Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Varšuvos pavadinimo kilmė

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Puslapis 1 iš 1

[ 13 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 04 Gru 2010 19:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Varšuva 13 amžiuje buvo jotvingių ir lietuvių pilis Veržuva (Varžuva).

1262 m. pavasarį Mindaugo vadovaujama Lietuvos kariuomenė užėmė Jazdovą ir jį sudegino, o po to netoliese pastatė naują pilį Veržuvą, kurioje įkurdino lietuvių karinę įgulą. Beje, to žygio metu lietuviai pribaigė lenkų (mazoviečių-mozūrų) kniazių Ziemovitą, o jo sūnų Konradą paėmė į nelaisvę.

Tai pripažįsta net ir patys lenkai.

Varšuva buvo pastatyta 13 amžiuje tuometinėje jotvingių teritorijoje - tai rodo ir šios teritorijos senoji hidronimija, ir archeologiniai kasinėjimai.

Kaip patys jotvingiai vadino šią vietą, galima tik spėti, rekonstruojant senąją baltišką vardo formą.

Varžuva, arba tiksliau Veržuva, yra vienas iš tikėtinų variantų. Vardas, beje, matyt kilęs nuo upėvardžio Veržuva ar Veržava, plačiai naudojamo baltų gyventose teritorijose.

Norint išsiaiškinti tiksliau, reikėtų iš šaltinių bei kraštotyrinių duomenų surinkti Varšuvos apylinkių senąją hidronimiją - ypač upelių pavadinimus.

Rašytiniuose šaltiniuose Varšuvos pavadinimas pasirodo labai vėlai - Warseuiensis (1321), Varschewia (1342), Warschouia (1482).

Liaudiška ir legendinė etimologija kildina šį vardą iš bajoro arba žvejo Varšo vardo Warsz - beje, ir šis vardas akivaizdžiai ne slaviškas, nors lenkų kalbininkai ir bando pagrįsti jo kilmę iš sutrumpinto vardo Warcisław, kuris priklausė bajoriškos Rawów (Rawiczów) giminės asmeniui.

Rusiškoje Vikipedijoje parašyta, kad pirmieji mediniai statiniai Warszowa buvo pastatyti lietuvių 12 amžiuje http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%92%D0% ... 0%B2%D0%B0 (deja, nenurodytas informacijos šaltinis):

Ištrauka:

"Документально установлено, что с десятого века на территории современной Варшавы располагалось несколько поселений, среди которых наибольшего могущества достигли Bródno (то есть «брод», «переправа») и Jazdów kamion.

Несмотря на это, первые деревянные постройки в Warszowa были сооружены литовцами к двенадцатому веку, а каменные уже в целях обороны от Тевтонского ордена к четырнадцатому веку."

Lenkiškoje Vikipedijoje parašyta:
http://pl.wikipedia.org/wiki/Historia_Warszawy

Wiosną 1262 wojska litewsko pod wodzą Mendoga, po zdobyciu Płocka, obległy w Jazdowie księcia mazowieckiego Siemowita I. W wyniku zdrady napastnicy zdobyli Ujazdów. W trakcie walk zginął Siemowit, a jego syn, Konrad II, dostał się na 2 lata do niewoli litewskiej.

Zdobycie podstępem i spalenie Jazdowa w 1262 zakończyło okres jego świetności jako ośrodka handlowego i zbrojnego, ale nie zatrzymało owocnych kontaktów kupieckich.

W odległości ok. 4 kilometrów na północ, powstała nowa przeprawa przez rzekę i nowy gród książęcy (obecna Warszawa), założony przez księcia płockiego, a od 1294 całego Mazowsza, Bolesława II mazowieckiego w końcu XIII wieku. Stanął on na miejscu obecnego Zamku Królewskiego.

Baltų vandenvardžių paplitimas Europoje

Pagal M. Gimbutienę irgi panašiai:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Vas 2012 18:35. Iš viso redaguota 8 kartus.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Gru 2010 16:33

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Pagal vokiečius nuo Ware Schau (prekių apžiūra, turgus), Danzig nuo Danen Zug (kelias į danus).

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Gru 2010 15:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Katastrofijus rašė:

Pagal vokiečius nuo Ware Schau (prekių apžiūra, turgus), Danzig nuo Danen Zug (kelias į danus).

Dėl vardo "Dancigas" kilmės - nežinau, gal ir taip.

Tačiau seniausiai užrašytos šio miesto pavadinimo formos, kiek žinau, yra Gotan arba Gedan (pvz., viduramžiais lotyniškai rašė Gedania arba Gedanum). Šis vardas akivaizdžiai susijęs su gotais - gudais.

Tai, kad Gdansk kilo iš Godun-sk ar Gedun-sk rodo ir kašubų kalboje išlikusi forma - Gduńsk.

Dėl Varšuvos, tai baltiška pavadinimo kilmė yra neabejotina.

P.S. Varšuvoje tuo metu, kai ji tik kūrėsi, jokių vokiečių dar nebuvo, taigi ir pavadinimą suteikti jie negalėjo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Kov 2011 21:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Įdomus ir vertas dėmesio straipsnis:

Varšuvos miesto vardo kilmė

Pranas Valickas

http://www.sarmatas.lt/02/varsuvos-miesto-vardo-kilme/

Varšuvos miesto vardo šaknis rodo esanti sūduvių-jotvingių kilmės, kurie čia gyveno prieš mozūrų atsikraustymą. Miesto įkūrimo legendoje apie žveją Varzą ir jo žmoną Savą gali būti tiesos: vardas reiškia žvejybos vietą, nes senąja prūsų kalba žodis „warza“ reiškia žuvų užtvanka, o žodis „saw“ žvejo valtį su skylėta dėže, kuria semdavo žuvis.

Verta pacituoti dar vieną šaltinį, kuriame aprašomas žvejybos būdas, vadinamas „varža“. Tas šaltinis: Д. К. Зеленин, Восточно славянская этнография, Москва, 1991. D.Zelenino knyga pirmą kartą buvo išleista vokiečių kalba 1927 metais Leipcige. Maskvos leidimas yra vertimas iš vokiečių kalbos. Knygoje apie „varžą“ rašoma taip: „Реку перегораживают забором, сквозь который рыба пройти не может; в середине забора оставляют узкий проем, около которого на дне реки помещают вершу. Рыба за неимением другого прохода поневоле идет в вершу, выбраться оттуда она не может. Upę pertveria perkolu, per kurį žuvys pralįsti negali. Perkolo viduryje paliekamas siauras tarpas. Upės dugne prie tarpo statoma varža. Žuvys, neturėdamos kito kelio, palei perkolą plaukia į vidurį ir papuola į varžą, iš kurios negali išeiti.“ Knygoje yra perkolo ir varžos nuotraukos. O taip pat rašoma, kad kol nebuvo garlaivių, perkolai buvo statomi net didžiųjų upių žemupiuose, pavyzdžiui, Kamos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „varža“ aiškina taip: „varža iš vytelių pintas prietaisas su užgerkliu žuvims gaudyti; bučius: varžas į perkolą stato.“ D.Zelenino knygoje varža apibūdinama irgi taip pat, tik rusiškai varža vadinasi верша. Varža ir верша tas pats žodis ir juo vadinamas tas pats prietaisas. Tik garsas „ž“ nudilo, susilpnėjo ir tapo „š“.

Apie karus su jotvingiais daug rašo rusų istorikas N. Karamzinas veikale Н. М. Карамзин, История государства Российского, Москва, 1991. Pirmas karas, minimas N. Karamzino, įvyko 1038 metais: „1038. Война с Ятвягами, Литвою…Ревностное благочестие и любовь к учению книжному не усыпляли его воинской деятельности. Ятвяги были побеждены Владимиром Великим; но сей народ, обитая в густых лесах, питаясь рыбною ловлею и пчеловодством, более всего любил дикую свободу и не хотел никому платить дани. Karas su jotvingiais ir lietuviais… Garbės troškimas ir knyginio tikėjimo (t. y. krikščionybės) meilė neleido jam nekariauti. Vladimiras Didysis nugalėjo jotvingius, tačiau ši tauta, gyvenanti tankiuose miškuose, besiverčianti žvejyba ir bitininkyste, labiau už viską vertino laisvę ir niekam nenorėjo mokėti duoklės.“ Antras karas vyko 1040 m. Karai tęsėsi apie du šimtus metų. Visi jie paminėti N. Karamzino veikale. Įdomu tai, kad kiekvieną kartą, kai tik rašoma apie karą su jotvingiais, visada jotvingių pusėje minimi lietuviai. Jotvingiai tiek gynėsi, tiek puolė visada kartu su lietuviais. Štai 1205 metų karas: „… не боясь ни хищных Ятвягов, диких обитатедей Подляшья, ни свирепых литовцев, коих Историк пишет, что Князь одерживая над ними победы, прягал несчастных пленников в соху для обрабатывания земли, и что в отечестве их до самого XVI века говорили в послсвицу: Романе! Худым живеши, Литвою ореши. … nebijodamas nei plėšrių jotvingių, laukinių Polesės gyventojų, nei nuožmių lietuvių, kaip jų Istorikas rašo, kad jų tėvynėje iki pat XVI amžiaus sakydavo patarlę: Romane! Blogai gyveni, lietuviais ari.“ 1211 metų karas: „… разделение областей Галицкой и Владимирской (самое сие время опустошенной Ятвягами и Литовцами)… Galičo ir Vladimiro sričių pasidalijimas (jas tuo pačiu metu apiplėšė jotvingiai ir lietuviai).“ Čia į rusų tarpusavio karą ir žemių dalybas įsikišo jotvingiai ir lietuviai. 1234 metų karas: „Даниил…Вместе с братом Василком смирив хищных Ятвягов и Литовцев… кроме непрестанных сшибок с Ятвягами… Danilas… su broliu Vasiklu sutramdė jotvingius ir lietuvius… be nenutrūkstamų kovų su jotvingiais…“ 1234 metais rusai kovojo ne tik su jotvingiais ir lietuviais, bet ir su kitais kaimynais. Aš kitus praleidau, o cituoju tik kovas su lietuviais ir jotvingiais.

Mazovija, šiaurinė Liublino ir pietinė Palenkės vaivadijų dalis yra vakarinė, Lenkijai priklausanti, Jotvingių žemės dalis, o rytinė Jotvingių žemė dabar priklauso Ukrainai ir Baltarusijai.

Rusų, lenkų ir vokiečių šaltiniai rašo tą patį – karą su jotvingiais tiek rusai, tiek lenkai pradėjo iškart po krikšto. Rusai giriasi, kad juos į karą prieš jotvingius stūmė knyginio tikėjimo (t. y. krikščionybės) meilė. Rusai labai giriasi, kad jie labai kultūringi, nes krikštyti, o jotvingiai laukiniai. Ką sako atviras rusų prisipažinimas, kad į karą juos stūmė krikščioniškas tikėjimas? Čia ir aklas gali matyti, kad rusams ir lenkams apsikrikštijus naujasis tikėjimas, tiksliau, to tikėjimo kulto tarnai agitavo ir vertė valdovus pulti ir naikinti savo kaimynus tik dėl to, kad tie nekrikščionys. Kulto tarnų jėga didelė. Jie tais laikais visose šalyse buvo valdovų vaikų auklėtojai. Kai iš mažens vaikai – būsimieji valdovai girdi iš auklėtojų vien tik tai, kad reikia nekrikštytus kaimynus išnaikinti, tai užaugę tą ir daro. Auklėjimo jėga didžiulė. Faktiškai po rusų ir lenkų krikšto prasidėjo kryžiaus karai prieš prūsus, jotvingius ir lietuvius. N.Karamzinas pateikė labai vertingų žinių – jotvingių gyvenamoji vieta yra Polesė, o labai svarbūs jų verslai buvo žvejyba ir bitininkystė. Ir svarbiausia, kad jotvingiai tiek gynėsi, tiek puolė visada kartu su lietuviais. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad lietuvių ir jotvingių valstybė buvo bendra. Lietuvos istorikai po šiai dienai neatsikrato svetimųjų valdžių įskiepytos vergiškos filosofijos ir anot V. Kudirkos drebina kinkas, todėl nenori net matyti kokia buvo Lietuvos praeitis iš tikrųjų, o tik kartoja mūsų brangių kaimynų rusų, lenkų ir vokiečių propagandinius prasimanymus. Vokiečiai sako, kad Mazovija, o rusai, kad Polesė buvo Jotvingių žemė netgi 13 amžiuje ir, kad lietuviai su jotvingiais visas kovas kovojo kartu, o mūsų istorikai įrodinėja, kad tos žemės nuo senų senovės, nuo pasaulio sukūrimo buvo grynai slavų žemė, o jotvingius talpina apie Marijampolę. Ar galima suteikti geresnę paslaugą lenkų ir rusų istorijos klastotojams? Rusai puolė jotvingius ir lietuvius apie du šimtus metų. Karas vyko be pertraukos. Galų gale karas baigėsi visišku rusų pralaimėjimu. Haličo, Vladimiro, Kijevo ir kitas pravoslaviškų kryžiuočių žemes užkariavo lietuviai.

Dabar sudėjus visus šaltinius į vietą matyti toks vaizdas:

Lenkų užkariauta Jotvingių žemės dalis dabar vadinasi Mazovija; Mazovijos vaivadija dabartinėje Lenkijoje

Lenkijos sritis Mazovija iki mozūrams atsikraustant buvo jotvingių žemė. Lenkai prieš jotvingius karą pradėjo po Lenkijos krikšto. Anot vokiečių lenkai vakarinę jotvingių žemės dalį užkariavo 10-me amžiuje. 11-me amžiuje įvyko sukilimas ir lenkai buvo išvyti. Antrą kartą lenkai užkariavo XII amžiuje ir pasistatė Jazdovo pilį. Lenkai rašo, kad kelias iš Rusijos į Baltijos pajūrį ėjęs Bugo pakrantėmis buvo perkeltas į Vyslos kairįjį krantą, o Jazdovo pilis saugojo tą kelią. Tai buvo padaryta siekiant saugumo, nes lietuviai puolė iš rytų. Faktiškai Boleslovo Kreivalūpio laikais 1107-1138 Lenkijos valdžia siekė kairįjį Vyslos krantą, o Jazdovas buvo pasienio pilis. Faktiškai išeina, kad dešinysis Vyslos krantas buvo arba niekieno žemė, arba priklausė lietuviams. Mazovijos svarbiausi miestai Plockas ir Jazdovas (Varšuva) buvo Mindaugo 1262 metų pavasarį atkariauti iš lenkų ir priklausė Lietuvai maždaug iki 1300-ųjų metų. Išeina, kad Mindaugas išvadavo jotvingius. Tiksli praradimo data nežinoma, žinoma tik tiek, kad apie 1300-uosius lenkai Varšuvoje pasistatė pilį, o tai yra įrodymas, kad jie pilį statė ne šiaip sau, o siekdami išlaikyti užkariautą kraštą. Taip daro visi. Lenkai – ne išimtis. Tvirtovės užkariautame krašte statomos tuoj pat tik užkariavus, vadinasi Varšuvos apylinkes lenkai užėmė apie 1300-sius. Kadangi Plockas ir Varšuva yra prie Vyslos, tai aišku, kad abiejuose krantuose kažkokį plotą apie 30 metų valdė lietuviai. Lietuvos istorikai visi lyg susitarę kartoja mūsų priešų šmeižtą, kad Lietuva senovėje buvusi mažytė kelių valsčių valstybėlė. Net dabar jau nepriklausomoje Lietuvoje išleistoje knygoje: Alfredas Bumblauskas, Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, R. Paknio leidykla, 2005 kartojamas tas pats šmeižtas. Anot A. Bubliausko, Mindaugo laikų Lietuvos žemėlapis apima LTSR ir trupučiuką Baltarusijos, t. y. Gardiną, Lydą, Ašmeną… tuo tarpu senųjų laikų raštininkai (metraščiai) ir lenkų, rusų, vokiečių dabartiniai istorikai rašo visai ką kitą. Ką jie rašo, aš citavau aukščiau. Lietuvos ribos Mindaugo laikais ėjo anapus Vyslos. Tai faktas.

Antra išvada – Varšuvos miesto vardas yra kilęs iš žodžio „varža“. Vokiečiai visiškai teisingai sako, kad varža tai žvejybos vieta. Perkolą sukalti ir varžą statyti galima tik toje vietoje, kur upė teka ramiai. Sraunioje kunkuliuojančioje upės vietoje to nepadarysi. Kitas dalykas – Varšuva iš pat pradžių buvo žvejų gyvenvietė, o žvejyba buvo vienas svarbiausių jotvingių verslų. Upėje buvo statomos varžos, tai ir gyvenvietė gavo Varžuvos vardą. Tokie dalykai pasaulyje labai dažnai atsitinka. Slavų kalbose garsas „ž“ nudilo į „š“, todėl dabar turime Varšuvą. Varža yra nuo žodžio veržti. Upėje iš abiejų pusių nuo krantų ligi vidurio kalamas perkolas, o viduryje paliekamas siauras tarpas, kuriame statoma varža. Upė tarytum suveržiama, suspaudžiama. Paliekamas tik siauras praėjimas. Todėl vokiečiai visiškai teisingai aiškina, kad varža yra žvejybos vieta, nes ne bet kur galima varžą statyti. O tas faktas, kad išliko senasis jotvingiškas-lietuviškas pavadinimas, sako, kad vietiniai gyventojai lenkams užkariavus vietovę niekur nepasitraukė, o liko gyventi vietoje ir ilgainiui buvo sulenkinti. Jei jotvingiai būtų pasitraukę, tai būtų išnykęs ir vietovės jotvingiškas-lietuviškas pavadinimas. Prie Vilniaus, tarp Vilniaus ir Nemenčinės, teka upelis Veržuva ir prie upelio yra gyvenvietė Veržuva. Lenkai tvirtina, kad pirminė miesto vardo lytis turėjusi būti Varšova, nes to laiko lotyniškuose raštuose rašoma Varsovia, o prancūziškuose – Varsovie. Mums tai neturi jokios reikšmės. Lietuvoje yra Liškiava, Batniava, Pernarava, Linkuva, Šeduva, Varduva, Kernavė, Senovė, Romovė, Ringovė… Priesagos -uv, -av ir -ov lietuvių kalboje reiškia visiškai tą patį, tik žmonės vienoje vietoje taria vienaip, kitoje – kitaip. Lenkijos sostinės pavadinimas šimtu nuošimčių yra lietuviškos kilmės.

Trečia išvada – Varšuva niekada nebuvo senosios Lenkijos sostinė. Primenu – Liublino seime, tame, kur buvo sudaryta Liublino unija, lietuvių ir lenkų delegatai sutarė, kad bendras lietuvių ir lenkų seimas bus šaukiamas Varšuvoje, nes šis miestas yra pusiaukelėje tarp Lenkijos sostinės Krokuvos ir Lietuvos sostinės Vilniaus. Pusiaukelė – gera vieta susitikimams. Kadangi pasibaigus Jogailaičių giminei karalius pradėta rinkti, tai ir karalių renkantis seimas irgi rinkosi Varšuvoje, o sudegus Vaveliui į Varšuvą persikėlė gyventi ir karalius. Bet Lenkijos sostinė po senovei liko Krokuva. Kadangi Varšuvoje sėdėjo bendra Abiejų Tautų Respublikos valdžia ir rinkdavosi abiejų tautų bendras seimas, tai mieste savo rezidencijas statėsi tiek Lenkijos, tiek Lietuvos didikai. Miesto kultūriniame gyvenime dalyvavo ir jį kūrė ir lenkai, ir lietuviai. Primenu, kad iki bendros valstybės žlugimo, valstybinė kalba buvo ne lenkų ir ne lietuvių, o lotynų. Ja buvo rašomi visi valdžios nutarimai, įsakymai, teismų aktai ir ja buvo dėstoma universitete. Lenkijos sostine Varšuva tapo tik atkūrus Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais. Visas Varšuvos kultūrinis paveldas iki 1918 metų vienodai teisėtai priklauso tiek lenkams, tiek lietuviams.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva

Parašytas: 30 Rgs 2012 17:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

24-06-2012 ŚREDNIOWIECZE

750 lat temu Litwini zniszczyli gród w Jazdowie

http://dzieje.pl/aktualnosci/750-lat-te ... w-jazdowie

23 czerwca 1262 r. w czasie najazdu na Mazowsze Litwini zniszczyli gród w Jazdowie.

Przebywający w nim książę Siemowit I został zabity, a jego syn Konrad wzięty do niewoli.

Informacje o litewskim najeździe są pierwszymi informacjami o działaniach wojennych na obszarze dzisiejszej Warszawy.

Ewa Suchodolska pisała, że wyprawa litewska z 1262 r., „zniszczyła Mazowsze, pozbawiła je władcy i zahamowała rozwój tej dzielnicy na długie lata” („Dzieje Mazowsza do 1526 roku”).

Ze względu na dogodne położenie na skarpie wiślanej, na szlaku z Grójca i Czerska do Zakroczymia, gród w Jazdowie – obok grodów w Sochaczewie, Rokitnie, Grójcu i Białej - stanowił istotny element obrony dzielnicy mazowieckiej przez najazdami z zewnątrz.

Sprawujący od 1247 r. rządy nad ziemią czerską książę Siemowit I, który w następnym roku po śmierci brata Bolesława I otrzymał też ziemię Płocką, po czym zjednoczył całe Mazowsze, konsekwentnie prowadził politykę przymierza z Zakonem Krzyżackim. W sojuszu z Krzyżakami widział on możliwość zapewnienia ochrony terytorium, nad którym władał.

Siemowit wspierał także księcia halickiego Daniela (poślubił jego siostrę Perejesławę) oraz rządzącego w Krakowie Bolesława V Wstydliwego. Razem z nimi uczestniczył w wielu najazdach na pogańskich Jaćwingów. To właśnie prawo Siemowita I i jego sprzymierzeńców do jednej trzeciej ziemi zdobytej na Jaćwingach było głównym warunkiem ugody księcia mazowieckiego z Krzyżakami, którą zawarto w 1254 r. w Raciążu.

Podobną umowę z Zakonem Siemowit I zawarł w 1260 r. w Troszynie. Na mocy porozumienia Zakon uznawał prawo księcia do rządów nad Mazowszem, które zobowiązał się także chronić przed „wrogami chrześcijaństwa”. Książę był także zobowiązany udzielać Krzyżakom pomocy wojskowej.

Jak tłumaczyła Suchodolska, „Wspólnym wrogiem zarówno dla Siemowita, jak i dla Zakonu (pozostającego jeszcze wprawdzie w sojuszu z Mendogiem) mogła być tylko Litwa, której atak starano się uprzedzić”.

Litewski książę Mendog otrzymał papieską zgodę na koronację w 1251 r., pod warunkiem, że przyjmie chrzest, co nastąpiło jeszcze w tym samym roku.

Mendog został koronowany na króla Litwy prawdopodobnie w 1253 r.

Jednak po ośmiu latach, w 1261 r. powrócił do pogaństwa i na nowo stał się zagrożeniem dla Krzyżaków i ich sojuszników. W 1262 r. Litwini powzięli wyprawę zbrojną na Mazowsze, co było m.in. reakcją na ugodę w Troszynie. Najazdem dowodził książę żmudzki Trojnat.

„Powodem uderzenia na Mazowsze mógł być zarówno fakt, że Siemowit był sprzymierzeńcem Daniela, i jak również to, że wszedł on w sojusz z Krzyżakami” – pisał Jerzy Wyrozumski („Dzieje Polski Piastowskiej”).

Główne wojska podążyły na Ruś włodzimierską w odwecie za antylitewską działalność księcia Daniela. Część sił skierowała się na Ziemię Chełmińską, po czym złupiła i spaliła stołeczny gród w Płocku. Inny oddział, którym według tzw. Latopisu wołyńskiego dowodził książę riazański Ostafij Konstantynowicz, maszerował szlakiem jaćwiesko-mazowieckim, przeprawił się na lewy brzeg Wisły i obległ gród w Jazdowie.

Źródła wspominają, że Litwini zdobyli Jazdów wskutek zdrady niejakiego Goszcza – bliskiego współpracownika księcia Siemowita I. Ten ostatni został z rozkazu Litwinów ścięty, a w niewolę uprowadzono jego najstarszego syna, Konrada liczącego wówczas 13-14 lat.

Według Suchodolskiej, „Działania wojenne na terenie Rusi włodzimierskiej, Mazowsza i państwa zakonnego w czerwcu i lipcu 1262 r. były tylko przygotowaniem, przez osłabienie lub związanie sił przeciwników Litwy, do właściwego celu, jakim miała być likwidacja inflanckiej gałęzi Zakonu”.

W następnym roku przez Jazdów przebiegała droga kolejnego najazdu litewskiego, tym razem na Łowicz. „Te klęski uświadomiły książętom mazowieckim słabość punktów oporu nad Wisłą, przystąpili więc do ich umacniania, zabiegali też o zwiększenie osadnictwa rycerskiego w tym rejonie” – pisali Marian Marek Drozdowski i Andrzej Zahorski („Historia Warszawy”).

Waldemar Kowalski (PAP)

wmk/ ls/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 21 Spa 2013 15:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Pranas Valickas. Lenkų nusavintas baltiškasis paveldas

2011 vasario 24

Šiame straipsnyje įrodysime, kad:

lietuvių ir jotvingių valstybė buvo bendra;
Lietuvos ribos Mindaugo laikais ėjo anapus Vyslos;
dabartinis Lenkijos sostinės pavadinimas šimtu nuošimčių yra lietuviškos kilmės;

Visas straipsnis
http://www.baltai.lt/?p=2838

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 29 Spa 2013 18:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Tiems, kas tai jau pamiršo priminsiu - Varšuva 13 amžiuje buvo jotvingių ir lietuvių pilis Veržuva (Varžuva).

1262 m. pavasarį Mindaugo vadovaujama Lietuvos kariuomenė užėmė Jazdovą ir jį sudegino, o po to netoliese pastatė naują pilį Veržuvą, kurioje įkurdino lietuvių karinę įgulą. Beje, to žygio metu lietuviai pribaigė lenkų (mazoviečių-mozūrų) kniazių Ziemovitą, o jo sūnų Konradą paėmė į nelaisvę.

Tai pripažįsta net ir patys lenkai.

Varšuva buvo pastatyta 13 amžiuje tuometinėje jotvingių teritorijoje - tai rodo ir šios teritorijos senoji hidronimija, ir archeologiniai kasinėjimai.

Kaip patys jotvingiai vadino šią vietą, galima tik spėti, rekonstruojant senąją baltišką vardo formą.

Varžuva, arba tiksliau Veržuva, yra vienas iš tikėtinų variantų. Vardas, beje, matyt kilęs nuo upėvardžio Veržuva ar Veržava, plačiai naudojamo baltų gyventose teritorijose.

Norint išsiaiškinti tiksliau, reikėtų iš šaltinių bei kraštotyrinių duomenų surinkti Varšuvos apylinkių senąją hidronimiją - ypač upelių pavadinimus.

Rašytiniuose šaltiniuose Varšuvos pavadinimas pasirodo labai vėlai - Warseuiensis (1321), Varschewia (1342), Warschouia (1482).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 06 Lie 2015 11:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Дославянская история Варшавы

Сейчас, как правило, только специалисты языковеды и историки знают, что исторически Варшава находится на древней ятвяжской земле, а сама эта земля многие тысячелетия была южной окраиной балтоязычного ареала.

Предшественником Варшавы была небольшая ятвяжская рыбацкая деревня под названием Varžuva (Варжува).

Это название происходит от слова "varžuva" (то есть "varo žuvis" - в дословном переводе это означает "сгоняет рыб").

Так называлось довольно сложное техническое устройство для ловли рыб в реках или озерах - в мелководье вбивали несколько длинных рядов кольев, которые переплетались ивовыми прутьями.

Varžuva (варжува)

А в конце "коридоров" ставились сети или разные ловушки (по литовски varža (варжа), bučius (бучюс) или venteris (вянтярис)).

Varža (варжа), bučius (бучюс) или venteris (вянтярис)

Именно у Варжувы несколько столетий проходила граница между Литвой и славянскими (мозурскими) племенами.

Литовцы тут еще в 12 веке соорудили небольшую деревянную крепость, которая должна была отражать набеги мозуров на литовские земли.

Такие крепости тогда располагались и по всему периметру литовской границы, и в глубине Литвы.

Выдержка:

"Документально установлено, что с десятого века на территории современной Варшавы располагалось несколько поселений, среди которых наибольшего могущества достигли Bródno (то есть «брод», «переправа») и Jazdów kamion.

Несмотря на это, первые деревянные постройки в Warszowa были сооружены литовцами к двенадцатому веку, а каменные уже в целях обороны от Тевтонского ордена к четырнадцатому веку."

Тут постоянно происходили военные стычки между литовцами и славянами (мазовшанами).

Весной 1262 году мазовский (мозурский) князь Земовит был убит во время крупного похода литовского войска, под предводительством короля Литвы Миндаугаса, в Мазовию.

Столица княжества — Плоцк — была сожжена литовцами, а сын Земовита Конрад был взят литовцами в плен и присягнул им на верность.

Сын Земовита Конрад II был вынужден перенести свою резиденцию из Плоцка в Черск.

В польской Википедии так описываются эти события 13 века:
http://pl.wikipedia.org/wiki/Historia_Warszawy

Wiosną 1262 wojska litewsko pod wodzą Mendoga, po zdobyciu Płocka, obległy w Jazdowie księcia mazowieckiego Siemowita I. W wyniku zdrady napastnicy zdobyli Ujazdów. W trakcie walk zginął Siemowit, a jego syn, Konrad II, dostał się na 2 lata do niewoli litewskiej.

Zdobycie podstępem i spalenie Jazdowa w 1262 zakończyło okres jego świetności jako ośrodka handlowego i zbrojnego, ale nie zatrzymało owocnych kontaktów kupieckich.

W odległości ok. 4 kilometrów na północ, powstała nowa przeprawa przez rzekę i nowy gród książęcy (obecna Warszawa), założony przez księcia płockiego, a od 1294 całego Mazowsza, Bolesława II mazowieckiego w końcu XIII wieku. Stanął on na miejscu obecnego Zamku Królewskiego.

Только примерно в 1300 году мозуры, воспользовавших помощью крестоносцев, смогли захватить Варжуву и основать там свой военный пост.

Карта Мазовии в 1313 г.

Впервые латинизированное название Warseuiensis появляется в письменных источниках только в 1321 г., а позже и другие формы древнего балтского названия - Varschewia (1342), Warschouia (1482).

Prikabinti failai:

Varža (варжа), bučius (бучюс) или venteris (вянтярис).jpg [ 38.08 KiB | Peržiūrėta 2788 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 06 Lie 2015 12:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Plačiau apie Varšuvos pavadinimo kilmę straipsnyje:

2012-03-27
Nasza Warszawa
Warszawa - nasza!
http://paliokas.blogspot.com/2012/03/na ... szawa.html

(dauguma teksto lietuviškai).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 08 Rgp 2016 02:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Egidijus Sinkevičius‎
Lietuvos Istorijos Ieškotojų Klubas

https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... =3&theater

Kas čia per nauji atradimai, kad Varšuva priklausė Traideniui?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 12 Lap 2016 18:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Gediminas Vaisvila
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... 4209913154

Varšuva kaip miestas įkuriamas 13 a. Tai sutampa su Mindaugo Lietuvos iškilimu.

Mazovija buvo nepriklausoma kunigaikštystė iki buvo aneksuota Lenkijos tik 1526 m.

Gediminas laiškuose per Mazovijos žemę kviečia 'vykti laisvai' (nemokamai, susitarimas?) - Vysla ir Bugu ėjo prekybos kelias iki Bizantijos.

Jei toks susitarimas buvo, jo būdu LDK per Novgorodą, Kijevą ir Mazovija per Varšuva galėjo kontroliuoti visą šiaurinį keleivių ir prekių judėjimą per Bizantiją.

Panašu Traidenio vedybos ir dukters ištekinimas į Mazoviją turėjo rimtą ekonominį pagrindą.

Būtent Traidenio valdymo laikais Vilniuje datuojamos didžiosios statybos.
Jogaila tik pratęsė tradiciją ir išplėtė Lietuvos įtaką likusiai Lenkijai.

Vytautas ištekino 2 dukras į Moldaviją, kur teka Tyras- Dnestras.
https://goo.gl/images/FzsBGw

Volga trade route - Wikipedia
https://images.google.com.tr/imgres?img ... h%2Fx%2Fim

Map showing the major Varangian trade routes: the Volga trade route (in red) and the Trade Route from the Varangians to the Greeks (in purple).

https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... routes.png

Alvydas Butkus

1348 m. Kęstutis su Algirdu teritorinių pretenzijų vardijimą pradėjo būtent nuo Mozūrų iki Alnos upės ištakų (Vartbergės kronika XI, 2)

Gediminas Vaisvila

Vytautas nutekino dvi dukras į Moldaviją.

Pietinės kelio į Bizantija dalies kontrolė?

Kęstutis Čeponis

Legenda tvirtina, kad Varšuvos vardas kilo nuo žvejo Varšo vardo.

Aš manau, kad Varšuva yra seno baltiško žodžio "varžuva" slavinizuotas variantas (dabar lietuvių kalboje yra žodis "varža" - várža sf. (1) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKKXXIX184(Lz), Rg, Škn, Varn, varžà (3) Slm, (4) Sdk
1. SD1193, SD397, Kos58, Sut, N, BS151, A1885,48, LC1887,23, LsB209, M, L, Š, Grv, Rg, Vlkv, Šn, Plv, Brž, Ut, Ds, Aln, Pn, Pšl, Srv, Upn, Dl, Rmš, Vdk, Pln iš vytelių pintas ar iš medžio skalų padarytas prietaisas su įgerkliu žuvims gaudyti, bučius, bukis).

Štai kaip atrodo varžuva:

Prikabinti failai:

Varžuva.jpg [ 35.78 KiB | Peržiūrėta 2788 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 09 Gru 2016 00:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

(№816) Kęstutis Čeponis, Литва - Сергей Муливанов (№795)

http://imhoclub.by/ru/material/zhivie_s ... z4SHaimomV

Все поляки прекрасно знают, что их историческая столица - это Кракув.

А Варшава стоит на границе между мозурскими землями и землями ятвягов, но именно на ятвяжской исторической территории.

Столицу в Варшаве, на границе между Польшей и Литвой, основали, когда была создана Жечпосполита (Республика Обеих Народов) - конфедеративное государство Польши и Литвы, под управлением одного короля.

*****************************************************

http://imhoclub.by/ru/material/pervaja_ ... z4UMuA6Kvk

(№215) Kęstutis Čeponis, Литва arvid miezis (№212)

О светлом прошлом Речи Посполиты я нигде и никогда не писал.

Мы - литовцы - вынужденное создание Речь Посполиты в 1569 г. считаем полным провалом наших геостратегических стремлений, итогом развала Великой Литовской Империи, и предпосылкой полонизации литовских этнических земель.

(№223) Сергей Муливанов, Латвия - Kęstutis Čeponis (№215)

----предпосылкой полонизации литовских этнических земель---

Ну и когда Вам наглосаксы дадут команду порвать Польшу?

(№231) Kęstutis Čeponis, Литва - Сергей Муливанов (№223)

А зачем нам ее рвать? :)

Мы с ними как нибудь договоримся - насчет литовских земель, которые сейчас в Польше... Их там немного.

(№241) Сергей Муливанов, Латвия - Kęstutis Čeponis (№231)

Варшаву отдадут?

- Нет!
Тогда о чём разговор - как пузыри за клавиатурой пускать?

№243 Kęstutis Čeponis Литва - Сергей Муливанов (№241)

Если уж мы решили нашу родную литовскую Мазгаву москалям оставить, то грех было бы затребовать ятвяжскую Варжуву у ляхов.

Пусть живут и пользуются нашими дарами... - и помнят нашу щедрость... :)

****************************************************

https://www.facebook.com/groups/3466163 ... nt_mention

Игорь Игнатчик - Kęstutis Čeponis

Для начало Вильнюс-Вильно Польше отдайте, пару районов своих отданных Сталиным Вам в 1945 году верните на Родину - в республику Беларусь.

Каунас также был в составе Германской Восточной Пруссии...

А вообще то не Вам членам ЕС рот открывать. Члены ЕС не имеют территориальных претензий к соседям. это одно из условий членства. Или Вы хотите выйти и по Ебалу от Нас получить!?

Kęstutis Čeponis

А ты сперва обьясни по какому закону тысячелетняя столица Литовской Державы Вильнюс должна принадлежать Польше? :)

Вот Варшава (ятвяжская Варжува) - это же многие тысячелетия была земля летто-литовцев ятвягов http://www.muenster.org/litauen/assets/ ... -zemel.jpg , предков южных литовцев, и только в 16 веке поляки ее захватили (в 1526 г.).

И историческая столица Польши совсем не Варшава, а Кракув - на много сотен километров западнее.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Varšuvos pavadinimo kilmė - tai jotvingių Veržuva (Varžuva)

Parašytas: 27 Lap 2019 20:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Алексей Веремовский

История Варшавы
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%98%D1 ... 0%B2%D1%8B

"Первыми укрепленными поселениями на месте Варшавы считаются Бродно (IX или X век), Камион (XI век) и Яздув (XII или XIII век)[1].

Бродно был небольшим поселением на северо-востоке современной Варшавы, разрушенным около 1040 года во время восстания Миеслава — одного из мазовецких местных князей.

Камион была основана около 1065 года невдалеке от сегодняшней железнодорожной станции Варшава-Восточная (район Камионек), Яздув — до 1250 года около современного здания Сейма.

Яздув был разрушен дважды — в 1262 году литовцами, в 1281 году плоцким князем Болеславом II Мазовецким.

На месте рыбацкой деревушки в 3,5 км к северу от Яздува князь Болеслав II основал поселение Варшова.

Князь Конрад II Черский, брат Болеслава и его преемник, построил деревянный костёл, в дальнейшем разрушенный литовцами. На этом месте Конрад приказал построить кирпичную церковь, получившую имя Святого Иоанна Крестителяи и позднее ставшую собором."

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

---Алексей Веремовский На месте рыбацкой деревушки в 3,5 км к северу от Яздува князь Болеслав II основал поселение Варшова.---

Вот именно что на месте местной рыбацкой деревушки - литовской ("ятвяжской") по ее происхождению, и с "рыбацким" литовским названием Varžuva.

Алексей Веремовский

Kęstutis Čeponis - Žygeivis, идите и скажите польским историкам, что они глупые. :D

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Алексей Веремовский, академические польские историки и языковеды прекрасно знают то, что я выше написал.

Но в Вики как правило пишут всякие "нацозабоченные" "историки" и "народные этимологи", которым до фени академические исследования и историческая истина.

В польской и беларусской Вики это особенно заметно.

В русской, как ни странно, намного более высокий научный уровень.

Литовская Вики по научности где-то в середине между польской и русской.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 13 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: