėliau taip pat tapo partizanu Rainiu, Tyliumi ir žuvo 1951 m. vasario 16 d., eidamas Pietų Lietuvos srities partizanų Visuomeninės dalies viršininko pareigas.
# Laisvės kryžkelės (V). Žaliojo Velnio legenda ir Erelio išdavystė (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/43723
2006-02-27
Jonas Misiūnas gimė 1910 m. Panevėžio apskr., Pušaloto valsčiuje, Pagirių vienkiemyje (netoli Joniškėlio), vidutinio ūkininko šeimoje. Sulaukęs 21-erių metų buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų pulke Kaune. Turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau vedė savo kraštietę Oną, su kuria susilaukė 4 vaikų. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių policijos geležinkelio apsaugos tarnyboje. 1944-aisiais, vasario 16 d., įstojo į Karo mokyklą, kurią po kelių mėnesių išvaikė vokiečiai. Kariai buvo suvaryti į vagonus ir išvežti į Vokietiją, kad ten gamintų ginklus vokiečių kariuomenei. Dalis kariūnų sugebėjo pabėgti, tarp jų buvo ir J. Misiūnas. Tuomet jis grįžo į Kaišiadorių kraštą ir čia vėl saugojo geležinkelį.
# „Laisvės kryžkelės“ (III) – 1949 m. Deklaracija – kelias į Atgimimą (14)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/42820
2006-02-13
1949 m. vasario 16 d. visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija, pasirašyta Radviliškio rajone Minaičių kaime, paklojo pamatus Nepriklausomos valstybės Atgimimui. Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos ir Lenkijos partizanai Suvalkų trikampyje (6)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/59738
2007-03-19
1944–1945 m. į Lenkijos teritoriją per tuo metu dar menkai saugomą sieną atvyko nemažai lietuvių, kurie gelbėjosi nuo gimtame krašte vykstančių sovietų represijų. Vėliau, kai Lietuvoje susikūrė kaimyninė Tauro apygarda, jos vadovybė nutarė pasiųsti į Lenkijos teritoriją būrį partizanų. Jų tikslas buvo užmegzti ryšius su vietos lietuviais ir lenkų tautiniu pogrindžiu.
# Laisvės kryžkelės. Pokario lietuvių išeivijos organizacijos (7)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/58657
2007-02-19
Pirmiausia grįžkime į 1944 metus, kai buvo sukurtas VLIK’as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas aut.), kaip organizacija, turėjusi vadovauti pasipriešinimui. Ir tos intencijos buvo išreikštos 1944 m. Vasario 16-osios VLIK’o Deklaracijoje, kur buvo pasakyta, kad tauta yra pasiruošusi ir turėtų priešintis okupacijai. Į VLIK’o sudėtį įėjo praktiškai visos tuo metu veikusios organizacijos, visos pajėgos buvo suvienytos, nors, aišku, ir tuo metu nebuvo išvengta partinių ir tam tikrų atskirų politinių pakraipų atstovų ginčų. Tačiau visos tos organizacijos su visais savo ginčais tais pačiais metais pasitraukė iš Lietuvos. Viskas persikėlė į emigraciją, į Vokietiją.
# Laisvės kryžkelės (XII). Laisvės byla Vakaruose šaltojo karo metais (1)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/46437
2006-04-19
Sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuviškajai diplomatijos tarnybai vadovavo aukščiausias Lietuvos valstybės de jure legalus pareigūnas Stasys Lozoraitis vyresnysis. 1942–1945 m. jį laikinai pavadavo J. Šaulys. Svarbiausias diplomatinės tarnybos uždavinys okupacijos laikotarpiu buvo rūpintis, kad Vakarų pasaulis nepripažintų prievartinio Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą ir, žinoma, Lietuvos laisvės byla.
# Laisvės kryžkelės (XVIII). Krėvė prieš Kersteną (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48581
2006-05-29
1953 m. JAV Kongresas sudarė Ch. J. Kersteno vadovaujamą komitetą, kuris tyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinį inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Iš esmės šis komitetas buvo sudarytas Amerikos lietuvių iniciatyva. Komiteto surinkta bei paskelbta medžiaga ir šiandien yra reikšminga bei aktuali visiems istorijos tyrinėtojams, juolab, kad toje medžiagoje bei Ch. J. Kersteno komiteto darbe buvo nemažai kontroversijų. Pirmiausia nesusipratimų kilo dėl buvusio vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro Vinco Krėvės-Mickevičiaus liudijimo.
# Laisvės kryžkelės. Partizanų kelias į Vakarus (31)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/59485
2007-03-13
Kai 1946 m. partizanų vadai sužinojo apie J. Markulio išdavystę, pirmiausia reikėjo gelbėti Lietuvos rezistencijos ryšius užsienyje. Čekistai jau žinojo, kad tokių ryšių esama. Dar prieš išdavystės iššifravimą į Lietuvą atvykusio Jono Deksnio-Hektoro palikti ryšiai dėl J. Markulio išdavystės jau buvo žinomi sovietų saugumui, todėl buvo nutarta kuo skubiau pereiti sieną ir atnaujinti ryšius su užsieniu bei perduoti žinias apie padėtį Lietuvoje. Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys užduočiai vykdyti paskyrė savo apygardos atstovą Juozą Lukšą-Skirmantą ir Dainavos apygardai atstovavusį Jurgį Krikščiūną-Rimvydą. Buvo perduoti atitinkami ryšio kodai, be to, partizanai išmokė jais naudotis Juozo brolį Antaną Lukšą ir Rimvydo pusbrolį Vytautą Krikščiūną. Partizanų įgaliotiniai privalėjo išvykti į užsienį 1947 m. pavasarį. Teko pasirūpinti žvalgų pasais, valiuta, žodžiu, viskuo, ko galėjo prireikti kelionėje. Visu tuo pasirūpino Tauro apygardos partizanai. Buvo numatyta, jog, žvalgams nuvykus į užsienį, sutartu laiku per Vatikano radiją bus transliuojami lietuviškų dainų posmai. Deja, partizanų įgaliotiniams Skirmantui ir Mažyčiui (K. Pypliui) pavyko tik antroji kelionė į užsienį gruodžio mėn. Ryšininkai Lietuvoje sekė Vatikano radijo laidas ir netrukus sužinojo, jog žvalgai pasiekė kelionės tikslą.
# Laisvės kryžkelės. Partizanų misija Vakaruose (36)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61426
2007-04-23
Jau kalbėjome apie J. Lukšos ir jo kovos draugų du prasiveržimus į Vakarus pro geležinę uždangą, aptarėme šių kelionių sunkumus, Lietuvos–Lenkijos valstybinės sienos apsaugos ypatumus, taip pat mūsų partizanų atstovų kelionę Lenkijos teritorijoje. Šįkart – apie Juozo Lukšos ir Kazimiero Pyplio-Mažyčio veiklą bei gyvenimą laisvuose Vakaruose. Kokie pagrindiniai šios kelionės laimėjimai? Kokias vyriausiosios partizanų vadovybės užduotis jiems pavyko įvykdyti?
# Laisvės kryžkelės. Laisvės kovos Latvijoje bei Estijoje (16)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61167
2007-04-16
Pirmiausia skyrėsi savo masiškumu ir partizaninio karo nuostoliais. Be to, tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis. Jau anksčiau esame kalbėję, kad pasipriešinimas sovietinei reokupacijai Estijoje ir Latvijoje nebuvo toks masiškas kaip Lietuvoje iš dalies ir dėl to, kad daugelis latvių bei estų jaunų vyrų tiesiog žuvo karo metais savanoriškų legionų sudėtyje. Latvijoje buvo suformuotos net dvi SS savanoriškosios divizijos, Estijoje – viena. Buvo Narvos mūšis, buvo Kuršo „katilas“, kur ir žuvo didžioji dauguma latvių ir estų legionierių.
# Laisvės kryžkelės. Pasipriešinimas Vakarų Ukrainoje (20)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/60661
2007-04-02
Esminis panašumas yra bendras priešas – t. y. mūsų kraštus okupavusi Sovietų Sąjunga. Panašios idėjos ir tikslai, panašūs ginklai, panašūs partizanų veiklos metodai, tačiau tuo panašumai ir baigiasi. Pirmiausia niekaip negalima sulyginti Lietuvos ir Vakarų Ukrainos partizanų veikimo sąlygų. Ypač tai galima pasakyti apie miškingų Karpatų kalnų regioną, kur ginkluotas pogrindis išsilaikė bene ilgiausiai. Antras dalykas – pasipriešinimo mastai, ypač pirmaisiais reokupacijos metais. Ukrainiečių UPA (UPA - Ukrainskaja povstančeskaja armija - Ukrainos sukilėlių armija aut.) kovotojai kai kuriose vietovėse mėgino išlaikyti fronto linijas, kaudamiesi su reguliariosios kariuomenės daliniais. Lietuvoje nebuvo tokio masto kautynių, nes nebuvo ir tokių partizanų pajėgų. Juk Lietuvoje tuo metu buvo kiek mažiau negu 3 milijonai gyventojų, Ukrainoje – apie 40 milijonų, iš kurių daugiau kaip 10 milijonų gyveno vakarinėse Ukrainos srityse...
# Laisvės kryžkelės (XVI). Didieji partizanų mūšiai (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/47847
2006-05-15
Partizanų diena tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Be to, netrukus bus paminėta ir dar viena sukaktis – lygiai prieš 61 metus, t.y. 1945-ųjų gegužės 16 d. įvyko garsusis Kalniškių mūšis, kuriame sovietų kariuomenė patyrė itin didelių nuostolių. Šiandien prisiminsime ir kitus didesnius partizaninio karo mūšius. Kurias kautynes dar mes šia proga galėtume prisiminti?
# Laisvės kryžkelės. Partizanų karo lauko teismai (46)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/58882
2007-02-26
Vargu ar įmanoma surinkti tikslius statistinius duomenis apie partizanų mirtimi nubaustus savo bendražygius. Tačiau kad tokių atvejų būta nemažai, įrodo įvairūs pirminiai rašytiniai šaltiniai. Štai kad ir žinomo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimuose nurodomas 1945 m. Merkinės miestelio puolime dalyvavusių laisvės kovotojų sąrašas. Prie kiekvieno slapyvardžio trumpai aprašomas ir kiekvieno jų tolesnis likimas. Vien šiame sąraše nurodomi keli partizanai, kurie buvo karo lauko teismo nuteisti mirties bausme už įvairius nusižengimus. A. Ramanauskas tame sąraše nurodo, kad jie visi buvo nuteisti už plėšikavimą ir nekaltų gyventojų žudymą.
# Laisvės kryžkelės (IX). Agentai smogikai: teisti ar palikti? (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45381
2006-03-27
MGB–KGB agentai smogikai suvaidino itin svarbų vaidmenį galutinai sunaikinant ginkluotą rezistenciją Lietuvoje. Jie buvo verbuojami iš suimtųjų laisvės kovotojų ir patys naikino ne tik buvusius bendražygius, bet ir civilius šalies gyventojus. Civilius paprastai žudydavo siekdami sunaikinti galimus liudytojus ir taip „pridengti“ specialiąsias saugumo operacijas. Smogikai veikdavo saugumo majoro Aleksejaus Sokolovo suformuotose vadinamosiose specialiosiose grupėse, kurioms paprastai vadovaudavo koks nors operatyvininkas.
# Laisvės kryžkelės (XXXI). Kova su kolonistais (31)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54395
2006-10-23
Kad problema buvo aktuali, rodo ir dabartinės Latvijos bei Estijos pavyzdžiai, kur pokario metais pasipriešinimas nebuvo įgavęs tokių didelių mastų kaip Lietuvoje, todėl ten iki šiol kolonistų problema išlieka viena aktualiausių. O Lietuvoje pokario partizanai buvo gavę vyriausiosios vadovybės įsakymą visokeriopai stabdyti lietuviško kaimo rusinimą, kolchozų kūrimą ir t.t.
# Laisvės kryžkelės (XXVI). Stribai partizanų stovykloje (4)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/51328
2006-07-24
Atvejų, kai partizanai užverbuodavo sovietų represinių struktūrų atstovus, yra žinoma pakankamai nemažai. Paprastai būdavo verbuojami stribai arba jų šeimų nariai. Visose partizanų apygardose ar net rinktinėse veikė žvalgybos skyriai, į kurių pareigas įeidavo ir priešų verbavimas bei informacijos apie jų veiksmus rinkimas.
# Laisvės kryžkelės (XXXV). Dvasininkai partizanų gretose (12)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/55415
2006-11-20
Katalikų Bažnyčia tikrai nebuvo bolševikinių okupantų pusėje. Tai galime tvirtinti vienareikšmiškai. Žinoma, tiesiogiai dalyvaujančių ginkluotoje kovoje kunigų nebuvo daug, tačiau tai ir natūralu – vis dėlto dvasiniai reikalai nelabai suderinami su ginkluota kova.
# Laisvės kryžkelės (XIV). Moterys partizaniniame kare
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/47074
2006-05-01
Lietuvos partizaniniame kare moterys užėmė labai svarbią vietą. Tačiau vargu ar įmanoma jų indėlį pasverti statistiškai. Ar galima vertinti tik tas, kurios buvo partizanų būriuose su ginklu rankose? Ar priskaičiuoti visas ryšininkes, įvairiausias rėmėjas, medicinos seseles, kurios neretai rizikuodamos gyvybe gydė ir slaugė sužeistuosius? Pagaliau kuo prastesnės partizanų motinos, neretai palaidojusios ne vieną sūnų ir vėliau pačios atsidūrusios Sibire ir ten mirusios? Kas gali visa tai suskaičiuoti ir apibendrinti?
# Laisvės kryžkelės. Partizanų gydytojai (8)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61765
2007-04-30
Vargu ar galime kalbėti apie Tam tikras specialias požemines ligonines miškuose. Tiesiog sužeistuosius jų kovos draugai stengdavosi paguldyti į tuo metu laisvus bunkerius, tačiau, žinoma, labiausiai tokiam reikalui tiko nuošalesnės sodybos, kur buvo gerų pasitraukimo kelių ir pan. Bunkeryje ir visiškai sveikam žmogui ilgesnį laiką išbūti sunku, o ką jau kalbėti apie sužeistuosius? Yra žinomas ne vienas atvejis, kai sužeistieji partizanai buvo įtaisomi ir legaliose ligoninėse, kur jiems suteikdavo medicininę pagalbą kvalifikuoti ir patriotiškai nusiteikę medikai. Žinoma, tokiais atvejais į pavojų buvo statomas kone visas tos ligoninės personalas, tad buvo stengiamasi tokia pagalba pasinaudoti tik ekstremaliais atvejais, kai nebūdavo kitos išeities ir iškildavo klausimas: mirti tam žmogui ar dar jį įmanoma išgelbėti.
# Laisvės kryžkelės (XXXIV). Jaunimo pogrindis (8)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/55186
2006-11-13
Visa pokario rezistencija rėmėsi jaunimu, tačiau šiuo atveju daugiau reikėtų kalbėti apie neginkluotas jaunimo pogrindžio organizacijas, kurios kūrėsi daugiausia mokyklose ir gimnazijose, t.y. ten, kur daugiausia tas jaunimas ir būrėsi. Šiandien galime vienareikšmiškai teigti, kad šis reiškinys iš tikrųjų buvo masiškas, o daugelis čekistų iššifruotų, tačiau dėl įvairių priežasčių nesuimtų neginkluotos rezistencijos atstovų papildė ir ginkluotų partizanų gretas.
# Laisvės kryžkelės (XI). Pogrindžio spauda: laisvė žinoti
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45996
2006-04-10
Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris gimė 1923 m. Utenos vls., Narkūnų k. Baigė Utenos gimnaziją. Nacių okupacijos metais bendradarbiavo pogrindžio spaudoje. Yra žinoma, kad nuo 1943 m. jis redagavo Lietuvių Fronto Kęstučio padalinio laikraštį „Laisvės kelias“. Bronius Kazickas-Saulius – stovi per vidurį Nors ir būdamas invalidas, 1945 m. išėjo į partizanus, buvo Liūto rinktinės štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininko pavaduotojas, laikraštėlių „Partizanas“, „Aukštaičių kova“, „Laisvės šauklys“ redaktorius; rašė eilėraščius. Žuvo 1950 m. balandžio 12 d. Leliūnų vls., Balteniškių kaime, Broniaus Tylos sodyboje įrengtame bunkeryje. Neturėdamas galimybių pasitraukti, apsuptas nusišovė.
# Laisvės kryžkelės. Lietuvos partizanų bunkeriai (37)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/58045
2007-02-05
Genocido aukų muziejuje kiekvienas gali pamatyti KGB sudarytas partizanų bunkerių schemas. Žvelgiant į jas susidaro įspūdis, kad pokario metais Lietuvoje tarsi lygiagrečiai dar egzistavo ir nematomas požeminis pasaulis... Tad pirmiausia reikėtų prisiminti bent kelis svarbiausius partizaninių slėptuvių tipus.
# Laisvės kryžkelės (XXXVI). Partizanų nuotraukos (27)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/55742
2006-11-27
Sovietinis saugumas buvo itin suinteresuotas aptikti partizanų fotoarchyvus. Ypač tuo metu, kol dar vyko laisvės kovos. Pirmiausia jiems tos nuotraukos buvo savotiška kaltinamoji medžiaga arba aiškus įrodymas, kad vienas ar kitas asmuo priklausė pasipriešinimo judėjimui. Antra vertus, iš partizanų nuotraukų jie nesunkiai galėdavo identifikuoti vieno ar kito partizanų būrio dalyvius. Arba net yra žinoma atvejų, kai iš originalių nuotraukų buvo daromi fotomontažai, siekiant išprovokuoti dar laisvėje esančius partizanus.
* Laisvės kryžkelės. Kompaktinė plokštelė „Už laisvę, Tėvynę ir tave“ (56)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/71078
2007-12-12
Šių metų gruodžio 16 d., sekmadienį, Karininkų ramovėje, Vilniuje (Pamėnkalnio g. 13) 16 valandą įvyks Ateitininkų federacijos kartu su partneriais - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu - išleisto partizanų dainų kompaktinės plokštelės „Už laisvę, Tėvynę ir tave“ (gražiausios partizanų dainos, natos, nuotraukos) pristatymo koncertas. Šiandien kalbėsimės su „Laisvės kryžkelių“ svečiu, projekto autoriumi ir vadovu – Baltijos televizijos žinių vedėju Mariumi Jančiumi.
* Laisvės kryžkelės. Partizanų legalizacija (33)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/65049
2007-07-16
Iš tikrųjų, problema buvo gana aštri. Viena vertus, 1944-1945 metais veikė tikrai gausūs partizanų būriai visoje Lietuvoje. Manoma, kad tuo metu miške buvo net iki 50 tūkstančių asmenų. Jiems buvo sunku išsilaikyti, sunku prasimaitinti ir pan. Todėl reikėjo kažką daryti. Vienų partizanų dalinių vadai leido kai kuriems savo kovotojams legalizuotis, t.y. pereiti į legalų gyvenimą netgi atiduodant ginklus. Žinoma, tuos ginklus partizanai sukeisdavo ir besilegalizuojantiems kovotojams duodavo prastesnius. Kiti vadai – atvirkščiai, visiškai draudė legalizaciją.
* Laisvės kryžkelės. Paskutiniai Lietuvos partizanai (64)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/69953
2007-11-19
Mes jau ne kartą ankstesnėse laidose esame kalbėję apie kai kuriuos paskutinius atskirų apygardų partizanus bei vadus. Pasakojome ir apie Antaną Kraujelį-Siaubūną, apie Adolfą Ramanauską-Vanagą bei Joną Žemaitį-Vytautą, apie daugelį kitų. Todėl šioje laidoje prisiminsime mažiau žinomus faktus bei paskutinius laisvės kovotojus.
# Laisvės kryžkelės (VIII). Antano Kraujelio–Siaubūno ir Marijono Misiukonio asmenybių kontroversijos (4)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/44881
2006-03-20
Tų pačių metų liepos 6 d. Žemaitijoje dar žuvo Pranas Končius-Adomas, o Aukštaitijoje Stasys Guiga-Tarzanas išsislapstė iki pat 1986 m. ir mirė dėl ligos. Tačiau Antano Kraujelio atvejis įdomus dar tuo, kad jo likvidavimo operacijoje dalyvavo tuometinis sovietinio saugumo leitenantas Marijonas Misiukonis, kuris atkūrus Nepriklausomybę tapo vidaus reikalų ministru. Beje, M.Misiukonis jau šiais laikais Prezidento dar buvo apdovanotas ir Gedimino ordinu. M. Misiukonis visą laiką sovietmečiu dirbo KGB VI skyriuje, o į miliciją perėjo tik 1984 metais.
* Laisvės kryžkelės. Psichologinės represijų pasekmės (11)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/63698
2007-06-18
Išties psichologai, atlikę atitinkamus tyrimus, tą patvirtina. Tiesa, tie tyrimai pas mus, galima pasakyti, pradėti tik dabar ir dabar dar vyksta. Tuo tarpu Vakaruose tokie tyrimai buvo pradėti tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Buvo tiriamos nacizmo represijų ilgalaikės psichologinės ir psichopatologinės pasekmės. Tuo tarpu mes čia kalbame apie kur baisesnes ir žiauresnes represijas, kalbame apie bolševikinį režimą, kurio pasekmes mes visi jaučiame iki šiol.
# Laisvės kryžkelės. Trispalvės virš okupuotos Lietuvos (30)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/58340
2007-02-12
Trispalvės iškėlimas Lietuvos miestų ir miestelių matomiausiose vietose iki pat Nepriklausomybės atgavimo buvo kasmetinis ir labai paplitęs reiškinys. Kitaip sakant, tai buvo bene populiariausia nesmurtinio pasipriešinimo forma sovietų okupuotoje Lietuvoje.
# Laisvės kryžkelės (XXIX). N. Gaškaitė-Žemaitienė: Istorija neturi laiko ribų (18)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53969
2006-10-09
Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė gimė 1938 m. rugsėjo 27 d. Kupiškyje mokytojų šeimoje. Po karo su tėvais persikėlė į Pandėlį, ten pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Mokydamasi dešimtoje klasėje 1955 m. kartu su mokslo draugais ėmė kurti pogrindinę antisovietinę organizaciją, platino atsišaukimus, išleido šešis numerius antisovietinio-patriotinio laikraščio „Laisvės balsas“, kuriame buvo spausdinami Nijolės analitiniai straipsniai, eilėraščiai. Laikraštį Nijolė redagavo ir perrašinėjo. 1957 m. N. Gaškaitė įstojo į Kauno politechnikos institutą, o tų pačių metų lapkričio mėn. kartu su kitais bendražygiais prisiekė kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Ji pasirinko Rūtos slapyvardį.
* Laisvės kryžkelės. Prievartinė tarnyba sovietų armijoje (19)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/74697
2008-02-25
Šiandien kalbėsime apie tarnybą sovietinėje okupacinėje armijoje. Tarnyba ši buvo prievartinė, nors dar iki šiol mūsų įstatymuose sakoma, kad ji buvo „būtinoji“. Kokią tai turi reikšmę šiandien ir kodėl mūsų šios laidos svečiai iki šiol dėl to nėra ramūs? Apie tai mes jų ir klausime. O mūsų šios laidos svečiai Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Motieka bei visuomenės veikėjas Romualdas Lankas.
# Laisvės kryžkelės (XXXIII). Lietuvos piliečiai Sovietų Sąjungos 1979 metais pradėtame Afganistano kare ir šio karo pasekmės (3)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54872
2006-11-06
Buvęs Afganistano karo dalyvis Zigmas Stankus knygoje „Kaip tampama albinosais“ labai konkrečiai nusakė savo ir daugumos bendražygių būseną, susijusią su šiuo karu: „Išėjome į armiją jauni, suaugusiųjų kūnais, bet dar vaikišku protu. Paaugliai... Palikę gyvenimą be rūpesčių, iš viskuo pasirūpinančių tėvų glėbio, kiti tiesiog iš mokyklos suolo, nežinodami gyvenimo prasmės ir visų jo sunkumų, papuolėme į sistemą, kurioje kiekviena diena – tai kova už būvį, kurioje tik jėga ir sumanumu galima ko nors pasiekti, kartais net išlikti.
# „Laisvės kryžkelės“ (IV). Dvasinis pasipriešinimas sovietmečio Lietuvoje (28)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/43180
2006-02-20
Kaip sovietmetį priėmė to meto kultūros žmonės? Į ką transformavosi nacionalinė idėja? Ar galima vadinti sovietmečio kultūrinius sąjūdžius pasipriešinimu sistemai? Kokią įtaką Lietuvoje padarė išsivadavimo judėjimai Rytų ir Vidurio Europos šalyse? Kaip kultūriniai sąjūdžiai peraugo į aksominę Sąjūdžio revoliuciją?
# Laisvės kryžkelės (XXV). Sporto pergalės sovietmečiu – visuomenės nuotaikų veidrodis (4)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/50989
2006-07-17
Kai kalbama šia tema, pirmiausia prisimenamos jau legenda tapusios Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pergalės prieš Maskvos CSKA. Dauguma kiek vyresnių žmonių prisimena tas superfinalų serijas, kurios, beje, atsirado tuometinio Maskvos klubo stratego Aleksandro Gomelskio dėka po to, kai „Žalgiris“ laimėjo reguliarųjį sezoną.
# Laisvės kryžkelės (XXIV). Neformalūs jaunimo judėjimai sovietmečiu (kaip pasipriešinimo forma) (2)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/50614
2006-07-10
Apie hipių ar pankų judėjimus sovietų laikais buvo nemažai šnekama ar rašoma net oficialioje žiniasklaidoje. Ar galima tai įvardyti kaip tam tikrą pasipriešinimo formą? Ko gero, turime teisę įvairius jaunimo judėjimus sovietmečiu vadinti pasyviu pasipriešinimu. Juk sovietinėje sistemoje egzistavę hipių ar pankų judėjimai nuo savo analogų Vakaruose kaip tik tuo ir skyrėsi, kad ten protestas buvo labiau nukreiptas prieš vartotojišką, savotiškai sočią visuomenę, o pas mus – labiau buvo protestuojama prieš pačią sovietinę sistemą. Juolab kad ta sistema tokio protesto tikrai netoleravo ir už tai buvo persekiojama.
# Laisvės kryžkelės (VI). LKB Kronika – išsaugoję viltį
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/44289
2006-03-06
„LKB Kronika“ buvo ilgiausiai leistas ir plačiausiai pasklidęs pogrindinis žurnalas, kurį 1972–1989 m. leido Lietuvos kunigai bei disidentai. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo faktai, juos įrodantys dokumentai. Slapčia siunčiama į Vakarus ir susilaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „LKB Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje. Pavergtoje Lietuvoje „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusiuosius kolaboruoti, skatino Bažnyčios vadovybės ištvermę. Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama, kol atgauta laisvė. Iki Atgimimo išėjo 81 „LKB Kronikos“ numeris (paskutinis pasirodė 1989 m. kovo 19 d.).
# Laisvės kryžkelės (XXVIII): Pakto paneigimo istorija (10)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/53731
2006-10-02
Paktas tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos bei 1939 m. slaptieji protokolai iki šiol aptarinėjami aukščiausiuose politikos sluoksniuose, iki šiol kelia aistras netgi tarpvalstybiniu lygiu. Kodėl tie daugiau nei prieš 65 metus pasirašyti dokumentai ir šiandien yra tokie svarbūs?
* Laisvės kryžkelės. Politinių kalinių reabilitacija (26)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73536
2008-02-04
Šiandien kalbėsime apie nusikaltimą ir bausmę. Kalbėsime apie situaciją, kai nusikaltimas nėra nusikaltimas, bet bausmė išlieka. Konkrečiai kalbėsime apie politinių kalinių reabilitavimą nepriklausomoje Lietuvoje. Pasirodo, kad problema egzistuoja. Šios dienos mūsų svečiai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Pavilionis bei teisininkas Bernardas Gailius.
* Naujas „Laisvės kryžkelių“ sezonas (136)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/72380
2008-01-14
„Pirmiausia labai atsiprašau, jei ne į tas duris aš beldžiuosi. Beldžiuosi į Jūsų širdis – esu tikra, kad nepaklydau. Manau, perskaitysite ir mano laišką. Labai gaila, kad nematome per televiziją Jūsų gerų veidų – o būtų įdomu. Jei nebūtų tokių žmonių kaip Jūs, tai mes nieko nežinotume – ačiū, kad tokie esate.
* Laisvės kryžkelės. Apdovanojimai laisvės kovų dalyviams (37)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/70289
2007-11-26
Oficialiai ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei. Šiuos apdovanojimus, kaip ir minėjai, skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuriam pataria speciali tam sukurta Taryba. Turime keturis ordinus: Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino bei ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Taip pat štai kokius medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus: Vyčio Kryžius medalį, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą, Vytauto Didžiojo ordino medalį, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Lietuvos nepriklausomybės medalį, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių (buvęs Žūstančių gelbėjimo kryžius), Šaulių žvaigždę, Šaulių žvaigždės medalį, Sausio 13-osios atminimo medalį bei Dariaus ir Girėno medalį.
# Laisvės kryžkelės (XXVII). Atkasti ir pagerbti istoriją (1)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/51476
2006-07-31
1988 m. ir ypač 1989 m. prasidėjo XX amžiaus kapų, t.y. rezistentų kapų paieškos. Tas „vajus“ nuvilnijo per visą Lietuvą, o netrukus persikėlė ir už jos ribų – buvo pradėta ieškoti tremtinių kapų. Pati pradžia buvo labai liūdna – viskas daroma stichiškai, labai dažnai savavališkai, naudojama technika – žuvusiųjų palaikai būdavo tiesiog išverčiami ekskavatoriais, vėliau kaulai surenkami, tada sudedami į dėžes ir palaidojami. Nors to aš net nevadinčiau palaidojimu… Vieną barbarizmo formą keitė kita.
# Laisvės kryžkelės (XXXII). Įamžinimas: investicija į ateitį (6)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54605
2006-10-30
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo atitinkamą valstybinę įamžinimo programą. Programa vadinasi „Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams“. Programos esmę trumpai galima apibūdinti taip: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visame krašte buvo pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai. Todėl atsirado daug mažos meninės vertės atminimo ženklų, kryžių, paminklų su netiksliais įrašais. Kadangi nebuvo aiškios įamžinimo programos, profesionalūs menininkai šio darbo beveik nedirbo. Tai ir yra vienas svarbiausių tikslų – šį darbą atlikti profesionaliai ir maksimaliai kokybiškai.
* Laisvės kryžkelės. Švietimas partizanine tematika (69)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/75077
2008-03-03
Šiandien kalbėsime apie Lietuvos okupacijų ir pasipriešinimo nušvietimą Lietuvos mokyklinėse programose. Laidos svečiai žurnalistas Tomas Čyvas ir Švietimo ir mokslo ministerijos Bendro ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Jokimaitis.
* Laisvės kryžkelės. Moksleivių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ (9)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/75755
2008-03-17
Šiandien kalbėsime apie moksleivių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkursas yra organizuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei yra skirtas ugdyti jaunosios kartos pilietiškumą ir patriotizmą. Konkursas yra iš trijų dalių – rašinių, piešinių ir dainų. Šiandienos svečiai yra šio konkurso dalyviai Švento Kristoforo vidurinės mokyklos mokiniai Ieva, Agnė ir Kristijonas bei jų mokytoja Sonata Ževečkaitė.
# Laisvės kryžkelės. Susitaikymas ir teisingumas? (34)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61999
2007-05-07
Pirmiausia reikėtų rasti kažkokį bendrą to susitaikymo vardiklį. Toks vardiklis galėtų būti konstatavimas, kad tiek vieni, tiek kiti buvo sovietinės totalitarinės sistemos aukos. Kitas dalykas, kas kokioms vertybėms atstovavo ir ar apskritai kokias nors vertybes puoselėjo. Visiškai suprantama, kad tie, kurie taip ir liko stovėti tose barikadose, niekada nei sutars, nei susitars. Ir visuomet bus tokių, kurie piktinsis visomis sutarimo ar susitarimo pastangomis.
# Laisvės kryžkelės (XXXVII). Istorinės atminties sovietizavimas (25)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/55938
2006-12-04
Šią temą mums padiktavo labai įdomus istoriko Arūno Streikaus straipsnis, publikuotas „Naujajame Židinyje“ ir kiek vėliau portale „Bernardinai.lt.“ Taip kilo mintis pakalbinti patį istoriką, juolab kad straipsnio paantraštėje jis teigia: „Kadangi tuo laikotarpiu suformuoti stereotipai nesąmoningai tebeveikia ir šiuolaikinius istorikų tyrinėjimus, tai jų geresnis įsisąmoninimas ir kritiška analizė galbūt padėtų greičiau nuo jų išsivaduoti.“
# Laisvės kryžkelės (X). Dezinformacijos gyvybingumas
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45631
2006-04-03
Sąmoninga šmeižto bei melo kampanija Lietuvoje prasidėjo iškart po to, kai 1944 m. sovietų kariuomenė reokupavo kraštą. Nors tam tikros propagandos būta ir ankstesniais metais, ypač siekiant apjuodinti Birželio sukilimą ir taip auklėjant vadinamosios 16-osios sovietinės lietuviškosios divizijos kontingentą bei atitinkamai nuteikiant į Sovietų Sąjungos gilumą pasitraukusius lietuvius.
* Laisvės kryžkelės. Rusijos propaganda (19)
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76436
2008-03-31
Šiandien kalbėsime apie Rusijos propagandą ir apie galimą mūsų kontrpropagandą. Kaip žinome, neseniai Rusijoje buvo parodytas naujas dokumentinis filmas „Pabaltijo fašizmas“ (Fašizm po pribaltijskij rus.), kuriame eilinį kartą bandoma paneigti Baltijos valstybių okupaciją. Neva okupacijos nebuvo. Tiesiog mums visiems nušvito bendra saulė. Seniai girdėta, bet vis dar giedama giesmelė. Apie tai šiandien ir kalbamės su mūsų svečiu istoriku Algirdu Jakubčioniu.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
