Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Zigmas Zinkevičius. Apie moterų pavardes

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Zigmas Zinkevičius. Apie moterų pavardes

Parašytas: 14 Kov 2010 17:52

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Zigmas Zinkevičius. Apie moterų pavardes

http://www.selonija.lt/2009/05/29/zigma ... -pavardes/

2009 05 29

Pastaruoju metu teko daug įsitraukti į lietuvių vardų ir pavardžių istorijos tyrimą. Parašiau knygą "Lietuvių asmenvardžiai", kuri turėtų pasirodyti jau šiais metais. Įvairūs asmenys manęs dažnai teiraujasi, kaip žiūriu į neva moderniškas moterų pavardes Žvirblis ir Žvirblė vietoj Žvirblytė ir Žvirblienė.

Iš anksto pasakysiu, kad su mažomis išimtimis – neigiamai. Ir štai dėl ko. Iš senų laikų lietuviai paveldėjo aiškią ir labai patogią asmens įvardijimo sistemą.

Žmogaus, kurio pavardė Žvirblis, dukterį vadindavo Žvirblytė, su mažybine priesaga, nes juk tai – mažas žmogus, dar vaikas. Vietoj priesagos -ytė tam tikrais atvejais dėdavo -aitė, -ūtė, -ikė ir kt. priesagas, kurių pirmykštė reikšmė taip pat buvo mažybinė. Suaugusi Žvirblytė virsdavo Žvirblė. Taip vietomis pasakoma ir dabar. Tačiau plačiai tokia vartosena neįsigaliojo, nes forma Žvirblė ilgainiui gavo senmergės reikšmę.

Kai Žvirblytė (Žvirblė) ištekėdavo, ji gaudavo vyro pavardę su priesaga -ienė (vietomis -uvienė), taigi už Karvelio ištekėjusi virsdavo Karvelienė. Jos nevadindavo Karvelė, nes nebereikėjo nurodyti moters subrendimo, juk tai jau ištekėjusi moteris, taigi žmona. Pasakydavo Karvelė (su -ė iš vyro pavardės!) tik pašaipiai, paprastai, jeigu moteris būdavo laisvo elgesio, kaip liaudis sakydavo, paleistuvė. Taip ir dabar vietomis tebesakoma.

Analogiškai būdavo daroma ir su vyriškomis pavardėmis. Žvirblio sūnų vadindavo Žvirblytis (Žvirblaitis ar pan.), o kiek ūgtelėjusį – daug kur Lietuvoje – Žvirbliokas. Vedęs sūnus gaudavo tėvo pavardės formą (taigi Žvirblis), nes nuo tos formos turėjo būti daromas vaikų įvardijimas. Pas mus, kaip ir daugelyje pasaulio kraštų, yra vyriškoji (ne moteriškoji) palikuonių įvardijimo linija.

Kartais išgirstame, kad moterys ima vartoti vyriškąją pavardės formą, pvz, Žvirblis vietoj Žvirblytė ar Karvelis vietoj Karvelienė. Čia jau visai negerai. Taip daryti neleidžia lietuvių kalbos sistema, skirianti daiktavardžių giminę galūnėmis, be to, tokia vartosena yra nelogiška. Ji ir nepatogi, nes netobula.

Man pačiam teko atsiprašyti vieno žymaus vokiečių mokslininko, kai jį supainiojau su tą pačią pavardę turinčia moterimi.

Užsieniečiai baltistai ne kartą man yra išreiškę susižavėjimą tobula lietuvių asmens įvardijimo sistema. O mes, pamėgdžiodami svetimuosius, jos kratomės!

Kebliau su galūnėmis -ė tipo moteriškosiomis pavardėmis. Tokios pavardės kaip Žvirblė ‘Žvirblytė’, daromos iš tėvo pavardės, lietuvių antroponimikos dėsniams neprieštarauja. Kitas klausimas, ar tikslinga jas vartoti. Be to, negalima pasakyti Karvelė ‘Karvelienė’ – kai moteriškoji pavardė su galūne -ė daroma iš vyro pavardės – tipo pavardes. Jų daryba kertasi su lietuvių antroponimijos raida. Jos tarmėse turi neigiamą reikšmę. Tokių pavardžių vartoti nepatartina.

Kokia išeitis? Labai paprasta. Nereikia drausti moterims netinkamai vadintis. Juk tuo atveju jos vis tiek taip vadinsis. Tačiau būtina, kad jos žinotų, jog netinkamai elgiasi. Tegu pati moteris nusprendžia, ar verta jai sudarkyti savo pavardę, vadintis Karvelė vietoj Karvelienė tik dėl to, kad iš pavardės nebūtų aišku, jog ji yra ištekėjusi. Be to, tasai aiškumas apgaulingas. Jeigu pavarde Karvelė pasivadinusi moteris turi vyrą Karvelis, vis tiek aišku, kad ji ištekėjusi. Tai – stručio metodas slėpti galvą smėlyje. Daugiau nieko.

Beje, lietuvių asmens įvardijimo sistema išsirutuliojo savarankiškai, ji nepatyrė lenkų kalbos įtakos, kaip kartais klaidingai manoma. Kas kita patys asmenvardžiai, kurie buvo amžiais nuolat lenkinami, slavinami, vokietinami ar kitaip perdirbinėjami, daugiausiai svetimųjų administracijos.

Zigmas Zinkevičius

http://www.voruta.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Zigmas Zinkevičius. Apie moterų pavardes

Parašytas: 16 Kov 2014 21:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Palyginimui

Čekijos Senatas nusprendė, kad moterų pavardžių ilgametės tradicijos ir toliau bus privalomos

http://www.balsas.lt/naujiena/714178/ce ... privalomos

2013.02.01 10:57

Čekijos Senatas (parlamento žemieji rūmai) padėjo tašką ginče dėl to, kaip turėtų skambėti ir būti rašomos moterų pavardės. Jis atmetė įstatymo projektą dėl naujos netradicinės jų rašymo sistemos įvedimo.

Pagal tradiciją, išduodant dokumentus pilnametystės sulaukusiai arba pavardę pakeitusiai moteriai, jos pavardė turi baigtis raide "a” arba priesaga "-ova”.

Pavyzdžiui, jeigu vyro pavardė Novakas, tai pono Novako žmona pase ir kituose dokumentuose turi būti vadinama ne kitaip kaip "ponia Novakova”. Ilgaamžė tradicija visas pavardes skirstė į "vyriškas” ir "moteriškas”. Vyriškos galėjo baigtis tiek balse, tiek priebalse, o moterims nebuvo jokių variantų.

Priebalse besibaigianti "vyriška” pavardė į Čekijos pilietės pasą galėjo būti įrašyta tik dviem atvejais: jeigu jos santuoka buvo įregistruota užsienyje arba jeigu ji iki Čekijos pilietybės suteikimo buvo kitos valstybės pilietė.

Pasiūlymą, leidžiantį "poniai Novakovai” tapti "ponia Novak”, jei ji to nori, pateikė dešiniosios Pilietinės demokratų partijos deputatai.

2011 metais surengto sociologinio tyrimo duomenimis, 82 procentai čekų yra prieš tai, kad moterims būtų leista gauti "vyriškas” pavardes, net jei jos šito labai nori.

ELTA

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Zigmas Zinkevičius. Apie moterų pavardes

Parašytas: 16 Kov 2014 22:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuvių kalbą užsmaugsime patys

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... ime_patys/

2013 vasario mėn. 07 d. 14:59:36

Tik trečdalis šalies įmonių - lietuviškais pavadinimais. Kitos jau puikuojasi angliškomis iškabomis.

Nesvarbu, kad pasitaiko rašybos klaidų. Svarbu, kad „ne mužikiškos“. Labai „šiuolaikiškos“.

Provincialumas pasireiškia įvairiausiomis formomis. Viena iš formų - gėdintis savo vietos. Užsiiminėti savinieka. Kad esi iš vienkiemio, kai kiti gyvena kaimuose. Kad esi iš kaimo, kai kiti gimę miestuose. Kad esi iš eilinio miesto, kai kiti gimę sostinėje. Kad sostinėje gyveni Žirmūnuose, kai kiti gyvena senamiestyje. Kad gyveni daugiabutyje, kai kiti gyvena privačiose pilaitėse. Kad esi Lietuvoje, kai kiti gyvena turtingesnėse valstybėse. Tarkime, JAV ar Didžiojoje Britanijoje.

