 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina
|
Žygeivis
26.10.2012 19:38
-----------------------------------------------------------
Переведите пожалуйсто на литовский 15 века.
- Вильня
- Трокы
- Медники
- Волкомир
- Гародна
- Волковыск
- Новагародок
- Крев
- Голшаны
- Кернов
- Лида
----------------------------
Коротко:
- Вильня - Vilnia ("волна")
(Этимологический) Словарь литовского языка
http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp
1 vilnià sf. (4) OG234, NdŽ, KŽ, Skp, (2) BM60(Žb), NdŽ, Ds, Kp; SD190,189, SD390, N
1. žr. 1 vilnis 1: Penkis metrus lekia vilnià, banga DrskŽ. Baisiai vilnià didelė, rodos, ir liksi paskėlęs Ant. Ale kai pakėlė vil̃nią, gal dešims ančiokų ur ur ur Klt. Vilnià tik ūžt Dglš. Tik ežeras pradė[jo] vilnyt, pradė[jo] vil̃nios mañ’ mėtyt LKT342(Lkm). Vakar vėjas buvo, vil̃nios mane daužė Dg. Tokia vilnià an ežero kaip davė eldijon JnšM. Ot vėjas vil̃nią muša! Sem. Lydeka vilniõs išmušta an žemės Srj. Vil̃niom vanduoj eina, kab muša vil̃nios Azr. Išeik, vyreli, išeik; jei gyvas esi – pieno putom…, o jei numiręs – kraujo vil̃niom BM456. Vanduo ežerais talkšo, mariomis ūžia, vil̃niomis vartos, verpetais sukas A.Baran. To dvaro kąsnelius, skeveldras vilnios ir dabar nešioja į jūrių krantus V.Krėv. Kačeib gali tą laivę vilnios nešiot, bet anas tą pilnai saugojo, idant niekada nenugrimztų MP 78. Kad mėto eldiją vėjai ir vilnios marių, reikia juos ažustabdyt SPI278. Sujudimas didis tikos mariose: teip, jog laivę, arba eldiją, vil̃niomis uždengęs DP78. | Pamatę dirvas, apsėtas rugiais, kviečiais, vasarojum, nuo vėjelio sujudintas ir liulančias, plūduojančias, vil̃niom plakamas BM60 (Žb). ^ Mainos kap vilnià (nepastovus) DrskŽ. Lietus davė kap vilnià Kpč. Tai nuejo jos jaunos dienos kap vėjas per laukelį, kap vilnia per vandenėlį LTR(Švn). Žmonės artojai visi ant lauko, gražu žiūrėti, kaip vil̃nios plauko BM413. ║ Mes važiuojam ežeru, kad paskėlė vilnià Km. Labai vilnià an ežero, kab vėjas pučia Rud. An ežero didelė vilnià buvo Lb. Atsigulus ant žemės ir įsispoksojus į vilnią, paežerių šlaitai imdavo galvotrūkčiais bėgti P.Andr.
2. žr. 1 vilnis 4: Vilniõm kad eina lietus Skp. Pučia vėjas iš vasarių, vilniom sniegą neša LTR(Ds). Kaip ir eina vilnià kokia, šaltis va eina Žl. Vilnià visur, vilniõs pilna troba (ligonei sukosi galva) Drsk.
3. žr. 1 vilnis 6: Vilnia tokia bitės eina [spiesdamos] Ob.
- Трокы - Trakai (от слова "trakas" - травой или кустарником заросшая поляна)
1 trãkas sm. (2) J.Jabl, NdŽ, Žlp, Nmk, (4) P, J.Jabl, Š, Tvr, Sdk, Srv
1. Kos56, L, JbL349, Alz, Kur, Pn, Krkn, Gdž, Lnkv, Bsg, Btg, Slnt aukšta, sausa pieva, apaugusi retais krūmais bei medžiais, miško aikštelė: Par mum trãkas – tai pievos su krūmais Šmn. Beržynai, elksniai, lazų yra – tai trãkas Nmk. Prieg Valkinykų yra tokis trãkas, toki gojeliai Vrn. Juodas trãkas tokis DrskŽ. Trãkai užeję rakštumynu in Žilinus Al. Pernai par visą vasarą karvės po trakùs ganės Vdk. Lazdynų padaugiau tan trakè [auga] Svn. Vieną sykį piemuo ganė tas ožkas trakuose SI372. Ganė kiaules ant pūdymo arba aveles ant trakelio TS1902,6b. Jau prisigrėbiau trake šienelio, prisinešiojau naujų grėblelių NS331(Ppl). Ganau karvytę po traką, neš karvytė pienelio po lašą NS147(Brž). Ėsk, karvyte, po traką, nešk pienelio po šlaką (d.) Kp. Taip gražiai siaudžia trake bitinėlis, taip gražiai joja broliukų pulkelis LTR(Glv). Siuntė mane motynėlė … į trakelį riešutėlių JD842. O Abraomas pasodino traką Bersabeoje ir šaukėsi ten vardo Viešpaties Dievo amžino Ba1Moz21,33. Kad šienas iš trakų, nereiks nė abrako Lk. ║ pieva, kur yra beržų: Trake berželis stovėjo, beržo lapeliai mirgėjo LTR(Btr). Svyravo lingavo trake beržaliai NS120(Ppl). Gale lauko trakẽlis, tam trakẽly berželis JD106. Šilai pušynai, trakaĩ beržynai, tai gražiai jojo brolelių pulkai JD477. Palenkčiau trãko berželį, pakarčiau šelmį bernelį JD397.
2. Lex47, R, MŽ, N, [K](Tlž), M, MitIII539, L, Rtr iškirsta ar išdegusi miško vieta, skynimas: Dabar čia vienas trãkas, vieni krūmai susipynę Pgg. Iškirsta tenai, tik trãkai liko, ir šakų neseka pririnkt Trak.
- Медники - Medininkai (от слова "medis" - дерево)
mẽdis sm. (2)
1. R, K daugiametis augalas su kietu kamienu ir šakomis: Medis tur šaknis, kamieną ir šakas su lapais S.Dauk. Medžiai, tarytum iš miego pabudinti, sušniokštė Žem. Čia gužutis (gandras) medyje pernai savo lizdą turėjo J.Jabl. Daug gyvų daiktų po mẽdžiais girėse slapos K.Donel. Voverė tupi medỹ (kiti linksniai pagal antrąją kirčiuotę) Ėr. Tam miške visokio mẽdžio yra Ėr. Šakas nukapojus, paaug medis apaugotas Ggr. Šiemet šalta, tai medžiai sunkiai skyla (sprogsta) Ml. Vakarop buvo, saulė buvo paejusi į medžius Šts. Saulutė buvo ant mẽdžių, kai iš Ežaičių išvažiavome Pc. Tu užaugai tarp medelių, krovei žiedelius tarp lapelių, ko liūdi? StnD18. Po medžiužýčiu vaikščiojo mergelė (d.) Rmč. Nepūskit, vėjužiai, neūžkit, medužiai RD129. Ei, didi, didi girios medužėliai, maži mūsų broleliai JV433. Maži medùkai – vargu ar pasikavotų zuikis Dkš. Ir bus kaipo medis, sodintas pas versmes vandenų Mž505. Jūs nevalgysit iš visokio medžio žardyje BB1Moz3,1. Nesa piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt DP575. | Genealoginis medis rš. Bronchito išplitimas bronchų medyje rš. ^ Koks medis, tokie ir lapai An. Sausas medis braška, žalias lūžta B. Jaunas medis linksta, senas – lūžta J.Jabl. Aukštą medį visi vėjai lenkia Krk. Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga J.Jabl. Kur mẽdį kerta, ten ir skiedros lekia Jnš. Kiti mẽdžiai, kiti kirtėjai KlvrŽ. Kumpas medis niekumet nebūs tiesus VP26. Nėra medžiu be viršūnių Grž. Kad yra ant medžio, bus ir po medžiu PPr193. Bėdos medžiais neina Nj. Nevyk Dievą į medžius, bus sunku išimti Mrj. Kad taũ mẽdžiai! (švelnus keiksmas) Ds. Aukštas [beržas], kad tave medẽliai! Ėr. Su medžiù lygus, niekad saulės nemato (medžio šerdis) Dkš.
2. šio nukirsto augalo kamienas: Mẽdis pamestas typso, t. y. guli J. Medžiai, vandeniu atleidžiami (sieliai) I. Danielius – plačiapetis, sunkus, tarsi iš žalio medžio kirstas rš. Nusipirkau mẽdžių kluonui Prn. Beržo mẽdžio basliai greit supūva Ėr. Iš pušies medžio esti geros balanos Grž. Palyčios gelžies, medžio balžienai Lkv. Tu sau padaryk skrynią (arką) iš eglės medžio BB1Moz6,14. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146. ^ Pareis ir grūs į lovą kaip medis Krš. Gulėjo kaip medis N. Mart, marti, martele, … tavo medžio širdelė NS119. Mėsos visai negalima įkąsti – kieta kaip medis Jnš.
3. šakalys, pagalys: Valkiosys po kiemus, pakol mẽdį paimsiu Dr. Vilkui ir zuikiui ema medį ir muša par galvas PP43. Nieko nėr – nei medžio pagalio, o speigas pusiau trauka Šts. Malant viena ranka sukdavo girnas, kita su medeliu grūdus kišdavo rš. ^ Prie gero nė su medžiu neprimuši LTR(Jnš). Su vienu medžiu kuria du pečiu (karvė liežuviu nosis laižo) Škn. Medis sudegė – nei anglių, nei pelenų (žvakė) Pnd.
4. Nč, Vlk, Rod miškas, giria, medė: O tas bernukas ejo ejo medžiù ir rado mažukutę pirkelę medỹ Pls. Tėvas išvažiavo medin malkų Dv. Einu mẽdin grybaut Auk. Varyk galvijus medin Vrn. Čia buvo didelis medis Lz. Jojau per medelį, paukštelis čiulbėjo Onš. Medely ganė karves Pls. ^ Vilkas senas ar jaunas – vis lygu medin bėga Asv.
◊ Diẽvo mẽdis; P, Tv bot. graižažiedžių šeimos augalas, dekoratyvinis krūmelis, diemedis (Artemisia abrotanum): Atlėkė povelis į rūtų darželį ir nutūpė į dievo medelį D50. Pilns darželis rūtų, rožių, dievo medžių, lelijėlių JD1530.
×brántų mẽdis [K] bot. brantmedinių šeimos augalas, vaistinis brantmedis, gvajokas (Guajacum officinale).
gývu medžiù prisispyręs: Aš jam gývu medžiù gyniau jos neimti Nmn.
į mẽdį pasimierúodamas apie greit auganti: Aug, į medį pasimieruodams Krž. iš mẽdžio iškrìtęs apie nesusigaudanti: Ar tu ką tik gimęs, ar iš medžio iškritęs, kad nežinai, kas perka, kas parduoda J.Avyž. kad mẽdžiais nueĩtum sakoma keikiant: Kad tu medžiais nueitum, kad taip mane suėdei! Ds. kraujų̃ mẽdis; LBŽ bot. mėlynasis kampešmedis (Haematoxylon campeschianum).
saldùsis medẽlis Skd farm. saldymedžio šaknys (Radix glycyrrhizae).
pusañtro mẽdžio spragilas:
Волкомир - Vilkmergė (сейчас Ukmergė) (от слов "Vilko merga" - Волчья дева)
vil̃kas sm. (4) KBII51, K
1. SD1194, SD399, H, R, D.Pošk, Sut, KII360, LsB163, RtŽ, J, LL278, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LTEXII251 zool. panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus): Vilkas turi išvaizdą didelio, sauso šunies, kurio uodega yra visad palaida Blv. Vilkų kailis žiemą šiurkštus rš. Toki su karčiais vilkaĩ buvo LKT355(Str). Vil̃ko akys naktį kaip lempytės blizga Aln. Vilkuo ugnys iš akių leka Pln. Vilko lopa didelė, katės maža lopukė Lš. Vilkas jis tepgi protą turi kap žmogus Nč. Kad vilkas godus, kad jis besotis, kiekvienas žinom J.Jabl. Buvo vilkų̃, kad eis naktimis, šunis pjaus Sd. Arkliniai ir aveliniai vilkai LKGI570. Čia miškai – tokių vilkų̃ avinių buvo Ob. Tuokart buvo vilkų̃, o tie miškai buvo neiškirsti Kl.Vilkaĩ tik turias, kur girios didelės, miškai Brž. Kaip seniau čia buvo vilkų̃, tai apsaugok ir apšviesk! Adm. Kokis miškas be vil̃ko Mrc. Lekia ausis pastatęs vilkas Rud. Pas mumi vilkaĩ bastosi Vvs. Kai gilios žiemos, tai ateina ir an mum vilkaĩ Ob. Būdavo, vilkai staugia, net an pečiaus girdžias Alz. Miške žiemos laike vilkaĩ staugdavo, dantim kaldavo, baisu net eit Kp. Staugia aplinkui, groja kap muzika tie vilkaĩ Dsm. Kada važiuoji su skambalu, neužpuola vilkaĩ Krk
mergà sf. (4)
1. SD278, K, J suaugusi netekėjusi moteris, mergina: Jau jo sūnus bernas ir duktė mergà (suaugusi, didelė) Pls. Vienos [dukterys] mer̃gos buvo, kitos da piemenės (jaunesnės, mažos) Mrj. Rimta mergà tę – ją galiama už moterį imt Jrb. Merga kap pušis, kasos kap kultuvės Plv. Trys mer̃gos kai kanapės Gs. Penkiosdešimts metų kaip merga tebesu JD1413. Ta duktė jau išaugo į mergų metus BsMtI155. Gera mergà (vienerių metų) – an žemės bėga (juok.) Šlu. Ne merga būčiau, kad nežinočiau, kas lekia be sparnelių KlpD23. Ir mergomì reikia až jaunikio eit Zt. Prieg mergomi iteip neūtarykit Dv. Numirė mūs mergà (apie dukterį) Klvr. Bernas nuej[o] mergóp AruP116(Arm). Tas vaikas buvo mergomì (mergaujant) gimęs Rmč. Mergõm (mergavimo metais), regis, ir graži buvo Trgn. Kastė mergose (merga būdama) mirė Rm. Šita skara mano dar mergõs (mergaujant) pirkta Lnkv. Vieną vaiką mergosè (mergaudama) susigreibė Krš. Mergà (instr. netekėjusi būdama) vis giedojau Ad. Gricikė esu iš mergų̃ (kai buvau mergina) Vn. Domas gerai žinojo, kad Semėnaitė buvo mergos vaikas J.Avyž. Kur tos senos mer̃gos (pasenusios, neištekėjusios merginos) dėsis? Šl. ^ Darbšti merga ilgai mergose nesėdi KrvP(Lnkv). Gera merga namų darbu graži KrvP(Al). Merga lopšy, bernas arkly (jaunikis daug vyresnis už jaunąją) LTR(Kp). Kokia merga, tokia verba (pagal Jurgį ir kepurė) Krok. Merga – ne rugių aruodas, neišlaikysi (reikės išleisti už vyro) Rm. Mergų̃ močia nemirus ir bobutė gyva (mergų visuomet yra ir bus) Trgn. Ot aštrus peilis – merga į jomarką gali nujoti (labai atšipęs) Kt. Kol mergà buvau, mergavau, kaip pasenau, akis gavau, per tais akis pati išlindau (aguona) Sch55. ║ mergaitė, mergelė: Gimęs iš Marijos mergos Mž21. Atstokite, nenumirė merga, bet miegti DP368. Numirusiaip mergaip DP371. ║ išrinktoji, mylimoji: Turiu penkis baravykus, pirksiu mer̃gai čeravykus (d.) Lz. | Idant su ta tavo merga (nuotaka), pas tave stovinčia, gyventumbei PK233.
Гародня - ? (не знаю, какая была изначальная литовская форма).
Но явно связанно со словом "gardas" ("огороженное место", "город").
5. (neol.) miestas: Gardas Veliuona Bs. Mes kiekvienam garde galime prilaikytie po kelias krautuves V.Piet.
1 gar̃das sm. (4)
1. atitverta tvarto dalis: Bulių reproduktorių gardai daromi ilgi rš. Nueinu į kūtę – avelių gar̃das atviras, da kurią perdurs karvės Klov. Arkliam reikia užtvert gar̃das Brž. Iš gar̃do kiaulės išsilaužė Yl. Gardè laiko kiaules Tvr. Pažiūrėk, gal kiaulė iš gar̃do išėjo Pc. Teliukas iš gar̃do iššoko Jnšk. Užtverk gar̃dą paršiukam suvaryt Vb. Suvarėm žąsis į gardą penėt Jnšk. Užtverk vištom gardą Vv. Iš gar̃do penėtą gyvolį tėvas ima, jeigu apsirašo karšybą J. Laikant veršiukus gardeliuose, reikia būtinai duoti jiems pabėgioti sp. Karvė paturėjo, reiks teliukui gardẽlio Jnšk. Avis ir garde bijosi LMD. Vienam tvarte daug gardų̃ VšR. Ar jau suvarei žąsis į gardelį? Srv. Laigė kaip veršelis, iš gardelio oran paleistas J.Jabl. Mes jau sudėjom kiaules į gardùs (į laikiną užtvarą prie virtuvės durų) penėti Skd. Pirmasis ženklas negero, netikro, pikto mokytojo … yra neineiti pro duris gardana avių BPII162. | prk. dem.: Retas žodyno žodis turi čia savo gardelyje (lizde) kalbos pavyzdį J.Jabl.
2. aptvaras lauke ar ganykloje gyvuliams: Darydavo vieną didelį gardą, aptvertą bendromis tvoromis J.Jabl. Užtverk didelį gardą, kad galėtų visus gyvulius suvaryti Šln. Buvo didelis gar̃das aptvertas, kur ganėsi žąsys Brt. Vasarą kluone užtveriam gar̃dą ir suvarom aveles Jnšk. Vasarą išvaryk kiaules į gar̃dą, kad gautų žolės ir šviežio oro Prk. Suvaryk karves gardañ, tai nereiks ganyti Č.
3. prk. kaimenė, banda: Ir bus vienas piemuo ir vienas gardas BPII209. Neša ant pečių savų avelę pražuvusią, idant ją priglaustų gardop savop DP174. Ir nuėjo broliai jo ganyt gardą Ch1Moz37,12. Idant būtų papildyti kluonai ir gardai tavo MP105. Kas gano gardą, o nevalgo pieną gardo? Bt1PvK9,7.
4. iš lentų sukalta dėžė kiaulėms vežti: Nuo kiaulių gar̃do krito ir prisidaužė Šts. Taisyk gardą, reikia kiaulę į turgų vežti Rg.
5. (neol.) miestas: Gardas Veliuona Bs. Mes kiekvienam garde galime prilaikytie po kelias krautuves V.Piet.
Волковыск - Vilkaviškis
От слова "vilkas" - волк.
Окончание -выск в славянизированном названии явно указывает на изначальное литовское происхождение названия.
- Новагародок - Naugardukas ("naujas gardukas" - "новый городочек")
-uk- (русскими буквами - ук-) является литовским уменьшительным суффиксом.
- Крев - Krėva (от слова "kreiva" - кривая) (в женском роде).
Отсюда и слово "krivis" - "языческий жрец" (носил как свой знак особую кривую палку "krivūlė"), и название славянизированного древнего литовского племени кривичей (по литовски - krieviai, отсюда нынешне латышское название русских - krievi).
kreĩvas, -à adj. (4)
1. SD119, R netiesus, nukrypęs, nukreiptas, sukrypęs: Kreĩvas kelias, kumpas medis J. Kreivu keliu daug toliau Dbk. Kreivà lazda KII153. Kreĩvas medis mažai duoda naudos: nė lentų išpjausi, niekam netinka, tik malkoms Sdr. Kelios kreivos, nuskurdę pušelytės liko A.Baran. Šleivas, kreĩvas ir kuprotas – neturiu kur dėti Dkš. ^ Visur užkliūna kaip kreiviejai ratai S.Dauk. Pirmoji vaga vis esti kreiva PPr48. Kreivi kaip Grigo ratai PPr376. Kreivas su tiesu nesutinka TŽI368.
kreivaĩ adv.; SD118: Reikia kreivai nupjaut Mrk. Ką padarau, tai viskas kreivaĩ, šleivai Brt. kreivỹn adv.: Pavažėlės kreivyn, kreivyn, stipinėliai tiesyn, tiesyn – ir pasdarė raguitaitės (ps.) Rod. Tada pati lapė nuėjo į mišką ir sako: „Kreivỹn, tiesyn! Pasidarykit, rogutės!“ Al.
2. K, LsB344 į šalį palinkęs, pakrypęs, skersas: Nukriovei kreĩvą vežimą – kaip dabar parvažiuosiam nevirtę Als. ^ Be druskos stalas kreivas (flk.) An.
kreivaĩ adv.: Vežimas eit kreivaĩ K. Kreivaĩ skylę nugręžė Dkš. Tik du šermukšniai, kreivai pavirtę, tik du našlaičiai liko rš. | Fiksas kreivai (iš šalies, skersomis) pažvelgė į Paspartutą, kuris žiūrėjo į jį šypsodamas J.Balč.
3. kuris nelygaus paviršiaus, kaubrėtas: Čia labai laukai kreivì Lš. Ir bus kreivos vietos tiesiomis Ev.
4. prk. neteisingas: Iš jo kreivas žmogus: kad jo rankos paklius, tai jau ne tavo An. Aš ir teisme jam sakiau, kad jis yra kreĩvas žmogus Lš. Jis už degtinę sutiko būti kreivù liudinyku Ds. Kad ir buvau liudinykas, ale ne kreivas, o teisingas Vj. Jam bus treji metai už kreivą prisiegą Gs. Jo širdį sąžinės kirmėlė graužė už kreivą prisiegą Tat. Užsiimdavo vedimu sūduose visokių kreivų ir puskreivių veikalų aplinkinių valsčionių A1885,48. Byla yra kreiva Blv. Mes nemokame vargo kentėti ir žiūrime į moterystę iš kreivos kertės Blv. Ar tokia širdimi kreiva … nenupelnei, idant tave jau ant amžių apleistų? DP96.
kreivaĩ adv.: Kas kreivaĩ įgyta, naudon neina BŽ116. Už kreivai prisiekimą gali tau kliūt turmos Vb. Jisai kreivai pakalbėjo Kos126. Aš ją privadžiojau, idant kreivai prisiegotų DP523.
5. prk. prastas, negeras: Yra ir pasiliekti griekai šioje gyvatoje prieg atgimusiųjų …, apleidimai, kreivieji palinkimai MT94.
kreĩva n.: Kai visa išsivežtinai, šienas ir šiaudai, tada bus man kreĩva An. kreivaĩ adv.: Jaučia, kad kreivaĩ bus Pc. Skyrius nu pat jo įsikūrimo kažin ko eina kreivai Skd.
◊ ir (nė) kreivà akimì nežiūrė́ti visai nesidomėti: Kad aš jos vietoj būč, tai in jį kreivà akià nežiūrė́č Skdt. Ji an taũ ir kreivà akim̃ nežiūrė̃s Ds. Jie vėl praėjo pro priemenę, nė kreiva akimi nepažiūrėję į ratelius (ps.) J.Balč.
kreivà akimì (kreivomìs akimìs) šnairomis (piktai, nepasitikint): Jam buvo nesmagu ir pikta matant, kaip į jį visi žiūri kreivomis akimis J.Bil. Dėl ko ant manęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivoms akims į aną veizėti BM342. Į tą darbą kreiva akim žvelgė rš.
kreivaĩ žiūrė́ti niekinti, nepritarti: Jis kreivai žiūri į kai kuriuos pasilinksminimus rš. Lenkai į mus už šį veikimą gana kreivai žiūrėdavo rš.
kreivù keliù (kreivaĩs keliaĩs) eĩti (nueĩti) negerai daryti, elgtis, gyventi: Jis eĩt kreivaĩs keliaĩs KII341. Kreivu keliu eiti N. Atsidūręs tarp blogų žmonių, vaikas greitai nueina kreivais keliais Jnš.
kreivaĩs keliaĩs váikščioti suktybėmis verstis: Auksas kreivais keliais vaikščioja TŽV594.
kreivà kója atsistóti iš pãtalo būti prastos nuotaikos: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv.
kreĩvą ãkį turė́ti (ant ko) būti nepatenkintam, nepasitikėti (kuo): Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
- Лида - Lyda ("lyda" - в лесу очищенное от деревьев место, путем выжига).
1 lyda sf. lydimas, skynimas: Vėl pasiėmė žambą, apsisuko aplinkui, švilpterėjo – ir visa lyda stojos išarta, išakėta BsMtI69. Eik lydą arti Gdr.
1 lýdimas sm. (1) DŽ, lydìmas (2), lýdymas (3) NdŽ
1. R, MŽ533, KII344, Ggr, Lkm iškirstas ar išdegintas plotas miške, kirtimas, skynimas: Krūmus ir žarynus skina, kurius skynimus paprastai lydimais vadina S.Dauk. Ženk miškan ir išskink sau lydimus BaJoz17,15. Kur buvo girios, dabartės lydìmai paliko J. Liko vieni lydimai, šakomis užversti J.Bil. Paskum ilgai šiurpsojęs stuobriuotas lydimas [ąžuolyno vietoje] A.Baran. Lydimuos želia žolė ir atauga tik epušės Rud. Lydimè kad priaugę jaunų atžalų – nei pereit negalima Žmt. Lydìmuos, mačiau, jau karvės išleistos [ganytis] Skdt. Arklius paleidau lydimuose ganytis Jrb. Būdavo, daugiausia po lýdimus ganom Vs. Kurgi dėsim gyvulius? Lydìmai pilni vandenio Sv. Aš paskėliau anksti rytą, išsivariau margus jaučius ir priganiau lydimuosu ir prigirdžiau šaltiniuosu (d.) Tvr.
2. ppr. pl. SD195, CII129, R267, MŽ, [K] ariamas, dirbamas laukas iškirsto miško vietoje, plėšinys: Dirva ant nukirsto miško bus lydìmai J. Šiemet rugiai lydimuos užderėjo Ktk. Prisėjau lydimus avižų, tai kad geros! Dglš. Pasėjom linų lydymuõs Kp. Pasėjo tėvelis gelsvus miežius į lygų laukelį, į lýdimą JD500. ^ Kai lydimo ropelė jo burnelė patapo (pariebėjo, papilnėjo) B.
3. skynime sudėtos iškirstų medžių šakos; iškirsti sugulę medžiai: Suklojo lydìmą Rgv. Sugulę kap lydìmas Švnč. Paklojo kai lydimą Švnč. Ineina tvartan – guli avelės kai lydimas papilta (papjautos) Prng.
4. mišku užželdintas dirvos plotelis: Lydimaliūs gal gauti gerų grėblakočių ž.
5. lygi, nekalnuota vieta; plotas: Lydìmai – lygios lankos Ggr. Nekalnuotos vietos – vis lýdimai Ggr. Neapregamys lydimai nuskleisti kūnais S.Dauk.
- Кернов - Kernavė (от древнего слова "kernavė" - "болотистое место в лугах или лесах")
ker̃navė sf. (1) klampi vieta pievose, miškuose: Kokios ten pievos – vienos ker̃navės Ul. Kalnelius galėsi išart, o ką su ker̃navėm darysi? Ul.
В Литве много мест с таким названием, в том числе и озеро Kernavas, и речка Kernavė (Kernavyčia) в Шальчининкском районе (недалеко от Руднинкай).
- Голшаны - Alšėnai (от названия речки Alšia)
Alšia происходит от древнего корня -alš- или -als-, означавшего "медленное ("усталое") течение".
Отсюда происходит много литовских названий и рек, и озер, и городков, и фамилий - Alsa, Alšia, Alsėdžiai, Alsotiškis, Alseika...
В нынешнем литовском сохранилось слово "alsus"
alsùs, -ì adj. (4)
1. K, SD187 alsinantis, varginantis, sunkus: Griovys kasti yra alsùs darbas Mrj. Čia, per šituos krūmus, tai alsùs ėjimas Mrj. Nuo alsaus mynimo nugara ėmė kaisti rš. Vai tu žirge, žirge juodbėrėli, ko tep nusižvengei vėlų vakarėlį, vai ar aš tau sunkus, vai ar aš tau alsùs? Knv. ^ Alsiam darbe mažu ir nepatrūksi, ale supluksi Trgn.
alsù n., al̃su K: Siuntė mane anytėlė į kamarą rugių malt: rugiai šlapi, girnos sunkios – alsu yra vienai malt KlvD200. al̃siai adv. K: Išėmiau akmenį iš duobės, bet alsiai, vargiai Gl. Nealsiai vežė bėri žirgyčiai N263. Žirgužėli, mano juodbėrėli, ko taip garsiai nusižvengei, ko taip alsiai atsidusai žalioje girelėj? JV504. Parbėga žirgelis alsiai žvengdamas, išeina seselė graudžiai verkdama JD1133.
2. troškus, tvankus: Alsùs oras Vlkv. Troba tokia alsì, atidaryk langą Grdm.
alsù n.: Tokiam karšty labai alsù vaikščioti Mrj. Tep šilta, tep alsù, ka turėjau mest skrandą ir kveptelt Gs.
Александрас Матонис: история ВКЛ становится объектом информационной борьбы
NB! Вы находитесь на странице комментариев. Комментарии публикуются читателями DELFI. Комментарии не редактируются. Содержание комментариев не обязательно совпадает с мнением редакции.
TOP [Предыдущие] 1-20 21-40 41-60
Порядок сортировки: участники лучшие сверху вниз снизу вверх
Žygeivis (продолжение)
26.10.2012 19:53
- Новагародок - Naugardukas ("naujas gardukas" - "новый городочек")
-uk- (русскими буквами - ук-) является литовским уменьшительным суффиксом.
Комментарии этого пользователя
Сообщить о неуместном комментарии21
Ответить
Žygeivis (продолжение)
26.10.2012 20:01
- Крев - Krėva (от слова "kreiva" - кривая) (в женском роде).
Отсюда и слово "krivis" - "языческий жрец" (носил как свой знак особую кривую палку "krivūlė"), и название славянизированного древнего литовского племени кривичей (по литовски - krieviai, отсюда нынешне латышское название русских - krievi).
kreĩvas, -à adj. (4)
1. SD119, R netiesus, nukrypęs, nukreiptas, sukrypęs: Kreĩvas kelias, kumpas medis J. Kreivu keliu daug toliau Dbk. Kreivà lazda KII153. Kreĩvas medis mažai duoda naudos: nė lentų išpjausi, niekam netinka, tik malkoms Sdr. Kelios kreivos, nuskurdę pušelytės liko A.Baran. Šleivas, kreĩvas ir kuprotas – neturiu kur dėti Dkš. ^ Visur užkliūna kaip kreiviejai ratai S.Dauk. Pirmoji vaga vis esti kreiva PPr48. Kreivi kaip Grigo ratai PPr376. Kreivas su tiesu nesutinka TŽI368.
kreivaĩ adv.; SD118: Reikia kreivai nupjaut Mrk. Ką padarau, tai viskas kreivaĩ, šleivai Brt. kreivỹn adv.: Pavažėlės kreivyn, kreivyn, stipinėliai tiesyn, tiesyn – ir pasdarė raguitaitės (ps.) Rod. Tada pati lapė nuėjo į mišką ir sako: „Kreivỹn, tiesyn! Pasidarykit, rogutės!“ Al.
2. K, LsB344 į šalį palinkęs, pakrypęs, skersas: Nukriovei kreĩvą vežimą – kaip dabar parvažiuosiam nevirtę Als. ^ Be druskos stalas kreivas (flk.) An.
kreivaĩ adv.: Vežimas eit kreivaĩ K. Kreivaĩ skylę nugręžė Dkš. Tik du šermukšniai, kreivai pavirtę, tik du našlaičiai liko rš. | Fiksas kreivai (iš šalies, skersomis) pažvelgė į Paspartutą, kuris žiūrėjo į jį šypsodamas J.Balč.
3. kuris nelygaus paviršiaus, kaubrėtas: Čia labai laukai kreivì Lš. Ir bus kreivos vietos tiesiomis Ev.
4. prk. neteisingas: Iš jo kreivas žmogus: kad jo rankos paklius, tai jau ne tavo An. Aš ir teisme jam sakiau, kad jis yra kreĩvas žmogus Lš. Jis už degtinę sutiko būti kreivù liudinyku Ds. Kad ir buvau liudinykas, ale ne kreivas, o teisingas Vj. Jam bus treji metai už kreivą prisiegą Gs. Jo širdį sąžinės kirmėlė graužė už kreivą prisiegą Tat. Užsiimdavo vedimu sūduose visokių kreivų ir puskreivių veikalų aplinkinių valsčionių A1885,48. Byla yra kreiva Blv. Mes nemokame vargo kentėti ir žiūrime į moterystę iš kreivos kertės Blv. Ar tokia širdimi kreiva … nenupelnei, idant tave jau ant amžių apleistų? DP96.
kreivaĩ adv.: Kas kreivaĩ įgyta, naudon neina BŽ116. Už kreivai prisiekimą gali tau kliūt turmos Vb. Jisai kreivai pakalbėjo Kos126. Aš ją privadžiojau, idant kreivai prisiegotų DP523.
5. prk. prastas, negeras: Yra ir pasiliekti griekai šioje gyvatoje prieg atgimusiųjų …, apleidimai, kreivieji palinkimai MT94.
kreĩva n.: Kai visa išsivežtinai, šienas ir šiaudai, tada bus man kreĩva An. kreivaĩ adv.: Jaučia, kad kreivaĩ bus Pc. Skyrius nu pat jo įsikūrimo kažin ko eina kreivai Skd.
◊ ir (nė) kreivà akimì nežiūrė́ti visai nesidomėti: Kad aš jos vietoj būč, tai in jį kreivà akià nežiūrė́č Skdt. Ji an taũ ir kreivà akim̃ nežiūrė̃s Ds. Jie vėl praėjo pro priemenę, nė kreiva akimi nepažiūrėję į ratelius (ps.) J.Balč.
kreivà akimì (kreivomìs akimìs) šnairomis (piktai, nepasitikint): Jam buvo nesmagu ir pikta matant, kaip į jį visi žiūri kreivomis akimis J.Bil. Dėl ko ant manęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivoms akims į aną veizėti BM342. Į tą darbą kreiva akim žvelgė rš.
kreivaĩ žiūrė́ti niekinti, nepritarti: Jis kreivai žiūri į kai kuriuos pasilinksminimus rš. Lenkai į mus už šį veikimą gana kreivai žiūrėdavo rš.
kreivù keliù (kreivaĩs keliaĩs) eĩti (nueĩti) negerai daryti, elgtis, gyventi: Jis eĩt kreivaĩs keliaĩs KII341. Kreivu keliu eiti N. Atsidūręs tarp blogų žmonių, vaikas greitai nueina kreivais keliais Jnš.
kreivaĩs keliaĩs váikščioti suktybėmis verstis: Auksas kreivais keliais vaikščioja TŽV594.
kreivà kója atsistóti iš pãtalo būti prastos nuotaikos: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv.
kreĩvą ãkį turė́ti (ant ko) būti nepatenkintam, nepasitikėti (kuo): Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
Комментарии этого пользователя
Сообщить о неуместном комментарии21
Ответить
Žygeivis (продолжение)
26.10.2012 20:17
- Голшаны - Alšėnai (от названия речки Alšia)
Alšia происходит от древнего корня -alš- или -als-, означавшего "медленное ("усталое") течение".
Отсюда происходит много литовских названий и рек, и озер, и городков, и фамилий - Alsa, Alšia, Alsėdžiai, Alsotiškis, Alseika...
В нынешнем литовском сохранилось слово "alsus"
alsùs, -ì adj. (4)
1. K, SD187 alsinantis, varginantis, sunkus: Griovys kasti yra alsùs darbas Mrj. Čia, per šituos krūmus, tai alsùs ėjimas Mrj. Nuo alsaus mynimo nugara ėmė kaisti rš. Vai tu žirge, žirge juodbėrėli, ko tep nusižvengei vėlų vakarėlį, vai ar aš tau sunkus, vai ar aš tau alsùs? Knv. ^ Alsiam darbe mažu ir nepatrūksi, ale supluksi Trgn.
alsù n., al̃su K: Siuntė mane anytėlė į kamarą rugių malt: rugiai šlapi, girnos sunkios – alsu yra vienai malt KlvD200. al̃siai adv. K: Išėmiau akmenį iš duobės, bet alsiai, vargiai Gl. Nealsiai vežė bėri žirgyčiai N263. Žirgužėli, mano juodbėrėli, ko taip garsiai nusižvengei, ko taip alsiai atsidusai žalioje girelėj? JV504. Parbėga žirgelis alsiai žvengdamas, išeina seselė graudžiai verkdama JD1133.
2. troškus, tvankus: Alsùs oras Vlkv. Troba tokia alsì, atidaryk langą Grdm.
alsù n.: Tokiam karšty labai alsù vaikščioti Mrj. Tep šilta, tep alsù, ka turėjau mest skrandą ir kveptelt Gs.
Комментарии этого пользователя
Сообщить о неуместном комментарии21
Ответить
Žygeivis (продолжение)
26.10.2012 20:25
- Кернов - Kernavė (от древнего слова "kernavė" - "болотистое место в лугах или лесах")
ker̃navė sf. (1) klampi vieta pievose, miškuose: Kokios ten pievos – vienos ker̃navės Ul. Kalnelius galėsi išart, o ką su ker̃navėm darysi? Ul.
В Литве много мест с таким названием, в том числе и озеро Kernavas, и речка Kernavė (Kernavyčia) в Шальчининкском районе (недалеко от Руднинкай).
Комментарии этого пользователя
Сообщить о неуместном комментарии21
Ответить
Žygeivis (продолжение)
26.10.2012 20:29
- Лида - Lyda ("lyda" - в лесу очищенное от деревьев место, путем выжига).
1 lyda sf. lydimas, skynimas: Vėl pasiėmė žambą, apsisuko aplinkui, švilpterėjo – ir visa lyda stojos išarta, išakėta BsMtI69. Eik lydą arti Gdr.
1 lýdimas sm. (1) DŽ, lydìmas (2), lýdymas (3) NdŽ
1. R, MŽ533, KII344, Ggr, Lkm iškirstas ar išdegintas plotas miške, kirtimas, skynimas: Krūmus ir žarynus skina, kurius skynimus paprastai lydimais vadina S.Dauk. Ženk miškan ir išskink sau lydimus BaJoz17,15. Kur buvo girios, dabartės lydìmai paliko J. Liko vieni lydimai, šakomis užversti J.Bil. Paskum ilgai šiurpsojęs stuobriuotas lydimas [ąžuolyno vietoje] A.Baran. Lydimuos želia žolė ir atauga tik epušės Rud. Lydimè kad priaugę jaunų atžalų – nei pereit negalima Žmt. Lydìmuos, mačiau, jau karvės išleistos [ganytis] Skdt. Arklius paleidau lydimuose ganytis Jrb. Būdavo, daugiausia po lýdimus ganom Vs. Kurgi dėsim gyvulius? Lydìmai pilni vandenio Sv. Aš paskėliau anksti rytą, išsivariau margus jaučius ir priganiau lydimuosu ir prigirdžiau šaltiniuosu (d.) Tvr.
2. ppr. pl. SD195, CII129, R267, MŽ, [K] ariamas, dirbamas laukas iškirsto miško vietoje, plėšinys: Dirva ant nukirsto miško bus lydìmai J. Šiemet rugiai lydimuos užderėjo Ktk. Prisėjau lydimus avižų, tai kad geros! Dglš. Pasėjom linų lydymuõs Kp. Pasėjo tėvelis gelsvus miežius į lygų laukelį, į lýdimą JD500. ^ Kai lydimo ropelė jo burnelė patapo (pariebėjo, papilnėjo) B.
3. skynime sudėtos iškirstų medžių šakos; iškirsti sugulę medžiai: Suklojo lydìmą Rgv. Sugulę kap lydìmas Švnč. Paklojo kai lydimą Švnč. Ineina tvartan – guli avelės kai lydimas papilta (papjautos) Prng.
4. mišku užželdintas dirvos plotelis: Lydimaliūs gal gauti gerų grėblakočių ž.
5. lygi, nekalnuota vieta; plotas: Lydìmai – lygios lankos Ggr. Nekalnuotos vietos – vis lýdimai Ggr. Neapregamys lydimai nuskleisti kūnais S.Dauk.
Žygeivis
27.10.2012 17:20
От слова "vilkas" - волк
Окончание -выск в славянизированном названии явно указывает на изначальное литовское происхождение названия.
Ты для н...
there is 1 reply
britan
27.10.2012 14:21
C такими стараниями и Варшава - Versava!
-------------------------------------- -----------------------------
britan, я вижу, что ты даже такой "мелочи", что нынешняя Варшава возникла на этнической ятвяжской земле еще до прихода славян.... :)
И свое ятвяжское название Varžuva получила еще в те времена, когда польскими (точнее - мозурскими) племенами тут и не пахло.
Вот еще несколько занимательных фактов:
"Документально установлено, что с десятого века на территории современной Варшавы располагалось несколько поселений, среди которых наибольшего могущества достигли Bródno (то есть «брод», «переправа») и Jazdów kamion.
Несмотря на это, первые деревянные постройки в Warszowa были сооружены литовцами к двенадцатому веку, а каменные уже в целях обороны от Тевтонского ордена к четырнадцатому веку."
http://pl.wikipedia.org/wiki/Historia_War szawy
"Wiosną 1262 wojska litewsko pod wodzą Mendoga, po zdobyciu Płocka, obległy w Jazdowie księcia mazowieckiego Siemowita I. W wyniku zdrady napastnicy zdobyli Ujazdów. W trakcie walk zginął Siemowit, a jego syn, Konrad II, dostał się na 2 lata do niewoli litewskiej.
Zdobycie podstępem i spalenie Jazdowa w 1262 zakończyło okres jego świetności jako ośrodka handlowego i zbrojnego, ale nie zatrzymało owocnych kontaktów kupieckich.
W odległości ok. 4 kilometrów na północ, powstała nowa przeprawa przez rzekę i nowy gród książęcy (obecna Warszawa), założony przez księcia płockiego, a od 1294 całego Mazowsza, Bolesława II mazowieckiego w końcu XIII wieku. Stanął on na miejscu obecnego Zamku Królewskiego."
Žygeivis
27.10.2012 17:52
Волковыск - Vilkaviškis
От слова "vilkas" - волк
Окончание -выск в славянизированном названии явно указывает на изначальное литовское происхождение названия.
Спецназ
27.10.2012 13:30
А в таком случае: МоСКва, МенеСК, СмоленСК, КурСК, ПлоЦК, ПолоЦК, ВитебСК, БрянСК.. и т.д. летувисы выстроили...
---------------------------------------------------------
Неуч, ты бы сначала исторические книжки почитай - как славянские дружины в 7-11 веках балтские укрепленные городища завоевывали... - между прочим, практически все тобой указанные. :)
И на карту взгляни, на чей земле стоят все эти города, названия свои получившие задолго до того, как в этих местах появились первые славяне.
h t t p://w w w.socintegrum.ru/pictures/images/balt. jpg
h t t p://w w w.muenster.org/litauen/assets/images/k alba-zemel.jpg
h t t p://w w w.vaidilute.com/books/gimbutas/figure- 2.jpg
Почитай на досуге (поищи в интернете):
Тюльпаков Б.М. Топоним "Москва" в свете этнических процессов в западном Волго-Oкском междуречье // История СССР. 1991. №5.
Шмидт Е.А. Кривичи Смоленского Поднепровья и Подвинья (в свете археологических данных). – Смоленск, [СмолГУ], 2012. 168 с.
Версия в PDF: Скачать (11.5 MB)
h t t p://tverzha.ru/books/Szmidt.E.A.Krivic zi.Smolenskogo.Podneprovia.i.Podvinia.2 012.pdf
Джаксон Т. Н. Austr í Görðum: древнерусские топонимы в древнескандинавских источниках. — М.: Языки русской культуры, 2001.
В. П. Филин. О прародине славян, распаде общеславянского языка и образовании языка восточных славян
А. Е. Супрун. ДРЕВНИЕ СЛАВЯНЕ И ИХ ПРАРОДИНА (Супрун А.Е. Введение в славянскую филологию. - Минск, 1989. - С. 135-155)
В. В. Седов. ЭТНОГЕНЕЗ РАННИХ СЛАВЯН - Заслушано в ноябре 2002 г. на заседании Президиума РАН. ВЕСТНИК РОССИЙСКОЙ АКАДЕМИИ НАУК
том 73, № 7, с. 594-605 (2003)
М.Б.Щукин (С.-Петербург). РОЖДЕНИЕ СЛАВЯН (имеется и очень обширный список литературы)
Трубачев О.Н. Этногенез и культура древнейших славян: Лингвистические исследования
И это почитай:
В.Н.Топоров: Значение белорусского ареала в этногенетических исследованиях
Выдержки:
"В первом случае существенна явно наметившаяся тенденция отнесения к зап. балтам, кроме пруссов и ятвягов, ещё и куршей, земгалов и, возможно, селов, диалекты которых ранее рассматривались как вост.-балт. "
"(в другом месте указывались пучки гидронимических изоглосс, связывавших вост. Литву, Латгалию и смежные блр. территории с локусом, лежащим к юго-востоку, приблизительно в треугольнику Калуга - Брянск - Орёл)."
Прародина славян (карты) (3-7 века нашей эры)
h t t p://upload.wikimedia.org/wikipedia/com mons/thumb/e/ef/East_europe_3-4cc.png/1 280px-East_europe_3-4cc.png?uselang=ru
h t t p://upload.wikimedia.org/wikipedia/com mons/thumb/f/f6/East_Europe_Archaeologi cal_Ancient-Slavs.jpg/800px-East_Europe _Archaeological_Ancient-Slavs.jpg
Žygeivis
27.10.2012 18:58
Лида - Lyda ("lyda" - в лесу очищенное от деревьев место, путем выжига).
Спецназ
27.10.2012 12:14
А ничего, что город возник на берегу реки Лидеи - места захода/стоянки ладей?
-------------------------------------- ------
Спецназ, а что общего между словом "ладья" (по литовски она называется "luotas") и древним литовским названием реки Лида или Лидея? :)
Если уж мне не веришь, то почитай хотя бы тут:
Лида
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D0%B4%D0%B0
Происхождение названия
Название происходит от балтийского lyda «обработанное поле на месте вырубленного леса»[5].
5.↑ Поспелов Е. М. Географические названия мира: Топонимический словарь / Ред. Р. А. Агеева. — 2-е изд. — М.: Русские словари, 2002. — С. 242. — 512 с. — 5000 экз.
Именно эта этимология является общепринятой языковедами.
P.S. Однако я допускаю возможность и того, чтот название реки могло произойти от слова "lydė-ti" (сопровождать, двигаться вместе).
http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp
lydė́ti, lỹdi (lỹdžia), -ė́jo tr.
1. R, K eiti, važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos: Lydovas lydė́jo viešnią J. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik vartų, baltos seselės per lauką LB73–74. Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelę D20. Nėr man bernelio keliu lydėtie BsO197. Tai gardu gertie, kad myli, gražu važiuotie, kad lydi Lš. Oi leido lydėjo tėvulis dukrelę svetimojon šalelėn Vrn. Užgirdo [vištos], kad duris subrazdinai, tai tuoj apsupa ir lỹdžia nuo gryčios an gurbą ir atgal (sekioja, prašydamos lesti) Ob. | refl. tr., intr.: Lydėjomės brolelį per lygų laukelį J.Jabl. Elenutė su sesele lỹdisi (viena kitą lydi) Mrj. ║ vykti drauge su iškeliaujančiu asmeniu į tą pačią vietą kaip palydovui: Jie išvyko, kiekvienas lydimas savo ištikimo tarno J.Balč. Lydėk mus ing visokią tiesą MKr21. Lydėk taku tikruoju PK54. | Lydimàsis raštas (raštas, pridedamas ką siunčiant, lydraštis) NdŽ. | prk.: Padėtis salėje pasidarė tokia įtempta, jog Paškovskis, aštrių replikų lydimas, turėjo išeiti rš. ║ eiti ar važiuoti paskui gabenamo į laidojimo vietą mirusio karstą: Milžiniškos žmonių minios lydėjo poetę į amžinojo poilsio vietą A.Vencl. Žmonys numirėlį lỹda Slnt. Lydi Marę į kapus, jau Marelę į kapus JD843.
2 lyda sf. Kos47 lydėjimas (mirusio).
lydėjas, -a smob. lydėtojas, palydovas: Kulkelės mano – lydėjėliai [lydėjėlės Tvr] mano, o šrateliai – raudojėliai JD1145.
palydėjas, -a smob. palydėtojas, palydovas: Kur tavo, seselė, palydėjėliai, kur, lelijėlė, pasekėjėlės? JV684.
Одно из значений слов lyda и lydėja является "lydėjimas (mirusio)", то есть "сопровождение умершего".
Известно, что язычники литовцы своих умерших или погибших хоронили в текучей воде, бросая туда пепел от погребального костра. От этого священного действия свое название могла получить и река Lyda (Lydėja).
Но это только моя гипотеза, научным сообществом еще не одобренная.. :)
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
