Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?

Puslapis 1 iš 2

[ 110 pranešimai(ų) ]

Eiti į 1, 2 Kitas

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?

Parašytas: 13 Spa 2006 14:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

2004 vasario 3 d.

Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?

„ Ar mums dar gražus lietuviškas žodis ?“. Štai koks klausimas iškyla lietuviams, stojant į Europos Sąjungą. Daug kas mano, kad Lietuvoje gyvenantys lietuviai nepamirš savo gimtosios kalbos, būdami Europos Sąjungoje. Bet yra ir kitokių nuomonių. Kalbinu Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininką Kęstutį Čeponį:

- Prašome plačiau papasakoti apie jūsų organizaciją.

- Lietuvos žygeivių judėjimas susiformavo dar sovietiniais laikais, maždaug 1960-1968 metais. Sutriuškinus Lietuvoje ginkluotą partizaninį sąjūdį, vadinamojo chruščiovinio atšilimo metu Lietuvoje kūrėsi įvairūs tautiniai judėjimai, veikę legaliais metodais (tuometinių sovietinių įstatymų požiūriu). Šių judėjimų tikslas buvo išsaugoti lietuvybę, kadangi sovietinė sistema labai aktyviai rusifikavo Lietuvą. Lietuvos istorija buvo perrašinėjama, kultūros paveldas naikinamas, o lietuvių kalba išstumiama iš viešojo gyvenimo.

Žygeivių judėjime dalyvavo daug tūkstančių aktyviausių jaunuolių, daugiausia aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai.

1968 metais žygeiviai įkūrė Ramuvos judėjimą, kurio tikslas buvo išsaugoti lietuvių etnines tradicijas ir papročius.

1988-1991 Sąjūdžio metais nemaža dalis aktyviausių sąjūdiečių buvo Žygeivių ir Ramuvos judėjimų nariai (beje, tame tarpe ir Ignalinos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrėjas Aringas Gorodeckis). 1990 metų vasario 1 dieną buvo įkurta Lietuvos žygeivių sąjunga. Mane išrinko šios sąjungos pirmininku. Po kelių mėnesių buvo įkurta Lietuvos Ramuvų sąjunga. Jos pirmininku tapo žygeivis ir ramuvietis Jonas Trinkūnas.

- Kaip jūs manote, ar, įstojus į Europos Sąjungą, nebus tokių pačių problemų, kaip Sovietų Sąjungoje?

- Ne manau, o esu įsitikinęs, kad bus žymiai blogiau, negu buvo Sovietų Sąjungoje.

- Prašome argumentuoti jūsų atsakymą.

- Lietuvos istorija akivaizdžiai įrodo, jog lietuviai praranda savo kalbą ir etninę kultūrą, susidūrę su Vakarų įtakomis. Praeityje tai buvo germanizavimas ir polonizavimas, dėl kurių lietuviai prarado savo (ir kitų baltų ) etnines žemes: didžiąją dalį Mažosios Lietuvos, Palenkę (buvusią Galindiją), beveik visas jotvingių gyventas žemes, visą Prūsiją, beveik visą Rytų Lietuvą.

Buvusių lietuvių palikuonys šiuo metu yra tapę lenkais ir vokiečiais. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vien tik Mažosios Lietuvos lietuvių, jeigu jie nebūtų nutautėję, palikuonių būtų apie šešis milijonus. Dar daugiau yra lenkų, kurių protėviai buvo lietuviai, prūsai, jotvingiai ir galindai. Iš kitos pusės, surusėjusių lietuvių yra labai mažai. Tai daugiausia 1863 m, sukilimo dalyvių ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių, likusių Rusijoje, palikuonys.

- O kaip jūs manote, kodėl taip atsitiko?

- Nuo Romos imperijos laikų Vakarų Europa buvo ekonomiškai žymiai geriau išsivysčiusi, todėl natūralu, kad Lietuvos elitas (aukštuomenė) stengėsi pamėgdžioti Vakarų diduomenę, perimdama ne tik ginklus, aprangą, papuošalus, bet ir papročius bei kalbą. Diduomenės pėdomis sekė ir jų pavaldiniai, kadangi tai buvo naudinga ir ekonomiškai, ir prestižo požiūriu.

Manau, jog mirtiną smūgį lietuvybei sudavė prievartinis krikščionybės įvedimas, fiziškai sunaikinant dvasinį Lietuvių Tautos elitą – krivius ir vaidilutes bei juos parėmusius bajorus.

Ne veltui dvidešimtame amžiuje Lietuvos Valstybę atkūrė ne elito (diduomenės ir bajorų), o valstiečių palikuonys, išsaugoję lietuvių kalbą. Atvirkščiai - sulenkėjusių bajorų palikuonis Pilsudskis ne tik atkūrė Lenkijos valstybę ir kariuomenę, bet ir pasiuntė kitą sulenkėjusį bajorų palikuonį Želigovskį užkariauti Lietuvą. Analogiški procesai vyksta ir dabar.

Naujasis Lietuvos elitas, išaugęs iš prichvatizacijos metu praturtėjusios sovietinės ir Sąjūdžio nomenklatūros bei banditų, sugebėjusių legalizuoti nešvarų kapitalą, savo atžalas siunčia mokytis į Vakarų prestižinius universitetus.

Manau, kad taip šiuo metu yra aktyviai sodinamos sėklos, iš kurių ateityje išaugs nauji pilsudskiai ir želigovskiai. Deja, išvažiuoja ne tik naujieji turtuoliai. Statistika rodo, kad jau dabar apie trys šimtai tūkstančių lietuvių yra išvykę uždarbiauti į Vakarus, o ten gimę jų vaikai jau sunkiai kalba lietuviškai.

Akivaizdu, kad šitas procesas, įjungus Lietuvą į Vakarų Europos ekonominę erdvę, dar labiau paspartės. Tuo labiau, kad Seime jau parengta Lietuvos Konstitucijos pataisa, kuri įtvirtins visų ES teisės aktų viršenybę virš Lietuvos įstatymų ir pačios Konstitucijos.

- Kaip manote, kokių priemonių reiktų imtis, kad Lietuva nebūtų nutautinta?

- Problema labai sudėtinga. Nutautėjimą gali sustabdyti tik visas kompleksas gerai apgalvotų ir valstybiniu mastu įgyvendintų priemonių. Aš manau, jog nutautėjimo procesą labiausiai skatina ekonominės priežastys. Vadinasi, nutautėjimą galima sustabdyti irgi tik ekonominėmis priemonėmis.

Pavyzdžiui, masinės informacijos priemonės, visų pirma televizija (visos be išimties Lietuvos televizijos stotys), labai aktyviai propaguoja anglų kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. Netgi tokiame lietuviškame konkurse, kaip „Dainų dainelė“, vis dažniau skamba dainos anglų kalba.

Šį procesą įmanoma sustabdyti tik vienu būdu: apmokestinti TV stotis ir kitas masinės informacijos priemones mokesčiais, kurių dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo užsienio kalbų vartojimo (išskyrus laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms, vedamoms jų gimtąja kalba).

Analogiškai būtina apmokestinti visus Lietuvoje veikiančius ūkio subjektus. Jeigu jie pageidauja savo iškabose, dokumentacijoje, skelbimuose, spaudoje, konferencijose ir kt. vartoti ne lietuvių kalbą, tai privalo už tai mokėti pakankamai didelius mokesčius (aišku, tai neturėtų būti taikoma Lietuvos tautinių mažumų visuomeninėms-kultūrinėms organizacijoms).

Surinktus iš šių mokesčių pinigus reikėtų skirti specialiam Lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo fondui. Tarp kitko, panašios ekonominės priemonės yra taikomos Prancūzijoje, kurioje labai aršiai kovojama su anglų kalbos invazija.

- Dėkojame už išsamų interviu. Tikėkimės, kad lietuvių kalba ir tauta neišnyks, o sulauks dvidešimt antro amžiaus (bent jo pradžios).

Interviu ėmė Marius Čeponis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 20 Bal 2009 00:37. Iš viso redaguota 5 kartus.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Gru 2006 23:44

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Netiesa, Kęstai. Didžiausią baltų tautų dalį iš pat pradžių prarijo slavai: rytų slavai.

Dar XII a. ties Maskva gyveno galindai. Kur jie dabar? O dar anksčiau - XI a. pradžioje - minima Lietuvos valstybė: išnykusi iš metraščių dviems šimtams metų po Jaroslavo žygio į šiaurę.

Tad netektis patyrėme iš abiejų pusių - Rytų ir Vakarų - todėl nereikia nei vienos nuvertinti.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Gru 2006 00:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Jei kalbėsime apie visas buvusias baltų gentis (tautas) (maždaug nuo 5 amžiaus) , tai, žinoma, tu teisus - dauguma jų suslavėjo arba žuvo kovose su slavais - tarp kitko, ne tik rytų, bet ir vakarų slavais (lenkais ir pamarėnais) - nemaža dalis prūsų, (vakarų) galindų ir jotvingių.

Tačiau, jei kalbame būtent apie lietuvius (nuo maždaug 11 amžiaus), tai čia situacija kitokia.

Baltiškų vandenvardžių paplitimo žemėlapiai
Šioje teritorijoje reikia ieškoti baltų protėvynės

http://vydija.puslapiai.lt/straipsniai/Protev4.jpg
http://www.lietuvos.net/istorija/tarvyd ... age011.gif

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Geg 2007 22:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuvių kalba – valstybės ar privatus reikalas?

2007 balandžio mėn. 20 d., Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=12932529

Sprendžiant iš M.Jackevičiaus DELFI publikacijos “Privačiose įmonėse siūloma leisti kalbėti ir nelietuviškai”
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=12817113

Seime diskutuojama galimybė įstatymiškai įtvirtinti pataikavimo politiką nenorintiems mokytis lietuvių kalbos.

Mat, kaip pranešama, “Valstybinės kalbos įstatymo pataisas rengianti darbo grupė siūlo privačiose įmonėse leisti kalbėti ir nelietuviškai”. Susidaro įspūdis tartum iki šiol privačiose įmonėse privatiems asmenims įstatymiškai buvo draudžiama kalbėti tarpusavyje jiems priimtina kalba… Tuomet – skandalas – juk gyvename Europoje, kaip galime drausti žmonėms kalbėti kur nors vienam su kitu jiems priimtina kalba? Bet pasirodo draudimų nebuvo, tiesiog iki šiol galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme privačių įmonių darbo kalba atskirai nebuvo reglamentuojama. Tad, ko siekia pataisų autoriai?

Štai ką DELFI sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė: „Įmonių viduje, nesvarbu, ar tai būtų užsienio įmonė, ar joje dirbtų imigrantai, gali būti kalbama bet kokia kalba, tačiau valstybei ji turi atsiskaityti valstybine kalba. …Jeigu aš būčiau lenkė, kodėl turėčiau savo kolektyve mitingą vesti lietuviškai?“ - stebėjosi seimūnė. „Kas turi teisę kištis į privačią įmonę? Nebent auditas. Svarbu, kad ta privati įmonė atsiskaitytų valstybei valstybine kalba, o kokia kalba bus tvarkoma vidinė dokumentacija, jų reikalas“- aiškino A.Pavilionienė.

Taigi, atrodo, vis tik ne privatų pasišnekėjimą tarpusavyje siekiama įstatymiškai įteisinti privačiose įmonėse, bet įmonių dokumentacijos ruošimo ir raštvedybos darbą bei oficialių įmonės renginių - susirinkimų, “mitingų” ir kt. organizavimą užsienio kalba.

Tuo būdu privačias įmones netiesiogiai siekiama pastatyti šalia Valstybės, padaryti jas užvalstybiniais dariniais, kuriuose dirbtų ne Lietuvos piliečiai, o valdžios skatinami ignoruoti valstybinę kalbą imigrantai. Nors Seimo narė A.Pavilionienė minėtąjį siūlymą laiko labai “europietišku”, bet jo neigiamu poveikiu lietuvių kalbai neabejoja net kai kurie Lietuvos etninių mažumų atstovai, štai pavyzdžiui, Andrzej’us komentuodamas DELFI informaciją rašo: “Ir be pataisų žmones įmonėse tarpusavy kalba taip, kaip jiems patogiau ir šito niekas nesukontroliuos ir neuždraus - tai natūralus dalykas. Siūloma pataisa, tai valstybinės kalbos svarbos pažeminimas. Būčiau lietuviu, tai būčiau prieš. Sutartys ir kiti teisiniai, formalūs dalykai turi būti pildomi valstybine kalba, kitaip bus betvarkė”.

Pirmiausia įmonėms leisime viešus užrašus skelbti nevalstybine kalba, po to suteiksime įstatyminę teisę organizuoti darbo veiklą nevalstybine kalba... kas toliau? Valstybinė kalba liks tik valstybinėms institucijoms, o valstybinių institucijų skaičius bus mažinamas privačiųjų naudai…

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas toliau nagrinėja “Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”. Šio pernai metų Seimo rudens sesijai pateikto, bet nebaigto svarstyti projekto nagrinėjimas bus tęsiamas ir 2007-04-20 d. įvyksiančiame komiteto posėdyje. Naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymu siekiama, atsižvelgiant į naujas politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, atnaujinti ir papildyti 1995 m. priimtą Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. Jau pernai į šio įstatymo projekto aptarimą aktyviai įsitraukė lietuvių kalbos specialistai ir visuomenės atstovai – Seime buvo surengti naujos įstatymo redakcijos viešieji svarstymai, o Lietuvos kultūros kongresas (LKK) ir Lietuvių tautinės kultūros forumas (LTKF) surengė šiam klausimui specialiai skirtą visuomeninę konferenciją – diskusiją, po kurios suformulavo ir pateikė savo pasiūlymus šiam įstatymui.

Konferencijos dalyviai be kita ko atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina įstatymiškai įtvirtinti reikalavimą, jog užsieniečių vardai ir pavardės visuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose bei viešuose lietuviškuose tekstuose, nepriklausomai nuo asmens tautybės ir pilietybės, būtų rašomi lietuviškai, o asmenvardžių užrašai kitomis kalbomis galėtų būti pateikti tik kaip papildoma informacija. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymai dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos supaprastinimo visuomenės atstovų buvo įvertinti kaip noras pertvarkyti lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą “pagal masinio neraštingumo standartus”. Pasak LTKF pirmininko G.Songailos “tauta turi nuolat mokytis savo kalbos, ir valstybės institucijos privalo jai padėti, o ne pataikauti, kartu nyrant į neraštingumą”.

Įstatymiškai įteisinus Valstybinės kalbos neprivalomumą privačiose įmonėse būtų radikaliai susiaurinta valstybinės kalbos vartojimo sfera ir juridiškai įteisintas lietuvių kalbos nykimo procesas. Atsidurtume paradoksalioj situacijoje, kuomet privačių įmonių gausėjimas, kuriose yra neprivalomas valstybinės kalbos naudojimas, keltų potencialų pavojų valstybinei kalbai. Dar daugiau - lietuvių kalba ir privatus sektorius taptų užprogramuotais priešininkais. Plečiantis privačiam sektoriui ir augant imigracijai – tolydžio didėtų grėsmės lietuvių kalbai. Turime atmesti spekuliacijas viešai deklaruojančias būtinybę leisti tai, kas ir taip nedraudžiama, o iš tikrųjų siekiančias apriboti tai, kas Lietuvos piliečiams privaloma. Jei privati įmonė yra Valstybėje, tai jai turi būti privaloma ir valstybinė kalba. Valstybės kalba negali būti nustumta tik į privačių iniciatyvų ir asmeninių problemų sritį.

Į atmintį ilgam įstrigo pasakojimas apie senyvą išeivių porą, grįžusią į prieš daugelį metų prarastą gimtąją Lietuvos žemę… Sunku įsivaizduoti ir įsijausti į jų jausmus, užtvindžiusius sielą aitria praradimo gėla ir saldžiu sugrįžimo džiaugsmu. Po šitiek metų atskirties, drebančia širdim - vėl savo vaikystės ir protėvių žemėje! Eina abu link taksi. Vyras, galantiškai prilaikydamas už parankės žmoną, padeda atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės ir kreipiasi į taksistą… “Po litovski neponimaju (t.y. - lietuviškai nesuprantu)” – išrėžia taksistas. Dar bando susikalbėti, bet veltui. Vyras suglumintas, moteris apsiašarojusi… laisvoje gimtinėje, nesuprasti, eina ieškoti lietuviškai kalbančiųjų… Mums tai kasdienybė - jiems pirma pažintis su prarasta Tėvyne ir jau ilgokai laisva Lietuvos valstybe.

Tiek teritorija, tiek ir žmonių skaičiumi esame nedidelė šalis, alinančios ilgalaikės kovos su pavergėjais dėka iki šių dienų išlaikiusi Pasauliui vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, be kurios negali išsiversti nė vienas šios kalbų grupės tyrėjas, be kurios neįmanoma deramai pažinti daugumos Europos tautų kalbų istorinio tapsmo. Mūsų pačių ir žmonijos labui lietuvių kalba tegali būti išsaugota tik čia - Lietuvoje. Ar yra dar kokia nors kita teritorija Planetoje kur tai būtų įmanoma? Būtent čia, būtent mes ir būtent dabar turime dėti visas pastangas, kad lietuvių kalba išsiplėtotų, tuomet kai laisvės, demokratijos ir taikos turime daugiausiai.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

RoKas, 2007 04 20 10:59

/// Jei privati įmonė yra Valstybėje, tai jai turi būti privaloma ir valstybinė kalba. Valstybės kalba negali būti nustumta tik į privačių iniciatyvų ir asmeninių problemų sritį.///

100% pritariu J.Vaiškūnui.
*TAUTA GYVENA KALBOJE.
SUNAIKINSI KALBĄ - SUNAIKINSI TAUTĄ.*

Senukas, 2007 04 20 11:04

Bravo autoriui.

Tačiau kaip matome iš kai kurių Seimo narių, VLKK pirmininkės pavaduotojos J. Palionytės pasisakymų ir veiksmų, lietuvių kalba tėra privatus reikalas. Lietuvos valdžiai ir už jos išsaugojimą atsakingiems pareigūnans tai visai nerūpi.

Ar neteks ir vėl tik būrams, kaip Donelaičio laikais, kalbėti lietuviškai ir saugoti šią unikalią kalbą nuo išnykimo. Šiuolaikiniai Lietuvos bajorai žymiai mieliau kalba "geresnėmis" kalbomis: rusų, anglų, lenkų ir kt.

Kuo ne naujoji Žečpospolita yra Lietuva. Juk Vilniaus taryboje jau madas diktuoja irgi poliacy.

Bet broliai nenusiminkime, ir anksčiau ne valdžia išsaugojo mūsų brangią kalbą ir dabar ne ji išsaugos. Taigi, iš tikro, mūsų kalba ir jos išsaugojimas yra mūsų pačių reikalas. Valdžios reikalas šlamšti pinigus į kišenes. Tokia realybė Lietuvoje. Ką renkame, tą ir turime. Pradėkime galvoti.

Baisu, 2007 04 20 12:09

Labai mažai trūksta, kad lietuvių kalba išnyktų: parduotuvių pavadinimai, kaip ir šou vedantieji "suanglėję". Visų tų 'dešimtukų" ar 'žvaigždžių" berniukai,kai vedamų laidų metu kas nors kalba angliškai, beveik neverčia ir niekada nepabrėžia, kad tai ne valstybinė kalba, ko negalima pasakyti, jei kas nors sukalba rusiškai.

Žinoma, mums rusų kalba primena okupaciją, bet panašu yra su ta angliškąja.

Jolanta, 2007 04 20 12:21

Prof. A.Povilionienė (Prisimenu skandalingą jos tapimą profesore) akivaizdžiai pykstasi su protu. Nesuprantu, kodėl toleruojamas rusiškų ar lenkiškų dainų įkyrus transliavimas kirpykluose, kai kuriose kavinėse, taksi. Visi sutinkame, kad savo namuose galime klausytis to, ko norime, bet ne viešame Lietuvos Respublikos gyvenime.

Kitataučiai, brukdami savo kultūrą, mane užgauna.

tiesa yra tokia, 2007 04 20 13:16

Iš viso pasakykite ką veikia ta lietuvių kalbą ginanti institucija, nes ir LTSR laikais lietuvių kalba turėjo didesnes teises negu dabar.

Išeini į gatvę ir ir ant nutriušusios pardotuvėlės for salle. Taip ir yra visa Lietuva FOR SALLE.

Inteligentai, kur Jūs, rašytojai, kur Jūs, mokslininkai, kur Jūs, ir kaip visada liekame mes, kaip mus įvardijo tie išrinktieji prie lovio atsakingi - runkeliai runkeliai.

oi oi, 2007 04 20 13:49

Jeigu vidinė apskaita bus tvarkoma lenkiškai ar rusiškai, tai tada kaip galės mūsų kontroliuojančios įstaigos juos patikrinti? Apskaitos standartai turi būti TIK lietuviški.

Kokia čia dabar dar nesąmonę išrado p. Povilionienė?

Taip išeina, kad žaliavų gavimo, nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos apskaita bus tvarkoma lenkiškai, o mokesčių inspekcijai teiks deklaracijas lietuviškai? Apsurdas. PVZ.: apskaitininkė bus lenkė, tai ji ir tvarkys apskaitą lenkiškai, o lietuviai galės žiūrėti kaip ožiai į vartus.

Juk visa juodoji buhalterija yra vidaus apskaitoje vedama. Taip išeina, kad jau įteisiname juodąją buhalteriją.

Krachas lietuviams su savo lietuvių kalba. Nėr kalbos - nėr tautos. Tai gal Vilnius tegul pereina į Lenkiją, ko lenkai trokšta, ir bus tvarka, liks Žemaitija su savo kalba ir jūra.

KestaS, 2007 04 20 14:06

Nepriklausomos Lietuvos valstybės svarbiausia paskirtis yra išsaugoti lietuvių kalbą ir lietuvių tautą, o ne pataikauti Europą valdantiems kosmopolitams.

Akivaizdu, jog yra daug mankurtų, kurie siekia įgyvendinti Suslovo 1945 metais ištartą teiginį: "Lietuva liks, bet be lietuvių".

nu, 2007 04 20 14:14

Geras straipsnis.

Labai gaila, kad Lietuvoje reikia ginti nuo valstybinių įstaigų ne tik asmeninius, bet net ir viešus tautos ir valstybės interesus, tarsi būtume okupuota šalis.

Turbūt, jokioje ES šalyje šalies kalba nėra taip nepuoselėjama ir nesaugoma kaip lietuvių kalba Lietuvoje.

Dažnai susidaro įspūdis, kad Valstybinės kalbos komisijoje (kaip ir daugelyje institucijų) dirba visiški diletantai, kartais sunku patikėti, kad jie taip elgiasi vien tik dėl runkeliško naivumo, bukumo ir tautos interesų nesuvokimo... net pagalvoji, gal jie įtakojami ir vairuojami gudresnių sąmoningų Lietuvos priešų?

dzūkas, to, 2007 04 20 14:14
to linqua to rag

Ponas, jei TAU lietuvių kalba, kur kiekviena raidė tariama kaip parašyta,yra nešiuolaikinė tai galiu priminti kad yra pasaulyjeb tokia prancūzų kalba, kurioje 4 raidės EAUX tariamos kaip O. Yra pasaulyje tokia anglų kalba kurios visos parašytos žodyje raidės, bet nei viena jų netariama.

Tai kaip tamstai atrodo kurios kalbos modernesnės?

kim, 2007 04 20 14:21

MAŽUMOS VYRIAUSYBE
gal jau pasiuntėt ką parvežti stalino saulės, kad pradedate dorotis su savo, vaikų ir protėvių švenčiausiu turtu_ LIETUVIŲ KALBA

A t s i p e i k ė k i t

Nacionalistas, 2007 04 20 14:37

Visiškai akivaizdu, jog tikrai atėjo laikas visiems lietuviams patriotams, tautininkams ir nacionalistams galų gale pamiršti visus savo menkus ir nereikšmingus nesutarimus, susivienyti į vieną galingą jėgą ir padaryti tai, ką nepadarėme 1990-1992 metais: paimti valdžią Lietuvoje ir išvalyti valstybę nuo joje prisidauginusių sovietinių-komunistinių-kagėbistinių šiukšlių, tokių kaip ponia Povilionienė bei panaši kosmopolitinė bjaurastis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Geg 2007 22:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Ar apginsime lietuvių kalbą nuo lietuvių kalbos komisijos?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=13345943
Jonas Vaiškūnas, Vytautas V. Landsbergis, http://www.DELFI.lt
2007 gegužės mėn. 29 d.

Žymūs visuomenės veikėjai, kalbininkai ir įvairių mokslo sričių atstovai jau ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžią, ragindami nedarkyti lietuvių kalbos, išlaikyti svetimvardžių lietuvinimo nuostatą. Buvo pateikti įvairūs kompromisiniai pasiūlymai šiuo klausimu. Kur jie? Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) tiesiog juos tebeignoruoja.

2004 m. žinomi teisininkai doc. S.Šedbaras, A.Bugelevičienė, dr. A.Dziegoraitis, J. Ivoška, LMA narys ekspertas ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys prof. P.Vaičekonis ir prof. A.Vaišvila „Lietuvos aide“ 2004 m. birželio 18 d. paskelbė išvadą: ,,Svetimvardžių ,,autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams“. Išvadą apsvarstė ir jai pritarė Lietuvos teisininkų draugijos valdyba (2004 05 10) ir Lietuvos advokatų taryba (2004 06 10).

Buvo atkreiptas dėmesys, kad reikalavimas dokumentuose, mokslinėje ir informacinėje literatūroje nelietuviškos kilmės tikrinius žodžius vartoti ne lietuviškai, bet ,,originaliosiomis formomis“ pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį (Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms), 14 straipsnį (Valstybinė kalba – lietuvių kalba) ir 29 straipsnį, kuriame įtvirtintas piliečių lygiateisiškumo principas, siaurina lietuviškos rašybos sritis ir didžiajai visuomenės daliai beprasmiškai apsunkina lietuviškų tekstų skaitymą, riboja piliečių savišvietos galimybes.

Kiekviena tauta naudojasi savu raidynu. Lotynišką abėcėlę pasirinkusios tautos, kiekviena sau, šį raidyną pritaikė savo kalbai, prikurdamos reikiamų papildomų ženklų. Tad maža pažinti atskiras raides - būtina žinoti, kaip tos raidės ar jų junginiai atskirose kalbose yra tariami.

Žinomas kultūros veikėjas S.Tijūnaitis (1888 – 1966) 1938 m. rašė: ,,Buvo laikas, kad nulietuvėjusi tautos šviesuomenė, sąmoningai žalodama kalbą, vijo ir išvijo lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo.[...] Dabar naujoji mūsų šviesuomenė vėl pradėjo žaloti kalbą… tuščiu pamėgdžiojimu pradėjo knisti gražaus lietuvių kalbos medžio šaknis. [...]. Svetimus žodžius ir vardus rašydami, darome tokių nesąmonių, kad net koktu.

Tegul vakariečiai rašo ir taria savo žodžius ir vardus kaip sau nori. Bet mes jų žodžius ir vardus rašome s a v o žmonėms. Mūsų laikraščiai leidžiami lietuviams. Tai tenebūnie žmonės mulkinami taip parašytais vardais, kurių skaitytojai nemoka perskaityti ir taria taip, kaip parašyti. Kas mums darbo, kaip prancūzai ar anglai taria ir rašo: jų tokia kalba ir rašyba, jie tai daro savo žmonėms, visai nekreipdami dėmesio į lietuvius. Bet mūsų kalbai visai netinka vakariečių rašybos pavyzdžiai: mes savo žodžius tariame taip, kaip parašyti, ir rašome taip, kaip tariame, todėl mums neįmanoma kitaip rašyti ir svetimų vardų“.

Trojos kumelaitė

2002 metais Lietuvos Seimas rinkimuose į Lietuvos savivaldybes leido rinkti ir Lietuvos pilietybės neturinčius bei lietuvių kalbos nemokančius svetimtaučius. Pastaruoju metu A.M.Pavilionienės iniciatyva bandoma įstatymiškai įteisinti Valstybinės kalbos neprivalomumą privačiose įmonėse. Tuo būdu būtų radikaliai susiaurinta valstybinės kalbos vartojimo sfera ir įstatymiškai įtvirtinta pataikavimo politika nenorintiems mokytis lietuvių kalbos.

Tebevykstant diskusijoms dėl Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų projekto ir nelaukiant sutarimo dėl jo galutinės redakcijos, šiuo metu bandoma atskirai prakišti Trojos kumelaitę - nutarimą dėl pavardžių rašymo nelietuviškomis raidėmis. Pirmasis ėjimas arkliu, prisidengiant vis tuo pačiu pseudo'eurointegraciniu lozungu, o paskui jau visiškai nebesunku bus siekti ir visų svetimvardžių autentiškos rašybos, neatsižvelgiant į valstybinės lietuvių kalbos taisykles.

Nors šiandien (2005 05 30) LR Vyriausybės posėdyje klausimą “Dėl Vardų ir pavardžių įstatymo (Nr.7-365Į) ir Civilinio kodekso 3.285, 3.303 ir 3.306 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr.7-366Į) projektų” numatyta svarstyti, tačiau, kaip paskelbta – jau pirmadienį pas premjerą G.Kirkilą surengtame pasitarime buvo sutarta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis šiam tikslui pasitelkiant x, q ir w raides.

Šį kartą aktyviai mamai talkinti ėmęsis užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Ž.Pavilionis žmonių pavardes prilygino prekės ženklui, o svetimvardžių lietuvinimą apibudino kaip sovietinės cenzūros reliktą, “kurio reikia atsisakyti”.

Lietuvių tautinio kultūros forumo pirmininkas G.Songaila pastebi: “Darbo grupė įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Vyriausybėje buvo sudaryta jau seniai - po derybų su Lenkijos atstovais. Tačiau šis projektas "išmestas" į areną kaip tik dabar, kai Seime vyksta atkakli diskusija dėl Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo naujos redakcijos. Taigi, projektą dėl naujų raidžių įvedimo į lietuvišką raidyną jo autoriai pateikė norėdami užbėgti už akių galimam valstybinės kalbos įstatymo pakeitimui dėl tikrinių svetimybių rašymo; pati šio projekto forma stengiasi apeiti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir itin aiškų Konstitucinio teismo išaiškinimą šiuo klausimu - jeigu į lietuvišką raidyną bus įvestos tokios raidės kaip w, tai užrašas "Pawlowski" galės būti traktuojamas kaip lietuviškas, taigi formaliai nebeprieštaraus nei Konstitucijai, nei Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui...”

VLKK, kuri jau nebe pirmus metus bando “prakišti” šį įstatymą, atstovaujanti pirmininko pavaduotoja J.Palionytė tikino, kad jai neva labiausiai rūpinčios lietuviškos pavardės ir pasikliovė savo “tikėjimu”: “Norisi tikėti, kad jos neperrašinėjamos kitose šalyse, taip ir mes neturėtume perrašyti kitų šalių piliečių gyventojų pavardžių Lietuvoje”.

Teikiamas projektas siūlo sureguliuoti tik svetimųjų pavardžių ir vardų rašymą lietuviškuose dokumentuose. Lieka neaišku, kaip visus svetimuosius tikrinius vardus turėsime vartoti spaudoje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Ar rašymas dokumentuose skirsis nuo bendrosios nuostatos? Vargu. Tad, kol neapsispręsta dėl visumos, ar reikia skubėti įstatymu nustatyti tvarką daliniam atvejui? Ar nevertėtų pirmiausia parengti motyvuotą projektą dėl bendrojo svetimųjų vardų norminimo lietuvių kalboje?

Dangstomasi Europos Sąjungos reikalavimais

Bandydama pagrįsti savo siūlymus, VLKK dangstosi neva Europos Sąjungos teisinėmis nuostatomis. Tai primena sovietinius laikus, kai buvo lenkiamasi Sąjunginiams reikalavimams. Tik deja, čia meluojama, nes ES jurisdikcija tokių reikalavimų Lietuvai nekelia, nes lietuvių kalbos tvarkyba, taip pat nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo lietuviškuose tekstuose principų nustatymas, yra išimtinė lietuvių tautos, Lietuvos valstybės teisė.

Šią ES nuostatą patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), atmetęs pretenzijas asmenų, reikalavusių, kad jų asmenvardžiai būtų rašomi išimtinai jų tautybės kalbos rašmenimis: 2001 m. buvo atmestas Lietuvos piliečio, o 2005 m. dviejų Latvijos piliečių skundai.

EŽTT nurodė, kad ,,valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, panašiai kaip šalies teritorija, vėliava ir valstybės santvarka.“ Todėl valstybė, konkrečią kalbą paskelbusi valstybine, įsipareigoja užtikrinti savo piliečiams jos vartojimą. Tuo būdu EŽTT pripažino kiekvienos valstybės teisę pačiai nustatyti, kaip rašyti vardus ir pavardes. Juk kalbos, kaip ir kultūros, švietimo politikos klausimai yra kiekvienos Europos Sąjungoje šalies vidaus reikalas. Tad reikėtų nustoti mojuoti ES korta, kėsinantis į lietuvių kalbą.

Kitaip manantieji apšaukiami Sovietinės tvarkos saugotojais

Lietuvių kalbos istorija liudija, kad ,,ne ,,sovietinė” valdžia išrado ir primetė lietuviams svetimvardžių lietuvinimą. Svetimvardžių lietuvinimas, rodantis natūralią kalbos tendenciją, turi trijų šimtų metų su viršum patirtį, kurią dera branginti ir XXI amžiuje” (Arnoldas Piročkinas. Dėl lietuviškos svetimvardžių rašymo tradicijos // Atgimimas, 2001 05 25).

Gal ir žymųjį lietuvių kalbininką P.Skardžių kas nors pabandys apšaukti sovietinės cenzūros propaguotoju, 1951 m. JAV lietuvių dienraštyje “Draugas” rašiusį: “Visų pirma mes svetimus vardus rašome ne kitiems, bet savo visuomenei, todėl pirmiausia turime žiūrėti savųjų, ne svetimųjų reikalų. Svetimi nekaitomi žodžiai mūsų kalbai yra beveik tas pats, kaip į ratus kišamas pagalys - jie nedera su kaitomąja mūsų kalbos sistema ir todėl labai sunkina kasdieninę vartoseną”.

Suprantama, dokumentų sudarytojai turi rasti priemonių, kurios padėtų išvengti juridinių kolizijų. Tačiau tam nederėtų aukoti pagrindinės, esminės nuostatos - rašyti svetimuosius vardus lietuviškai kalbantiems ir rašantiems jiems prieinamu būdu.

Kodėl nesvarstomi kompromisiniai pasiūlymai?

2006 vasario 28 d. grupė mokslininkų ir žinomų visuomenės veikėjų atviru laišku “Negarbingi mėginimai pateisinti nepateisinamą lietuvių kalbos ir rašybos ardymą” kreipėsi dėl VLKK veiksmų į Lietuvos Seimą.

Kalbininkų, rašytojų, visuomeninių organizacijų ir pavienių neabejingų visuomenės atstovų laiškuose Kalbos komisijai buvo siūlyti logiški kompromisiniai variantai - visus nelietuviškus tikrinius vardus rašyti lietuviškai, o prireikus šalia - ir originalo forma, kaip papildomą informaciją. Pavyzdžiui - skliausteliuose.

Tokį siūlymą dar XIX a. pabaigoje pateikė ne koks nors “sovietinės cenzūros “ išsiilgęs bolševikas, bet vienas pagrindinių Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų daktaras Vincas Kudirka. Apie 1890 metus judviejų su kalbininku J.Jablonskiu parengtame lietuvių rašybos taisyklių rinkinėlyje ,,Statrašos ramsčiai” dėl tikrinių svetimybių rašymo buvo pasakyta: “Svetimus vardus ir pavardes rašome taip, kaip ištariama, o kabėse pridedame kaip rašoma tam tikroje kalboje...”.

Prieš septynerius metus buvo paskelbtas pirmasis 158 kultūros ir mokslo žmonių laiškas tuo reikalu. Per tą laiką vykusiose diskusijose kalbos ir informatikos mokslų duomenimis, teisininkų argumentais tvirtai buvo įrodytas hibridinės (,,autentiškosios“) tikrinių svetimybių rašybos absurdiškumas, jos daroma žala. Tačiau, ir nepaneigiamų argumentų priremta, Kalbos komisija, kaip matome iš jos atsakymo, neketina atsižvelgti į argumentuotus siūlymus. Taip ir lieka neaišku, kodėl Kalbos komisijai nepatinka Vinco Kudirkos principas?

Kalbos komisijos vadovybei yra žinomi keli alternatyvūs projektai, bet visuomenės apie tai neinformuoja. Tų projektų bendra nuostata – visuose lietuviškuose tekstuose pirmenybė teiktina lietuviškai svetimvardžių rašybai. Jų originali grafinė forma atitinkamos kalbos rašmenimis (pirmą kartą minint) nurodytina skliausteliuose. O ten, kur reikalinga išsamesnė informacija - rodyklėse. Tai būtų lietuvių kalbai tinkamas, jos gramatinės sistemos, fonetikos ir morfologijos nedarkantis, kalbos apsaugos įstatymų nepažeidžiantis būdas tikrai svetimvardžio grafinei autentikai išsaugoti. Kodėl Valstybinė lietuvių kalbos komisija kurčia ir abejinga šiems kompromisiniams siūlymams? Kodėl užuot gynusi valstybinę kalbą yra pasišovusi ją silpninti ir ardyti? Gal metas mums patiems apginti savo kalbą nuo apkurtusios komisijos?

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

vėlgi, 2007 05 29 10:50

Nori buvę nomenklatūrininkai nustumti tautą nuo lietuvių kalbos ir ieško būdų, kaip tą padaryti. Sugalvojo labai „pažangų“ ėjimą Trojos arkliu. Nieko naujo. Žinome iš istorijos, kuo visa tai baigiasi... Tautos duobkasiai bus įrašyti į juodąją istorijos knygą. Pradedu sąrašą:

1. Jūratė Palionytė.
2. Vytautas Ambrazas.
3. Aušrinė Povilionienė.
4. Žilvinas Povilionis.

Tęskit, gerbiamieji, sąrašą.

Kęstas, 2007 05 29 22:57

Visiškai akivaizdu, kad dabartiniai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai akivaizdžiai pataikauja nelietuviams ir užsienio pilietybę turintiems asmenims - visų pirma jiems rūpi atitinkamas politinis valdžios "užsakymas", o lietuvių kalba lieka podukros vietoje.

Šio tikslo įgyvendinimui ruošiamasi jau seniai - palaipsniui išvarant iš komisijos visus padorius mokslininkus, gynusius lietuvių kalbą ir netarnavusius politinei konjunktūrai.

Beje, nepamirškite ir to, kokių tautybių yra mūsų pagrindinių valdžios vyrų žmonos!!! Tikrai ne lietuvės. O ir Adamkus (jaunystėje buvęs Woldemar Adamkiewicz) iki šiol lenkiškai kalba geriau, negu lietuviškai.

Povilas, 2007 05 29 23:34

Pažvelkime į vieną pavyzdį, prie kokio absurdo gali atvesti lietuviškame tekste užsienietiškiems vardams lietuviškų galūnių netaikymas: „Ivanov įspyrė Petrov“. Kuris kuriam įspyrė? Lietuviškame tekste be galūnių to nustatyti neįmanoma.

Į Kalbos komisijos norus lietuviškame tekste užsienietiškus vardus vartoti be lietuviškų galūnių reikia žiūrėti kaip į priešvalstybinę diversiją, kurios tikslas žlugdyti lietuvių kalbą, o tuo pačiu ir tautą.

albertas, 2007 05 30 08:45

Buvau neseniai Seime įvykusiame lietuvių kalbos komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo A. Pavilionienė. Mačiau, girdėjau, kaip ir ji , ir J.Palionytė, ir I. Smetonienė tendencingai vadovavo, diskutavo, nenorėdami įsiklausyti į oponenetų argumentus; jau vien išklausius kultūrologo Krescencijaus Stoškaus pasisakymo, atrodo, turėtų subliukšti Pavilionienės, V. Ambrazo ir kt.proteguojama pseudovakarietiška svetimų tikrinių vardažodžių rašybos koncepcija; deja, taip nėra, nes ambicijos, pseudomodernumo siekimas varo juos į mūšį su tais neva atsilikėliais, kudirkininkais.

Bet jei jiems nei Kudirka, nei Jablonskis nėra autoritetai, o tik gudruolis Vytautas Ambrazas, tai jie tikrai yra tie šiandieniniai tautos Judošiai, kurie prisidengdami kažkokia "pasaulietine praktika", ES reikalavimais, ruošiasi smarkiai traumuoti lietuvių kalbos sistemą...

Pamenu 1988-1989 metų batalijas dar tarybiniame "Litmene" dėl valstybinio statuso sugrąžinimo lietuvių kalbai.

Negi dabar leisime šeimyniniams klanams: Pavilonių (Aušrinės sūnus jau kalba šia tema užsienio reikalų ministerijos vardu), Smetonų (deja, ne "smetoninių", Irena vadovauja komisijai, o jos vyras Vilniaus universiteto lituanistams), jų "satelitams" Ambrazui, Palionytei silpninti jos valstybingumą ir gyvybingumą???

Negalima leisti, kad tuščiagarbės individualybės, o tiksliau pasakius, antipatriotai lemtų kalbos tvarkymo reikalus....

Senukas, 2007 05 30 10:46

Na kiek Lietuvoje mankurtų ir tiesiog debilų (sunkios komunizmo statybos pagirios), kurie prisdengę ES, globalizacija, naujų technologijų atsiradimu, pasaulio keitimuisi, savo neišmanymu, noru būti moderniais ar dar velniai žino kuo net nesuprasdami ką rašo ir siūlo, menkina ir niekina patys save. Jei negerbi, niekini savo Tautos kalbą ir kultūrą, tai reiškia, kad tu žmogau niekini ir save, nes esi kilęs iš tos tautos.

Tavo tėvai, seneliai ir proseneliai galvas guldė ir kraują liejo, kad išliktų savimi, kad būtų lietuviais, kad būtų laisvi, kad galėtų kalbėti ir rašyti savo kalba.

Tokiais siūlymais ir pritarimu visa tai paneigiama ir sumenkinama. Kaip sakoma protėviai gali karste apsiversti dėl tokių siūlymų. O dalykas yra visiškai paprastas, bet ne visiems suprantams - tai mūsų kalbos unikalumas - mes tiesiog negalime rašyti Zbignew ar pan, nes mūsų kalboje kiekvienas žodis turi galūnę.

Tokia jau mūsų kalba, mes neturime žodžių be galūnės. Tai yra mūsų kalbos specifika ir išskirtinumas, tai kodėl mes žiūrime į kitas kalbas kaip jomis rašoma. Tai yra jų specifika. Jos neturi žodžių galūnių, jas amžių bėgyje prarado kaip kokias uodegas.

Tai kodėl mes savo noru darkome ir menkiname tokią uniklalią kalbą. Tai gali daryti tik visiški mankurtai ir pusgalviai. Deja tokių pilna mūsų valstybės įstaigose ir pirmiausia VLKK bei URMe.

Ponai, Jums ne vieta šiose įstaigose, Jūs sėdite ne savo rogėse, turėkite drąsos atsistatydinti. Jūs nevykdote skirtų funkcijų, todėl eikite šunims šėko pjauti. Juk yra ir kitų darbų, nebūtinai kenkti Lietuvai. Turėkite bent kruopelytę sąžinės, nes tokiu savo elgesiu užtrauksite didžią gėdą ir nelaimes savo vaikams, jie kentės dėl jūsų juodų darbų. Išeikite, kitaip Tauta Jus prisimins kaip išdavikus. O išdavikų likimas yra aiškus.

Jau nusibodo ši kvaila diskusija, nes viskas tas pats per tą patį, tiesiog šlykštu skaityti. Vis bandoma įrodyti, kad Saulė yra mėlyna, kai ji yra visai kitos spalvos ir visiems tai yra matoma.

tomukas, 2007 05 30 11:06

Beje, o kaip rašo svetimas pavardes tokia senos kultūros ES šalis kaip graikai? Pažiūrėkite!;

Ir niekas nesipiktina ir nekala jų prie kryžiaus už savitą abėcėlę, transkripciją ir "iškraipymus".

Be to rašybos unifikatoriai turėtų ir ES kultūros politikos gairėmis pasidomėti - savitumo bei įvairovės puoselėjimu. Dabar mes lygiuojamės į anglosaksus, ir pateikiame tai kaip visuotiną etaloną...

LRS SEIMUI 2, 2007 05 30 10:42

Gerbiamieji Seimo nariai!

Kalbos ir informatikos mokslų duomenimis (profesoriai V.Labutis, A.Paulauskienė, A.Piročkinas, V. Urbutis, akad. L.Telksnys), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimais (dr. A.Dziegoraitis, dr. S.Šedbaras ir kt.) yra tvirtai įrodyta, kad vienintelis lietuvių kalbai priimtinas ir apskritai labiausiai informatyvus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis svetimvardžių pateikimo visuose be išimties lietuviškuose tekstuose būdas – tai tas, kurį, kaip minėjome, kadaise pasiūlė Vincas Kudirka: juos reikia rašyti lietuviškai, t.y. pagal lietuvių kalbos tarties, kaitybos ir rašybos normas; originalios formos nurodytinos tik kaip papildoma informacija (skliausteliuose, vardų rodyklėse ir pan.).

Taip rašydami, nedarkytume, negriautume lietuvių kalbos sistemos, nesudarytume beprasmiškų sunkumų skaitytojams. Pagaliau tik taip lietuviškuose tekstuose galima išsaugoti ir tikrąją, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą, svetimvardžių grafinę autentiką bet kurios pasaulio kalbos rašmenimis.

Toks rašymas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų valstybinės kalbos apsaugos teisės aktų, Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatas ( plačiau žr. nepriklausomų teisininkų išvadą Svetimvardžių ,,autentiškoji“ rašyba prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams // Lietuvos Aidas, 2004 06 18. Išvadai pritarė Lietuvos teisininkų d-jos valdyba ir Lietuvos advokatų taryba; žr. t.p. Atsakymą Kalbos komisijai: Negarbingi mėginimai pateisinti nepateisinamą lietuvių kalbos ir rašybos ardymą // Lietuvos Aidas, 2006 03 20–22, Nr. 64–66. Tuos dokumentus Seime turite).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kurioje šeimininkauja vadinamieji ,,vakarietininkai“ arba, prof. V.Urbučio žodžiais, ,,originalių formų“ nurašinėtojai, niekaip nenori pripažinti šio nenuginčijamo fakto. Jie vadovaujasi principu: turiu valdžią – darau, ką noriu. Todėl toliau nesulaikomai vyksta lietuvių kalbos pamatų ardymas, kurį prof.V.Urbutis pagrįstai įvertino kaip lietuvių kalbos išdavystę ir savo knygoje įtikinamai paneigė visus argumentus, kuriais mėginama tą išdavystę pateisinti. Taigi būtina kuo greičiau nutraukti lietuvių kalbos ir jos rašto sistemos ardymą, kurį Valstybinė lietuvių kalbos komisija, dangstydamasi ,,europietiškumo“ skraiste, nusikalstamai skatina (dabar ,matyt, tai darys pasitelkusi ,,Rusijos įtakos šmėklą“).

Štai kodėl nepaprastai svarbu, kad Seimas priimtų kalbininkų profesorių Vito Labučio, Aldonos Paulauskienės, Arnoldo Piročkino, rašytojų Algimanto Baltakio, Gintauto Iešmanto, Jono Liniausko, Lietuvos mokslų akademijos prezidento Zenono Rokaus Rudziko, akademikų Justino Marcinkevičiaus ir Laimučio Telksnio, teisininkų dr. Algimanto Dziegoraičio, dr. Stasio Šedbaro, prof. Alfonso Vaišvilos, istoriko, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriaus dr. Juozo Marcinkevičiaus per Lietuvos kultūros kongreso tarybą Seimui 2006 m. gruodžio 20 d. įteiktas Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projekto 13 ir 14 straipsnių pataisas. Jos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir dvasią, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų logiką, pagaliau bendrą viešąjį interesą.

Mes, žemiau pasirašę gegužės 16 d. klausymų dalyviai, savo atstovaujamų organizacijų vardu visiškai pritariame minėtoms pataisoms ir prašome jas priimti. Prašome suteikti galimybę prof. Vitui Labučiui jas pristatyti Jūsų vadovaujamo Komiteto posėdyje, kai šis klausimas bus sprendžiamas.

Prašytume nutarimą dėl pataisų priimti vardiniu balsavimu.
Pagarbiai

Lietuvos kultūros kongreso tarybos vardu Dr. Krescencijus Stoškus, Romualdas Ozolas, Lietuvių tautinės kultūros forumo vardu Gintaras Songaila, Lietuvos bibliotekininkų draugijos vardu Vytautas Rimša, Lietuvos vartotojų asociacijos Valstybinės kalbos (skaitytojų teisių) grupės vardu Gintautas Iešmantas, adv. Jonas Ivoška, Ipolitas Ledas, Mindaugas Tamošiūnas, Jonas Varnauskas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bir 2007 12:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Ar Seimas sugebės apginti Valstybinę kalbą?

J.Vaiškūnas, V.V.Landsbergis, http://www.DELFI.lt
2007 birželio mėn. 12 d.

Prieštaringai vertinamas “Vardų ir pavardžių įstatymo projektas” pagaliau pasirodė internete
http://www.tm.lt/?item=taktproj

Viešojoje erdvėje iki šiol jo nepavykdavo rasti nei internautams, nei žurnalistams, nei europarlamentarams... Dėl to kilo daug neaiškumų, pirmiausia dėl svetimųjų raidžių.

2006 05 30 Lietuvos Radijo 1-os programos laidoje “Lietuvos diena” Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotoja J.Palionytė stebėjosi, kodėl žurnalistai pasigavo tik tris q, w ir x raides bei kaltino diskusijų dalyvius neskaičius paties įstatymo projekto, kuris esą numato pavardžių rašymą su visais įmanomais pasaulio tautų diakritiniais ženklais, jeigu tik ta tauta naudoja lotyniškojo pagrindo raidyną.

Galima tik spėlioti, kodėl žiniasklaida pasigavo būtent tas 3 raides... Tiesiog gal todėl, kad kalbant apie “ėjimą” į Europą savaime mąstome apie tarptautinio bendravimo kalbą ir tiesiog peršasi mintis, kad mūsų lietuviškiems oficialiems dokumentams “iki pilnos laimės” tetrūksta tik trijų angliškų raidžių, kurios šiaip jau kasdien į mus “žvelgia” iš mūsų kompiuterių klaviatūrų... Niekam nė į galvą neatėjo į Lietuvos piliečių pasus surašyti įvairių Europos tautų “umliautų”, “nosinių”, “kablių”, “brūkšnių” bei “bangelių”...

Kita vertus, jei net žiniasklaida iki šiol nebuvo informuota apie pakeitimų esmę, tai ką kalbėti apie kitus Lietuvos piliečius? Net pati J.Palionytė nežinojo kiek Lietuvos piliečių dokumentuose gali atsirasti svetimų raidžių. Ji tiesiog pareiškė: “Valstybės ir savivaldybių išduodamuose dokumentuose bus rašomi tokie ženklai, tokie kokių reikia, kaip to žmogaus pavardė bus parašyta, tai taip ir bus... turėtų būti rašoma ar suomiškos raidės, ar švediškos raidės, ar čekiškos raidės, ar estiškos raidės...”

Paklausta, kaip tokias raides reikės skaityti, jei, pavyzdžiui, mokykloje suomio vaiko dokumente pavardė bus įrašyta suomiškai? J.Palionytė paaiškino: “Tas suomis savo bendraklasiams turbūt pasakys, kaip reikia ištarti jo pavardę?” Žurnalistei nusistebėjus: “Tai čia tik nuo suomio berniuko priklauso, taip?” J.Palionytė teištarė: “Be abejo”.

Konstitucinis teismas apgynė valstybinę kalbą

2007 05 31 d. Vyriausybė pritarė “Vardų ir pavardžių įstatymo projektui”, kuriame be kita ko pasiūlyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitų tautų lotyniško pagrindo rašmenimis. Galutinį žodį dėl šio įstatymo ateities dabar turės tarti jau Seimas arba... Konstitucinis Teismas.

VLKK pirmininkės pavaduotoja J.Palionytė prisipažino matanti vieną silpną šio įstatymo projekto vietą: “Iš karto noriu pasakyti, kad šitas įstatymas turi vieną tokią silpną vietą: Konstitucinis teismas vienos bylos nutartyje jau yra išaiškinęs, kad vardai ir pavardės Lietuvos respublikos piliečio pase turėtų būti... turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Nors konstitucinės teisės specialistai, kurie keli dalyvavo darbo grupėje, rengusioje šitą įstatymo projektą, aiškino, kad dabar pasikeitė aplinkybės, jau nuo to Konstitucinio teismo nutarimo praėjo nemažai laiko, įstojome į Europos sąjungą. Atsirado tikrai kur kas daugiau kontaktų su kitomis šalimis ir, gali būti, kad dabar jau būtų pažiūrėta ir kitaip. Bet manau, kad konstitucinės teisės specialistai ir turėtų šitą išsiaiškinti” (2007 05 31, LR “Klasika” laida “Ryto allegro”).

Betgi Konstitucinis Teismas (KT) šiuo klausimu jau pasisakė 1999 10 21 d. Vertindamas iki šiol galiojančią 1991 01 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase” patvirtintą tvarką, pagal kurią Lietuvos piliečių pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir pagal lietuvišką tarimą, KT jau tada konstatavo, kad “Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė” ir pabrėžė, kad “valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus”.

KT be kita ko, savo nutarime pažymėjo dar ir tai, kad Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis ir kad “asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas”.

Galiausiai, plėtodamas Konstitucijos 29 straipsnio normą, KT paaiškino “kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių” ir nurodė, jog “Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas”.

KT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad “Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas”.

Tuo pačiu KT pažymėjo, kad “įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi”.

Nereiktų užmiršti, kad 2005 m. Vyriausybė jau buvo parengusi įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris būtų leidęs tautinėms mažumoms, su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams savo vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo nelietuviškais rašmenimis. Tačiau, tuomet Seimo Teisės departamentas nustatė, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Šiai išvadai pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tad projektas nebebuvo svarstomas Seime.

Beje, tebegaliojančiame 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarime “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase” asmenims, turėjusiems kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes, yra palikta galimybė išduodamame Lietuvos piliečio pase rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

Tad ko laužtis į atviras duris? Gal gi KT sprendimas jau “paseno” ir ėmė prieštarauti kokiems nors ES nutarimams? Beje, šiuo klausimu jau keletą kartų pasisakė net ir Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT): pirmą kartą - 2001 m., atmesdamas Lietuvos lenkų kilmės piliečio, o antrąkart - 2005 m. dviejų Latvijos rusakalbių piliečių reikalavimus, kad jų asmenvardžiai būtų rašomi išimtinai jų tautos valstybinės kalbos rašmenimis.

EŽTT pripažino kiekvienos valstybės teisę pačiai nustatyti, kaip rašyti vardus ir pavardes, nurodydamas, kad kalbos, kaip ir kultūros, švietimo politikos klausimai yra kiekvienos ES šalies vidaus reikalas.

Dirbtinė problema išpūsta iki tragedijos mastų

Teisę kiekvienai šaliai savaip rašyti pavardes pripažįsta ir kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai, pavyzdžiui, Varšuvos universiteto profesorius, dabartinis Lenkijos prezidento patarėjas A.Stelmachovskis (Stelmachowski). 2006 09 29 interviu lenkų dienraščiui “Nasz Dziennik”, kalbėdamas apie Lenkijai rūpimas Lietuvos lenkų mažumos problemas jis teigė, kad būtina “užsispyrus kovoti” už tai, kad nebūtų daromi administraciniai pakeitimai bei tokie sprendimai ir veiksmai, kurie keistų regionų, kuriuose gyvena tautinės mažumos, pobūdį.

Dėl vardų ir pavardžių rašymo sakė: “Europos kultūroje vyrauja principas, kad vardai ir pavardės yra rašomi taip, kaip toje šalyje yra priimta. Tačiau lietuvių kalbos savybė yra išreikšti pavardes sulietuvinant. (Ką tai reiškia? – žurnalistės klausimas). Duosiu pavyzdį. Kuomet karo metu, būdamas jaunuoliu, gyvenau Lietuvoje, mokykliniame pažymėjime buvau įvardintas kaip “Stelmakauskas”, nors niekas neabejojo, kad nesu lietuvis. Maža to, kariniuose pranešimuose buvo sakoma “Hitleris”, “Stalinas”, nors niekas netvirtino, kad Hitleris ir Stalinas yra lietuviai. Tai lietuvių kalbos savybė. Čia galima kovoti dėl savo teisių, bet negalima priekaištauti, kad tai yra tikslinė diskriminacija”.