Kita provincialumo forma, išplaukianti iš pirmosios, tai slėpti, kas iš tikrųjų esi.

Vaidinti kitokį. Neva pažangesnį. Ekskaimietis apsimeta miestiečiu. Niekada neravėjusiu daržo ir nemačiusio karvės. Ekskaunietis apsimeta vilniečiu, besišaipančiu iš Kauno.

Lietuvis apsimeta tik pusiau lietuviu, nes jau švebeldžiuoja angliškai. Esą jau pažangesnis.

Ir „suanglėjusio“ verslas, neva pažangesnis, solidesnis. Nors visas solidumas sutelpa angliškoje iškaboje.

Lygiai taip pat, kaip Lietuvos bajorėliai, prakutę valstiečiai ar šiaip labiau priblokšti prie pietrytinio Lietuvos pakraščio švebeldžiuodavo lenkiškai. O vakariniame Lietuvoje pakraštyje - vokiškai. Vis dėl tos pačios „pažangos“.

Tas istorinis leitmotyvas eina per lietuvius ne vieną šimtmetį. Mes tarsi mazochistai nuolat apspardome save. Linkę slapstytis, kas esame. Ir progai pasitaikius, išsižadėti.

Nuolat maskavomės polonizacija, germanizacija, net ir rusifikacija. Kažkaip klaidingai suvokdami, kas yra pažangu. Nors vienintelė mūsų galima pažanga - atsikratyti provincialiosios saviniekos.

Už tai, kad esame lietuviai. Už tai, kad gyvename Lietuvoje. Už tai, kad turime labai seną ir unikalią kalbą. Ne kažkokią apsususią vietinę kalbelę. Bet grynuolį, išsaugojusį 8 linksnius. Grynuolį, išsaugotą nuo indoeuropiečių prokalbės laikų.

Tad kodėl valstybė ir Valstybinė kalbos inspekcija tokia bejėgė? Kodėl nebaudžia tų, kurie dusina mūsų kalbą angliškomis iškabomis? Lenkiškais gatvių pavadinimais?

Bijo baudomis žlugdyti verslininkus?

O kodėl nebijo kitos inspekcijos. Tikrinančios darbo santykius ar administruojančios mokesčius. Kodėl baudžiami kontrabandininkai ar chuliganai? Bijodami sužlugdyti verslą, sužlugdysime Lietuvą. Išstumdysime lietuvių kalbą į patvorius. Save ir kitus tautiečius įtikinę, kad lietuviškai kalba tik „bomžai“ ir neišsilavinę.

Galų gale jei taip esame linkę suanglėti, nutautėti, tai pats laikas olimpiadose palaikyti ne savo, o Didžiosios Britanijos sportininkus.

Nes kas tos lietuviškos pavardės.

Britų modernesnės.

Ir kodėl taip norime, kad „Žalgirio“ vyrai nugalėtų CASK? Kad mūsų futbolo rinktinė nugalėtų Lenkijos rinktinę.

Atvirkščiai. Reikia kapituliuoti. Prieš visus. Prieš visas kalbas bei tautas. Čiukčių, zulusų, berberų ir t.t.

Nes, remiantis provincialo logika, visos jos pažangesnės. Nes nekalba lietuviškai.

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Žygeivis
2013 vasario mėn. 07 d. 23:57:48

Lietuvių Tautos istorija jau daug kartų įrodė - kai jau atrodydavo, kad Lietuvių Kalba ir Tauta išnyks, surytos į mūsų žemes besibraunančių kitataučių okupantų ir kolonistų bei savų niekingų nutautėlių, mūsų Tauta ir Kalba ir vėl atsitiesdavo, o įvairiausias svetimas šiukšles ir savus nutautėlius taip "išvalydavo", kad jų atplaišos iki šiol staugia, prisiminusios tas dienas...

Ir dabar, neabejoju, jau sparčiai artėja ta Didinga Diena, kada patys sąmoningiausi ir ryžtingiausi Lietuvių Tautos sūnūs ir dukros ir vėl pakils, ir išvalys Lietuvių Tautos amžinas istorines-etnines žemes nuo joje susikaupusių šiukšlių...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: