Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvos vietovardžių išsaugojimas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos vietovardžių išsaugojimas - Pasiūlymai sistemos "Aruodas" kūrėjams

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos vietovardžių išsaugojimas - Pasiūlymai sistemos "Aruodas" kūrėjams

Parašytas: 29 Lap 2006 18:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

http://www.aruodai.lt/

Pasiūlymai sistemos "Aruodas" kūrėjams

Lietuvos vietovardžių išsaugojimas

Manau, kad būtina visus vietovardžius susieti su geografine- informacine sistema (GIS), apimančia ne tik dabartines Lietuvos ir Latvijos teritorijas, bet ir istorines-etnines baltų žemes (visų pirma Rytų Lietuvą, Mažąją Lietuvą (Karaliaučiaus pusę), Galindą, Sūdūvą-Jotvą).

Vietovardžių kartoteką sudaryti ne tik iš gyvenviečių vardų (tiek esamų, tiek ir šiuo metu jau išnykusių), bet būtinai įtraukti ir smulkiąją toponimiką (vandenvardžius, kalnus, pievas, miškus, laukus, "šniūrus", akmenis, ir t.t). Kiekvieną vietovardį reikėtų susieti su atitinkamomis koordinatėmis. Objektus, kurie dar nebus lokalizuoti, reikėtų aprašyti ir, jei įmanoma, nurodyti apytikslią lokalizaciją.

Kartotekos pagrindu reikėtų imti LKI Vardyno skyriuje saugomą medžiagą. Kadangi ji kaip taisyklė nėra kartografuota, ją būtina papildyti duomenimis (ypač kartografiniais), kurie leistų tiksliai lokalizuoti kuo daugiau vietovardžių.

Tokie duomenys sukaupti įvairiuose valstybiniuose archyvuose (tame tarpe ir Ypatingajame), Kraštotyros draugijos archyve, LGGRTC, Kultūros paveldo centre, savivaldybių paminklotvarkos archyvuose, Žemėtvarkos ir Miškotvarkos institutuose, MA Centrinėje bibliotekoje, VU bibliotekoje, rajoninėse bibliotekose.

Nemažai kartografinės medžiagos yra sukaupta privačiuose rinkiniuose.

Ypač vertinga medžiaga yra sukaupta vykdant Žemės reformą ir Žemės bei kito nekilnojamojo turto grąžinimą.

Žmonės, siekdami atgauti prarastą turtą, suranda labai įdomių dokumentų. Man , pvz. teko matyti Ignalinos žemėtvarkos archyve 19 amžiaus planų (originalų), kurių nėra valstybiniuose archyvuose. Čia yra įvairūs duomenys, tame tarpe ir istoriniai, savininkų genealoginiai medžiai, giminystės ryšiai, gimimo ir mirties datos, vietos, pavardės, vardai (kartais net pravardės) (nurodant ir senąsias formas, taip pat buvusias rusiškas, lenkiškas, vokiškas).

Svarbiausia, kad ta medžiaga yra labai tiksliai susisteminta geografiniu principu (seniūnijų žemėtvarkos archyvuose).Tiesa, dalis bylų saugoma rajonų žemėtvarkos archyvuose (jei turtas jau grąžintas). Visos šios bylos yra nepaprastai vertinga medžiaga istorikams, kalbininkams, kraštotyrininkams ir kitų sričių specialistams.

Aruodai. Atsiliepimai.
http://www.mch.mii.lt/aruodams/Atsiliepimai.asp

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 09 Vas 2008 15:53. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Lap 2006 18:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.eki.ee/knn/ungegn/vilnius200 ... ckaite.doc

LIETUVOS VIETOVARDŽIŲ GEOINFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMAS: PROJEKTO PRISTATYMAS

Dr. Laimutis Bilkis
Janina Daračkaitė

Tikslai: Duomenų bazė kuriama 1) mokslo tiriamosioms bei taikomosioms reikmėms, 2) praktiniams Lietuvos ūkio subjektų bei gyventojų poreikiams tenkinti, 3) vietovardžių, kaip dvasinės kultūros paveldo, išsaugojimo tikslais.

1. Internetinės duomenų bazės sukūrimas padarytų visus joje esančius duomenis (autentiškas vietovardžių formas, kirčiavimą, etimologijas, objektų apibūdinimus ir kt.) lengvai prieinamus Lietuvos ir pasaulio kalbininkams, geografams, istorikams, mokytojams, keliautojams ir t.t., šie duomenys greičiau taptų pasaulinio ir Lietuvos mokslo dalimi.

2. Susieti su valstybine koordinačių LKS-94 sistema sukurtos bazės duomenys būtų naudojami rengiant įvairaus mastelio žemėlapius ir planus, žemės, miškų, vandenų ir kituose kadastruose bei registruose, vidaus reikalų, pašto tarnybose, susisiekimo (kelių, geležinkelių ir kt.) sistemoje, taip pat elektros, ryšių, dujotiekių bei kitų linijinių ir taškinių objektų inventorizavimui. Ši duomenų bazė leistų Lietuvos gyventojams sužinoti autentiškus savo gimtųjų vietų vardus, suteiktų galimybę reikalui esant (atsiimant žemę, atstatant sodybas ir pan.) juos vėl sugrąžinti į apyvartą ir taisyklingai vartoti.

3. Vietovardžių, kaip Lietuvos dvasinės kultūros paveldo dalies, kompiuterizavimas užtikrintų jų apsaugą ir išlikimą. Šiuo būdu vietovardžių geoinformacinės sistemos duomenų bazė būtų tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos reikalavimais dėl kultūros paveldo ir etnokultūros išsaugojimo.

Numatomi projekto rezultatai. Būtų sukurta internetinė Lietuvos vietovardžių GIS duomenų bazė M1:10000 (vietinis lygmuo). Turint šiuos duomenis galima juos transformuoti į regioninį-rajoninį lygmenį M1:50000, regioninį-apskričių M1:100000, nacionalinį lygmenį M1:200000, M1:300000, tarptautinį lygmenį M1:1000000. Prie kiekvieno koordinatėmis užfiksuoto lingvistinio-geografinio vieneto būtų tam tikras priedas – vietovardžio ir juo įvardijamo geografinio objekto atributika.
Projekto vykdytojai: Lietuvių kalbos institutas, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, Lietuvos energetikos institutas.

Projekto naujumas. Visi iš gyvosios kalbos surinkti vietovardžiai, t. y. kalbiniai vienetai, būtų susieti su įvardijamaisiais objektais, t. y. geografiniais vienetais. Kitaip tariant, būtų sukurta tokia duomenų bazė, kurioje tilptų visa informacija apie vietovardį bei juo įvardijamą geografinį objektą. Prie kiekvieno koordinatėmis užfiksuoto lingvistinio-geografinio vieneto būtų tam tikras enciklopedinis priedas – vietovardžio ir juo įvardijamo geografinio objekto atributika. Vietovardžio atributika: kiti istoriniai ir gyvosios kalbos jo variantai, informacija apie vietovardžio kirčiavimą, linksniavimą, kilmę, liaudies etimologijos bei padavimai, užrašymo iš gyvosios kalbos laikas bei kitos aplinkybės ir kt. Geografinio objekto atributika: gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičius, geografinių objektų dydis, geografinė padėtis. Ši informacija būtų lengvai prieinama kiekvienam interneto vartotojui.

Projekto darbo objektas. Pagrindinis darbo objektas yra Lietuvių kalbos institute sukaupti ir saugomi vietovardžiai (jų yra apie 600 000) bei Valstybiniame žemėtvarkos institute po karo sukaupti vietovardžiai ir sudaryti topografiniai žemėlapiai.

LKI yra saugomi unikalūs tarpukario Lietuvoje ir po karo sukaupti vietovardžių ištekliai. Tai 1) K. Būgos tikrinių žodžių kartoteka, 2) Lietuvos žemės vardyno anketos, 3) gyvenamųjų vietų vardų sąvadai (bylos), 4) Vilniaus krašto gyvenamųjų vietų vardų sąvadas, 5) po karo surinkti vietovardžiai.

1. K. Būgos tikrinių žodžių kartotekoje esantys vietovardžiai yra pats ankstyviausias iš gyvosios kalbos surinktų toponimų sluoksnis. Rinkimo darbas prasidėjo XX a. pradžioje ir su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis tęsėsi apie 20 metų. Per tą laiką K. Būga pats arba per talkininkus bei pagalbininkus surinko didžiulį vardyno turtą – jo tikrinių žodžių kartoteką sudaro apie 75 000 kortelių. Paties K. Būgos ranka užrašytų kortelių yra apie 35 000. Kalbamosios kartotekos mokslinė, kultūrinė bei praktinė vertė yra didžiulė. Ji buvo sudarinėjama laikantis, kiek tuo metu buvo įmanoma, pagrindinių vardyno rinkimo metodikos reikalavimų – iš gyvosios kalbos užrašytus vietų vardus stengtasi sukirčiuoti, pateikti jų lokalizaciją, kitą reikalingiausią metriką.

2. Vėliau, jau ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, vietovardžių rinkimu susirūpino Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisija. 1934 m. išleista K. Alminauskio sudaryta instrukcija vietovardžių rinkėjams. Joje rašoma: „Kadangi tiksliai ir pilnai žemės vardyną tegalima surinkti vietoje iš tenai gyvenančių žmonių, tat Švietimo ministerijos nuomone, tą labai sunkų ir atsakingą darbą beveik visame Lietuvos krašte geriausiai galės atlikti pradžios mokyklų mokytojai. Valstybinių miškų žemėvardžius surašyti tinkamiausiai galės girininkai“. Buvo parengtos vietovardžių surašymo anketos, kurios išsiuntinėtos pradinių mokyklų mokytojams bei girininkams. Šie valstybės tarnautojai kelerius metus (daugiausia 1935–37 m.) užrašinėjo vietovardžius, o užpildytus lapus grąžino Valstybės archeologijos komisijai. Anketose užrašyta apie 150 000 vietų vardų. Jose pagal tuometį administracinį principą surašyti visų Lietuvos miestų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų, viensėdžių, dvarų, palivarkų, girininkijų teritorijose buvę vietovardžiai: ežerų, upelių, upių, pelkių, raistų, laukų, dirvų, pievų, kalnų, kelių ir kt. vardai. Be to pateikta informacija, kokioje kaimo vietoje tas objektas yra, kaip jis atrodo ir pan. Kiekvienos gyvenamosios vietos vietovardžiams skirta atskira anketa (žr. pavyzdį).

3. Prieš karą buvo renkami ne tik žemėvardžiai, bet ir gyvenamųjų vietų vardai. 1934 m. sausio 28 d. įvykusiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pavardžių ir vietovardžių komisijos posėdyje (dalyvavo A. Salys, I. Šeinius, A. Survila, kun. P. Veblaitis ir J. Talmantas, pirmininkavo J. Balčikonis) buvo nutarta, jog būtina surašyti visos Lietuvos gyvenamųjų vietų vardus, nustatyti bendrinės kalbos vartosenai tinkamas autentiškas jų formas. Darbas buvo pradėtas 1935 m., baigtas apie 1938 m. Pavardžių ir vietovardžių komisija šiam darbui sukvietė ir parinko vietovardžių užrašinėtojus, daugiausia studentus ir žodžių rinkėjus. Jie laikinai pasidarė Vidaus reikalų ministerijos valdininkai. Kiekvienam iš jų buvo paskirta po 2 apskritis. Valsčių savivaldybės sukviesdavo numatytomis dienomis po 2 pagyvenusius ir gerai pažįstančius savo kaimą vietinius gyventojus, o ministerijos įgalioti žmonės juos apklausdami užrašydavo autentiškus gyvenamųjų vietų vardus bei kitus vietovardžius. Šitaip buvo atliktas didelis ir labai svarbus darbas – iš gyvosios kalbos užrašyti gyvenamųjų vietų, t. y. miestų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų, viensėdžių, dvarų, palivarkų ir kt., vardai. Planuota išleisti Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų žodyną. Tuo tikslu sudarytos vadinamosios vietovardžių bylos (apskritimis ir valsčiais). Šių bylų vietovardžius stengtasi kiek įmanoma geriau sutvarkyti – nustatytos jų autentiškos lytys, kirčio vieta bei priegaidė, kirčiuotė. Išleisti rengtos bylos (mašinraščiai) saugomos Lietuvių kalbos institute.

4. Į žemės vardyno anketas ir gyvenamųjų vietų vardų bylas nepateko dauguma lenkų okupuotos Pietryčių Lietuvos vietovardžių. Juos imta rinkti ir tvarkyti vėliau, kai vadinamasis Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai. Lituanistikos institutas, rūpindamasis lietuviškųjų vietovardžių išsaugojimu šioje Lietuvos dalyje kreipėsi pagalbos į Vidaus reikalų ministeriją. Šiai susitarus su Švietimo ministerija vietovardžių tvarkymo reikalai buvo pavesti Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriui. Pastarasis subūrė reikiamus lituanistus, kurie Švietimo ministerijos siunčiami važinėjo po Vilniaus kraštą ir vietoje iš žmonių surinko, patikrino bei nustatė lietuviškąsias vietovardžių, daugiausia gyvenamųjų vietų vardų, lytis. Dauguma lietuviškųjų vietovardžių tuomet dar buvo vartojami vietos žmonių. Kiti, aplenkinti, vietovardžiai, kurių lietuviškų formų nepavyko sužinoti iš vietinių gyventojų, buvo sulietuvinti pagal bendruosius dėsningumus. Surinktų duomenų pagrindu 1940 m. birželio mėn. baigtas rengti, tačiau taip ir liko neišspausdintas žodynas „Vilniaus srities vietovardžiai“. Išliko ir Lietuvių kalbos institute saugomi du jo korektūros egzemplioriai. Tai vienintelis šaltinis, kuriame surinkti senieji autentiški (lietuviški) Pietryčių Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai.

5. Nemaža vietovardžių dalis surinkta jau po karo. 1959 m. buvo suorganizuota nedidelė kalbininkų ekspedicija vietovardžiams rinkti iš buvusio Klaipėdos krašto. Vėliau į šias sritis buvo surengtos dar kelios ekspedicijos ir per kelerius metus Klaipėdos krašto vardynas buvo surinktas. Po to panašiu ekspediciniu būdu vardynas rinktas iš buvusios lenkų okupuotosios Lietuvos dalies – Vilniaus krašto. Be to, vardynas buvo renkamas vietinių kultūros bei švietimo darbuotojų ir siunčiamas į Lietuvių kalbos institutą. Minėtasis institutas kartu su Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija 1976–1986 m. organizavo vienuolika didelių ekspedicijų į atskirus rajonus. Taip gyvosios kalbos vietovardžiai bemaž iš visos Lietuvos buvo surinkti dar kartą.

VĮ Valstybiniame žemėtvarkos institute (buvęs Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas) 1955–1960 m. vykdant kontūrinę-kombinuotą nuotrauką fotoplanuose M1:10000 grubios sovietinės cenzūros laikais buvo galimybė rinkti ir kartografuoti vietovardžius, kurie kiekvienais metais nyko. Taip buvo užfiksuoti gyvenamųjų vietovių, miškų, hidrografinių objektų, reljefo formų, įvairių kitų gamtinių objektų vardai. 1969 m. pradėtas elektros linijų inventorizavimas.

Kartografuojama buvo fotoplanuose M1:10000, tad buvo užfiksuoti visų elektros linijų, pastočių ir kt. pavadinimai. 1970 m buvo pradėta kartografuoti gamtos, istorijos ir kultūros paminklus bei saugotinus objektus. Šio darbo metu buvo užrašomi istoriniai žemėvardžiai. Institute saugoma apie 200 000 kartografuotų vietovardžių. Be to, institute sukaupta daug įvairaus laikotarpio kartografinės medžiagos lietuvių, rusų, vokiečių kalba, kurioje atsispindi vietovardžių kaita.

Pagrindiniai GIS duomenų bazės vietovardžių šaltiniai yra tarpukario Lietuvoje sukaupti ištekliai, nes jie atspindi natūralią išorinių veiksnių (slavinimo, kolektyvizacijos, melioracijos ir kt.) dar nepaliestą lietuvių vietovardžių sistemą. Šie vietovardžių ištekliai dar būtų papildyti po karo surinktais duomenimis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 09 Vas 2008 15:56. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Vas 2008 15:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Lietuvos vietovardžių išsaugojimas

Manau, kad būtina visus vietovardžius susieti su geografine- informacine sistema (GIS), apimančia ne tik dabartines Lietuvos ir Latvijos teritorijas, bet ir istorines-etnines baltų žemes (visų pirma Rytų Lietuvą, Mažąją Lietuvą (Karaliaučiaus pusę), Galindą, Sūdūvą-Jotvą).

Vietovardžių kartoteką sudaryti ne tik iš gyvenviečių vardų (tiek esamų, tiek ir šiuo metu jau išnykusių), bet būtinai įtraukti ir smulkiąją toponimiką (vandenvardžius, kalnus, pievas, miškus, laukus, "šniūrus", akmenis, ir t.t). Kiekvieną vietovardį reikėtų susieti su atitinkamomis koordinatėmis. Objektus, kurie dar nebus lokalizuoti, reikėtų aprašyti ir, jei įmanoma, nurodyti apytikslią lokalizaciją.

Kartotekos pagrindu reikėtų imti LKI Vardyno skyriuje saugomą medžiagą. Kadangi ji kaip taisyklė nėra kartografuota, ją būtina papildyti duomenimis (ypač kartografiniais), kurie leistų tiksliai lokalizuoti kuo daugiau vietovardžių.

Tokie duomenys sukaupti įvairiuose valstybiniuose archyvuose (tame tarpe ir Ypatingajame), Kraštotyros draugijos archyve, LGGRTC, Kultūros paveldo centre, savivaldybių paminklotvarkos archyvuose, Žemėtvarkos ir Miškotvarkos institutuose, MA Centrinėje bibliotekoje, VU bibliotekoje, rajoninėse bibliotekose.

Nemažai kartografinės medžiagos yra sukaupta privačiuose rinkiniuose.

Ypač vertinga medžiaga yra sukaupta vykdant Žemės reformą ir Žemės bei kito nekilnojamojo turto grąžinimą.

Žmonės, siekdami atgauti prarastą turtą, suranda labai įdomių dokumentų. Man , pvz. teko matyti Ignalinos žemėtvarkos archyve 19 amžiaus planų (originalų), kurių nėra valstybiniuose archyvuose. Čia yra įvairūs duomenys, tame tarpe ir istoriniai, savininkų genealoginiai medžiai, giminystės ryšiai, gimimo ir mirties datos, vietos, pavardės, vardai (kartais net pravardės) (nurodant ir senąsias formas, taip pat buvusias rusiškas, lenkiškas, vokiškas).

Svarbiausia, kad ta medžiaga yra labai tiksliai susisteminta geografiniu principu (seniūnijų žemėtvarkos archyvuose).Tiesa, dalis bylų saugoma rajonų žemėtvarkos archyvuose (jei turtas jau grąžintas). Visos šios bylos yra nepaprastai vertinga medžiaga istorikams, kalbininkams, kraštotyrininkams ir kitų sričių specialistams.

Aruodai. Atsiliepimai.
http://www.mch.mii.lt/aruodams/Atsiliepimai.asp

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Vas 2008 15:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Kazakevičius, Stasys Vytautas. Lietuviški vietovardžiai įvairių laikmečių topografiniuose žemėlapiuose // XI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Švietimo ir mokslo istorija. Tezių rinkinys. Vilnius: Lietuvos mokslininkų sąjunga. 2000, p. 62.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos vietovardžių išsaugojimas - Pasiūlymai sistemos "Aruodas" kūrėjams

Parašytas: 09 Bir 2015 19:39

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis

https://www.facebook.com/groups/3216406 ... ment_reply

Manau, kad viena iš tikrai rimtų spragų Lietuvos istorijos tyrimuose yra tai, kad pas mus nelabai stengiamasi ieškoti ir skelbti įvairius istorinius dokumentus, kur yra minima Lietuva ir senosios baltų gentys - o juk būtinai reikėtų leisti ištįsus rinkinius, ypač dabar, kada atsidarė Vakarų pasaulio archyvai, ir nemažai dokumentų yra suskaitmeninti ir paskelbti įvairiausiose svetainėse.

Tikrai būtina visą šią, išbarstytą po pasaulį, medžiagą rinkti, skelbti jos originalus bei vertimus į lietuvių kalbą, gal dar ir su rimtais komentarais.

Tai tikrai yra darbas, kuriuo vertėtų užsiimti nemažai Lietuvos istorikų ir archyvistų komandai bei universitetų Istorijos ir kitoms katedroms (pvz., skiriant šiuos darbus kaip kursinius, bakalaurinius, magistrinius studentams).

Tik žinoma būtina visą tą medžiagą skelbti vienoje specializuotoje svetainėje bei leisti ir spausdintiniame variante.

Beje, šiam tikslui neblogai tinkanti svetainė "Aruodai" jau senokai veikia http://www.aruodai.lt/ - tereikia ją pildyti.

Be jokių abejonių būtina ieškoti ir tirti pačius įvairiausius šaltinius, kuriuose yra minimi baltai (net ir spėjamai...).

Bet visų pirma reikėtų juos surinkti kokioje nors atviroje svetainėje, nes dabar tikrai sudėtinga rasti.

Pvz., aš dažnai diskutuoju istoriniais ir kalbotyriniais klausimais su įvairiais asmenimis iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos ir Kaukazo....

Ir tikrai gana dažnai nėra taip paprasta rasti kokius nors pirminius, originalo kalba, šaltinius, viešai patalpintus internete (ir foto pavidalu, ir rašytinius), ir juos nurodyti, paremiant savo teiginius.

Todėl ir mano tvarkomoje svetainėje stengiuosi surinkti tai, kas mano nuomone yra įdomesnio - nuorodas į šaltinius arba ir pačius tekstus bei foto. Deja, įvairios nuorodos reguliariai "miršta" arba pasikeičia.

P.S. Senuosius šaltinius (jų originalius tekstus), kuriuos man pavyko rasti internete, sudėjau į mano svetainės skyrių:

Senieji istoriniai šaltiniai (metraščiai, kronikos, keliautojų užrašai, dokumentai, senovinės knygos) (iki 19 amžiaus imtinai)
viewforum.php?f=55

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: