 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Č.Iškauskas. Kas gviešėsi Klaipėdos krašto?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/cis ... d=52512553
Česlovas Iškauskas http://www.iskauskas.lt,
http://www.DELFI.lt
2011 gruodžio 4 d. 13:55
Kartais atrodo, kad Vilniaus kraštas būdavo smarkiau ir dažniau įsukamas į istorijos verpetus, o vakarinė Lietuvos dalis – ne, ne Žemaitija (dar kitaip vadinama Samogitia arba vok. Samaythen, t.y. Žemutinės žemės), o Klaipėdos kraštas (vok. Memelland; kuršių-latvių kalba Memelis kilęs iš memelis, mimelis, mēms, reiškia “tylų, ramų”; kiti miesto pavadinimą kildina iš Nemuno vardo, prūsų k. mimeli) visais laikais tebuvo vokiško-lietuviško elito atopūčio vieta. Bet taip tikrai nebuvo. Greičiau – atvirkščiai.
Klaipėdos krašto - šių baltų žemių - pavadinimų etimologija glaudžiai susijusi su gilių amžių istorija. Klaipėdos vardas (lot. Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių (Samogitian) žemėje. 1422 m. Melno taikos sutartimi buvo galutinai nustatytos Vokiečių Ordino ir Lietuvos sienos, bet Klaipėda palikta Ordino pusėje. 1455 m. miestą vėl užėmė žemaičių pajėgos. Iš Livonijos atsiųsta kariuomenė juos išstūmė, bet pasitraukdami žemaičiai sudegino miestą ir pilį. Nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų kare 1757–1762 m., taigi, labai trumpai, – Rusijos imperija. 1807–1808 m. Napoleonui Bonapartui sumušus Prūsiją, bet nukeliavus tik iki Rytų Prūsijos, Klaipėda buvo karaliaus Frydricho Vilhelmo II ir jo karališkosios šeimos rezidencijos vieta ir laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija Klaipėda tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Štai nuo tada iki XX-ojo amžiaus antrojo dešimtmečio nuožmios grumtynės dėl šios teritorijos (1919 m. jos plotas sudarė maždaug 2848 kv. km, o gyventojų skaičius ir tautinė sudėtis nuolat keitėsi) kiek prislopo. Tačiau Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare vėl įžiebė Klaipėdos krašto dalybas. Įdomu, kad dėl šios puikios geostrateginės vietos konkuravo ne tik lietuviai bei vokiečiai, bet ir lenkai.
1919 06 28 pasirašyta Versalio taikos sutartis ne tik pakeitė Europos veidą, bet ir nutraukė Vokietijos dominavimą senojoje prūsų žemėje. II-asis reichas neteko daug teritorijų – Elzaso, Lotaringijos, Šlezvigo, Poznanės, Aukštutinės Silezijos ir dalies Vakarų Prūsijos. Pagal sutarties 28 ir 99 str. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas valstybių nugalėtojų žinion. Kitaip sakant, 700 metų buvęs vokiškos ir baltiškos dvasios kupinas regionas neteko vieno šeimininko, ir tai sudarė sąlygas chaosui.
Krašto gviešėsi net Lenkija, kuri nuo 1920 10 09, sulaužiusi Suvalkų sutartį, turėjusią įsigalioti po paros, okupavo Vilnių, o paskui visą kraštą, tai yra 9546 kv. km teritorijos (tiek kiti okupantai sovietai Lietuvai gražino 1940 11 06). Vadinasi, 1920 m. Lietuva buvo netekusi apie 12 400 kv. km, tai yra vos ne penktadalio viso savo dabartinio ploto.
Versalio taikos sutartis numatė, kad Klaipėdos kraštas būtų perduotas Antantės – keturių didžiųjų valstybių kontrolei. Ji įsigaliojo 1920 01 10, ir jau vasario 12 d. paskutiniai vokiečių kariniai daliniai pasitraukė iš Klaipėdos. Krašto administravimas Antantės vardu perėjo prancūzams. Lietuva tiesiogiai į jį jokių teisių neįgijo. Versalio taikos konferencijoje Lenkijos delegacija pasistengė paveikti Prancūziją, kad Lietuva nebūtų pripažinta pilnateisė Klaipėdos krašto dalininke.
Nuo seno aktyvus Varšuvos rėmėjas Paryžius tvirtino, kad Lietuva ir šiaip turi teritorinių ginčų su Lenkija, tad nedera sukurti dar vieno precedento konfliktui tokiame sudėtingame regione. Geriausiu atveju Klaipėdos kraštas galėjo atitekti bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei, kurią savo vizijose jau regėjo garsusis lenkų strategas generolas J.Pilsudskis, savo pagalbininko J.Zeligowskio rankomis okupavęs Vilniaus kraštą.
Lenkams Klaipėda buvo svarbus uostas, per kurį jie eksportuodavo savo medieną, kitas prekes. Nemuno prieigos ir delta ją taip pat viliojo. Tačiau dar labiau Lenkijai buvo svarbus istorinis momentas. Kaip pastebi istorikai, iš pradžių lietuviškoji kolonizacija šiame krašte dar galėjo atsispirti vokiškajai, bet po pirmojo Žečpospolitos (Abiejų Tautų Respublikos, ATR) padalijimo, kai tarp Rytprūsių ir Vokietijos atsirado ryšys, vokiečiai tiesiog užplūdo Klaipėdos kraštą. Lietuvių kultūra laikėsi stipriai, bet nuo XIX a. pradžios prasidėjo stiprus nutautėjimo procesas.
Klaipėdos krašto statusas, jo priklausomybė viduramžiais keitėsi kartu su Ordino statuso kitimu, jo virtimu Prūsijos kunigaikštyste, kuri vėliau tapo visos Vokietijos lydere. Nors Vytautas Didysis ir labai stengėsi, bet 1422 09 27 tarp LDK ir Ordino sudaryta Melno taikos sutartimi jis atgavo tik Žemaitiją, tačiau nepajėgė prisijungti Klaipėdos krašto. Nuo 1466 m. Torūnės (Torno) taikos Ordinas tapo Lenkijos vasalu, atidavė jai dalį savo žemių, bet lietuviai nesutiko prisidėti prie Trylikos metų karo tarp Lenkijos ir Vokiečių Ordino dėl Rytų Pamario, todėl vėliau negalėjo pretenduoti į dalį Ordino žemių.
Vis dėl to ši taika pristabdė Mažosios Lietuvos (taigi ir Klaipėdos krašto) germanizaciją, nes perkirto ryšį tarp Vokietijos žemių ir Rytprūsių. Ordino statusas pasikeitė po 1525 m. įvykdytos sekuliarizacijos, kai jo žemėse buvo įkurta Prūsijos kunigaikštystė, o Ordino magistras tapo kunigaikščiu. Klaipėdos kraštas tapo dalimi vis stiprėjančios Prūsijos, kuri, nuo 1701 m. susijungusi su Brandenburgo kunigaikštyste, tapo karalyste, o nuo 1871 m. vadovavo visam Vokietijos reichui. Beje, nors savo gyvavimo pradžioje Prūsija buvo vasališkai priklausoma nuo Lenkijos, jau 1772 m. ji dalyvavo ATR padalijime ir atsiėmė dar Torūnės taikos sutartimi prarastas žemes.
Taigi, ir šiose krašto dalybose Lenkija dalyvavo tarsi pilnateisė dalininkė. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas rašė, kad vokiečiai ne tik kad nesipriešino, bet net gi tam tikra prasme lietuviams padėjo, kad išvengtų Vokietijai liūdnos perspektyvos: Klaipėdos kraštas, Prancūzijai pritariant ir padedant, galėjo atitekti Lenkijai arba tapti „laisvuoju miestu“ - freischstadtu, nepriklausančiu jokiai valstybei. Tą šiandieniniais terminais vadinamą Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) vis tiek būtų globojusi Lenkija, kuri būtų gavusi teisę valdyti Klaipėdos uostą bei naudotis Nemuno žemupiu. Tuomet Klaipėdos krašto ir Lietuvos vakarų tikrai būtų laukęs vadinamos Vidurio Lietuvos likimas.
Iš tikrųjų, 1921 12 01 įsikūrusi Freistaato talkininkų sąjunga uoliai skleidė „laisvos valstybės“ privalumus ir 1921 12 15 net surengė plebiscitą, kurio metu idėją parėmė trys ketvirtadaliai iš visų tuo metu krašte gyvenusių 71 856 rinkimų amžiaus žmonių. Tų metų gruodį Klaipėdoje buvo įsteigtas lenkų konsulatas, o netrukus su vietos verslininkais buvo pasirašytas susitarimas, kuris užtikrino per karą nutrūkusios medienos prekybos atnaujinimą per uostą.
Negalima sakyti, kad Lietuvos vadovai nematė tokios pavojingos situacijos ir nenumatė klastingų ėjimų. Bet Lietuvos bandymai integruoti kraštą nebuvo sėkmingi. Prireikė net surengti karinį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, vadinamą Klaipėdos sukilimą, kuris įvyko 1923 01 10-15), tiesa, be jėgos panaudojimo Šiaip ar taip keturių Antantės šalių Ambasadorių konferencija 1923 02 17 nutarė perduoti Lietuvai krašto suverenumą. Bet tik 1924 m. gegužę buvo pasirašytas juridinis Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai aktas. Prancūzija, pamačiusi, kad lenkai niekaip negali įžengti į Klaipėdos kraštą, stengėsi bent įteisinti Lenkijos buvimą Vilniaus krašte: Paryžius reikalavo, kad Lietuva pasirašytų taikos sutartį, įteisinančią Vilniaus krašto okupaciją. Tai buvo kaip Klaipėdos krašto atidavimo Lietuvai sąlyga.
Tad viskas baigėsi lyg ir gerai. 1923 02 19 - 1939 03 22 Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais priklausė Lietuvai. Bet visiškai integruoti jį į valstybę nepavyko. Paskui visas pastangas nubraukė naujas agresorius: po Berlyno ultimatumo buvo pasirašyta penkių straipsnių Vokietijos ir Lietuvos sutartis, kad Klaipėdos kraštas atitenka reichui. Jau kitą, kovo 23 d., į Klaipėdą įžengė Vokietijos kariuomenė ir tą pačią dieną A.Hitleris iš miesto teatro balkono pasakė ugningą kalbą...
Šios istorinės mūsų pajūrio peripetijos parodė, kad mažytė Lietuva nepajėgė atsilaikyti ne tik prieš didžiųjų agresorių spaudimą, bet ir prieš buvusių konfederacijos sąjungininkų agresyvų elgesį. Lenkija ketino Lietuvą įsprausti į okupacijos žnyples ir jomis tiesiog „įkelti“ ją į išsvajotos naujosios ATR vežimą.
Ir čia kai kam labai viliojančiai atrodo kitų okupantų tariamai „kilni“ misija – Vilniaus ir Klaipėdos kraštų gražinimas Lietuvai, kuri pati jau buvo po svetimu padu. Vaizdžiai tariant, alkanam geradaris atkiša žiauberę duonos, bet pats ją ir suvalgo...
Šį palyginimą prisiminiau radęs šių metų vasarį skandalingojo „Wikileaks“ paviešintus diplomatinio susirašinėjimo dokumentus, esą M.Gorbačiovas už Kovo 11-ąją skelbtą Lietuvos nepriklausomybę reikalavęs 21 mlrd. rublių ir – Klaipėdos kraštą prijungti prie Kaliningrado srities. Švedijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtuose slapto diplomatinio susirašinėjimo dokumentuose apie Sovietų Sąjungos ir Baltijos šalių laisvės siekius tvirtinama: „A.Brazauskas susitikęs su M.Gorbačiovu gavo sutikimą skelbti nepriklausomybę, bet M.Gorbačiovas esą pareikalavęs 21 mlrd. rub. sąjunginės reikšmės įmonėms ir pramoniniams kompleksams išpirkti. Atsakydami lietuviai iš rusų neva reikalauja 500 mlrd. rub. žalai atlyginti... Be to M.Gorbačiovas primygtinai reikalavo, kad galiotų 1939 m. spalio mėn. bazinė sutartis, taigi, ir valstybių sienos, kai Klaipėda buvo Rytų Prūsijos arba dabartinės Kaliningrado srities dalimi, nes ten gyvena daug atsikrausčiusių rusų...“. Pranešimą neva pasirašęs tuometinis Švedijos konsulas Leningrade Dagas Sebastianas Ahlanderis.
Tad ar baigtos Klaipėdos krašto ir mūsų gintarinio pajūrio dalybos? Kas dar išplauks iš istorijos glūdumos? Kas jo laukia ateityje?
http://www.DELFI.lt
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5
Žygeivis,
2011 12 04 19:09
Kiekviena tauta turi prigimtinę ir neatimamą teisę susikurti savo nuosavą tautinę valstybę savo tautos istorinėse-etninėse žemėse.
Ir jokie įvairių grobikų užkariavimai šios teisės nepanaikina.
Žygeivis,
2011 12 04 19:12
Mažoji Lietuva - tai visai ne etninė Prūsija. Daug kas dėl savo menko išsilavinimo šiame klausime maišo "politinę" Prūsiją (tai yra vokišką Prūsijos valstybę) su etnine Prūsija.
Mažoji Lietuva - tai visas Karaliaučiaus kraštas, buvęs Klaipėdos kraštas ir Lenkijai perduotos Geldapės-Žydkiemio apylinkės.
Pietinė Mažosios Lietuvos dalis yra Lietuvių Tautos etninių žemių dalis, okupuota SSSR 1945 metais ir šiuo metu neteisėtai valdoma Rusijos (neteisėtai netgi pagal vadinamąją "tarptautinę teisę", sukurtą 1945-46 metais valstybių-nugalėtojų).
Prūsų Lietuva kiek mažesnė - tai vokiečių Prūsijos valstybėje buvusios lietuvių genčių Mindauginės Skalvos ir Nadruvos žemės bei Klaipėdos apylinkės (iki 1880 m. oficialiai vadinosi Lietuvos vardu - Littauen, Provinz Lithauen ir pan.).
Joje lietuvių valstiečiai iki 1709-1711 m. maro ir po jo sekusios didžiosios vokiečių kolonizacijos sudarė per 90% krašto gyventojų. Nepaisant vokiečių kolonistų ir jų kalbos įsigalėjimo, prieš 1-ąjį pasaulinį karą apie 3/4 Prūsų Lietuvos gyventojų dar suvokė esą lietuvių kilmės žmonės.
Žygeivis,
2011 12 04 19:17
"Etninės" Prūsijos žemės praktiškai visos buvo prijungtos prie Lenkijos 1945 metais.
Nors ką bendro turi slavai lenkai su baltais prūsais irgi niekas neaiškino, ir lietuvių nuomonės neklausė.
Prūsų gentys gyveno piečiau Karaliaučiaus (Tvankstos), ir linija, kuria buvo padalinta Prūsija 1945 metais, iš esmės sutampa su lietuvių ir prūsų genčių gyventomis istorinėmis ribomis (nors reikia pasakyti, kad dvi lietuviškos apskritys (Geldapės (1945 m.) ir Žydkiemio (1951 m.)) iš Prūsų Lietuvos buvo Stalino perduotos Lenkijai).
Pats Karaliaučius (tiksliau Tvanksta) yra ant ribos tarp prūsiškai šnekėjusių genčių ir genčių, šnekėjusių lietuviškai (tiksliau, lietuvių kalbos tarmėm) - tai aiškiai matyti iš vietovardžių (juos kryžiuočiai pakankamai tiksliai yra užrašę).
Ir nereikia painioti vardo "prūsai", kuris buvo taikomas įvairiais laikotarpiais labai įvairioms gentims pavadinti. Lygiai kaip lyvių vardu vokiečiai pavadino visą šiuolaikinę Latviją ir Estiją - Livonija. Tačiau mes juk nevadiname latvių bei estų "livonais".
Beje, patys prūsai save taip niekada nevadino - kiekviena gentis turėjo savo atskirą vardą. Prūsais savo kaimynus, gyvenusius prie Vyslos žiočių, pavadino lenkai. O iš jų perėmė ir vokiečiai.
Žygeivis,
2011 12 04 20:44
oba,
2011 12 04 19:21
Koks čia dar Žydkiemis?
-------------------------
Būtent Geldapės ir Žydkiemio apylinkėse yra garsioji šventoji Romintos giria:
Pasiskaityk:
Žydkiemis
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDydkiemis
P.S. Vikipedijoje nutylėta kada ir kaip šio lietuviško miestelio apylinkės atiteko Lenkijai.
1945 m. ši Mažosios Lietuvos dalis buvo prijungta prie Sovietų imperijos, tačiau 1951 m. Stalinas ją kažkodėl tai padovanojo Lenkijai.
Žygeivis,
2011 12 04 20:56
a,
2011 12 04 20:36
mazoji lietuva lietuvininku, one lietuviu?
-----------------------------
Ir iš kur Lietuvoje tiek bemokslių ir beraščių durnių prisiveisė?
Pasiskaitykite, kas nežino:
lietùvininkas (-inykas), -ė smob. (1)
1. CI1207, Lex59, K, LsB520, J, Nm, Švnč lietuvis (ppr. Rytprūsių lietuvis): Klausyk, ką aš tau sakau: tu lietuvininkas, tavo motina lietuvininkė, tavo tėvas I.Simon. Kiek kartų atsiminiau esąs paprastų lietuvininkų vaikas Vaižg. Veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvinykų, ale dėl tikrųjų žemaičių P. Iš lietuvininkų išbėgęs, vokiečiams paskui šlubuoja KlvK. Jūsų teisė save lietuvininkais prisipažinti yra šventa Tlž. Mano sūnienė lietùvinykė Aps. Lietùvinykai atej[o] pas jį ir klausė, kap gyvena Lz. Tėvas čyst lietùvininkas buvo, o vaikai jau biškį vokiečiai Pgg. Lietùvininką (būrą) per vyžą laiko Sch110(B). Prašau aš jus lietuvinykus ir žemaičius …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbėt Mž39. Knygelės pačios bylo lietuvinykump ir žemaičiump Mž8. ^ Lietuvininkams (būrams) prie raumens, kunigams prie kaulelio Sch87(B).
2. NdŽ žmogus, lietuvis, kuriam ypačiai lietuvių reikalai rūpi: Paskum kalbėjo ir vienas lietuvininkas J.Jabl.
Žygeivis,
2011 12 04 21:32
to Žygeivis,,
2011 12 04 19:29
Tau visai stogą nurovė. kokios dar "Etninės lietuvių žemės" Prūsijoje?? Ten visą amžių buvo išskirtinai prūųsų žemės.
-------------------------------
Dar vienas debilas rodo savo klaikiai menką išsilavinimą... :)
Visų pirma išsiaiškinkite, kuo skiriasi politinis darinys "Prūsijos karalystė" nuo etninės Prūsijos.
O taip pat, kokios buvo gentys, kalbėjusios prūsų bei jotvingių tarmėmis 13 amžiuje, bei kuo tos tarmės skyrėsi nuo greta gyvenusių lietuvių (skalvių ir nadruvių) tarmių.
Beje, kalbininkų dar 19 amžiuje įvestas labai dirbtinas ir primityvus skirstymas į "vakarų" ir "rytų" baltus rėmėsi to meto menkomis žiniomis apie baltų tautų (genčių) kalbas bei jų paplitimą.
Dabar jau akivaizdu, kad mūsų eros pradžioje visas tuometinis baltų arealas (nuo prūsų Gotano (dabartinio Gdansko) ir jotvingių Varžuvos (dabartinės Varšuvos) iki galindų Mazgavos (dabartinės Maskvos), dabartinių Oriolo, Kursko ir Kijevo) buvo gyvenamas faktiškai ta pačia kalba kalbėjusių senųjų baltų genčių (įvairiomis tos kalbos tarmėmis, kurios viena nuo kitos skyrėsi labai mažai - mažiau nei dabartinių baltarusių kalba nuo ukrainiečių kalbos).
Tik 5-7 amžiuje, po slavų invazijos (vyko ji iš esmės didžiųjų upių vandens keliais), šis milžiniškas vientisas baltų arealas buvo suskaldytas į gabalus, o pačios baltų gentys susimaišė tarpusavyje.
Tada ir atsirado pagrindiniai kalbiniai skirtumai - pvz., dalis baltų išlaikė senąjį dvigarsį "ei" ten, kur kiti baltai jį pakeitė į "ie".
Iš esmės kaip tik šio dvigarsio variantai ir yra pagrindinis "skiriamasis kriterijus", kuriuo remiantis kalbininkai labai dirbtinai pradėjo dalinti baltus į "vakarų" ir "rytų".
Beje, senieji sėliai (kaip ir prūsai, kuršiai, žiemgaliai, jotvingiai (dainaviai ir sudūviai)) tokiu atveju irgi buvo "vakarų baltai", nes pagrindinė jų gyventoje teritorijoje esanti upė iki šiol vadinasi Žeimena, o ne Žiemena. :)
13-16 amžiuose iš įvairių senųjų baltų genčių susiformavo bendra Lietuvių Tauta, į kurią įėjo ne tik senoji lietuvių (leitų) gentis, bet ir nemaža dalis žiemgalių, sėlių, jotvingių (dainavių ir sūduvių), prūsų, pietvakarių galindų, kuršių, visi skalviai ir nadruviai.
Lietuvoje net ir 20 amžiaus pradžioje buvo kalbama virš 100 įvairių Lietuvių kalbos tarmių (praktiškai kiekvienoje parapijoje buvo sava tarmė), kuriose gretimos tarmės tarpusavyje labai menkai tesiskyrė, bet kuo toliau, tuo įvairūs skirtumai augo.
Visos tos tarmės yra senųjų įvairiausių baltų genčių kalbinis palikimas.
Žygeivis - istorikui,
2011 12 04 22:17
istorikas to Žygeivis,,
2011 12 04 21:34
Население города Мемеля( Клаипеды)
Год 1925, Общая численость населения 35845. Из них литовцев 3,05% к общему числу
(П.И.Кушнер(Кнышев)Этнические територии и этнические границы, 1951
--------------------------
Žydas Kušneris nemažai įdomių duomenų dar 1945 m. surinko NKVD archyvuose (kur pakliuvo ir Vokietijos archyvai) - beje, vykdydamas Stalino nurodymą įrodyti, jog visos Mažosios Lietuvos ir Prūsijos žemės yra lietuviškos ir prūsiškos nuo neatmenamų laikų, o vokiečiai čia yra tik kolonistai ir imigrantai.
Stalinui reikėjo šitų duomenų pagrįsti šių vietų lietuviškumą ir prūsiškumą tam, kad galėtų argumentuoti Antihitlerinės koalicijos vadovų pasitarime, kodėl jis nori pasiimti sau Mažąją Lietuvą (tai yra ir Klaipėdos kraštą, ir Karaliaučiaus kraštą), o Prūsiją atiduoti Lenkijai.
Juk vokiečiai buvo užgrobę šias Lietuvių Tautos žemes daugiau kaip 600 metų.
Visų pirma lietuvių Klaipėdoje tuo metu buvo žymiai daugiau nei 3 procentai, kadangi visi protestantai per surašymą buvo užrašyti vokiečiais.
Faktas tas, kad Lietuvių tuo metu visuose etninės-istorinės Lietuvos miestuose gyveno labai mažai, nes miestuose lietuvius labai greitai nutautindavo.
Pvz., Kaune 1898 m. lietuvių irgi buvo tik 3 procentai, kadangi Rusijos imperijos valdžia draudė karinėje tvirtovėje gyventi lietuviams - potencialiems sukilėliams prieš imperiją.
Tas pats buvo ir Vokietijos imperijos miestuose-tvirtovėse. Dar Bismarkas pripažino lietuvius esant pavojingus jo kuriamai Vokietijos imperijai ir todėl uždraudė vartoti lietuvių kalbą viešose vietose, o tuo labiau bet kokiose Vokietijos imperijos įstaigose bei mokyklose.
Ir antra - ką tai turi bendro su istorinėmis-etninėmis tautų žemėmis?
Juk bet kokie svetimšaliai kolonistai, imigrantai ir vietiniai nutautėliai nėra joks rodiklis nustatant teritorijų priklausomybę vienai ar kitai autochtoninei tautai.
Tuo labiau, kad, pvz., remiantis pokariniais JTO priimtais dokumentais dėl dekolonizacijos, visi SSSR palikti Lietuvoje kolonistai bei jų palikuonys turėjo būti prievarta iškeldinti į savo etnines tėvynes - deja, Lietuvoje po 1990 m. Kovo 11 d. tai nebuvo padaryta, ir to pasekmės akivaizdžios.
to istorikas to Žygeivis,, 2011 12 04 21:34,
2011 12 05 13:11
Jei nebūtum bukas ir tyčia aklas rusiškas fašistėlis pamatytum, kad tai elementari klaida, kuri iš karto buvo atitaisyta. Bet juk tau nerūpi tiesa. Tau rūpi tiražuoti nesąmonę.
Ten padaryta elementari klaida vietoje 3,05 proc. turi būti 30,5 proc., kad tuojau ir buvo atitaisyta. Pasižiūrėk, aklasis:
„To nuomone to JOnas,, 2011 12 04 14:30,,
2011 12 04 15:07
Население города Клаипеды (Мемеля)
Год 1925, Общая численость населения 35845, Из них литовцев 10835, В % к общему числу 30,5
(П.И.Кушнер(Кнышев)Этнические територии и этнические границы, 1951“
„To nuomone to JOnas,, 2011 12 04 14:30,
2011 12 04 15:06
Население города Клаипеды (Мемеля)
Год 1925, Общая численость населения 35845, Из них литовцев 10835, В % к общему числу 3,05
(П.И.Кушнер(Кнышев)Этнические територии и этнические границы, 1951“
Žygeivis,
2011 12 04 22:33
JDL to 15:33,
2011 12 04 21:46
Niekas kitas delfyje nekelia Vilniaus ir Klaipedos krasto problemu, isskyrus cia besireiskianti sovietini revansista JDL...
.......................
Ei, lietuviu kilmes neksiali.. Skirtingai nuo tokiu kaip tu, visada pasirasau savo naiku.. Ko bijai pasyrasiti savo tikroju vardu?
Visada Vilno vadinau ir vadinsiu tikroju vardu- Vilno..
------------------------------- --
Berašti ir mažamoksli slave (greičiau jau šūdlenki),
tavo žiniai tikrasis istorinis lietuviškas senasis Vilniaus vardas yra Vilnia (tai yra užfiksuota ir visuose ankstyvųjų viduramžių metraščiuose, tame tarpe ir įvairių slavų). :)
Ir tik 16 amžiuje lietuviai pradėjo vietoje moteriškos giminės formos - Vilnia - dažniau naudoti vyriškos giminės formą - Vilnius.
Kaip tik todėl iki šiol išliko pavadinimas Naujoji Vilnia.
Beje, ir Kaunas, panašu, irgi ilgą laiką lietuvių buvo vadinamas vartojant moterišką giminę - Kauna.
Sulenkintą formą Wilno, su galūne -o įvedė lenkų raštininkai pagal savo kalbos taisykles. O Rusijos imperijoje iki pat bolševikų revoliucijos rusiškai rašė visai teisingai, pagal lietuvišką tarimą: Вильня arba Вильна.
Žygeivis - Steksei,
2011 12 05 18:24
Stekse,
2011 12 05 16:52
Man nepatinka tokie komentatorių išsireiškimai, kad Klaipėdoje ar pajūryje gyveno lietuviai.
O ar susimastote bendrai kas yra lietuviai?
Ar žinote kad lietuviai yra baltų aukštaičių genties sudedamoji dalis, gyvenusi Lietuvos žemėje buvusioje maždaug tarp Neries, Nemuno ir Merkio upių? Dabar čia yra Vilnius, Trakai, Kaišiadorys, Šalčininkai ir kiti miestai bei miesteliai.
...
----------------------------
Eilinė klaida, pateikiant jau gerokai pasenusius sovietmečio laikų duomenis (tada dėl ideologinių priežasčių tyčia nutylint jau seniai žinomus faktus).
Senoji Lietuvių gentis maždaug nuo 5-7 amžių gyveno Ašmenos - Lydos - Bokštų - Krėvos - Naručio apylinkėse.
Vilnius (tuo metu Vilnia) tada buvo gyvenamas sėlių, o piečiau jų - dabartiniuose Šalčininkų ir Trakų rajonuose (ir dar piečiau) gyveno jotvingiai (dainuviai). Tame tarpe ir Naugardukas (kurį slavofilai mėgsta įvardinti kaip Mindaugo sostinę) buvo jotvingių žemėje.
Tai akivaizdžiai rodo kalbotyriniai duomenys (ypač tarmės) ir vietovardžiai.
Vėliau Lietuvių gentis užėmė ir kolonizavo žemes į vakarus - sėlių ir jotvingių žemes, susimaišė su jais ir Aukštaičių kalvynas nuo tada imtas vadinti Aukštaitija, o Nevėžio baseinas - Žemaitija, piečiau Vilniaus - Dainava, o vėliau Dzūkija.
Be to Neries ir Nemuno slėniais lietuviai labai greitai pasiekė Baltijos jūrą. Tai aiškiai parodo skalvių ir nadruvių gyventų žemių abipus Nemuno vietovardžiai.
Vėliausiai Lietuvių gentis kolonizavo Žiemgalą ir Kuršą.
Po to Aukštaitijos vietovardis "pasislinko" nuo Aukštaičių kalvyno į senąją (istorinę) Žemaitiją (Nevėžio slėnį), kurios pavadinimas savo ruožtu "pasislinko" į Žemaičių kalvyną (istorinio Kuršo pietinę dalį) bei į dalį Žiemgalos.
Dabartinė Lietuvių Tauta galutinai susiformavo maždaug 13-16 amžiuose iš daugybės senųjų baltų genčių ar jų dalių.
Senoji Lietuvių gentis formuojantis Lietuvių Tautai sudarė tik palyginti nežymią Tautos dalį, tačiau perdavė savo pavadinimą visai Tautai ir Kalbai (tuo metu įvairių baltų genčių kalbos viena nuo kitos skyrėsi labai nežymiai).
Visų tų senųjų baltų genčių palikimas dabartinėje Lietuvių Tautoje yra ne tik genetinis, bet ir kalbinis - dabartinės Lietuvių kalbos tarmės (jų 20 amžiaus pradžioje buvo virš 100), vietovardžiai, vandenvardžiai, žmonių vardai ir pavardės...
Deja, istorinė Senoji Lietuva 1920 m. buvo užgrobta nutautėlių Pilsudskio ir Želigovskio šūdlenkių, nors pagal Lietuvos ir Rusijos Taikos ir sienų sutartį (1920 m. liepos 12 d.) turėjo atitekti Lietuvos Valstybei.
Plačiau:
1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta taikos sutartis su Lietuva
viewtopic.php?t=717
1939 m. Stalinas šias istorines Lietuvių Tautos žemes padovanojo Baltarusijai.
Žygeivis - "istorijai",
2011 12 05 21:42
istorija,
2011 12 05 21:19
Mes žinome, kad lotyniškai Žemaitija vadinasi Samogetia (Žemoji Getija, kitur – Samogitia), o jotvingiai – getai. Net Vytauto laikais Sūduva – Jotvingija buvo vadinta Getija („terra Sudorum sive Gettarum”– Sūduvių ar Getų žemė, – 1420 m. Vytauto Didžiojo laiškas vakariečiams).
--------------------
Deja, Romos imperijos dokumentuose jokios Žemaitijos-Samogetijos (o taip pat ir Aukštaitijos, ir netgi Lietuvos) nėra rasta. :)
Todėl visų pirma pasidomėk, kada išnyko (tiksliau - pakeitė savo kalbą) tikrieji romėnai, kalbėję senąja lotynų kalba.
O po to pasiaiškink, kas, kada ir kodėl Žemaitiją "įvardijo lotynišku tarimu", kokiuose būtent dokumentuose, kada ir kieno parašytuose. Taip pat kokia buvo gimtoji raštininko kalba, na ir kitas panašias "smulkmenas".... :)
Žygeivis,
2011 12 05 22:07
zygeivi kalbi vel nesamones,
2011 12 05 19:55
'Dabartinė Lietuvių Tauta galutinai susiformavo maždaug 13-16 amžiuose iš daugybės senųjų baltų genčių ar jų dalių.'
...dabartine tauta susiformavo tik Kudirkos ir Basanaviciaus pastangomis,...
--------------------------
Visų pirma aš ne kalbu, o rašau. :)
Antra - jei jau svarstai Lietuvių Kalbos ir Lietuvių Tautos istorijos klausimus, tai nustok švepluoti ir pradėk naudoti lietuviškas raides.
Ir trečia - ypač įdomus tavo teiginys: "...dabartine tauta susiformavo tik Kudirkos ir Basanaviciaus pastangomis,..."
O iki tol Lietuvių Tauta pagal tave dar neegzistavo - buvo tik krūva tarpusavyje nesutariančių feodalinio susiskaldymo laikų genčių? :)
Tu, matyt, esi ypač tvirtas idėjinis lenkofilas?
Jie juk dar 17 amžiuje aiškino, kad Lietuvių Tautos nėra. Po to tą patį kartojo ir 18 amžiuje, ir 19-tame, ir netgi 20-tame...
Tik dabar kažkodėl kiek aprimo - užtat pastoviai rėkia "Wilno nasze". :)
jo,
2011 12 05 21:23
Lietuva, kurios imperija buvo nuo jūros iki jūros, o dabar tapo nedidele valstybe, tačiau nenustojo turėjusi tokią galingą ir puikią, ir seną kalbą, kurios neturi net pačios didžiausios tautos, – kalbą, kuri, geriausiųjų viso pasaulio kalbininkų žodžiu, esanti raktas įspėti daugybei kitų senesnių ir naujesnių Europos kalbų mįslėms.
Kalba savo reikšme mokslui yra svarbiausias Lietuvos įnašas į pasaulinę kultūrą.
Žygeivis,
2011 12 05 22:18
>Žygeivis,
2011 12 05 19:32
be to dristu priminti kad nei britu, nei rusu nei prancuzu nei amerikonu nei ukrainu nei poliaku genciu niekada nera buve
---------------------------
Ir kiek bemokslių reiškiasi Delfyje?
Britų gentis aprašė dar Julijus Cezaris savo "Galų karuose".
Vardas "Rus", taip vadinant variagus, yra užfiksuotas daugybėje 9-10 amžiaus dokumentų - ir Bizantijos, ir arabų, ir, žinoma, pačių slavų.
Kitas reikalas, kad "rus" nebuvo viena atskira gentis, o greičiau jau kariauna, sudaryta iš įvairių genčių atstovų.
Prancūzai savo vardą gavo nuo germanų frankų genties pavadinimo.
Amerikos pavadinimas, žinoma, su jokiomis gentimis nėra susijęs - pasižiūrėk interne, kas buvo Amerigas Vespučis. :)
Ukraina savo vardą gavo nuo žodžio "pakraštys" - "okraina" (tarmiškai "ukraina").
O štai vakarų slavų polianų gentis tikrai buvo - iš čia ir pavadinimas "Polska". Kaip tik todėl lietuviškai mes juos vadiname "lenkai" - nuo mūsų senovinio žodžio "lankos" (slaviškai "pole").
Žygeivis,
2011 12 06 00:01
> Žygeivis,,
2011 12 05 23:19
Beje, "lenkas" ne nuo lankos - "pievos", o nuo Janga - "anga, "skylė", "juoduma", beje, vengrai, kaip ir lietuviai, juos vadina "lengo" vardu.
------------------
Tikrai įdomi "etimologija"... :)
Tik gal paaiškink, ar žodžiu "janga" save vadino lenkų protėviai, o gal juos taip lietuviai pakrikštijo, nes, matyt, laikė Lenkiją tikra skyle? :) :) :)
Tačiau įvairūs kalbininkai mano, kad lietuviškas žodis lenkas, kaip ir vengriškas lenkų tautos pavadinimas Lengyelország, greičiausiai kilęs iš vakarų slavų genties - Lędzanie - pavadinimo. Senovės rusai iš čia sukūrė savo žodį ляхъ, vartotą lenkams vadinti.
O štai šis žodis "Lędzanie" kaip tik ir yra gana artimas lietuviško žodžio "lanka" (ir "lenkti", "linkti", "slinkti", "slankstelis" ir t.t.) giminaitis (beje, taip pat galima etimologinė giminystė ir su žodžiu "landa").
Pvz.: kręg lędźwiowy (anat.) - juosmeninis slankstelis (anat.)
Lenkų tautos dabartinis savivardis - Polacy (lenk. - lenkai) - sietinas su vakarų slavų gentimi polianais, gyvenusiais Didžiojoje Lenkijoje - apie dabartinius Gniezno ir Poznanės miestus bei kildinamas iš žodžio pole, reiškiančio lauką.
Matyt, todėl lietuviai ir pavadino lenkus lenkais (žinodami, kad lanka ir yra pole), o ne lendais ar lendėnais, kaip reikėtų, tiesiogiai perkeliant į lietuvių kalbą lenkišką pavadinimą "Lędzanie". :)
Žygeivis,
2011 12 04 21:53
dalybos baigtos,
2011 12 04 21:27
baigtos, Iškauskai. pokarinės sienos - pagal Helsinkio Baigiamojo akto susitarimus.
-------------------------------
Kiek gi kvailių ir bemokslių Lietuvoje? :)
Visų pirma vadinamajame Helsinkio susitarime pasakyta, kad "esamų valstybių sienos nebus keičiamos karine jėga", o ne tai, kad jos apskritai negali būti keičiamos.
Helsinkio susitarimai pradėjo "keliauti į istorijos sąvartyną" 1990 m. kovo 11 d. (o iš tikrųjų dar tada, kai šiek tiek anksčiau griuvo Berlyno siena bei susivienijo abi Vokietijos).
Taip pat subyrėjo Čekoslovakija į Čekiją ir Slovakiją.
Kadangi faktiškai visa tai įvyko ne panaudojant ginklus - be karo, taigi, formaliai žiūrint, tai nebuvo Helsinkio susitarimo pažeidimas.
Tačiau galutinai ir besąlygiškai Helsinkio susitarimus palaidojo SSSR likvidacija ir joje vykę karai (Padniestrėje, Čečėnijoje ir kiti), ypač žiaurus karas Jugoslavijoje ir jos subyrėjimas to karo išdavoje, Kosovo albanų ginkluotas atsiskyrimas nuo Serbijos ir to fakto tarptautinis pripažinimas, o dabar ir Rusijos imperijos atliktas Gruzijos ginkluotas "išdalinimas" į dalis.
Taigi, visi Helsinkio susitarimai jau seniai iškeliavo šiukšlynan.
Ir tai natūralu - taip įvykdavo po kiekvieno pasaulinių jėgų balanso žlugimo (ir po Napoleono karų, ir po WW1, ir po WW2, ir dabar - po "šaltojo" karo, kurį galima laikyti WW3 ir kurį Rusijos imperija, persikrikštijusi į SSSR, beviltiškai prakišo).
Akivaizdu, kad dabar sparčiai artėja dar vienas pasaulinių jėgų balanso žlugimas ir WW4, po kurio ir vėl Europa bus perdalinta.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