Net kai kurie Lietuvos lenkų mažumos atstovai neslepia, kad pavardžių rašymo problema yra dirbtinai sukelta. Dar 2001 m. Vilniuje leidžiamame "Magazyn Wileński" (2001, Nr.8), šio žurnalo redakcijos narė L.Dovdo (Dowdo), apie lenkų pavardžių rašymo problemas rašė: “O juokingiausia šioje visoje istorijoje yra tai, kad ši problema iš viso nėra tokia svarbi problema. Tai problemos pakaitalas, kuris nukrito ant mūsų kaip iš dangaus. Jis buvo pradėtas volioti dar nuo ambasadoriaus Jano Vidackio (Jan Widacki), paskui jį pasigavo lenkų spauda, kuriai šis klausimas yra dėkingesnis, paprastesnis ir labiau suprantamas nei, pavyzdžiui, žemės gražinimo ar švietimo klausimai. Paskui..? Paskui juo mojuota kaip kardeliu kiekviename lenkų-lietuvių aukščiausio lygio susitikime tol, kol išaugo beveik iki tragedijos mastų”.

Lenkijos politikai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia įteisinti Lietuvos lenkų vardų ir pavardžių originalią, nesulietuvintą rašybą.

Nėra abejonių, jog šis Vyriausybės sprendimas pirmiausia yra ne dalykinis, padarytas įvertinus visą aplinkybių visumą, o politinis. Ir šio politinio sprendimo pagrindas yra ne Europos Sąjungos reikalavimai, o prieš 13 metų (1994 04 26) pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, kurioje be kita ko kalbama apie teisę „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos skambesį” ir nurodoma, kad detalios pavardžių rašymo normos turi būti “nustatytos specialioje sutartyje“. Kas žino, gal ši speciali sutartis jau seniai egzistuoja kaip kokie slaptieji protokolai? Tokią sutartį bandyta pasirašyti dar 2002 03 28 d.

Politinis sprendimas – pristigus argumentų?

Nors šioje sutartyje kalbama ne apie pavardžių rašybą, o tik apie jų skambesį, bet per tuos 13 metų Lenkijos pusė ištisai spaudė ir tebespaudžia Lietuvą, reikalaudama, kad lenkais save laikantiems Lietuvos piliečiams būtų suteikta teisė Lietuvos piliečio pase ir kituose oficialiuose dokumentuose pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis. “Šis klausimas buvo vienas iš svarbiausių, kurio sprendimo reikalavo Varšuva iš Vilniaus”, Lenkijos dienraštyje “Gazeta Wyborcza” (2007 05 29) pripažino J.J.Komaras (J.Komar).

2007 05 31 interviu savaitraščiui “Veidas”, iki tol tylėjusi, VLKK pirmininkė I.Smetonienė pripažino, kad šis sprendimas yra būtent politinis: “Kalbos komisija porą kartų yra klausta dėl lenkiškų pavardžių rašybos, nes prieš mus dirbusi Kalbos komisija griežtai pasisakė prieš lenkiškų pavardžių rašybą su jų diakritikais. Kolegos aiškino, kad jie laikėsi nuostatos, jog sprendimas turi būti priimtas paritetiniais pagrindais – jei jie leidžia, tai ir mes leidžiame. Prieš trejus metus Lenkija priėmė Tautinių mažumų įstatymą, kuriuo leido tautinėms mažumoms savo pavardes rašyti originalo kalba. Netrukus po to, tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė pateikė klausimą: ką daryti? Profesorė Evalda Jakaitienė (VLKK narė – autorių pastaba) tuomet pasakė, kad tai yra politinis sprendimas, nes kai Lenkija priėmė įstatymą, mes neturime kitų argumentų...”

Taigi, Lietuva savų argumentų jau nebeturi... Ir vėl, kaip ir nedžiuginančioje istorinėje praeityje, teks rinktis kaimynų pasiūlytus argumentus, neatsižvelgiant nei į Lietuvos piliečių nuomonę, nei į Lietuvos Konstituciją. Lietuvių kalbos komisija, kurios pagrindinė misija yra ginti Lietuvių kalbos interesus, užčiaupusi burnas ir užmerkusi akis prieš politinius žaidimus, pažeidžiančius Valstybinės kalbos teises, savo pusėje turėdama neginčijamą argumentą – Konstitucinio teismo sprendimą, vengia oficialiai ir nedviprasmiškai pasiremti juo, apgindama mūsų valstybinę kalbą.

Atrodo, kad dalindamos kaimynams įsipareigojimus LDDP-socialdemokratų valdžios šįsyk pasilypėjo aukščiau Konstitucijos. Senus įsipareigojimus reikia vykdyti. Buvęs premjeras A.M.Brazauskas prieš keletą metų žurnalistams ciniškai pareiškė, kad jei reiks, tai dėl pavardžių rašymo oficialiuose Lietuvos dokumentuose užsienio valstybės kalba, pakeisim ir Lietuvos Konstituciją. Dabar matome, kad Lietuvos Vyriausybėje atsirado ir daugiau asmenų iškilusių aukščiau visos tautos ir įstatymų. Ar Lietuvos Seimas sugebės apginti Valstybinę kalbą ir Lietuvos Konstituciją?

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 05 Kov 2008 21:59. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Lie 2007 15:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Vyriausybė nesipriešins raidėms x, q ir w pavardėse

Mindaugas Jackevičius, http://www.DELFI.lt
2007 gegužės mėn. 28 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=13333736

Pirmadienį pas premjerą Gediminą Kirkilą surengtame pasitarime sutarta pritarti Vardų ir pavardžių įstatymo projektui, kuriuo siūloma valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Galutinį žodį dėl įstatymo projekto Vyriausybė tars trečiadienio posėdyje. Jei Seimas pritars šiam siūlymui, asmenvardžiai, kuriuose yra, pavyzdžiui, raidės q ar w, bus rašomi nekeičiant šių raidžių į lietuviškas k ir v.

„Tai, ką mes darome - susigrąžiname tvarką, kuri galioja visame pasaulyje. Šiuo metu mūsų vaikai, diplomatai ir paprasti lietuviai Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje turi galimybę rašyti savo pavardes taip, kaip nuo tėvų gauta“, - aiškino Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimantas Pavilionis.

Pasak jo, svetimvardžių dirbtinis sulietuvinimas buvo įvestas tik sovietiniais laikais ir ne vienąkart Lietuvių kalbos komisija bandė pasiekti, kad bent jau mokslinėje literatūroje galėtume svetimvardžius rašyti autentiškai, tačiau sovietinė cenzūra uždrausdavo tai daryti.

„Iš esmės tavo pavardė yra tavo juridinis identitetas, pagrindinis dalykas, kurį tu nešioji, tavo prekės ženklas, kurio tu negali keisti. Mes sulietuvindami svetimvardį darome sunkiai atpažįstamą. Tai - sovietinis reliktas, kurio laikas atsisakyti“, - teigė Ž. Pavilionis.

Anot jo, diplomatai, susiradę antras puses užsienyje ir grįžę į Lietuvą, turi keisti pavardes savo vaikams, su panašiomis problemomis susiduria ir emigrantai. URM sekretorius pabrėžė, kad sprendimas nėra reikalingas šalies santykiams su Lenkija ar kitomis šalimis.

Masiškai keisti pavardžių nepuls?

Ž. Pavilionis sako, kad įstatymo pataisa nieko nekainuotų - esą užtektų „pelės klavišu padaryti keletą judesių, prieiti prie simbolių ir įdėti reikiamus ženklus“. „Rusiški papročiai gajūs“, - į klausimą, kodėl Lietuva visus 17 metų atkakliai kovojo prieš lotyniškų raidžių „įsileidimą“, atsakė diplomatas.

Ž.Pavilionis sako nemanantis, kad, įsigaliojus įstatymo pataisai, vietiniai lenkai masiškai puls keisti pavardes. „Lenkijoje, kur ši operacija atlikta prieš porą metų, pavardes pasikeitė labai mažai žmonių. Tavo pavardė, kad ir kaip iškraipyta bebūtų, jau yra įtvirtinta daugelyje dokumentų, įstaigų, bankų, tad tokiai operacijai pasiryžtų ne kiekvienas“, - kalbėjo Ž. Pavilionis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė sakė, kad tokia civilizuota norma, kai žmogui jo šalyje suteikta pavardė neperrašoma 6, 7 ar 15 variantų kitose šalyse, egzistuoja visose ES šalyse.

“Man, kaip lituanistei, labiausiai rūpi lietuviškos pavardės. Norisi tikėti, kad jos neperrašinėjamos kitose šalyse, taip ir mes neturėtume perrašyti kitų šalių piliečių, gyventojų pavardžių Lietuvoje“, - teigė įstatymo projektą rengusios darbo grupės narė J. Palionytė.

Įstatymo projekte užsimenama ir apie tautines mažumas. Pasak J. Palionytės, jei žmogus nori savo pavardę, kuri parašyta lietuviškais rašmenimis, rašyti jo tautos kalbos rašmenimis, tokia galimybė turėtų būti sudaryta.

Pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nors viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

Įstatymo projekte kalbama tik apie lotyniškąjį raidyną - slaviškus ar kitokius nelotyniškus rašmenis vartojančios šalys yra patvirtinusios oficialias savo asmenvardžių perrašos lotyniškais rašmenimis taisykles ir savo piliečių pasuose nurodo ir lotynišką asmenvardžių formą.

Jei Seimas pritars siūlymui, teks keisti kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Žmonės, norintys pasikeisti pavardes, turės pateikti atitinkamus dokumentus. Jie bus numatyti poįstatyminiuose aktuose.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Komentarai Patriotai.lt diskusijos
http://diskusijos.patriotai.lt/viewtopi ... 0031#20031

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Lap 2007 13:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Sukilimas prieš Kalbos komisiją

Milda Kniežaitė, "Lietuvos žinios"
2007 lapkričio mėn. 12 d.

Poeto Justino Marcinkevičiaus įsitikinimu, lietuvių kalba tapo politikos įkaite. Ji prievartaujama, o svetimžodžiai išlaisvinami. Politikos ir kalbos "biznieriams" pataikauja tiek žymūs kalbininkai, tiek pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Vinco Urbučio knygos "Lietuvių kalbos išdavystė" pristatymas Rašytojų klube Vilniuje iš anksto buvo sumanytas kaip diskusija. Per ją lietuvių kalbos stojo ginti ir kalbininkai, ir rašytojai, ir filosofai.

"Pranokstant" kitus

Knygos autorius žymiausias lietuvių kalbos žodžių darybos ir jų kilmės specialistas prof. V.Urbutis dėl ligos renginyje nedalyvavo. Knygą pristatė ir diskusiją "Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius - europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?" pradėjo prof. Arnoldas Piročkinas.

"V.Urbučio knyga - beveik išimtinis leidinys mūsų kultūroje, gretintinas tik su Mikalojaus Daukšos prieš 400 metų parašyta "Postilės" Prakalba į malonųjį skaitytoją, - sakė kalbėtojas. - Abu tokio pat masto kūriniai; juose tikras rūpestis lietuvių kalbos likimu."

Prof. A.Piročkinas teigė, kad kai kam knyga "Lietuvių kalbos išdavystė" pasirodys per aštri, tačiau reikia to aštrumo, nes iš istorijos turime pavyzdžių, kuo baigėsi kitų kalbų poveikis lietuvių kalbai. Svetimos kalbos stengiasi įsikeroti, rasti bet kokį plyšį. Argi, pasak kalbininko, mūsų tikslas yra paruošti dirvą tokiam lietuvių kalbos irimui?! Ir ne tik šiuo požiūriu išduodama lietuvių kalba.

V.Urbučio knygą išleidusios "Margų raštų" leidyklos redaktorius Antanas Rybelis atkreipė dėmesį, kad praktiniame darbe Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai dažnai neatsako į redaktorių klausimus. Bendri principai nelabai tinka, pavyzdžiui, kad ir dėl antikos autorių vardų rašymo. Daugelis Europos tautų perėmė lotyniškąją tradiciją. Mes mėginame "pranokti", imamės graikiškos autentikos ir vardai rašomi dvejopai, tarkim, Herakleitas, bet Euklidas. O kaip elgtis su lotynizuotais viduramžių ir ankstesnių laikų vardais?! Redaktorius taip pat svarstė, ar nenusižengiame lietuvių kalbos rašybai įsileisdami į abėcėlę naujų raidžių, pavyzdžiui, w, nes kitos tautos neįsileidžia nei mūsų č, š, nei nosinių raidžių.

Neperskaitomi ir užmirštami

"Mes turbūt pažangesni, - ironizavo kalbėtojas. - Vadinamasis lietuvinimas atseit pažeidžia tarptautines konvencijas, o jei nežinomų autorių vardų perskaityti neįmanoma?! Jų ir nebeskaito! Apyskaitose figūruoja tik knygų pavadinimai. Vartojame autentiškas pavardes ir jas gramzdiname į užmarštį, nes jos neperskaitomos ir neįvedamos į apyvartą. Reikia parodyti, kaip perskaityti. Visuotinė lietuvių enciklopedija - rimtas darbas, bet ir jos leidėjai buvo priversti ieškoti įvairių kompromisų, kad ji būtų paskaitoma ir lietuviams. Kovodami už nepriklausomybę, prieš dvikalbystę, išsikovojome daugiakalbystę."

Rašytojas Juozas Aputis pritarė, kad iškyla daugybė problemų dėl svetimų kalbų įtakos. Reikia ieškoti išeities. "Enciklopedijoje autentiškos formos būtinos susigaudymo reikalu. Kitas dalykas, mokslo veikale neadaptuotas pavardes perskaityti - amen! - kalbėjo rašytojas. - Būkime "biedni", bet teisingi ir nevaizduokime, kad viską žinome. Autentiškas formas galima parašyti skliausteliuose. Reikia mažiau vaizduoti globalistus ir būti lietuviais."

Potencialiai nykstanti

Pasak poeto J.Marcinkevičiaus, mūsų linksniuojamoje sistemoje svetimvardžiai netampa savastimi. Į kalbą įleidžiamas virusas ją per šimtmečius sunaikins.

"Kalba susikuria sau, o ne Vakarų Europai. Net ir Valstybinė kalbos komisija negali įsakyti, kad kalba įsileistų, susistemintų svetimybę, - kalbėjo akademikas apie garsųjį 60-ąjį nutarimą ir retoriškai klausė: - Kuo remiasi Valstybinė kalbos komisija atkakliai siekdama lietuvių kalbos galių apribojimo?! Reikėtų grįžti prie Vinco Kudirkos prieš daugiau kaip šimtą metų keltų dalykų."

V.Urbučio knygos "Lietuvių kalbos išdavystė" oponentai kalbininkai prof. Vytautas Ambrazas ir akad. Zigmas Zinkevičius raštu pranešė, kad atsisako dalyvauti diskusijoje, nes mano, kad tai kova su vėjo malūnais. Nėra jokio reikalo keisti nusistovėjusių normų ir kelti sumaištį.

Kalbininkas prof. Vitas Labutis prisiminė vieno žymiausių šiuolaikinės kalbotyros specialistų Davido Crystalo knygą "Kalbos mirtis". Pagal joje pateiktą suskirstymą lietuvių kalba gali būti potenciškai nykstanti, nes pastebimas daugelio sričių kalbos irimas ir žodyno erozija, o ji susijusi su svetimžodžiais ir daugybe citatų. Kalbininkas įžvelgė ir pavojų sintaksei, ypač - vardininkui, nes jis be galūnės netenka tikrosios vertės. Tačiau politikai pradeda diktuoti, kaip rašyti, pavyzdžiui, - Viktoras Uspaskich, Valerij Ivanov, nors dar romėnai sakė, kad ir Cezaris nėra aukščiau už gramatiką.

"Gramatikos irimas - baisi kalbos erozija, kuri veda prie kalbos išsigimimo - kalbėjo V.Labutis. - Ar mums svarbiau, kad vilkas būtų sotus, ar avies gyvybė?"

Kalbininko įsitikinimu, kitų tautų vardažodžius reikia pirma rašyti lietuviškai, o skliausteliuose - originalo forma, nes tai, kas yra skliausteliuose, su kitais žodžiais nėra susiję gramatiniais ryšiais.

Išduoda patys lietuviai

Pasak prof. Aldonos Paulauskienės, kai knygnešių tauta pradeda save išduoti - baisiau už laidotuves, o lietuviai jau patys save išduoda. Keisdami lietuviškas moterų pavardes į trumpesnes formas išduodame savo tradiciją, kultūrą, tačiau tokias pavardes dar galima linksniuoti, pavyzdžiui, kaip žodžius "katė" ar "pelė". Kai lietuvės pasirenka vyrišką pavardę, ji nelinksniuojama, ir tai, kalbininkės įsitikinimu, yra lietuvių kalbos išdavystė.

Prof. A.Paulauskienė citavo 2004 metais Latvijoje priimtą įstatymą, skelbiantį, kad visus vardus, vyriškus ir moteriškus, reikia rašyti su galūnėmis ir kuo arčiau originalo tarties. Negalima pažeisti tradicijų ir kalbos normų ir tekste vardai turi būti rašomi atitinkamų linksnių.

Filosofo Romualdo Ozolo įsitikinimu, V.Urbučio knyga galėtų vadintis ir "Lietuvių tautos išdavystė", nes kalba yra aukščiausia tautos gyvenimo sritis. Ir niekas negali pasakyti, kaip tauta turi elgtis su savo kalba, jei ji pati neturi tvirtos dvasios ir stuburo.

"Jei norime kalbėti savo kalba, tenka daryti sukilimą," - kalbėjo R.Ozolas. Filosofas Krescencijus Stoškus pritarė, kad reikia nebe diskutuoti, o apsispręsti, ar rūpi tautos likimas. Kalba yra ne vien kalbininkų, Kalbos komisijos reikalas. Ne jie kalbą sukūrė, tačiau grupė žmonių nusprendžia už visus kalbos likimą. Ir tai, kas dabar vyksta, atitinka mūsų mentalitetą - glitaus moliusko apsisprendimą.

"Ar globalizacija, ar eurofikacija - nesvarbu. Apsisprendimas dėl tautos likimo yra moralės problema", - įsitikinęs filosofas.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lap 2007 20:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuvių kalbai prognozuojamas ilgesnis gyvavimas nei anglų

Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt
2007 lapkričio mėn. 18 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15042234

Lietuvių kalba gyvuos ilgiau nei anglų, nors pati tauta, kaip rodo statistika, po truputį nyksta. Tuo įsitikinęs lituanistas Antanas Smetona, kartu raginantis nesibaiminti į kalbą ateinančių svetimybių ir kitų pokyčių. Mūsų kalbos vartojimą gerokai išplėtė narystė Europos Sąjungoje, o ją išsaugoti gali padėti net svetimšalių skatinimas mokytis kalbėti lietuviškai.

Sekmadienį sukanka lygiai 19 metų, kai lietuvių kalba – viena iš dviejų išlikusių baltų kalbų ir archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų – buvo paskelbta valstybine.

Kintanti kalba – nemirusi kalba

„Labai graži“, - daug negalvodamas, į klausimą, kokia ateitis laukia lietuvių kalbos atsako Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas dr. Antanas Smetona. Profesija DELFI pašnekovą įpareigoja puoselėti kalbą, tačiau jis atremia nuogąstavimus, kad anglų kalba ir naujos bendravimo priemonės (internetas, mobiliaisiais telefonais rašomos žinutės) daro vien tik neigiamą įtaką.

„Ar yra nekintančių kalbų? Yra. Pavyzdžiui, lotynų, hetitų ir kitos mirusios kalbos. Ar norime, kad lietuvių kalba būtų tokia? Jei nenorime, susitaikykime su tuo, kad kalba keičiasi“, - ramino lingvistas.

Kad vidinės ir išorinės priežastys kalbos nepakeistų per daug, yra atsakingos ir reguliavimo institucijos, kaip juokavo pašnekovas, „pradedant (Donatu) Smalinsku (Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovu – DELFI), baigiant (Irena) Smetoniene (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadove – DELFI)“, ir mokykla ar spauda.

Pasak A. Smetonos, dabar padėtis gerokai skiriasi nuo buvusios, pavyzdžiui, XIX amžiuje ar dar anksčiau. Lietuva ilgus amžius buvo dvikalbė ar trikalbė, pavyzdžiui, dvaruose buvo šnekama lenkiškai.

Dabar bene dažniausiai į lietuvių kalbą ateina angliškų žodžių. Absoliuti dauguma jų – terminai. Kalbininkas pabrėžė, kad tarptautinių terminų turėjimas nėra yda, juoba kad juos neretai vartoja tik specialistai.

A. Smetonos manymu, lietuvių kalba gyvuos truputį ilgiau nei anglų. Pastarosios nykimą esą jau galima stebėti, mat nuo tos kalbos, kuria kalbama Didžiojoje Britanijoje, amerikiečių ar australų anglų kalba vis labiau skiriasi.

„Anglų mokslininkai sako, kad po 300 metų jų kalbos nebeliks – ji tiesiog suskils. Lietuvių kalba irgi keisis, bet nebus taip, kad po šimto metų neperskaitysime Martyno Mažvydo tekstų. Ar dar po šimto metų juos perskaitysime? Greičiausiai taip, reikės tik mokėti gotiškas raides“, - kalbėjo lingvistas.

Anot pašnekovo, nemaža problema, kad į užsienį dirbti ir gyventi išvykstantys lietuviai neretai asimiliuojasi su vietos gyventojais ir savo vaikų gimtosios kalbos nebemoko. Šie žmonės, nors ir nebegyvendami Lietuvoje, galėtų padėti išsaugoti kalbą. A. Smetona pateikė žydų pavyzdį, kurie yra išsibarstę po visą pasaulį, tačiau šneka savo kalba, nors ji šiek tiek keičiasi.

Tiesa, daugiau nei 5 tūkst. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių vaikų neseniai pareiškė norą laikyti lietuvių kalbos baigiamąjį (GCSE) egzaminą.

Pasak A. Smetonos, lietuvių kalbą išlaikyti galima ir jos mokant kitataučius.

Jaunimas susikūrė savo dialektą

Tačiau kai kurie kalbininkai tvirtina, kad lietuvių kalba po truputį miršta – pavyzdžiui, dėl nelietuvinamų svetimvardžių arba moterų pageidavimo vadintis vyriškomis pavardėmis.

Pagal vieno žymiausių šiuolaikinės kalbotyros specialistų Davido Crystalo pateiktą suskirstymą lietuvių kalbą galima pavadinti nykstančia, nes pastebimas daugelio sričių kalbos irimas ir žodyno erozija. Dėl to kalbininkas prof. Vitas Labutis įžvelgia pavojų sintaksei. „Gramatikos irimas – baisi kalbos erozija, kuri veda prie kalbos išsigimimo, - sakė jis. – Ar mums svarbiau, kad vilkas būtų sotus, ar avies gyvybė?“

Anot prof. Aldonos Paulauskienės, kai knygnešių tauta pradeda save išduoti – baisiau už laidotuves. Keisdami lietuviškas moterų pavardes į trumpesnes formas esą išduodame savo tradiciją, kultūrą, tačiau tokias pavardes dar galima linksniuoti, pavyzdžiui, kaip žodžius „katė“ ar „pelė“. Tačiau kai lietuvės pasirenka vyrišką pavardę, ji būna nelinksniuojama, o tai, kalbininkės įsitikinimu, yra lietuvių kalbos išdavystė.

Lietuvių kalbą ypač keičia jaunimas, taip adaptuojantis ją prie savo įpročių, kad kai kurie žodžiai net neprimena norminės leksikos. Trumposiose žinutėse, elektroniniuose laiškuose ar interneto forumuose vartojami angliški žodžiai su lietuviškomis galūnėmis, pamirštamos nosinės raidės, žodžių dalis pakeičia skaičiai, o emocijas – kompiuteriniai simboliai. Tokia kalba reikalauja mažesnių laiko sąnaudų.

Tačiau užuot visą laiką trumpinus žodžius, jie dažnai keičiami įmantriomis žargonybėmis, atsiranda svetimų kalbų raidžių, iškraipoma dvibalsių rašyba, raidės š, č ir ž keičiamos sh, ch ir zh.

Nors dauguma kompiuterinių programų jau rodo taisyklingas lietuviškas raides, rašydami laiškus ar komentarus interneto vartotojai jas linkę pamiršti. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pokalbių programoje „Skype“ lietuviai savo vardus rašo bene netaisyklingiausiai. Dauguma tokį savo elgesį teisina įpratimu, tačiau paaugliams įmantri kalba yra ir saviraiškos būdas. Todėl jų rašytinėje kalboje pilna tokių žodžių kaip textas, pujkiai, labutizzz, 2mblas, 3,14rshtas, checkinti.

Gretina su lotynų ir senąja graikų kalbomis

Lietuvių kalba yra labiausiai paplitusi iš rytų baltų kalbų. Ja kalba ne tik maždaug 3 mln. žmonių Lietuvoje, bet ir tautinės mažumos Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, išeiviai JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, kitose šalyse.

Mūsų kalbai būdingos senovinės gramatinės formos ir morfologinės ypatybės, prilyginančios ją lotynų ir senajai graikų kalbai. Specialistai lietuvių kalbą vadina archajiškiausia iš gyvų indoeuropiečių kalbų. Teigiama, jog tai, kad lietuvių kalba yra itin archaiška ir panaši į sanskritą, yra vienas išskirtiniausių valstybės prekinių ženklų.

2004 metų gegužę Lietuvai įstojus į ES, lietuvių kalba tapo oficialia Bendrijos kalba. Kaip penktadienį Vilniuje vykusioje TSPMI konferencijoje teigė Europos Komisijos Daugiakalbystės skyriaus Vilniaus biuro darbuotojas Jono Morkaus teigimu, tai gerokai išplėtė mūsų kalbos vartojimo sferą. Lietuviškai kasmet išleidžiama daugiau nei 100 tūkst. puslapių dokumentų ir kitų tekstų, į lietuvių kalbą verčiama internete pateikiama medžiaga.

Kitataučius vertėjus užgulė rūpestis pramokti lietuvių kalbos, mat jiems kartais tenka lietuviškus raštus versti į anglų, prancūzų ar kitą kalbą. Taip atsitinka, kadangi mūsų šalies įstaigos į ES institucijas gali siųsti lietuviškai surašytus dokumentus.

Tuo metu ES institucijų priimti dokumentai privalo būti išversti į lietuvių, kaip ir bet kurią kitą, kalbą, priešingu atveju jie neįsigalioja. Kitaip tariant, jei didžiulėje vertimų mašinoje sugestų bent vienas sraigtelis, įstrigtų teisės aktų leidybos procesas.

Valstybine tapo anksčiau nei atgimė valstybė

Kaip valstybinė ji buvo įteisinta 1922 metais Steigiamojo Seimo priimtoje Konstitucijoje, kurios 6 straipsnis nurodė: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. Ši nuostata pakartota ir 1928-ųjų Konstitucijoje. Po dešimtmečio priimtos Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Įstatymu nustatoma, kuriuose Lietuvos kraštuose ir kuriose viešosiose įstaigose, be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos ir kitos kalbos“.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos, sovietų okupacijos metais mūsų kalba tokio statuso neturėjo.

Valstybinės kalbos statusas jai buvo suteiktas dar neatkūrus Lietuvos nepriklausomybės. 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba papildė Konstituciją 771 straipsniu: „Valstybinė Lietuvos TSR kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos TSR užtikrina lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu“.

Po poros mėnesių Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paskelbė, kad lietuvių kalba privaloma visiems vadovaujantiems darbuotojams. Per dvejus metus įmonėse, įstaigose ir organizacijose turėjo būti pereita prie raštvedybos ir susirašinėjimo lietuvių kalba. Buvo nustatytos sritys, kuriose privaloma vartoti lietuvių kalbą, iškelti reikalavimai didinti taisyklingos lietuvių kalbos prestižą, saugoti lietuviškus asmenvardžius ir vietovardžius, visokeriopai remti lietuvių kalbos institucijas.

1995-aisiais Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymą, kuriuo lietuvių kalba pripažįstama kaip oficialioji valstybės viešojo gyvenimo kalba: ja leidžiami teisės aktai, tvarkoma raštvedyba, finansiniai bei techniniai dokumentai, gyventojams garantuojama teisė valstybine kalba įgyti bendrąjį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą. Įstatymu reglamentuota valstybinės kalbos apsauga ir kontrolė, numatyta administracinė atsakomybė už įstatymo nesilaikymą. Šiuo metu Seime svarstoma nauja įstatymo redakcija.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Gru 2007 17:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Dėl gatvių vardų Vilniaus rajone kreiptasi į teismą

Evaldas Utyra, http://www.DELFI.lt
2007 gruodžio mėn. 7 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15251207

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo teismo nurodyti Vilniaus rajono valdžiai gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba. Į teismą Vyriausybės atstovas Jurgis Jurkevičius kreipėsi po to, kai rajono valdžia neįvykdė jo reikalavimo pakeisti gatvių pavadinimų lenteles, kuriose greta lietuviškų užrašų, gatvės pavadintos rusiškai, lenkiškai ar net visiškai nesuprantama kalba: Kiemelių gatvė virtusi ul. Kiemieliu, o Liepų alėja – al. Lipowa.

„Kadangi per įstatymų nustatytą savaitės terminą reikalaujami veiksmai nebuvo įvykdyti, be to negautas prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, Vyriausybės atstovas vykdydamas įstatymus kreipėsi Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis įpareigotų atsakingus valdininkus atlikti pareigas“, - teigė J. Jurkevičius.

Dėl gatvių pavadinimų Vilniaus rajone į Vyriausybės atstovą kreipėsi Valstybinė kalbos inspekcija (VKI), kuri jau metus siuntinėja raštus rajono savivaldybei dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.

„Vilniaus rajono Maišiagalos, Riešės, Raudondvario ir Sudervės gyvenvietėse kai kurių gatvių pavadinimų lentelėse užrašai yra ne tik lietuvių kalba, bet greta ir kitomis kalbomis. Tai prieštarauja įstatymui, tačiau rajono valdžia problemos nesprendžia“, - sakė J. Jurkevičius.

Šių metų sausio mėnesį atsiųstame rašte VKI Vilniaus rajono savivaldybės administracija pranešė, kad patvirtinus savivaldybės biudžetą bus skirtos lėšos naujų lentelių pagaminimui.

Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtis, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau, J. Jurkevičiaus teigimu, pastariesiems atvejams šios išimtis negali būti taikomos, todėl gatvių pavadinimų lentelės turi būti pakeistos.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

lenkijai dovanoti milijardai,, 2007 12 07 15:31

Lenkai žada tą patį elektros tiltą 15 metų, Lietuva atiduoda vis naujus objektus:

1. Mažeikių naftą. „Elektros tiltas mainais už Mažeikių naftą“- rašė ir rašo Lenkijos spauda, kalbėjo Lenkijos valdžia. Orlen jau buvo žlunganti įmonė . Lenkijos benzino rinka iki Varšuvos priklausė Mažeikių naftai.

2. Balstogės universiteto filialą, (dėl to Lietuva patirs milžiniškus žmogiškųjų išteklių nuostolius, beje Lenkija neleidžia 1 milijonui vokiečių steigti vokišką universitetą Lenkijoje); Lenkai planuoja pavadinti universitetą Stepono Batoro vardu, atsiimti pastatus priklausiusius Lenkijos okupacijos laikais ir t.t.

3. Pacų rūmus (Žečpospolita džiaugdamasi rašė, kad už kv. m. sumokėjo po 11 tūkst zlotų, tai yra beveik dvigubai pigiau nei rinkos kaina);

4. Panevėžio stiklą (atiduotas pusvelčiui, po to dar dalis skolų dovanota, tai yra padengė Lietuvos mokesčių mokėtojai. Kodėl?),

5. Dvarčionių keramiką (lobistas ir akcijų įsigijo žinomas Č. O.)

6. Vilniaus degtinę , Vaistinių tinklą „Gintarinė vaistinė“, PZU Lietuva (lobistas žinomas A. Plok.)

7. Tik lenkiškų Lietuvos mokyklų remontą, (nuolat vyko spaudimas Lietuvos valdžiai. Ir buvo nusileidžiama)

8. Mokesčio už TV Polonia transliacijas (skelbta Lenkijos Seimo puslapiuose, kad Lenkija išreikalavo) sumažinimas ir t.t.

LIETUVIŲ ŽUDIKAS PAGERBTAS LENKIJOJE, 2007 12 07 15:43

Kai kuriuose Dubingių kaimo trobose iki šiol išliko Z.Szendzielarzo vadovautų lenkų kovotojų paleistų kulkų žymės.

Politikai nemano, kad Lietuva turėtų reaguoti į Lenkijos Prezidento Lecho Kaczyńskio sprendimą aukštu apdovanojimu po mirties apdovanoti žmogų, žudžiusį taikius mūsų šalies gyventojus.

Zygmuntą Szendzielarzą, žinomą slapyvardžiu „Lupaška“, Lenkijos Prezidentas atgimimo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojo sekmadienį minint Lenkijos nepriklausomybės dieną. Šiose iškilmėse dalyvavo ir mūsų valstybės vadovas Valdas Adamkus.

Z. Szendzielarzo vardas lietuviams kelia baisius prisiminimus. 1944 m. birželio 23 d. šio žmogaus vadovaujami Armijos Krajovos (AK) 5–osios brigados partizanai ėmė žudyti Dubingių (Molėtų raj.) kaime gyvenusius civilius lietuvius.

Žudynės vyko ir aplinkiniuose kaimuose – Bijutiškyje, Joniškyje, Inturkėje ir tęsėsi dvi dienas. Lenkų istorikų skaičiavimais, nuo AK rankų tada žuvo iki 27 lietuvių, tačiau patys lietuviai skaičiuoja iki dviejų šimtų aukų. Liudininkai pasakoja, kad smogikų gailesčio nesulaukė moterys, ir net kūdikiai. Tai buvo „atsakas“ į ankstesnius įvykius Glitiškių (Vilniaus raj.) kaime, kur lietuvių policininkai sušaudė 37 civilius gyventojus, daugiausia lenkus.

„Šiuo klausimu mano komentaras bus skystas. – dienraščiui pripažino Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Justinas Karosas. – Nemanau, kad reikia apie tai diskutuoti, tai būtų žaizdos aitrinimas.“
Istorikas Arūnas Bubnys, pabrėžęs, kad galvoti, kaip reaguoti į skerdynių organizatoriaus pagerbimą, turėtų politikai, mano, kad kažkoks atsakas visgi turėtų būti. „Per Lietuvos ambasadą Lenkijoje galėtume pareikšti bent jau apgailestavimą“, – sakė jis.

Dėl 3 vaikų suvažinėjimo Prezidentas atstatydino ministrą ir komisarą, o dėl 15 vaikų ir 85 piliečių nužudymo plojo 2007 m. lapkričio 11 d.

„Kauno diena“, 2007 m. lapkričio 13 d.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Gru 2007 02:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

L.Jonušys. Kaip žlunga, arba klesti mūsų kalba

Laimantas Jonušys, http://www.lrt.lt
2007 gruodžio mėn. 19 d.

Tarpukario Lietuvoje kai kas iš tiesų perskaitydavo „Churchillis”, o ne „Čerčilis“, bet tada nebuvo televizijos, mažai kas turėjo radiją. Dabar padėtis kita: niekas neperskaitys „Bushas“, visi žino, kad tai yra „Bušas“.

Kai prieš porą metų atnaujinęs kompiuterį norėjau iš naujo atsisiųsti savo naudojamą interneto naršyklę „Mozilla Firefox“, man buvo automatiškai pasiūlyta imti lietuvišką variantą.“

Jeigu kam nepatinka kokie nors dabartiniai reiškiniai, tai imama gąsdinti juoda ateitimi ir, pavyzdžiui, sakoma: įstojus į Europos Sąjungą, mūsų žemės ūkis neatlaikys konkurencijos ir žlugs. Mūsų pramonė, žinoma, irgi žlugs.

Įvedus eurą, kainos bus kaip Vakaruose, o atlyginimai liks nepakitę. Jau antrą dešimtį metų šaukiama, kad išnyks kalba, žlugs kultūra, pražus tauta.

Ir dėl visko kalta vadinamoji Europa. Iš tiesų daliai bulvarinės spaudos žodis Europa jau virto keiksmažodžiu. Nors pastaraisiais šimtmečiais būtent iš Vakarų Europos, daugiausia per Lenkiją, mes gavome kone visą tą kultūrinį pagrindą, ant kurio dabar laikomės.

Taip pat gavome įrankius, įgalinančius saugoti, puoselėti ir platinti mūsų tautinę kultūrą. Juk savo visą folklorą užrašome rašto sistema, pagrįsta lotyniškais rašmenimis. Ar ne iš Vakarų Europos jie atėjo?

Provincialūs bandymai atsiriboti nuo Europos liudija nevisavertiškumo jausmą, negebėjimą pasijusti oriais europiečiais.

Ką gi daro ta kalbų žlugdytoja Europos Sąjunga? Nagi finansuoja didžiulių tomų vertimą į lietuvių kalbą.

Žvelgiant iš Briuselio (arba Londono, Paryžiaus), rodos, praktiškiau būtų išversti į mažas kalbas tik svarbiausias Europos Sąjungos nuostatas, o didžiules krūvas direktyvų pateikti tik didžiosiomis kalbomis.

Bet ne – viskas verčiama į lietuvių kalbą, kartu kuriami nauji terminai, ir šis procesas, prižiūrimas kalbininkų, turtina mūsų kalbą, plečia jos vartojimo ribas.

Ar nenukrypstu aš į kitą priešingybę, ar neimu visko piešti rožinėmis spalvomis, argi nėra problemų? Žinoma, yra, kada jų nebuvo? Anglų kalba per daug visur braunasi, tiksliau pasakius, mes patys ją per daug įsileidžiame.

Kartais galima pamanyti, kad net mūsų vaikai nuo pat mažens privalo dainuoti angliškai. Miestų erdvėse per daug globalizuotų niveliuotų iškabų, pavadinimų.

Iš tiesų „Coca-Cola Plaza“ skamba kaip triaukštis keiksmažodis. Nykiai atrodo, kai angliškomis iškabomis puošiasi lietuviškos firmos.

Tai nemalonūs reiškiniai, bet jie skęsta kasdien plūstančiame galingame lietuvių kalbos sraute.

Sakyti, kad šitos svetimybės pražudys lietuvių kalbą, tai tas pats, kas sakyti, jog žmogui gresia mirtis nuo keleto uodų įkandimų.

Labai keista girdėti keliamą triukšmą dėl svetimvardžių rašybos. Keista todėl, kad originali rašyba ėmė plisti jau 1989 metais.

Šiokios tokios kontroversijos būta jau tada, bet iš esmės originalios rašybos priešininkai atsibudo tik praėjus geram dešimtmečiui, 2000-aisiais metais.

Visų vardažodžių visuotinio lietuvinimo kovingų šalininkų nėra daug, tai daugiausia vyresnės kartos žmonės, ir jų kova jau pralaimėta – naujoji „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ nebebus perrašoma.

Bet kadangi pastaruoju metu jie vėl sukėlė didelį šurmulį ir jų argumentams žiniasklaida skyrė daug dėmesio, verta pakomentuoti.

Kad ir kaip suktum, faktas yra tas, jog šie žmonės siūlo grįžti prie sovietmečiu įsigalėjusios praktikos.

Kaip neseniai pripažino vienas iš jų, Arnoldas Piročkinas, tarpukario Lietuvoje nebuvo vieningos praktikos, o transkribavimo principas pirmą kartą oficialiai įtvirtintas „Lietuvių kalbos rašybos žodyne“, išleistame 1948 metais, taigi, stalinizmo laikotarpiu.

Kai daugelis užsienietiškų pavardžių į mūsų žiniasklaidą ateidavo tik iš rusiškų šaltinių, originali rašyba buvo sunkiai įmanoma. Atgimimo laikotarpiu padėtis labai greitai pasikeitė.

Bet štai praėjus devyniolikai metų vėl tenka žaisti tą patį nusibodusių argumentų tenisą. Svetimvardžių transkribavimo šalininkams pralaimint kovą jų retorika darosi vis dramatiškesnė, tai liudija kad ir frazė „Lietuvių kalbos išdavystė“.

Kartais norima parodyti, kad tie išdavikai yra tiktai blogoji Kalbos komisija. Bet iš tiesų šiais klausimais pasisako ir daug platesni kultūrinės inteligentijos sluoksniai.

Kadangi tie patys žmonės kartoja tuos pačius argumentus, priminsiu, kad 2001 metų sausio mėnesį viešą pareiškimą, pritariantį originaliajai vardų rašybai, pasirašė Gintaras Beresnevičius, Jurgis Kunčinas, Saulius Macaitis, taip pat Vytautas Ališauskas, Alfonsas Andriuškevičius, Osvaldas Balakauskas, Antanas Gailius, Sigitas Geda, Antanas A. Jonynas, Vanda Juknaitė, Romualdas Lankauskas, Kornelijus Platelis, Mindaugas Urbaitis, Saulius Žukas ir kiti. Matyt, kai kam atrodo, kad visi jie lietuvių kalbos išdavikai.

Kai stengiamasi priskaldyti kuo daugiau argumentų, griebiamasi klaidinimo. Kalbama apie kalbos sistemos griovimą, bet svetimvardžių rašyba kalbos sistemos nė nepaliečia, tai yra tik rašybos sistemos dalis.

Linksniavimui tai nedaro jokio poveikio. Bet su svetimų žodžių įtaka yra susijęs vienas reiškinys, kuris galėtų griauti kalbos sistemą. Tokios pavardės kaip Manet, Hugo, Degas niekada nebuvo linksniuojamos, kad ir kaip jas rašėme.

Bet kalbos sistemos sergėtojams kažkodėl neatrodo, kad tai yra griovimas ar išdavystė. Maža to, netgi mūsų bendrinėje kalboje yra nelinksniuojamų skolinių – esė, fojė.

Ir ne dabar jie atsirado, o buvo pripažinti jau tais laikais, kai vyravo tokia vardų rašybos praktika, prie kurios dabar mūsų oponentai siūlo grįžti.

Štai tokie nelinksniuojami daiktavardžiai tikrai galėtų kelti grėsmę kalbos sistemai, jeigu jų būtų daug.

Kai transkribavimo šalininkų paklausi, kodėl beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba, o mums tai turėtų būti per sunku, imama aiškinti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir linksniavimą.

Tačiau daiktavardžiai, o kartu ir svetimvardžiai linksniuojami visose sintetinėse kalbose – lenkų, čekų, kroatų, o estų arba vengrų kalboje linksnių sistema dar sudėtingesnė negu mūsų. Prie svetimvardžių jie prideda linksnių galūnes ir dėl to nieko blogo neatsitinka.

Svarbiausia, kad lietuvinimo šalininkai nori visiems per prievartą įbrukti savo modelį, o juk dabar egzistuoja diferencijuota praktika. Apie tai rašyta minėtame pareiškime:

„Kultūrinė ir kita rimtesnė spauda vartoja originalias asmenvardžių formas, o kaimui skirta, na ir bulvarinė spauda dažniausiai transkribuoja; be to, lietuvinama vaikams skirtuose vadovėliuose.“

Tarpukario Lietuvoje kai kas iš tiesų perskaitydavo „Churchillis”, o ne „Čerčilis“, bet tada nebuvo televizijos, mažai kas turėjo radiją.

Dabar padėtis kita: niekas neperskaitys „Bushas“, visi žino, kad tai yra „Bušas“.

Būtų dar geriau, jeigu televizija užsienietiškas pavardes ekrane visada pateiktų originalo rašyba – kartu žmonės girdėtų jas ištariamas, ir tai turėtų šviečiamąjį poveikį.

Komentaras skaitytas laidoje „Kultūros savaitė“
http://www.lrt.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Indr, 2007 12 19 14:53

Man nepriimtini žodžiai, kurių kamienas turi būti tariams pagal originalo kalbos (anglų - prancūzų - kinų) taisykles, o vientisai pridurta galūnė - pagal lietuvių.

Jie būtų priimtini, jei tarp skirtingoms rašybos tradicijoms priklausančių žodžio dalių būtų apostrofas.

Sinusas, 2007 12 19 15:59

O kaip anglai rašo lietuviškas pavardes? Anglų kalbos aš nemoku. Tai kaip skaitysiu angliškai parašytą pavardę? Autorius gerokai trenktas per galvą ir todėl jam lietuviški variantai nepriimtini. Ką gi, priimkite užuojautą...

Naivus, Jonušiui, 2007 12 19 16:05

Matyt, lenkai dar vis tebegyvena stalinizmo epochoj, nes nelenkiškas pavardes jie rašo savaip.

Naivus, Jonušiui, 2007 12 19 16:08

O latviai tebegyvena tarpukarinėj Ulmanio epochoj, nes net lietuvių pavardes jie priderina prie savo vardyno sistemos, plg. Zingers (ne Zingeris), Stanevičs (ne Stanevičus).

sinusui, 2007 12 19 16:15

anglai lietuviu pavardes raso taip kaip ir mes. Kankinasi bandydami perskaityti, bet savo uzrasytmo variantu nesusigalvoja.

Jiems tai psichologiskai daug lengviau padaryti, nes dar mokykloje jie mokomi skaityti ne tai kaip uzrasyta, o tiesiog atpazinti zodi ir ji pasakyti.

tiesa, be ilguju ir pauksciuku.

thunchuntjucshidjuauaitemebrenaisseaine, 2007 12 19 17:07

coca cola plaza, ypač toji plaza tikrai siutina, bent mane. Siutina dėl to, kad neįtikina, jog būtinai reikia tokio beprasmio gremėzdiško pavadinimo. Juk tas pastatas stovi Lietuvoj.Nebūtina vadint lakštingalėlėm ir vėjeliais, kaip anais kvailais laikais, bet visos plazos, sinemos, pabai, seišinai, - kvailystės.

Jei tas verslas toks jau silpnas, kad neturėdamas užsieninio vardo sužlugs - na... tegul ir žlunga, matyt, monkey bisnes. Va čia tai miega kalbos komisija, o neturėtų. Paprastam žmogui visai nerūpi, kad kažkas su kažkuo nesuderina, derina, prekės ženklas ir vardas neatitinka ir pan. - jis mato "kuolo plecių" ir jaučiasi išduotas; vis laikė save daugmaž kultūringu, kol tebeturi savo kalbą kaip bruknelę, anot Daukanto, - o pasirodo, piniguočiai kultūringesni, jiems ta kuolo plaza labai leistina... Tai ko širstam už rusiškus keiksmažodžius? juk tas pats galas.

O dėl Churchillo, Baudelaire'o, Maupassant'o, Vernais, Chakespeare'o ir kitokių lietuvio akiai keistokai, švelniai tariant, atrodančių, - nesutinku. Enciklopedijos reikalingos NEŽINANTIEMS, bet norintiems SUŽINOTI. Jeigu aš menkai težinau, kas tas Čerčilis, tai iš kur man gatavai žinoti, kad jo pavardė rašoma Churchill?? o kai jau ir tai žinosiu, velniam man ta enciklopedija? taigi negaliu visų kalbų mokėti! neprivaloma juk. Kas galėtų priversti? Tiesiog nepasinaudojama paprastam eiliniam žmogui prieinama, jį šviestis skatinančia sitema - rašyti svetimas pavardes ir pavadinimus dvejopai - ir originalia rašyba (nors... kaipgi rašyti kinų ar japonų žodžius?), ir sulietuvintai, ištarti įmanomai, nes tarti [baudelaire]negalima.Kol kas straipsnyje ir kitų pernelyg gudrių gudročių siūlymuose švietimas suprantamas tik vienaip: skaityk, neišprusęs, žmogeli, kaip nori - pats esi kaltas, kad nesupranti. O juk tereikia suprast ir tą žmogelį, ir jo neatbaidyt nuo visokių chetchepetceaetheneplepleple...

esmė, 2007 12 19 17:24

ne Čerčilyje ar Churchilyje, o Churchill'yje (ar gal Churchill'ėje ar Churchill'e?) - juk mūsų kalboje žodžiai yra linksniuojami, turi vyrišką ir moterišką gimines.

Tai yra pavardė ne tik įasmenina kažkokį žmogų, bet dar ir suteikia papildomos informacijos (pavyzdžiui, kokia yra žmogaus lytis ar šeimyninė padėtis), pavardės tarimas - irgi informacija apie žmogų. Be to, yra ir tam tikra lietuviška tradicija tarti taip, kaip girdime tariant, o ne rašant! (Na tik Čerčilis šiuo atveju gal greičiau turėjo būti Čiorčilis :)

Taigi, mechaninio galūnės pridėjimo nepakanka - reikia žinoti, apie ką rašai, kad nenurašytum į lankas (vargas žurnalistams, a ne :)). Ir dar - anglakalbiai lietuviškai neskaito, taip kad jiems pavardes tekste suprasti nebūtina - rašome juk sau, lietuviams.

rusas, 2007 12 19 17:24

nesuprantu - kam vartodami vardininka prideda prie uzsienieciu vardu ir pavardziu galunes -as, -is?

atvaziaves gyventi i Lietuva, pagalvojau - gal reikia sakyti ne Sabonis, o Sabonisas.

Aleksotas, rusui, 2007 12 19 17:28

O žinai, kodėl pagalvojai? Todėl, kad tavo kalboj vardininko galūnė nunyko. Pavardė _Ivanov_ yra be galūnės, ji atsiranda kituose linksniuose. Todėl ir lietuvių pavardžių vardininkas tau atrodo tarsi be galūnės. Linksniuoti lietuvių pavardes tačiau reikia ne pagal rusų kalbos modelį :)) Štai kodėl _Sabonis_, o ne _Sabonisas_. Nepersistenk :)))

rusui, 2007 12 19 17:31

ogi tam, kad būtų aišku, kokią galūnę kituose linksniuose vartoti.

Vaida, 2007 12 19 18:03

Straipsnis tikrai aktualus. Nuvykus į didmiestį nesuprantu kur randuosi- ar Anglijoje ar Amerikoje. Aplink vien Anglų kalbos įvairūs pavadinimai. Anksčiau buvom per prievartą rusinami, o dabar patys idiotiškai "nuanglėjame".

Krezas, 2007 12 19 18:55

Autorius arba naivus arba tiesiog neišsilavinęs.

Europoje yra dvi pagrindinės kalbų grupės.

Vienos, kaip anglų, prancūzų ir kt. remiasi tradiciniu, neretai atgyvenusiu, rašmenų naudojimu.Jų rašyba sustabarėjusi, nekintama, o tarimas pažengė į priekį ir atitrūko nuo rašybos tradicijų. Todėl anglai su prancūzais viena šneka, o kita rašo.

Taip nebūta fonetinėje kalbų grupėje. Čia raidė ir garsas, žodis ir jo tarimas sutampa. Lietuvių kalba nuo Martyno Mažvydo laikų parašyti tekstai yra fonetiniai. Ir jokių problemų - vienodai tariamas ir žodis, ir raštas. Panaši padėtis ir daugėlyje kitų Europos kalbų - lenkų, rusų, čekų, slovakų, vengrų ir t.t.

Tik kvailiai patys sau apsunkina gyvenimą. Mums nėra ko pereiti prie nefonetinės kalbos, nes fonetinė tik apsunkina skaitymą, tarimą ir naudojimą viešame gyvenime. Anglai su prancūzais neužpyks, kai supras fonetinės rašybos privalumus.

to Krezas, 2007 12 19 19:49

Autorius apie tai, matomai, nėra girdėjęs. Jam svarbiausia, kad būtų kitaip, nei tarybiniais laikais. Ir kad jaustųsi daug pranašesnis už savo tėvus, čerčeliuodamas žinomo žmogaus pavardę. Jo kolegos vargšai žurnalistai vieną vakarą ereliavo iš ekranų ir radijo bangomis, kaip puikiai sužaidė krepšininkas Dejuanas Kolinsas, Dežuanas Kolinsas, Dechuanas Kolinsas. Jis dar galėtų būti ir Colinsas, ir Solinsas. Gal autorius galėtų paskelbt savo nemokamą telefoną, kur prieš tariant vieną kitą žodį būtų galima su tokiu visažiniu pasitart?

Antanas K., 2007 12 19 19:55

Kai per televizorių žiūrim užsieny vykstančias sporto varžybas vietoj Šiškauskas lentoje matome Siskauskas, vietoj Chomičius matome Chomicius, o daugiau „apanglėję“ gal ir skaitysime Čomicius. Tai ko čia mums lenkti galvas prieš užsieniečius.

Pučiama migla apie svetimvardžių rašybą originalo kalba, o turima mintyje anglų kalba. Dabar informacijos daugiausia gauname anglų kalba, o iš jos atkurti originalą tai tas pats kaip anksčiau buvo sunku atkurti iš rusų kalbos.

ONA VINGIENĖ, 2007 12 19 20:16

Ir prancūzai,ir anglai nepripažįsta mūsų raidžių su paukščiukais - Š,Č,Ž - jų niekaip negalima įtikinti,kad šie garsai yra lygiateisiai mūsų abecelėje,kad tai mūsų kalbos raidės ir taip lietuvių pavardės rašomos labai iškreiptai.Reikia imtis darbo,nes čia jau kvepia žmogaus teisių pažeidimu,darkoma lietuvių kalba.

Ar čia užsakymas, 2007 12 19 20:39

kurti mums papildomas problemas? Juolab, kad niekas užsienyje mūsų nei vardų, nei pavardžių originaliai nerašo. Netgi nesiruošia rašyti ,,ė". Taip kad - nesvaikim. Ir atpažinlkim tikruosius pranašus, o ne apsišaukėlius.

Ο γλωσσολογος, 2007 12 19 20:43

Latviai rašo užsieniečių pavardes tiklatviškai,su latviškomis galūnėmis,net į leidimus gyventi Latvijoje.
Ar latviai kvailesni užmus?Ne.Jie tik labiau puoselėja savo kalbą.O kalba tai ne vien tik žodžiai,bet ir rašyba.Niekas niekur nerašo svetmvardžių originaliai,o tik taip kaip išeina su turima klaviatūra.Juk rašo Spokevicius,Zebertaviciute,bet ne Špokevičius,Žebertavičūtė,tai ko mes neriamės iš kailio kad tik originalui nenusižengtume?Kas iš to jei „teisingai“parašysyme,bet negalėsime perskaityti?Juk neišmoksime visų kalbų ir visų pavardžių skaitymo neiškalsime.

Benius, benius@freemail.lt, 2007 12 19 20:45

Aklai mėgdžiodami svetimas madas, oriais europiečiais nebūsime. Orūs būsime tik tada, kai branginsime gimtosios kalbos savitumą ir svetimvardžius rašysime lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateiksime kaip papildomą informaciją bet kurios pasaulio kalbos rašmenimis(skliausteliuose, knygų rodyklėse ir pan.). Tai vienintelis lietuvių kalbai priimtinas, skaitytojams patogus ir labiausiai informatyvus svetimvardžių pateikimo būdas.

Jį jau 19 a. pabaigoje pasiūlė Vincas Kudirka. Mūsų dienomis taip sutvarkyti svetimvardžių rašymą reikalauja tautinės savigarbos nepraradę įvairių profesijų ir įvairaus išsilavinimo žmonės.

O γλωσσολογος, 2007 12 19 20:49

Visi neabejingieji lietuviškai rašybai nepatingėkite pasirašyti šią peticiją:
-----------------------------------------------------------------------------------

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI VIKTORUI MUNTIANUI
LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI VIRGINIJUI DOMARKUI
LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO PIRMININKUI JULIUI SABATAUSKUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAMS

VIEŠAS KREIPIMASIS

DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!
2007 m. lapkričio 12 d.

http://www.peticija.lt/visos/131
http://www.peticija.lt/visos/131/signed

------------------------------------------------------------------------------------

taigi, 2007 12 19 20:59

Supratimo apie kalbą neturi, o vis tiek rašai. Nori įrodyti, kad esi aukščiau už stipriausius Lietuvos kalbininkus, kurie tikrai kalbos dalykus išmano. Deja, niekada nesuvoksi, kas yra lietuviškas tekstas, nes seniai jį supainiojai su anglišku... Gal net 1989 metais.

NETEISINGAI SAKOTE, 2007 12 19 21:19

kad nerašo originaliai.Priklauso nuo to kur esi,jei universitete,reikia juos paprasčiausiai išmokkyti užrašyti vardą ir pavardę lietuviškai[šifras tas pats - lotyniškas] tačiau jie nesupranta mūsų Č,Š.Ž.Išmokyti juos rašyti šiuos garsus neįmanoma

nelabs, 2007 12 19 21:27

Deja, su klaidomis jau skaito ir pranešėjai, ką bekalbėti apie ispanų ir prancūzų kalbas.

Originali arba sudurtinė rašyba nieko neduoda, išskyrus painiavą, tai reikalingapalyginus mažai grupei žmonių, ieškančių informacijos enciklopedijose. O šitie būtent ir yra apsišvietę, kad žinotų, pvz. kaip origanalo kalba rašomas Šatobrianas.

Taigi, L. Jonušio pamąatymai yra dar vienas anglofilų mėginimas pasiteisinti, ir toliau bandyti statyti svetimą vežimą prieš nuosavą arklį.
Ačiū už dėmesį.

To nelabs, 2007 12 19 21:47

Užrašyk, branguti, lietuviškai pavardę Wordsworth.

nelabs, 2007 12 19 21:57

Viljamas Vordsvortas, piguti.

rąsto nemato, 2007 12 19 22:05

kad taip rūpintųsi mūsų pačių pavardžių atlietuvinimu , kaip dabar kad svetimų sulietuvinimu

Kęstas, 2007 12 19 22:16

Pavardžių rašymas ne pagal tarimą - skaitytojo įžeidimas. Siūlau padaryti mažą eksperimentą. Su chronometru užfiksuokite laiką per kurį perskaitysite "Shakespeare" ir "Šekspyras". Pamatysite, kad antras variantas bus perskaitytas žymiai greičiau. Sovietmečiu kaip anekdotas skambėjo Petro Cvirkos ir Antano Venclovos pavardės kinietiškai. Tai - peduelasi civereike ir antuanasi vencilova. Bet kai pagalvoji, nieko nėra čia juokingo. Taip kiniečiai adaptavo svetimų šalių rašytojų pavardes.

praktikas, 2007 12 19 22:26

Dauguma svetimų pavardžių tik šmėsteli ir į apyvartą šnekamoje kalboje nepatenka ar neužsilaiko .Sunkiau radijo ir televizijos pranešėjams,bet tam jie ir profesionalai.Jei kuri svetima pavardė tampa išimtimi ir šnekamoje kalboje užsibūna ilgam ir naudojama pakankamai tankiai,tuomet ne nuodėmė savo reikalui turėti ir sulietuvintą užrašymo variantą,o daugumoje atvejų bereikalingas vargas.Vėlgi,netiksliai ištarti svetimą retą pavardę nedidelė nuodėmė,o štai naudoti iškreiptą užrašymą ir sarmata ir nepatogu,nes sunku atpažinti ir sugretinti užtikus originalą.Dokumentuose išvis neleistinas dalykas ,panašus į klastotę.

Kęstas-Praktikui, 2007 12 19 22:39

Kas gali spręsti kokia pavardė "prilips", o kokia užsieniečio pavardė išliks ilgai? Tas, kas paleido naują pavardę į visuomenės informacinę apyvartą, turi ją teisingai užrašyti pagal lietuviškas taisykles. Tai, žinoma, daug sunkiau, nei mechaniškai ją įterpti į lietuvišką tekstą, nesirūpinant nei tartimi, nei priimtinumu lietuvio ausiai. Todėl neatsakingi žiniasklaidininkai ir mėgaujasi svetimybėmis: nors ir nežmoniškai, bet tik kitoniškai.

REX, 2007 12 19 22:59

Rašyti transkribuotai, pirmą kartą skliausteliuose paminint originalią rašybą. Toks variantas - pats geriausias.

LABAI SENIAI ŽINOMAS, 2007 12 19 23:04

POSAKIS - GĖDA SAVOS KALBOS NEMOKĖTI.FW tamstos pasisakymas dvelkia užgaulumu.Lietuvių kalba yra oficiali ES kalba ir turi tokias pačias teises kaip ir bet kuri kita kalba.Šiuo klausimu reikia kalbėti konkrečiai ir aiškiai.Man regis rašantis tokio pobūdžio straipsnį, privalo giliau pažinti kalbos dėsnius.Nebūtina tuos dėsnius dėstyti straipsnyje,bet žinoti reikia,nes skaitytojas nujaučia,koks yra rašančiojo kalbos supratimas.

Žygeivis, 2007 12 20 01:06

Žlunga ar kyla lietuvių tauta ir kalba?

------------------------------- -------------------

Palyginkite padėtį Lietuvoje 1937 metais (po baisaus karo su daugybe priešų 1914-1921 metais; be Vilniaus; Klaipėda tik ką atkariauta) ir dabartinę Lietuvą - ir viskas bus aišku:

- be jokio karo sunaikinta visa pramonė ir žemės ūkis,
- lietuvių tauta sunyko jau beveik pusę milijono žmonių,
- žodis "lietuvybė" mūsų valdžios lūpose skamba kaip keiksmažodis...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Sau 2008 18:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Užduotis politikams – liepti svetimvardžius rašyti lietuviškai

Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt
2008 sausio mėn. 13 d.
http://whatson.delfi.lt/news/culture/ar ... d=15597222

Rašytojai, filosofai, kultūros, visuomenės veikėjai, vertėjai ir kalbininkai laužo ietis dėl svetimvardžių rašybos dokumentuose, žiniasklaidoje, verstinėje literatūroje bei kitur.

Daugiau nei 300 asmenų kreipėsi į Seimą, prašydami uždrausti rašyti užsieniečių vardus, miestų ar regionų pavadinimus, kitus svetimvardžius originalo kalba.

Kalbininkai savo ruožtu siūlo nedaryti šioje srityje didelių revoliucijų ir laikytis ligšiolinės tradicijos, mat esą nei vienas, nei kitas kraštutinumas nebūtų priimtinas.

Svetimvardžiai – lietuvių kalbos išdavystė

„Šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų, - teigiama Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui ir kitiems parlamentarams įteiktame kreipimesi. – Gimtajai kalbai neabejingos ir skaitytojų vargus suprantančios visuomenės dalies daugkartinius prašymus svetimvardžių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją – Kalbos komisija, dangstydamasi „europietiškumu“, išdidžiai atmeta“.

Anot pusketvirto šimto kreipimąsi pasirašiusių įvairių profesijų atstovų, visuomenė, „visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų, su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką“. Dėl to kalba esą prarado autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė.

Dalis kreipimosi autorių dalyvavo pernai lapkritį Rašytojų klube vykusioje diskusijoje. Joje buvo padaryta išvada, jog atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius yra ne europėjimas, o lietuvių kalbos išdavystė.

Kreipimosi autorius, tarp kurių yra rašytojai Juozas Aputis, Algimantas Baltakis, Jonas Liniauskas, Jonas Mikelinskas, poetai Justinas Marcinkevičius, Henrikas Algis Čigriejus, eksparlamentaras filosofas Romualdas Ozolas, kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Aldona Paulauskienė, filosofas Krescencijus Stoškus, papiktino „antikonstitucinis, lietuvių kalbos vartoseną siaurinantis“ Vardų ir pavardžių įstatymo projektas.

Jie pasiūlė šiam ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektui įvertinti sudaryti nepriklausomų, „principingų, savo dalyką gerai išmanančių, lietuvių kalbą branginančių“ specialistų, „laisvų nuo destruktyvaus, prasimanyto lietuvių kalbos „europinimo“ ir Kalbos komisiją pančiojančių įtakų“, grupę.

Liberali tvarka nesvetima ir kitoms šalims

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įsitikinusi, kad dabar galiojantys svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo principai „objektyviai atspindi dvi senas jų vartojimo lietuviškuose tekstuose tradicijas ir teikia visuomenei galimybę laisvai pasirinkti vieną kurią (t. y. vartoti originalias arba adaptuotas formas) arba abi išsyk“.

Todėl savo atsakyme į minėtą pareiškimą VLKK nurodė nepritarianti siūlymams privaloma paskelbti kurią nors iš šių tradicijų.

Pasirinktinės svetimvardžių vartojimo normos Lietuvoje galiojo ir tarpukariu. Europoje laikomasi nuostatos, kad svetimvardžiai priklauso skirtingoms kalboms kaip skirtingų nacionalinių kultūrų elementas, todėl jų nedera savintis. Šių žodžių rašymas originalią forma esą neturi įtakos kalbai.

Anot VLKK, lietuvių kalbos morfologija dėl to nėra pažeidžiama, mat autentiški tikriniai vardai turi būti priderinami prie lietuvių kalbos kaitybos sistemos.

Komisijos atsakyme primenamos dvi bylos, kuriose buvo apgintos lietuviškų moterų pavardžių vartojimo tradicijos (pridedant moterišką galūnę, tačiau leidžiant pasirinkti trumpesnę formą – ne Budrys, o Budrienė ar Budrė).

„Niekuo nepagrįstus kaltinimus savo kasdieniu darbu paneigia tūkstančiai Lietuvos žmonių – ne tik mokytojų, žurnalistų, rašytojų, redaktorių, vertėjų, mokslininkų, kultūros darbuotojų, politikų, bet ir mūsų jaunoji karta, lavinanti lietuvių kalbos įgūdžius mokyklos suole ar tobulinanti savo profesinę lietuvių kalbą aukštųjų mokyklų auditorijose“, - pabrėžė VLKK.

Siūlo neieškoti apynasrių

Šiomis dienomis į Seimą kreipėsi Lietuvių PEN centro ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, prašydamos nesiimti jokių pokyčių.

Abiejų sąjungų atstovai pritarė VLKK pozicijai ir išreiškė viltį, kad „svetimvardžių rašyba viešuose spaudiniuose bus laikoma iš esmės išspręstu klausimu, kuriam nereikia ieškoti apynasrių“.

Kaip DELFI sakė Lietuvos vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė, dabartinė liberali tvarka yra bene geriausia. Mat svetimvardžius galima rašyti pagal poreikį: grožinėje ir ypač vaikų literatūroje adaptuoti, spaudoje ar moksliniuose tekstuose palikti originalią pavardę, greta, jei reikia, parašant sulietuvintą variantą.

Kalbininkas Antanas Smetona taip pat siūlė vadovautis tradicijomis, kalbos mokslo kanonais ir pasauline patirtimi. „Kreipimąsi parašė maža, bet labai grėsminga ir kelianti daug triukšmo žmonių grupė. Nereikia čia nieko kurti“, - DELFI sakė jis.

Grožinės literatūros kūriniuose svetimvardžiai dažniau adaptuojami, tuo tarpu spaudoje laikomasi ir vienos, ir kitos tradicijos.

„Dėl žiniasklaidos negalima pasakyti vienareikšmiškai. Yra VLKK nutarimas, kuriame parašyta, kad vardus reikia adaptuoti, mat juos skaito ir ne visai išmanantys, - kalbėjo filologas. – Bet įsivaizduokite sporto skyrelį, kur kiekvienoje eilutėje būna po pavardę – jei greta originalo rašytume ir sulietuvintą formą, netilptume. Be to, yra tokių pavardžių, pavyzdžiui, afrikiečių, kurių sulietuvinti nesugebėsime“.

Komentuodamas siūlymą uždrausti svetimvardžius originalo kalba, A. Smetona pasiūlė prisiminti neseną patirtį: „Matėme, kas atsitiko su draudimais dėl alkoholio“.

Beje, prieš keletą savaičių kalbininkas ramino, kad lietuvių kalba, nors į ją ir ateina svetimvardžiai bei kitų kalbų žodžiais, gyvuos ilgiau nei kur kas populiaresnė anglų kalba.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://whatson.delfi.lt/news/culture/ar ... &com=1&s=1

nu, 2008 01 13 18:30

Reikėtų skirti užsieniečių svetimvardžius ir Lietuvos piliečių vardus ir pavardes. Taigi, užsieniečių vardai ir pavardės skliausteliuose gali būti užrašomos ir originalo forma. Įvairioje dokumentacijoje gali būti tik originalo forma.

Tačiau bet kokio užsieniečio, tapusio Lietuvos piliečiu pavardė į Lietuvišką pasą turi būti rašoma tik lietuviškai, pagal lietuvių gramatiką, su linksnių galūnėmis.

Pastaruoju metu paplito bjaurus, kalbą darkantis įprotis ne tik rašyti, bet net ir per radiją ar tv tarti Lietuvos piliečių kitataučių pavardes be linksnių galūnių (pvz.: nugalėjo boksininkas Jaroslavas Jakšto, šoka Romanas Čeburiak, Arturas Bajor - beje juokinga, kad vardą sako normaliai lietuviškai, o pavardę - be galūnės, teisingai turi būti: Jaroslavas Jakštas, Romanas Čeburiakas, Arturas Bajoras).

Lietuvių kalboje imta kalbėti taip, kaip atrodo geriau kitataučiams, nemokantiems ar blogai mokantiems lietuvių kalbą.

Svarbu pasiekti, kad Lietuvos piliečių pasuose pavardės būtų rašomos taisyklinga lietuvių kalba, lietuviškais rašmenimis, su linksnių galūnėmis.

Žygeivis, 2008 01 13 18:34

Štai kam naudingas lietuvių "išlietuvinimas" ir kas tai finansuoja (informacija apmąstymui):

"ES finansuojamose regioninės, socialinės ir kultūrinės integracijos programose, be deklaruojamo tautų kultūrinio atskirumo puoselėjimo ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo skatinimo, galima įžvelgti ir tam tikrą europinio kosmopolitizmo konstravimo tendenciją.

Ši tendencija jokiuose ES dokumentuose aiškiau neartikuliuojama, tačiau vykstančių procesų analizė suponuoja prielaidą, kad jų įtakoje Europoje bus formuojama europinė, bendru kultūriniu-istoriniu europietišku tapatumu pagrįsta kosmopolitinė kultūra.

Kokia ateitis laukia Lietuvos ir lietuvių šios kultūros kontekste?

A. Bielskis, apsvarstęs ES institucinės sąrangos sąveikos principus, daro drąsią išvadą, kad „Lietuvai, tapusiai Europos Sąjungos nare, nacionalinio identiteto praradimas tikrai negresia“

Ši įžvalga remiasi tik ES sutartyje deklaruojamais valstybių narių kultūrinių ir tautinių skirtingumų išlaikymo politikos principais.

L. Donskis pabrėžia, kad Europoje Lietuvos laukia neišvengiama kultūrinė kolonizacija."

Štai taip, ponai lietuviai - kadangi jau nuspręsta "aukščiau", kad mūsų laukia indėnų ir aborigenų likimas, taigi jau iš anksto mus pratina prie "teisingo lietuviško" užsieninių vardų rašymo ir skaitymo.

Tarp kitko, jau dabar Lietuvos įmonėse dirba daugybė viršininkų-užsieniečių, kurie ultimatyviai reikalauja, jog su jais būtų kalbama angliškai.

Taigi, pasprukome nuo "rusiškos meškos" ir pakliuvome į nasrus "angliškam vilkui".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Sau 2008 17:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Vakarozinios.lt
http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos ... avadinimas
2008 sausio mėn. 12 d.

Iš Lietuvos liko tik pavadinimas

Lietuviški parduotuvių, kino teatrų, kitų įstaigų pavadinimai beveik išnyko. Beveik visi verslininkai išsižada lietuvių kalbos. Jei ne menki užrašai apie taisomus batus... niekuo nesiskirtume nuo Amerikos. Vilnius, 2008-ieji, praneša dienraštis "Vakaro žinios".

Laužomi įstatymai

Lietuvos didmiesčiai turistams iš Didžiosios Britanijos, Airijos ar kitų anglakalbių šalių primena namus. Kone ant kiekvieno kampo juos pasitinka angliškos parduotuvių, barų iškabos. Retas save gerbiantis verslininkas, kurdamas naują įmonę mūsų šalyje, išdrįsta pavadinti ją lietuviškai. Vis dėlto nors Lietuvos įstatymai aiškiai draudžia registruoti užsieninius vardus, su retomis išimtimis, kuriama šimtai "nelietuviškų" įmonių, o jų savininkai lieka nebaudžiami.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra pateikusi įmonių vardų kūrimo taisykles. Jomis vadovaujantis negalima registruoti užsieninių vardų, vardų be galūnės. Išimtys daromos tik lotyniškiems ir graikiškiems vardams. Kitas saugiklis yra nustatytas dar civiliniame kodekse. Jame teigiama, kad įmonių vardus galima sudaryti tik pagal bendrines lietuvių kalbos taisykles, žodžiai taip pat turi būti lietuviški.

Pažeidėjų šimtai

Tad VLKK atstovai pripažįsta, jog net nuolat linksniuojamos įmonės LEO LT įregistravimas pažeidžia visus tris civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojančius vardų registravimo tvarką. Kalbos komisija yra įspėjusi Vyriausybę dėl šios problemos, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Pavyzdžiui vardai ir užrašai BIG, "Forum Palace" taip pat negali egzistuoti, bet jie niekur nedingsta.

Prieš kelerius metus pavadinimus registruodavo Valstybinis patentų biuras, kuriame dirbdavo kalbininkė, filtruodavusi visas pavadinimų klaidas. Prieš 3 metus šias funkcijas perėmė Registrų centras, neturintis kalbininkų. Reikalavimų, kad registruojant įmonių vardus būtų laikomasi civilinio kodekso nuostatų, Registrų centras taip pat neturi.

Klerkams nerūpi

VLKK atstovai pripažįsta, jog įmonės gali ir nemokėti šių taisyklių, tačiau, anot jų, valstybės įmonė Registrų centras piktybiškai pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, o ką jau kalbėti apie VLKK nutarimą. Esą nieko neįmanoma padaryti - į bet kokias specialistų pastabas Registrų centras nereaguoja. Tačiau šią ir kitas su antiistatymiškais įmonių vardais susijusias problemas turinti spręsti Valstybinė kalbos inspekcija taip pat tyli.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas apie šią problemą kalbėti atsisakė: "Būtų pernelyg ilga kalba."

Verslo elitui trūksta sąmoningumo

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona neslepia - lietuvių kalba tautiečiams kelia kompleksą. "Nereikia nė specialisto - reikia Zigmundo Froido. Yra vaikystės kompleksai, kurie dabar reiškiasi. Dabartinio verslo elito amžius savo šaknimis siekia sovietmetį, kuriame vakarietiškas pasaulis buvo labai gražus. Žmonės, "užsikompleksavę" šiame amžiuje, kai reikia pavadinti įmonę, jie ieško dievai žino ko. Bet kompleksus turi gydyti psichologai, o ne kalbininkai", - tikrąją problemą įvardijo A.Smetona.

Jis patarė, jog verslininkai Lietuvoje jau užimtą pavadinimą gali lengvai įregistruoti kad ir Latvijoje, tad pasiteisinimai - tušti. "Žinoma, yra tarptautinių įmonių, kurių vardai egzistuoja jau seniai. Tačiau yra įmonių, kurios, pavyzdžiui, pasivadina "Pravalas" ir motyvuoja, jog yra toks ežeras Lietuvoje. Tad įmonės lietuviškas vardas yra tik susipratimo klausimas. Yra dar vienas paradoksas - sovietmečiu parduotuvės buvo vadinamos ir rusiškai, ir lietuviškai. Dabar parašoma angliškai, o šalia įrašyti lietuviškai "pamirštama", - apgailestavo kalbininkas.

Lietuvių kalbos ir kultūros genocidas

Dainininkė Veronika Povilionienė neabejojo, kad tokios tendencijos žlugdo tautą. "Tai yra tiesiog Lietuvos, lietuvių kalbos žlugdymas, tai - lietuviškumo genocidas. Net ir tarptautiniai viešbučių tinklai kitose Europos šalyse turi tos šalies pavadinimą - Lietuvoje to nėra. Pavyzdžiui, dingo Neringa. O ką daryti žmonėms, kurie nekalba angliškai? Nusišauti, jei savoje šalyje nesupranti, kas parašyta?" - piktinosi pataikavimu užsieniečiams dainininkė.

Ji pyktelėjo, jog dėl kelių asmenų interesų vykdoma "nulietuvinimo" programa. "Nesuprantu kelių dešimčių "durnių", kurie tik galvoja, "kaip į mus pažiūrės užsieniečiai?" Taikom vardus, pavadinimus, bet kam? Galime didžiuotis, jog turime seniausią kalbą, bet apie tai tylima. Man tikrai labai širdy skauda. O šaukimas "Mes - europiečiai" mane stebina. Jei kas iki tol buvo aziatu, tai tegu džiaugiasi permaina. Bet mes esame ir lietuviai", - ragino nepamiršti V.Povilionienė.

http://www.vakarozinios.lt

Komentarai
http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos ... ?&comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Sau 2008 16:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą

Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
2008 sausio mėn. 18 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=15653422

Pramušę lietuvių - vienos iš seniausių indoeuropiečių kalbų - apsauginį sluoksnį, svetimžodžių virusai į ją plūstelėjo neregėtu srautu.

Nespėjant sukurti lietuvių kalbos daryba jiems pagristų atitikmenų, svetimžodžiai palaipsniui virsta naujaisiais tarptautiniais žodžiais - įteisintomis svetimybėmis, nelyg vėžinėmis ląstelėmis, ėdančiomis ne tik gyvą, daugiaspalvį ir išraiškingą lietuvišką žodyną, bet ir laužančiomis lietuviško sakinio sandarą, keičiančiomis lietuvišką minties dėstymo, jos išraiškos ir, bendrai paėmus, savitos pasaulėvokos ir pasaulėraiškos būdą.

Pridengti lietuviškomis galūnėmis svetimžodžiai seniai jau kerojasi mūsų žodyne ir mintyse vis gausėjančių skolinių ir taip vadinamų tarptautinių žodžių pavidalais. Modernios svetimybės, pateisinamos pažangos mitu, užmigdo mūsų budrumą ir nuskausmina jautrumą. Dažnas lengvai įtiki ir įtikinėja kitus, neva dauguma svetimžodžių lietuvių kalbai yra reikalingi ir netgi liudija kalbos pažangą.

Niekas neneigia, kad specializuotoms veikloms yra būtina turėti iš specializuotų terminų sudarytą savitą metakalbą, įgalinančią į tiriamus reiškinius pažvelgti iš šalies, be jausmų ir susitapatinimo (būdingo gimtajai kalbai) su jais. Viskas būtų gerai, jei svetimžodžiai liktų tik vadinamų specialistų specialiosios metakalbos savastim.

Bėda tame, kad ir savo kasdienę kalbą vis labiau užpildome šiais specialistų terminais. (Čia ir toliau straipsnyje naudojamus svetimžodžius išskiriu kursyvu).

Dar galima pateisinti svetimžodžių vartojimą kai nėra kitos išeities, nes nėra, nespėta arba neįstengta sukurti lietuviško atitikmens, o kalbamasis reiškinys ar daiktas mūsų kultūroje jau įsitvirtino ir prigijo. Nėra reikalo pulti ir galvotrūkčiais keisti jau įsigalėjusių ir lietuvių kalbos neatskiriama dalimi per laiką tapusių svetimybių (tokių kaip teatras, kompiuteris, futbolas).

Ne taip jau paprasta sukurti gerą lietuvišką atitikmenį. Tačiau negali būti pateisintas beatodairiškas mėgavimasis svetimžodžiais, užuot vartojus įprastus gyvus vaizdingus lietuvių kalbos žodžius. Vienas svetimžodis, gražiai pavadintas – tarptautiniu žodžiu, iš kasdienės vartosenos neretai išstumia net kokius 3-7 lietuviškus žodžius ar posakius, nekalbant jau apie išstumtųjų žodžių sinonimus.

Tad jau seniai pribrendo reikalas rengti ne eilinį “Tarptautinių žodžių žodyną”, bet “Didžiųjų svetimžodžių - parazitų sąvadą”, kuriame būtų atskleista, kokius mūsų kalbos žodžius ir posakius iš kasdienės vartosenos jie yra linkę išstumti ir kokiu būdu jų vartojimas iškreipia lietuvišką kalbėseną ir mąstyseną.

Štai, pavyzdžiui, į daugelio šnekovų smegenis įaugęs “kontroliuoti” (kontroliuojame situaciją, emocijas, save, keleivių bilietus, veiksmus, mintis, automobilį, aplinką, šiukšlių išvežimą, įstaigą…) išstumia tokius lietuviškus žodžius kaip: valdytis, susivaldyti, suvaldyti, išlikti ramiam, tikrinti, stebėti, sekti, užtikrinti, prižiūrėti, paklusti ir daugelį kitų, priklausomai nuo sakinio.

O kur dar: adaptuoti – pritaikyti, priderinti, suderinti…; aplodismentai – plojimai; demonstruoti – rodyti, parodyti, pristatyti, supažindinti...; efektingas – išraiškingas, įspūdingas, patrauklus, nepakartojamas...; emocingas – jausmingas, karštas, gyvas...; energingas – guvus, judrus, veiklus, nerimstantis...; harmoningas – darnus, tobulas; imidžas – įvaizdis, išvaizda; komentarai – pastabos, prierašai, aiškinimai; kompozicija – derinys, išdėstymas, sandara;

kontaktas – sąlytis, santykis, ryšys, sąryšis, santykių palaikymas, bendravimas, tarpusavio supratimas; ofisas – būstinė, raštinė, įstaiga; prerogatyva – išimtinė teisė, nuožiūra; publika – žiūrovai, lankytojai, klausytojai, visuomenė, žmonės...; partneris – pora, dalyvis, bendrininkas, bendradarbis, mylimasis, meilužis...; šou – pasirodymas, pramoginis renginys; tempas – sparta, greitis; vizitas – apsilankymas, svečiavimasis; ir dar begalė kitų.

Svetimžodžių narkotikai aptemdė mūsų protus tiek, kad jau net ir ko nors gyvybiškai svarbaus pristigę, šaukdamiesi pagalbos bei užuojautos, nebeprisipažįstam - “neturiu (to ir to)”, o sakome - “turiu problemų...” Užuot išreiškę abejonę ar priešingai, parodę pritarimą, viltį - “tikiu, netikiu, viliuosi, tikiuosi, nenusimenu, nenuleidžiu nosies” - jau sakome “esu pesimistas (optimistas)”...

O štai mūsų pačių įžiebta “žvaigždė” jau kreipiasi ne į žiūrovus - į publiką ir prašo ne “paplokite!”, o – “aplodismentai!” O gal dabar tokia šou projektų specifika, toks stilius - specialiai adaptuotas komunikavimui ir kontaktavimui su fanų publika?

Nuo baisios svetimybių griūties nebegelbsti Vyriausybės 2000 m. patvirtinta, bet taip ir likusi deklaratyvia “Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarka”. Nepajėgi nuo svetimžodžių kalbą apginti ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) su joje veikiančiu Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriumi. Kartais atrodo, kad šis bejėgiškumas nėra atsitiktinis, kad VLKK jau susitaikė su kalbos išdavystės nuodėmes atperkančiu “ėjimo į Europą” lozungu.

Galvoti šitaip verčia žūtbūtinis VLKK noras juridiškai įteisinti “autentišką” svetimvardžių rašybą ir net visų lotynišką raidyną naudojančių tautų diakritinius ženklus mūsų šalies dokumentuose. Tokie VLKK veiksmai šiemet sukėlė ant kojų ne tik kalbininkus, bet ir visą lietuvių kalbos likimu susirūpinusią visuomenę.

Visuomenė stojo ginti lietuvių kalbos ypatybės ir teisės - rašyti visus žodžius taip kaip jie yra tariami. Užvirė karšti ginčai ir dėl VLKK jau prieš 10 metų palaimintos chaotiškos svetimvardžių rašymo tvarkos, leidžiančios užsienietiškus asmenvardžius ir vietovardžius rašyti įvairaus pobūdžio leidiniuose ne pagal tarimą, bet pagal jų ”autentišką” išvaizdą.

Lapkričio 5 d. Vilniaus Rašytojų klubas alsavo tikra Sąjūdžio dvasia. Žymaus kalbininko prof. Vinco Urbučio knygos “Lietuvių kalbos išdavystė” 2-ojo leidimo pristatyme Vilniuje mūsų kalbos stojo ginti žinomi kalbininkai, rašytojai ir filosofai. “Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė? – klausė susirinkusieji. Po šio renginio buvo surašytas viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą „Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!“.

Gruodžio 2 d. Lietuvos radijo laidos “Literatūros akiračiai” dėka, visa Lietuva vėl išgirdo ilgai lauktą poeto Justino Marcinkevičiaus žodį: “Esame kalbinio imperializmo puolami – jam nėra valstybių sienų. Nori to ar nenori, bet objektyviai jam patarnauja ir gan uoliai patarnauja ir kai kurie garbūs kalbininkai, ir net pati Valstybinė kalbos komisija.

Tarytum mums dar neužtektų kiekviename žingsnyje rėkiančios viešųjų užrašų agresijos, pilnu balsu deklaruojame savo paklusnumą, tarnystę ir ištikimybę ne gimtajai kalbai, ne jos dėsniams, tradicijos logikai, o politikos ir kalbos biznieriams, verslo arba karjeros interesams.

Nejaugi mes patys dar sąmoningai ar nesąmoningai vykdome kažkieno užsakymą.”

Apie svetimžodžių keliamas grėsmes yra nekartą perspėjęs Vydūnas bei prieškario kalbininkai. Ši mūsų kalbos negalia gerai matoma ir mūsų išeiviams. Štai 2003 metais Čikagos rašytoja ir lituanistė N.Jankutė "Drauge" išspausdintame straipsnyje "Lietuviškas žodi, kur tu?" atkreipė dėmesį, kad iš Sovietinės vergovės ištrūkusios Lietuvos kalbą užplūdo svetimybės, daugiausia ateinančios iš savo technologijomis pirmaujančios JAV.

Viskas, kas iš buvusių uždraustų Vakarų ateina į postkomunistinius kraštus, vis dar atrodo teigiama ir tobula. Pasak N.Jankutės, Lietuvos periodika tiesiog mirga marga svetimžodžiais su prisegtomis lietuviškomis galūnėmis: analai, destrukcija, koncepcija, permanentinis, adekvatus, stresas, lyderis...

Jau ir į gyvąją kalbą skverbiasi asociacija ar aljansas vietoj sąjungos, draugijos, monstras - vietoje pabaisos ar baidyklės, nacija - vietoje tautos ir t.t.

Persirgę internacionalistinio komunizmo epidemiją su džiaugsmu įsiliejame į globalistinio kapitalizmo palaikomą visaip, visur, su visais, už pinigus integruotis pasiruošusią euroavinų bandą.

Ar išgyvenusi ir išlikusi sovietmečio rusifikacijos sąlygomis lietuvių kalba atlaikys naująją “europinimo” diktatūrą?

Vienas garbiausių šiandienos kalbininkų, „Kembridžo kalbos enciklopedijos“ ir knygos „Kalbos mirtis“ autorius Davidas Kristalas (David Crystal) pabrėžia, jog, kai tautiškumas silpsta, o išorinis spaudimas vartoti kitą kalbą stiprėja – kalba nunyksta ir miršta. Jo vertinimu per ateinančius 100 metų išnyks 50 %, t.y. apie 3000 pasaulio kalbų, nes kas 2 savaitės mūsų planetoje miršta mažiausiai po vieną kalbą.

Dėl to nepataisomą žalą patiria visa žmonija, o ne tik nykstančios kalbos vartotojai. Kalbų įvairovė būtina kultūrinės įvairovės sąlyga, o kultūrinė įvairovė, kaip ir genetinė įvairovė, yra būtina visos ekosistemos tvirtumui ir išlikimui.

“Tauta susikuria kalbą sau. Sau. Ne vakarams, ne Europai” (J.Marcinkevičius).

Per gimtąją kalbą patiriame savitą pasaulėvoką, per ją pasireiškia ypatingas pasaulio reiškinių pagavimo ir supratimo būdas, nepakartojamas ryšys su tautos praeitimi, istorija.

Mūsų Kalba mus įgalina savaip jausti, mąstyti ir suvokti. Tuo pasaulio pasaulėžiūrų paveiksle kalba yra neįkainuojama ir nepakartojama kosmoso galių reiškėja.

Amerikiečių eseisto O.Holmeso žodžiais: “Kiekviena kalba yra šventovė, kurioje saugomos ja kalbančių žmonių širdys”.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Žygeivis, 2008 01 18 20:56

Kai tik padorūs žmonės pabando paskelbti apie vis augantį pavojų lietuvių kalbai ir lietuvių tautai, tuoj pat į DELFI suguža krūva visokių išsigimusių kosmopolitų (apsimetėlių lietuvių: pusžydžių, puslenkių, pusrusių, "netradicinės orientacijos" ir pan....), kurie ima intensyviai "plauti" skaitytojams smegenis ir aiškinti, kaip gerai būtų nutautėti lietuviams, ir kartu su visais šitais mankurtais slinkti į jų "kosmopolitinį rojų".

Žygeiviui, 2008 01 18 21:02

Žygeivi, manau, tau ne vieta šiose diskusijose. Tai tu esi "išsigimęs", "apsimetėlis", "netradicinės orientacijos", "puslietuvis" ir "mankurtas". Pritaikyk visą šitą šlamštą sau ir eik atgal į smuklę, iš kurios atėjai. Prašyčiau. Chamams čia ne vieta.

Žygeivis, To Žygeiviui, 2008 01 18 21:02, 2008 01 18 21:11

Štai ir "išlindo" vienas iš mano paminėtų mankurtų - labai jau jiems nepatinka, kada jų kosmopolitiniai kėslai sunaikinti lietuvių kalbą ir lietuvių tautą paskelbiami viešai.

Ponas mankurte, gal galėtum bent jau savo slapyvardį paskelbti? Ar ir tai baisu padaryti?

************************

Gaila, kad DELFI vis dar nerodo IP - seniai laikas tai padaryti.

Iškart "išnyktų" daugybė visokių apsimetėlių, rašinėjančių dešimtimis įvairių slapyvardžių (ar iš vis be jų) ir bandančių įteigti skaitytojams savo "lietuviškumą" bei "masiškumą".

Liktų 3-4 "etatiniai" kosmopolitai, kurių IP akivaizdžiai parodytų jų buvimo vietą - toli gražu ne Lietuvoje.

Žygeiviui, 2008 01 18 21:22

Su tavimi bus diskutuojama, kai išmoksi rašyti kultūringai ir neįžeidinėti oponentų. O kol kas diskutuok su veidrodžiu, nacionaliste.

Žygeivis, To Žygeiviui, 2008 01 18 21:22, 2008 01 18 21:29

Tai gal vis tik prisistatysi mano, superanonimini, "oponente"? Ir viešai įvardysi savo ideologines pažiūras - jei jos, tavo nuomone, yra ne kosmopolitinės.

Aš juk savųjų pažiūrų neslepiu: buvau nacionalistu sovietmečiu (tiesa, tada KGB agentai vadindavo "buržuaziniu nacionalistu"), esu dabar (tik žodžio "buržuazinis" VSD agentų ataskaitose nebeliko) ir būsiu visada.

adis, 2008 01 20 19:59

"kodel sakome 'sovietu sajunga' o ne 'tarybu sojuzas'?"

Todėl, kad 'taryba' ir 'sąjunga' - du įprasti lietuviški žodžiai, neturintys neigiamo atspalvio (juk buvo ir Lietuvos Taryba, ir Šaulių sąjunga, ir kt. patriotinės organizacijos).

O 'Sovietų sąjunga' skamba svetimai ir šiek tiek paniekinamai - juk žodis 'sovietų' yra ausį rėžianti svetimybė. Tuo tarsi pabrėžiama, kad ir toji šalis mums buvo svetima, atnešusi daug blogo.

Taigi lietuvių kalbos normų buvo nepaisyta politiniais ir ideologiniais sumetimais. Būna ir taip.

Žygeivis, Dėl "šveplų" pranešimų, 2008 01 21 16:39

Pritariu, jog ir DELFI, ir kitos svetainės įdiegtų galų gale programą, kuri "valytų" "šveplus" pranešimus.

Galų gale, valstybinės kalbos įstatymas galioja ir Internetui.

Valstybinės kalbos komisijai laikas atsibusti ir "išlįsti" iš savo akademinių aukštumų, ir pradėti dirbti realų kasdienį darbą - "išvalyti " iš Lietuvos miestų ir gatvių ne tik rusiškus, lenkiškus, bet ir angliškus užrašus, kurie prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui.

Priversti sutvarkyti Internetinių svetainių "šveplą" kalbą. O kas netvarko - skirti baudas svetainių savininkams. Baudos greit "išmokys" taisyklingai rašyti lietuviškai.

Pasimokykite iš prancūzų, jei patys nežinote, kaip reikia puoselėti ir ginti savo kalbą bei raštą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Sau 2008 16:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Išvalykime lietuvių kalbą

Alternatyvi Valstybinės lietuvių kalbos komisija - siūlomi lietuviški naujadarai

Šaltinis - G.Kirkilas nežada homoseksualams galimybės įsivaikinti
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15728587

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

Žygeivis, Išvalykime lietuvių kalbą, 2008 01 24 14:55

Kviečiu visus tikrus lietuvius, neabejingus mūsų gimtajai kalbai, visada ir visur, kur įmanoma, vartoti tik lietuviškus žodžius. O jei jų trūksta - kurkime patys, nelaukdami kol "atsibus" Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Įdomu, kodėl šita komisija "miega", kada lietuvių kalba taip niokojama?

Čigonus romais vadinti sumanė, o visokiausius lytinius iškrypėlius toliau vadina angliškais (ir ne tik) žodeliais: homoseksualai, gėjai, lesbietės, ...

Kam reikalingi tie "importiniai" žodeliai, kada yra geras senas lietuviškas žodis "vištgaidžiai", kuris puikiai tinka visiems lytinių iškrypėlių ("homoseksualų") porūšiams apibūdinti.

O jei norite patikslinti, kokį vištgaidžių "porūšį" turite omenyje, tai galiu pasiūlyti naujus ir tikrai lietuviškus žodžius :

- "šiknadulkis" - vietoje "gėjus",
- "bobamylė" - vietoje "lesbietė".

To žygeivis, 2008 01 24 21:07

Ar dviejų siūlomų naujadarų nebus per mažai kreipiantis į Kalbos komisiją? Gali pareikalauti pateikti ir daugiau, kad atspindėtų visus likusius aspektus, bet tau nebus sunku, juk tokia laki vaizduotė.

Žygeivis, To To žygeivis, 2008 01 24 21:07, 2008 01 24 21:16

Vaizduote tikrai nesiskundžiu, todėl galimų naujadarų kiekį praplečiu:

Pavyzdžiui, sodomitų rūšys:

- šuniadulkis,
- karviadulkis,
- aviadulkis,
- ožkadulkis,
.......

ir taip toliau ...

Žygeivis, To Žodynėlis, 2008 01 24 22:04, 2008 01 24 22:16

Žodynėlis, 2008 01 24 22:04
pizlaižė
---------------------------

Ne visai teisingai - lietuviškai reiktų rašyti:

kūšlaižė arba kūšialaižė.

Žygeivis, 2008 01 24 22:30

to, Žygeivis, 2008 01 24 22:22
Nu bet kyla klausimas, kodėl savo fantaziją reiški čia :))) Ir būtent apie homoseksualius žmones. Galvoji jiems čia labai įdomu tavo žodynas.
------------------------------- -------------------

Tiesą sakant, lietuviškus pakaitalus įvairiems nelietuviškiems žodžiams rašau visai ne jums, o normaliems žmonėms. Po to atliksime tyrimą, kaip greit kurie naujadarai plinta visuomenėje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Musgaudis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Sau 2008 12:20

Užsiregistravo: 26 Sau 2008 18:48
Pranešimai: 99
Miestas: Kaunas

Hahaha. Labai teisingai!

Beje, tikrai pi*da ne lietuviškas žodis? Aš maniau, kad kildinama iš seno indo-europietiško "pi". pvz., pi > bi

Heteroseksualai dabar BOBADULKIAI?

Cituoti:

Sukūręs Ievą ir Adomą, Dievas tarė:

- Man dar liko du dalykai : pirmas - sisioti atsistojus......
- As As, - rėkė Adomas, - aš noriu - man tai tikrai palengvins gyvenimą!!

Ieva pasakė, kad jai tai nesvarbu ir Dievas davė tą galimybę Adomui. Adomas suklykė iš džiaugsmo ir nulėkė per Edeno soda sisiodamas ant medžių.

Jis bėgo per pliažą piešdamas piešinius ant smėlio su savo sisium.

Dievas ir Ieva žiūrėjo i vyrą, išprotėjusi iš džiaugsmo ir Ieva paklausė:
- O koks antras likęs dalykas, Viešpatie?
- Smegenys, Ievuže, smegenys...

Į viršų

Musgaudis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Sau 2008 19:55

Užsiregistravo: 26 Sau 2008 18:48
Pranešimai: 99
Miestas: Kaunas

*pisd-eH₂- vulva Russ. пизда (pizda), Lith. pyzda, Ltv. pīzda, Alb. pith, Scots Gaelic pit,

http://en.wiktionary.org/wiki/Appendix: ... pean_roots

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Vas 2008 18:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Kalbininkė: kadaise rusenome, dabar anglėjame

Jūratė Žuolytė, "Vilniaus diena"
2008 vasario mėn. 23 d.

Miesto vitrinos rėkia sunkiai suprantamais vardais, lietuviška iškaba jau tampa retenybe. „Liūdna matyti parklupusį Vilnių“, - apgailestauja miesto kalbos tvarkytoja Albina Šiupienienė.

- Kas bloga dairantis po Vilnių?

- Ilgiuosi jaunystės Vilniaus – kad ir su menkesniu užvalgiu, prastesniu apdaru, bet su neapsakomo grožio vardais. Būtent: Birutė, Gražina, Sigutė, Vaiva, Sadutė, Mėta, Rūta, Rožė, Žarija, Akimirka, Atžala, Vidudienis, Ridikas, Puriena, Pasaga, Gintaras, Šešupė, Klumpė, Ąžuolas, Lakštingala, Nemunas, Neris, Lokys, Sakalas, Šaltinėlis, Vyturėlis. Išvardijau kuo daugiau, galbūt kam nors patiks... Tai žodžiai iš praeities, kai buvome Maskvos glėbyje – be rusiškų pavadinimų ant pastolių, sienų ar langų vitrinose!

Ačiū Dievui, ištrūkome ir kas sau kaip zuikiai parūkome. Kadaise rusenome, dabar dienom anglėjame. Smetoniškai tariant, per greitai nutaustame. Globalizacija sujaukė mūsų protą, atšaldė jausmus... Kur kas parankiau šiandien „naujalietuviui“ į kosmopolitus išvirsti.

- Kodėl, jūsų manymu, lietuviški vardai pranašesni už užsieninius?

- Todėl, kad juose daugiau ar mažiau slypi tautos gyvastis ir savastis. Pavadinimai – lietuviški ar angliški – vienodai gražūs. Kas be ko, savi marškiniai arčiau kūno. Bet žodžiai nekalti – iš žmonių pareina nuodėmė.

- Dažnai lietuviai teisinasi tuo, kad jie vykdo tarptautinę veiklą ir todėl pasirinko nelietuvišką pavadinimą.

- Iki gyvo kaulo įgriso kasdieniai paistalai: „Ką pagalvos pasaulis? Juk mes Europos Sąjungoje! Užsienis mūsų nesupras...“ Anaiptol – išeiviai pasmerks. Ir Briuselis vargiai pagirs – veikiau tylės. Keista, dažniau tylima ir pačioje Lietuvoje.

Tiktai vienetams terūpi kalbos, kaip ir tautos, reikalai. Pripažinkime, nulietuvintas Vilnius lietuviui svetimas. Et, ką čia beišverkausi, tokia jau ta mūsų savivoka – per amžius pataikauti ir kinkas nuolat drebinti, kad tik negera darant neįtartų, nacionalistais neapšauktų...

- Nacionalistas, nacionalizmas, nacionalinis... Tik pastarasis ypač paplitęs vartosenoje.

- Visi to paties galo. „Nacionalinis“ tolygus žodžiui „tautinis“, o „nacionalistas“ – tarsi šovinistas – daugumai siaubą kelia. Gaila, „tautinis“ kai kam atrodo per menkas ir per siauras, užtat „nacionalinis“, nors ir tarptautinis, esą pasauliniu lygiu ir reikšmingesnis, ir svaresnis. Šitaip išvedžiodami patys sau prieštaraujame. Ten, kur tarybiniais laikais klijavom „valstybinį“, nūnai be proto ir saiko kišam „nacionalinį“. Kaip gražiai skambėtų – Valstybės dramos teatras!

- Kiek supratau, Nacionalinio stadiono pavadinimas nelabai patinka?

- Iš bėdos. Neseniai surengiau elektroninę apklausą dėl stadiono vardo. Iš 100 su viršum atsakiusiųjų daugiau kaip pusė nubalsavo už pavadinimą, kuriame buvo žodis „Lietuva“. Jei atvirai, toks pasirinkimas netikėtai mane nustebino ir maloniai nudžiugino. Būtų mano valia, įteisinčiau pavadinimą tiktai – „Lietuvos stadionas“ arba „Lietuvos arena“. Bet statybos sustojo…

- Vis dėlto kokius lietuviškus pavadinimus norėtumėte pagirti?

- Kai jų nedaug – norėtųsi pagirti kiekvieną be išimties! Šit kolegė Diana pastebėjusi Pilaitėje kylantį prekybos centrą „Pupa“. Belieka tikėtis, gal kur nors išdygs ir „Žirnis“. Antai ne per seniausiai Žvėryne duris atvėrė kavinė nuostabiu pavadinimu – „Blindė“. Ne Blindžių gatvė davė vardą (Blindė ne karklas ir ne gluosnis, bet į jį panašus – ankstyvą pavasarį pražysta kačiukais).

- Vilniečiai ir net užsieniečiai suglumo atsiradus sostinėje viešbučiui ir restoranui „Klaipėda“.

- Lenkiuosi žemaičiui, kuris nušluostė vilniečiams nosį. Skaičiau apie tai jūsų dienraštyje ir naiviai džiaugiausi – vis vienu lietuvišku vardu daugiau! Ir piktinausi keistais praeivių išvedžiojimais – neva prašalaičiai Vilnių sumaišysią su Klaipėda! Tada kodėl niekam nė motais regint pastatus, išrašytus valstybių pavadinimais: Amerika, Danija, Italija, Šveicarija, Kinija...

- Išties, menkas džiaugsmas, kai „Lietuvos“ ar „Vilniaus“ Vilniuje nėra?

Kuo „Vilniaus diena“ per prasta? Taigi, turbūt geras dešimtmetis, kai kino teatro „Vilnius“ patalpose įsikūręs italų „Benetonas“ su apranga, o „Vilniaus“ viešbutyje – madingasis „City“. Na, gerokai toliau, prie Seimo, esama pramogų ir verslo komplekso „Vilniaus vartai“. Daugelio nuomone, lipte prilipęs pavadinimas. Lietuviškas, skambus, aukštai iškeltas – tik ne į paradinę pusę.

Užtat einant nuo Gedimino prospekto regėti nevykęs pavadinimas „Ranga Group“ - teisėtas, nes registruotas kaip ženklas. Jaučiuosi prie „Vilniaus vartų“ prikišusi nagus, kadangi atšnekinau savo kraštiečius nuo 3 angliškų žodžių iškaboje. Kaip dzūkė dzūkams piršau „Dainavą“ – matyt, pabūgo. Šiaip ar taip, vienas kitas norėtų vadintis anų laikų vardais – nedrįsta: „Ką žmonės pasakys? Sovietmečio nostalgija apkaltins...“

- Ar neprasilenkiama su logika lietuviškuose pavadinimuose vartojant ženklus?

- Iš tikrųjų, viešuosiuose užrašuose anokie pavadinimai. Dažniausiai – ženklai, arba vadinamieji simbolinių vardų pakaitalai. Kai rašai žodžiais, nori nenori – privalai rašyti lietuviškai! Kas kita ženklintis: Valstybiniame patentų biure įregistruoji ką nori, ir turi. Nesvarbu, kad nesąmonė, bet pasaulietiška!

Ant kiekvieno kampo pilna įvairiausių žodinių „pusfabrikačių“: palacių, loungų (vienur taikliai paaiškinta: naktinis dykinėjimas), villų, pubų... Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Lvovo gatvėje šalimais Savivaldybės iškils ištaigingas kompleksas „Charisma Vilnius“... Tai bent būsianti graikiškoji malonė, dovana ar ypatinga Dievo malonė! Tik kam – Vilniui ar kam kitam – nuo Vilniaus. Dzūkiškų skibukių (vytinta dešra, pjaustyta griežinėliais) parduotuvių lentynose senokai pasigedau, o va, Dominikonų gatvėje atsirasiančioje „Beigelinėje“ (nepaisant kalbininkų nuomonės, nepagrįstai įregistruotas kaip ženklas!) Klaipėdos krašto beigelių (lietuviškai – poprasčių riestainių) bus prikepta į valias.

Apskritai ženklų radimasis viešojoje erdvėje tampa masiniu reiškiniu. O svarbiausia, kai verslui, arba asmeniniam interesui, užtikrinti parklupdoma valstybinė kalba – visa tai prilygsta nusikaltimui.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Žygeivis, 2008 02 23 00:57

Tautos Vienybės partija (Programos projektas)

Ištrauka:

3. Lietuvių kalba. Tautinės etninės vertybės. Kultūros, istorijos ir gamtinis paveldas.

Sunku perdėti lietuvių kalbos reikšmę visavertei nacionalinės kultūros raidai ir negausios tautos istoriniam likimui. Kiekviena kalba – tai ypatinga bendravimo, poetinio įkvėpimo ir pasaulio suvokimo versmė, būtina asmenybės atsiradimui ir augimui. Tačiau lietuvių ir latvių kalbos dar turi ir papildomą, neišmatuojamą mokslinę reikšmę visai civilizacijos raidai ir dvasinei žmogaus prigimčiai pažinti. Todėl Valstybė tiek administracinėmis, tiek ir ekonominėmis priemonėmis turi puoselėti lietuvių kalbą ne tik tam, kad tinkamai užtikrintų įvairius viešuosius poreikius, bet ir kad įtvirtintų jos pačios tęstinumą bei plėtrą kintančioje tikrovėje.

Globali, sparčiai kintanti aplinka dar nereiškia, kad kalbų maišymasis, supanašėjimas ar jų nykimas yra neišvengiamas. Atvirkščiai, mums, lietuviams, ji reiškia, kad dar gaivindami savo kalbą po sovietinės nelaimės laikų, mes ir vėl turime ginti savo tapatybę, nuolat lietuvinti savo pasaulėvaizdį. Mūsų šiuolaikiškumas turi būti siejamas ne su kokiu nors lietuvių kalbos nuvertinimu ar žalojimu, prisitaikant prie svetimų kultūrų ar mados srovių, bet su visuotinai reikšmingais lietuviškais mokslo ir meno pasiekimais.

Lietuvių Tauta egzistuos tol, kol jos nariai kalbės lietuviškai - tai yra pagrindinė sąlyga Lietuvių Tautos išlikimui.

Gali būti sunaikinta Lietuvos Valstybė, gali būti užgrobta dabartinė Lietuvos teritorija, lietuviai gali būti ištremti ar priversti išsikelti iš Lietuvos, bet Lietuvių Tauta išliks, jei išsaugos savo kalbą.

Tauta ir jos gimtoji kalba – Tautinės Valstybės aukščiausios vertybės. Jų žūtis sunaikina ir Valstybės egzistavimo prasmę. Todėl pagrindinė Tautinės Valstybės paskirtis – sudaryti tinkamas sąlygas Tautos bei jos gimtosios kalbos išlikimui ir klestėjimui jos istorinėje-etninėje teritorijoje.

Lietuvių kalbai užtikrinsime vienintelės valstybinės kalbos statusą, visuotinai privalomą Lietuvos teritorijoje.

Kaip tik todėl pats svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas lietuvių kalbai ir su tuo susijusiems dalykams. Šiuo metu tai būtų visų pirma visų pavardžių, vardų, vietovardžių, terminologijos, rašmenų sistemos ir kt., besąlyginės lietuviškos raštvedybos, lietuviškų viešųjų užrašų, išsaugojimui (Lietuvos Valstybėje - besąlygiškai, o už Valstybės ribų - tiek Etninėje Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje gyvenančių lietuvių tarpe – atsižvelgiant į esamas realias galimybes).

Tuo pat metu turi būti labai griežtai „užkertami“ bet kokie bandymai „išlietuvinti“ (ar kosmopolitizuoti) visus šiuos dalykus. O būtent tai dabar labai intensyviai vyksta - pradedant viešaisiais nelietuviškais užrašais; leidimu rašyti dokumentuose, knygose, spaudoje, TV, Internete ne lietuviškais rašmenimis pavardes, vardus, kitus užrašus; leidimas iškraipyti lietuviškas moterų pavardes, jas trumpinant; pardavinėjimas Lietuvos teritorijoje nešiojamų kompjuterių ir atskirų klaviatūrų, kuriose nėra lietuviškų raidžių, ir kt.

Tokia realybė, 2008 02 23 09:32

Nepalankiomis sąlygomis stojant į Europos Sąjungą, Lietuvai buvo padaryta didelė žala ne tik ekonomikai, bet ir lietuvių kalbai ir tautiškumui. Vakarų ir Europos Sąjungos dominavimas buvo ir yra viešai pristatomas kaip neginčijama ateities istorinė realybė, ir todėl Lietuvos valstybininkų istorinis tikslas – vadinamoji „integracija į Europos ir transatlantines struktūras“ – yra padarytas stabu, kuriam galima aukoti lietuvių tautą ir pačią Lietuvos valstybę.

Dabartinė padėtis yra labai palanki savo naudos siekiantiems politikams. Juk standartiniais lozungais, tokiais kaip „Einame į Vakarus“ ar „Europa reikalauja“, dabar yra pateisinami bet kokie sprendimai, kuriais dabartiniai Lietuvos valdovai siekia jei ne materialaus pelno, tai asmeninės šlovės.

Juk tiek kyla ginčų dėl to, kas asmeniškai turi pasirašyti vieną ar kitą „istorinę“ sutartį. Kiek yra pasakojama anekdotų apie pasišlykštėjimą keliančias dabartinių „valstybininkų“ peštynes dėl garbės būti „tuo, kuris atvedė Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO“, ar liguistas fantazijas tapti tuo, „kuris atstatė Valdovų rūmus“. Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje į valdžią ateina dvasios ligoniai, dėl kurių didybės manijos turi kentėti visa Lietuva.

http://www.lietuviais.lt

Gyvenantis Lietuvoje, 2008 02 23 10:41

Valdžiai nusispjauti, kai keli lietuviškumo puoselėtojai kalba apie mūsų kalbos išlaikymą, švarinimą.

Su padidinamuoju stiklu reikia ieškoti dabartinių "žvaigždžių", kurie pasivadintų lietuvišku pavadinimu. Ne pavadinimas, o atlikimas išgarsina dainininkus, lygiai taip pat ne restorano angliškas pavadinimas, o pateikto maisto ir aptarnavimo kokybė išgarsina restoraną, kavinę ar eilinę valgyklą.

Niekada neužmiršiu parduotuvės Karmėlavoje, pasivadinusios "shopu", kurios niekada nevalytos durys nuo nuo nešvarių rankų sluoksniu apskretusios buvo, o parduotuvės darbuotoja lankytojų akivaizdoje su peiliu savo panages švarinosi.

Artojas, 2008 02 23 11:49

Kol Lietuvą valdys ne lietuviai ir jų koloborantai taip ir gyvensime, juk Tautos ir valstybės naikinimui visos priemonės tinkamos.

Lietuvi, Tautieti , kada Tu suprasi, kad griovę tiek metų niekuomet nestatys.

Nejaugi Tu nebegali atskirti komunisto Tautos niekinojo, vagies ir melagio, nesilaikančio duoto žodžio, nors jis ir vadintusi socdemu, konservatorium ar kokiu nors liberalu nuo padoraus tautiečio ir vėl , už melą parduodi savo balsą išdavikui ir perėjūnui ?

Lietuvi, Tautieti.....kas Tau pasidarė ?

Levkai, 2008 02 23 15:24

Tu is tikruju esi levka.

Apie ka tu kalbi? Ar buvai kur nors, ar matei? Ar yra Italijoj angliskai pavadintu restoranu, o Prancuzijoje, o Svedijoje? Nieks nesikesina i pasaulinio tinklo pavadinimus. Hiltonai, MacDonaldai tokie yra visur.

Bet vietines imones vadinasi savo kalbos pavadinimais bent jau todel kad turistams simta kartu idomiau eiti i istaiga, kuri vadinasi Neringa nei i koki palace. Nes jeigu turistas trenkiasi i Lietuva, tai vadinasi ji domina vietinis kaloritas. Kitu atveju kam vaziuotu. Aisku, kokioj Afrikoj gali buti saugiau valgyti pasauliniuose tinkluose, ten bent neapsinuodysi.

Bet jeigu ant lusneles pakabinsi uzrasa "palace", tai juk netapsi Hiltonu. A ne?

roberui, 2008 02 23 17:42

Kaune rusiški užrašai Laisvės alėjoje kai kur buvo vos įžiūrimi, o ilgainiui po truputį dingdavo. Jei kur buvo, tai dviem kalbomis, o ne grynai rusiški.

Ar buvo nors vienas ansambliukas "Kalinuški", "Kumuški" ar kitokiu rusišku pavadinimu? Niekam net į galvą tokia mintis neateidavo.

Dabar vadinama grupė, nelabai angliškai veblenanti kratoli lietuviško pavadinimo, nes TA PRASME TIPO NEMODERNU.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Kov 2008 02:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Valdininkai atsisako nuplėšti gatvių pavadinimus lenkų kalba

Mindaugas Jackevičius, http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 3 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16181250

Radunska, Wilenska, Witautasa gatvės. Šie ir kiti gatvių pavadinimai lenkų kalba Šalčininkų rajone kabo šalia lentelių su lietuviškais gatvių pavadinimais. Valstybinė kalbos inspekcija bergždžiai bando įpareigoti rajono valdžią pašalinti lenteles su gatvių užrašais ne valstybine kalba. Nebijodami skiriamų baudų, vietos valdininkai atkerta, esą dviem kalbomis žymėti gatves nusprendė pačios bendruomenės.

http://g.delfi.lt/images/pix/file16181466_kkd.jpg

Valstybinė kalbos inspekcija Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui dar sausio viduryje nurodė užtikrinti, kad šios savivaldybės teritorijoje esančių vietovių gatvių pavadinimų lentelėse būtų vartojami tik lietuviški pavadinimai.

Pakartotinai patikrinus, paaiškėjo, kad nurodymas neįvykdytas: Eišiškių, Jašiūnų, Pabarės, Kalesninkų, Baltosios Vokės, Dainavos gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos. Pavyzdžiui, Eišiškėse gatvių pavadinimai išversti į lenkų kalbą: Akacijos g. – Akacjowa, Vytauto g. – Witautasa, Rapalionio g. – Rapalonisa. Panašiai yra ir kituose kaimuose bei mažesniuose miesteliuose Šalčininkų rajone, pvz., Naujoji g. – ul. Nowa, Gėlių g. – ul. Kwiatowa, Sodų g. – ul. Sadowa, Vilniaus g. – ul. Wilenska, Mokyklos g. – ul. Szkolna, Užtvankos g. – ul. Tamowa ir pan. Beje, pritvirtintos lentelės su gatvių pavadinimais – naujos.

Vasario 19 d. savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vasario 28 d. už „Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą“ jam paskirta 450 litų bauda.

Kariauti su bendruomene nenori

„Ne aš kabinau tuos užrašus, ir aš nevaikščiosiu nuiminėti. Daviau nurodymą, kad tai sutvarkytų seniūnai“, - DELFI sakė savivaldybės administracijos direktorius B. Daškevičius.

Tačiau seniūnai lentelių su gatvių pavadinimais lenkų kalba nenuėmę. Pasak B. Daškevičiaus, kyla problemų, nes minėti užrašai pritvirtinti ant privačių namų. Ant valstybei priklausančių pastatų, pasak jo, užrašų ne lietuvių kalba nebelikę.

Valdininkas paskirtos baudos kol kas nesumokėjo. Baudos skyrimą jis ketina skųsti teismui. „Matote, Kalbos įstatymas ir Tautinių mažumų įstatymas prieštarauja vienas kitam. Seniūnijos ar kaimo bendruomenė nusprendžia pakabinti, o paskui direktorius dėl to kaltas. Aš turiu kariauti su bendruomene“, - kalbėjo administracijos direktorius.

Anot pašnekovo, užrašų ne lietuvių kalba likę 6 iš 13 rajono seniūnijų.

Užrašų likę Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose

„Šalčininkų rajone aiškina, kad tų vietovių kaimų ir miestelių bendruomenės nutarė gatvių pavadinimus parašyti dviem kalbomis. Tai, jų manymu, pagrindas gatves rašyti keliomis kalbomis, nors tam prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Vyriausybės nutarimai“, - situaciją komentavo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas.

Pasak jo, pagal galiojančius teisės aktus gali būti parašyta tik viena oficiali įregistruota gatvės pavadinimo forma. „O jie dar susigalvojo išversti gatvės pavadinimą, parašyti dar ir lenkiškai, neva taip nori vietos bendruomenė arba kokie nors tarybos politikai“, - aiškino A. Dambrauskas.

Pasak inspekcijos viršininko pavaduotojo, kituose rajonuose gatvių pavadinimų ne lietuvių kalba pastebėti netekę. Jų belikę tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Jis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Šalčininkų mieste pavadinimai rašomi vien lietuviškai.

DELFI jau rašė, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nurodė Vilniaus rajono valdžiai pakeisti rajono savivaldybės teritorijoje iškabintas gatvių pavadinimų lenteles, kuriose greta užrašų lietuvių kalba, gatvės pavadintos rusiškai, lenkiškai ar net visiškai nesuprantama kalba: Kiemelių gatvė virtusi ul. Kiemeliu, o Liepų alėja – al. Lipowa. Tačiau nelietuviški gatvių pavadinimai nepanaikinti, o inspekcijos sprendimas vėliau apskųstas teismui.

Prieš porą metų DELFI rašė apie lentelę su gatvės pavadinimu rusų kalba Žemaitės gatvėje Trakuose.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Žygeivis, 2008 03 04 01:48

"Nebijodami skiriamų baudų, vietos valdininkai atkerta ..."
----------------------------

Žinoma, kai bauda 100 Lt, o ir tos neskiria, galima ignoruoti Lietuvos Valstybę ir jos įstatymus..

Tačiau jei bauda už Lietuvos Valstybės ir Lietuvių kalbos viešą niekinimą pirmą kartą būtų 10 000 Lt, o pakartotinė - 50 000 Lt, ir teisės dirbti valstybinėje tarnyboje panaikinimas 50 metų, tada labai greit susitvarkytų.

Bėda tik, jog Lietuvos Valstybę valdo "tapkiniai" mankurtai, geriau mokantys kalbėti lenkiškai, nei lietuviškai.

Žygeivis, 2008 03 04 22:08

------------------------------- --------------------
zzz, 2008 03 04 21:33
O idomu,ar kas nors pagalvojo,kad tie lenkiski uzrasai tai nera valstybines kalbos niekinimas,o tiesiog pagarbos zenklas gimtajai kalbai???
------------------------------- ---------------------

Tai ne pagarba gimtajai kalbai - beje, kokiai? - tai yra akivaizdus, nuo amžių besitęsiantis, lietuvių lenkinimas Vilniaus apylinkėse.

Pagarba būtų, jei lenkų okupuotose etninėse lietuvių ir jotvingių žemėse - Seinuose, Punske, Suvalkuose, Baltstogėje - atsirastų lietuviški gatvių (ir ne tik) užrašai.

O dabar net paminklą Seinų vyskupui Baranauskui neleidžia prie bažnyčios pastatyti su lietuviškais užrašais.

Žygeivis, 2008 03 04 23:03

------------------------------- ------------------
zzz to zygeivis, 2008 03 04 22:54
Ar tu idiotas,ar tik vaidini???As taves neklausiu apie Baranausko paminkla,kuris jau yra pastatytas Seinuose,as taves klausiu konkreciai,kokiu budu Lietuvos lenkai pakenke Lietuvos Respublikos interesams???
------------------------------- --------------------

Tu matyt, pats visiškas idiotas, jei klausi tokius klausimus - gal man priminti Lietuvos "lenką" - sulenkėjusį žemaitį Pilsudskį ir kitą Lietuvos "lenką" nuo Rimšės Želigovskį (o iš tikro sulenkėjusį Geležauską).

Gal nežinai, kaip jie ir jų kiti sulenkėję bendrai pakenkė Lietuvos Respublikai? Lietuva ir lietuvių tauta prarado trečdalį savo istorinių-etninių žemių, kurias šitų "lenkų" pagalba užgrobė Lenkija, o vėliau jau Gudija, bet ir Lenkijai Stalinas "atpjovė" gabalą Lietuvos bei Prūsijos ...

O gal priminti, ką išdarinėjo šitokie štai Lietuvos "lenkai" Armijoje Krajovoje Rytų Lietuvoje?

O ką jie išdarinėjo 1990-1992 metais - gal jau pamiršai? Kas norėjo Raudonąją Soliečnykų respubliką įkurti Lietuvoje?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Ginčas dėl gatvių pavadinimų gali persikelti į KT

Parašytas: 05 Kov 2008 17:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Ginčas dėl gatvių pavadinimų gali persikelti į KT

Dainius Sinkevičius, http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 5 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16208648

Vilniaus rajone gatvių pavadinimų lentelių rusų ir lenkų kalbomis nenorinti nukabinti Vilniaus rajono savivaldybės administracija Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir išsiaiškinti, ar Vyriausybės reikalavimas gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba neprieštarauja Konstitucijai dėl tautinių mažumų teisių pažeidimo.

http://g.delfi.lt/images/pix/file150194 ... didele.jpg

Šį reikalavimą rajono savivaldybei atstovaujantis Teisės skyriaus vedėjas Audrius Bulnis trečiadienį pateikė administracinį ginčą nagrinėjančiam teismui. Pasak jo, Vilniaus rajone gyvenantys tautinių mažumų atstovai pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją bei Tautinių mažumų įstatymą turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

„Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. visų gyventojų, todėl jie turi teisę, kad jų gyvenamosiose vietose gatvių pavadinimai būtų rašomi ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalba", - A. Bulnis mano, kad geriausiai būtų, jei į šį ginčą įsikištų KT.

Į teismą su skundu dėl Vyriausybės nutarimo nevykdymo kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, šioje byloje trečiuoju asmeniu yra patraukta Valstybinį kalbos inspekcija (VKI).

Būtent VKI Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui daugiau kaip metus siuntinėjo raštus dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.

Ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis gatvių pavadinimai yra iškabinti Maišiagaloje (Kiemelių ir Širvintų g.), Riešėje (Sporto g.), Raudondvaryje (Liepų alėjoje), Nemenčinėje (A. Mickevičiaus g.). Užrašų ne valstybine kalba aptikta ir Sudervėje, tačiau dėl to Vyriausybės atstovai į teismą nesikreipė.

A. Bulnis teisme pareiškė, kad gatvių užrašų ne lietuvių kalba yra iškabinta ir kitose Vilniaus rajono vietose, tačiau dėl jų pakeitimo Vyriausybės atstovas ir kalbininkai į savivaldybę nesikreipė.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija VKI buvo žadėjusi pakeisti lenteles tik tada, kai bus apsvarstytas naujas savivaldybės biudžetas ir tam bus skirta papildomų lėšų.

„Kaip bebūtų, šių gatvių pavadinimai bus iškabinti ne tik valstybine, bet ir tautinių mažumų kalba", - savo pozicijos tvirtai laikėsi A. Bulnis.

Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau šiems atvejams šios išimtys negali būti taikomos.

Ar savivaldybė bus įpareigota pakeisti gatvių pavadinimų užrašus tik į lietuvių kalbą, Vilniaus apygardos administracinis teismas ketina paskelbti kovo 15-ąją.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

kirvis, 2008 03 05 16:29

Polak-ui, 2008 03 05 16:20

Parodyk, kur Vokietijoje turkiskai gatviu pavadinimai parasyti arba Prancuzijoje arabiskai (kai kuriose priemiesciuose 70%+ arabu gyvena), yra vietu Anglijoje kur 70% indu gyvena, bet ar hindu parasyta?

Pagal, 2008 03 05 16:37

kokį kalbos saugojimo įsatatymą šis teisininkas pagrįs verčiamus gatvių pavadinimus nes Liepų ir Lipowa tai jau pavadinimo vertimas, tuomet išverskime ir pavardžių reikšmes ir miestelių bei kaimų pavadinimus, o koks tuomet skirtumas šūkis vienas, ,puoselėkime jautrias lenkų sielas,,

Kažkodėl lietuvių sielos visi nepuoselėjamos Lenkijoje.

Filologas, 2008 03 05 16:40

Taip. Taip, jūs čia nuo amžių, tik jūsų seneliai lietuviškai kalbėjo, o proseneliai be išimčių, ypač šiaurinėje ir vakarinėje rajono dalyje. Nuo amžių pas mus tik polonizacijos tradicija, kai visus verčia būti lenkais, ypač vietinius šio krašto žmonelius.

Bet polonizacija jau pralaimi, nedaug jau ir beliko, kada nusiramins ir virs marginalija. Juk jau nebeplūsta pas mus iš Baltarusijos „lenkai“, o ir šiaip slavakalbiai renkasi lietuvybę, ypač miestuose.

Žygeivis, 2008 03 05 16:43

Kol Lietuvą valdys "tapkiniai", geriau kalbantys lenkiškai, nei lietuviškai, tol Lietuva lietuviška nebus.

Lietuviai, rinkite tikrus lietuvius, o ne "tapkinius", tada ir tvarka visoje Lietuvoje bus lietuviška, o ne lenkiška, rusiška ar "tuteišiška"...

Algirdas, 2008 03 05 16:49

Kažkodėl tokių klausimų nekildavo Atgimimo laikais, kai visos rusų kalba gatvių lentelės buvo nuimtos. Dabar tuteišiai "šūdlenkiai" putoja ir nevykdo lietuvių valstybinės kalbos įstatymo. Ar vėl reikės autonomininkams tiesioginio valdymo?

artifexius, 2008 03 05 16:52

Net neabejoju, jog toks reikalavimas nebus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.Adresas yra iš esmės oficialus atributas, todėl būtų visiška nesąmonė, jeigu užsinorėtume rašyti gatvių pavadinimus ir arabiškai ar dar šimtu kalbų (tuomet ir oficialūs dokumentai turėtų būti rašomi ir kitomis kalbomis).

Jeigu konkrečios tautos asmenys nepajėgia suprasti lietuviškų pavadinimų, jie, nesimokydami lietuvių kalbos, iš esmės parodo didelė nepagarbą pačiai valstybei.

Juk LR Konstitucijoje aiškiai sakoma- valstybinė kalba yra lietuvių. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kai kurie asmenys turi kai ką apgalvoti. Be to, tautinių mažumų teisės nėra ribojamos, nurodant gatvių pavadinimus tik lietuviškai. Tik tuščia tai įrodinėti.

aiškinu, 2008 03 05 18:02

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato, kad šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis. Todėl pirmiausia tokie užrašai gali būti leidžiami tik susitarus su atitinkamomis šalimis dėl tokių pat lietuvių tautinių mažumų teisių šiose valstybėse.

Bet tautinių mažumų kažkokioje lokalioje vietoje esama ar tariama procentinė išraiška nėra pagrindas paneigti privalomos pagarbos valstybinei kalbai bei valstybėje galiojančių esmines teisės normas. Gatvių pavadinimai yra fonetiškai unikalūs, todėl atsižvelgiant į mažumų įstatymą galima būtų nebent pavadinimų transkripcija pvz. Liepų į Liepu, Sporto į Sporto ir pan.

Šiaip visa šita užsitęsusi lentelių akcija yra ne kas kitai kaip persunktas paniekos šovinistinio pobūdžio naudojimasis lietuvių tradiciškai didele tolerancija, supratimu ir geranoriškumu kitų tautų, jų tradicijų, taip pat religijų atžvilgiu, visa tai palyginus net europiniu masteliu.

Antanas, 2008 03 05 18:02

Lenkai šiame krašte yra okupantai ir siekia valstybinio ir tautinio nestabilumo. Jei jie save laiko lenkais,tai gali drąsiai kraustytis į Lenkiją ir ten prisižiūrėti lenkiškų užrašų. Lietuvoje reikia paklusti lietuviškiems įstatymams.

KT turėtų būti principingas ir ginti lietuvių interesus, nes Lietuva yra lietuvių valstybė.

Lenkų skundas panašus į ruselių skundus Europos teismams prieš Latviją ir Estiją arba burokevičininkų skundus prieš Lietuvą. Jie ten nelaimėjo, nes tai okupantų skundas. Toks pats likimas turi būti ir lenkams.

Skirgaila, 2008 03 05 17:52

Bet kokiu atveju Konstitucija yra aukščiau pagal teisinę galią negu bet koks įstatymas. Jos 14 str. labai aiškiai parašyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Konstitucinis Teismas jau nagrinėjo panašią situaciją, kai buvo kilęs erzelis dėl lenkiškų pavardžių rašymo. Tada vienareikšmiškai buvo pasakyta, kad viešajame gyvenime yra vartojama TIK lietuvių kalba ir nieko daugiau.

Net neabejoju, kad šiuo atveju nutarimas būtų identiškas ir jedinstvininkai liktų ant baslio sėdėt.

Tadas, guazimodo, 2008 03 05 18:18

Žmogus, pragyvenęs daugiau kaip 5 metus valstybėje ir nekalbantis tos valstybės valstybine kalba, nekalba ja dėl trijų priežasčių:

1.Dėl savo protinio atsilikimo.
2.Dėl savo menko kultūrinio išsilavinimo.
3.Dėl neapykantos tai valstybei, kurioje gyvena, ir jos žmonėms.

O dabar spėkit iš trijų kartų, kodėl niekas taip negerbia čia gyvenančių kitakalbių.

Dust, 2008 03 05 18:03

Iš LR ataskaitos Europos Komisijai už 2006 m.:

Rengiant minėto nutarimo projektą atlikta teisinė analizė parodė, kad tvarkos papildymas nuostatomis, leidžiančiomis oficialiai vartoti vietovių, gatvių ir kitų topografinių objektų pavadinimus tautinės mažumos kalba, neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnio nuostatų.

Žygeivis, 2008 03 05 21:57

A. Stulginskis kartą sakė lenkams: "Jei mano kailiniuose įsiveisė utėlės, tai kailiniai jau jų, ne mano?"

Tadas, Žygeiviui, 2008 03 05 22:39

Kalbuosi su tuo Žygeiviu, kuris rašo lietuviškai.

Taigi, su Tamstos nuomone apie tikrus lenkus, visiškai sutinku. Pats dirbau kartu su lenkų darbuotojais visą rudenį kapitalinio remonto metu "Mažeikių naftoje". Vertėjavo du Lenkijos lietuviai. Lenko-vilniečio paslaugų buvo atsisakyta. Gal jis ir mokėjo lenkiškai, tačiau jo lietuvių kalbos žinios buvo menkos. Bent aš tai pastebėjau.

Tikri lenkai iš Krokuvos ir jos apylinkių tikrai buvo labai malonūs žmonės. Bedirbdami daugelis kibo į lietuvių kalbos mokslus. Primityviai, aišku, bet pačios būtiniausios frazės buvo nepriekaištingai išmoktos. Mokiausi ir aš lenkiškai. Po dviejų mėnesių puikiai susikalbėjom be vertėjo. Man sekėsi lengviau.Ir aš tai supratau-lietuvių kalba jiems nauja kalba.

O kai pašnekėjom apie Lietuvos lenkus, tai mūsų svečiai sakė, kad labai gerai būtų, jei tie kurie laiko save lenkais bent 30% būtų tikri lenkai. Jie yra susidūrę netgi su tokiu faktu, kai lenku save vadina rusas arba baltarusis, gyvenantis Lietuvoje.Tarp atvykusių remontuoti gamyklą buvo ir tokių.

Mano motinos senelis irgi buvo kuo gryniausias lenkas, atvežtas į Lietuvą kažkur iš Krokuvos apylinkių sodinti ir prižiūrėti Rusijos grafų veisiamus parkus. Taigi ir aš esu šiek tiek lenkas. Tačiau tai man visai netrukdo būti Lietuvos patriotu ir vadinti save lietuviu. Viskas. Krepšinis tęsiasi.

Žygeivis, Tadui, 2008 03 05 22:48

Tą aš ir noriu pasakyti - kiekvienas lietuvis, išaugęs Rytų Lietuvoje, nuo mažens puikiai žino, kuo skiriasi tikri lenkai nuo "tuteišių - šūdlenkių". Skirtumas - milžiniškas.

Zuzana, 2008 03 06 10:23

Gyvenu Vilniaus rajone, mano šeima iki karo kalbėjo lenkiškai, lietuvių kalbą taip pat mokėjo puikiai. Galiu drąsiai teigti, kad 70 proc. lenkų čia tikrai negyvena. Lietuviškai nesuprantančių iš vis nesutikau.

Situacija pastaraisiais metais labai pasikeitė. Riešėje, Avižieniuose, Bukčiuose, Čekoniškėje, Sudervėje, Rastinėnuose, Bendorėliuose, Nemenčinėje ir kt. vietovėse intensyviai statomi privatūs namai ir dažniausiai juos perka ir stato visai ne lenkai ir net ne vilniečiai.

Lenkų rinkimų akcija, valdanti Vilniaus raj., daro viską, kad kuo ilgiau vietiniams negrąžintų žemės (blogiausia padėtis Lietuvoje), stabdytų jos pardavimą, paskirties keitimą, nerengia bendrojo plano, kuria dirbtines kliūtis natūraliems procesams, kad išlaikytų vietinį elektoratą bei vienvaldystę Vilniaus rajone.

Rezultatas - nuskurdinti vietiniai žmonės, jų vaikai negauna geresnio išsilavinimo, kuriama bereikalinga įtampa ir priešiškumas valstybei, kurioje gyvena, tuo pačiu iššaukiant nepalankią lietuvių reakciją.

Lenkais save vadinantys Dovgėlo (Daugelis), Jodėlo (Juodelis) ar ypač lenkas pavarde Kiškis - lietuviškai kalba geriau negu lenkiškai, bet mano giminės iš Vroclavo nelabai supranta vietinių lenkų dialektą. Tad visa ši problema dirbtinai pučiama tam tikros politinės jėgos interesų vardan, kvailinant vietinius žmones.

to Lietuvos lenke, 2008 03 06 11:23

Lietuvoje rašykim lietuviškai, Lenkijoje - lenkiškai, tada bus visiems gerai. Nereikia lįsti į Lietuvą su ta agresyvia polonizacija. Be to gatvės pavadinimas turi būti vienas, o ne du skirtingi.

lietuvis, 2008 03 06 12:40

Nuekite į Vilniaus žemėtvarkos skyrių - viskas taip pat, iš pradžių lenkiškai ant kabinetų užrašyta, tik tada lietuviškai, gal lenkynas čia Vilniuje pasidarė

Žygeivis, Šūdlenkiui Jazkai, 2008 03 06 14:29
Iš kur Lietuvoje atsirado šūdlenkiai:

Istorikas, 2007 01 24 14:05

Termino "šūdlenkis" kilmė

Iki Jogailai apkrikštijant Lietuvą, lietuviai 13-14 amžiuje dažnai įsiverždavo į lenkų gyvenamas žemes (ypač Krokuvos apylinkes) ir iš ten atsivarydavo į Lietuvą nemažai belaisvių, kurie tapdavo vergais.

Dažniausiai jie dirbdavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaruose įvairius sunkius ir purvinus darbus - prižiūrėdavo gyvulius, arklius, valydavo jų mėšlą (Rytų Lietuvoje tarmiškai - "šūdą") ir pan.

Tie dvarai buvo įsikūrę įvairiose vietose, bet pagrindiniai buvo aplink Vilnių, ypač link Rūdninkų girios. Ten tie belaisviai daugiausia ir vergavo.

Tais laikais katalikiškoje Europoje apskritai buvo nepriimta maudytis ir praustis, o lenkai-vergai ir norėdami nelabai turėjo tokią galimybę.

Žinoma, nuo jų sklisdavo klaiki smarvė, ir tai buvo vienas iš požymių, rodančių vergo kilmę.

Būtent nuo tų laikų iki šių dienų Rytų Lietuvoje lietuviai vietinius "lenkakalbius" vadina nelabai gražiu terminu "šūdlenkiai".

O lenkai nuo tų laikų, savo ruožtu, į jų žemes įsiveržiančius lietuvius pradėjo vadinti "pogany litwiny" (pagonys lietuviai). Tais laikais lenkams tai buvo jų didžiausio priešo ir grobiko simbolis.

Po to, kai Jogaila vedė lenkę Jadvygą, tą proga į namus jis paleido daug lenkų belaisvių-vergų. Kai kurie šaltiniai mini net 100 tūkstančių, nors šis skaičius akivaizdžiai padidintas. Vis tik aišku, kad tų "šūdlenkių" Didžiojo kunigaikščio dvare buvo gana daug. Žinoma, ne visi jie grįžo namo. Tuos, kurie liko Lietuvoje ir jų palikuonis lietuviai Rytų Lietuvoje ir toliau vadino "šūdlenkiais". Taip šis terminas atėjo iki mūsų dienų, nors apie jo istorinę kilmę mažai kas bežino.

Tiesa, vėliau juo imta vadinti ne tik lenkus-vergus ir jų palikuonis, bet ir visus suslavėjusius baudžiauninkus, o po 1 pas. karo lietuvių tarpe tai tapo bendru terminu, apibūdinančiu visus lenkakalbius Rytų Lietuvoje.

Beje, "šūdlenkiais" vadino ne visus "lenkakalbius" - tuos "lenkus", kurie dar visai neseniai kalbėjo lietuviškai, bet lenkų okupacijos metais, siekdami padaryti karjerą, "persirašė" lenkais, vietiniai lietuviai vadino "išverstaskūriais", taip juos skirdami nuo "šūdlenkių".

Žygeiviui, 2008 03 06 16:10

Jūsų pasakojimas man daug ką paaiškina. Kartais Vilniaus raj. pavežu lenkus kaimiečius (užjaučiu pakelėj šąlančius), pasikalbu apie gyvenimą (tik reikia atsidaryti langą). Pasižiūrėkit į jų sodybas, į jų aplinką - žmonės skurdžiai gyvena. Kaip tos lenkiškai pavadintos gatvės atrodo! Duobė ant duobės, pakelės prišiukšlintos. Gal rajono valdžia ne tiek lentelėmis, bet savo tautiečių gyvenimo sąlygomis daugiau galėtų rūpintis. Man tai žmonių gaila. Ir ne gatvių pavadinimai čia problema. Yra ką veikti lenkų partijoms ir kultūrininkams.

tai to euro, 2008 03 06 14:31

pasiskaityt istorija. Iki tol, kol Rusijos imperija nepradejo kontroliuoti Suomijos, t.y. Aleksandras II neleido suomiams rasyti dokumentus (administracijoje vartoti) suomiu kalba, visur dominavo svedu, todel siandien Helsinkyje stovi jam paminklas, nes jis isgelbejo suomiu kalba nuo svedu kalbos isigalejimo. Taigi ne visa Suomijos istorija vien geru santykiu su Svedija pasakojimas, buvo ir ten "Zeligovskio maistu"

2 tai to euro, 2008 03 06 15:56

švedų kalbos įsigalėjimą Suomijoje sustabdė vietos šviesuomenė ir aukštuomenė (kilusi iš Švedijos ir kalbanti švediškai). Jie sąmoningai ėmė mokytis suomių kalbos ir rodyti pavyzdį net nutautėjantiems suomiams.

Todėl suomiai dabar ir švedų kalbą gerbia, nes buvo pasielgta civilizuotai.

O lenkiškai kalbantieji tik stengėsi prijungti Lietuvą prie Lenkijos, arba bent atplėšti gabalą Lietuvos, todėl lenkų kalba visada buvo Lietuvą naikinęs priešiškas veiksnys ir yra nepageidautinas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Geg 2011 11:58. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Kov 2008 15:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Teismas nurodė pakeisti slaviškus gatvių pavadinimus

Dainius Sinkevičius, http://www.DELFI.lt
2008 kovo mėn. 15 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16328026

Vilniaus rajone gatvių pavadinimų lentelių rusų ir lenkų kalbomis nenorinti nukabinti Vilniaus rajono savivaldybės administracija per mėnesį privalės jas pakeisti. Taip šeštadienį nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvoje yra valstybinė kalba – lietuvių, todėl visi gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba. Įvairiuose teisės aktuose numatytas išimtis, kad užrašai gali būti rašomi ir gausiai apgyvendintos tautinės mažumos kalba, teismas laiko tik bendro pobūdžio galimybe.

Vilniaus rajono savivaldybė jai nepalankų sprendimą dar galės apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tai savivaldybės teisininkai greičiausiai ir padarys.

Teisėjų kolegija atmetė savivaldybės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo, ar Vyriausybės reikalavimas gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba neprieštarauja Konstitucijai dėl tautinių mažumų teisių pažeidimo.

Savivaldybė manė, kad Vilniaus rajone gyvenantys tautinių mažumų atstovai pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją bei Tautinių mažumų įstatymą turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Esą Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. visų gyventojų.

Į teismą su skundu dėl Vyriausybės nutarimo nevykdymo kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, šioje byloje trečiuoju asmeniu yra patraukta Valstybinį kalbos inspekcija (VKI).

Būtent VKI Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui daugiau kaip metus siuntinėjo raštus dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.

Ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis gatvių pavadinimai yra iškabinti Maišiagaloje (Kiemelių ir Širvintų g.), Riešėje (Sporto g.), Raudondvaryje (Liepų alėjoje), Nemenčinėje (A. Mickevičiaus g.). Užrašų ne valstybine kalba aptikta ir Sudervėje, tačiau dėl to Vyriausybės atstovai į teismą nesikreipė.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija VKI buvo žadėjusi pakeisti lenteles tik tada, kai bus apsvarstytas naujas savivaldybės biudžetas ir tam bus skirta papildomų lėšų.

Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau šiems atvejams šios išimtys negali būti taikomos.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

tautietis, 2008 03 15 14:02

Tie kagėgistiniai separatistai nenurims, kol nepajus tvirtos valstybės rankos. Toks jų elgesys parodo, kad vyriausybė prastai atlieka tautinių mažumų integravimo funkciją arba visai jos neatlieka.

Žygeivis, 2008 03 15 14:07

------------------------------- ----------------
Kodėl užkliuvo, 2008 03 15 14:03
tik slaviški pavadinimai,o kaip jums patinka pvz.SIEMENS ARENA,HOLYDAI INN,PLAZA HOTEL,ir t.t nuo kada anglų kalba pasidarė LT valstybinė?
------------------------------- -----------------

Todėl, kad buvę KGB agentai dabar dirba CŽV.

DD, 2008 03 15 14:06

ar ne laikas isvaikyti ta lenku savivaldybe ir rajona restukturizuoti taip, kad lietuviai jaustusi gyvenatys Lietuvoje, o ne Lenkijoje? jei lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, subega gerbti Lenkijos istatymus ir ten gyvenancius lenks, tai kodel Lietujoje gyvenantys lenkai nesugeba gerbti Lietuvos istatymu ir cia gyveanciu lietuviu?

Žygeivis, Ne šunlenkiai, o šūdlenkiai, 2008 03 15 14:03

Istorikas, 2007 01 24 14:05

Termino "šūdlenkis" kilmė

Iki Jogailai apkrikštijant Lietuvą, lietuviai 13-14 amžiuje dažnai įsiverždavo į lenkų gyvenamas žemes (ypač Krokuvos apylinkes) ir iš ten atsivarydavo į Lietuvą nemažai belaisvių, kurie tapdavo vergais.

Dažniausiai jie dirbdavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaruose įvairius sunkius ir purvinus darbus - prižiūrėdavo gyvulius, arklius, valydavo jų mėšlą (Rytų Lietuvoje tarmiškai - "šūdą") ir pan.

Tie dvarai buvo įsikūrę įvairiose vietose, bet pagrindiniai buvo aplink Vilnių, ypač link Rūdninkų girios. Ten tie belaisviai daugiausia ir vergavo.

Tais laikais katalikiškoje Europoje apskritai buvo nepriimta maudytis ir praustis, o lenkai-vergai ir norėdami nelabai turėjo tokią galimybę.

Žinoma, nuo jų sklisdavo klaiki smarvė, ir tai buvo vienas iš požymių, rodančių vergo kilmę.

Būtent nuo tų laikų iki šių dienų Rytų Lietuvoje lietuviai vietinius "lenkakalbius" vadina nelabai gražiu terminu "šūdlenkiai".

O lenkai nuo tų laikų, savo ruožtu, į jų žemes įsiveržiančius lietuvius pradėjo vadinti "pogany litwiny" (pagonys lietuviai). Tais laikais lenkams tai buvo jų didžiausio priešo ir grobiko simbolis.

Po to, kai Jogaila vedė lenkę Jadvygą, tą proga į namus jis paleido daug lenkų belaisvių-vergų. Kai kurie šaltiniai mini net 100 tūkstančių, nors šis skaičius akivaizdžiai padidintas. Vis tik aišku, kad tų "šūdlenkių" Didžiojo kunigaikščio dvare buvo gana daug. Žinoma, ne visi jie grįžo namo. Tuos, kurie liko Lietuvoje ir jų palikuonis lietuviai Rytų Lietuvoje ir toliau vadino "šūdlenkiais". Taip šis terminas atėjo iki mūsų dienų, nors apie jo istorinę kilmę mažai kas bežino.

Tiesa, vėliau juo imta vadinti ne tik lenkus-vergus ir jų palikuonis, bet ir visus suslavėjusius baudžiauninkus, o po 1 pas. karo lietuvių tarpe tai tapo bendru terminu, apibūdinančiu visus lenkakalbius Rytų Lietuvoje.

Beje, "šūdlenkiais" vadino ne visus "lenkakalbius" - tuos "lenkus", kurie dar visai neseniai kalbėjo lietuviškai, bet lenkų okupacijos metais, siekdami padaryti karjerą, "persirašė" lenkais, vietiniai lietuviai vadino "išverstaskūriais", taip juos skirdami nuo "šūdlenkių".

Žygeivis, 2008 03 15 14:41

------------------------------- -------------------
To Žygeivis, 2008 03 15 14:35
tai tu nori pasakyti kad tu šudlenkių kultura buvo tokia kad lietuviai pereme lenkų kalba. Pagalvok ką rašai.
------------------------------- -------------------

Lietuvių didikai ir dalis bajorų perėmė ne smirdančių šūdlenkių kultūrą, o karaliaus dvaro kultūrą.

Bet šių didikų ir beveik visų bajorų sulenkėję palikuonys jau seniai pabėgo į Lenkiją ar dar tolimesnius užsienius.

O Lietuvoje dabar liko tik šūdlenkių ir išverstaskūrių palikuonys.

Puslenkis, 2008 03 15 15:17

Tai vis Maskvos užmačios ypač paaštrėję po Kosovo nepriklausomybės - kiršinti lietuvius su Vilniaus krašto lenkais.Lenkai nepasiduokite kiršinami, o būkite atsidavę Lietuvos Respublikai:

kalbėkite ir rašykite seniausia arijų kalba - lietuvių kalba, mažiausiai pakitusia ir maišyta.Tuo didžiuokitės, kad padėsite išsaugoti mūsų ir Jūsų protėvių kalbą, reikalingą istorijai ir kitų kalbų pažinimui.

Jonas, 2008 03 15 15:26

Būtų galima ir nutylėti lenkiškas iškabas, kaip kad daug skriaudų tolerantiški lietuviai nutyli. Turi būti riba lenkų nacionalistų išsišokimams.

Savivaldybių merai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tautinės nesantarvės kurstymą.

Negalima nutylėti pasikėsinimus į lietuvių tautinį suverenitetumą, įžeidinėjimą, krašto lenkinimą per mokyklas ir bažnyčią.

Lenkiškų iškabų įteisinimo siekimas suprantamas kaip Vilniaus krašto tolesnis lenkinimas ignoruojant šalies įstatymus ir ieškant spragų ES įstatymuose. Gėda!

MKS, 2008 03 15 15:29

Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir tuo viskas pasakyta. Vieną kartą už įstatymo pažeidimą reikia nubausti ir baigti tas diskusijas.

Taip vadinamos tautinės mažumos turi suvokti, žinoma, jei nors kiek galvoja, kokioje valstybėje gyvena ir kokios valstybės įstatymus turi vykdyti.

Mažas pastebėjimas - kodėl lenkai netoleruoja Suvalkuose lietuvių kalbos, nors tai nuo Lietuvos atplėštos žemės?

Žygeivis, 2008 03 15 15:49

------------------------------- ---------------------
Žygeiviui, 2008 03 15 15:46
Lenkai domisi, kada galės susigrąžinti Vilniaus kraštą
------------------------------- ----------------------

Tada, kai vokiečiai susigrąžins Dancigą, o lietuviai ir jotvingiai - Varšuvą.

Žygeivis, 2008 03 15 15:58

------------------------------- -----------------------
Žygeivis, 2008 03 15 15:50
Tamsta apie jotvingius nesąmones kalbat. Varšuvos žemės prie jotvingių - nieko bendra
------------------------------- -----------------------

Aš niekada nešneku tuščiai ir nesąmones, jei neturiu tai įrodančių duomenų.

Pats gali pasižiūrėti baltiškų hidronimų žemėlapį. Varšuva pačiame pakraštyje, bet vis tik pakliūna į šį baltišką arealą.

http://www.muenster.org/litauen/html/ge ... alten.html

joschke, kurio tevas buvo Franas, 2008 03 15 16:37

tai reikalas ne gatvių pavadinimė. Realiai dėl gatvių, tai kažkokia abrakadabra parašyta. Ir didesnėje dalyje tai tik neūkiškumas.

Ir bandymas patikrinti, kaip Lietuva reaguos į tokius "nekaltus žaidimus" - kuriems ištikus sankcijoms, visada paaiškinsime neapsižiūrėjimu... ir tiek.

O kaip su užrašais savivaldybėse, seniūnijose, lenkiška kalba valstybinėse įstaigose.

Kai ateini su valstybinio pareigūno uniforma, ant munduro lietuviška pavarde. O su tavimi šneka lenkiškai.

Juokingiausiai, kad atsakinėji (iš principo) lietuviškai, tai po 10 min. pokalbio, patys šūdlenkiai prašo kalbėti ...RUSIŠKAI.

Tai tik trumpas pastebėjimas iš kasdienio Vilniaus krašto gyvenimo.

Faktai

1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai.

1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229).

Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma.

Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ...

karibartas, wydmond@yahoo.de, 2008 03 15 17:26

Stebuklas: 1920 m. Vilniaus rajono gyventojai buvo dar etniniai lietuviai, 1922 ir veliau lenkai okupantai isdave jiems lenkiskus pasus, sulenkino ju pavardes, 1941-1944 m. Vokietijos paremti ir gerai apginkluoti "Armijos krajovos" teroristai nuzude daugybe lietuvisku gyventoju tame rajone, sovietmeciu vyko lenkisku kunigu "importavimas", kad dar daugiau sulenkintu gyventojus, o nuo 1990 m. staiga atsirado "etniniai lenkai".

Is tikruju jie yra lenkuojantys lietuviai, jokiu budu ne "etniniai lenkai".

Ar ne nuo 1948 metu tikrieji etniniai lenkai (Zeligovskiados kolonistai - apie 90.000 kartu su etniniais, taciau sulenkintais, lietuviais - apie 150.000 buvo "repatriuoti" i tevyne Lenkija?) Tegyvuoja dabartines Lietuvos valdziukes leninistinis-stalinistinis principas: divide et impera!

Vigis to lenke1 ir as, 2008 03 15 20:41

Mieli tėvynainiai, jūs labai greitai ir gana agresyviai reaguojate į teiginius į kuriuos galima reaguoti abstrahuojant arba puolant,beje aklai. Bet kai rašoma labai logiškai apie dvigubus pavadinimus gausiai lenkų gyvenamose Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. jūsų reakcija nulinė. Vis laukiat, kur pulti, be galimybės gauti niuksą.

Beje, jei mokate rašyti lietuviškai (kuo abu labai giriatės), tai rašykite, o veblenimas anglišku šriftu, yra galimybė paslėpti tai, kas vadinama prastu rašto mokėjimu. Malonėkite pani ir panie rašyti lietuviškai.

Beje, o lenkiškai ar kalbate? Aš klausiu ne "po prostu", o lenkiškai, nes kol kas neteko sutikti dorai SAVO kalba kalbančių jūsų tautiečių. Ypač patiko vakar kaimynės pani Wieslav'os "pranešimas" kaip ji kupyla VKUSNIEGO sera.

Žygeivis, 2008 03 15 21:18

Nei kiek neabejoju, jog čia rašinėjantys įvairūs slavai bei šūdlenkiai net ir nenutuokia, kur eina istorinė etninė riba tarp slavų (pvz., lenkų) bei baltų (pvz., prūsų ir jotvingių), ir kad dabar pusė (jei ne daugiau) Lenkijos teritorijos yra etninės baltų tautų žemės, užgrobtos ir nutautintos slavų.

Ir kad ta pati Varšuva pastatyta istorinėje jotvingių žemėje.

Gintaras, to Žygeivis, 2008 03 15 21:25

O ką jie apskritai žino?

Juk "lenkai" mūsų šalyje pagal išsilavinimą užimą labai garbingą 2 vietą po...čigonų. :-))))) Tai atsilikusi ir neišsilavinusi tautos dalis,kurios jaunimą reikia gelbėti,nes baigia degraduoti...

Gyvenu Šalčininkuose ir matau,kad tie iš vietinių, kurie atlietuvėjo, tapo gerbiamais žmonėmis ir stipriais lietuvių patriotais. Tie, kurie toliau lieka "lenkais", tai tiesiog degraduoja.

Gal taip ir geriau - sveika tautos dalis išliks, o tie kolonistai - tegul dvesia, jų ir "grabas" nebeištaisys, kaip sakoma.

Staska, to Gintaras ir Žygeivis, 2008 03 15 21:37

Toks jūsų mąstymas ir trukdo normaliam dialogui su tautinėm mažumom. Asimiliuoti jų negalima, nes kuo mažesnė žmonių bendruomenė, tuo stipresnis savisaugos instinktas.

Tai paaiškina, kodėl lenkai sunkiai pasiduoda asimiliacijai. Toks mąstymas kyla dėl išankstinio nusistatymo, klaidingos prielaidos: yra mes, tauta - lietuviai, ir JIE, KITI, kurie nėra MES, nes, pvz. gatvių pavadinimų lenteles rašo KITOM raidėm, o MUMS tai nepatinka. Kuomet prasideda skirstymas i MES ir KITUS, SVETIMUS, tuomet yra pagrindas kalbėti apie ksenofobiją, t.y. svetimųjų baimę.

Vigis Staskai, 2008 03 15 21:50

Mielas pone, kokią asimiliaciją turite minty? Dvasinę, tautinę, politinę ar kalbinę?

Lietuva niekada nebuvo Rusija, bet lietuviškieji lenkai kalba rusiškai, su retkarčiais įterpiamais lyg ir lenkiškais( ?) žodžiais.

Asimiliacija įvyko. Tik keista kodėl jį įvyko su tūkstantį km nuo tų lenkų nutolusia tauta? Ar nepastebite?

Juk Rumunijos vengrai kalba vengrų-rumunų maišalyne. Elzase kalbama vokiečių-prancūzų maišalyne. Na ir masė pavyzdžių, kur mažumos kalba maišyta su VIETINE kalba.

Tai apie kokią negalimą asimiliaciją jūs kalbate. Gal galėtumėte paaiškinti ir pagrįsti Lietuvos lenkų praktiškai rusišką kalbą, o lietuviškai kalba tikrai nedažnas.

Gintaras, to Vigis, 2008 03 15 21:41

Apie kokius "lenkus" čia kalbate? Jie iki 1953 metų išvyko iš Lietuvos. Liko tik tie, kurie visada buvo lietuviai, tik nutautėjo. O dabar pripažinti, kad esi niekas, labai sunku psichologiškai, todėl visokios padugnės su lietuviškomis (vyr. forma) pavardėmis rėkauja, esą jie "lenkai"... Juokingiau nebūna.

Bet jaunimas jau atsikvošėjo ir pasisotino tuo "lenkiškumu" ir sugrįžta prie savo lietuviškų šaknų. Tik kantrybės reikia ir po 15-20 metų Vilnija niekuo nesiskirs nuo Dzūkijos, kaip ir turėjo būti.

O tie šūdlenkiai ir pyksta, nes patys mato, kad istorijos rato atgal nepasuksi.

Gintaras, to Staska, 2008 03 15 21:48

Apie kokias baimes čia kalbate??? Mūsų jau 85% Lietuvoje, o jūsų tik apie 6...

Ir kuo greičiau žmonės supras savo lietuviškas šaknis ir taps mūsų tautos atstovais, tuo geriau ir jiems patiems bus. Ir tikrai ne dauguma turi taikytis prie nežymios mažumos, o atvirkščiai.

Beje, 1979 lenkų Lietuvoje buvo apie 8%, todėl galiu sutikti, kad jie mažėja nežymiai, bet tai laikina, nes persilaužimas jau įvyko - lietuviškose mokyklose Vilnijoje mokosi apie 65-70% mokinių.

Žygeivis, Staskai, 2008 03 15 21:50

Dabar madinga vartoti įvairius užsieninius naujadarus, pvz. tolerancija, ksenofobija ir pan.

O iš tikrųjų tais terminais stengiamasi pridengti politiką, kuria ir toliau siekiama sunaikinti mažiau gausias tautas.

Mes, lietuviai, tikrai neužmiršome, jog Lenkija yra įkurta ant Lietuvos kaulų - Lenkija iš mažytės 13 amžiaus valstybėlės tapo dabartine valstybe tik dėka to, jog per keletą amžių užgrobė Lietuvos Valstybės žemes bei pasisavino Lietuvos istoriją.

Gintaras, to Staska, 2008 03 15 22:01

Na, tavo optimizmas irgi man netrukdo, tai greičiau juokinga.

Jei netingėsi- rasi Wikipedijoje tautinės sudėties kitimą Vilnijoje ir Vilniuje...

Beje, labai geras yra Trakų pavyzdys. Ten dabar apie 65% lietuviai, nors 1979 metais buvo tik apie 40.

Apie Vilnių jau išvis nekalbu, kuris vėl tapo lietuvišku ir lietuvėja toliau po 1-1.5% kasmet.

Kad ir Šalčininkai, kur gyvenu. Jei 2001 metais lietuvių buvo apie 18%, tai dabar ne mažiau 35. Be to gatvėse lietuvių kalba nenusileidžia rusų (lenkų kalba išvis neegzistuoja), o jaunimas bendrauja daugiausia LIETUVIŠKAI. Ir tai rajone, kur "lenkų" dauguma!

atseit lenkas, 2008 03 15 22:28

Mano prosenelis iš mamos pusės beveik nemokėjo Lietuviškai, panašiai ir iš tėčio pusės. Laikė save lenkais.

Mano tėvai laiko save Lietuviais. Aš - Lietuvis buvau ir būsiu.

Mano tėvas, kad nebūtų abejonių, dar sovietmečiu bažnyčių dokumentuose atkapstė, kad protėviai buvo tikri Lietuviai, ir tik matomai kažkoks kunigas lenkas jų pavardes sulenkino.

Pas mus daug save laikančių lenkais, nors aiškai matosi, kad jie turi Lietuviškos kilmės pavardes. Vienas mano kaimynas, ypač kai išgeria, pradeda švepluoti atseit lenkiškai ir sako, kad jis lenkas. Jo dėdė ir pusbroliai gyvena Lenkijoje, Suvalkuose. Jie save laiko išskirtinai Lietuviais ir puikiai šneka Lietuviškai. Ir suprask, kad nori.

Aš didžiuojuosi, kad esu Lietuvis.

Senukas Žygeiviui, Gintarui, 2008 03 16 14:53

Puikiai parašė Žygeivis ir Gintaras. Šiaurės ir rytų Lietuvoje nutautę lietuviai, besivadiną "lenkais" dar yra vadinami "skerslenkiais". Iš kur tai kilo, nežinau.

sindy, kraujyje gal tik kinų lastelių nėra, 2008 03 16 15:06

dažnai kalbėdavausi su Vilniaus krašto lenkais, ir ne retai jie prisimena, kad seneliai (dažniausiai vienas) kalbėjo lietuviškai. Bet ne taip kaip dabar (kita tarme).

2 kart rusifikacijos, po to polonizacija dave savo vaisius.

Ir kada šiandien repatrijavusių tikrų lenkų vietas Vilnijoje užėmė atvykėliai šios dienos iš Gudijos. Kur Gudijos vakarinėje pusėje vyksta panašus tautos formavimo procesai, ir formavusi jotvingių-dzūkų etnosas.

Didesnė dalis žmonių iki Bresto ir Minsko gali save tapatinti su bet kokia tauta. Lygiai ir baltarusių, lenkų arba lietuvių. Yra visų šaknų.

Gal retas žino, kad Vilniaus gubernijoje caro laikais 87 procentai gyventojų turėjo bajorišką/plikbajorišką kilmę. Tai LDK karių luomas, tai šitų žmonių protėvių dėka LDK ir vėliau Postpolita Polska kažką pasiekė.

Tuo didžiuojamės šiandien savo istorijoje. Dėl to ir buvo sukilimai 1831, 1863 metų, kai caras ne visiems pripažino bajorystę. Tai buvo sukilimų variklis.

Vėliau šie žmonės elementariai užsirakino savyje, užsikonservę savo rate. Aplinkinis pasaulis juos tik skriausdavo. Ir laimėtojai išnaudodavo savo tikslams.

Pvz., rusai visiems -evič sakydavo: "Jūs belarusai, mūsų rusų broliai...", lenkai - jūs šnekate didžiąja lenkų kalba, jūsų protėviai šlėktos šakų, argi Jūs cholopai.

Kai lietuviai imdavo viršų, taigi ....vėl, seneliai Jūsų kalbėdavo lietuviškai, jūsų upės, kaimai, vietovės turi baltiškas šaknis. Jūs gi lietuviai....

Ir prie ko neprisidėdavo vietiniai, buvo nuskriausti. Ir dabar jiems labai sunku. Dėl to ir girtuoklyste, apatija, išsišokimai, visokių ekstremalų patekusių per rinkimus į savivaldą LOŠIMAS "garbingos praeities" korta.

Nuolat privačiuose pokalbiuose girdisi - "MES GI NE CHOLOPAI".

O kas mes?

Nereikia putotis ir gyvenimas viską pastatys vieton.

istorikas, 2008 03 16 15:09

Nesusipratimų priežastis tai, kad Lenkija neatsiprašė Lietuvos už 1920-1939 metų Rytų Lietuvos okupaciją.

1995 metų sutartis su Lenkija, kurią parengė buvę komunistai (LDDP) ir pasirašė Brazauskas, buvo Lietuvos interesų ignoravimas.

Sutartis privalėjo būti pasirašyta po viešo atsiprašymo už okupaciją deklaravimo.

Taip, kaip vokiečiai atsiprašė Izraelio, taip, kaip Jonas Paulius II atsiprašė už eretikų persekiojimus.

Neatsiprašymo pasėkoje Lenkijoje tęsiasi "kresovcų" politikos eskalavimas, Lenkijos imperialistiniai sluoksniai skatina ir remia buvusius prosovietinius "autonomistus" Lietuvos rytiniuose rajonuose.

Gintaras, to sindy,, 2008 03 16 15:16

Čia ir yra problema.

Labai geras Grigiškių pavyzdys. Kai pradėjo statyti popieriaus fabriką, tai iš Maskvos buvo griežtai nurodyta į darbus atvežti slavus iš Gudijos. Taip ir padarė - atgabeno vergų iš Molodečno, kuriuos ir apgyvendino miestelyje, kuriame net lenkų okupacijos metais veikė tik lietuviška mokykla.

Tas pats ir su Šalčininkais. Po karo į mūsų rajoną atvyko daugiau kaip 50% dabartinių rajono gyventojų, laikančių save "lenkais", bet kalbančių rusiškai...

Žygeivis, 2008 03 16 15:40

Talmontas (Talmantas) - senovinė lietuviška bajoriška pavardė iš Rytų Lietuvos, kilusi iš ikikrikščioniško lietuviško vardo.

Būtent Lietuvos bajorai dažnai išsaugojo savo tolimo protėvio senąjį lietuvišką ikikrikščionišką vardą kaip giminės pavardę.

Rybak - greičiausiai senovėje pavardė buvo Žvejys. Netgi tarpukaryje Lenkijos okupacinė valdžia lenkindama lietuvių pavardes visus, turėjusius pavardę Žvejys pavadino Rybak. 1940 metais kai kurie vėl susigrąžino seną pavardę Žvejys, o kai kurie tapo Rybokais.

Konkretus pavyzdys iš Ignalinos apylinkių - vienas brolis ir jo palikuonys turi pavardę Žvejys, o kito brolio ir jo palikuonių pavardė - Ribokas.

Makena, 2008 03 16 16:35

Vietiniams lenkams Vilniaus krašte atrodo aktualus jų tikrasis tautiškumas. O, koks yra esminis jiems skirtumas ar jie yra nutautėję lietuviai ar atvykę kaip okupantai.

Jeigu nutautėję, tai privalo vėl išmokti lietuvių kalbos, jei atvykę okupantai tai gali ramiai gryžti į Lenkiją.

Jokios čia didelės problemos nematau, o užrašai privalo būti valstybine kalba.

Gintaras, to fermi,, 2008 03 16 16:53

Beje,aš lietuvis nacionalistas, t.y.mylintis savo tautą. Aš tuo didžiuojuosi. Tai pirma, o antra,tai dar kartą kartoju - čia Lietuva, todėl svarbiausia-lietuvių tautos interesai, o po to visų kitų (išskyrus karaimus, totorius, kurie neturi kitos Tėvynės).

Tame tarpe ir lenkai, jei jiems kas nepatinka, deja, privalo arba susitaikyti su tuo, kad čia viskas bus tik taip, kaip lietuviai nori, arba tiesiog privalo išvykti į savo etninę tęvynę.

Nes kitaip jie bus vis tiek priversti laikytis lietuvių nustatytų taisyklių.

Trečia,yra toks Karvio miestelis Vilniaus raj., Jašiūnai, Šalčininkų raj., tai ten ant parduotuvių reklamos irgi dviem kalbomis ir niekam tai nekliūna, nes tai nepatenka į Valstybinės kalbos įstatymo dispoziciją.

O tai, kad sakote, jog kažkas liepė pakeisti lenkišką užrašą į lietuvišką - visiškas melas, nes arba lietuviško užrašo išvis nebuvo, arba jis buvo mažesnis už užrašą lenkiškai, kas draudžiama.

Be to, tie tuteišiai, tavo manymu, tokie debilai, kad nežinos, kur parduotutė, jei užrašas bus tik lietuviškai, ir nuklys į kitą pusę???

Gintaras, to fermi, 2008 03 16 16:59

Na nesvaikit jūs čia, jei norite normaliai diskutuoti. Kur Jūs Vilnijoje lenkiškai kalbančius matėte???:-))))) Man jau 40 metų, mano visa giminė čia gyvena, ir aš čia užaugau, bet lenkiškai tik bažnyčioj ir per kai kuriuos renginius kalbant girdėjau. Ir tai labai abejoju, ar tikrai ten lenkų kalba buvo, nes Lenkijoje lenkiškai nieko nesuprantu, o čia - beveik viską, nes moku rusų kalbą:-)))

O JAV jūs čia nepainiokit, ten emigrantų šalis, todėl apie juos galėme kalbėti, jei indėnai ten sudarytų nors 80% gyventijų.

Žygeivis, 2008 03 16 17:26

Vadinamieji "lenkai" Lietuvoje iš esmės turi tik dvi išeitis:

1. Pasielgti taip, kaip pasielgė tarpukario Lietuvoje Kaune ir Kauno apylinkėse gyvenę lietuvių kilmės lenkakalbiai bajorai, vadinamieji "Vyčiai" - pripažinti save lietuviais ir išmokti kalbėti lietuviškai.

Dabar šitų bajorų palikuonys net neprisimena, kad jų seneliai dar kalbėjo lenkiškai. Laiko save lietuviais ir Lietuvos Valstybės bajorais, ir tuo labai didžiuojasi. Aktyviai dalyvauja Lietuvos Bajorų karališkosios sąjungos veikloje. Užima aukštus postus Lietuvos Valstybėje.

2. Laikyti save lenkais ir toliau. Bet tokiu atveju, jei nori, kad jų palikuonys kalbėtų lenkiškai, jie turi tik vieną išeitį - emigruoti į Lenkiją. Ir ten bandyti pritapti. Tačiau galiu iškart pasakyti, jog tai nebus lengva.

Dalis mano tolimų giminaičių, bėgdami nuo sovietinės tremties, po karo pasielgė būtent taip - ir labai sunkiai vargo toje Lenkijoje. O jų vaikai visi iki vieno emigravo iš Lenkijos, palikę savo tėvus vienus senti.

P.S. Mano protėviai (bent jau nemaža jų dalis) irgi yra kilę iš įvairių Lietuvos bajorų giminių (tėvo - iš Rytų Lietuvos, motinos - iš Žiemgalos). Vis tik visi jie kalbėjo lietuviškai, nors seneliai mokėjo ir lenkiškai, o mano tėvas dar mokėsi iki karo kelis skyrius lenkiškoje mokykloje (lietuviška mokykla tuo metu jau buvo uždrausta ir uždaryta).

Gintaras, to apie senesni momenta, 2008 03 16 17:29

Tu papasakok savo tas nesąmones pačiam Talmantui, tai skaniai pasijuoks. Kas per nesąmonė "litvinas"? Tai lietuvio vertinys į slavų kalbas... Paskaityk gerus straipsnius, kuriuos parašė A.Toporovas, L.Karsavinas ir kiti.

Jūs,neaiškūs tipai (greičiausiai gudai), neturėdami jokios istorijos, skiedžiate nesąmonęs sau, kad tik, kaip kokie iškrypėliai, pasitenkintumėt. Eik š... kabinti, mužike.

Žygeivis, Dėl Talmonto, 2008 03 16 17:36

Pati pavardė akivaizdžiai rodo, jog žmogus, turėjęs ši vardą, buvo joks ne "litvinas", o grynas lietuvis.

Beje, terminas "litvin" yra lenkiškas, ir lenkų kalboje nuo pat 13-15 mažiaus reiškė "lietuvis".

Tik 19 amžiuje (ir tai jo gale) lenkiškai kalbantys Lietuvos bajorų palikuonys pradėjo skirti save nuo lietuvių, kalbančių lietuviškai. Ir tam skirtumui pabrėžti ėmė naudoti terminą "litwin", skirtingai nuo lietuviškai kalbančių "lietuvysų".

Šią terminologiją dabar pasičiupo baltarusių "litvinistai", nors jų tarpe tikrų lenkakalbių "litvinų" praktiškai nėra.

Gintaras, to Žygeivis, 2008 03 16 17:38

Man kyla tik vienas klausimas - kodėl taip vadinami vietiniai lenkai, susidūrę su nepaneigiamais argumentais ir protingesniu pašnekovu, skubiai dingsta iš eterio??? :-)))))

O apskritai, tai esate labai įdomus pašnekovas, todėl sėkmės jums ir manau, kad Lietuvoje labai greit visi kalbės tik lietuviškai. Be to, jūsų mintys "lenkams" turėtų padėti apsispręsti - kur ir su kuo sieti savo ateitį.

Bono to fermi, 2008 03 16 17:40

Gerbiamas tėvynaini! Tamstos atkaklumas ir kiek nelogiškas užsispyrimas daro tamstai garbės. Kas be ko. Bet jau tamstos argumentai dėl konkursų, kalbos mokėjimo, kilmingumo, neatlaiko jokios kritikos.

Vieną, mokantį gerai kalbą, rasim, vieną dalyvavusį polonistikos konkurse ir laimėjusį pirmą vietą, taip pat.

Bet tamsta neparašai (gal nežinai), kad tas laimėtojas yra tarp užsienio lenkų. Tad laimėti prieš Baltarusijos ar Ukrainos lenkus, kur net kriuktelti, kad esi lenkas, jau nuo 1981 metų yra vos ne mirtina nuodėmė.

Neretai būnu Vilniuje pas dėdę. Einu pro lenkų mokyklą, o iš jos išėję vaikai kalba ....rusiškai, įterpdami patogesnius naudojimui lenkiškus žodžius.

Ką tamsta į tai? O vyresni net ausį rėžia kaip šneka.

Tai gal nuo savęs pradėkite, bent kiek pagerinkite situaciją su kalbos mokėjimu, o jau po to lipkite "ant ragų".. co za ja...

Užrašai visur ir visame pasaulyje PRIVALO būti valstybine kalba, kaip bebūtų močiutei sunku atskirti "sklep" nuo parduotuvės.

Nors aš dažniausiai girdžiu tuteišius sakant "magazyn". Kirčiuojant antrą a. Kaip ir "pšyvykšy", "uvažam", nors tai turėtų skambėti "przyzvyczajony" ir "šanuje".

Žygeivis, To zydai, 2008 03 16 17:34, 2008 03 16 17:45

Vyruti, tu esi visiškas "biezgramotnas ablius".

Negi manai, kad tavo rašomos nesąmonės apie žydų pavardes ir jų kilmę gali ką nors įtikinti.

Jei turėtum nors minimumą žinių, tai žinotum, kad žydams Lietuvos Valstybėje nereikėjo nei pavardžių keisti į lietuviškas, nei pirkti bajorystę.

Dėl labai paprastos priežasties - visi žydai automatiškai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo teises, prilygintas bajorų teisėms.

Tikrų bajorų-karių teises turėjo taip pat ir visi karaimai ir Lietuvos totoriai.

Žydai Sovietijoje pavardes pradėjo keisti tik po bolševikinės revoliucijos - toks buvo ČK kolegijos nutarimas, skirtas žydams-čekistams bei kitiems žydams, užėmusiems kokias nors pareigas. Bet keitė būtent į rusiškas pavardes.

sindy, 2008 03 16 17:45

Iš diskusijos suprantu, kad sutarėme dėl vieno dalyko. Didesnė dalis aktyvesnių "lenkų" iš pietryčių Lietuvos turi kilmingų šaknų, turi kuo didžiuotis.

Lietuviams tai sunkiai suvokiama, nes dažnai (kaip ir su gatvių pervardijimų) pseudo lenkai elgiasi kvailai. Tai ir patys suvokia.

Bet, manyčiau, toks kvailai atrodantis elgesys remiasi "pasimetusio žmogaus sindromu": "Aplink tik priešai, todėl mums reikia burtis vienam prie vieno. Tegul mūsų garbinga praeitis bus tuo pagrindu, kuris mus šiandien suvienys."

Aplink didesnė gyventojų dalis nežino kaip elgtis (atvykėliai iš rytų ir reti tremtiniai iš Lietuvos nesiskaito, taip pat įvairūs prisitaikeliai, prasigėrę ir kt.).

Į valdžią belendantys aferistai mąsto taip:

"Tai mes jiems mesim ideją: Po truputi, po žingsnį, kodel bloga lenkiškumo ideja (kitos tai ir nėr). Yra materialinė parama ir Varšavos, nepavykę sprendimai - tai kalti litvinai chamai iš Vilno. Jei ir pavyks įsitvirtinti nuostatą - KAD MES IŠSKIRTINIAI - tai ir turėsime dividendų, ne tik materialios naudos (SAU, o ne pasimetusiems aplinkiniams čiabuviams)."

Ir kaip išvada - grupelė ekstremistų, patekusi į valdžią, žaidžia lenkiškumo korta, o po ta dūmų uždanga (vaikai tai nori valgyti) pamažu dalija turtą, siurbia ir Varšuvą, ir Vilnių.

Paneikit, kad yra ne taip.

Žygeivis, 2008 03 16 18:27

------------------------------- ------------------
nu zygeivio, 2008 03 16 18:13
tiksliau zydeivio dziaugsmui. Punskas, Augustavas irgi pasiskelbs suveriniteta, kaip ten atsirado lietuviai, ar polonistu mokytoju nebuvo, ar lietuviai lenkijos dali okupavo?
------------------------------- -------------------

Vyruti, ar tu bent kiek istoriją mokeisi?

Negi nežinai, kada būtent Augustavas, Punskas, Vygriai, Suvalkai, Seinai, ... pakliuvo į Lenkijos sudėtį?

Jei nežinai, tai paaiškinsiu - 1920-1922 metais.

O iki tol tai buvo Lietuvos Valstybės žemės. O dar anksčiau - baltų genties jotvingių. Jų žemės tęsėsi daug toliau, negu LDK siena - senųjų jotvingių žemių pakraštyje dabar stovi Varšuva.

Žygeivis, 2008 03 16 19:09

------------------------------- -----------------
to zydeiviui, 2008 03 16 18:40
nu tik zydas gali tiesiogine minti suprasti kaip pats sau nori: svarbu pakirsinti, lietuvai priklause...o kada tai buvo, tai kariausim dabar..,o kai zmogbezdzione nuo medzio nusileido idomu toli Varsuva buvo.Jotvingiu tai nereiskia lietuviu, prusu tai nereiskia lietuviu. Broliai lenkai, lietuviai, baltarusiai, rusai; zydeivis - nupjautabirkis specialiai kirsina
------------------------------- ----------------

Peržiūrėjau tavo pranešimus ir jų rašymo stilių.

Išvada - joks tu ne lietuvis. Greičiausiai antilietuviškai nusistatęs tuteišis arba tiesiog šūdlenkis - lietuvių paimtų į nelaisvę lenkų-vergų palikuonis.

Labai jau aktyviai tu stengiesi, kad nebūtų rašoma tiesa apie įvairius slavus (lenkus, gudus, rusus, serbus), užgrobusius baltų ir kitų tautų žemes.

Žygeivis, Pseudožygeiviui, 2008 03 16 19:36

------------------------------------------------------------------------------
Žygeivis, 2008 03 16 19:25
mieli skaitytojai,manau bus geriau,jei pasakysiu visa tiesa apie save..karta teko vaziuoti pro salcininkus. sustojau kokioj tai aikstelej.na,nutariau pailseti siek tiek.ir ka jus sau manot?netrukus prisistate keli "berniukai".sako is kur esi,kur vaziuoji?sakau is kaimo Sudiskes ir vaziuoju namo. Tik va, nutariau pailseti truputeli. Sako gal turi parukyt? Sakau vyruciai,tai kad as nerukantis..\ Vos tik spejau tai istarti, iskarto stipriu spyriu is kojos buvau nublokstas ant zemes..toliau nelabai ka ir pamenu..tiek kad atsibudau miske jau sutemus..is pradziu nesuvokiau net kur as randuosi..vargais negalais suradau ta aikstele kur buvau sustojes.ir ka jus sau manot?masinos nera..nera nei dokumentu,nei mobilaus..o kas blogiausia,tai labai uzpakali skaudet pradejo..na,suprantat patys apie ka as..norejau dar policija kviesti,bet kagi ten jiems paaiskinsi..issijuoks ir tiek..todel nuo siol as vengiu salcininku .As nekenciu sio miesto!!visalaik, kada tik vaziuoju kur nors, tai salcinkus aplenkiu!!!
------------------------------------------------------------------------------------

Kaip matau, KGB-FSB agentūra ėmėsi senų "triukų" - mano vardu rašinėti įvairias nešvankybes. Per praėjusias porą savaičių tai jau koks penktas atvejis.

Agentai, jei rašote meno vardu, tai bent jau vartokite lietuviškas raides. Nes iš kart matosi, jog rašinėja slavas-kagėbistas.

Beje, lietuviai nesako "spyriu iš kojos" ir nevartoja kitų panašių slaviškų "oboroty reči". Taigi, kelkite savo kvalifikaciją - kol kas labai jau žema.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Kov 2008 20:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Ginčas dėl Ulica Kiemieliu persikels į Seimą

Evaldas Utyra
2008 kovo mėn. 21 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16414633

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius prašo Seimo etikos ir procedūrų komisijos įvertinti Seimo nario Valdemar Tomaševski pareiškimą: ginče dėl lenkų kalbos vartojimo gatvių pavadinimų lentelėse Vilniaus rajone Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis atstovą vadino nacionalistu bei įžvelgė asmeninį tikslą „pademonstruoti profesinį aktyvumą”.

„Dažniausiai ginčai dėl lentų su gatvių pavadinimais keliami tuomet, kai yra politinių ar ekonominių aferų centriniame lygmenyje. Tada ieškoma preteksto pažadinti tautinę nesantaiką ir dažnai panaudojama „lenkų korta”, - kovo pradžioje išplatintame pareiškime dėstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis V. Tomaševskis.

Jis pastebėjo, kad Vyriausybės atstovas „avantiūrą dėl gatvių pavadinimų” sukėlė praėjusių metų lapkritį - prieš savo kadencijos pabaigą. Po kelių savaičių J. Jurkevičius buvo patvirtintas kitai kadencijai.

„Lenkų organizacijos artimiausiu laiku paskelbs pinigų rinkimo akciją tarp Lietuvos lenkų bendruomenės ir geros valios žmonių, siekiant apmokėti neteisėtas pinigines baudas, skirtas demokratiškai išrinktiesiems Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių atstovams.

Organizuota Lietuvos lenkų bendruomenė XXI amžiaus realybėje sugebės apginti kiekvieną administracijos direktorių, seniūną ar vietines bendruomenes, kurie neteisėtais ir jų nacionalinę garbę žeminančiais būdais bus verčiami išsižadėti gimtosios kalbos”, - rašoma pareiškime.

Savo ruoštu J. Jurkevičius Seimo etikos komisijai nurodo, kad šis V. Tomaševski pareiškimas išplatintas tuo metu, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo Vyriausybės atstovo prašymą įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles į lietuviškas.

„Toks V. Tomaševskio elgesys gali būti vertinamas kaip spaudimas teismui priimti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai palankų sprendimą”, - įsitikinęs J. Jurkevičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad pareiškime siūloma nesilaikyti įstatymų – premjeras raginamas nedelsiant atšaukti Vyriausybės atstovą iš pareigų, nors teisės aktai tokius įgaliojimus suteikia tik Vyriausybei.

DELFI primena, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 15 d. įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę laikytis Valstybinės kalbos įstatymo ir pakeisti gatvių pavadinimų lenteles.

Gatvių pavadinimai
DELFI

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Vilnietis, 2008 03 21 17:34

Pone Tomaševski,nuo kada Punske,Seinuose,Suvalkuose ir Augustave gatvių pavadinimai bus rašomi ir lietuviškai? Juk ten lietuvių etninės žemės.Geriau paieškokite savo šaknų,iš kurių paaiškės,kad visi tuteišiai yra per bažnyčias ir dvarus suslavėję lietuviai.

Žygeivis, Pariteto principas, 2008 03 21 19:22

Lenteles lenkų kalba galėsime pakabinti, kada Lietuva susigrąžins Lenkijos 1922 metais aneksuotą Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę, Augustavą...), o analogiškos lentelės lietuvių kalba kabės Varšuvoje (istorinėje jotvingių žemėje, slavų užgrobtoje) ir Krokuvoje.

Nesistebiantis, 2008 03 21 19:58

Kai pamatai, kas supa aukščiausią valdžią, ko stebėtis kas darosi prie Kiemelių. Pažiūrėkite į Vilniaus savivaldybę: dėl valdžios lenkams atiduoti miesto plėtros, žemės tvarkymo reikalai, švietimas ir kt. Nenustebsiu vieną dieną pamatęs miesto gatvių užrašus lenkiškai. Ten, Kiemeliuose juk tik bandymai kaip reaguos aukštesnė valdžia, teismai. O būnant abejingais, tokiais "Kiemieliais" iškabinės visas gyvenvietes.Juk Valdemarui reikšmingas - vienas balsas Seime.

Žygeivis, 2008 03 21 20:40

------------------------------- -------------------
NIEKAS JŲ ČIA NEPRIGLAUDĖ., 2008 03 21 20:17
Jie yra sulenkėję lietuviai.Kai kurie lietuviai pasivadino save lenkais bijodami armijos krajovos,kuri šaudė visus lietuvius iš eilės.Kiti persivadino save lenkais iš kvailumo,nes lietuvis buvo laikomas mužiku,o lenkas tai jau co to ja,co to kamzelka maja.Jie net lenkiškai kalbėti niekada nemokėjo,jų kalba tuteušų kalba,kaip ir kokių Australijos aborigenų.
------------------------------- ----------------------

Vilniaus apylinkių gyventojai istoriniu požiūriu yra labai skirtingi:

1. Senųjų vietos gyventojų lietuvių palikuonys (dalis jų - ypač bajoriškos kilmės - stipriai nutautėję).

2. Šiek tiek tikrųjų šūdlenkių - tų pačių iš Lenkijos atvarytų vergų - palikuonių.

3. Tarpukario kolonistų iš Lenkijos palikuonys (tuo metu buvo perkelta apie 70 000 lenkų), tačiau dabar jų labai mažai, kadangi po karo praktiškai visi jie grįžo į Lenkiją) (kartu, apsimetę lenkais, išvažiavo ir apie 50 000 tikrų lietuvių, bėgančių nuo Sibiro), bet koks 100 ar 200 tikriausiai dar liko.

4. Sovietmečio kolonistai, perkelti iš Rytų Baltarusijos ir gretimų Rusijos (Smolensko, Kursko ir kt.) sričių - jie sudaro apie 40-45 procentus gyventojų ir save dažnai vadina lenkais, nors kalba iš esmės tik rusiškai.

5. Lietuviai, atsikėlę iš kitų Lietuvos vietų po karo.

Tikslią statistiką galima būtų suskaičiuoti, jei daugybė Lietuvoje įsikūrusių "sociologinių ir panašių institutų" galų gale atliktų kruopščią apskaitą ir nustatytų visų Vilniaus apylinkių gyventojų bei jų protėvių kilmę ir buvusią gyvenamąją vietą (iki WW1).

Žygeivis, To RW, 2008 03 21 20:57, 2008 03 21 21:03

Punskas (kaip ir kitos aplinkinės vietovės iki Baltstogės ir toliau) yra lietuvių tautos žemės (o taip pat ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės), kurias Lenkija prisijungė tik 1922 metais (po Želigovskio "sukilimo" ir šių žemių užgrobimo).

Taigi, nepainiok Punsko ir Seinų su Vilniumi ir Šalčininkais.

Štai, kada lietuviški pavadinimai bus Krokuvoje, tada ir galima bus kalbėti apie paritetą.

Žygeivis, Šūdlenkiui, kuris vagia mano vardą, 2008 03 21 23:06

Tavo "baiką" apie "Salcininkus" skaičiau jau gal 10 kartų - jau šiek tiek atsibodo. Parašyk ką nors apie Turgelius, Jašiūnus, Tabariškę, Rūdninkus.

Beje, Rūdninkų girioje yra labai įdomi vieta - Kernavės ežeras. Bet tu ten, matyt, nesi buvęs - šalia pelkėje yra kalva, vadinama Kerniaus kapu. Deja, jau kažkokie šūdlenkiai iškasė nemažą duobę. Taigi, ten tu ir atsigulk, nuvažiavęs per Velykas.

Kadangi tavo protėviai gal būt buvo bajorai-lietuviai, tai pagonių dvasios tave į pragarą nenutemps. Kada grįši - papasakosi kaip sekėsi.

Žygeivis, 2008 03 23 16:55

------------------------------- ----------------
Žygeiviui, 2008 03 23 15:34
Žygiuok tu, Maskvai parsidavęs naci, į pragarą.
------------------------------- -----------------

Jūs, vyručiai, galų gale apsispręskite, kam aš parsidavęs - Maskvai, Vašingtonui, Jeruzalei ar albanams. O tai vis kaitaliojate savo nuomonę. O ir aš dabar niekaip negaliu nutarti kam gi man parsiduoti.

Šiaip tai malonu, kad įvairūs slavai galų gale išmoko taisyklingai rašyti lietuviškai - netgi geriau nei kai kurie tikri lietuviai.

Akivaizdus progresas.

Tik dar smegenyse šiek tiek sovietiškai - jankiškai - žydiškos propagandos pripumpuota - bet laikui bėgant irgi išsivalys.

Pikti esate sulenkėję lietuviai, 2008 03 23 19:20

gyvenantys Lietuvoje ir laikantys save lenkais.

Nepripažįsta jūsų lenkai nei iš Varšuvos, nei iš Krokuvos, nei iš kitų dabartinės Lenkijos vietų ir nesupranta jūsų kalbos, nes nėra tai lenkų kalba.

Baikite jūs kvailioti ir atgaukite sveiką protą, nes atsitiks taip, kad jūs būsite tarp žemės ir mėnulio. Susiprotėkite, joks Tamoševskis jūsų neišgelbės, jei lietuviai rimtai imsis šio reikalo.

Yra šimtai būdų nustatančių kalbos tikrumą, jos kilmę, jos amžių. Nuoširdus patarimas - pamąstykite rimtai ir baikite kvailioti, nelaukite kol laikrodis išmuš jums juodą valandą.

Močiutė, 2008 03 23 19:45

Beje, ne vienam tomaševskininkui šovinizmas aptemdė protą. Nors laiko save krikščionimis, bet nesivadovauja nei kriščioniškosiomis, nei bendražmogiškosiomis nuostatomis: su lietuviais bando susidoroti pačiais niekingiausiais būdais-šmeižtu, juodinimu, apkaltindami nebūtomis nuodėmėmis ir pan. To pasitaiko ir tarp lietuvių, bet kai tokie dalykai daromi nacionaliniu pagrindu-dvigubai bjauru. Pastebiu, kad ne vienas mokytojas yra šovinistas. Kokią Lietuvos jaunąją kartą jie ugdo lenkiškose klasėse?

Kotryna, 2008 03 23 19:23

Manau, kad ne apie tai diskutuojame.

Esmė - lenkų požiūris į Lietuvos valstybę ir jų nuostata, kad viskas, kas lietuviška jiems nepriimtina, kad jie gyvena ne Lietuvos, o Lenkijos žemėje, kad lietuviai Lietuvoje yra okupantai.

Viskas apversta aukštyn kojomis ir mes negalime taikstytis su tokia logika. Toks požiūris palaikomas perdėtai akcentuojant lenkiškumą ir priešpastatant jį lietuviškumui.

Žinau ne vieną faktą, kurie liudija, kad tomaševskiai Vilniaus rajone kovoja su kiekvienu patriotiškiau Lietuvos atžvilgiu nusiteikusiu tiek lenku, tiek lietuviu.

Tai mus ir skaudina, kad Vilnijoje, jei myli savo tėvynę - būsi nuolat persekiojamas. Jei žinotume, kad čia gyvenantys lenkai yra lojalūs Lietuvai, KAD krizės atveju stotų petis petin su mumis ginti Tėvynės, VISKAS ATRODYTŲ KITAIP. NIEKAS IR NESIJAUDINTŲ DĖL VIENO KITO UŽRAŠO.

Bet kai matai, kad siekiama kurstyti aistras, siekiama laikyti vietinius gyventojus psichologinėje "parengtyje", kad kuriama uždara bendruomenė, laukiant patogaus istorinio momento, darosi neramu.

Ypač, kad Lenkijoje aktyviai veikia kresai, jų tarpe yra labai Lenkijoje žinomų žmonių, o Lietuvoje aukščiausio rango valdžios atstovai jų siekius puoselėja, darosi labai neramu.

Manau, kad reikia uždrausti politines partijas, kuriamas svetimų tautų nacionaliniu pagrindu. Lietuvoje kaip politinė partija galėtų veikti tik tautininkų partija, o ne svetimų valstybių, ypač istoriškai jau parodžiusių savo šovinizmą.

Algimanta, 2008 03 23 20:27

jeigu tai požiūrio klausimas, jei tuteišai nepripažįsta Lietuvos valstybės, jos įstatymų, jos teritorinio vientisumo, jie yra nusikaltėliai prieš valstybę.

Reikia baigti tuščias šnekas, turi įsikišti teisininkai, istorikai, Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė ir spręsti šį klausimą pagal Lietuvos konstituciją.

Negali Lietuva toleruoti savo, kaip valstybės, išdavikų. Čia yra Lietuvos žemė. Kieno galvoje regisi, kad tai Lenkija, jiems turi būti pasakyta tiesa teismo keliu.

Žygeivis, 2008 03 23 21:12

------------------------------- ----------------------
Žygeiviui, 2008 03 23 17:43
Lauk iš čia, naci, antisemite, lietuviakalbi ruse! NAZI RAUS!
------------------------------- ----------------------

Ką tik vadino sionistų ir žydeiviu, o dabar jau tapau antisemitu ir naciu. Ir mane netgi kažkodėl vokiškai (nors vadina lietuviakalbiu rusu) varo lauk.

Taip, vyručiai, pas jus logika ryškiai "šlubuoja". Kaip sako rusakalbiai rusai; "um za razum zahodit".

O lietuviai sako; "Durnių ir grabas neišgydys".

------------------------------- -------------------

O šiaip visiems siūlau skaityti mano tvarkomą svetainę:

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas

Gal kas ką įdomaus sužinos, o kai kam protas prašviesės.

P.S. Informacija apie užrašus ne valstybine kalba surinkta skyriuje:

Lietuvių kalba ir jos istorija, tarmės, lietuvių senieji raštai

Šveikas, 2008 03 25 18:58

Lenkiškai tik tylėti?

Kaip rašo R.Laniecki, Kaune, dabar lietuviškiausiame iš visų mieste, 1914 metais 4/5 miestiečių motinos kalba laikė lenkų kalbą. Jei kam ši statistika atrodo abejotina, tai daryti prielaidą, kad pagal 1919 m. rinkimų į Kauno savivaldybę rezultatus tuomet mieste turėjo gyventi apie 43 proc. lenkų, 30 proc. žydų ir 15 proc. lietuvių (L.Kondratas).

Po aštuoniasdešimties metų, 2001-aisiais Kaune lenkų jau vos tik 0,4 proc., žydų 0,1 proc., rusų 4,40 proc., už tai lietuvių — net 93 proc.!

(Visoje Lietuvoje lietuvių — 83,45 proc., lenkų 6,75 proc., rusų 6,31 proc., žydų 0,12 proc.).

Bet išskirtinis kauniečių bruožas dar ilgai buvo lenkiškas akcentas.

Per 80 metų Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia sumažėjo žydų ir lenkų kalbų vartotojų. 9 iš 10 Lietuvos žydų buvo nužudyti per II-ąjį Pasaulinį karą, likusieji išvyko iš TSRS/LTSR aštuntajame dešimtmetyje.

Bet kur dingo lenkų kalbos vartotojai? Buvo Kaune absoliuti dauguma, dabar — vos 0,4 proc.!?

Lenkiškai kalbėję kauniečiai lyg ir niekur neišvyko. Tad lenkiškai dar turėtų mokėti kalbėti kelios dešimtys tūkstančių kauniečių.

Statistikos departamentas pateikia, kad net 43 tūkstančiai kauniečių moka vokiečių kalbą[1]! Toks kauniečių pasitikėjimas savo vokiečių kalbos žiniomis gana drąsus. Kada jie spėjo tą vokiečių kalbą išmokti? Greičiausiai per vokiečių kalbos pamokas ar kursus.

Lenkų kalbos vidurinėje mokykloje mokoma nebuvo, bet ją greta gimtosios kalbos moka per 42 tūkstančius kauniečių, o Kauno apskrityje — per 70 tūkst., tai yra apie 10 proc. gyventojų. Lenkų kalbos Kaune viešai negirdėti, bet tai kauniečių atsakas lietuvių kalbos skatinimo politikai, prisitaikymo išlikti menas, kurio jie mokosi jau nuo carinės Rusijos laikų, kai antilenkiška Rusijos tradicija transformavosi į liaudiškos monokultūros hegemoniją. Užkalbinus kaunietį lenkiškai, gali būti tikras, jis, kiek mokėdamas, stengiasi bent pajuokaudamas atsakyti lenkiškai. Mokyti vaikus lenkiškai Kauno inteligentų šeimose tiesiog nebuvo ryžto. Seneliai kalbėjo lenkiškai, vaikai girdėjo, o anūkai jau nieko neišmoko. Lenkiškai Kaune jei ir prabylama, tai intymioje aplinkoje, tarp paprastųjų, Kaniūkuose, Slabodkėje ir Šančiuose, tuose jaukiuose subkultūros getuose, šeimoje, kur nesiekia priekabūs pašalinių žvilgsniai. Kad ir kaip ten būtų, jei tave auginti gimdytojams padėjo seneliai kauniečiai, mokytis suprasti lenkiškas televizijos programas ir skaityti laikraščių tekstus užtenka poros mėnesių.

Vilniuje lietuviai nesivaržydami kalba rusiškai, bet su savo lenkiškai kalbančiais miestelėnais kaimynais lenkiškai nebendrauja. Nebent, kad pašieptų.

O toji lenkiškai kalbanti Lietuvos bendruomenė praktiškai yra trikalbė: namuose kalbama lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvos lenkai statomi į vieną kategoriją su kitomis tautinėmis mažumomis, greta dabar atvykusių į Lietuvą emigrantų, kaip kokie azerbaidžaniečiai. Daugiausia dėl intelektualines madas diktuojančių arogantiškų sostinės lietuvių, lenkiškoji perspektyva Lietuvoje ignoruojama, net jei ir Czeslawas Miloszas bylotų. 1980 m. Cz.Miloszui buvo suteikta Nobelio Literatūros premija už poeziją ir literatūros vertimus, bet ir už tai, kad savo poetiniuose apmąstymuose, jis, vis sugrįždamas į savo gimtuosius Šeteinius, prie Nevėžio krantų, pačiame Lietuvos vidury, sugebėjo suprantamu šiuolaikiniam pasauliui būdu paaiškinti, kas čia Lietuvoje 20 amžiuje atsitiko. Tik nugalėtojai ne viską nori girdėti…

2005 m. rugsėjį viena opozicinė Lietuvos partija pateikė Seimui svarstyti įstatymo projektą gyventojų pavardes leisti dokumentuose rašyti tik lietuvišku būdu. Praktiškai tai reiškia dokumentų tvarkymo įstaigose „užšaldyti“ kompiuterio klaviatūroje klavišus „q“, „x“ ir „w“, „palaidoti“.

Žinoma, kad tokie apribojimai pirmiausia palies Lietuvos piliečius lenkus? Koks tokio apribojimo tikslas ir nauda? Įsiliepsnoję vieši debatai žada, kad teisę įrašyti dokumentuose savo vaikų vardus ir pavardes taip, kaip to reikalauja patys piliečiai, o ne jiems padiktuoja valstybinės įstaigos tarnautojas, greičiau pasieks tėviškėje pasirodančios susitvarkyti šeimos reikalų švedų ar vokiečių sutuoktinės lietuvės Eglės. O paskui tų žalčių karalienes savąsias pavardes rašyti originaliai gal bus leista ir Lietuvos bajorams. Nejau Lietuvos politikai užtikrinti, kad taip rinkimuose galima laimėti daugiau balsų, nei šalyje gyvena piliečių lenkų?

Geriausia Lietuvos kaimynė Latvija. Ilgiausias rubežius tarp jų nesikeičia jau septyni šimtmečiai. Latvių kalbą Lietuvoje sakosi, kad moka kiek mažiau nei 17 tūkstančių Lietuvos gyventojų. (Palyginimui, net 66 tūkstančiai lietuvių nurodo, kad moka prancūzų kalbą!) Akivaizdu, kad latviai, kaip ir lietuviai, kalbantys dar ir rusiškai, jei ir mokytųsi kitos kalbos, tai pirmiausia anglų, vokiečių ar prancūzų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Bal 2008 19:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Ginčas dėl Ulica Kiemieliu sudomino užsienio žiniasklaidą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16648938

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

Žygeivis, Faktai, 2008 04 12 17:07

Vilnius priklausė Lenkijai nuo 1922 m. neteisėto plebiscito iki 1939 m. rugsėjo, kol Sovietai užgrobė Rytų Lietuvą, tai yra iš viso 17 metų.

Rytų Lietuva niekada nebuvo lenkų istorinė-etninė žemė.

Istorinė riba tarp slavų ir baltų tautų (genčių) ėjo keli šimtai kilometrų piečiau Vilniaus.

Netgi Varšuva yra pastatyta baltų genties jotvingių teritorijoje.

Vilnius, 2008 04 12 19:06

Vilniaus kraste gyvena tik lietuviai, tik kai kurie nebemoka lietuviskai, todel reikia viska rasyti lietuviskai, kad ismoktu. Tegul Lenkijoje sau rasineja lenkiskai.

Žygeivis, Tikrajam okupantui, 2008 04 12 19:42

Gal pasidomėk, kur yra istorinė Lietuvos Valstybės ir Lenkijos Valstybės siena, iki 18 amžiuje įvykusių Abiejų Tautų Respublikos padalinimų?

O tada aiškink, kas ką okupavo.

Lietuva iki šiol nesusigrąžino Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę,...)

Teise, 2008 04 13 12:20

Pagrindinė teisės reguliacija šiuo klausimu yra Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kuri leidžia vartoti tautinių mažumų kalbą, be kita ko, gatvių pavadinimuose vietovėse, tradiciškai gyvenamose tautinės mažumos.

to Viršenybė, 2008 04 13 12:27

Jeigu Lietuvos įstatymai prieštarauja tarptautinėms sutartims, kurias Seimas ratifikavo, tai taikomos tarptautinių sutarčių normos. Kiekvienas teisininkas tai žino ir privalo tuo vadovautis. Teismai irgi privalo taikyti šią nuostatą, kuri beje atsispindi ir mūsų Konstitucijoje.

Vilnius, to to Viršenybė, 2008 04 13 12:42

Nejaugi tu tikrai toks kvailas??? Kokia viršenybė???

Lietuvoje nei viena tarptautinė sutartis nepažeidžiama, ko, deja, negalime pasakyti apie Lenkiją.

O tai, ką tu rašinėji apie tautinių mažumų įstatymus, nieko bendra su Lietuva neturi, nes visos tos konvencijos yra REKOMENDUOJAMOJO POBŪDŽIO.

Jei jau toks kvailiukas esi, tai nors nerašinėk savo kvailysčių po kelis kartus...

Vilnius, 2008 04 13 12:56

Prieš pora metų pirtelėje prie Eišiškių pirtinomės su draugais ir vietinis tuteišis senukas, kuris prižiūrėjo pirtį, gavęs išgerti taurelę, pradėjo kalbėti lietuviškai!!!

Tai mes net išsižiojome, nes prieš tai jis bendravo tik rusiškai. Tai po antros taurelės atviru tekstu ir išdėstė, kad jo vaikystėje ten gyveno tik lietuviai, bet kunigai buvo tik lenkai.

Tai visas tas surusėjimas prasidėjo tik apie 60 atgal... Deja, tomaševskiai "lenkai", ir kitokios nutautėjusios pamazgos su atmintį nepraradusiais "tautiečiais" nebendrauja.

Po šio įvykio ir įsijungiau į šio LIETUVOS krašto atgimimo darbą, nes ta "lenkiškumo" degradacija labai stipriai naikina mūsų žmones.

Šalčininkai, 2008 04 13 14:19

Mūsų šeimoje kiek tik atsimenu,buvo kalbama tiek lietuviškai,tiek ir rusiškai (Šalčininkų rajone lenkiškai niekas nekalba), nes tėvai baigė rusišką mokyklą (kitokios nebuvo). Bet dabar visada su tėvais kalbame tik lietuviškai (turiu dar sesę), nes esame lietuviai.

O močiutės visada sakydavo (kilusios nuo Dieveniškių ir Šumsko), kad čia visada gyveno tik lietuviai ir ta tuteišių kalba atsirado tik lenkų okupacijos laikais, o tas surusėjimas labai sustiprėjo sovietmečiu, kai privežė gudų, kurie save vadina lenkais. Tik neaišku, kodėl?

Šalčininkų rajone apie 50% gyventojų atkelti po rusų okupacijos, todėl visą triukšmą kelia ne tikrieji šios žemės gyventojai lietuviai ar nutautėję lietuviai, o po karo atvežti kitataučiai ir jų palikuonys, kurie su Lietuva nieko bendra neturi.

Žygeivis, 2008 04 13 17:18

------------------------------- --------------------
lenkas to: Žebra-Torba - Bębinski, 2008 04 13 17:01

mano senele gime 1912m 20km nuo vilniaus, dar gyvena ir tikrai neisprotejo. sako, kad tikrai negirdejo kitos kalbos savo seimoje tik lenku. sako, kad jos tevai ir seneliai kalbejo tik lenkiskai. galiu savo geneologini medi atkurti iki 1728m, bet del l.k. esu tikras nuo 1861m. o tu?
------------------------------- ----------------------

O tu palygink savo senelių "lenkų kalbą" su tikrų lenkų kalba. Ir viskas bus aišku.

Ir dar savo pavardės, bei motinos ir močiutės pavardžių kilmę patyrinėk - jei jos ne atsikėlė iš Lenkijos po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo (nes anksčiau pagal LDK įstatymus (Statutus) lenkams iš "Koronos" Lietuvoje buvo draudžiama įsigyti žemę ir kitą turtą), tai jų pavardės bus lietuviškos kilmės.

O po to patyrinėk, kaip vadinasi tavo kaimas, aplinkiniai kaimai, upeliukai ir ežerai, balos, miškeliai ir pan.

Gali ir žemėlapius pasižiūrėti caro laikų - 19 amžiaus vidurio.

Rasi dešimtis lietuviškų pavadinimų.

lenkas to:Žebra-Torba - Bębinski, 2008 04 13 17:45

to: Žygeivis

pavardes visos lenkiskos, turiu net dokumentus. nesibaigia -is, -as -a, -aite-enie.

beje, mociute tais metais baige mokykla lenku kalba. ir taip galvoju, jai mano gimine virs 100 metu gyvena lietuvoje ir kalba lenkiskai, tai gal as irgi turiu teise kalbet lenkiskai. visgi gyvenu ten, kur ir mano seneliai, tevai, giminaiciai

Žygeivis, Lenkui, 2008 04 13 17:52

Šaknis pavardžių žiūrėk, o ne galūnes - jos visos bus slaviškos (lietuvius juk krikštijo), o ir vėliau per amžius visus metrikus rašydavo lenkų kunigai, o ne lietuviai - todėl, deja, net ir lietuvių pavardžių (kilusių iš krikšto vardų) daug yra slaviškos formos.

Žebra-Torba - Bębinski, lenkui, 2008 04 13 17:53

Vilnijos 'lenku' pavardes sukelia juoka lietuviui. Yra 'grynai lenkisku' - Adamowicz, Juzefowicz, Markowicz, Iwancewicz, kai baudziauninkus kunigas lenkas 'zmonemis verte', dar yra buvusiu Vanagu virtusiu Jastrzębski, Vabalu panais Zukowski, Oziunu, Ozeliu ponais Kozlowski,

bet daugumos pavardes tik asilui oligofrenui yra neaiskios kilmes - Rudis, Girnis, Wojsiat, Kliukojt, Giedrojc, Maksztul, Matul, Wersecki, Gulbinowicz, Gotowt, Daržynkiewicz, Towianski, Kownacki, Wolągiewicz, Tylingo, Pilsudski, Korwel, Počobut, Pacewicz, Sakowicz. Galima pavargti bevardinant.

Žygeivis, Lenkui, 2008 04 13 17:58

------------------------------- ----------------------
ir taip galvoju, jai mano gimine virs 100 metu gyvena lietuvoje ir kalba lenkiskai, tai gal as irgi turiu teise kalbet lenkiskai. visgi gyvenu ten, kur ir mano seneliai, tevai, giminaiciai
------------------------------- ----------------------

Jei nori, kalbėk su savo giminėm nors ir turkiškai - niekas to nedraudžia Lietuvos Valstybėje (nors, sakysim, Rusijos imperijoje ir Lenkijoje iki karo draudė viešose vietose (pvz., mokyklose mokiniams tarpusavyje) kalbėtis lietuviškai).

Kalba eina apie oficialius viešus užrašus Lietuvos Valstybės teritorijoje, o ne giminių tarpusavio pokalbius.

Žebra-Torba - Bębinski, lenkui, 2008 04 13 18:00

Vilnijos lenku kalba rodo, kad tai nutauteje dzukai. Adomo Mickeviciaus tartimi tai vadina Lenkijos lenkai ir pripazista labai grazia, minksta. Daugybe lietuvybiu tuteisu kalboje, sakiniu sandara lietuviska, netgi atskiru gramatiniu formu naudojimas yra budingas tik lietuviu kalbai.

Nera lenkisku liaudies dainu, tai tik is Lenkijos atkeliave, kaip ir sokiai krakowiak, mazurka czy polonez. Daug ko nera Vilnijos lenku kulturiniame kasdieniniame gyvenime, kas rodo ir irodo tik dzuku nutautejima.

Vardinti butu galima ilgai, labai ilgai. Kam ? Jei Pan Polak vis tiek klyks, kad krakowiak jest tancem z pod Solecznikow.

lenkas to: Žygeivis,, 2008 04 13 18:12

suprantu tave ir visus lietuvius. bet problema galima buti issprest paprastu budu: gatviu pavadinimus rasyt 2 kalbomis: lietuviskai didele lentele, ka reiskia, kad cia tikrai ne lenkija o lietuva, o apacioje mazesne lenkiska, ka reiskia, kad sioje vietoveje yra zmoniu lenku kilmes. ir lietuviaj butu patenkinti ir lenkai. atvaziuoja lietuvis ir is karto mato: KIEMELIU g., o kad apacioj lenkiskas (mazesnis uzrasas) ...

Žygeivis, Lenkui, 2008 04 13 18:21

Pirma - lenkų kilmės žmonių (kilusių iš tikrų lenkų) Lietuvoje praktiškai nėra - yra lietuvių kilmės, kalbantys slaviškai.

Antra - Lietuvoje yra virš 100 skirtingų tautybių atstovų, tai negi dabar kiekviename kaime, kur gyvena kokie rusai-starovierai, čigonai-romai ar kokie libaniečiai-arabai, pradėsime kabinti lenteles visom tom kalbom. Beje, tikrų lenkų privažiavo ir į Akmenę - tai jau ir ten kabinsime lenteles lenkiškai.

Tokie dalykai sprendžiami tik tarpvalstybinėmis sutartimis, griežtai atsižvelgiant į Valstybių interesus ir griežto pariteto principus.

Pavyzdžiui, Baltgudijoje gyvena apie 300 000 žmonių, laikančių save lenkais, bet ten net valdiškų mokyklų nėra nei vienos lenkų kalba, o ką jau kalbėti apie lenkiškus užrašus.

Lenkijoje irgi nėra nei paritetinio skaičiaus lietuviškų mokyklų (tai yra tiek pat, kiek yra lenkiškų Lietuvoje), nei jokių lietuviškų gatvių užrašų.

Kalbant tiesiai šviesiai - Lenkija nesilaiko jokio pariteto.

Žygeivis, Dėl terminologijos, 2008 04 13 19:00

Tomaševskis yra visai ne lenkų nacionalistas, o lenkų šovinistas - jis pretenduoja į kitos tautos - lietuvių - etninę-istorinę žemę, ir tai puikiai žino.

Beje, savo lietuvišką kilmę jis irgi, skirtingai nei daugelis mažaraščių tuteišų, irgi žino, bet jam daug naudingiau politiškai ir finansiškai vaidinti "lenką". Ką jis ir daro labai aktyviai.

Žygeivis, Tikrai Vilniaus krašto lenkei, 2008 04 13 19:30

------------------------------- ---------------------
Tikra Vilniaus krašto lenkė, 2008 04 13 19:21
Gėda ir tiek. Nei tie užrašai lenkų kalba prašė valgyti, nei žemino lietuvius. Žema. Ir tai valdžios atstovų lygmenyje.
------------------------------- ---------------------

Vieši užrašai ne valstybine lietuvių kalba, o būtent kokia nors slavų kalba, tose Lietuvos Valstybės vietovėse, kurios ir taip buvo pastoviai prievarta slavinamos per praėjusius 500 metų, yra akivaizdus bandymas toliau tęsti šį niekingą procesą ir neleisti, kad šis kraštas vėl taptų lietuvišku.

Kam tai naudinga?

Žygeivis, Lenkui, 2008 04 13 20:44

lenkas to: Žygeivis,, 2008 04 13 19:36
www.geocities.com/konstanbogdan/
------------------------------- ---------

Peržiūrėjau bajorų giminių pavardes, pateiktas šiame Interneto puslapyje.

Net pernelyg nesigilinant akivaizdu, kad pusė (jei ne daugiau) pavardžių yra lietuviškos kilmės, tik daugiau mažiau suslavintos.

Kadangi moki lietuviškai, tai ir pats tai suprasi nesunkiai.

Keletas giminių yra atsikėlę iš kitų vietų - daugiausia buvusių pietinių jotvingių žemių.

Jotvingiai ten suslavėjo, žinoma, daug anksčiau, negu lietuviai dabartinio Minsko ir Ašmenos apylinkėse. Juk dar Kijevo Rusios kunigaikščiai 11 amžiuje gyrėsi, kad užkariavo jotvingius (pietinę jų dalį).

Tačiau neradau nei vienos giminės, kuri būtų atsikėlusi iš etninės-istorinės Lenkijos Karalystės, o ne iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Ir tai natūralu - pagal Lietuvos Statutus, lenkai iš "Koronos" neturėjo teisės įsigyti žemę Lietuvoje.

Žebra-Torba - Bębinski, Zygeiviui, 2008 04 13 21:07

1387 m.vasario men. Jogaila pradejo masiskai skersti Lietuvos bajorus, atsisakiusius tapti katalikais.

Lenkai, buve belaisviai baudziauninkai, budami teisingo kataliku tikejimo, nuzude seimininka, galejo tapti bajorais. Taip buvo iszudyta du trecdaliai Lietuvos bajoru.

Lenkai baudziauninkai, tape bajorais negalejo sulenketi, kaip negali lydeka sulydeketi.

Dalis lietuviu bajoru per vedybas, per polonizacija sulenkejo. Is tokiu atsirado isgamos Pilsudski, Zeligowski.

Kai kuriu net seimose vyko skilimas - vienas brolis Narutowicz tapo Lenkijos prezidentu, kitas brolis tapo Lietuvos Nepriklausomybes akto signataru. Tado Ivanausko seimoje dar ivairiau - trecias brolis save vadino baltarusiu. Lenku kulturai ir valstybei daugiausia nuveike is Lietuvos bajoru kile 'lenkai', perdem lietuviskos kilmes.

Žygeivis, Žebrai..., 2008 04 13 21:39

------------------------------- ----------------------
Žebra-Torba - Bębinski, Zygeiviui, 2008 04 13 21:07
1387 m.vasario men. Jogaila pradejo masiskai skersti Lietuvos bajorus, atsisakiusius tapti katalikais. Lenkai, buve belaisviai baudziauninkai, budami teisingo kataliku tikejimo, nuzude seimininka galejo tapti bajorais. Taip buvo iszudyta du trecdaliai Lietuvos bajoru.
------------------------------- --------------------

Visa tai absoliuti nesąmonė.

1. Lietuvos bajorai-lietuviai atsisakę krikštytis tikrai buvo represuojami, dažnai ir nužudomi, bet tokių atsisakiusiųjų tikrai buvo palyginti nedaug.

Juk būtent bajorai buvo kariai-profesionalai ir jie sudarė esminę Lietuvos Valstybės karinę jėgą.

Jei jų du trečdaliai būtų nepritarę krikštui ir juos už tai būtų naikinę (tuo labiau kažkokie niekingi vergai), tai šitie bajorai patys labai lengvai būtų sunaikinę visus savo priešus (įskaitant ir didžiuosius Lietuvos kunigaikščius) - juk kiekvienas bajoras buvo visada ginkluotas ir turėjo palydą tik jam ištikimų karių. Čia jums ne dabartiniai laikai.

2. Niekada nei vienoje valstybėje nebuvo taip, kad vergui, nužudžiusiam savo šeimininką, būtų suteikiamos bajoro teisės. Tai juk prieštarauja pačiam vergovės principui - juk tada ir kiti vergai pamatytų "blogą pavyzdį" ir sukiltų.

Atvirkščiai, visada ir visose vergovinėse - feodalinėse visuomenėse vergas ar baudžiauninkas, pakėlęs ranką prieš savo šeimininką - savininką, buvo baudžiamas pačia žiauriausia bausme ir mirtimi.

Be to visada viešai, kad kiti vergai - baudžiauninkai tai matytų ir atsimintų.

3. Gal būt buvo represuojami kriviai ir krivaičiai - šventikai. Bet ir tai apie tokias bausmes nėra išlikę duomenų. Greičiau jau dauguma tokių šventikų pasitraukė į nuošalias vietas (kaip vėliau darė rusai-sentikiai) ir ten savo tikėjimą išlaikė dar ne vieną amžių.

Yra nustatyta, kad lietuviai iš esmės sukrikščionėjo tik 18-19 amžiuose, ir tai lietuvių buityje labai daug išliko senojo tikėjimo atgarsių - netgi iki šių dienų.

vikas, 2008 04 13 21:38

Kiek daug shudo primalta, kiek emociju islieta.

O juk reikalas sprendziasi labai paprastai: kol Lenkija jega atplestame nuo Lietuvos Suvalku trikampyje neraso gatviu pavadinimo dviem kalbom, tol neturi buti dvikalbystes Lietuvos teritorijose, kurios niekada nepriklause Lenkijos Karunai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 30 Geg 2011 12:08. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Bal 2008 21:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Žygeivis, Faktai, 2008 04 13 21:04

Vilniaus apylinkių gyventojai istoriniu požiūriu yra labai skirtingi:

1. Senųjų vietos gyventojų lietuvių palikuonys (dalis jų - ypač bajoriškos kilmės - stipriai nutautėję).

2. Šiek tiek tikrųjų šūdlenkių - tų pačių iš Lenkijos atvarytų vergų - palikuonių.

3. Tarpukario kolonistų iš Lenkijos palikuonys (tuo metu buvo perkelta apie 70 000 lenkų), tačiau dabar jų labai mažai, kadangi po karo praktiškai visi jie grįžo į Lenkiją) (kartu, apsimetę lenkais, išvažiavo ir apie 50 000 tikrų lietuvių, bėgančių nuo Sibiro), bet koks 100 ar 200 tikriausiai dar liko.

4. Sovietmečio kolonistai, perkelti iš Rytų Baltarusijos ir gretimų Rusijos (Smolensko, Kursko ir kt.) sričių - jie sudaro apie 40-45 procentus gyventojų ir save dažnai vadina lenkais, nors kalba iš esmės tik rusiškai.

5. Lietuviai, atsikėlę iš kitų Lietuvos vietų po karo.

Tikslią statistiką galima būtų suskaičiuoti, jei daugybė Lietuvoje įsikūrusių "sociologinių ir panašių institutų" galų gale atliktų kruopščią apskaitą ir nustatytų visų Vilniaus apylinkių gyventojų bei jų protėvių kilmę ir buvusią gyvenamąją vietą (iki WW1).

------------------------------- -----------------------
sss, 2008 04 11 16:53
nuo 17 amziaus Vilnius nebuvo lietuviu miestas. 20 amziaus pradzioje Vilniuje buvo 2% lietuviu.
------------------------------- ------------------------

1. Visi Europos miestai nuo viduramžių buvo daugiataučiai. Tame tarpe ir Maskva.

2. Vilniuje 20 amžiaus pradžioje pagal oficialią carinę statistiką buvo ne 2 procentai lietuvių, o 7 procentai. Štai Kaune buvo tik 3 procentai lietuvių.

Ir ką tai reiškia - ogi nieko, pasižiūrėk, kiek dabar lietuvių Kaune ir Vilniuje.

Užteko išsivaduoti iš imperijos okupacijos ir Kaunas per 20 metų tapo lietuvišku, dabar tas pats vyksta Vilniuje.

Kaip rašo R.Laniecki, Kaune, dabar lietuviškiausiame iš visų mieste, 1914 metais 4/5 miestiečių motinos kalba laikė lenkų kalbą. Jei kam ši statistika atrodo abejotina, tai galima daryti prielaidą, kad pagal 1919 m. rinkimų į Kauno savivaldybę rezultatus tuomet mieste turėjo gyventi apie 43 proc. lenkų, 30 proc. žydų ir 15 proc. lietuvių (L.Kondratas).

Po aštuoniasdešimties metų, 2001-aisiais Kaune lenkų jau vos tik 0,4 proc., žydų 0,1 proc., rusų 4,4 proc., už tai lietuvių — net 93 proc.!

(Visoje Lietuvoje lietuvių — 83,45 proc., lenkų 6,75 proc., rusų 6,31 proc., žydų 0,12 proc.).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Bal 2008 23:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Teismas neleido mokyklos vadinti Emilii Plater vardu
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=16704431

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

Žygeivis, 2008 04 16 23:52

Reguliariai bandoma ir toliau tęsti lietuvių lenkinimo politiką Lenkijos 1922-1939 m. okupuotose lietuvių etninėse žemėse (o Seinų - Punsko - Suvalkų "trikampyje" ši okupacija tęsiasi iki šiol).

Apskritai, vadinamieji "lenkai" turi labai aiškiai pasakyti, kuo jie patys save laiko - lenkų kolonistų palikuonimis Lietuvoje ar amžių bėgyje nutautėjusiais lietuviais.

Močiutė, 2008 04 17 00:07

Pritariu Žygeiviui. Taip, turi apsispręsti, ar jie yra kolonistų palikuonys ir tos tradicijos tęsėjai, ar lojalūs , garbingi Lietuvos piliečiai, mūsų draugiški tėvynainiai. Čia ir yra viso konflikto ir jo sprendimo esmė.

Žygeivis, 2008 04 17 18:44

Baltų ir slavų kalbos yra artimos, bet nėra kilusios iš bendros baltų-slavų prokalbės. Tai jau įrodyta, kadangi baltų ir slavų kalbose daug labai senoviškų skirtybių.

Dabartinė lietuvių tauta susiformavo iš įvairių senųjų baltų genčių - lietuvių, jotvingių, sėlių, galindų, prūsų, žiemgalių, kuršių, ...

Lygiai taip pat ir dabartinės įvairios slavų tautos susiformavo iš įvairiausių slavų genčių, o germanų tautos - iš senovinių germanų genčių.

Žygeivis, vadinamajam Vytautui, 2008 04 17 18:57

Prirašei labai daug nesąmonių.

Pradedant tuo, jog Lietuvos bajorai siekė tapti Lenkijos bajorais - tačiau Lietuvos Statutuose parašyta visai priešingai - nei vienam Lenkijos bajorui nebuvo leidžiama įsigyti žemę ar kitą turtą LDK teritorijoje ir pan.

Kitas reikalas, kad bajorai Lietuvoje norėjo turėti tokias pat teises, kaip ir bajorai Lenkijoje - deja, būtent šių teisių gavimas ir bajoriškos respublikos įkūrimas (vietoje Lietuvoje jau susiformavusios absoliutinės monarchijos) sužlugdė Lietuvos Valstybę (Lenkijos Valstybę irgi).

Juk Moskovija nugalėjo Abiejų Tautų Respubliką būtent dėka to, jog Ivanas 4 Rūstusis įvedė Moskovijoje besąlygišką centralizuotą monarchiją, o ne bajorišką anarchiją.

Seniausieji lietuvių kalbos paminklai siekia XVI a. pradžią.

Pirmasis žinomas lietuviškas rašto paminklas – anoniminis poterių tekstas, ranka įrašytas į 1503 m. Štrasburge išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis" paskutinį puslapį.

Tekstas remiasi rytų aukštaičių vilniškių (rytinių dzūkų) tarme ir veikiausiai yra nuorašas iš dar ankstesnio originalo.

Nėra abejonės, kad bažnytinių lietuviškų rankraštinių tekstų būta ir anksčiau, gal net XIV a. pabaigoje, nes, po 1387 m. aukštaičių krikšto tokių tekstų būtinai reikėjo religinei praktikai (istoriniuose šaltiniuose yra užuominų, kad pirmasis poterius į lietuvių kalbą esąs išvertęs Jogaila).

Tačiau seniausia žinoma spausdinta lietuviška knyga yra Martyno Mažvydo 1547 m. protestantiškas katekizmas, parašytas žemaičių tarmės pagrindu ir išspausdintas Karaliaučiuje.

Šiame katekizme įdėtas ir pirmasis lietuviškas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, kuriame pateiktas lietuviškas raidynas ir vienas kitas autoriaus sukurtas gramatikos terminas (balsinė „balsė raidė“, sąbalsinė „priebalsė raidė" ir kt.).

Žygeivis, 2008 04 17 19:21

1595 ir 1599 m. atspausdintos lietuviškos knygos (beje, parašyta, kad atspausdinta Vilniuje):

http://www.mb.vu.lt/apie/liet/images/reti/akatekiz.jpg

http://anthology.lms.lt/scan_img/04-postilla.jpg

------------------------------- ----------------------
To Žygeivis, 2008 04 17 19:13
Bet tas nekeičia fakto, kad slavų etnosas buvo dominuojantis LDK.
------------------------------- -------------------

Dėl įvairių slavų (tiksliau nutautėjusių baltų) dominavimo LDK - dominavo skaičiumi, bet ne valdžia.

Visose feodalinėse europinėse imperijose vergų ir baudžiauninkų daugumą sudarydavo ne valdančiosios tautos atstovai. O Lietuvos Valstybė ir buvo būtent tokia daugiatautė imperija.

Kitas reikalas, kad laikui bėgant nemaža dalis valdančiojo lietuvių sluoksnio palaipsniui perėjo prie lenkų kalbos.

Bet ir tai nėra kažkokia išimtis Europos imperijų istorijoje - pvz., Anglijoje prancūzų kalba vos neišstūmė iš vartojimo anglų kalbą.

Tas pats vyko ir Rusijos imperijoje 19 amžiuje - valdančiojo sluoksnio atstovai kalbėdavo prancūziškai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Bal 2008 21:09. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bal 2008 16:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

A.Butkus: „Litwa Środkowa“

Alvydas Butkus, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 21 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=16762181

„Anais“ laikais važinėdami su studentais į kalbines ir tautosakines ekspedicijas, lankėme ir Baltarusijos TSR gyvenančius lietuvius. Įspūdis būdavo dvejopas. Žavėdavomės gyva archajiška lietuvių šneka baltarusių kalbos apsupty, retomis, mums dar negirdėtomis dainomis. Tačiau glumino žmonių pasakojimai apie lietuvybės puoselėtojų persekiojimus ir suvokimas, jog lietuvių kalba čia vartojama kaip carų laikais – tik namie, kai kur vos ne pašnibždom.

Tomis dienomis, grįždami į Kauną, aplankėm kelias apylinkes Vilniaus krašte. Ten irgi jautėmės tarsi persikėlę 100 metų į praeitį – parduotuvėje žmonės kalbėjo rusiškai, o paklausti, kur čia gyvena lietuviai, gūžčiojo pečiais ir purtė galvas. Vienos parduotuvės lankytojai atrodė itin varganai: vilkėjo vatinukus („šimtasiūles“), avėjo purvinais auliniais, o ir aplink parduotuvę telkšojo skysto purvo bala. Ore aidėjo „branj i slavianskaja reč“.

Sustingęs laikas

Pervažiavus tas Lietuvos apylinkes šiais laikais, padėtis atrodo kiek kitaip. Daugelis buvusių rusakalbių dabar jau šneka „po prostu“, kaip tuteišiai, ir dedasi lenkais. Iš anų laikų liko tik gūžčiojimas pečiais ir galvos purtymas, jei ko paklausi lietuviškai. Kai kuriose apylinkėse buvusius viešuosius užrašus rusų kalba pakeitė užrašai Lenkijos valstybine kalba. „Po litewski“ nelabai susikalbėsi net seniūnijoje. Jei nustebęs imsi karpyti ausimis, tau paaiškins, kad lietuvių kalba čia yra „język pogański“, katalikybė yra „polska wiara“ (todėl bažnyčiose lietuviškos pamaldos nepageidautinos), o lenkų šaknys čia esančios „od wieków“.

Gausi ir istorijos pamoką. O ji bus tokia. 1920 m. gen. L. Želigovskis Vilnių išvadavo iš „klumpėtų chamų litvinų“ ir atkūrė senosios Žečpospolitos teritorijos dalį, kurią pavadino „Litwa Środkowa“ (Vidurio Lietuva). Vakarų Lietuva esą likusi neišvaduota ir valdoma „litvinų“ ar „žmudų“ (žemaičių) su sostine „Kownu“, o Rytų Lietuvą (Baltarusijos dalį) laikė užgrobusi tuometinė Sovietų Rusija. Po dvejų metų (1922) Vidurio Lietuva pasiprašiusi prijungiama prie Lenkijos, ką toji ir padarė. Vilniaus vadavimas esą buvęs būtinas dar ir dėl galimo pakartotinio Sovietų Rusijos puolimo – Lietuva, girdi, būtų praleidusi Raudonąją armiją Varšuvos link. Be to, jei Vilnius būtų likęs Lietuvai, tai jį nuo Lietuvos būtų atplėšę bolševikai. Vadinas, Želigovskis išgelbėjęs vilniečius ne tik nuo „litvinų“, bet ir nuo Rusijos.

Jei būsite taktiškas, neužduosite vietiniams klausimo, ar tik ne nuo Rusijos „gelbėjo“ Lenkiją Hitleris 1939 m. rugsėjį. Kitas netaktiškas klausimas būtų, kada gi Vilnius senovėje priklausė ne LDK, o Lenkijai. Neklauskite ir apie Vilniaus krašto lietuvišką vietovardyną, nes tada net pats pašnekovas ims abejoti, ar jo lenkiškos šaknys čia „od wieków“. O jei pašnekovas dar ir mokytojas, jis pats nutylės faktą, jog „Wilenszczizna Polska“ nėra kokios nors lenkų tarmės tęsinys, o tik atneštinė kalba, atsiradusi rusų-baltarusių-lenkų kalbų pagrindu, 18-20 a. slavėjant čia gyvenusiems lietuviams.

Antilietuviška arogancija šiame krašte išlikusi per visą sovietmetį. Ji buvusi tokia stipri, kad 1989–1990 m. ja bandė lošti Maskva ir jedinstvininkai – esą jau verčiau autonomija CCCP sudėtyje nei nepriklausomos „chamskos Litwos“ dalis. (Tam tikra prasme šią aroganciją perėmė ir šiais laikais Vilniuje įsikūrę kai kurie lietuviai – gero vilnietiško tono ženklu tapo Kauno ir likusios Lietuvos menkinimas.)

Valstybė valstybėje

Strateginis dabartinių Vilnijos politikierių uždavinys – visomis išgalėmis priešintis, kaip jie sako, krašto lituanizacijai. Pats Vilnius, anot jų, jau esąs beveik prarastas – čia lietuviai jau sudaro apie 60 proc. gyventojų, ko nesą buvę per visą miesto istoriją. Bet kraštą išlaikyti lenkišką galima per demokratiškai išrinktas savivaldybių tarybas, kurių valioje yra ir mokyklų administravimas. O jau čia procesą galima valdyti kaip nori. Štai kodėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų taryboms labiau rūpi švietimo reikalai nei tų rajonų žmonių materiali gerovė.

Apie nevienodą Vilnijos lenkiškų ir lietuviškų mokyklų padėtį buvo rašyta ne kartą. Lenkiškos mokyklos čia finansuojamos kur kas geriau nei lietuviškos, vadovaujantis dar ir tuo, jog tai yra tautinės mažumos mokyklos. (Be to, papildomą paramą jos gaunančios iš Lenkijos.) Tačiau argumentuoti tai tautinės mažumos statusu yra ciniška, nes kaip tik lietuviai čia yra tautinė mažuma.

Seniūnijose vienpusiškai koreguojamas ir mokinių kontingentas, nes nuo mokinių skaičiaus irgi priklauso mokyklų finansavimas. Jei tėvai dar svarsto, į kurią – lietuvišką ar lenkišką – mokyklą leisti savo vaikus, apsispręsti padeda savivaldybių klerkai, žadėdami įvairių buitinių lengvatų, jei tėvai rinksis lenkišką mokyklą. Ir atvirkščiai – jei tėvai leidžia vaiką į lietuvišką mokyklą, jie gali turėti problemų, pavyzdžiui, apsirūpinant žiemą kuru, apiforminant ES paramą ir pan. Problemos baigsis, kai tik vaikas pereis į lenkišką mokyklą. Šitaip sumažinus mokinių skaičių lietuviškoje mokykloje, galima siekti ir jos uždarymo apskritai, ką numato Lietuvos įstatymai.

Psichologinių ir biurokratinių sunkumų patiria į Vilniją atvykę dirbti lietuviai mokytojai, kiti tarnautojai. Neseniai Lietuvą papiktino rasinės ir tautinės nepakantos apraiškos Vilniuje. Tačiau Vilnijos lenkų tautinė nepakanta lietuviams tarnautojams visiškai nutylima, nors ji yra kur kas senesnė ir labiau paplitusi. Tai pilsudskinio laikotarpio recidyvas. Lietuvos valdžios apsimetimas, jog Vilnijoje viskas gerai, yra alyvos pylimas į skinų laužus, nes vienas iš jų postulatų yra tai, jog Lietuvoje pažeidinėjamos pačių lietuvių, kaip tautos, teisės. Žinoma, Vilnijoje niekas lietuvių diržu per galvą dar nemuša, tačiau yra aibės psichologinio smurto priemonių, verčiančių lietuvius tarnautojus išvykti iš šio krašto. Vilnija de facto vis dar tebėra „Litwa Środkowa“.

Kurios valstybės interesas?

Lietuvos vyriausybės pasyvų elgesį galima suprasti, bet ne pateisinti. Suprantama, kad šiuo atveju jai iškilusi dilema: ar neerzinti strateginės partnerės Lenkijos ir toliau nematyti, kaip ji Lietuvoje įgyvendina savo interesus, vienašališkai steigdama universitetų filialus, siuntinėdama kunigus, mokytojus ar kitus misionierius, šmirinėjančius po Pietryčių Lietuvą ir agituojančius ignoruoti lietuviškas mokyklas ir lietuvišką bažnyčią, ar susirūpinti tolesniu šio regiono kryptingu slavinimu ir pristabdyti jį, nes ilgainiui šis slavėjimas gali baigtis tuo, kuo baigėsi Serbijos Kosovo albanizacija.

Šiuo požiūriu tautinė netolerancija lietuviams Vilnijoje valstybei yra kur kas pavojingesnė nei pavieniai rasinės netolerancijos faktai pačiame Vilniuje ir ignoruoti ar toleruoti ją yra tiek pat nusikalstama, kiek ir toleruoti rasizmą. Prioritetas turi būti teikiamas Lietuvos vidaus interesams. Baimė suerzinti kaimyną ir marionetiškas paklusimas jo poreikiams tik rodo mūsų diplomatijos nemokšiškumą. Juo labiau, kad Vilniaus kraštas nėra Lietuvos ir Lenkijos bendrai administruojama teritorija, kaip kažkada Infliantai.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau 18 metų, tačiau Vilniaus krašto lietuvių padėtis tapo blogesnė nei buvo sovietmečiu. O juk reikia tiek nedaug: pasiekti, kad būtų liautasi persekioti tėvai, nusprendusieji leisti vaiką į lietuvišką mokyklą, kontroliuoti, kad mokyklos būtų finansuojamos pagal vienodus kriterijus, o VSD dar galėtų subtiliai pasidomėti gausiais kaimyninės šalies emisarais, kurstančiais krašte tautinę nesantaiką, kas šiaip jau baudžiama įstatymu.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Žygeivis, 2008 04 21 16:28

Kol Lietuvos Valstybę valdys komunistinė - kagėbistinė nomenklatūra, tol Rytų Lietuvoje visokie išverstaskūriai ir šūdlenkiai - iš Lenkijos atvarytų vergų palikuonys - lips lietuviams ant galvų.

Tačiau lietuvių kantrybė ne begalinė - Lietuvių Tauta savo tūkstantmetėje istorijoje tai jau įrodė ne kartą.

Žygeivis, Faktai, 2008 04 21 17:16

Vilnius priklausė Lenkijai nuo 1922 m. neteisėto plebiscito iki 1939 m. rugsėjo, kol Sovietai užgrobė Rytų Lietuvą, tai yra iš viso 17 metų.

Rytų Lietuva niekada nebuvo lenkų istorinė-etninė žemė.

Istorinė riba tarp slavų ir baltų tautų (genčių) ėjo keli šimtai kilometrų piečiau Vilniaus.

Netgi Varšuva yra pastatyta baltų genties jotvingių teritorijoje.

Reguliariai bandoma ir toliau tęsti lietuvių lenkinimo politiką Lenkijos 1922-1939 m. okupuotose lietuvių etninėse žemėse (o Seinų - Punsko - Suvalkų "trikampyje" ši okupacija tęsiasi iki šiol).

Apskritai, vadinamieji "lenkai" turi labai aiškiai pasakyti, kuo jie patys save laiko - lenkų kolonistų palikuonimis Lietuvoje ar amžių bėgyje nutautėjusiais lietuviais.

Vilniaus apylinkių gyventojai istoriniu požiūriu yra labai skirtingi:

1. Senųjų vietos gyventojų lietuvių palikuonys (dalis jų - ypač bajoriškos kilmės - stipriai nutautėję).

2. Šiek tiek tikrųjų šūdlenkių - tų pačių iš Lenkijos atvarytų vergų - palikuonių.

3. Tarpukario kolonistų iš Lenkijos palikuonys (tuo metu buvo perkelta apie 70 000 lenkų), tačiau dabar jų labai mažai, kadangi po karo praktiškai visi jie grįžo į Lenkiją) (kartu, apsimetę lenkais, išvažiavo ir apie 50 000 tikrų lietuvių, bėgančių nuo Sibiro), bet koks 100 ar 200 tikriausiai dar liko.

4. Sovietmečio kolonistai, perkelti iš Rytų Baltarusijos ir gretimų Rusijos (Smolensko, Kursko ir kt.) sričių - jie sudaro apie 40-45 procentus gyventojų ir save dažnai vadina lenkais, nors kalba iš esmės tik rusiškai.

5. Lietuviai, atsikėlę iš kitų Lietuvos vietų po karo.

Tikslią statistiką galima būtų suskaičiuoti, jei daugybė Lietuvoje įsikūrusių "sociologinių ir panašių institutų" galų gale atliktų kruopščią apskaitą ir nustatytų visų Vilniaus apylinkių gyventojų bei jų protėvių kilmę ir buvusią gyvenamąją vietą (iki WW1).

Vadinamieji "lenkai" Lietuvoje iš esmės turi tik dvi išeitis:

1. Pasielgti taip, kaip pasielgė tarpukario Lietuvoje Kaune ir Kauno apylinkėse gyvenę lietuvių kilmės lenkakalbiai bajorai, vadinamieji "Vyčiai" - pripažinti save lietuviais ir išmokti kalbėti lietuviškai.

Dabar šitų bajorų palikuonys net neprisimena, kad jų seneliai dar kalbėjo lenkiškai. Laiko save lietuviais ir Lietuvos Valstybės bajorais, ir tuo labai didžiuojasi. Aktyviai dalyvauja Lietuvos Bajorų karališkosios sąjungos veikloje. Užima aukštus postus Lietuvos Valstybėje.

2. Laikyti save lenkais ir toliau. Bet tokiu atveju, jei nori, kad jų palikuonys kalbėtų lenkiškai, jie turi tik vieną išeitį - emigruoti į Lenkiją. Ir ten bandyti pritapti. Tačiau galiu iškart pasakyti, jog tai nebus lengva.

Dalis mano tolimų giminaičių, bėgdami nuo sovietinės tremties, po karo pasielgė būtent taip - ir labai sunkiai vargo toje Lenkijoje. O jų vaikai visi iki vieno emigravo iš Lenkijos, palikę savo tėvus vienus senti.

Žygeivis, Faktai, 2008 04 21 17:38

to: fermini, 2008 04 21 17:32

------------------------------- -----------------------
fermini, to Naivus, 2008 04 21 17:24
Nuo 1569 m. pati LDK priklause Lenkijos Karunai su visu Vilnium.
------------------------------- -----------------------

neįsisvajok.

Abiejų Tautų Respublika išliko iki pat paskutiniojo padalijimo. Gali net Gegužės 3 d. Konstitucijoje parašus suskaičiuoti, kiek iš Karūnos, kiek iš LDK buvo.

------------------------------- -----------------------
fermini, to Naivus, 2008 04 21 17:24
Nuo 1569 m. pati LDK priklause Lenkijos Karunai su visu Vilnium.
------------------------------- -----------------------

Lietuvos Valstybė (kunigaikštystė, karalystė, imperija) niekada nepriklausė Lenkijai.

1569 m. buvo sudaryta dviejų valstybių monarchinė konfederacija - Abiejų Tautų Respublika, valdoma vieno bendro Valdovo. Tačiau Lenkijos (Karūnos) gyventojams apskritai buvo uždrausta įsigyti žemę Lietuvos Valstybės teritorijoje bei eiti kokias nors valstybines pareigas. Buvo leista tik atvykti lenkų kunigams (kurie, deja, ir nutautino nemažai lietuvių).

Būtent tokia teisinė padėtis užfiksuota visose vėlesnėse Lietuvos ir Lenkijos sutartyse bei Lietuvos Statutuose.

Padėtis (teisinė) šiek tiek pakeista tik pačioje Abiejų Tautų Respublikos egzistavimo pabaigoje - taip vadinamoje Gegužės 3 d. Konstitucijoje (pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas) - priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojęs iki 1792 m. liepos 23 d. - Konstitucija bus priimta, kadangi 110 seimo narių pritarė projektui, 72 buvo prieš.

Gegužės 3 dienos konstituciją sudaro įvadas ir 11 straipsnių. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra ir 1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“.

Valstybės pagrindų reformą vainikavo 1791 m. spalio 20 d. priimtas įstatymas, tapęs esmine konstitucijos pataisa. Lietuva privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš Lietuvos. Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės.

Priešingai po 1922 m. nusistovėjusiai istoriografinei versijai apie Lietuvos išnykimą Karūnos glėbyje, anuometinė Lietuvos visuomenė išsaugojo šalies istorinio atskirumo ir savarankiškumo tradiciją. Vienas svariausių įrodymų, kad Gegužės 3 d. konstitucija netrukus po jos paskelbimo buvo išleista ir lietuvių kalba.

Žygeivis, 2008 04 21 21:04

Vadinamieji "lenkai" Lietuvoje šiuo metu jau yra istorijos atgyvena. Dar keli metai ir jie natūraliai išnyks - arba taps lietuviais, arba emigruos į užsienį.

Tikrasis "baubas" dabar yra bet kokia ne lietuvių imigracija į Lietuvą.

Deja, bet istorija (daugybė faktų iš pačių įvairiausių regionų) rodo, jog toks "pakantumas" imigracijai kažkuriuo tai momentu baigiasi masinėmis skerdynėmis.

Šiaip yra bendras principas - bet kurios valstybės stabilumas labiausiai priklauso nuo jos homogeniškumo ir monoetniškumo arba polietniškumo lygio, kadangi bet kokios socialinės ar politinės problemos tuoj pat išauga kelis kartus, jei "įsimaišo" etninė "korta".

Tai reiškia, kad kraujas bus liejamas visur, kur etninės mažumos (tiek autochtonai, tiek įvairūs kolonistai ir imigrantai) bandys kurti savo valstybes - o jos visada ta daro, kada jų skaičius pasiekia "kritinį lygį".

Būtent tai vyksta visame pasaulyje, visai nepriklausomai nuo mūsų svarstymų DELFYJE.

Žygeiviui, 2008 04 21 23:16

turėtum sutikti, kad "šūdlenkis" yra labai įžeidžiantis epitetas, ir kultūringas žmogus tokių savo kalboje paprasčiausiai nevartoja, nes diskusija tuomet praranda prasmę. Be to, turime gerbti bet kokio žmogaus, taip pat - ir lietuvio, teisę pasirinkti savo tautinė tapatybę.

Jei lietuvio gimtoji kalba ir savimonė - lenkų, jo nuomonės įžeidinėdamas nepakeisi. Kažkaip, turbūt, užmiršai, kad pakantumas yra mūsų tautos bruožas? Ar jau nebe?

Žygeivis, 2008 04 21 23:21

Nežinau kaip tavo, o mano protėviai - tėvai, seneliai, dėdės, tetos, visada, kiek prisimenu nuo vaikystės, kitaip kaip šūdlenkiais ir išverstaskūriais šitų, Lenkijos okupacinei valdžiai parsidavusių, išgamų nevadino.

Žygeivis, 2008 04 22 00:27

------------------------------- -------------------
to Žygeivis, Lietuvių Tautos strateginis tikslas,, 2008 04 21 23:37
Pirmi du yra visiškai atsilikę rusiški ir baltarusiški rajonai. Reikia ten nuvykti ir praeis noras pastyti tokius niekus. Beje reikėtų paklausti ten gyvenančių rusakalbių ar jie to noretų. Net jei jie ir to noretų nemanau, kad Lietuvai reikalingi keli šimtai tūkstančių kultūriškai ir kalbiškai svetimų žmonių. Kalbant apie Lenkiją, iš išvardintų vietovių tik Punske lietuviai sudaro daugumą, tai tikrai nėra pagrindas keisti valstybę.
------------------------------- --------------------

Nuo kada kažkokių okupantų bei kolonistų nuomonė yra kam nors svarbi.

Mums svarbu tas lietuvių etnines žemes sugrąžinti Lietuvai, o įvairių okupantų ir kolonistų problemą išspręsti teks vadovaujantis tuo metu būsiančia geopolitine situacija.

"Atlietuvinti" etninės Lietuvos dalis, užgrobtas slavų, galima ir per vieną parą. Pvz., istorija rodo, jog Lietuva buvo "išžydinta" tikrai greit bei efektyviai.

Bet tokių drastiškų priemonių, tikiuosi neprireiks.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bir 2008 23:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šalčininkams nurodyta gatves vadinti lietuviškai

Evaldas Utyra, www.DELFI.lt
2008 birželio mėn. 21 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=17478325

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nurodė Šalčininkų rajono savivaldybei pakeisti rajono teritorijoje iškabintas gatvių pavadinimų lenteles, kuriose greta užrašų lietuvių kalba, gatvės pavadintos rusiškai ir lenkiškai. Lygiai toks pats reikalavimas anksčiau buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybei.

“Situacija Šalčininkuose dar blogesnė - lenetelių su nelietuviškais pavadinimais dar daugiau”, - DELFI teigė Vyriausybės atstovas Jurgis Jurkevičius.

Dėl gatvių pavadinimų Vilniaus rajone į atstovą kreipėsi Valstybinė kalbos inspekcija (VKI), užfiksavusi Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

Įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau, J. Jurkevičiaus teigimu, pastariesiems atvejams šios išimtys negali būti taikomos, todėl gatvių pavadinimų lentelės turi būti pakeistos.

Ištaisyti įstatymo pažeidimus Vilniaus rajono savivaldybei yra nurodęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Gatvių pavadinimai
DELFI

DELFI primena, kad Vyriausybės atstovo pradėtas žygis Vilniaus rajone supykdė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį parlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Jis įsitikinęs, kad pagrindinė teisės reguliacija šiuo klausimu yra Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kuri leidžia vartoti tautinių mažumų kalbą gatvių pavadinimuose vietovėse, tradiciškai gyvenamose tautinės mažumos.

Gatvių pavadinimai
DELFI

Išplatintame pareiškime V. Tomaševskis suabejojo J. Jurkevičiaus kompetencija ir pavadino jį nacionalistu.

Gatvių pavadinimai
DELFI

Vilniaus rajone iškabintomis gatvių pavadinimų lentelėmis rusų ir lenkų kalbomis bei dėl jų kilusiu konfliktu tarp Vyriausybės ir lenkų tautinės mažumos atstovų pavasarį domėjosi užsienio žiniasklaida.

www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Žygeivis, Uršulei, 2008 06 21 23:11

------------------------------- ------------------
Uršulė, 2008 06 21 22:49
Ne pusė priklauso, o pusė Vokietijos yra istoriškai lenkiškose kose teritorijose. Pats Berlynas įkurtas ant lenkų žemės - o lenkai kompensacijų neprašo. Kas buvo, tas buvo. Žiūrima dabarties.
------------------------------- ------------------

Įdomu, iš kur tokių nesąmonių prisigraibei.

Visų pirma, Berlyno teritorijoje senovėje (iki maždaug 5 amžiaus iki mūsų eros) gyveno vakarų baltų gentys. Daug kalbininkų netgi mano, kad ir pats Berlyno vardas yra baltiškos kilmės - tokių pat pavadinimų yra išlikę ir kituose baltų gyventuose kraštuose.

Vėliau šias teritorijas užėmė germanai, atėję iš Jutlandijos ir Skandinavijos.

Dar vėliau (apie 6-7 amžių po Kristaus) šiose vietose pasirodė slavai (bet visai ne lenkai ar jų protėviai, o dabartinių slavų sorbų (lužitėnų) protėviai - sorbai ir dabar gyvena Lužicoje, padalintoje tarp Saksonijos ir Brandenburgo). Juos vėliau vėl užėmė germanai.

Tai, kad į vakarus nuo Vistulos (Vyslos) ir Riugeno saloje iki mūsų dienų išliko nemažai ir baltiškų hidronimų bei toponimų (pvz., Santaka - dar prof. Kolupaila jį atrado prieš WW2), rodo, kad šiuose kraštuose senieji gyventojai - vakarų baltai - ne išnyko, o palaipsniui nutautėjo per daugelį amžių.

Žygeivis, Vamzdžiui iš Šalčininkų, 2008 06 21 23:36

------------------------------- --------------------
Vamzdis z Solecznik, 2008 06 21 23:29
O aš ant savo namų iškabinsiu lentelę "ul. Juzefa Pilsudskiego" ir kas man ką padarys? O gal lėpsite nuimti? Cha cha cha...
------------------------------- ----------------------

Tik nepamiršk šalia pakabinti ir tikrąjį užrašą:

Juozo iš Pilsūdų gatvė.

Jei nežinai, tai būtent iš čia kilo Pilsudskio protėviai, iš čia ir jų pavardė.

Pilsūdai – kaimas Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, Tauragės rajone, Skaudvilės seniūnijoje, 3 km vakarus nuo Skaudvilės, šalia kelio Skaudvilė - Upyna ir Agluonos upės.

Žygeivis, Tikram lietuviui, 2008 06 21 23:46

------------------------------- ---------------------
tikras lietuvis, 2008 06 21 23:38
Žygeiviui. Tai jo pavardė ,gal būt,yra sulenkinta,nes,gal būt,turėtų būti Juozas iš Pilsūdiškių(Pilsūdiškis).
------------------------------- -------------------

Ne - būtent iš Pilsūdų prie TAURAGĖS. Šis pavadinimas, beje, reiškia "bala prie pilies".

Plačiau:

"V. Smočinskis. Visai teisingai. Apie Kupiškį yra vietovardis Girsūdai (pastebėjau vakar važiuodamas pro šalį) - jis mane sudomino. Žinojau, kad Pietų Žemaitijoje yra tokių vietovardžių kaip Auksūdai, Pilsūdai ir t. t. Turime antrąjį sandą sūdai. Kas tie sūdai?

Kalbininkas ir kultūros veikėjas Bronys Savukynas 1968 m. parašė, kas yra Sūduva - tai balota vieta. Pilsūdai - tai bala prie pilies, Girsūdai - bala prie girios. Aišku, tai geografiniai terminai.

Jeigu B. Savukynas, mano labai vertinamas kaip lingvistas, nebūtų parašęs, kad lietuvių tarmėse yra toks žodis kaip Sūduva, negalėčiau paaiškinti tokių vietovardžių kaip Pilsūdai, Girsūdai ir Auksūdai kilmės. Nebūčiau įstengęs įrodyti, kad susiduriame su dvišakniais sudurtiniais žodžiais. Štai čia ir reiškiasi formalizmas.

Mokslinis aiškinimas yra tas, kuris sugeba išaiškinti antrąjį sandą ar šaknį. Tada gauname norimą analizės rezultatą, pozityviai išsprendžiame problemą. Taip pat ir pavardė Pilsudskis yra tos pačios šaknies,- šios giminės protėviai yra iš Pietų Lietuvos. Apie tai 1981 m. parašiau straipsnį."

dėl Pilsūdiškio, 2008 06 22 00:03

Pradžioje tos žemaičių bajorų giminės pavardė buvo Giniotai. Tik XVII a. pradžioje jie "pavirto" Pilsudskiais. Tarp kitko, tada (XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje) dauguma Lietuvos bajorų pakeitė savo senas pavardes į skambančias lenkiškai. Apgailėtina, bet taip buvo.

Žygeivis, Tikram lietuviui, 2008 06 22 00:03

---------------------------------------------------------------------------
tikras lietuvis, 2008 06 21 23:57
Pilsūdai gali reikši ir kitką : latviškai PILS yra pilis,o SŪDS tai gali būti ir teismas. Ar nebus ten buvęs pilies teismas (tame ir kaime ir pan.)? Juk kadaise buvo pilys,o jose,žinia,buvo ir kažkas,kas teisė,gal teismas.
-----------------------------------------------------------------------------

Latvių Sūds (teismas) yra slavizmas, be to gana vėlyvas.

Beje, tavo keikiamas lenkas V. Smočinskis šią hipotezę jau seniai paneigė:

"V. Smočinskis. Beje, buvo teigiančių, kad Pilsūdas kilęs iš slavų, gal baltarusių pil, t. y. gėrė ir - sud, t. y. slavų indas. Įrodžiau, kad nėra tokio vietovardžio, taip pat kaip negali būti ir iš lenkiško sąd, t. y. teismas. Teismas - tai jau civilizacijos padarinys."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Bir 2008 15:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Seimas mėgins reglamentuoti vardų ir pavardžių rašymą

ELTA
2008 birželio mėn. 28 d.

Seimas kitą savaitę ketina imtis vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimo. Pirmadienį Seimui ketinama pateikti su tuo susijusius du alternatyvius įstatymų projektus. Vardų ir pavardžių įstatymo projektu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms.

2006 metų pabaigoje teisingumo ministro sudarytos darbo grupės parengtus Vardų ir pavardžių įstatymo projektą bei Civilinio kodekso pataisas turėtų pateikti teisingumo ministras Petras Baguška.

Kitą projektą teiks Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Rytas Kupčinskas.

Teisingumo ministerijos specialistai mano, kad detalesnę vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo tvarką turėtų nustatyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtos ir patvirtintos Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisyklės.

Vardų ir pavardžių įstatymo projektas paremtas nuostata, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Kartu atsiranda teisė kitose valstybėse identifikuotiems asmenims išlaikyti autentišką vardą ir pavardę.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.

Manoma, kad numatant galimybę asmenvardžius rašyti kitas nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų išspręsta Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir paėmusių jų pavardes, taip pat jų vaikų ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymo problema. Šie asmenys išsaugotų autentišką pavardę, kuri nebūtų perrašoma lietuviškais rašmenimis. Įstatymo projekto rengėjai pažymi, kad kitų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, kaip ir iki šiol, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte nėra numatyta, kokiais lotyniško pagrindo rašmenimis - su diakritiniais ženklais ar be jų - turi būti nurašomi vardas ir pavardė. Darbo grupės manymu, šios nuostatos turėtų būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į technines galimybes, valstybės finansinius išteklius.

Seimo narys R. Kupčinskas, parengęs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą teigia, kad jame pakankamai dėmesio skiriama tautinių mažumų vardams, pavardėms, taip pat rūpinamasi išsaugoti autentiškas lietuviškų vardų ir pavardžių formas arba pageidaujantiems leisti jas susigrąžinti.

"Iki šiol net to paties žmogaus pilnas vardas Bronislovas, Kazimieras, Stanislovas, Vladislovas, Rimantas ir jų trumpiniai Bronius, Kazys, Stasys, Vladas, Rimas ir t.t. laikomi skirtingais vardais. Tas pats yra ir su moteriškais atitikmenimis", - pastebi Seimo narys.

Jo nuomone, tradicinių lietuviškų pavardžių šaltiniu turi būti laikomas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įrašytas koks nors civilinis aktas, o Lietuvos Respublikos aktas valstybine kalba.

"Archyvai, mokslininkai turi daugybę duomenų, jog panaikinus mūsų valstybę jos teritorijoje Butvila rašytas Butwil, Gulbinas-Gulbin, Monkevičius-Monkiewicz, Savickas-Sawicki, Survila-Surwillo, o Balčiūnas verstas į Balciewicz, Dilys-Dilewicz, Dilowicz , Gaižutis-Goižewicz, Jagminas-Jagminowicz, Vabalas-Žukowski, Sviestinis-Maslowski, Žvirblis-Wroblewski ir panašiai. Dėl to turi būti saugomos autentiškos formos", - teigia R. Kupčinskas, kartu su Lietuvos Sąjūdžiu, kitos visuomeninėmis organizacijomis parengęs įstatymo projektą.

Remdamasis specialistų vertinimais jis teigia, kad vardas ir pavardė neturi būti nurašoma ir perrašoma, papildant valstybinės kalbos abėcėlę maždaug 100 keliasdešimt kalbų raidžių ir diakritinių ženklų.

"Daugelis nežino, ką jie reiškia, kaip juos tarti. Ar realu ir reikia to visus gerai išmokyti, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, įstatymus, tarptautines konvencijas ir valstybės interesus?" - svarsto R. Kupčinskas.

Pavardžių rašymas ne tik nelietuviškomis raidėmis, bet ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais, jo nuomone, būtų užmaskuotas lietuvių abėcėlės keitimas ir lietuvių kalbos sistemos ardymas praėjus šimtmečiui nuo jos draudimo.

"Manau, kad būtų neigiamas tokio siūlymo poveikis valstybės politikai, ekonomikai, finansams, teisinei sistemai, socialinei aplinkai ir ypač kultūrai: būtų pažeistos visų raštingų piliečių teisės ir sukeliama jiems nepatogumų, reikėtų keisti registro, asmens dokumentus sąrašus, rodykles, žodynus, mokymo programas, vadovėlius", - teigia R. Kupčinskas.

Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase".

ELTA

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bir 2008 19:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

A.Lapinskas. Baikime politinius barnius dėl lenkų pavardžių rašybos

Anatolijus Lapinskas, „Atgimimas“
2008 birželio mėn. 30 d.

Lyg ir buvo pasakyti, lyg ir ne Lenkijos Seimo vicepirmininko Jaroslawo Kalinowskio (J.Kalinovskio) sparnuoti žodžiai, esą Lietuvos partneriai jį įkalbinėję – jei pastatysite energetikos tiltą, mes jums už tai „vieną iš tų įstatymų“ priimsime.

Tiesa, vėliau vicepirmininkas negalėjo „nei patvirtinti, nei paneigti“ tokios informacijos. Tačiau žinant Lietuvos karštą norą turėti tokį tiltą ir lygiai tokį patį karštą nenorą rašyti originalių lenkų pavardžių, tokia užuomina tikrai galėjo būti.

„Vienas iš tų įstatymų“ yra Vardų ir pavardžių įstatymas, kurio projektą praėjusių metų birželio 8 d. Vyriausybė pateikė Seimui. Su Lietuvos lenkais susiję aspektai šiame projekte yra tokie. Įstatyme numatyta galimybė asmenims, turintiems nelietuvišką pavardę, bet užrašytą lietuviškais rašmenimis, ją pakeisti užrašant jo tautybės kalbos rašmenimis.

Į sutuoktinio pavardę keičiančio asmens pavardę galima rašyti sutuoktinio kalbos rašmenimis. Keičiančio pavardę asmens vardas gali būti rašomas taikant atitinkamos kalbos vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisykles, jeigu asmuo to prašo. Taigi Lietuvos lenkai ir kitos tautinės mažumos, vartojančios lotyniško pagrindo rašmenis, galės turėti originalų vardą ir pavardę lietuviškuose dokumentuose, pvz., pasuose.

Šiuo metu Lietuvos lenkų pavardės pasuose yra rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, o dėl galūnės pats pilietis gali apsispręsti: ar jo pavardė bus su lietuviška galūne, ar be jos. Ši nuostata yra užfiksuota vis dar galiojančiame LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.

Pagrindinė pavardžių lietuvinimo priežastis 1991 metais buvo aiškinama maždaug taip: pavardės turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis, nes kitokių rašmenų nemokėsime parašyti ir perskaityti. Būtų lyg ir įtikinama, jei tie kitokie rašmenys būtų arabiški ar japoniški. Bet tie „kitokie“, pvz., lenkų kalboje yra praktiškai tie patys – lotynų abėcėlė su keliais diakritiniais ženklais. Kai kurie iš jų netgi sutampa su lietuviškais – ą, ę.

Dar „svaresniu“ lenkiškų pavardžių lietuvinimo argumentu buvo laikomas toks: Lietuvos lenkai yra sulenkinti lietuviai, todėl jokia nuodėmė jų pavardėms suteikti lietuvišką formą. Deja, apytikris lenkiškos pavardės tarimo užrašymas nė kiek tos pavardės nesulietuvina, o dažnai tik sukarikatūrina, pvz., Niedzwiedz – Nedzvedzis, Chrzicel – Chčicelis. O svarbiausia pavardę galima keisti tik su žmogaus pritarimu.

Klausimas dėl lenkiškų pavardžių prieš keletą metų buvo atsidūręs net Konstituciniame Teisme. Šis 1999 m. spalio 21 d. nutarimu patvirtino, kad 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, atrodytų, ginčai dėl lenkų pavardžių rašybos Lietuvoje baigti.

Vis dėlto ne. Tai rodo jau vien naujojo Vardų ir pavardžių įstatymo projektas. Tačiau yra ir kitas paprastesnis pagrindas – metas išsiaiškinti, kas gi tie „lietuvių kalbos rašmenys“? „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“ (red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994.), 6 paragrafe pristatydama lietuvių kalbos abėcėlę, pastabose pripažįsta, kad „nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) pavartojamos raidės: Q, W, X, kiek rečiau Ä, Ö, Ü, Å ir kt.“.

Taigi w ir netgi diakritinių ženklų rašymą nelietuviškuose asmenvardžiuose mūsų oficiali gramatika, pasirodo, leidžia. Kartu, matyt, ir lenkiškas samplaikas sz, cz, rz, reiškiančias š, č, ž garsus – čia gi tos pačios lotyniškos raidės. Atsiminti, kaip minėtos raidės tariamos, yra minutės užduotis trečios klasės mokiniui. Pagaliau, jeigu koks nors raštininkas neturi tokio išsilavinimo, teskaito tas raides lietuviškai s–z, c–z, r–z, o dvigubą v (w) ir teskaito kaip vv, pats gyvenimas labai greitai sureguliuos tartį. Jau prieš dešimt metų beveik visa Lietuvos žiniasklaida perėjo prie originalių pavardžių rašybos. Jos tapo įprastu lietuviškos rašytinės informacijos faktu. Kartu ir originalios Lietuvos lenkų pavardės lengvai įsirašytų į mūsų gyvenimą.

Kokia yra pavardžių rašybos situacija žiūrint iš tarptautinių dokumentų pusės? Paradoksas, bet šiuo požiūriu galėtume lyg ir nieko nedaryti. Lietuvos ir Lenkijos sutartyje minima, kad lenkai Lietuvoje ir lietuviai Lenkijoje turi teisę vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos skambesį. Apie rašmenis čia nieko neužsimenama. Europos tautinių mažumų konvencijoje teigiama, kad „šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą pagal jo fonetinę formą“. Tai rašymas pagal skambesį. Vadinasi, galėtume tarsi nekreipti dėmesio į Lietuvos lenkų ir pačios Lenkijos reikalavimus rašyti mūsų krašte gyvenančių lenkų pavardes jų originalia rašyba.

Deja, gyvenimas yra sudėtingesnis dalykas nei popieriuje parašyti nutarimai, sutartys, konvencijos. Kartais verta pasverti, ar likti teisiam, remiantis kokiu nors dokumentu, tačiau konfliktuoti su tos pačios valstybės piliečiais, šiuo atveju lenkais, taip pat ir kaimynine šalimi, ar visiškai nedidelių pastangų dėka surasti modus vivendi, nekreipiant dėmesio į popierines tiesas. Lietuvos lenkų pavardžių rašyba kaip tik galėtų tapti išraiškingu mūsų palankumo lenkams ženklu, pagerinančiu šalies vidaus ir išorės politinę atmosferą. Kaip tai būtent pasiekti?

Vienas iš būdų – straipsnio pradžioje minėto įstatymo projektas, tačiau jo greitas priėmimas Seime mažai tikėtinas. Parlamentinio Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis kartoja žinomą dainelę, esą jei Konstitucinis Teismas pasakė, kad visi įrašai pase turi būti daromi valstybinės kalbos rašmenimis, tai jis, kaip lojalus pilietis, laikosi tokios pačios nuomonės. Apie tai, kad reikėtų perskaityti ne tik Konstitucinio Teismo nutarimus, bet ir gimtosios kalbos gramatiką, jis, matyt, negalvojo, tačiau sakėsi girdėjęs apie kažkokį kompromisą.

Žmogaus teisių komitetui vadovaujantis Arminas Lydeka tiesiai sako, kad šį įstatymą reikėtų nustumti į tolimą ateitį, nes klausimas labai sudėtingas ir atsakymą rasti bus sunku. Be to, nepradėtų svarstyti įstatymo projektų yra šimtai, o darbotvarkės „žvėriškai perkrautos“. Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno nuomonė priešinga, jis mano, kad įstatymo projektas bus svarstomas dar šioje sesijose, deja, Seimo narių nuomonės labai kertasi, todėl esą reikės tarpinio varianto, kompromiso. Kas tai yra?

Seimo Teisės departamentas, vertindamas Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, pasiūlė, kad „asmens ar kituose dokumentuose nelietuviška pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, o greta gali būti rašoma ir asmens tautybės kalbos rašmenimis (pvz., skliausteliuose)“. Nesunku atsekti, kad šis siūlymas jau buvo tuometinio premjero A.Brazausko pagarsintas lygiai prieš šešerius metus ir vien tai, kad jokio pasistūmėjimo ligi šiol nematyti, aiškiai rodo, kad tai visiškai netinkamas sprendimas. Pagalvokime blaiviai. Kas skaitys tą lenkišką pavardę, jeigu ji bus įrašyta greta lietuviškos? Lietuvoje garantuotai visos įstaigos, kuriose bus pateikiamas pasas, naudosis lietuviškuoju variantu, taigi lenkišką variantą galės sau pasiskaitinėti tik pats paso savininkas.

Tačiau įdomiausia, kaipgi reaguos į tokį įrašą užsienyje? Dviguba pavardė pasaulio nestebina, bet „skliaustelinė“ sukels sąmyšį dėl eilinio lietuvių originalumo. Lietuvos lenko pavardės savininkas kur nors Londono oro uoste galės tvirtinti, kad jo pavardė yra Tomaszewski, tačiau įtarūs anglai sakys, kad tikroji, t.y. ne skliausteliuose užrašyta, to žmogaus pavardė yra Tomaševski. Žodžiu, tikėtina, kad už tokius fokusus ne vienas Lietuvos lenkas turės grįžti namo taip ir nepamatęs Temzės krantų.

Nekankinkime savo šalies piliečių ir nerašykime kvailysčių jų pasuose.

Tai ką gi daryti? Atsiminkime, kad Lenkijos spauda nenuleidžia akių nuo šios problemos ir kiekviena proga pateikia negatyvų užsispyrusios ir lenkus engiančios Lietuvos vaizdą. Ogi štai ką: paskelbkime, kad klausimas išspręstas be jokių papildomų įstatymų ir sutarčių vien atidesnio savo pačių gramatikos perskaitymo pagrindu ir lenkai gali kreiptis dėl savo pavardžių perrašymo kad ir rytoj. Jei šią procedūrą vadinsime „pavardės ištaisymu“, ji žmogui netgi nieko nekainuos, reikės primokėti tik už naują pasą.

Prieš šešerius metus buvo teigta, kad 16 proc. Lietuvos lenkų norėtų keisti savo pavardę į užrašytą lenkiška rašyba. Manau, kad tas skaičius mažiausiai dešimt, o gal ir dvidešimt kartų padidintas, todėl visa pavardžių keitimo kampanija, jeigu iš viso tokia bus, nesukels jokio visuomenės sambrūzdžio.

Toks praktiškai nieko valstybei nekainuojantis mūsų dviejų tautų tarpusavio santykių pagerinimo gestas pagerintų šalies vidaus ir išorės politinę atmosferą, atneštų teigiamų politinių dividendų.

Pabaigoje – apie dar vieno lenkų politiko pareiškimą, su kuriuo šį kartą kategoriškai nesutinku. Tai užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimas Lenkijos Seime: „Mums rūpi užtikrinti lenkams, ypač Baltarusijoje ir Lietuvoje, sąlygas tinkamai įgyvendinti tautinių mažumų teises ir atitinkamas sutarčių nuostatas.“ Taigi ministras Lietuvą ir Baltarusiją pastatė į vieną gretą.

Kad tai, švelniai tariant, netikslu, rodo keletas skaičių. Baltarusijoje, kur gyvena dvigubai daugiau lenkų nei Lietuvoje, yra tik dvi lenkiškos mokyklos, o Lietuvoje – 98, taigi skaičiuojant vienam lenkui – 196 kartus daugiau! Nepalyginami ir Lietuvos lenkų žiniasklaidos, kultūrinės ir netgi politinės veiklos mastai. Nekalbant apie galimybę Vilnijos lenkams be jokių kliūčių nors ir kasdien važinėti į Lenkiją, kai jų Baltarusijos tautiečiams nuvykti į istorinę tėvynę gana nelengva. Tokie lenkų ministro pasakymai anaiptol nedvelkia draugyste ir gera kaimynyste, nors šie žodžiai įrašyti prieš keturiolika metų pasirašytos Lietuvos ir Lenkijos sutarties tituliniame lape.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

iš Seinų, 2008 06 30 11:12

prisimenu, prieš kokį dešimt metų, kai Lenkijos lietuviai norėjo pagerbti vyskupą Antaną Batanauską, ir Seinuose pastatyti Jam paminklą, ponas Lapinskas (beje, pats kilęas iš šių apylinkių) parašė panašią "paklodę", berods 'Lietuvos ryte', kur įrodinėjo, kad nereikia vyskupui ir lietuvių poetui paminklo Seinuose, nes tai erzins lenkus.

Prisimenant apie tai, norėčiau paklausti poną Lapinską - kaip jis suvokia Lietuvos ir lietuvių interesus?

LT, 2008 06 29 21:12

Reikia įstatymo keliu nustatyti, kad suslavinta pavardė Lietuvoje NEGALIMA.

Kiekvienoje šalyje yra specifinės sąlygos ir būtent atsižvelgimą į jas akcentuoja Europos sąjungos aktai.

Mūsų pavardžių susidarymas turi savo istorinę specifiką: lietuviškos pavardės ir vardai buvo užrašinėjamos slaviškai rašiusių raštininkų, buvo vykdoma nutautinimo politika - tai ypač aktualu Lietuvos rytuose. Lietuvos rytuose buvo vykdomas lietuvių kalbos genocidas, etniniai valymai, kryptinga okupacinė nutautinimo politika. Tokiame istoriniame fone ir esant tokioms sąlygoms ir mūsų įstatymai turi atitikti šias realijas.

Senukas, 2008 06 30 16:46

Na baikite tuos kliedesius apie lenkiškų pavardžių rašymą lenkiškai. Jau vemt verčia tos nesąmonės. Lietuvių kalba turi savo abėcėlę, todėl viską ja ir turime rašyti, ir visai nesvarbu ko nori koks nors tuteišis ar kitas Lietuvos gyventojas.

Jei jau lenkams taip nepatinka lietuvių kalba ir visa kas lietuviška, jie gali truputį pasislinkti už sienos ir rašyti savo pavardes kaip tik norintys. Čia ir pasireiškia jų netolerancija mūsų valstybei ir mūsų tautai, jie dar niekaip negali atsisakyti pretenzijų į Lietuvos teritoriją.

Todėl tokiems veikėjams negali būti jokių nuolaidų, juolab, kad tai daryti nėra jokio reikalo ir jokios logikos (Lapinskiui atrodo kitaip). Tegul pvz. nuvažiuoja koks Lietuvos lenkas į Izraelį ir pareikalauja, kad jo pavardę parašytų lenkiškais rašmenimis. Aš norėčiau pasižiūrėti, ką jam atsakytų. O ką atsakytų, manau visiems yra aišku.

Žydai viską rašo tik savo kabliukais ir baigta. Ir jiems visai nesvarbu ką apie tai pasakys kokie nors lenkai ar kiti. Jie gyvena savo šalyje ir daro tai, ką jiems reikia daryti.

Žmonės, pradėkime gerbti save, savo valstybę, tada ir kiti gerbs. Ir tam vėl gi geras pvz. yra Izraelis bei kitos šalys.

Valstybė turi ginti Tautos interesą, tada ir Tauta gins savo valstybę. Todėl čia visa atsakomybė tenka mūsų pliuškiams valdininkams ir valdžios atstovams. Jei jie negina mūsų Tautos ir valstybės, tai kam jie reikalingi ?

Žygeivis, Kas yra kas ir kam tarnauja?, 2008 06 30 19:36

Įdomu, kada mūsų kosmopolitinė ir prolenkiška valdžia prisimins, kad ne mes lenkų etnines žemes, o būtent Lenkija 1920-1922 m. užgrobė lietuvių etnines žemes: Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę,...) ir Rytų Lietuvą (tame tarpe ir Vilnių).

Su Lenkija normalūs santykiai bus tik tada, kai ji grąžins lietuvių žemes - Suvalkus, Seinus ir kitas Lietuvos valstybės teritorijas - pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną, buvusią iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir Rusijos imperijos įvykdytos okupacijos.

(Paulausko antra žmona - lenkė, Brazausko antra žmona - lenkė, ...
Kol Lietuvą valdys "tapkiniai", geriau kalbantys lenkiškai, nei lietuviškai, tol Lietuva lietuviška nebus ...)

------------------------------- ----------------------

Žlunga ar kyla lietuvių tauta ir kalba?

Palyginkite padėtį Lietuvoje 1937 metais (po baisaus karo su daugybe priešų 1914-1921 metais; be Vilniaus; Klaipėda tik ką atkariauta) ir dabartinę Lietuvą - ir viskas bus aišku:

- be jokio karo sunaikinta visa pramonė ir žemės ūkis,
- lietuvių tauta sunyko jau beveik pusę milijono žmonių,
- žodis "lietuvybė" mūsų valdžios lūpose skamba kaip keiksmažodis...
------------------------------- -----------------

Štai kam naudingas lietuvių "išlietuvinimas" ir kas tai finansuoja (informacija apmąstymui):

"ES finansuojamose regioninės, socialinės ir kultūrinės integracijos programose, be deklaruojamo tautų kultūrinio atskirumo puoselėjimo ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo skatinimo, galima įžvelgti ir tam tikrą europinio kosmopolitizmo konstravimo tendenciją.

Ši tendencija jokiuose ES dokumentuose aiškiau neartikuliuojama, tačiau vykstančių procesų analizė suponuoja prielaidą, kad jų įtakoje Europoje bus formuojama europinė, bendru kultūriniu-istoriniu europietišku tapatumu pagrįsta kosmopolitinė kultūra.

Kokia ateitis laukia Lietuvos ir lietuvių šios kultūros kontekste?

A. Bielskis, apsvarstęs ES institucinės sąrangos sąveikos principus, daro drąsią išvadą, kad „Lietuvai, tapusiai Europos Sąjungos nare, nacionalinio identiteto praradimas tikrai negresia“

Ši įžvalga remiasi tik ES sutartyje deklaruojamais valstybių narių kultūrinių ir tautinių skirtingumų išlaikymo politikos principais.

L. Donskis pabrėžia, kad Europoje Lietuvos laukia neišvengiama kultūrinė kolonizacija."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Bir 2008 20:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Seimas rudenį sugrįš prie vardų ir pavardžių rašybos

ELTA
2008 birželio mėn. 30 d.

Seimas rudens sesijoje ketina sugrįžti prie vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimo. Pirmadienį parlamentas po pateikimo pritarė trims su tuo susijusiems projektams.

Seimas palaimino teisingumo viceministrės Eglės Radušytės pristatytus Vardų ir pavardžių įstatymo projektą bei Civilinio kodekso pataisas. Bendru sutarimu pritarta ir Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nario Ryto Kupčinsko pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Šiuos projektus dar svarstys Seimo komitetai.

Teisingumo ministro sudarytos darbo grupės parengtu Vardų ir pavardžių įstatymo projektu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms.

Teisingumo ministerijos specialistai mano, kad detalesnę vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo tvarką turėtų nustatyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtos ir patvirtintos Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisyklės.

Vardų ir pavardžių įstatymo projektas paremtas nuostata, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.

Manoma, kad numatant galimybę asmenvardžius rašyti kitas nelotyniško pagrindo rašmenimis, būtų išspręsta Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir paėmusių jų pavardes, taip pat jų vaikų ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymo problema. Šie asmenys išsaugotų autentišką pavardę, kuri nebūtų perrašoma lietuviškais rašmenimis. Įstatymo projekto rengėjai pažymi, kad kitų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, kaip ir iki šiol, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kas įstatymo projekte nėra numatyta, kokiais lotyniško pagrindo rašmenimis - su diakritiniais ženklais ar be jų - turi būti nurašomi vardas ir pavardė. Darbo grupės manymu, šios nuostatos turėtų būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į technines galimybes, valstybės finansinius išteklius.

Seimo narys Rytas Kupčinskas, parengęs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą teigia, kad jame pakankamai dėmesio skiriama tautinių mažumų vardams, pavardėms, taip pat rūpinamasi išsaugoti autentiškas lietuviškų vardų ir pavardžių formas arba pageidaujantiems leisti jas susigrąžinti.

Remdamasis specialistų vertinimais jis teigia, kad vardas ir pavardė neturi būti nurašoma ir perrašoma, papildant valstybinės kalbos abėcėlę maždaug 100 keliasdešimt kalbų raidžių ir diakritinių ženklų.

Pavardžių rašymas ne tik nelietuviškomis raidėmis, bet ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais, R. Kupčinsko nuomone, būtų užmaskuotas lietuvių abėcėlės keitimas ir lietuvių kalbos sistemos ardymas praėjus šimtmečiui nuo jos draudimo.

Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase".

ELTA

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Lie 2008 17:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

K.Kolanowskis. Lietuvos ir Lenkijos santykiai: stiklinė pustuštė ar puspilnė?

Krzysztofas Kolanowskis, http://www.geopolitika.lt
2008 liepos mėn. 9 d.

Skaitant Lietuvos ir Lenkijos spaudos komentarus apie abiejų šalių bendradarbiavimą susidaro įspūdis, kad lietuviams labiausiai rūpi ekonomikos ir infrastruktūros klausimai, pavyzdžiui, jau seniai planuojamo energetinio tilto ir „Via Baltica“ tiesimo klausimai, o lenkams – tautinių mažumų, ypač Vilniaus krašto lenkų, problemos.

Ir vienoje, ir kitoje srityje daug reikia padaryti, nors problemos ne visada glūdi ten, kur įprastai įsivaizduojama. Ko abi šalys gali pasimokyti iš paskutiniųjų 17–18 metų bendradarbiavimo istorijos ir kodėl mūsų bendra stiklinė vis dar tebėra pustuštė?

Pamoka Nr. 3: Prieš kritikuodamas kaimyną pažiūrėk į savo kiemą

O dabar pažvelkime iš lenkų požiūrio taško į tai, kas jiems labiausiai rūpi, – į tautinių mažumų reikalus. Priminkime paskutiniojo meto karščiausias temas: pavardžių rašyba, dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės kai kuriose Vilniaus apskrities vietovėse ir t. t. Pridurkime dar, kad sunku surasti tarp Europos valstybių tokias, kurios ginčytųsi dėl pavardžių rašymo. Iš tikrųjų Lietuvoje taikomas neįprastas variantas – lenkiškos (ir rusiškos) pavardės rašomos fonetiškai, nors be galūnių, pavyzdžiui, Majevski (vietoj Majewski), Milevič (vietoj Milewicz) ir pan. Kadangi tokia rašyba nėra panaši nei į lietuvių, nei į lenkų kalbą, nestebina, kad pasiektas kompromisas sukelia kontroversijų abiejose valstybėse. Tačiau pažiūrėkime, kokiomis teisėmis kalbiniu atžvilgiu gali naudotis Lenkijoje gyvenantys lietuviai.

Jų pavardės nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. buvo rašomos lenkišku pavidalu, t. y. Birgiel vietoj Birgelis, Janulewicz vietoj Janulevičius, Niewulis vietoj Nevulis. Toks variantas galiojo iki pat abiejų šalių įstojimo į Europos Sąjungą, o visi norintys susigrąžinti originalią pavardės rašybą turėjo kreiptis į teismą dėl pavardės „pakeitimo“.

Tik dabartinis, t. y. 2005 m. priimtas, tautinių ir etninių mažumų įstatymas leidžia atkurti (patiems suinteresuotiesiems pageidaujant) originalią pavardžių rašybą, bet apie nelenkiškų raidžių vartojimą negali būti nė kalbos. Todėl Janulewicz gali tapti Januleviciumi (o ne Janulevičiumi), o jo žmona – Januleviciene.

Neseniai Lenkijos politikai ir žiniasklaida aštriai kritikavo Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos inspekcijos sprendimą nubausti kai kurias Vilniaus apskrities savivaldybes, kurių teritorijose buvo pakabintos „dvikalbės“ gatvių pavadinimų lentelės. Tiesa, toms lentelėms buvo dar toli iki tikros dvikalbystės, nes dažnai tie patys lietuviški pavadinimai buvo perrašyti lenkiškomis raidėmis (pavyzdžiui, Wilniaus = Vilniaus, Mokikłos = Mokyklos ir pan.). Pačioje Lenkijoje leidžiama vartoti ne lenkų kalbą kaip pagalbinę tuose valsčiuose, kur gyvena daugiau nei 50 proc. vienos tautinės mažumos atstovų. Prieš priimant tautinių mažumų įstatymą buvo planuojama įvesti tik 20 proc. slenkstį, tačiau Lenkijos Seimo dauguma turbūt bijojo suteikti tautinėms mažumoms „per daug“ teisių, kad jos tik neužmirštų, kokioje valstybėje gyvena. Taigi Lenkijos lietuviams leidžiama vartoti lietuvių kalbą kaip pagalbinę tik Punsko valsčiuje, o Seinų krašte toliau vyrauja lenkų kalba. Lietuviškų gatvių pavadinimų kol kas niekur Lenkijoje nėra.

Būtų gerai, jeigu kalbant apie tautines mažumas būtų minimi ne tik Lietuvos lenkai, bet ir Lenkijos lietuviai. Juk Lenkijos politikai dažnai keldavo reikalavimus dėl Lietuvos lenkų, pamiršdami, kad pačioje Lenkijoje tautinių mažumų padėtis ilgai buvo apverktina. O Lietuvos atstovai, oficialiai to nepastebėdami, tikriausiai nenorėjo erzinti didesnės kaimynės.

Kalbant apie tautines mažumas, nereikia pamiršti pirmosios mūsų „pamokos“: problemos, kurioms suteikiamas pernelyg aukštas lygis, bus visų demonizuojamos ir liks neišspręstos. Dėl tautinių mažumų turėtų derėtis atitinkamų tarpvalstybinių komisijų atstovai, o ne ministrai ir prezidentai.

Pamoka Nr. 4: Geras sąjungininkas – tikras lobis

Atrodytų, kad bendradarbiavimas geriausiai klostosi europinėje ir geopolitinėje srityse – čia jokių „pamokų“ lyg ir nereikia, nes abi valstybės dažnai turi panašių interesų ir kartu jiems atstovauja. Tačiau neužmirškime, kad čia turime reikalo su tomis pačiomis Lietuva ir Lenkija, kurios nemoka ramiai susitarti dėl energetinio tilto ar tautinių mažumų reikalų. Ypač Lenkijos politikams būtų gerai priminti, kad pernelyg šantažuodami savo mažesnę kaimynę gali prarasti gerą geopolitinę sąjungininkę.

Pamoka Nr. 5: Prieš bendradarbiaudami susipažinkime

Lietuviai savo žiniasklaidos yra gana gerai informuoti apie tai, kas vyksta kaimyninėje valstybėje, o lenkams Lietuva tebėra balta dėmė. Tiesa, jie sužino apie svarbiausius įvykius (rinkimai, skandalai, susitikimai su Lenkijos atstovais), tačiau į daugelį klausimų žiūrima per Vilniaus krašto lenkų prizmę. Jei vyksta rinkimai, Lenkijos televizijos žiūrovai iš karto sužino, kiek balsų surinko Lenkų rinkimų akcija, lyg Lietuvos politinėje scenoje veiktų tik du monolitai: Vilniaus lenkai ir juos „skriaudžiančių“ lietuvių atstovai. Jei kalbama apie žemės reprivatizavimą, visi administraciniai sunkumai tampa „diskriminacine praktika lenkų atžvilgiu“.

Nors paskutiniais metais nemažai lenkų turistų aplanko Lietuvą, daugelis vis dar ją painioja su Ukraina, o Vilnių su Gardinu ar Lvovu. Visa posovietinė erdvė neretai apibūdinama kaip „Rytai“. Kaip tik todėl taip lengva užsienio reikalų ministrui W. Sikorskiui sudėti Lietuvą ir Baltarusiją į vieną maišą kalbant apie užsienio lenkų problemas, o buvusiam Seimo vicepirmininkui A. Lepperiui pasigirti vieno „lietuviško“ žodžio mokėjimu: „Zdravstvujte“. Šis lenkų tarpe paplitęs Lietuvos problemų ignoravimas ir stereotipai kartu su „vyresniojo brolio“ kompleksu tebėra vos ne didžiausia kliūtis abiejų valstybių ir tautų santykiams gerinti.

Į straipsnio antraštės klausimą nesunku atsakyti: pustuštė stiklinė yra puspilnė stiklinė. Atrodo, kad Lietuva, nors ir mažesnė, į mūsų bendrą stiklinę įpylė daugiau vandens. Tai patvirtina buvęs lenkų disidentas, o dabar „Gazeta Wyborcza“ leidėjas A. Michnikas, sakydamas, kad Lenkija, būdama 10 kartų didesnė valstybė, daro 10 kartų didesnes klaidas. Tačiau kiekvienam bendradarbiavimui reikia dviejų šalių, o iš klaidų reikia mokytis. Savo namų užduotis turi atlikti abi valstybės, bet Lenkijai reikia padirbėti daugiau. Siūlyčiau pradėti nuo paskutinės pamokos – nuo tarpusavio pažinimo ir stereotipų atsikratymo.

http://www.geopolitika.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

nu, 2008 07 09 12:13

svarbiausia pamoka: visi šitie lietuvių-lenkų "mažumų" "santykiai" vyksta išimtinai lietuvių etninėse žemėse. T.y. lenkai braunasi į Lietuvos teritoriją ir ima reikalauti kažkokių teisių.

Toje dalyje, kur jau viskas nutautinta (Augustavas, Suvalkai, Balstogė), ten jau jokių teisių ir santykių nereikia.

Ten kur dalis dar nenutautintos Lietuvos užimta lenkų (Seinai, Punskas), ten Lenkija nustatinėja savo tvarką kaip nori, o ten, kur Lenkija nekontroliuoja teritorijos, bet kažkada spėjo nutautinti dalį lietuvių (Vilniaus, Šalčininkų raj.), ten nuolat zirzia, provokuoja, įkyriai lenda ir ieško ko nepametę. Tikrojoje lenkų teritorijoje tokių klausimų nėra ir lietuviai ten nesibrauna.

Įdomu, kad kažkada Lenkijos užgrobtose Lietuvos teritorijose, kurios dabar nepriklauso nei Lietuvai, nei Lenkijai (Lydos, Varanavo, Ašmenos, Astravo, Breslaujos ir kt. raj.) nėra ir jokių lenkų su visomis jų "problemomis". Kadangi, minėtuose raj. gyventojų kilmė yra ta pati (tuteišiai), kaip ir Vilniaus, Šalčininkų rajonuose, tai galima manyti, kad lenkomanijos ir tų "santykių" problemos yra ne vietinės kilmės, o brukamos iš kitur. Aišku, ne iš Paryžiaus ar Tokijo, o iš Varšuvos.

Taigi, Lenkija turi nustoti brautis į svetimą teritoriją, atsikratyti imperializmo, šovinizmo ir santykiai būtų puikūs (stiklinės būtų pilnos).

autoriui patikslinimas, 2008 07 09 13:49

autorius rašo kad lenkiška pavardė rašoma fonetiškai "Milevič (vietoj Milewicz)". Bet tai sulenkinta lietuvška pavardė "Milius", kaip Petkus-Petkevič, Urbonas- Urbonovič.

Joniukas, 2008 07 09 13:50

Tie ponai - " strateginiai " partneriai su gana aukštomis ambicijomis, tačiau su silpnomis amunicijomis, ką parodo anksčiau pateikti pavyzdžiai apie kelių tiesimą, energetinio " tilto" statybą; pamatysime kiek dar bus bėdų \dirbtinų \ su Atominės Statyba..???!!!

Galiu pavyzdžių iš Istorijos, juk istorija mokslų motina - JŲJŲ vadai labai silpni geopolitikai, o geopolitikų klaidos atsirūgsta daug vėliau , tačiau daug skaudžiau...

Jeigu jie būtų prisilaikę Suvalkų ar Maskvos sutarties sienų, kai kurios ETNINĖSLIETUVIŲ žemės būtų Europos Sąjunga!!! \ Lyda, Gardinas, Breslauja, Ašmena ir t. t. ...

O dabar skaitau, jog jie net nežino gyventojų surašymo duomenų caro laikais \ 19 AMŽ. viduryje, pabaigoje \ o virkauja jog lietuviai ateiviai į šį kraštą, o ne autochtonai???... Tik slaviškas ar maskoliškas protelis gali tokias nesąmones padiktuoti ir raštingumo stoka; Juk Pietryčių Lietuva valdyta tokių ambicingų valdytojų - atsilieka žymiai visais ekonominiais rodikliais ir t. t. raštingumu ...\ Tai faktai \. Sėkmės pretendentai į vyr. brolius, tačiau tikiuosi po rinkimų pasikeis valdžios ir mūsų valdžią pakeisime į protingesnę ???...

Aleksotas, Joniukui, 2008 07 09 14:07

Pritariu. Iš tikrųjų WW2 netiesiogiai pradėjo Želigovskis su Pilsudskiu - jei jie būtų laikęsi sutarties ir gerų santykių su Lietuva, būtų buvus įmanoma penkiašalė karinė sąjunga prie Baltijos (Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija) ir nebūtų sudarytos sąlygos nei rusams, nei vokiečiams net galvoti apie Europos dalybas šiame regione.

liudvikas, 2008 07 09 14:53

Iš tikrųjų dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos inspekcijos mankurtiškumo iki šiol Lietuvoje taikomas neįprastas variantas – lenkoidų (ir rusikių) pavardės rašomos fonetiškai, nors be galūnių, pavyzdžiui, Majevski (vietoj Majevskis), Milevič (vietoj Milevičius) ir pan.

Žygeivis, 2008 07 09 16:48

Apie kokį Lietuvos Valstybės bendradarbiavimą ir gerus santykius galima kalbėti su Lenkija, kol ji oficialiai neatsiprašė už Želigovskio maištą ir po to 19 metų trukusią Rytų Lietuvos okupaciją, kol negrąžino Lietuvos Valstybei žemes, kurias užgrobė 1920-1922 metais - juk siena tarp Lenkijos ir Lietuvos turi eiti pagal Lenkijos ir Lietuvos Valstybių sienas, buvusias iki Abiejų Tautų Respublikos padalinimų, o ne Pilsudskio-Želigovskio užgrobtas lietuvių teritorijas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Lie 2008 17:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

A.Butkus. Baltų valstybinių kalbų vartojimas – įstatymas ir tikrovė

Alvydas Butkus, Lenkijos žurnalas „Forum“
2008 liepos mėn. 25 d.

Simboliškas sutapimas – lietuvių kalba buvo vėl paskelbta valstybine kalba per Latvijos Nepriklausomybės dienos šventę – lapkričio 18. Tai įvyko 1988 m., t.y. dar neatkūrus abiem šalims nepriklausomybės. Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas, tiesa, buvo priimtas daug vėliau.

Šiuo metu valstybinė lietuvių kalba vartojama beveik visose oficialaus gyvenimo sferose. „Beveik“ reiškia, kad ne visose. Dėl valdininkų vaikiškos provincialumo ligos ji traukiasi iš viešųjų užrašų, įstaigų pavadinimų, iš kur ją vis labiau išstumia didesnį socialinį prestižą turinti anglų kalba. Stumiama ji ir iš mokslinių straipsnių, konferencijų, kur oficialiąja kalba paprastai pasirenkama anglų, rečiau – rusų, priklausomai nuo svečių kontingento. „Lingva franka“ parinkimą šiuo atveju lemia internacionali konferencijų dalyvių sudėtis.

Kalbų vartojimas žiniasklaidos priemonėse

Lietuvos televizijos laikosi praktikos versti nelietuvišką tekstą garsu. Tiek užsienio filmai, tiek interviu girdimi dviem kalbomis: skamba originalo kalbos fonas, kurį „užkloja“ vertimas į lietuvių kalbą. Išimtis paprastai daroma filmams ir laidoms, įgarsintoms rusiškai: žiūrovas girdi rusų kalbą ir mato subtitruotą vertimą į lietuvių kalbą.

Dėl tokios nelygybės ir prioritetinio dėmesio rusų kalbai visuomenėje ne kartą buvo kilusi diskusija, tačiau iki šiol nugalėdavo dabartinės padėties šalininkai, argumentuodami tuo, kad subtitruoti kitas užsienio kalbas netikslinga, nes tada televizijos negalės žiūrėti aklieji (sic!) ir senosios kartos žmonės. (Kurčiųjų ar jaunimo teisės tokiu atveju paprastai nutylimos.)

Blogiausia tai, kad visiškai nesubtitruojami rusifikuotieji „Discovery“, „National Geographic“, „Travel“, „Animal Planet“ ir kiti ne Rusijoje perkami pažintiniai kanalai – didelei daliai Lietuvos jaunimo jie neprieinami, nes toji dalis nesupranta rusiškai. Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir inspekcija taikstosi su tokia padėtimi ir jokios problemos čia neįžvelgia, nors kalbos įstatymo pažeidimas yra akivaizdus.

LATVIJOJE

Latvijoje rusų kalbos (greta valstybinės latvių) vartojimas yra kur kas labiau paplitęs nei Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad vadinamieji rusakalbiai de facto yra pasiekę, jog rusų kalba Latvijoje būtų pripažinta antrąja valstybine kalba. Žinoma, ne visai etiška lyginti etninę padėtį Latvijoje, kur rusai sudaro beveik trečdalį šalies gyventojų, ir Lietuvoje, kur jų tėra penki procentai. Tačiau rusų kalbos oficiali vartosena bei požiūris į ją Latvijoje, atrodo, nėra pakitęs nuo sovietinių laikų. Kas krinta į akis?

Rusų kalba valstybės įstaigose

Skirtingai nuo Lietuvos, čia, Latvijoje, latvis parduotuvėje, įstaigoje ar taksi į pardavėją, pareigūną ar taksistą kreipiasi rusiškai, jei tik nėra įsitikinęs, kad tas yra latvis. Na, tarkim, tokios yra vietinės tradicijos. Dėl viso pikto, taip sakant. Tačiau tokiu būdu jis parodo nepagarbą savo šaliai ir jos kalbai. Tokią pačią nepagarbą šaliai deklaruoja ir įstaigoje dirbantis rusas, verčiantis klientus latvius kalbėti kitos šalies kalba, puikiai žinodamas, kad latvis nusileis ir dėl šventos ramybės ims kalbėti rusiškai. Buvau liudininkas, kaip kartą vienoje iš Rygos „Maximų“ rusė kasininkė, atkakliai pirkėjo šnekinama latviškai, atsakymą skaičiais užrašė ant lapelio (buvo klausta kainos), taip ir nepratarusi nė žodžio latviškai.

Rusų kalba žiniasklaidoje

Žiūrėdamas Latvijos TV latvių kalba, žiūrovas paprastai mato ir subtitrus Rusijos Federacijos oficialiąja kalba. Kieno garbei? Vakarų šalių filmai rodomi net trimis kalbomis vienu metu: žiūrovas girdi originalo kalbos foną, girdi vertimą į valstybinę kalbą ir dar gali skaityti vertimą į rusų kalbą. Viename Rygos kino teatrų pasitaikė matyti filmą, subtitruotą abiem kalbomis: ir latviškai, ir rusiškai. Subtitrai kartkartėmis dengdavo vos ne trečdalį ekrano.

Dvi kalbas — latvių ir rusų — taip pat galima matyti ir girdėti reklamoje, tarsi ji būtų skirta ne tai pačiai visuomenei.

Viena vertus, lyg ir norima, kad rusakalbiai mokytųsi valsybinę kalbą ir integruotųsi į visuomenę. Tačiau antra vertus, yra sudarytos palankios sąlygos, kad jie visur visiškai galėtų išsiversti su rusų kalba ir gyventų savo atskiroje visuomenėje. Tad tokioje dvikalbėje aplinkoje jiems natūraliai kyla noras reikalauti pripažinti rusų kalbą ne tik de facto, bet ir de iure antrąja valstybine kalba Latvijoje, motyvuojant tuo, kad Latvijoje esą dvi atskiros bendruomenės: valstybine kalba šnekančioji ir rusakalbė.

Nuolaidžiavimas priešiškai ideologijai

Skaitant Latvijoje leidžiamus rusiškus laikraščius, atrodo, kad jų leidėjai ir skaitytojai arba gyvena kitoje, Latvijai priešiškoje valstybėje, arba yra tos valstybės atstovai Latvijoje. Savo nelojalumą Latvijai ir latvių kalbai kai kurie „rusakalbiai“ nuolat reiškia savo komentaruose ir Latvijos DELFI rusų portale. Šis negatyvus požiūris nesikeičia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo — tiek Latvijos rusų laikraščius, tiek DELFI rusų portalą paskaitinėju jau beveik dešimt metų. (Ir, jei įsitraukiu į pokalbį latviškai, man tuoj pat primena, kad čia rusų svetainė, todėl aš privaląs rašyti rusiškai.)

Galima drąsiai teigti, kad šis nuolaidžiavimas ir liberalizmas padarė tai, jog rusų žiniasklaida Latvijoje išsiugdė naują kartą, kuri perėmė priešiškumo dvasią ir dirba toliau kaip Rusijos propagandos ir ideologijos penktoji kolona. Kurioje ES valstybėje dar galima ką nors panašaus matyti?

Mes esam kaimynai — nuo Latvijos gerovės ir sėkmės priklauso ir Lietuvos gerovė bei atvirkščiai. Sunku žiūrėti, kaip kaimynystėje tebekuriamas Baltijai priešiškas placdarmas, tačiau kaimynai, nors ir pakeitę šalies išorinę politinę padėtį, palieka pasenusius požiūrius ir įpročius vidaus politikoje, o tai nė kiek nepadeda išsaugoti identiteto.

Lietuva viduramžiais buvo kliūtis vokiečių kalbai plisti nuo Talino iki Karaliaučiaus ir suvokietinti vietines Livonijos tautas. Dabar esam tokia pati kliūtis rusų kalbai įsitvirtinti visoje Rytų Baltijos pakrantėje, ko mūsų laikais siekia Maskvos strategai. Būtų gerai, jei ir patys latviai labiau paisytų savo valstybinės kalbos įstatymo.

Lenkijos žurnalas „Forum“

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Žygeivis, Pastaba, 2008 07 26 17:32

Retkarčiais rašau į rusišką DELFI, bet tik lietuviškai. Jei norės - supras. Kaip aš suprantu rusiškai - ir supranta - matosi iš atsakymų, mane keikiančių :).

Lietuva, 2008 07 26 18:18

Rusų kalba ne tokia, kad staiga dingtų poreikis lietuviams ją gerai mokėti. Kiekvienas įstatymas nuolat taisomas, o ne vykdomas aklai.

"vieno-kraujo-vienos-tautos-vienos-žemės" ideologija nuvedė jau ne vieną šalį į bėdą ir gėdą.

1993-94 m. nepalyginai kultūringesnėje Bosnijoje vietiniai etno-ideologai privedė savo šalį prie 200.000 skerdynių, absurdiško karo ir milijono pabėgėlių. Tuo pat metu Ruandoje, Afrikoje, etno-valymo "profesoriai" sukėlė šalyje VIENO MILIJONO savo kaimynų "kitataučių" skerdynes!!!

Tarsi profesorius Butkus-Mičiurinas to nežinotų...Jau Biblijoje apie skerdynes dėl parašyta... Bet ne...Tik labai nesąžiningas žmogus gali pridengęs atseit įstatymu kurstyti nesutarimus ir taip vesti Lietuvą į katastrofą, kurios neišvengė kur kas kultūringesnė Bosnija ar Ruanda.

Aną kartą ryžtingai šmeiždamas šoko ant lenkiškai kalbančiųjų mažumos. Bet kaip kiekvienas demagogas rusų bijo, žino, palies rusus, OMON mažai neparodys.

Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas ir politika turi keistis ir padėti lietuviams mokytis kalbų ir susikalbėti tarpusavyje ir su kitais ĮVAIRIOMIS kalbomis, o ne pataikauti "vieno - kraujo - vienos - tautos - vienos - žemės" labai nesąžiningiems ideologams ir apsileidimui nesimokyti rusiškai.

Žygeivis, "Lietuvai", 2008 07 26 18:51

Panašu, kad tyčia "pamiršti" esminį faktorių ir pirminę visų etnolingvistinių ir kultūrinių problemų priežastį:

visas tokias etnines bei religines skerdynes, tavo paminėtas ir šimtus kitų - nepaminėtų, ir daugybę kitų problemų sukelia migrantų ir kolonistų skverbimasis (labai dažnai ir panaudojant karinę jėgą) į kitų tautų etnines žemes.

Ir kada tokių svetimtaučių susikaupia taip vadinama "kritinė masė", visada prasideda skerdynės. Ir pasaulio istorija rodo, jog labai dažnai būtent svetimšaliai išnaikina ir nutautina likusius gyvus autochtonus.

Labai geras pavyzdys yra Sibiras, kur atėjūnai-kolonistai rusai, pradedant Jermako galvažudžiais, išnaikino beveik visus senuosius vietinius gyventojus, o likusius baigia nutautinti.

Ir tik pietinėje Sibiro dalyje vietiniai tuviečiai ir altajiečiai palaipsniui baigia išnaikinti čia atsikėlusius rusų kolonistus - tik Rusijos žiniasklaida apie šiuos, faktiškai "etninio valymo" karus, "juodai" tyli.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Lie 2008 20:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Vaiva Radikaitė-Žukienė: Geopolitika „po prostu“

http://www.balsas.lt/naujiena/206730

Kažkada kolega papasakojo girdėtą istoriją, kaip į autobusą įlipusi senyvo amžiaus moteriškė pasitikslino: ,,Czy to do Polski lentwarowej?“

Pasijuokėm kaip iš linksmo anekdoto ir tiek, vis karts nuo karto Vilniaus kraštą pavadindami šiuo juokingu pavadinimu. Deja, atrodo, juokėmės per anksti. Praėjus vos ne dvidešimčiai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, vis dar neaišku, ar Lietuvoje tikrai viskas priklauso Lietuvai – jos istorija, atmintinos datos ir didvyriai. Kol Lietuvoje lietuviai kovoja tarpusavyje, pildami vieni ant kitų pamazgas ir badydamiesi špygomis, tokiu keistu būdu siekdami nustatyti, kurie iš tikrųjų yra tikresni patriotai, į pietryčius nuo Vilniaus tokiomis kvailystėmis niekas nekvaršina sau galvos. Ten palengva kuriama kita valstybė, su kitomis šventėmis ir atributika.

Liepos pradžioje kai kuriems Vilniaus krašto gyventojams galėjo pasirodyti, kad jie pateko į laiko mašiną – Naujoje Vilnioje, Mostiškėse, Šumske ir kitose gyvenvietėse palei bažnyčią būriavosi lenkų ulonų pulkai, atvykę švęsti Vilniaus sukilimo metinių. Ulonai ne tik demonstravo jojimo įgūdžius bei tviskančius ginklus, bet ir su vietiniais gyventojais dainavo puikias ulonų dainas, ir ,,tai buvo geriausias įrodymas, kad istorija, menanti didvyriškus lenkų kario darbus ir grįžtanti tokiuose susitikimuose, iki šiol yra gyva ir reikalinga Vilnijos gyventojams,“ – štai su tokiu degančiu patriotiniu entuziazmu apie ulonų koncertą Buivydžiuose užbaigia laikraštis ,,Tygodnik Wilenczyzny“ (2008, Nr.29), neužmiršdamas pabrėžti, kad visur Vilniaus pulko ulonus gyventojai sutiko su gėlėmis, o vyresnio amžiaus žmonės net ir ašarą nubraukė, žiūrėdami į puikiuosius karius (kokie matyti kino kronikose vaizdai, tiesa? Tik armija buvo kita).

Net dviejų numerių prireikė minėtojo savaitraščio kultūriniam-patriotiniam priedui ,,Rota“, kad aprašytų tas nepaprastas grožybes, kurios vyko Vilniaus krašte iškart po Valstybės dienos. Visur puikiuosius ulonus sutiko vietinė valdžia: seniūnai, rajonų savivaldybių tarybų nariai ir įvairių organizacijų vadovai ir , be abejo, nenuilstantis seimūnas Valdemaras Tomaševskis.

Neįsivaizduoju, kokiu baudžiauninku reikia būti, kad galėtum nekreipti dėmesio į tai, kas jau daug metų vyksta Vilnijoje. Valstybės vyrų ramybė tiesiog pavydėtina: vardan mistinių strateginių tikslų pasiryžę lengva ranka atskirti pietryčių Lietuvą nuo likusios Lietuvos, o drįstantys prieštarauti nurašomi kaip pamišėliai donkichotai, nesuprantantys, kad Tėvynė yra tik manipuliacijų objektas, kurio dėka galima išpešti naudos derybose su ,,strateginiais partneriais“ – tiek tarptautinėje erdvėje, tiek ir savivaldybių koridoriuose.

Užsienio reikalų ministrui, pavyzdžiui, būtų gražu gatvių užrašai ne tik lietuvių kalba. Ar tikrai užsienio ministras buvo užsienyje? Norėtųsi, kad nurodytų valstybę, kuo artimesnę, kur gatvė užrašyta bent dviem kalbom – pavyzdžiui, vokiečių ir lenkų.

Kitam politikui, Valdemarui Tomaševskiui, kaip medus ant širdies yra bet koks Lietuvos papeikimas iš Lenkijos pusės. Pilni netiesos Lenkijos užsienio reikalų ministro R.Sikorskio žodžiai, nustebinę netgi daugelį lenkų, Lietuvos lenkų, anot Tomaševskio, buvo sutikti labai šiltai. ,,Ministras žinojo, ką sakė. Tai buvo teisingi žodžiai,“ – teigė,, Lietuvos ryte“ V.Tomaševskis. Atrodo, kad ministro ,,teisingų žodžių“ šaltinis irgi nėra paslaptis.

Tiesą pasakius, V.Tomaševskio ir R.Sikorskio santykiai nėra labai įdomu. Su tais ministrais taip jau būna: šiandien ministras, rytoj nebūtinai. Stebina kitkas: kaip žmogus, davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos valstybei ir jos interesams, tą priesaiką kur apsisukęs laužo? Juk ,,puikiųjų ulonų“ pasirodymo vienas iš pagrindinių iniciatorių ir globėjų buvo p.Tomaševskis ir lenkų rinkimų akcija. Įdomu ir kita: už kokius pinigus šios grožybės buvo organizuotos? Sprendžiant iš to, kad šiame ,,history-show“ dalyvavo pulkas savivaldybių tarybų narių ir klerkų, galima manyti, kad pinigų tam skyrė Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajono savivaldybės.

Nesuprantama, kodėl už Lietuvos valstybės pinigus turi būti finansuojami tokie provokuojantys renginiai – renginiai, verčiantys lietuvius pasijusti tremtiniais savame krašte? O galbūt šios savivaldybės jau seniai turi antrą ,,kasą“, kurioje glaudžiasi ,,mažajai tėvynei“ iš ,,didžiosios“ siunčiami pinigai panašioms ,,imprezoms“? Kita vertus, ulonų pulkai atvyko į Lietuvą su pilna amunicija – kardais ir kitais gražiai blizgančiais ginklais. Nejau nebereikia jokio leidimo, norint įsivežti į mūsų šalį ne vieną dešimtį kardų, tegu ir skirtų paradui?

Nežinia, kam tarnauja ir Lietuvoje einantys lenkiški laikraščiai. Nesu perdėtai jautrus žmogus, bet paėmus lenkišką laikraštį, tiesiog fiziškai jaučiu, kaip iš jo smelkiasi neapykanta. Kai kurie iš jų, išaugę iš tarybinių ,,vėliavėlių“ ir liaupsinę savo laiku teisingą tarybinę tautinių mažumų politiką, dabar susiriesdami stengiasi visam pasauliui – o labiausiai turbūt sau – įrodyti, kaip skriaudžiami yra Lietuvoje lenkai. Išties, vilku gimęs, į mišką žiūri – jau ko ko, bet demagogijos tarybinė žurnalistikos mokykla tikrai išmokė.

Kai rudenį buvo paskelbta apie steigiamą Žemaičių partiją, buvau viena iš tų , kuri kategoriškai atmetė tokią galimybę. Gan piktai kibau E.Skarbaliui į atlapus TV laidoje ,,Dviguba tiesa“, kaltindama jį galimu separatizmu ir noru atskirti Žemaitiją nuo Lietuvos. Teisingumo ministerija panašiais motyvais vadovaudamasi neįregistravo minėtosios partijos, tuo užkirsdama kelią jai dalyvauti būsimuose rinkimuose. Bet kažin ar buvau tokia teisi, kaip tada atrodė. Juk visai šalia mūsų sostinės jau ne pirmi metai veikia partijos, kurios su pasimėgavimu demonstruoja nepriklausomybę nuo Lietuvos valstybės, kuria savo naująją istoriją, sąmoningai sukeisdama vertybes bei prioritetus, - ir niekam nė motais. Gal išties Žemaičiai geriau negu Polska lentwarowa?

Pati blogiausia pasekmė mūsų dabarties istorijai yra ta, kad labai didelė dalis lietuvių nuomonę apie lenkus susidaro tik iš šitų pseudoistorinių paradų ir gėdingų straipsnių lenkiškoje spaudoje. Saujelė iš tariamo lenkiško patriotizmo uždarbiaujančių asmenų kenkia normaliems tarpusavio santykiams kaip į batą įkritęs akmenukas: eiti gali, bet labai jau erzina. Romėnų teisėje tiriant nusikaltimą, pirmiausia buvo ieškoma to, kam tas nusikaltimas galėtų būti naudingas. Kam galėtų būti naudinga nuolatinė tautinė įtampa Lietuvoje?

Šaltinis: „Aušra“

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/206730

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Rgs 2008 21:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lingvistai: Lietuvai gresia daugiakalbystė

ELTA
2008 rugsėjo mėn. 19 d.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė. Seime konferencijoje penktadienį dalyvavę lingvistai prognozuoja, kad daugiakalbystės modelis Europoje - ateitis, o dabartinė dvikalbystės situacija Šveicarijoje ir Švedijoje - puikus tai iliustruojantis pavyzdys. Kalbininkai pripažįsta, kad pasaulyje anglų kalba yra kalba „žudikė“, naikinanti kitų tautų kalbas.

Pasak Manheimo (Vokietija) universiteto profesoriaus Gerhardo Stickelio, pastebimas teritorinis daugiakalbiškumas ir socialinis daugiakalbiškumas, kai šeimoje kalbama keliomis kalbomis.

"Švietime valstybinė kalba užleidžia vietą anglų kalbai. Daugelį metų anglų kalba buvo laikoma pirmąja kalba žudike. Institucijos bijo, kad anglų kalba bus įvesta kaip mokymo kalba. (...) Manau, kad žiniasklaida daro didesnę įtaką, nei kalbos mokymas mokykloje. Mokiniai išmoksta kalbos ne mokykloje, o internete", - sakė G. Stickelis.

Tai, kad svetima kalba vis labiau išstumia gimtąją, patvirtino ir Latvijos valstybinės kalbos komisijos viršininkas prof. dr. Andrejus Veisbergas. Pasak jo, Latvijoje, priešingai nei kitose šalyse, įsivyrauja rusų kalba.

"Mažos lietuvių, latvių, estų kalbos globaliame pasaulyje neturi tokios svarbos kaip anglų kalba, sunkiai konkuruoja. Mes labiau atviri kitai kalbai nei lietuvių. Problema Latvijoje - konkurencija su rusų kalba. Ji skverbiasi į televiziją, daro labai didelę įtaką. Tai yra politinis klausimas, į kurį reikia atsižvelgti", - sakė A. Veisbergas.

"Mokės ir anglų kalbą, ir savo išlaikys. Kalbos išlikimas - jau ne grėsmė, o realybė", - konferencijoje pabrėžė Europos Tarybos Kalbų komiteto ekspertas Eike Thurmannas.

Pasak A. Thurmanno, Europos Taryba ir Kalbų komisija labai rūpinasi, kad būtų išlaikyta kalbų įvairovė, stengiasi, kad jos neišmirtų, o tų, kuriomis mažiau kalbama, būtų mokoma.

"Rezultatai rodo, kad kalbos politika yra efektyvi ir sustiprina lietuvių kalbos statusą. Lietuvos modeliai efektyviai veikia ir užtikrina, kad kiekviena bendruomenė gali būti mokoma savo kalba. Tai yra geras pavyzdys. Sveikinu jus su tuo", - Lietuvos gimtosios kalbos politiką apibendrino vyriausioji tyrimų specialistė Bristolio (Didžioji Britanija) universitete Gabrielle Hogan-Brun.

"Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba - ant išnykimo ribos. Versle daug netaisyklingų vardinių pavadinimų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) sunkiai tvarkosi su verslo rykliais", - konferencijoje sakė Seimo narė Dalia Teišerskytė.

Anot jos, politikai lietuvių kalbai turi skirti daugiau dėmesio, nes "jei ji bus sukrypusi, pasiligojusi - tokia bus ir Lietuva, juo labiau kad lietuvių kalba yra mažos šalies didi kalba".

D. Teišerskytė pažymėjo, kad dabar vaikai lengviau išmoksta anglų kalbą nei gimtąją ir vis mažiau suvokia žodžių atspalvius, daugiaprasmiškumą, sunkiau mokosi gramatikos, vartoja daug barbarizmų, svetimybių. Jos įsitikinimu, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų imtis didesnės atsakomybės ir įvesti stipresnį gimtosios kalbos mokymą, o ne jau nuo antros klasės vaikus mokyti užsienio kalbos.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė pažymėjo, kad iki šiol pagrindinis dokumentas, reglamentavęs kalbos politiką, buvo Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 metų gairės. Šiuo metu yra parengtas naujos 2009-2013 metų Valstybinės kalbos politikos gairės, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas trijų dalykų sanglaudai - kalbai, visuomenei ir mokyklai. Projektą ketinama teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Gaires tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje.

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė spaudos konferencijoje iškėlė ypač svarbią problemą - lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų, lenkų bei rusų mokyklose. Pasak jos, valstybė siūlo, kad tokios bendruomenės, be savo kalbos, dar rinktųsi ir lietuvių kalbą, taip pat daugiau dalykų dėstytų šia kalba.

"Tai stiprintų lietuvių kalbą ir gimtąją kalbą", - sakė R. Žakaitienė.

ELTA

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 20 Rgs 2008 00:14

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Reikia skirti du dalykus - rašyti originalią pavardę originaliai ir Lietuvos "lenkų " norą savo pavardes sulenkinti (nes manome, kad jie yra sulenkinti lietuviai), kas pabaigtų jų lenkinimo procesą,

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Rgs 2008 23:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis http://www.lrkt.lt/dokumentai/1999/n9l1021a.htm
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir
pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio
pase" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Vilnius, 1999 m. spalio 21 d.

"Pažymėtina, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių.

Kokiai tautybei priklausyti - tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo atsižvelgiant į asmens tautybę taisyklių.

Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Rgs 2008 23:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Malda Didžiajai Žiurkei
http://forum.istorija.net/forums/thread ... 250#M53250

Cituoti:

incognito - 2008-09-23 12:46 PM

Koks jūsų požiūris į lenkiškų pavardžių rašymą? :sm11:

Niekas neneigia, kad žmogus save laikantis lenku, gali turėti lietuvišką pavardę (arba lietuviškos kilmės), o lietuvis - lenkišką ar rusišką, ar anglišką.

Rašant pavardes ir vardus oficialiuose Lietuvos Valstybės dokumentuose, svarbu visai ne pavardės bei vardo kilmė, o jų taisyklinga rašyba lietuviškais rašmenimis. Lietuvos Valstybėje valstybinė kalba yra lietuvių, ir visi užrašai rašomi vadovaujantis lietuvių kalbos rašybos taisyklėmis, naudojant lietuvišką abėcėlę.

Pavyzdžiui, ir anglų kalboje niekas nerašo lietuviškų (ir, lenkiškų, beje) pavardžių, naudodamas lietuviškus (ar lenkiškus) rašmenis - lietuviškas raides ąčęėįšųūž, arba lenkų ąę. Jau nekalbant apie rusiškų, graikiškų, armėniškų, gruziniškų pavardžių ir vardų rašybą.

Pasaulyje yra daugybė alfabetų, tame tarpe ir ne lotyniškos abėcėlės pagrindu, o taip pat ir hieroglifinių raštų sistemų. Sakykime, indų ir kinų pavardės bei vardai angliškoje transkripcijoje yra klaikiai iškraipomi - net dažnai neįmanoma suprasti, kaip jie iš tikro skamba originalo kalba, bet nei Indijos tautos bei Indijos valdžia, nei Kinijos tautos ir Kinijos valdžia nereikalauja, kad JAV, Didžioji Britanija, Australija, Kanada, Pietų Afrikos Respublika (ir kt. angliakalbės valstybės) indų ir kinų pavardes rašytų originaliais rašmenimis. :sm15:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Spa 2008 23:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

A.Smetona: įteisinti dvikalbystę – nusikaltimas

Vladimiras Laučius, http://www.DELFI.lt
2008 spalio mėn. 22 d.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=18972724

„Prieš dešimt metų mačiau, kaip po Šilutę laksto juodaodžiai vaikai ir gražiai kalba žemaitiškai“, - pasakoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona. Jo teigimu, nors globalizacija, emigracija, svetimtaučių atvykimas ir nebemokančių taisyklingai lietuviškai kalbėti tautiečių grįžimas į Lietuvą darys poveikį mūsų kalbai, tai – ne tragedija: lietuvių tauta ir kalba išliks. Vis dėlto, kalbininko požiūriu, pavojų kelia skatinantys įvesti Lietuvoje dvikalbystę ir mokyti anglų kalbos nuo vaikų darželio.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas propaguoja dvikalbystę. „Mes esame lingvistiškai ir kultūriškai izoliuoti, - tvirtina jis. – Būtų labai gerai, kad mes pasiektume... dvikalbystės lygį. Kad ne tik lietuvišką produkciją gamintume, ne sau dirbtume. Mažai valstybei tai per brangu, ir yra tiesiog gyvybinis būtinumas... atsiverti pasauliui...“. Kaip vertinate šį jo požiūrį?

Tai nenauja mintis. 2002 metais tą patį sakė Andrius Kubilius. Jis nedrįso aktyviai agituoti už dvikalbystę, bet priminė švedų patirtį – o švedai norėtų daryti tą patį.

Minėta mintis nenauja ir todėl, kad Lietuva jau apie 500 metų gyvena dvikalbystės sąlygomis. Kad ko nors pasiektų, žmogus būtinai turėjo mokėti iš pradžių lenkų, po to – rusų kalbą. Dabar reikia mokėti anglų kalbą. Ką tik pergyvenome virsmo iš vienos į kitą dvikalbystę laikus: buvo lietuvių-rusų, dabar turėtų būti lietuvių-anglų dvikalbystė.

Ir tai, ką sako dabartinis ministras, ir tai, ką dešimtmečio pradžioje pasakė A. Kubilius, susiję su verslo interesais. Tačiau kelti dvikalbystės įteisinimo klausimą, mano manymu, yra nusikaltimas. Negalima to daryti. Juk ribą peržengti labai lengva: iš pradžių manysime, kad svetima kalba atsiras lygiomis teisėmis, po to nutarsime, kad su viena kalba mums patogiau (ir iš tiesų – patogiau). Tad spėkime – kuri iš dviejų kalbų liks?

O Konstitucijoje juk įrašyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė.

Abiejų Tautų Respublikos laikais Lietuvos elitas buvo sulenkėjęs. Dabar dvikalbystė žmones panašiai stumtų į anglų kalbos erdves?

Žinoma. Buityje liktų lietuvių kalba, tapusi „mužikų kalba“. O kur nors valstybės tarnyboje nemokantys svetimų kalbų atsidurtų kvailio vietoje. Kažin, ar to iš tikro visada reikia.

Kurios politinės – ir ne tik politinės – jėgos Lietuvoje labiausiai skatina tą dvikalbystės įvedimą?

Pirmiausia – tos, kurios, kaip neįsisteigusi Žemaičių partija, arba kaip lenkų ir rusų partijos, tai įsirašė savo programose. Manau, dvikalbystei neprieštarautų ir tos jėgos, kurios yra už plačiai suvokiamą laisvąją rinką.

Tačiau nereiktų visko priskirti politinėms jėgoms. Manyčiau, daugiau pasireiškia atskiri individai. Vieni labiau susivokia, prie ko tai galėtų privesti, kiti – mažiau. Ir atitinkamai elgiasi.

Ar nesvarbu, kuri tai dvikalbystė – lietuvių-lenkų, ar lietuvių-anglų? Abi būtų vienodai nusikalstamos?

Žinoma. Nematau jokio skirtumo. Praeis dar 10 metų, ir galbūt prireiks kinų kalbos? Taip paskui visus ir lakstysime?

Bėda ne ta, kad keliamas šitas klausimas: svarbus yra jo lygis. Nekyla abejonių, kad nuo tam tikro amžiaus privalu mokytis užsienio kalbų. Bet kalbų mokymasis nereiškia, kad reikia imti ignoruoti savąją kalbą. Jei Konstitucijoje parašyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių, tai taip ir turi būti. Nepaisyti Konstitucijos būtų nusikaltimas.

Žinoma, Konstituciją galima mėginti pakeisti, bet labai abejoju, ar Lietuvoje tai pavyktų. Logiškai mąstančių žmonių pakanka.

Ar dabartinė globalizacija, Jūsų manymu, negresia nutautėjimu, kaip ir sovietmečio rusifikacija? Ar reikia kovoti su anglų kalbos skverbimusi, kaip buvo kovojama su rusinimu?

Tai lazda su dviem galais. Globalizacija kaip reiškinys suteikia ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Internetas, mobilusis telefonas nėra blogi dalykai.

Prieš 30 metų nė vienoje kalboje nebuvo tokio įvairialypio ir daugiaprasmio kalbos klodo, kaip kompiuterijos kalba. Šiandien daugelyje kalbų tas klodas atsiranda. Jis turi atsirasti ir lietuvių kalboje.

Tačiau kompiuterio išradimas – tai technologinis proveržis, jaukiantis ne tik buitį, bet ir protus. Jis diktuoja savas kalbos taisykles. Ar kompiuterinėmis temomis žmonės kalbėsis lietuviškai, ar angliškai? Man asmeniškai maloniau, kai kalbasi lietuviškai; bet turime pripažinti, kad šitas kalbos lygmuo paveikė lietuvių kalbą.

Tai ar gerai globalizacija, ar blogai? Būtume visai kvaili, jei atsisakytume globalizacijos teikiamų privalumų. Už tuos privalumus reikia mokėti. Svarbu, kad kaina nebūtų per didelė.

Ar prieš anglų kalbos skverbimąsi turėtume sukilti taip pat, kaip būdavo sukylama prieš rusinimą?

Tai skirtingi dalykai. Apie 500 metų Lietuvoje būta ir lenkinimo, ir rusinimo, ir vokiečių kalbos įtakų. Prieš šiuos dalykus buvo aiški nuostata: tauta lyg ir turėjo tam tikrą imunitetą.

Atėjus anglų kalbai, neturime prieš ją panašios nuostatos. Anos kalbos buvo primestos per prievartą, o šiuo atveju viskas daug klastingiau. Nenorit – nekalbėkit; galbūt gyvenimas privers. Anais atvejais matėme pavojų ir jam atsispyrėme. O dabar daugelis pavojaus nemato.

Sunku pasakyti, kaip reikėtų išjudinti tautą, kad ji pradėtų atsipeikėti. Antai mokyti anglų kalbos nuo vaikų darželio yra absoliuti kvailystė. Juk dar nėra padėtas savos, gimtosios kalbos pamatas.

Ar gimtosios kalbos statinys ant to pamato kartais nerenčiamas perdėm drastiškai? Ar perdėtas kalbos norminimas neveda prie jos sustabarėjimo?

Gal ir taip. Jūs „užkabinote“ du prieštaringus dalykus: kalbos norminimas išties suponuoja normos stabilumą, tačiau gyva žmonių kalba yra nuolat kintantis dalykas.

Kad ir kaip vertintume norminimą, turime pripažinti, kad visos Europos tautos yra nuėjusios maždaug tuo pačiu keliu: kiekvienoje kultūringoje tautoje susikuria mažiausiai du kalbos vartosenos lygiai – prestižinis ir šnekamosios, buitinės kalbos lygis. Tarp jų yra, buvo ir bus atotrūkis. BBC kalba yra visai kitokia nei kurio nors Liverpulio proletaro kalba. Norminimas taikomas būtent tam aukštesniajam kalbos stiliui. Juo rašomi vadovėliai, knygos, jis naudojamas laikraščiuose, juo kalbama viešai.

Įspūdis, kad norminimas yra perdaug drastiškas, gali susidaryti nebent susiduriant dviem vertinimo stovykloms. Vieni yra modernūs, „globalūs“, prisitaikę ir, matyt, jau angliškai mąstantys jaunuoliai, manantys, kad lietuvių kalba yra mužikų kalba, trukdanti jiems gyventi, ir kad tik anglų kalba juos išgelbės. Liūdniausia ir baisiausia, kad kitoje stovykloje atsiduria perdėtai, davatkiškai besirūpinantys kalba žmonės.

Kai šiedu poliai sukelia triukšmą, mums ima atrodyti, kad kalbios norminimas yra kažkuo baisus. O iš tikro reikia laikytis Jono Jablonskio nustatytos krypties. Reikia klausytis žmonių kalbos, išgirsti, kas joje atsiranda be sistemos darkymo ir tai toleruoti, o su kai kuriomis baisybėmis, besikėsinančiomis į sisteminius dalykus, kovoti.

Žodžiai „futbolas“ ir „krepšinis“ atėjo veik iš J. Jablonskio laikų. Vienas skolintas, kitas savas. Ir jie „nesusipjovė“. Manau, norminimas, jei nekreipsime dėmesio į kraštutinius jo vertinimus, nėra baisus ar problemiškas dalykas.

Ministras P. Vaitiekūnas piktinasi dėl nepakankamo lietuvybės puoselėjimo užsienyje. „Pavyzdžiui, Dubline prašo vidurinės mokyklos – aš manau, kad egzistuoja didelė tikimybė, kad mes Dublinui pasakysime „ne“ ir rasime tam argumentų – nemoka mokesčių ir apskritai privalo grįžti į Lietuvą“, - nuogąstauja jis. Jūs savo ruožtu esate užsiminęs, jog valstybė, užuot ėmusis neįvykdomų misijų, turėtų elgtis taip, kad žmonės neišvažiuotų.

Išvažiavimas nelygu išvažiavimui. Prieš 30-40 metų lietuviai važiuodavo uždarbiauti į Smolenską, į Sibirą. Tais laikais irgi norėjo geriau gyventi. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukariu daug žmonių iš Lietuvos emigravo į Ameriką. Ten buvo statomos bažnyčios, kuriamos kultūrinės draugijos, buvo leidžiami laikraščiai ir net išleista enciklopedija. Kur visa tai yra šiandien?

Nuo aplinkos poveikio nepabėgsime. Kas kita, jei žmogus, tik ekonominių sąlygų varomas, išvažiavo, užsidirbo ir grįžo gyventi į Lietuvą. Bet jei jis išvažiavo supykęs, jei jam nemalonu prisiminti Lietuvą ir būti lietuviu, jei jis išvažiavo, turėdamas intenciją tapti anglu, prancūzu ar ispanu, - tai nieko padaryti jau nebegalima. Kažkada reikėjo daryti, kad taip neatsitiktų.

Galiausiai yra toks gana mistiškas dalykas: tautos genai. Dėl jų matyti tam tikros tendencijos. Lietuvių emigrantų šeimose trečia karta dažniausiai lietuviškai nebekalba. Jie prisitaiko. Tai nei gerai, nei blogai; tiesiog taip yra. Gal taip net „gudriau“: ąžuolas, žinia, lenkiamas nulūžta, o karklas susilenkia ir atsilenkia atgal.

P. Vaitiekūnas suabejojo, ar galės rasti pinigų mokyklai. Bet aš manau, kad, jei ir rastų, tai taptų tik dar viena pinigų plovyklėle. Ar iš to bus naudos, kalbant apie tolesnę ateitį? Sunku pasakyti.

Esate sakęs: „Manau, svetur gyvenančių tautiečių vaikai sunkiai šnekės, o anūkai, manau, garantija, kad nešnekės lietuviškai“. Šalia nutautinančios emigracijos atsiras ir nutautinanti imigracija. Ar Lietuva vis dar bus tautinė valstybė etnolingvistiniu atžvilgiu po 50 metų?

O kas yra lietuvis? Prieš dešimt metų mačiau, kaip po Šilutę laksto tamsiaodžiai vaikai ir gražiai kalba žemaitiškai. Man atrodo, kad jie – tikrų tikriausi lietuviai.

Jei Lietuvoje 10 ar 20 proc. sumažės vartotojų, tai nepadarys ypatingos įtakos kalbos raidai. Tačiau galime įsivaizduoti ir tokią situaciją: pusė lietuvių išvažiuoja, o paskui dalis jų grįžta į tėvynę su pažeista fonetika. Neseniai kalbėjausi su mergaite, grįžusia iš Norvegijos, kur ji mokėsi dvejus metus. Fonetika – sugadinta. Jei masiškai ims grįžti taip kalbantys žmonės, tai darys įtaką kalbai.

Kitas veiksnys – imigracija iš Azijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Tie žmonės irgi kalbės su akcentu ir prisidės prie minėtos įtakos.

Prancūzijoje, kur afrikiečiai (o jų labai daug) kalba ne bendrine kalba, kurią linkęs mėgdžioti prancūzų jaunimas, su šia problema jau susidurta. Prancūzai sako, kad šita karta jau sudarkė savo kalbą. Nors jų kalbos norminimo tradicijos ir institucijos yra daug stipresnės nei Lietuvos.

Nuo pasaulio neužsidarysime, pasaulis mus veiks, bet tai nėra tragedija. Turime stengtis būti jam atsparūs. Manau, tokie ir būsime.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Spa 2008 00:31

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Vis tik aš manau, kad pasus išduodant ATVYKĖLIAMS, geriau rašyti originalią formą (ir kinietiškai tame tarpe), nes tai yra susiję, pvz., su paveldėjimu. Ir tai neprieštarautų KT nutarimui - pavardės nebūtų perdirbinėjamos. PAVARDŽIŲ PERDIRBINĖJIMO REIKIA NELEISTI, o ne rašymo ATVYKĖLIŲ VARDŲ IR PAVARDŽIŲ ORIGINALIAI.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Spa 2008 00:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Originaliai reikia rašyti originalo kalba - ir tam niekas neprieštarauja. O rašant lietuviškai turi būti laikomasi lietuvių kalbos tarimo ir rašybos taisyklių.

Beje, užsieniečių pavardės ir vardai oficialiuose lietuviškuose dokumentuose tikrai galėtų būti rašomi greta lietuviško varianto (lietuviška tartimi ir lietuviškais rašmenimis) ir jų gimtąją kalba bei rašmenimis (o ne anglų tartimi ir angliškais rašmenimis, kaip dabar dažnai daroma) - tai ir nurodant. Problema tik su atitinkamų šriftų įvedimu į kompjuterių programas - pasaulyje egzistuoja apie tūkstantį skirtingų rašto sistemų.

Tačiau tokią tvarką, manau, reikėtų taikyti tik tiems užsieniečiams ir svetimtaučiams, kurie nėra Lietuvos Valstybės piliečiai.

Lietuva turi likti lietuviška ir todėl visi Lietuvos piliečiai laikui bėgant turi tapti lietuviais (bent jau plačiąja prasme - kaip, pvz., yra Prancūzijoje), todėl jiems jų pavardės ir vardai turi būti rašomi tik lietuviška tartimi ir lietuviškais rašmenimis. Tai turėtų būti viena iš esminių Lietuvos pilietybės suteikimo sąlygų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Spa 2008 00:48

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Prieštarauju - dokumento esmė ir yra ta, kad jis negali būti iškraipomas ir negali iškraipyti. TODĖL DOKUMENTUOSE NEGALI BŪTI JOKIŲ UŽSIENIEČIŲ VARDŲ, PAVARDŽIŲ LIETUVIŠKŲ VARIANTŲ. Tik dokumentuose arba ten, kur tai svarbu. O VIEŠOJOJE KALBOJE BŪTINA LIETUVINTI JŲ VARDUS (KT. PAVADINIMUS) IR TAIP PATEIKTI VISUOMENEI - žiniasklaida ir pan.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Spa 2008 00:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

1. Faktiškai ir realiai tokio pasiūlymo įgyvendinimas reikštų visų pirma angliškų variantų (o visai ne originalių) įsigalėjimą Lietuvoje - visuose užsienio pasuose pavardės jau būna surašytos "angliška maniera" ir raidėmis (kartais prancūziška) - pasižiūrėk įvairius, sakykim, azijatų pasus.

2. Lietuva yra Lietuvių Tautos Valstybė ir todėl čia visi turi laikytis lietuviškos tvarkos ir paisyti esminių Lietuvių Tautos interesų. O Lietuvių Kalba yra pats svarbiausias ir esminis Tautos išlikimo garantas. Bet koks šio ganto pamatų laužymas yra ir Lietuvių tautos naikinimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Spa 2008 01:08

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Pala - kur ir kaip čia kas įsigalėtų, jei NAUJAM PILIEČIUI (JUK TOKIŲ YRA LABAI IR LABAI MAŽAI) pavardė,vardas Lietuvos piliečio pase būtų įrašomas originaliai ?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Spa 2008 23:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Pala - kur ir kaip čia kas įsigalėtų, jei NAUJAM PILIEČIUI (JUK TOKIŲ YRA LABAI IR LABAI MAŽAI) pavardė,vardas Lietuvos piliečio pase būtų įrašomas originaliai ?

Šiandien mažai (o, beje, kiek jų tiksliai - niekur viešai neskelbiama ), o vieną dieną bus kaip kokioje Belgijoje ar Vokietijoje - ne tik slavai užplūs, bet ir kinai, musulmonai bei negrai ant kiekvieno kampo "balbatuos".

Ir tada jau nieko nebepakeisi - nes iškart kils masinės jų sukeltos riaušės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2008 00:10

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Nemanau, kad jų čia prisirastų daug - Lietuva yra labai skurdi šalelė.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2008 00:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Nemanau, kad jų čia prisirastų daug - Lietuva yra labai skurdi šalelė.

Jų - legalių ir nelegalių - jau dabar ne viena dešimtis tūkstančių - žinoma, dauguma stengiasi persikraustyti į Vakarus, bet nemažai ir pas mus "užkliūna" (pavaikščiok Vilniuje po "kinų kvartalą" Mindaugo-Naugarduko gatvėse - pats pamatysi):
http://www.google.lt/search?hl=lt&q=kin ... %3Dlang_lt

Be to Lietuvos ekonomika ateityje vis tiek nors ir pamažu, bet augs, taigi ir visokių "ubagiškų" valstybių gyventojų plūs vis daugiau. Todėl tam būtina pasiruošti jau dabar - kol dar jie nėra "absoliuti ir lemianti mažuma".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2008 00:47

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Kad jie čia yra - tai viena, bet JIE PILIETYBIŲ NEGAUS. TODĖL IR ATKRENTA TAI, KĄ TU SAKEI.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2008 00:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Kad jie čia yra - tai viena, bet JIE PILIETYBIŲ NEGAUS. TODĖL IR ATKRENTA TAI, KĄ TU SAKEI.

O štai čia tu klysti - nemažai jų jau dabar gavo pilietybę arba teisę gyventi Lietuvoje (o po to automatiškai gautų ir pilietybę po kelių metų).

Pasinagrinėk pilietybės įstatymą. O juk dar yra krūva poįstatyminių aktų, kurie viską dar labiau "sujaukia".

Šioje diskusijoje tu taip pat pamiršti esminį faktorių - jau dabar Lietuvoje gyvena apie 16-18 procentų ne lietuvių - tačiau Lietuvos piliečių, kurie gavo pilietybę pagal Landsbergio "nulinės pilietybės" įstatymą. Daugybė jų iki šiol nemoka net kalbėti lietuviškai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Spa 2008 01:13

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Bet pala - jei kinietis gaus Lietuvos pilietybę, tai teks jo vardą užrašyti originaliai. KAS TAI SUGEBĖS ? Manau, kad nieko jiems neišdegs. Be to, dabartiniai piliečiai PRIVALĖS MOKĖTI LIETUVIŲ KALBĄ. Gali būti tik viena problema - MŪSIŠKĖS BOBELĖS STENGSIS PO JAIS ATSIGULTI IR TAI SUDARYTŲ PROBLEMŲ.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lap 2008 00:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Konferencijos „Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje"
DEKLARACIJA

Vilnius, 2008 10 07

Mes, Lietuvos kultūros kongreso tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo pastangomis 2008 m. spalio 7 d. įvykusios konferencijos Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje dalyviai, nepretenduodami į direktyvines išvadas, baigiame konferencijos darbą tokia deklaracija – viešu kreipimusi į visuomenę.

Ši konferencija bene pirmą kartą lietuvių kalbos istorijoje ėmėsi aksiologiniu, t. y. vertybiniu, požiūriu apibūdinti jos būklę mūsų dabartinėje visuomenėje. Toks aspektas pasirinktas neatsitiktinai. Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes, kad kuo sparčiau įsilietume į vadinamuosius globalinius procesus, skatinančius niveliaciją. Kaip rodo skaityti pranešimai ir diskusijos, taip pat mūsų patirtis, esama ko susirūpinti dėl lietuvių kalbos būklės Lietuvoje – ir tiesiogiai, ir netiesiogiai lietuvių kalba veikiama naujų technologijų, masinės kultūros įsigalėjimo, nevykusių kalbos reformų.

1990 m. atgavus Lietuvai nepriklausomybę, lietuvių tauta puoselėjo labai dideles viltis, kad jos kalbai atsivers tikro suklestėjimo epocha. Deja, per šiuos aštuoniolika nepriklausomybės metų akivaizdžios pažangos kalba dar nepatyrė. Kalbama apie kalbos regresą ir dar didesnes grėsmes jai. Tai rodo net dviejų lietuvių kalbos raidos tarpsnių – 1918–1940 ir 1990–2008 m. – sugretinimas.

Lietuva 1918 m. savarankišką gyvenimą pradėjo karų ir okupacijų ekonomiškai ir dvasiškai nusiaubta, neturėdama išplėtotos švietimo sistemos. Visoms gyvenimo sritims trūko lietuviškose mokyklose išsimokslinusių specialistų, o pati lietuvių kalba savo šalyje jautėsi kaip skurdi kampininkė. Jau per 18 nepriklausomo gyvenimo metų, apie 1936-uosius, lietuvių bendrinė kalba padarė nepaprastą pažangą – tapo visas ūkio ir kultūros sritis tenkinančia priemone, prilygstančia raiškos išgalėmis kur kas seniau ir palankesnėmis sąlygomis išugdytoms kitų tautų kalboms. Tada lietuvių kalba pasidarė prestižinė ne vien lietuviams, bet ir Lietuvos tautinėms mažumoms.

1990 m. atgaudama 1940 m. prarastą nepriklausomybę, Lietuva, šiaip ar taip sakykim, paveldėjo subrendusią, giliai tautos sąmonėje įsitvirtinusią lietuvių bendrinę kalbą, gausingą ja sukurtą grožinę ir mokslinę literatūrą, tikrą kvalifikuotų kalbininkų pulką, visą armiją vidurinėse ir specialiosiose mokyklose dirbančių lituanistų.

Praėjus 18 metų dabartinio nepriklausomos valstybės gyvenimo, iš paviršiaus žiūrint, lietuvių kalbos padėtis patenkinama, bet pro atidesnį žvilgsnį neprasprūsta vidiniai pokyčiai, kurie verčia mus sunerimti. Nors lietuvių kalba dabar turi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Europos Sąjungos oficialios kalbos statusą, visi pradedame jausti, kad visuomenė darosi savo kalbai nejautri, o pati kalba anemiška. Kartkartėmis kalbiniuose leidiniuose recenzijos, toli gražu neaprėpiančios visų atvejų, iškelia faktų, kad vis daugiau randasi leidėjų, rašytojų ir vertėjų, nesirūpinančių savo kalbos gerumu: paliekama daugybė rašybos, žodyno, sintaksės klaidų, kurios buvo išnykusios jau iki 1940 metų. Nepaisant lietuvių kalbai daromos žalos ir šiurkštaus skaitytojų teisių pažeidimo, siaurinama lietuviška tikrinių svetimybių vartosena. Ji pravardžiuojama „sovietine“ atgyvena, kurios esą ypač reikią vengti dokumentuose, moksliniuose ir informaciniuose leidiniuose. Daug galima kalbėti apie sumenkusį radijo ir televizijos kalbos lygį. Turime gausią rašytojų armiją, tik kiek jų savo kūriniais praturtino lietuvių kalbą – davė kalbos pavyzdžių, vertų vadinti lietuviško aukštojo stiliaus etalonais? Kurie ne kurie mūsų rašytojai ir publicistai gviešiasi turtinti mūsų kalbą žargonizmais ir vulgarizmais.

Apmaudu, kad su menka kalba visuomenė lyg ir susitaikė. Išblėso kovos dėl lietuvių kalbos gerumo įkarštis, kokį mename buvus, pavyzdžiui, prieš 35–40 metų, kai, atlėgus „partiniam vadovavimui“, kad ir neleidžiant atkurti Lietuvių kalbos draugijos, prisidengus LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iškaba, imta organizuotai rūpintis lietuvių kalbos kultūra. Net didesnėse įmonėse tada būrėsi grupelės žmonių, susirūpinusių taisyklinga viešąja lietuvių kalba. Visuomenės rūpinimosi savo kalba skirtumą tinka apibūdinti vienu ryškiu pavyzdžiu: 1933 m. pradėta leisti „Gimtoji kalba“ netrukus turėjo beveik 10 tūkst. prenumeratorių (prie jų pridėkime perkančiuosius atskirus numerius). Šiandieninė „Gimtoji kalba“ išeina 860 egzempliorių tiražu. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą lietuviški laikraščiai turėdavo vadinamųjų kalbos skilčių ar kampelių. Jų ypač daug buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos laikais ir nemaža po 1968 metų. Be šių skilčių apie kalbos dalykus parašytus straipsnius (ne tik taisymus, rekomendacijas, bet ir kalbos ryšio su tauta svarstymus) mielai spausdindavo didieji dienraščiai, populiarūs savaitraščiai ir solidūs mėnesiniai žurnalai. Šiandien tokių skilčių mūsų spaudoje nematyti, straipsniai kalbos klausimais beveik nespausdinami. Mūsų periodiniai leidiniai kone sutartinai, išskyrus vieną kitą, jų iš principo nepriima: esą visuomenei neįdomūs, taigi nepaklausūs.

Mokykla ypač sudėtinga ir visokioms įtakoms jautri visuomenės institucija. Linkėdami mokyklai kuo didžiausios sėkmės visuose darbo baruose, norėtume atkreipti visų pakopų švietimo vadovų ir pedagogų dėmesį į vieną filosofo ir pedagogo Antano Maceinos 1937 m. žurnale Lietuvos mokykla padarytą įspėjimą: „Pedagoginė mūsų amžiaus praktika turi per daug grynos specializacijos, o per maža ugdymo dvasios. Štai dėl ko ji gamina daug pakrikusių natūrų, ir štai dėl ko mes pasigendame asmenybių.“ Dėl tokios vis labiau stiprėjančios kolizijos švietime, manome, ypač kenčia lietuvių kalba.

Mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama svetimosioms kalboms, tiksliesiems mokslams: šie dalykai darosi prestižiniai. Netgi populiarioje Dainų dainelėje mokytojų skatinami mokinukai su pasigardžiavimu dainuoja angliškai daugiau negu lietuviškai. Deja, konkursų organizatoriai tokią tendenciją toleruoja. Beje, čia prisideda ir suaugusiųjų pavyzdys koncertuose, operos spektakliuose ir konkursuose dainuoti originalo kalba.

Mūsų mokslui vadovaujančios įstaigos laikosi nuostatos, kad tariamai aukščiausiojo mokslo standarto garantija esą tik darbai, skelbiami žurnaluose, įrašytuose į tarptautines duomenų bazes. Linkstama palankiau vertinti mokslo darbus, paskelbtus ne lietuvių, bet užsienio, dažniausiai anglų, kalba.

Neįdiegus visuomenei meilės ir pagarbos gimtajai kalbai, darosi ypač pavojingi pasaulį apėmę niveliacijos procesai. Jų stabdyti nėra ko mėginti, bet mums dera rūpintis ugdyti kiekvieną tautos narį nuo mažens, tuose procesuose neprarasti savęs – visą gyvenimą visokiomis aplinkybėmis branginti savo kalbą, kilmę, tradicijas ir tėvynę. Turime sukurti tokią kultūrą, kuri būtų patraukli kitataučiams, gyvenantiems Lietuvoje ir atvykstantiems į ją gyventi. Tada bus patraukli ir lietuvių kalba, atverianti jiems turtingą kultūrą. Didžiai vertinga kultūra suponuoja kalbos vertę. Tai ir norėjo iškelti mūsų konferencija.

Visų pirma kreipiamės į Lietuvos kultūros kongreso tarybą ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumą:

– tegu būna rengiamos, jeigu ne kasmet, tai bent kas antri metai panašių tikslų konferencijos. Jos būtų viena iš tų priemonių, kurios palaikytų gyvą mintį, jog mūsų kalba yra didelė tautos vertybė – labai brangintina vertybė.

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą, jo komitetus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

– priimant lietuvių kalbos vartojimą reglamentuojančius teisės aktus, būtina atsižvelgti ne vien į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas, bet ir platesnės visuomenės nuomonę bei siūlymus;

– labai svarbu, kad Seimas pritartų kalbininkų profesorių Vito Labučio, Aldonos Paulauskienės, Arnoldo Piročkino, rašytojų Algimanto Baltakio, Gintauto Iešmanto, Jono Liniausko, Lietuvos mokslų akademijos prezidento Zenono Rokaus Rudziko, akademikų Justino Marcinkevičiaus ir Laimučio Telksnio, teisininkų dr. Algimanto Dziegoraičio, dr. Stasio Šedbaro, prof. Alfonso Vaišvilos, istoriko, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriaus dr. Juozo Marcinkevičiaus 2006 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos kultūros kongreso tarybą Seimui įteiktoms Valstybinės kalbos naujos redakcijos projekto 13 ir 14 straipsnių (Asmenvardžiai ir Geografiniai pavadinimai) pataisoms. Jos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir dvasią, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarčių logiką, pagaliau bendrą viešąjį interesą, kad kuo greičiau būtų nutrauktas lietuvių kalbos žalojimas, antikonstitucinis lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos siaurinimas.

Priėmus minėtas pataisas, visuose lietuviškuose tekstuose svetimos kilmės tikriniai vardai būtų rašomi lietuviškai, o jų originalios (ne hibridinės) formos prireikus kaip papildoma informacija būtų pateikiamos skliausteliuose ar kitaip.

Tai informatyviausias, visiems skaitantiems ar norintiems vardą parašyti patogus svetimvardžių pateikimo lietuviškuose tekstuose būdas. Jis vienintelis leidžia išsaugoti nepažeistą mūsų kalbos bei rašto sistemą ir tikrąją svetimvardžio autentiką bet kurios pasaulio kalbos rašmenimis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija šio akivaizdaus fakto atkakliai nenori pripažinti ir nesutinka taisyti ydingo 1997 m. 60-ojo nutarimo. (Šis punktas į deklaraciją įrašytas 26 konferencijos dalyvių siūlymu, tarp jų: Lietuvos MA akademikai J. Kubilius, V. Sirvydis, A. L. Telksnys, nariai korespondentai R. Grigas, L. Šepetys, G. Uždavinys, narys ekspertas A. Tyla, taip pat R. Ozolas, prof. H. Zabulis, rašytojai G. Iešmantas ir Pr. Treinys, Lietuvos muzikų ir Lietuvos teatro sąjungų narys P. Mataitis.);

– manome, kad savivaldybėse būtina išlaikyti kalbos tvarkytojus.

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją:

– lietuvių kalba mokykloje turi būti ne vien mokomasis, bet ir auklėjamasis dalykas;

– lituanistinės disciplinos vidurinėje mokykloje turėtų būti prioritetinės;

– pabrėžiame, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje bei jos padaliniuose beveik neliko aukštos kvalifikacijos lituanistų;

– Mokslo ir studijų įstatyme būtina grąžinti nuostatą, kad lituanistika yra prioritetinė mokslo šaka.

Apeliuojame į spaudos leidėjų, redaktorių ir bendradarbių sąžinę:

– skelbdamiesi esą spaudos laisvės gynėjai, negailėkite vietos savo leidiniuose lietuvių kalbos reikalams, būkite dėmesingi kalbos kultūrai, neišsižadėkite lietuviškos tikrinių svetimybių vartosenos, gerbkite skaitytoją.

Kviečiame visuomenę į sąjūdį už lietuvių kalbos, tad ir tautos, išlikimą.

Pagal mokslasplius.lt
http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/1372

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lap 2008 02:04

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Raudonai parašyta tai, kaip ir buvo TSRS laike. Bet nieko nepasakyta apie pasus naujiems piliečiams.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Sau 2009 18:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

A.Kubilius stengsis, kad už užsieniečio ištekėjusi lietuvė atrodytų savo vyro žmona

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=20003836

Eglė Samoškaitė, http://www.DELFI.lt
2009 sausio mėn. 9 d. 16:16

Premjeras Andrius Kubilius leidžia suprasti, jog yra linkęs įtvirtinti tokią užsienietiškų vardų ir pavardžių rašymo tvarką, kuri būtų naudinga už užsieniečių ištekėjusioms lietuvėms, kad šioms netektų įrodinėti, jog yra savo sutuoktinių žmonos. Tačiau kokia konkreti vardų ir pavardžių rašymo tvarka naujai valdžiai priimtina – rašyti originalo kalba, sulietuvinti ar leisti vartoti nelietuviškas lotynų pagrindo raides – ministras pirmininkas neatskleidžia.

„Mes ieškosim tokių sprendimų, kurie būtų tikrai naudingi Lietuvos piliečiams. Šiomis globaliomis sąlygomis tokie sprendimai tikrai yra reikalingi ir aš nematau čia kokių nors didesnių problemų“, - penktadienį po susitikimo su lenkų atstovais sakė A. Kubilius.

Tuo tarpu Lenkų rinkimų akcijos sekretorius Edvardas Trusevičius sako, jog lenkų tautinę mažumą tenkintų tik praėjusios Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Jame nustatoma, kad užsieniečių vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis – tai yra, šalia lietuviškų raidžių būtų įtraukiamos w, q ar x bei rašomi visi diakritiniai ženklai, kurių lietuvių kalboje nėra.

„Dėl pavardžių rašymo buvo pažadas, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas taip, kaip lenkų tautinė mažuma tikisi. Toks pažadas iš premjero pusės buvo“, - po susitikimo su premjeru teigė lenkų atstovas.

„Tikrai turime problemų su pavardžių rašymu Lietuvoje. Tos problemos kyla ir Lietuvos piliečiams, ypatingai pilietėms, kurios išteka už užsienio piliečių, kurių pavardės turi kokių nors Lietuvoje nenaudojamų ženklų ir tada kyla problemų, ką rašyti pase, ir po to – kaip įrodyti žmonai, kad jinai yra savo vyro žmona, o ne kieno nors kito“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo A. Kubilius.

Pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nors viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

Pasak susitikime dalyvavusių asmenų, prieš premjerui A. Kubiliui vykstant vizito į Lenkiją taip pat buvo aptarta ir žemės grąžinimo Vilniuje bei Kaune problemos, lenkų tautinės mažumos siekis regionuose, kur jie sudaro daugumą, gatvių pavadinimus rašyti ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbomis.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

suna, 2009 01 09 16:22

Kubilius dabar pagaliau atsiskleidžia kaip nutautinimo vedlys.

skystimas, 2009 01 09 16:25

Negerai būtų, jei Kubilius sektų lenkų subinlaižių socdemų pėdomis.
Ne tam rinkom į valdžią, kad nuolaidas lenkams darytų, lietuvių orumą parceliuotų ir prieš važiuodamas į Varšuvę lenkų užgaidas tenkintų.

Geriausia išeitis, važiuojant į Lenkiją pasiimti su savim visus 500 kortelininkų ir ten juos palikti.

Politinis lankstumas neturi virsti lankstymusi.

ne ta kryptis, 2009 01 09 16:32

Kubilius, jei yra lietuvis, turėtų viską daryti, kad lietuvės liktų Lietuvoje ir netekėtų už užsieniečių, o tekėtų už lietuvių. Tokį jam tauta davė mandatą, o jis kaip koks prasigėręs socdemas, daro priešingai.

Nė vienas lenkas nebalsavo už poną Kubilių, todėl jis jiems neskolingas. Tačiau , jei ims išdavinėti lietuvių tautą, tai greit taps politiniu lavonu, nes lietuviai jo irgi neberinks.

Žygeivis, 2009 01 09 17:29

Ponui kosmopolitui Kubiliui patarčiau retkarčiais perskaityti Lietuvos Konstituciją - ką ten rašo apie Lietuvių tautą ir valstybinę Lietuvių kalbą...

Nes Paksą ir už žymiai mažesnį pažeidimą ("Konstitucijos dvasios") iš prezidentų išspyrė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Sau 2009 22:06

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Pavardes, vardus dokumentuose reikia rašyti originaliai. Tame tarpe ir kinų. O viešojoje erdvėje (ne dokumentuose) rašyti tik sulietuvintai. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Sau 2009 22:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Pavardes, vardus dokumentuose reikia rašyti originaliai. Tame tarpe ir kinų. O viešojoje erdvėje (ne dokumentuose) rašyti tik sulietuvintai. :img06:

Čia kalba apie tai kaip tą oficialią - būtent pavardės - formą rašyti lietuvėms (tiksliau - Lietuvos pilietėms), kurios Lietuvoje išteka už užsieniečių. Norima neberašyti lietuviškų galūnių -ienė,..., o jų dukroms -aitė, -ūtė, -ytė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Sau 2009 01:08

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Reikia laikytis pavardės originalo ir originalios darybos. LYGIAI KAIP IR MES PRIVALOME IŠLAIKYTI SAVO PAVARDŽIŲ ORIGINALUMĄ IR TURIME NELEISTI MOTERIMS VIŠTGAIDINTI AR RAGANINTI SAVO PAVARDŽIŲ, gautų iš lietuvių. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Sau 2009 17:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Reikia laikytis pavardės originalo ir originalios darybos.

Lietuvos Valstybėje lietuvių kalba yra valstybinė kalba - todėl ir visų pavardžių rašyba Lietuvoje turi besąlygiškai paklusti lietuvių kalbos normoms.

Bet kokie pažeidimai turi būti laikomi Lietuvos Konstitucijos pažeidimu ir Lietuvos Valstybės pamatų griovimu: Lietuvos "išlietuvinimu" - ir atitinkamai baudžiami.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Sau 2009 22:14

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

VĖL KLYSTI. ORIGINALUS PAVARDŽIŲ RAŠYMAS DOKUMENTUOSE YRA PRIVALUMAS, o ne trūkumas.

Kas kita, kad ir pavardes, vardus, pavadinimus viešam vartojimui privalu lietuvinti - LIETUVIS TURI TEISĘ LAISVAI GALĖTI PERSKAITYTI IR SUPRASTI.

O DOKUMENTAMS VISADA BUVO KITA TVARKA.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Sau 2009 22:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

VĖL KLYSTI. ORIGINALUS PAVARDŽIŲ RAŠYMAS DOKUMENTUOSE YRA PRIVALUMAS, o ne trūkumas.

Privalumas kam?

Lietuvių Tautai ir lietuvių kalbai tai smūgis žemiau juostos.

tikras lietuvis rašė:

O DOKUMENTAMS VISADA BUVO KITA TVARKA.

Kada ir kur buvo "visada" tokia tvarka?

Duok nors vieną konkretų pavyzdį, kad kuri nors valstybė (išskyrus Lietuvą) kada nors būtų išdavusi lietuviui tos valstybės dokumentus, panaudodama lietuviškas raides.

Lietuvių vardai ir pavardės buvo slavinamos ar vokietinamos nuo pat krikšto laikų - ir vokiečių valdomoje Mažojoje Lietuvoje, ir Žečpospolitos laikais, ir Rusijos imperijos laikais, ir Lenkijos okupacijos metais, ir visoje SSSR(išskyrus tik Lietuvos SSR teritoriją), ir JAV imigrantų pavardes "anglino". Dabar lygiai tą patį daro visir, kur tik lietuviai nuvyksta gyventi - pradedant Lenkija ir Vokietija, ir baigiant Airija ir Ispanija...

Niekur nerasi, kad jų dokumentuose būtų išsaugotos lietuviškos raidės ąčęėįšųūž, o dažnai ir lietuviškas galūnes panaikina.

Ir daro tai labai tikslingai - nes visos valstybės siekia "integruoti" tautines mažumas, o ne jas išlaikyti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Sau 2009 00:33

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Va va - lietuviai buvo slavinami, vokietinami, o tu nori atsakyti tuo pačiu. Nerimta. Kas kita, jei žmogus, su aiškiai lietuviška prigimtimi (pvz., Paukštelo) nori pavardę susilenkinti. Tai būtų išlietuvinimas. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Sau 2009 20:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Aš siekiu sustabdyti šį amžiais besitęsiantį lietuvių slavinimą ir vokietinimą, o dabar ir anglinimą.

O mūsų kosmopolitinė valdžia - atvirkščiai - siekia tą procesą dar labiau pagreitinti ir palengvinti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Sau 2009 00:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=1354

Lietuvos Respublikos Seimui

Konstituciniam teismui

Kam ir kodėl Lietuvoje prireikė lenkiškų raidžių?

Kam? Pagal anksčiau atliktą apklausą lenkiškai rašyti vardus ir pavardes pageidavo mažuma (iki 40 proc.) Lenkų rinkimų akcijos rinkėjų. Jų yra apie 2 proc., taigi lenkiškų raidžių norėjo ne daugiau kaip 1 proc. Lietuvos gyventojų. Tai kodėl toks triukšmas dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, kai platesni gyventojų sluoksniai turi rimtesnių pageidavimų?

Kodėl? Vilniaus ir Šalčininkų rajonų autonomininkai reikalavo valstybinės, vėliau „vietinės“ lenkų kalbos, su ja ne tik oficialiai bendraujant, bet ir rašant gatvių pavadinimus, pavardes. Koordinacinės tarybos autonomijai kurti nariai (J. Sinickis, T. Paramonova ir kt.) iki šiol vadovauja Vilniaus rajono savivaldybei. Juos finansuoja ir labai palaiko Lenkija.

Bet kodėl Lenkijai nereikia lenkiškų raidžių JAV (ten 7 milijonai lenkų), Gudijoje, Ukrainoje (ten jų irgi daugiau negu Lietuvoje), Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir kitur? Matyt todėl, kad Lietuva, jų žodžiais – Lenkijos pakraštys („kresy“) ir ji lengviausiai pasiduoda spaudimui. Todėl dėl jos lenkų bene garsiausi verksmai, nors čia lenkų padėtis geriausia pasaulyje už Lenkijos ribų. Lenkiškomis raidėmis aktyviai rūpinosi Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko padėjėjai T. Andžejevskis, Č. Okinčicas, Užsienio reikalų viceministras J. Neverovičius, „Mažeikių naftos“ atstovas spaudai J. Komaras (šį įmonė turi galimybė šelpti jai palankias organizacijas ir asmenis), per 1000 Vilniaus rajono ir miesto, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų savivaldybių valdininkų.

Po lenkiškų raidžių reikalaujama lenkiškų gatvių užrašų, sulenkintų vietovardžių, „vietinės lenkų kalbos statuso“, pamaldų lenkų kalba Vilniaus katedroje, teritorinės autonomijos ir prijungimo prie Lenkijos. Šie reikalavimai išdėstyti dar 1990 m. gruodžio 1 d. Lenkų frakcijos Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje pareiškime: „Lenkai Rytuose - tai daugiausia tie žmonės ir jų vaikai, kas turi teisę į Lenkijos respublikos pilietybę, nes Lenkijos pilietybės niekada neatsisakė ir niekas neturėjo teisės jos iš jų atimti [...] Ko nori lenkai Lietuvoje? Turėti savo nacionalinę-teritorinę savivaldą [...], teisę vartoti gimtąją kalbą įstaigose, bažnyčiose, turėti savo nepakeistą vardą ir pavardę, nepakeistą gimtojo kaimo ir miestelio pavadinimą“ (žr. „Lietuvos rytai“, Vilnius, 1993, p. 393).

Lietuvių kalbos abėcėlės negalima papildyti svetimomis raidėmis:

1. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri skelbia, kad lietuvių tauta išsaugojo „savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“ (14 str.).

2. Tai pažeidžia dar prieš dešimtmetį paskelbtą LR Konstitucinio teismo nutarimą, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“.

3. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, kuri numato teisę vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį, o ne pagal rašybą.

4. Tai kenkia valstybinei kalbai: griauna jos sistemą, stabilumą, gaivina polonizacijos padarinius.

5. To nepageidauja dauguma LR piliečių ir nedemokratiška prieš jų valią siūlyti jiems kenksmingus dalykus.

6. Tai įžeidžia Lietuvos knygnešių, kultūros veikėjų atminimą, kurie, vengdami polonizacijos, dar prieš šimtmetį lenkiškas raides pakeitė čekiškomis.

Nesąmonės, kurias platina svetimo rašto mylėtojai ir mylėtojos, norėdamos kaip nors apeiti Konstituciją:

1. Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimas dėl aplinkybių pasikeitimo gali kisti. Pagal tarptautinę „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“, kurią ratifikavo ES, reikia gerbti „nacionalinius teisės aktus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai ar kitoms tautinėms mažumoms“, neprieštarauti „valstybių suvereniteto, lygybės, teritorijos vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“ (20,21 str.).

2. Tapatybė esą „peržengia abėcėlės ribas“. Bet per 100 metų daugumos Lietuvos gyventojų lietuvių ir kitų piliečių „tapatybė“ suaugo su lietuvių kalbos abėcėle ir jos „neperžengs“ dar šimtus metų.

3. Konstitucijos pažeidimas leistų „tautinėms mažumoms, su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams savo vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo nelietuviškais rašmenimis“. Nereikėtų čia nutylėti ir kito dalyko: tai pažeistų gyventojų daugumos teises, valstybinės kalbos sistemą (kaip ir sudarkytos moterų pavardės, numetus lietuvišką priesagą ir pridėjus galūnę -ė) ir daugelio tautinių mažumų interesus - rusų, gudų, ukrainiečių, žydų, totorių, kinų, gruzinų, armėnų ir t. t. Būtų net nepatenkintų lenkų, kad nemokėdami perskaityti jų vardų ir pavardžių, žmonės jas iškraipo.

4. Asmenį identifikuojantys ženklai gal nebėra „kalbos reikalas“, o prekės ženklas. Bet kiekvienas vidurinę mokyklą baigęs pilietis turėtų žinoti, jog kalba susideda iš bendrinių ir tikrinių žodžių (vardų, pavardžių ir vietovardžių). Vardų ir pavardžių žodynuose nurodytos bendrinių žodžių reikšmės, iš kurių tikriniai žodžiai yra kilę: Narbutas (‹norėti + būti), Šedbaras (‹Šedys + barti), Kubilius „žmogus, kuris pradžioje gamino kubilus“, Karosas, Lydeka, Vanagas, Vilkas - pravardinės pavardės iš žuvų, paukščių, gyvūnų.

Pagal „Prekių ženklų įstatymą“ prekių ženklas yra „bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba pasaugų, kurias galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti“ (p. 238).

5. Priėmus prieškonstitucinį įstatymą, prisidėtų ne 3 naujos raidės, o iš viso apie 100, tarp jų lietuviška abėcėlė paskęstų. Iki šiol niekas nepranešė, kiek iš viso tokių raidžių būtų, kaip jas reikėtų tarti ir kiek šimtų milijonų litų krizės laikotarpiu kainuotų visi keitimai, mokymai, kas už tai apmokėtų.

6. Juokaujama, kad pagal autentišką tarimą JAV piliečio pavardę reikėtų rašyti, pavyzdžiui, Kvailas, bet šiame įstatyme kalbama tik apie Lietuvos Respublikos piliečius.

7. Neteisingai skelbiama, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai turi galimybę rašyti savo vardus ir pavardes „originalo kalba“. Iš tikro jie tokios galimybės neturėjo, neturi ir neturės. Antanas oficialiai rašomas Antoni, Jonas - Jan, Juozas - Jozef, Petras - Piotr, Vytautas - Witold, Ona - Anna ir t. t.

Punske Birgelis rašomas Birgel, Jurkūnas - Jurkun, Paransevičius - Forencewicz, Valinčius - Wolyniec, Gasperavičiūtė - Gasperowicz, Pajaujienė - Pojawis, Uzdilienė - Uždzilo, Vaicekauskienė - Wojciechowska ir t.t.

Seinų krašte lietuvių liko mažiau negu Lietuvoje lenkų, bet visi gyvena etninėse lietuvių žemėse. Lenkijos lietuviai sudaro ne ką mažesnę tautos dalį kaip Lietuvos lenkai, Lietuvoje pagal savo kalbos sistemą ir tradiciją visos pavardės užrašomos savo rašmenimis, pridedant linksniavimui būtinas galūnes. Lenkijoje keičiamos ne tik raidės, bet ir priesagos, kartas net verčiamas visas žodis: Vasiliauskienė ar Vasiliauskaitė rašoma Wasilewska, Šarka - Soroko. Lietuvos piliečiai Lenkijoje rašomi taip pat lenkiškomis raidėmis; Juršėnas - Jursenas ir t.t.

8. Tikinama, esą „Lietuvos identitetui, lietuvių kalbai šiandien tikrai nekyla jokios grėsmės“, nors didelė tautos dalis užsienyje, gyventojai sensta, 50 Vilniaus, Šalčininkų rajonų vietovių iki šiol negalima mokytis valstybine kalba, 80 proc. lietuvių pavardžių suslavinta: išverstos jų šaknys, pridėtos slaviškos priesagos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. patvirtino, kad valstybinė lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus“.

2009-01-20

„Vilnijos“ draugijos valdyba, 2009 m. sausio 24 d.

***********************************************************

Šaltinis - http://www.balsas.lt/naujiena/244555/so ... s-kaimynai

Sočyje užpultas aršus Kremliaus kritikas

2009.03.23 20:42

Žinomas Kremliaus kritikas Borisas Nemtsovas, besibalotiruojantis į mero mostą Sočio mieste, pareiškė, jog šiandien užpuolikai apipurškė jo veidą amoniaku, praneša BBC.

Žygeivis
2009-03-23 20:57:58

Ne "Borisas Nemtsovas", o "Borisas Nemcovas" - rusiškai Борис Немцов.

Beje, tai labai geras pavyzdys, kaip klaikiai iškraipomi užsienietiški vardai, pavardės, geografiniai pavadinimai, ... "automatiškai paraidžiui perkeliant" juos iš angliakalbės (ar kokios kitos) spaudos į lietuvių spaudą.

Pvz., dabar labai dažnai į lietuvių kalbą vardai, pavardės, geografiniai pavadinimai,... "patenka" ne tiesiogiai iš vienos ar kitos kalbos, o per "tarpininkę " anglų kalbą.

O juk anglų kalboje netgi nėra daugybės raidžių, kurios yra lietuvių kalboje: č,š, ž,ė, ....

Vietoje jų yra kelių raidžių junginiai, kurie tik anglų kalboje, pagal jiems įprastas taisykles, yra skaitomi kaip vienas garsas.

Štai ir šiame pavyzdyje vietoje c yra ts, nes raidė c anglų kalboje tariama visai ne kaip lietuviška raidė c.

Kartais būna jau net nebe juokinga, kai tenka skaityti kai kuriuos "suanglintus" rusiškus, indiškus ar kiniškus vardus, pavardes, tėvavardžius, vietovardžius, vandenvardžius ir pan., "automatiškai paraidžiui perkeltus" į lietuvių spaudą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 23 Kov 2009 22:04. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Sau 2009 14:39

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Jei tik "lenkinti", tada neverta, bet jei visas pavardes rašyti originaliai (neperdirbinėjant esančių, o pavardžių keitimas pagal atskirą įstatymą), tada toks veiksmas būtų geras, rimtas ir reikalingas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Sau 2009 17:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Reikalingas kam?

Nes Lietuvių kalbai ir Lietuvių Tautai Lietuvos Valstybėje jis tikrai nereikalingas. Neužmiršk esminio principo - Lietuvos Valstybės paskirtis - tarnauti Lietuvių kalbai ir Lietuvių Tautai, o ne kažkam kitam.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Sau 2009 03:14

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Ne - pavardžių, vardų originalus rašymas nėra ideologinis dalykas. Tai - tiesiog teisingumas. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Sau 2009 16:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Ne - pavardžių, vardų originalus rašymas nėra ideologinis dalykas. Tai - tiesiog teisingumas. :img06:

O kas čia kalba apie kokią tai ideologiją?

Kalbame apie Lietuvių kalbos išsaugojimą ir kitų kalbų įtakos skverbimosi į Lietuvių kalbą sustabdymą - tai yra prioritetinis Lietuvos Valstybės uždavinys siekiant išsaugoti Lietuvių Tautą.

Kiekviena tauta turi besąlyginę teisę ginti savo gyvybinius interesus savo istorinėje -etninėje žemėje.

Tie, kam tokia tvarka nepatinka, visada gali gyvenimui pasirinkti kitą valstybę, pvz. Lenkiją. :img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Sau 2009 23:51

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Skirk rašymą DOKUMENTŲ ir rašymą viešojoje erdvėje - laikraščiai, tarimas per tv, pvz., ir pan. turi būti sulietuvintai. Tarp kitko, ir dabar teisėje rašoma ORIGINALIAI. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Sau 2009 21:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Skirk rašymą DOKUMENTŲ ir rašymą viešojoje erdvėje - laikraščiai, tarimas per tv, pvz., ir pan. turi būti sulietuvintai. Tarp kitko, ir dabar teisėje rašoma ORIGINALIAI. :img06:

O tu niekaip nesugebi atskirti savo paties taip propaguojamą Lietuvos Valstybės piliečių pareigą būti lietuviais - nuo užsieniečių pavardžių ir vardų rašybos Lietuvos Valstybės dokumentuose bei viešojoje erdvėje.

Todėl paaiškinu:

1. Jei asmuo nori gauti Lietuvos Valstybės pilietybę, jis privalo priimti ir sąlygą: jo pavardė bei vardas bus sulietuvinti, nes ateityje jo palikuonys turės tapti tikrais lietuviais.

2. Užsieniečių pavardės ir vardai oficialiuose Lietuvos Valstybės dokumentuose rašomi jų raštu (tačiau lotyniškais rašmenimis ir nevartojant tų raidžių, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje - Lietuvos Valstybė neprivalo leisti lėšas ir keisti savo dokumentų spausdinimo sistemas, pritaikydama jas kokių nors užsieniečių poreikiams).

3. Viešojoje erdvėje visi vardai ir pavardės rašomi tik lietuviškai (leidinio leidėjo nuomone esant būtinam reikalui, nurodant šalia skliausteliuose vardų ir pavardžių originalią rašybą - bet kokiais pasaulyje egzistuojančiais rašmenimis, jei leidinio leidėjas turi tokią galimybę).

Manau, kad pateiktos taisyklės yra labai paprastos ir aiškios - ir būtent taip elgiasi dauguma pasaulio valstybių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Sau 2009 17:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Gatvių pavadinimai Vilniaus rajone bus pakeisti per mėnesį

Dainius Sinkevičius, http://www.DELFI.lt
2009 sausio mėn. 30 d. 11:48
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=20351524

Vilniaus rajone gatvių pavadinimų lentelių rusų ir lenkų kalbomis turėtų nelikti – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria nurodyta užrašus pakeisti per mėnesį.

Kaip pabrėžė teisėjų kolegija, Lietuvoje gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba, todėl net gausiose tautinių mažumų rajonuose išimtys neturėtų būti taikomos.

Gatvių pavadinimų nenorėjo keisti Vilniaus rajono savivaldybė - ji ir apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo per mėnesį buvo nurodyta pakeisti gatvių užrašus į lietuvių kalba. Valdininkų skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija penktadienį paskelbė, kad jų skundas yra nepagrįstas.

Pasak teismo, Lietuvoje yra valstybinė kalba – lietuvių, todėl visi gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba. Įvairiuose teisės aktuose numatytas išimtis, kad užrašai gali būti rašomi ir gausiai apgyvendintos tautinės mažumos kalba, teismas laiko tik bendro pobūdžio galimybe. Teismas nemano, kad dėl gatvių pavadinimų rašymo lietuvių kalba bus pažeidžiamos tautinių mažumų teisės.

Savivaldybė manė, kad Vilniaus rajone gyvenantys tautinių mažumų atstovai pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją bei Tautinių mažumų įstatymą turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Esą Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. visų gyventojų.

Ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis gatvių pavadinimai yra iškabinti Maišiagaloje (Kiemelių ir Širvintų g.), Riešėje (Sporto g.), Raudondvaryje (Liepų alėjoje), Nemenčinėje (A. Mickevičiaus g.). Užrašų ne valstybine kalba aptikta ir Sudervėje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija Valstybinei kalbos inspekcijai buvo žadėjusi pakeisti lenteles tik tada, kai bus apsvarstytas naujas savivaldybės biudžetas ir tam bus skirta papildomų lėšų.

Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau šiems atvejams šios išimtys negali būti taikomos.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Sau 2009 23:39

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Pavardžių, vardų negalima lietuvinti, nes tai yra susiję su asmenybės nustatymu, todėl neleistina. Viešojoje erdvėje, žinoma, dera rašyti sulietuvintai. BET NE DOKUMENTUOSE.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Sau 2009 23:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Pavardžių, vardų negalima lietuvinti, nes tai yra susiję su asmenybės nustatymu, todėl neleistina. Viešojoje erdvėje, žinoma, dera rašyti sulietuvintai. BET NE DOKUMENTUOSE.

Ir kur gi tu buvai, kada lenkai, rusai ir vokiečiai lenkino, rusino ir vokietino lietuvių vardus ir pavardes? Matyt, dar gimęs nebuvai ir todėl nieko apie tai nežinai - tavo giminaičiai, matyt, negyveno svetimųjų priespaudoje?

Paaiškinu: pavardes ir vardus ne tik reikia lietuvinti (kokiais būtent atvejais, jau rašiau aukščiau, bet tu, matyt, neperskaitei) - tai yra būtina, nes tai naudinga Lietuvių kalbai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Sau 2009 07:19

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Kerštas - blogas patarėjas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Vas 2009 17:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Kerštas - blogas patarėjas.

1. Ir vėl klysti - kerštas būtų, jei Lietuva užgrobtų dalį etninių lenkų, rusų ir vokiečių žemių, o po to priverstinai juos lietuvintų (turiu omenyje tikrus lenkus, rusus ar vokiečius).

2. Todėl mano siūlymas yra ne kerštas, o istorinės tiesos atkūrimas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Vas 2009 01:20

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Nevyniok į popieriuką.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Vas 2009 21:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

G. Songaila. Mūsų kalba – mūsų teritorija

http://www.patriotai.lt/?q=node/380
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=20421999

Įsivaizduokime, kas šiandien atsitiktų, jeigu Lietuva valstybės lygmeniu pradėtų reikšti kokias nors teritorines pretenzijas Lenkijai, arba atvirkščiai, jei taip Lietuvos atžvilgiu pasielgtų Lenkijos valdžia. Atsakymas aiškus: tai būtų politinė beprotybė. Šitoks incidentas sunaikintų ne tik Lietuvos ar Lenkijos tarptautinį prestižą, bet galimai pakirstų ir pasitikėjimą pačios Europos politiniu civilizuotumu.

Kiltų pagrįstas nerimas dėl Europos ateities, jeigu paaiškėtų, kad joje iš tikro ir vėl galimi tokie grobuoniškų santykių recidyvai. Dvi civilizuotos valstybės, juolab kai jos priklauso Europos Sąjungai, turėtų gerbti viena kitos konstitucines vertybes, įskaitant ir teritorinio vientisumo principą, jau nekalbant apie draugiškų kaimyninių santykių svarbos supratimą.

Taigi, kai kalbame tiek apie Lenkijos, tiek ir apie Lietuvos Konstitucijoje įrašytą teritorinio vientisumo principą, abejonių dėl abipusės pagarbos šiam principui nekyla. Nekyla abejonių dėl būtinybės gerbti šį konstitucinį kitos šalies principą, kuris šiuolaikiniame pasaulyje jau yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Tačiau ar šis pagarbos reikalavimas galioja tik šiai vienai konstitucinei vertybei, ar ir visiems kitiems pagrindiniams draugiškos šalies Konstitucijos principams? Manyčiau, kad įrodinėti, jog šis klausimas yra tiktai retorinis, nereikėtų. Tačiau susidaro įspūdis, kad tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos politikai dar iki galo neišsiaiškino, kad į šį klausimą tėra tik vienas atsakymas.

Lietuvos Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus viešnagės Lenkijoje išvakarėse šios šalies premjeras D.Tuskas spaudos konferencijoje pareiškė, kad jis Lietuvos Vyriausybės vadovui iškels klausimą dėl lenkų pavardžių rašybos Lietuvoje ir šį kartą tai padarys „šiurkščiai“, nes esą Lietuvos pusė neturi argumentų, kodėl taip ilgai užsitęsė šios „problemos“ sprendimas (cituojama D.Tusko spaudos konferencijos videomedžiaga Lenkijos televizijoje).

Kokiais žodžiais mums draugiškos šalies premjeras kalbėjo su p. A.Kubiliumi mes nežinome, nes šis nepasipasakojo. Tik žinome, kad Lietuvos premjeras jokių viešų pažadų dėl lietuviškos rašybos pakeitimo nedavė. Vis dėlto p. A.Tuskas po susitikimo pareiškė, kad jam esą „susidarė įspūdis“, kad Lietuvos Vyriausybės vadovas nusiteikęs „nuoširdžiai stengtis“ kuo greičiau spręsti „lenkiškų pavardžių“ rašybos problemą (cituojama iš abiejų premjerų spaudos konferencijos medžiagos). Yra pagrindo manyti, kad mūsų Vyriausybės vadovas informavo mums draugiškos šalies premjerą, kad Lenkijos pageidavimai keisti oficialiąją rašybą Lietuvoje yra susiję su konstitucinio pobūdžio sunkumais, kuriuos ne taip paprasta įveikti.

Ar nebūtų paprasčiau, jeigu iš tikrųjų pagerbtume mums draugiškos šalies atstovus ir jiems patartume, kad jie nei patys taip labai negaištų, nei mūsų taip nevargintų dėl to, ką aiškiai nustato mūsų valstybės Konstitucija.

Istorija parodys, ar p. D.Tusko įspūdžiai iš susitikimo su p.A.Kubiliumi buvo teisingi, ar ne. Tačiau po šios viešnagės jau turime pirmąją kregždę: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas kartu su Valstybinės lietuvių (!) kalbos komisijos pirmininke I.Smetoniene jau parengė projektą kreipimosi į LR Konstitucinį teismą, kuriame numatoma paprašyti, kad Konstitucinis teismas pasiaiškintų apie savo 1999 m. spalio 21d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Valstybės pareigūnams vėl kilo klausimas, ar būtina Lietuvos asmens dokumentuose pavardes ir vardus rašyti lietuviškai. Jiems nerimą kelia kai kurie aukščiau minėto Konstitucinio teismo nutarimo teiginiai, kaip antai:

„Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“

O taip pat: „Asmens tautybė /.../ negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“.

LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras savo interviu „Znad Willii“ radijui neseniai pareiškė, kad prieš dešimt metų daug kas pasikeitė, ir gal Konstitucinis teismas šiandien jau kitaip paaiškins kai kurias savo 1999m. spalio 21 nutarimo nuostatas. Pridursime, kad p. S. Šedbaras turi pagrindo taip teigti, nes juk ir jis pats savo nuostatas šiuo klausimu, atrodo, jau linkęs pakeisti, tik per dvigubai trumpesnį laiką. Dar 2004 m. jis ne tik pasirašė, bet ir inicijavo nepriklausomų teisininkų išvadą dėl svetimvardžių rašybos, kuriai pritarė Lietuvos teisininkų draugijos valdyba (2004-05-10) ir Lietuvos advokatų taryba (2004-06-10, žr. „Lietuvos aidas“, 2004-06-18, Nr. 140, p. 9).

Tuomet jis teigė: „Visi svetimos kilmės žodžiai, taip pat tikriniai vardai, ilgam ar trumpam patekę į lietuvišką tekstą, privalo paklusti lietuvių kalbos dėsniams. Lietuvių kalbos tvarkyba, taip pat nelietuviškos kilmės tikrinių vardų rašymo lietuviškuose tekstuose principų nustatymas, yra išimtinė lietuvių tautos, Lietuvos valstybės teisė.“ Dar daugiau, tuomet S.Šedbaras drauge su kitais kolegomis teisininkais kritikavo užsienio ministrą už iniciatyvą „nežymiai“ keisti LR Konstituciją, kuri leistų piliečių asmenvardžius rašyti ne lietuviškais, bet nelietuvių kalbos rašmenimis: „Tokia pataisa susilpnintų lietuvių kalbos konstitucinę, taigi ir įstatyminę apsaugą. Svetimų kalbų /.../ įtakai grėsmingai plintant, valstybės pareigūnai privalo tvirtai ginti lietuvių kalbos pozicijas, jas stiprinti, o ne silpninti“. Atrodo, kad šiandien S.Šedbaras jau linkęs teigti, kad asmenvardžiai yra „tarsi prekės ženklai“ ir dokumentuose galėtų būti rašomi nors ir hieroglifais (šiek tiek perdėjau – tiek S.Šedbaras, tiek I.Smetonienė šiandien apsiribotų tik „lotyniško pagrindo rašmenimis“).

Betgi sugrįžkime prie savosios Konstitucijos. Jos pirmajame skirsnyje yra surašyti svarbiausi konstituciniai principai, kuriuos galima keisti tik Tautos referendumu. Vienas iš jų nustato: valstybinė kalba Lietuvos Respublikoje - lietuvių kalba (14 str.). Taigi, lietuvių kalba – konstitucinė Lietuvos vertybė. Tokio pat rango vertybė, kaip ir valstybės teritorija. Kaip ir savaime suprantamas dalykas, jog kitos valstybės neturėtų būti nepatenkintos, kad Lietuvoje šnekame ir rašome lietuviškai.

Pasirašydami Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartį (1994) išsiderėjome, kad lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių pavardes rašysime tikriausiai lietuviškai (t.y. lietuviškomis raidėmis „pagal skambesį“, o ne pagal lenkų ar kitų kalbų taisykles). Žinoma, keista, kad savo kalbą (jos tarties, gramatikos ir rašybos sistemą) tuomet padarėme derybų su užsienio valstybe objektu. Tai galima paaiškinti nepakankamu politiniu patyrimu tarptautiniuose santykiuose. Buvome tik ką ištrūkę iš sovietinės nelaisvės. Sirgome vaikiškai begaliniu noru draugauti su nauju vyresniuoju broliu (Lenkija), kuris dėl šio, mūsų pačių jam skirto vaidmens, nebuvo kaltas. Gaila, kad ši Lietuvos paauglystė santykiuose su Lenkija jau ima užsitęsti.

Tuoj bus penkiolika metų, kai Lietuva derasi su Lenkija ne tik dėl abiems šalims svarbių ekonominės infrastruktūros plėtojimo projektų, bet ir dėl lietuvių kalbos rašybos. Niekaip negalime įsiminti, kas iš tikro parašyta sutartyje ir vis iš naujo kartu su lenkų diplomatais ir Lenkijos valstybės veikėjais studijuojame problemą: kaip gi užrašyti lenkų tautybės Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal lenkų kalbos taisykles ir kartu nepažeisti savo pačių Konstitucijos.

Kadangi Lietuvos politikai patys sutinka derėtis dėl savo kalbos, Lenkijos tuo labai kaltinti nereikėtų. Be to, Lenkijos pusė elgiasi gana kukliai – ji nepageidauja keisti visos mūsų tarties, gramatikos ir rašybos, bet tik kai kurių daiktavardžių (asmenvardžių, vietovardžių). Juo labiau, kad mes ir patys svetimvardžius lietuviškuose tekstuose šiuo metu rašome bet kaip. Nesugebame jų nei įsiminti, nei ištarti, nei kaityti. Tuo pasirūpino mūsų pačių šalies Valstybinė komisija, kuri šitaip įgyvendina Valstybinės kalbos įstatymą. Taip ji „stiprina“ lietuvių kalbos vartoseną. Iš visko sprendžiant, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovybė, jei būtų jos valia, atitinkamai pasirūpintų ir svetimvardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose. „Lenkiškų pavardžių“ rašybos problema pagaliau būtų išspręsta. Tačiau tokiai I.Smetonienės iniciatyvai trukdo pernelyg konkretus LR Konstitucinio teismo nutarimas.

Ar nebūtų paprasčiau, jeigu iš tikrųjų pagerbtume mums draugiškos šalies atstovus ir jiems patartume, kad jie nei patys taip labai negaištų, nei mūsų taip nevargintų dėl to, ką aiškiai nustato mūsų valstybės Konstitucija. Praneštumėme jiems, kad mūsų kalba – tai konstituciniu požiūriu yra tas pats, kas ir mūsų teritorija. Primintume, kad net ir pačios draugiškiausios šalies pareigūnams nemandagu būtų kištis į mūsų kalbos tvarkybą, nes tokius veiksmus galima pagrįstai interpretuoti, kaip kėsinimąsi į vieną svarbiausių mūsų konstitucinių vertybių – į mūsų kalbą, į jos vientisumą. Kai kurie Lietuvos politikai ir pareigūnai tuomet gal nustotų be reikalo verstis per galvą ir spausti Konstitucinį teismą, kad jis keistų savo nutarimų nuostatas.

Žinoma, kad atskirą problemą sudaro užsieniečių, kurie tampa Lietuvos Respublikos piliečiais, asmenvardžių rašyba. Teisinio pobūdžio sunkumų gali kilti dėl asmens tapatybės nustatymo, jei lietuviška jo asmenvardžio forma ganėtinai skiriasi nuo kitų šalių dokumentuose funkcionavusios formos. Tačiau šią problemą jau išsprendė latviai, šalia latviškos asmenvardžio formos pase įrašydami ir užsienio šalies, iš kurios kilęs pilietis, asmenvardžio formą.

Latvija tokį savo sprendimą jau apgynė Europos Žmogaus teisių teisme, kai ieškovai bandė įrodyti, jog jų asmenvardis, tai tarsi asmeninis prekės ženklas, kurio Latvijos valstybė neva negali keisti pagal savo kalbos taisykles. Lietuvai nereikėtų išradinėti dviračio. Negaišdami laiko turėtume tik pritaikyti jau pasiteisinusį latvišką modelį. Juo labiau – kad mūsų brolių kalba ir mūsų tautų egzistencinės problemos šiame pasaulyje yra daug kuo panašios. Neturėtume nusigręžti nuo latvių.

Pasigirsta keistų samprotavimų, kad dabartiniame globalizmo pasaulyje esą turėtume keistis –pritaikyti savo kalbą globaliai aplinkai, globaliai tautų sąveikai. Tuomet esą būtume modernesni ir netgi „konkurencingesni“. Išties viskas yra atvirkščiai – kaip tik dėl to, kad gyvename globalių sąveikų pasaulyje, turime ypač pasirūpinti savo unikalios, baltiškosios kalbos atsparumu, o tuo pačiu - ir savo tautos tapatybe bei sugebėjimu puoselėti vidinį bendruomeninį pasaulį.

Tai teigia ne tik TS-LKD, bet ir kitų politinių partijų rinkiminės programos! Šiuolaikiniame pasaulyje konstitucinė valstybinės kalbos apsauga gali būti netgi svarbesnė už valstybės teritorijos gynybą. O konkurencingumui nacionalinė kalba visiškai netrukdo. Pakankamai konkurentabilūs yra, pavyzdžiui, suomiai nors suomiškai rašo ne tik Suomijos piliečių, bet ir ten atvykusių lietuvių ir lenkų asmenvardžius...

Gintaras Songaila, 2009 m. vasario 4 d.

voruta.lt

Komentarai Patriotai.lt
http://www.patriotai.lt/?q=node/380

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Vas 2009 01:54

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Songaila patvirtina mano teiginius.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Geg 2009 14:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

G.Songaila: lietuvių kalbą būtina ginti nuo siūlymų ją vartoti liberaliau

Lietuvoje gyvenančių lenkų reikalavimas rašyti jų vardus ir pavardes originalo kalba neatitinka 1994 m. pasirašytos dvišalės sutarties. Anot Seimo nario Gintaro Songailos, įsipareigojimas vartoti asmenvardžius pagal „tautinės mažumos kalbos skambesį“ leidžia juos rašyti tik lietuviškais rašmenimis. Siūlymus leisti vartoti nelietuviškas raides jis pavadino „provincialiu modernumu“.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=22111916

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 23 Geg 2009 01:43

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Čia nesupranti kame "zagvozdka", nes pats Songaila atvirai to irgi nepasako - LIETUVOJE ESANČIŲ LENKŲ, galimai sulenkintų lietuvių, PAVARDŽIŲ SULENKINIMAS BŪTŲ, praktiškai, MŪSŲ PILIEČIŲ ATĖMIMAS (kortos jau išduotos ir vieną dieną lenkai galėtų įvesti kariuomenę savo piliečiams ginti - kaip tai darė rusai, pvz, Š.Osetijoje ir Abchazijoje).

TODĖL LIETUVOS "LENKŲ" PAVARDŽIŲ PAKEITIMAS YRA NELEISTINAS.

Kas kita, jei žmogus atvyksta, pvz., iš Kinijos, tai jo vardą ir pavardę keisti būtų negražu ir negalima, todėl reikėtų rašyti originalo kalba. Gal tik, jei tai būtų būtina, dar kokiame puslapyje parodant jo tų vardo pavardės sulietuvintą variantą ar tarimą, ar abu kartu ir pan.

BET KEISTI PAVARDĖS NIEKAIP NEGALIMA, nes Voigt lietuviškai būtų Foigt ir jau Vokietijoje ji nukentėtų, pvz., paveldėjimo ar kitu metu ar bent jau turėtų aibes vargo, kol kam išaiškintų kaip yra iš tikrųjų.

JAUSK SKIRTUMĄ: AŠ SAKAU, KAD NEGALIMA KEISTI, tai yra, tuo pačiu, negalima lenkinti dabartinių Lietuvos lenkų pavardžių. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Bir 2009 02:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

BET KEISTI PAVARDĖS NIEKAIP NEGALIMA, nes Voigt lietuviškai būtų Foigt ir jau Vokietijoje ji nukentėtų, pvz., paveldėjimo ar kitu metu ar bent jau turėtų aibes vargo, kol kam išaiškintų kaip yra iš tikrųjų. :img06:

Pavardę atvykėliams Lietuvoje keisti būtina pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles bei abėcėlę - nes būtent lietuvių kalba yra Lietuvos Valstybės pagrindas. Visa kita - tik "priedai".

Ir mums "iki lemputės" ar atvykėliai dėl to turės kokių tai problemų kur nors Vokietijoje. Mums turi rūpėti tik Lietuvių kalbos interesai. Tai - aksioma.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Bir 2009 13:17

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Reikėtų rimčiau.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Bir 2009 15:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Reikėtų rimčiau.

O rimčiau jau ir neįmanoma - Lietuvių Kalba ir jos puoselėjimas bei apsaugojimas nuo svetimų, kenksmingų mūsų kalbai, įtakų yra pats svarbiausias Lietuvių Tautinės Valstybės - Lietuvos - prioritetas. :smile13:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 2

[ 110 pranešimai(ų) ]

Eiti į 1, 2 Kitas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: