Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla - Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla - Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Puslapis 1 iš 1

[ 16 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas

Parašytas: 22 Sau 2009 16:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Mažosios Lietuvos vietovardžiai

http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... iet.lt.htm

* Lietuvių kalba Rytprūsiuose
* Dėl Karaliaučiaus krašto senųjų vietovardžių ir vandenvardžių grąžinimo
* Mažosios Lietuvos vietovardžių rodyklės
* Mažosios Lietuvos žemėlapiai:
[XVIII a. pradžioje (173 KB)], [ Rytų Prūsijos 1920 m. (165 KB), [Kaliningrado kraštas (305 KB)]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Sau 2009 16:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Vokiški Rytų Prūsijos pavadinimai ir žemėlapiai

Ortssuche in Ostpreußen
http://wiki-de.genealogy.net/Ortssuche_ ... eu%C3%9Fen

---------------------------

Ostpreußen
Verfasst von Uwe Loyal am So, 06.07.2008 - 15:01

nützliche u. interessante Seiten

Die an der Ausarbeitung dieser Ostpreußen-Website beteiligten Personen sind:
Peter Ritter, Jahrgang 1936, geboren in Roedszen bei Gumbinnen, Designer und Werbefachmann. Er hat die graphische Gestaltung vorgenommen.

Witek Rogalinski, Jahrgang 1952, geboren in Krakau, Werbefachmann und Informatiker, mit engen persönlichen Bindungen zu Masuren und zum Spirdingsee. Er hat die Programmierungsaufgaben bewältigt.

Manfred Höhne, Jahrgang 1940, geboren in Berlin, Diplom-Kaufmann und Liebhaber Ostpreußens. Er hat das Basis-Konzept entwickelt und den Inhalt zusammengetragen.

Link:
http://www.ostpreussen.net/
http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/orte.php

Orte im Kreis Memel

Akmonischken
Baltupönen
Baubeln
Bismarck
Bittehnen
Dawillen
Deutsch Krottingen
Heydekrug
Hohenwalde / Szugken
Kairinn
Karkelbeck
Kinten
Koadjuthen / Coadjuthen

Laugßargen / Laugszargen
Matzicken
Melneraggen
Memel
Minge / Mingekrug
Nidden
Nimmersatt
Piktupönen
Plaschken
Pogegen
Prökuls
Rucken
Ruß

Sandkrug
Saugen
Schmalleningken
Schreitlauken
Schwarzort
Skirwieth
Süderspitze
Tauerlauken
Wannaggen
Werden
Wilkischken
Windenburg
Wischwill

Pavyzdžiui:

Memel
http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/ ... p?kreis=39

Labiau
http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/ ... p?kreis=33

Tilsit- Ragnit
http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/ ... p?kreis=36

Pillkallen
http://www.ostpreussen.net/ostpreussen/ ... p?kreis=35

---------------------------

Ortsnamenlisten für Ostpreußen und Nachbargebiete,
zusammengestellt von Thomas Salein
http://home.arcor.de/fritigern/onfenster.htm

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla - Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 16 Geg 2014 23:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Tradiciniai lietuviški vietovardžiai
http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/ ... tovardziai

Patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos

Tradicinis vietovardis (egzonimas) – tai už šalies dabartinės teritorijos ribų esančio geografinio objekto pavadinimas, kurio forma nesutampa su oficialiąja ir adaptuota, bet yra savita nuo seno lietuvių kalboje įsigalėjusi, pvz., Balstogė (ofic. lenk. Białystok), Daugpilis (lat. Daugavpils), Breslauja (brus. Braslau).

Tradicinių vietovardžių sluoksnį turi visos kalbos, lietuvių kalboje daugiausia jų baltų etninėse žemėse.

Kalbos komisija atitinkamai patvirtino dab. Baltarusija, Latvija, Lenkija, Rusijos Kaliningrado srities tradicinių lietuviškų vietovardžių sąrašus.

Sąrašai paskelbti leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), čia pridedamos rodyklės PDF formatu.

Atvirkštiniai baltų etninių žemių lietuviškų vietovardžių sąrašai:

Atvirkštinis (rusų–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... rdziai.pdf

Atvirkštinis (vokiečių–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_karaliauciaus(vok_liet).pdf

Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... udijos.pdf

Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... tvijos.pdf

Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... nkijos.pdf

Karaliaučiaus srities vietovardžiai
(lietuviški, vokiški, rusiški)

(interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

http://townames.cartodb.com/viz/6e5d303 ... 8134730562

Administracinis suskirstymas, 1928 m.

Parapijų centrai
Apskričių centrai
Kiti vietovardžiai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Vienuolis

Pranešimo tema: Re: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje)

Parašytas: 09 Bir 2014 17:43

Užsiregistravo: 05 Kov 2012 10:15
Pranešimai: 14
Miestas: Vilnius

Paskelbtas Karaliaučiaus srities vietovardžių GIS žinyno pristatymas su turinio apibūdinimu, duomenų bazės pavidalo aprašymu, žinių šaltinių išvardinimu ir paaiškinimais, galop su Disq.us atsiliepimais, svarstymais. Pristatymo vieta internete:
http://on.lt/karaliauciaus-srities-vietovardziai

Kas žinote svarbesnį istorinės kalbotyros darbą per visą Sąjūdžio Lietuvos 25-metį?

*******************************************************************

Karaliaučiaus srities vietovardžiai

Noriu praneši iš įvairių šaltinių neseniai baigęs surinkti istorinius Mažosios Lietuvos georeferencinius duomenis į vieną GIS žinyną.

Žinyną sudaro dabartinės Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg, seniau Koeningsberg, Kauningarbs, lotyniškai Regiomons) lietuviški vietovardžiai bei jų vokiškos ir rusiškos atmainos.

Karaliaučiaus srities vietovardžiai

Šiame atnaujintame rinkinyje dabar yra apie 3830 gyvenviečių bei 590 upių, kiekviena jų dviejų arba trijų kalbų pavidalais.

Vokiški Karaliaučiaus srities vietovardžiai kito, tad juos aprašant teko pasirinkti laiko ruožą. Išsirinkau 1928 metus, kadangi po jų prasidėjo palaipsnis vietovių pervadinimas vokiškai. Vokietinimas ypač įsismarkavo 1938 metais, kai vienu mostu buvo panaikinti visi dar likę baltiškos kilmės vietovardžiai.

Pastangų sudaryti istorinės raidos žemėlapį būta ir anksčiau, bet žymiai mažesne apimtimi ir ne visomis kalbomis.

Rinkdamas žinias iš daugelio vietų, rėmiausi septyniais pagrindiniais šaltiniais:

Vincas Vileišis: „Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje ligi didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje su žemėlapiais“, knyga išleista 1935 metais Kaune.

Povilas Kušneris: „Etninės teritorijos ir jų ribos“ (Павел Иванович Кушнер (Кнышев): Этнические территории и этнические границы) 1951 metais Maskvoje, TSRS Mokslų akademijos leidykloje.

„Karaliaučiaus srities gyvenvietės. Glaustas žinynas“ (Населённые пункты Калининградской области. Краткий справочник) 1976 m. Karaliaučiuje.

Manfredas Švarcas: „Rytų Prūsijos vaizdų archyvas“ (Manfred Schwarz: „Landsmannschaft Ostpreußen“ e.V.) internete su žemėlapiais. Ypač padėjo pateiktas vietovardžių sąrašas.

GOV (das Genealogische OrtsVerzeichnis) — Kompiuterinės genealogijos draugijos GenWiki projektas. Šio talkos žinyno kūrėjai (net ir vokiška „Vikipedija“) nustebino savo drąsa ir įžvalgumu. Čia nesibaiminant yra nurodomos baltiškos daugelio vietovardžių etimologijos. Verta paminėti Karaliaučiaus kvartalų lietuviškus pavadinimus, o taip pat labiausiai į Vakarus nutolusį oficialiai pripažintą baltišką vietovardį — Kadagių ragą (Kaddighaken).

Labiausiai turiu padėkoti šviesaus atminimo Rimantui Lazdynui už ilgametį jo triūsą, perkeliant į internetą Rytų Prūsijos lietuviškus vietovardžius, iš pradžių dirbant „Vikipedijoje“, vėliau persikėlus redaktoriumi enciklopedijoje Lietuvai.lt. Jo pateikti vietovardžiai buvo pirmasis svarus indėlis šiai duomenų bazei sukurti.

Stengiausi nenutolti nuo vienintelio oficialaus dokumento iš turimų šaltinių — „Tradicinių lietuviškų vietovardžių“ sąrašo, kurį parengė Marija Razmukaitė, ir 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu patvirtinto Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Šiame sąraše yra apie 500 gyvenviečių, upių ir ežerų pavadinimų. Vis dėlto akivaizdžias klaidas ryžausi taisyti, antai kur vokiški Jurgaiten ir Jurgaitschen buvo transkribuoti į tokį patį vietovardį Jurgaičiai. Taip pat stengiausi rasti kuo tikresnius, pirminius vietovardžius, antai minėtame nutarime esančios gyvenvietės Balga autentiškesnis paliudytas pavadinimas yra Vandenava.

Sukaupus gyvenviečių pavadinimus, teko atidžiai atrinkti jų atitikmenis kitomis kalbomis ir susirasti tikslią jų vietą (geografines koordinates).

Pirmiausia rėmiausi prūsiškais 1:25000 mastelio (Messtischblatt TK 25) žemėlapiais, išleistais jau po 1938 metų, ir lyginau juos su rusiškais bei lietuviškais šaltiniais. Tada suregistravau GIS duomenų bazės pavidalu su techniniu aprašu. Linkiu smagaus žemėlapio naršymo!

Žinyne kol kas tik gyvenvietės. Kalnų, klonių, girių vardus, upių, ežerų, salų, įlankų ir kitus svarbius vandenvardžius dar teks įtraukti ateityje.

Rimantas Lamauskas

Į viršų

Vienuolis

Pranešimo tema: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (GIS žinynas)

Parašytas: 15 Rgs 2014 09:23

Užsiregistravo: 05 Kov 2012 10:15
Pranešimai: 14
Miestas: Vilnius

Mažosios Lietuvos vietovardžių GIS žinynas

Net 2873 Karaliaučiaus srities gyvenviečių vardai (ойконимы Калининградской области) keliomis kalbomis, „jautriame“ žemėlapyje, KML duomenų bazėje, su žinių šaltiniais ir svarstymais:

http://www.townames.com/

http://townames.carto.com/viz/94ce426a- ... /embed_map

https://townames.cartodb.com/api/v2/sql ... 20de_names

Paveikslėlis

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 18 Lie 2015 23:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 18 Lie 2015 23:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Labguva - Labiau - Полесск

Labiau - это онемеченное исконное литовское название Labguva.

Происходит от слов "labas" - "хороший"
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/L/labas

и "guvus" - "быстрый, шустрый"
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/g/guvus ).

Сначала немцы его называли Labegowe, позже Labigow, с 1300 г. переименовали в Labiow, а с 1420 г. в Labiau, Labiaw
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0 ... 1%81%D0%BA

Geschichte
https://de.wikipedia.org/wiki/Polessk

Labiau nordöstlich von Königsberg am Südufer des Kurischen Haffs auf einer Landkarte von 1910.

1258 Labegowe moter
1261 in terra Labigow
1300 Labigow/ Labiow
1420 Labiau/ Labiaw

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 18 Lie 2015 23:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Įsrutis - Insterburg - Черняховск

Инстер-бург - это онемеченное литовское название Инсрутис (Įsrutis)
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%AEsrutis_%28miestas%29
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A7%D0 ... 1%81%D0%BA

Город расположен в месте, где, сливаясь, реки Инструч и Анграпа образуют исток реки Преголи. И все эти три названия рек - литовские. :)

Названия эти дало местное литовское племя надрувяй. Другое литовское племя, жившее рядом, было скальвяй. Когда крестоносцы завоевали южнее жившие прусские племена, они затем захватили и земли надрувяй и скальвяй.

Они и сформировали литовское население Малой Литвы, то есть той части этнической Литвы, которая попала во власть крестоноского-немецкого государства с названием Пруссия, а позже в Германскую империю.

Однако их потомки и сейчас живы, и хотя сейчас большинство из них говорят на немецком и живут в Западной Германии (после WW2 почти всех местных литовцев или угнали в Сибирь, или они успели отступить с немецкой армией, а те, кто остался, все равно были вынуждены уехать в Германию), но старшее поколение все еще умеет говорить на литовском языке.

P.S. Иммануил Кант по линии отца не немец, а литовец. Это доказано.

У Канта отец литовец - его прадед Рихард Кант (Rikardas Kantvainis) жил в Прекуле (в Жямайтии), и вообще не знал немецкий.

И его родители, и сам Кант свободно говорили на литовском языке, а со своими родственниками в Жямайтии и Курше он переписывался на литовском языке.

Его некоторые письма сохранились.

Немцем он считался не по национальности, а как гражданин Пруссии (государства, которое в его время считалось немецким).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 19 Lie 2015 14:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Активисты Калининграда/Kaliningrad activist (Russia)
https://www.facebook.com/groups/1405689 ... ment_reply

Kęstutis Čeponis

Любой город возникает от поселка, ну а историки во всем мире считают "днем рождения" города его первое упоминание в письменных источниках.

Первое упоминание Labaguva в хрониках крестоносцев в 1258 г. - Labegowe.

P.S. Название поселка происходит от названия речушки Labaguva. И оно очень древнее.

Названий рек Laba (Лаба) (то есть "хорошая" река), или имеющим это слово в названии, очень много во всем древнем ареале проживания балтских (летто-литовских) племен - от современного Берлина (в Литве до сих пор несколько деревень с названием Berlynas) и Варшавы (ее исконное ятвяжское название Варжува) до современной Москвы (галиндской Мазгавы) и Курска (древнее название Куряй).

Добавлю, что одной из форм геноцида ООН признало этноцид - то есть замену исконных исторических местных названий (этнонимов, топонимов и гидронимов) после завоевания и колонизации новыми "новоделами".

В Пруссии и Малой Литве этноцид проводился практически с самого начала захвата этих земель немецкими войсками в 13 веке.

Конечно не в такой степени как в 1938 г. и в 1946 г., но тоже достаточно масштабный.

---- Виктор Матвеев Любое деяние считается преступление только после вступления в законную силу решения соответствующей судебной инстанции. ---

Не совсем так.

Геноцид и его одна из форм - этноцид - как деяние давно уже признаны преступлением.

А разного рода судебные инстанции определяют кто именно совершил это преступление, то есть называет конкретных преступников.

Кроме того этноцид и геноцид (в различные периоды истории) в Пруссии и Малой Литве давно уже осуждены разными судебными инстанциями и Литвы, и Германии.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 20 Lie 2016 21:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Вот короткий словарь местных названий:

литовский оригинал - онемеченный вариант - русский новодел
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... tovardziai

русский новодел - литовский оригинал - онемеченный вариант
http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidinia ... si%C5%A1ki

В Польше, Беларуси и т.д.
Atvirkštiniai baltų etninių žemių lietuviškų vietovardžių sąrašai:
http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/ ... tovardziai

Немецкая форма - литовский оригинал
Atvirkštinis (vokiečių–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... s(vok_liet).pdf
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... s(vok_liet)

Русская форма - литовский оригинал
Atvirkštinis (rusų–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... rdziai.pdf
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... tovardziai

Интерактивная карта Восточной Пруссии
INTERAKTYVUS RYTŲ PRŪSIJOS ŽEMĖLAPIS II
http://www.prusija.lki.lt/

Изменения границ
Sienų kaita
http://www.prusija.lki.lt/S_1.html

Названия и места населенных пунктов (на литовском, немецком, русском и польском)
Vietovių pavadinimai ir vietos (lietuvių, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis)
http://www.prusija.lki.lt/V_1.html

Интерактивная карта Восточной Пруссии
Создатель Rimantas Lamauskas
http://on.lt/karaliauciaus-srities-vietovardziai

**************************************************

Добавлю, что местные литовцы в своих книгах и разных надписях, в том числе и на кладбищах, использовали готический шрифт, как и все другие жители Прусского Государства.

Во вторых, в 1938 г. по приказу Гитлера во всей Пруссии - и Восточной (то есть Малой Литве), и Западной (то есть в окрестностях Данцига, историко-этнической Пруссии) - все древнепрусские и древнелитовские названия населенных пунктов были заменены на немецкие.

Тоже самое сделали и москальские-совдеповские колонисты в Восточной Пруссии после 1946 г.

Мы, когда возвратим эту, временно оккупированную Совком-РФ, литовскую землю, возвратим и всем местным поселениям, городам, рекам и озерам их исконные летто-литовские названия.

Их официальный список нашими языковедами и историками у нас давно уже составлен.

„Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai: jų kilmė ir reikšmė“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 1997
http://alkas.lt/wp-content/uploads/2017 ... 50x350.jpg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

Parašytas: 17 Vas 2017 21:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

http://alkas.lt/2017/02/17/v-silas-mazo ... ardu-byla/

Vytautas Šilas, http://www.alkas.lt
2017 02 17 07:45

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi.

Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio.

Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus.

Žvelgiant į istoriniuose šaltiniuose (Vokiečių-kryžiuočių ordino kronikose, bažnytinėse knygose ir žemėlapiuose) įrašytus vokiškomis galūnėmis „padabintus“ baltų (lietuvių ir vokiečių ordino išnaikintų prūsų) žemės vardus, jie vėl ir vėl tarsi atgyja ir pasako, kas buvo autochtonai, senieji Mažosios Lietuvos gyventojai, o kas kolonistai ir jų palikuonys.

Taip jau buvo – keitėsi kartos, o baltų žemės vietovardžiai ir vandenvardžiai gyvavo ir nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o tuo labiau, slavai.

Toponimai dažnai yra vienintelė medžiaga etnogenezės klausimams spręsti, t. y. tautų ir jų genčių kilmei, jų raidai nustatyti, atsakyti, kas nuo seno čia gyveno, kas buvo vietinės kultūros turėtojai.

Todėl vietovardžių išsaugojimo svarbą yra akcentavęs mūsų toponimikos tėvas K. Būga, vadinęs juos „žemės kalba“, ir toponimikas A. Vanagas.

Dėl to, kad Karaliaučiaus kraštas yra baltų etninė žemė, vokiečių istorikams ir kalbininkams jokių abejonių nekilo iki pat XIX a. pabaigos.

Antai, kalbotyrininkas ir archeologas, Karaliaučiaus universiteto prof. Adalbertas Becenbergeris buvo nustatęs kalbinę lietuvių-prūsų vietovardinę ribą, ėjusią maždaug Deimenos ir Unguros upėmis (A. Bezzenberger. Die litauisch-preussische Grenze // Altpreussische Monats-schrift. Koenigsberg, 1882. Nr. 19, P 651-655).

Jis apie tai sprendė pagal vietovardžiuose slypinčius prūsų sandus garbis, kaimis, ape - ir jų lietuviškus atitinkmenis kalnas, kiemas, upė.

Gi, sprendžiant iš bažnyčių, kuriose XVI-XVII a. ir vėliau buvo sakomi lietuviški pamokslai, istorijos žinome, kad lietuvių kalbos salos dengė ir prūsiškąją Karaliaučiaus krašto dalį.

1919 m. Versalio sutartimi Vokietija atsisakė Klaipėdos krašto ir jį perdavė administruoti Antantės narei Prancūzijai. Po 1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto sukilimo akcijos ši šiaurinė Rytprūsių dalis įsiliejo į Lietuvos valstybės sudėtį.

Lietuva ir Vokietija pasirašė „Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sienos dalykams sutvarkyti“.

Ji „sudaryta dviem lietuviškais ir vokiškais originalais Berlyne 1928 metų sausio 29 dieną (vokiškame originale: in Berlin)“.

Abejuose originaluose remtasi tarptautine praktika laikytis savo kalbų vietovardžių ir vandenvardžių rašymo tradicijų.

Cituojame:

„[…] pažymėta siena per pasienio tiltus ties Eitkūnais, Širvinta ir Tilže (vok.: bei Eydtkuhnen, Schirwindt und Tilsit). Muito atžvilgiu leistos prieplaukos Nemuno ir Rusnės upėse (vok.: am Memel und Russtrom) Vokietijos šone: Šilėnai, Trapėnai, Ragainė, […] (vok.: Schillehnen, Trapönen, Ragnit, …)“.

Tai turėtų būti akstinas mūsų diplomatams laikytis savo raštuose ir dokumentuose lietuviškos, o ne primestos rusiškos toponimikos.

Senieji vietovardžiai yra iš kartos į kartą perduodamas dvasinis paveldas ir paprastai mažai keičiasi net ir kintant tautinei gyventojų sudėčiai.

Atėję į valdžią šovinistai naciai (nacionalsocialistai) pamatė, jog Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais.

Naciai griebėsi falsifikacijų. 1933 metais iš lėto prasidėjo pavienių Mažosios Lietuvos vietovardžių germanizavimas.

Nepatenkintas jo mastu, nacių partijos gauleiteris Rytprūsiuose ir Rytprūsių oberprezidentas Erichas Kochas 1936 metais paliepė rauti viską, kas dar lietuviška (Rottet aus, was litauich ist).

Jis nurodė Prūsijos mokslo ir švietimo ministerijai parengti ne vokiškai skambančių vietovardžių pakeitimus. Ministerija suformavo „Rytų Prūsijos svetimų kalbų vietovardžių suvokietinimo“ ekspertų komisijas.

1938 m. liepos 16 d. įsaku apie 60 % senųjų lietuviškų, iki tol tik ap-vokietintų, Karaliaučiaus krašto vietovardžių buvo pakeista į vokiškus.

Antai, Stalupėnai – Stallupönen, kuriuose kantoriavo mūsų Kristijonas Donelaitis, virto Ebenrode.

Kalbininko Pilypo Ruigio Valtarkiemis – Walterkehmen (čia K. Donelaitis svečiavosi) virto Grosswalterdorf, o kito kalbininko Kristijono Milkaus (jis paskelbė pirmąją ištrauką iš K. Donelaičio „Metų“) Pilkalnis – Pillkalen virto Schlossberg.

Šilėnų – Schillehnen miestelis, kurio apylinkėse tautosakininkas Vilius Kalvaitis užrašė daug lietuviškų dainų, tapo Schillfelde.

Tokioje vietovardžių pervardinimo komisijoje teko, deja, dirbti ir Vydūno bendraminčiui kalbininkui Viktorui Falkenhanui.

Tiesa, kai kuriuos krašto vietovardžius jam pavyko „išgelbėti“, įtikinus komisiją, kad tai ne lietuviški, o prūsiški vietovardžiai (gauleiteris E. Kochas buvo tikras, kad prūsai buvo germanų gentis).

Iki 1938 metų Tolminkiemio bažnytkaimis oficialiai turėjo apvokietintą Tollmingkehmen vardą. Jis irgi neišvengė pervardinimo vajaus ir buvo perkrikštytas visgi atpažįstamu Tollmingen vardu.

Upių vardų naciai nekeitė!

1945 metų gegužės mėnesį antihitlerinės koalicijos valstybės šventė karo su naciais pabaigą. Tuo karas Karaliaučiaus krašte nesibaigė. Mat tęsėsi civilių gyventojų genocidas, o netrukus prasidėjo karas ir prieš gyventojų vartojamus toponimus…

1945 m rugpjūčio 2 d. Potsdamo konferencijos sprendimu Raudonosios armijos užkariautas „Karaliaučiaus miestas ir gretimos apylinkės“, iki „būsimos Taikos konferencijos“ (ne „50-čiai metų“, kaip kalbama) buvo perduoti administruoti Sovietų Sąjungai.

1946 m. žiemą J. Stalinas pasiūlė, jau antrą kartą, A. Sniečkui „imti Kenigsbergą“.

Sniečkaus aplinkoje kilo panika: „Lietuvai gresia Karaliaučiaus krašto prijungimas!“.

Tarpininkaujant M. Suslovui, Sniečkus šios žemės atsisakė.

Nei materialinis, nei juo labiau dvasinis Mažosios Lietuvos gyventojų paveldas – vietovardžiai, Sniečkui ir jo parankiniams nerūpėjo. Rūpėjo jų pačių išlikimas valdžioje.

Tik po 1946 metų žiemos pagrindinės Mažosios Lietuvos dalies – Karaliaučiaus krašto likimas buvo nuspręstas.

1946 m. balandžio 7 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo suformuota Kenigsbergo sritis (t.y. Karaliaučiaus sritis) ir perduota net už dviejų sovietinių „sąjunginių“ respublikų (Lietuvos ir Baltarusijos) nutolusiai Rusijos Sovietinei Federacinei Socialistinei Respublikai (RSFSR).

Kitu tos pačios institucijos liepos 4 d. įsaku srities centras, Karaliaučiaus miestas, buvo pervardintas Kaliningradu neseniai mirusio Stalino sėbro M. Kalinino garbei.

Taigi, vos pabuvęs Kenigsbergo sritimi, Karaliaučiaus kraštas tapo Kaliningrado sritimi.

Karaliaučiaus kraštui perėjus RSFSR jurisdikcijai, jo vietovardžiais „rūpinosi“ jos Aukščiausiosioji Taryba.

Ji politiškai motyvuotais 1946, 1947 ir 1950 metų įsakais „Apie Kaliningrado srities gyvenamųjų vietovių pervardijimą“ keitė krašto vietovardžius ir net vandenvardžius į išgalvotus rusiškus.

O juk Karaliaučiaus krašto (taip pat ir visos Rytų Prūsijos) vietovardžiai buvo čia gyvenusių žmonių kartų intelektinė nuosavybė.

Ką gi, naciai (nacionalsocialistai) ir bolševikai buvo to paties kirpimo broliai. Vieni iš kitų mokėsi, vieni kitus pralenkdami. Naciai perėmė iš bolševikų koncentracijos stovyklų (lagerių) praktiką. Bolševikai – vietovardžių falsifikavimo praktiką.

Anot akademiko dr. Zigmo Zinkevičiaus, elgtasi taip, tarsi čia būtų buvusi jokios istorijos neturėjusi negyvenama žemė.

Visgi, užsimojus prieš viską, kas „vokiška“, imta „trinti“ net vandenų vardus.

Šitaip buvo padarytas didžiulis nusižengimas visai Europos kultūrai, ypač keičiant seniausio vietovardžių sluoksnio – upių ir ežerų vardus į naujus: antai, upės Rominta – Rominta virto Krasnaja, Gilija – Gilge – Matrosovka, Eimenis – Eymenis – Uljanovka, Auksinė – Auxinne – Golubaja, Arga – Arge – Zlaja, o Ameita – Omet – Železnodorožnaja.

Stambiųjų Karaliaučiaus krašto miestų vardai buvo sugalvoti Maskvoje, o miestelių ir gyvenviečių vardus „kūrė“ iš kariškių sudarytos Kaliningrado srities civilinių reikalų valdybos komisijos nariai.

Pakeista viskas, kas įmanoma.

„Išliko“ tik du vietovardžiai. Žiliai (vok. Szillen) pakito į Žilino, o Dumnava (vok. Domnau) į Domnovo.

Mano pagirtas ordinuotas rusų pulkininkas noriai paaiškino, kad tai jo, tokios komisijos nario, nuopelnas – buvęs vietovardis jam pasirodęs gan slaviškas…

Tuo metu istorikas prof. Povilas Pakarklis bandė kaip nors taisyti padėtį ir parašė laišką Rusijos Federacijos Ministrų tarybai, siūlydamas kelias pataisas vietovardžių pervardinimo projektui „su tikslu išsaugoti senuosius lietuviškus pavadinimus“. Tokio dvasinio paveldo apsaugos poreikis visada išlieka aktualus.

„Atsižvelgta“ buvo tik į dvi profesoriaus pataisas.

Vėluva, kurią prof. P. Pakarklis kildino iš „vėliavos“ (iš tikro, vardas kildinamas iš „vėlės“) gavo Znamensko vardą (rus. Zanamia – vėliava). Naujieji Kuršiai, pateikti kaip „Naukuriai“ ir paaiškinti, kad tai naujakuriai, gavo Pionerskij vardą…

Beje, siūlymų sąraše Tolminkiemio kažkodėl nebuvo, bet buvo siūloma nekeisti ir palikti ramybėje Ragainę.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo Ragainė 1947 m. Rusijos įsaku tapo Nėmanu.

Šio įsako kūrėjų neliko nepastebėtas ir Donelaičio Tolminkiemis. Jam suteiktas Čistyje prūdy vardas.

Matyt, kareiviškoje „vietovardininkų“ komandoje būta stropaus rašytojo Levo Tolstojaus gerbėjo; gretima Trakėnų gyvenvietė irgi gavo „tolstojišką“ – Jasnaja poliana vardą.

Iš neramios sovietinės Lietuvos pusės nebūta jokios reakcijos – tylėjo ir partinis, ir nepartinis blokas.

Lietuvos kalbininkai į ekspertus nesisiūlė.

Dėl vietovardžių visi tylėjo net tada, kai Sniečkui dar esant gyvam, Maskvoje 1964 metais buvo iškil-mingai paminėtos Kristijono Donelaičio 250-osios gimimo metinės.

Senuosius Karaliaučiaus krašto žemės ir vandenų vardus užkonservavo istoriniai žemėlapiai, juos būtų galėję išlaikyti ir vietos gyventojai.

Bet juk 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Karaliaučiaus srities“.

Taip buvo „įteisintas“ užkariautos teritorijos gyventojų etninis valymas (beje, tuomet nieks jų, Vokietijos piliečių, į vokiečius ir lietuvius neskirstė).

Iki 1951 m. gegužės mėnesio visi dar likę gyvi 102 tūkstančiai vietos gyventojų buvo deportuoti iš savo vietovardžių jau netekusio krašto…

Taip jau yra – visi didieji užkariautojai siekė deformuoti ar net visai ištrinti istorinę okupuotų tautų atmintį, kad joms nieks neprimintų jų saitų su praeitimi.

Tam „išvalytoje“ nuo vietos gyventojų Karaliaučiaus teritorijoje buvo „ištrinti“ ir tradiciniai vietos vardai. Tikėtasi, kad taip čia niekas nebeprimins nutylimos lietuviškos ir prūsiškos Karaliaučiaus krašto praeities.

Vietovardžių keitimą užkariautoje teritorijoje reikia traktuoti kaip karo nusikaltimą: Hagos ir Ženevos konvencijos draudžia ne tik vietos gyventojų deportaciją, tyčinį religijos, švietimo, istorijos objektų naikinimą, bet ir įžeidžiantį, žeminantį elgesį vietos gyventojų atžvilgiu, o juk autentiškų žemės vardų falsifikavimu jie pažeminami, nuslėpiama tikroji jų krašto istorija.

Nemanau, kad atvykėliai, kuriems senieji krašto vardai buvo svetimi, susigyvenę su išgalvotais, jokio ryšio su šiuo kraštu neturinčiais vardais, nepajuto sovietinio realizmo krūvio ir yra laimingi. Juk, sakoma, nevykę, neteisingi vardai užprogramuoja jų turėtojus gyvenimo nesėkmei. Juo labiau – su blogį nešančiu karu susiję vardai.

Ką liudija senieji Mažosios Lietuvos vietovardžių klodai?

Jie primena tolimos praeities gyvenimą.

Palyginkite, kokie iškalbūs yra tradiciniai lietuviški vietovardžiai ir kokie beprasmiai yra išgalvoti jų atitinkmenys.

Išdagai-Ischdagen (išdegusi miško vieta) – Lermontovo; Opšrininkai – Abschernincken (gyveno opšrų – barsukų medžiotojai) – Krasnoarmeiskoje (raudonarmietiškiai); Romava – Romau (šventovė) – Rovnoje (lygioji); Perkūniškiai – Perkunischken – Perekriosnoje (kryžminiškiai); Šventiškiai – Schwentischken (šventa vieta) – Pugačiovo (baugalas, Pugačiovas); Žemaitkiemiai – Szamaitkehmen (žemaičių kaimas) – Šossejnoje (plento gyvenvietė).

Pirmą kartą rimtai apie senųjų vardų sugrįžimą užsiminta 1988 metais, jau Gorbačiovo „perestrojkos“ (pertvarkos) laikotarpiu.

Tuomet dešimt sovietinės Lietuvos kultūros veikėjų parašė laišką SSRS Rašytojų sąjungos laikraščiui „Literaturnaja gazeta“ (išspausdinta Nr.37).

Publikacijoje „Gyveno Tolminkiemyje“ buvo rašoma:

„Kažin ar atsiras naujų žodžių, kad papasakojus, ką lietuviui reiškia Donelaitis […]. Tos vietos, kuriomis vaikščiojo poetas, nedidelė bažnyčia, kurioje jis tarnavo ir kurioje jis buvo palaidotas – yra šventa vieta kiekvienam lietuviui, kiekvienam branginančiam bendrąjį kultūrinį palikimą sovietiniam žmogui. Lietuvis važiuodamas į ekskursiją niekuomet nepasakys „važiuoju į Čistus Prudus“ o tik – „vykstu į Tolminkiemį“ […]. Tolminkiemis turi likti Tolminkiemiu […]. Šio vardo atstatymas bus vienas iš svarbiausių pasiruošimo 275-osioms didžiojo poeto metinėms momentu“.

Laišką pasirašė kultūrininkai J. Avyžius, J. Baltušis, D. Banionis, M. Sluckis, A. Inozemcevas, A. Maldonis, J. Ivanovas, V. Martinkus, L. Ozerovas, V. Petkevičius.

Jų laiškas Sovietų Sąjungos valdžios Maskvoje nesugraudino.

Poetas buvo pagerbtas Donelaičio draugijos pirmininko (ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nario (MLRT)) Napoleono Kitkausko rūpesčiu organizuotoje talkoje pasodinus 275 ąžuoliukus jo gimtuosiuose Lazdynėliuose-Lasdienellen.

Donelaičio metai tapo dar ir Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo metais.

Beje, rusiško vardo Donelaičio gimtinė nebuvo gavusi, nes jo kaimelio po karo visai nebeliko…

Tik deklaravus Lietuvos nepriklausomybės atstatymą Mažosios Lietuvos žemės vardai ėmė kilti naujam gyvenimui.

1990 m. gruodžio mėn. 11 d. Vilniaus miesto Tarybos Prezidiumo nutarimu, Mažosios Lietuvos vietovių ir iškiliausių to krašto kultūros veikėjų vardais imta vadinti naujai statomo Vilniaus miesto Pilaitės rajono gatvės.

Tarp pirmųjų – Vydūno, M. Mažvydo, I. Kanto, Karaliaučiaus, Tolminkiemio, Įsruties gatvės.

Remtasi tais pačiais metais net 30 tūkst. egzempliorių tiražu išėjusiu Vytauto Šilo ir Henriko Samboros enciklopediniu vadovu „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai”.

Dabar jau daugiau kaip pusė Pilaitės gatvių, alėjų yra siejamos su Mažąja Lietuva. Tokių gatvių rasime ir kituose Lietuvos miestuose.

1992 metais užsienio kolegų dėmesį į sovietinės Rusijos įvykdytą savivališką Karaliaučiaus krašto vietovardžių pakeitimą atkreipė akademikas dr. Zigmas Zinkevičius (Linguistica Baltica).

1993 m. visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų Taryba nusiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Brazauskui, LR Seimo Pirmininkui Č. Juršėnui, Ministrui Pirmininkui A. Šleževičiui, užsienio reikalų ministrui P. Gyliui Memorandumą, patardama siūlyti Rusijai atstatyti nematerialiosios kultūros paveldo palikimą – autentiškus Karaliaučiaus krašto vardus.

Bene vienintelis kartas, kai Lietuva oficialiai kreipėsi į tarptautines organizacijas Mažosios Lietuvos žemės ir vandenų vardų klausimu, buvo 1994 m. Europos Tarybos (ET) sesija.

Tuomet Lietuvos Seimo delegacijos narys Vytautas Landsbergis pateikė ET svarstymui rezoliucijos projektą, kuriame buvo siūloma atstatyti senuosius Karaliaučiaus krašto vietovardžius.

Jį pasirašydami parėmė 25 Europos valstybių parlamentarai.

Pasiūlymas Rezoliucijai (Motion for a Resolution), 1994 m. gruodžio 4 d. dokumentas Nr. 7185, teigė:

„1. Europos Taryba pareiškia, kad hidronimai ir toponimai, iki XX šimtmečio saugoję etninę kultūrinę atmintį, yra svarbiausiojo Europos kultūros palikimo dalis, kurį reikia išsaugoti ateičiai.

2. Dažnai tai nebuvo daroma arba šis palikimas buvo specialiai naikinamas, keičiant kaimų ir miestų, netgi upių ir ežerų pavadinimus, o visi jie yra ypač vertingi dinamiškoje ir tolerantiškoje Europoje, kaip dabartinės ir praeities Europos įvairovės liudytojai.

3. Totalitariniai režimai juos naikino ypatingai žiauriu būdu. Karaliaučiaus žemė išsiskiria iš kitų tuo, kad joje buvo visiškai sunaikintas toponiminis-kultūrinis palikimas.

4. Europos Taryba ragina šioje žemėje gyvenančius žmones, taip pat administracines įstaigas pamąstyti apie naujas galimybes atkurti baltiškuosius ir germaniškuosius pavadinimus vietovių, kuriuose totalitarinis sprendimas paneigė Europos tradicijas ir ilgalaikį palikimą.“

Deja, pasiūlymas, nors ir daugelio pastebėtas, liko pasiūlymu ateičiai.

Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, V. Ladsbergio pasiūlymo, atrodo, dar nepakartojo.

Karaliaučiaus eksklavo sovietinės toponimikos vartojimo ir išsaugojimo šalininkai (o tokių dar yra) teigia, kad kai kuriuose „jos varduose buvo įamžintas Didžiojo Tėvynės karo didvyrių atminimas“ ir todėl jų keisti nevalia (beje, Tolminkiemiui buvo numatytas tokio didvyrio Kožedubo vardas, bet Maskvoje kažkas kažką supainiojo ir Tolminkiemis tapo Čistais prūdais).

Liūdna, kai prioritetas teikiamas karo žmonėms, tačiau ir kare žuvusiųjų palikuonims nėra lengva susigaudyti, kur iš tikrųjų žuvo ar palaidotas jų artimasis, juk dokumentuose figūruoja vietovardis, kurio rusų vartosenoje seniai nebėra.

Sovietinės praeities poveikis dabartinės Rusijos sąmonei, jos žmonių mentalitetui tebėra juntamas… Sovietmečiu buvo įprasta viešai vartoti susovietintus Donelaičio žemės vardus.

Iš tos epochos atėję mūsų politikai ir dabar dažnai Vydūno Tilžę ima ir pavadina Sovietsku, o Mažvydo Ragainę – Nėmunu. Tiesa, dar neteko girdėti, kad jie ir Donelaičio Tolminkiemį vadintų rusiškai – Čistyje prūdai. Bent Tolminkiemis mums visiems liko Tolminkiemiu.

Iki sovietinės Karaliaučiaus krašto kolonizacijos ši žemė neturėjo nė vieno slaviško toponimo, o dabar jame nebeliko nė vieno lietuviško.

Sovietų valdžia atėmė iš mūsų etninius krašto vardus. Suprantama, jei mes patys nieko nedarysime, tai niekas jų ir negrąžins.

1997 m. rugsėjo 9 d. MLRT prašymu LR Seimo narys Stanislovas Buškevičius pasiūlė Seimui įteisinti tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimą periodinėje spaudoje, visose mokslo ir gyvenimo srityse.

1998 m. lapkričio 12 d. LR Seimas priėmė Lietuvių kalbos komisijos statuso Papildymo įstatymą Nr. VIII-922, kuris teigė, kad „Valstybinė lietuvių kalbos komisija tvirtina lietuvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir savo nutarimu nustato, kokia tvarka įgyvendinamas šių vietovardžių vartojimas Lietuvos Respublikoje“.

Ilgai svarsčiusi, Kalbos komisija, užuot tradicininiams baltiškiems vietovardžiams suteikusi oficialių vietovardžių statusą, apsiribojo 1999 m. rugsėjo 30 d., rekomendavusi juos vartoti tik mokykliniuose (!) leidiniuose ir transporto eismo informacijoje.

Kitaip pasielgė LR Susisiekimo ministerija – ji jau po dviejų mėnesių nutarė pakeisti informacines kelio lenteles ir oficialias rodykles: į Tilžę, į Karaliaučių! Šaunuoliai!

2010 metų birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XI-878 „Dėl 2014 metų paskelbimo Donelaičio metais ir Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2010-2014 metų programos metmenų“.

Programoje, kurią parengė prie Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudaryta Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (pirmininkas Česlovas Stankevičius, pavaduotoja Dalia Teišerskytė) buvo numatyta kreiptis į UNESCO dėl 2014 metų paskelbimo tarptautiniais Kristijono Donelaičio metais.

O ar būta tuomet siekio, susigrąžinti Tolminkiemio vardą?

Deja, programa nenumatė daryti nieko, kad jis būtų atstatytas.

O juk Tolminkiemio vardo atstatymas galėjo būti svarbiausias didžiojo Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių paminėjimo įvykis, istorinio teisingumo atstatymo šauklys… Kitos tokios palankios progos gali tekti tektų ilgai laukti…

Supraskime, įkalbinti Rusiją elgtis civilizuotai ir grąžinti istorinius Karaliaučiaus krašto vandenų ir žemės vardus nėra taip paprasta.

Tačiau pradėkime nuo savęs – stenkimės į viešąją vartoseną susigrąžinti baltiškuosius vietovardžius, kalbėdami ir rašydami apie apie Donelaičio ir Vydūno žemę vartokime tik tradicinius lietuviškus, o ne sovietų primestuosius vardus.

Norėdami turėti geresnius santykius su kaimyne tapusia Rusija, juk negalime atsižadėti savo vardų…

2010-ais metais Lietuvos, o ir Karaliaučiaus srities visuomenės dėmesį, į Donelaičio žemę buvo atkreipusi Rusų stačiatikių bažnyčia (vadovas patriarchas Kirilas, Vladimiras Gundiajevas), pasikėsinusi perimti savo žinion Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų (Donelaičio bažnyčios ir klebonijos pastatus) Tolminkiemyje (jei oficialiai – Čistuose Prūduose!).

MLRT savo laiškuose UNESCO Pasaulio paveldo komitetui ir Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei (sureagavo nedelsdama!), Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir LR Pirmininkui Andriui Kubiliui pabrėžė, kad bet koks Tolminkiemio (!) memorialinio komplekso perdavimo rusų ortodoksų bažnyčiai svarstymas, artėjant lietuvių literatūros klasiko jubiliejui, žeidžia lietuvių tautinius jausmus, žemina mūsų orumą.

Donelaitį nuo ortodoksų tuomet išgelbėti pavyko…

Reikšmingu lietuvių kalbos mokslui Mažosios Lietuvos vardų šaltiniu ilgą laiką buvo lietuvininko kraštotyrininko Viliaus Kalvaičio sudaryta ir 1910 m. savo lėšomis Tilžėje išleista kraštotyrinė „Lietuviškų vardų klėtelė“ (apie 15 000 lietuviškų vardų bei pavadinimų – žmonių, gyvulių, kaimų, miestų, upių).

Dabar parankiniais šaltiniais, rimta paspirtimi išsaugant Mažosios Lietuvos vardus ir prikeliant juos naujam gyvenimui, tampa MLRT nario Algirdo Antano Gliožaičio 2013 m. išėjusi monografija "Mažosios Lietuvos žemė XVIII-XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose" ir kalbininkų Grasildos Blažienės, Veronikos Adamonytės, Jolantos Gelumbeckaitės ir Edmundo Trumpos sudarytas Interaktyvus Rytų Prūsijos V. Kalvaičio „Vardų Klėtelė“ 1910 žemėlapis (2014 m.).

Taip pat informacinis leidinys "Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos" (sudarė kalbininkės Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė (2002).
http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/ ... tovardziai

Dar pilnai nesuvoktos svarbos mums visiems yra 1997 m. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleistas tezauras „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai: jų kilmė ir reikšmė“, kuriame surinkti ir aptarti visi, kiek įmanoma, Mažosios Lietuvos ir Prūsos (prūsiškosios Mažosios Lietuvos dalies) vietovardžiai; jie pateikti kartu su istoriniais vokiškais bei dabartiniais rusiškais atitinkmenimis.

Šio didžiulio darbo autorius yra Montrealyje (Kanadoje) gyvenęs lietuvių kalbininkas prof. Vilius Pėteraitis.

Šios, panašiu kaip V. Kalvaičio „Lietuviškų vardų klėtelė“, nedideliu tiražu išleistos, knygos jau seniai nebėra knygy-nuose. Subrendo nauja karta, kuriai labai svarbu turėti savo rankose tą V. Pėteraičio Tezaurą.

Tuo labiau, kad šį etimologinio turinio Mažosios Lietuvos ir Prūsos vietovardžių žodyną turi tik nedaugelis bibliotekų – tai būtų dar viena priežastis parengti pakartotiną jos leidimą.

Ir patyrę istorinių vardų klastotojai kartkarčiais pakliūna į savo žabangas.

Prisiminkime istorinį kuriozą – 2005 metais Kaliningrado (!) miestas šventė savo 750 metų jubiliejų (į jį atvyko pats Putinas!). Iš tikrųjų tai buvo Karaliaučiaus miesto sukaktis, nes Kalinino „Gradui“ (miestui) tuomet tebuvo tik 59!

Malonu, kad pasisekė tą proga MLRT iniciatyva ir Lietuvos valstybės pastangomis pastatyti paminklą Karaliaučiaus miesto garbės piliečiui, pirmojo pasaulyje lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos“ sudarytojui (išėjo prieš 180 metų, 1825 m.), lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ publikuotojui, faktiškajam Karaliaučiaus universiteto rektoriui, Lietuviškojo seminaro direktoriui prof. Martynui Liudvikui Gediminui Rėzai.

Garbingasis Profesorius, autoritetingai pasipriešinęs anuomet prasidėjusiam lietuvių kalbos vartojimo ribojimui, savo darbuose rėmėsi ne tik krikščioniškąja morale ir lietuvių tautosakos klodais, bet ir tautos istorija.

Imkime iš jo pavyzdį – remkimės istorija ir mes (tikrąja, o ne išgalvota) – ji yra mūsų sąjungininkas!

Senųjų gyventojų duoti Mažosios Lietuvos upių ir vietovių vardai yra sergėtinas ir naudotinas mūsų tautos paveldas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

Parašytas: 17 Vas 2017 21:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Mažosios Lietuvos žemėlapis 1799 m.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

Parašytas: 11 Lie 2019 17:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... up_comment

Kęstutis Čeponis

Вот Кенигсберг - это на самом деле название, данное немцами прусско-литовской крепости Тванкста, когда крестоносцы ее захватили.

Но мы, когда возвратим эту, временно оккупированную Совком-РФ, литовскую землю, возвратим всем местным поселениям, городам, рекам и озерам их исконные летто-литовские названия.

Их официальный список нашими языковедами и историками у нас давно уже составлен.

1997 m. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleistas tezauras „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai: jų kilmė ir reikšmė“, kuriame surinkti ir aptarti visi, kiek įmanoma, Mažosios Lietuvos ir Prūsos (prūsiškosios Mažosios Lietuvos dalies) vietovardžiai; jie pateikti kartu su istoriniais vokiškais bei dabartiniais rusiškais atitinkmenimis:
http://alkas.lt/wp-content/uploads/2017 ... 50x350.jpg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla - Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 11 Lie 2019 17:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis

Дорожные указатели в Литве,
с названием Karaliaučius, а ниже Kaliningrad :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Ttradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas

Parašytas: 29 Gru 2020 23:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Tradiciniai lietuviški vietovardžiai

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Žvejų g. 14A, LT-09310 Vilnius. Įm. k. 188780533. Tel. (8 5) 272 3358.

Faks. (8 5) 272 5094. El. p. vlkk@vlkk.lt

http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/ ... tovardziai

Tradicinis vietovardis (egzonimas) – tai už šalies dabartinės teritorijos ribų esančio geografinio objekto pavadinimas, kurio forma nesutampa su oficialiąja ir adaptuota, bet yra savita nuo seno lietuvių kalboje įsigalėjusi, pvz., Balstogė (ofic. lenk. Białystok), Daugpilis (lat. Daugavpils), Breslauja (brus. Braslau).

Tradicinių vietovardžių sluoksnį turi visos kalbos, lietuvių kalboje daugiausia jų baltų etninėse žemėse.

Kalbos komisija atitinkamai patvirtino dab. Baltarusija, Latvija, Lenkija, Rusijos Kaliningrado srities tradicinių lietuviškų vietovardžių sąrašus. Sąrašai paskelbti leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), čia pridedamos rodyklės PDF formatu.

Pagal Kalbos komisijos patvirtintus bendruosius kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principus tradicinės formos išlaikomos visų šalių vietovardžių.

Kai kurie iš jų pažymėti Sostinių pavadinimų sąraše.

Atvirkštiniai baltų etninių žemių lietuviškų vietovardžių sąrašai:

Atvirkštinis (rusų–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nu ... rdziai.pdf

Atvirkštinis (vokiečių–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas
http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_karaliauciaus(vok_liet).pdf

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Vytautas Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla - Karaliaučiaus srities vietovardžiai (lietuviški, vokiški, rusiški) (interaktyviame žemėlapyje - GIS žinynas)

Parašytas: 01 Geg 2024 18:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Valentinas Juškevičius. Karaliaučiaus srities istorinių toponimų duomenų rinkinys

https://alkas.lt/2024/05/01/v-juskevici ... -rinkinys/

Valentinas Juškevičius, www.alkas.lt
2024-05-01

Laiško ištrauka, kuriame pirmąkart paminėtas Vilnius. Gedimino vardo užrašymas | autoriaus nuotr.

Skaitmeninį Karaliaučiaus srities baltiškų vietovardžių žemėlapį www.vietovardziai.lt pradėjau kurti prieš dvylika metų, 2012 m., kai gavau progą susipažinti su Europos Sąjungos (ES) institucijų reikmėms skirtu Europos vietovardžių duomenų rinkiniu GISCO STTL_V3 dataset of European Settlements. Šis rinkinys yra sukurtas ir palaikomas Eurostat’o (Europos Sąjungos statistikos tarnybos), o Lietuvoje jį galima rasti Statistikos departamento duomenų serveriuose.

Dirbdamas su Europos vietovardžiais aptikau, kad rinkinyje visai nėra baltiškų pavadinimų už Lietuvos ir Latvijos ribų. Taigi, šių pavadinimų bandžiau ieškoti kituose duomenų rinkiniuose, iš kurių reikėtų išskirti GeoNames.

Tai pirmasis geografinių pavadinimų rinkinys, jį pradėjo kurti vienas iš JAV vyriausybės departamentų iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai bene išsamiausias šių duomenų rinkinys pasaulyje.

Geografiniai pavadinimai yra suskirstyti pagal šalis. GeoNames rinkinyje pamačius tik kelis lietuviškus pavadinimus už Lietuvos ribų (Tilžė ir Gumbinė) buvo apmaudu…

Tačiau jų vien Karaliaučiaus srityje turėtų būti gerokai daugiau dėl čia kadaise gyvenusių prūsų ir lietuvių genčių. Ilgai nesvarstęs nusprendžiau pats užpildyti šią spragą.

Pasirinkau Karaliaučiaus sritį, nes ji buvo arti ir apibrėžta ribomis. Na, ir medžiagos tokiam darbui buvo pakankamai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vienintelis bandymas suteikti nors kiek oficialumo lietuviškiems pavadinimams už Lietuvos ribų yra „Tradicinių lietuviškų vietovardžių“ sąrašas, kurį parengė Marija Razmukaitė, o 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu patvirtinto Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Šiame sąraše yra apie 500 gyvenviečių, upių ir ežerų pavadinimų. Tačiau net ir čia, man atrodo, yra klaidų. Antai paminėti skirtingi vokiški pavadinimai Baltruschaiten ir Baltruschatschen buvo transkribuoti į tokį patį vietovardį – Baltrušaičiai. Susiradau portalą Lietuvai.lt („Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“), iš kurio paėmiau pirmuosius pavadinimus žemėlapiui.

Norėčiau paminėti Rimantą Lazdyną, šios enciklopedijos steigėją. Jis kruopščiai surinko pavadinimus, įvedė geografines koordinates ir viską paskelbė portale Lietuvai.lt. Pirmą kartą internete www.vietovardziai.lt paskelbus skaitmeninį žemėlapį, jame buvo 2 873 vietovių ir 500 upių pavadinimai (dabar yra beveik 5 125 vietovardžių ir 850 upių pavadinimų).

Dirbdamas rasdavau vis naujų ir naujų šaltinių: tai buvo seni žemėlapiai, knygos ir bažnyčių metrikos.

Netrukus susidūriau su dilema – kurį iš skirtingai užrašytų pavadinimų turėčiau vartoti skaitmeniniame žemėlapyje? Ir iš tiesų, laikui bėgant vokiški Karaliaučiaus srities teritorijos vietovardžiai smarkiai kito, tad juos užrašant teko pasirinkti laikotarpį. Išsirinkau patį seniausią XII–XIII a. klodą, nes jame baltiškumų yra gausiausiai.

Taip pat supratau, kad vis labiau tolstu nuo oficialaus sąrašo. Pasirinkti vietovardžiai vis labiau skyrėsi nuo įprastai vartojamų. Tuomet priėmiau sprendimą, kurio laikausi iki šiol. Matydamas šaltinyje paminėtą pavadinimą baltiška galūne (dažniausiai tai būdavo moteriškosios giminės galūnė), rinkdavausi būtent jį, nepaisydamas įprasto dabar vartojamo pavadinimo.

Kaip pavyzdį galėčiau nurodyti vietovardį Tolminkemé. Pavadinimas aptiktas keliuose senuose žemėlapiuose.

Dabar mes vartojame pavadinimą Tolminkiemis. Tačiau toks pavadinimas niekur neaptinkamas iki pat XX a. pradžios. Surinkus daug senų žemėlapių, kurių kopijas dažnai tekdavo pirkti archyvuose, atsivėrė visas germanizavimo proceso vaizdas. Antai XII – XIII a. dar galima aptikti negermanizuotų moteriškosios giminės baltiškų pavadinimų: Palweniké, Pobeta, Palwe, Alkayne, Jodeschke, kurie vėliau virto Palweniken, Pobetten, Palwen, Alkainen, Jodeschken.

Vokietinimas ypač įsismarkavo 1938 m., kai vienu mostu buvo pakeisti visi dar likę baltiškos kilmės vietovardžiai. Jie virto Palwendorf, Alkehnen, Jodingen ir kitais. Džiaugiuosi, kad didžiulį darbą yra atlikę vokiečiai Rytų Prūsijos entuziastai. Jie į internetą yra sudėję beveik visus Rytų Prūsijos vietovardžius, kada nors figūravusius istoriniuose šaltiniuose.

Vienas tokių portalų yra Rytų Prūsijos nuotraukų archyvas Bildarchiv Ostpreußen. Šiame portale naudojami pavadinimai yra įkelti iš knygos Geographisches Ortsregister Ostpreussen; Dietrich Lange; 2000; Königslutter. Tai tikras lobis baltiškumo paieškoms Karaliaučiaus srityje. Čia labai įdomiai atsispindi vietovardžių kaita laikui bėgant. Pavyzdžiui, vietovardis Krantas (Kranz); savo žemėlapyje vartoju patį lietuviškiausią pavadinimą iš paminėtų šiame portale:

Зеленоградск, Семноградск (nach 1945)
Cranz Kr. Samland, Ort (Feststellung der Schreibweise nach 1905)
Kranz (Namensänderung nach 1871)
Cranzkuhren (Feststellung der Schreibweise nach 1785)
Crantzkuhren (Namensänderung vor 1785)
Krantas (Namensänderung nach 1542)
Cranntz (Feststellung der Schreibweise nach 1540)
Crantz (Namensänderung um 1539)
Cranczen

Mano sukurtoje duomenų bazėje yra surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, taip pat Marijos Razmukaitės, Grasildos Blažienės veikalų. Mano panaudotų žemėlapių autoriai – Samuelis ir Janas Suchodolecai (Samuel, Jan Suchodolec), Geraras Merkatorius (Gerardus Mercator), Frydrichas Leopoldas fon Šrėteris (Friedrich Leopold von Schrötter) ir kiti.

Savo patarimais man padėjo doc. dr. Valdemaras Šimėnas, Vladas Palubinskas ir Rimantas Matulis.

Bendradarbiavau su Vokietijos genealogijos portalu GOV, žemėlapio OpenStreetMap lietuviška sekcija, portalu Lietuvai.lt ir kitais. Buvo pasinaudota apie 300 skirtingų šaltinių.

Taip pat noriu paminėti leidinį, labai pasitarnavusį rengiant žemėlapį – tai Daivos Deltuvienės monografija „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV–XVIII a. oikonimai“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006).

Knygoje kruopščiai surinktos taisyklės, kaip atpažinti vokiškai užrašytus baltiškus pavadinimus ir „atversti“ juos į lietuviškus.

Na, o čia pateikiu dažniausiai naudotų šaltinių dešimtuką, 2019-11-08:

1. Bildarchiv Ostpreußen; portalas; Geographisches Ortsregister Ostpreussen; Dietrich Lange; 2000; Königslutter; 2545 panaudoti vietovardžiai.
2. Karte von Ostpreussen und Litthauen … ca. 1 : 200 000, SBPK Kart. N 10227, 1730; žemėlapis; 246 panaudoti vietovardžiai.
3. Plan der Aembter Insterburg und Ragnit …ca. 1 : 214 000, J.Suchodoletz, SBPK Kart. N 11378, 1724; žemėlapis; 191 panaudotas vietovardis.
4. Teile der Ämter Fischhausen, Labiau, Memel, Ragnit, Schaaken, Tilsit … ca 1: 100 000, J.Suchodoletz, Hist. Staatsarchivs Königsberg; Signatur: XX. HA, A 10055; žemėlapis; panaudoti 103 vietovardžiai.
5. Particulaire Carte von dem in Königlich-Preusisch Lithauen gelegenen … SBPK Kart. N 11379, 1724; žemėlapis; 89 panaudoti vietovardžiai.
6. Die Besiedlung des Hauptamtes Insterburg 1525–1603; Otto Barkowski; 1928/1930; knyga; 71 panaudotas vietovardis.
7.Die Matrikel der Universität Königsberg; Die Immatrikulationen von 1657-1829; Georg Erlen; Duncker & Humblot; Leipzig; 1911/12; knyga; panaudoti 65 vietovardžiai
8. Die altpreussichen Ortsnamen; Georg Gerulis; Berlin; 1922; knyga; 62 panaudoti vietovardžiai.
9. Karte des Deutschen Reiches; KDR-100; Maßstab 1:100000; 1893; žemėlapis; 60 panaudotų vietovardžių
10. Mundart und Siedelung im nordöstlichen Ostpreussen; Otto Natau; Königsberg; 1937; knyga; 51 panaudotas vietovardis.

Dabar norėčiau parodyti, kokių galimybių mums atveria šis duomenų rinkinys analizuojant Rytų Prūsijos baltiškąjį vardyną. Šie pavadinimai yra laisvai prieinami internete. Jie paskelbti Geografinių informacinių sistemų (GIS) platformoje CartoDB. Iš puslapio townames.cartodb.com galima laisvai gauti GIS tipo duomenų bylas ir jas įsikelti į pasirinktą GIS aplikaciją.

Šiuo atveju naudoju nemokamą programą Quantum GIS Desktop 2.18. Ją pasitelkęs analizuoju duomenis naudodamas SQL (Structured Query Language „struktūrizuota užklausų kalba“) tipo užklausas. Jos leidžia išskirti tam tikras vietovardžių grupes pagal kokį nors vieną bruožą, pavyzdžiui galūnę, kuri baigiasi –schen (verčiant į lietuvių kalbą, tai būtų galūnė -čiai). Užklausą turėtumėme rašyti taip:

SELECT * from ktowns WHERE de_names like ‘%schen’

Karaliaučiaus srities vietovardžiai | V. Juškevičiaus nuotr.

Karaliaučiaus srities vietovardžiai | V. Juškevičiaus nuotr.

Rezultatas būtų žemėlapis, esantis paveiksliuko dešinėje pusėje viršuje. Šalia pateikti ir kiti įdomūs užklausų rezultatai.

Kitas pateiktas žemėlapis yra kelių SQL užklausų, pateiktų skirtingų šalių duomenų rinkiniuose apie Lietuvos valdovo Gedimino vardą, rezultatas. Norėjau sužinoti, kuriai geografinei zonai priklauso vardas Gediminas.

[img]Paminklas%20Gediminui%20Baltarusijoje%20ir%20Vilniuje%20|%20autoriaus%20nuotr.[/img]

Dabar šį valdovą savu nori matyti dalis Baltarusijos istorikų. Taigi, norėdamas būti objektyvus abiem pusėms, pavartojau lietuvių ir baltarusių vartojamus vardus Gediminas bei Гедымін. Taip pat užklausose pavartojau ir valdovo vardus, paminėtus Romos popiežiaus laiškuose bei pačio Gedimino laiškuose, siųstuose į Vakarų Europą. Laiškus popiežiui Jonui XXI Gediminas pasirašo vardu Gediminne (šaltinis „Gedimino laiškai“, S. C. Rowell, Vilnius, 2004).

Laiškuose, siųstuose į Liubeką, kviesdamas atvykti amatininkus ir pirklius į Vilnių Gediminas pasirašo vardu Gedeminni. Popiežius Jonas XXII iš Avinjono rašydamas laišką Prancūzijos karaliui 1323 m. vartoja vardą Gedeminne. Taigi, čia galime matyti rezultatą.

Laiško ištrauka, kuriame matosi vardo Gediminas užrašymas | autoriaus nuotr.

Na o čia įdedu laiško iškarpą, kuriuo paminėtas miestas Vilnius pirmą kartą. Laiškas rašytas 1323 metais, jame puikiai matomas Gedimino lotyniškas vardas Gedeminne. Jį taip įvardino raštininkai gyvenę Gedimino dvare.

Laiško ištrauka, kuriame pirmąkart paminėtas Vilnius. Gedimino vardo užrašymas | autoriaus nuotr.

Taip pat norėčiau pateikti pastabų dėl vienintelio oficialaus lietuviškų vietovardžių sąrašo, patvirtinto 1997 m. gegužės 29 d.

1. Abu vietovardžiai Baltruschaiten ir Baltruschatschen yra verčiami kaip Baltrušaičiai. Negalima vienodinti afrikuotų ir neafrikuotų pavadinimų, nes vakarinėje Karaliaučiaus srities dalyje afrikata tarp vokiškų pavadinimų visai neaptinkama.
2. Šiame sąraše sulietuvinti pavadinimai neišlaiko šaltiniuose vartojamos autentiškos formos:

Dabartinis vietovardis Gavrilovo sulietuvintas kaip Gavaičiai, o šaltiniuose randamas Gawaitté.
Dabartinis vietovardis Jantarnyj sulietuvintas kaip Palvininkai, o šaltiniuose randamas Palweninké.
Dabartinis vietovardis Jasnoje sulietuvintas kaip Kaukėnai, o šaltiniuose randamas Kaukené.
Dabartinis vietovardis Чистые Пруды sulietuvintas kaip Tolminkiemis, o šaltiniuose randamas Tolminkiemé.
Dabartinis vietovardis Lužki sulietuvintas kaip Kiautai, o šaltiniuose randamas Kewthe.
Dabartinis vietovardis Pograničnyj sulietuvintas kaip Dirveliai, o šaltiniuose randamas Dirwelis.
Dabartinis vietovardis Ozersk sulietuvintas kaip Darkiemis, o šaltiniuose randamas Darkehme.
Dabartinis vietovardis Ul’janovo sulietuvintas kaip Kraupiškas, o šaltiniuose randamas Krupiske ir t.t.

Įdedu žemėlapį kur pažymėtos visos Rytų Prūsijos parapijos vartojusios lietuvių kalbą savo bažnyčių metrikose ir ten paminėti vietovardžiai pažymėti aprašomame žemėlapyje. Viso buvo 14 tokių parapijų. Tuo tarpu Lietuvoje lietuviškai buvo rašoma tik Šiaulėnų (Radviliškio sav.) ir Plungės parapijose.

Lietuviški vietovardžiai | autoriaus nuotr.

Tikiuosi, šis duomenų rinkinys bus naudingas lingvistams, istorikams ir etnografams, besidomintiems baltų kalbų paveldu Karaliaučiaus srityje. Visą šį duomenų (dvi bylos, viena skirta vietovardžiams kita hidrografiniams pavadinimams) rinkinį galima nemokamai atsisiųsti iš portalo townames.com .

Autorius yra programų administratorius, programinės įrangos inžinierius, buvęs mokslinis asistentas (Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras)

Susiję straipsniai:

Siūloma tradicinius ir dabartinius Karaliaučiaus krašto pavadinimus vartoti pagrečiui
https://alkas.lt/2023/05/30/siuloma-tra ... pagreciui/

G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
https://alkas.lt/2023/05/24/g-skamaroci ... vartojimo/

A. Vidugiris. Pietrytinių lietuvių šnektų likimas
https://alkas.lt/2024/04/03/a-vidugiris ... u-likimas/

K. Garšva. Švenčionių ir Ignalinos rajonų vietovardžiai
https://alkas.lt/2023/07/27/k-garsva-sv ... ovardziai/

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba
https://alkas.lt/2023/08/26/k-garsva-az ... ju-rasyba/

V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
https://alkas.lt/2023/11/16/v-apzvalgin ... s-priesai/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 16 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: