Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Rusijos miesto Орёл vardo kilmės baltiška (prūsiška ir lietuviška) etimologija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Rusijos miesto Орёл vardo kilmės baltiška (prūsiška ir lietuviška) etimologija

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Rusijos miesto Орёл vardo kilmės baltiška (prūsiška ir lietuviška) etimologija

Parašytas: 01 Gru 2015 19:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Rusijos miesto Орёл vardo kilmės baltiška (prūsiška ir lietuviška) etimologija

Mane sudomino Rusijos miesto Орёл vardo kilmės baltiška (prūsiška ir lietuviška) etimologija, kurią pateikia rusiški šaltiniai.

--------------------------------------------------------------------------

Šaltinis - Географические названия мира: Топонимический словарь. — М: АСТ. Поспелов Е.М. 2001.
http://dic.academic.ru/dic.nsf/enc_geo/ ... 1%91%D0%BB

Основан в 1566 г. как крепость Орел; название по расположению при впадении в Оку р. Орел. Гидроним позже упоминается как Орел и Орель в Книге Большому чертежу, 1627 г.; Орел во второй половине XVIII в и Орлик со второй половины XIX в.

Для объяснения этого гидронима иногда принимают ту же этимологию, что и для названия днепровского притока Орель, хотя там название относится к урочищу и лишь перенесено на реку.

Поэтому, учитывая положение реки Орел в зоне широкого распространения балт. гидронимии, более правдоподобно балт. происхождение названия, ср. прусск. Arle, оз., 1437 г., позже Orlen; Arelen, оз., 1332 г. от arelis 'орел'; литов. Arline от irlos 'сенокосный луг' .

----------------------------------------------------------------------

Šaltinis - Орёл (город)
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D1 ... E%D0%B4%29

Народная этимология связывает название города с событиями, произошедшими при его основании в 1566 году. По велению Царя Ивана Грозного началось строительство города-крепости для охраны южных границ Русского государства от набегов крымских татар. Когда стали рубить дуб, росший на берегу, у слияния двух рек Оки и Орлика, с вершины дерева слетел орёл. «А вот и хозяин», — сказал один из мужиков. Иван Васильевич и повелел назвать город именем птицы.

Среди научных версий наиболее распространены две.

Тюркоязычная выводит название местности у слияния двух рек из airyly «угловатый», airy «разъединять, раздваивать, развилина».

Балтоязычная версия сравнивает название, которое могло оставить племя голядь, с лит. erlos «сенокосный луг».

--------------------------------------------------------------------------

Tačiau aš neradau lietuvių kalbos žodynuose tokius žodžius kaip arline, irlos, erlos - 'šienaujama pieva' - įdomu kodėl? Čia klaidingai pateikta, ar tokie žodžiai net į žodynus nepateko...

Yra tik arlioti, arlaakmenis, arlagelžis.

ar̃lioti, -ioja, -iojo
1. tr., intr. Ktk, Prng barti, plūsti, niekinti: Tu ar̃lioji mergas, tik kažin kokią pats išsirinksi Ds. Manim visi ar̃lioja, valūzoja Rod. Visi ar̃lios, nekęs Dglš.| refl.: Sako, kad anas su boba ar̃liojas ir ar̃liojas per visą dieną Ml.
2. intr. versti, rausti: Kiaulė neėda, tik ar̃lioja Ds.
3. intr. draskant, purtant narnėti: Anas (šuva) nekanda, tiktai ar̃lioja nutvėręs už marškinių Mlt.
išar̃lioti tr. Lkm išplūsti, iškeikti: Žmogų visaip išar̃liojo, išdirbo be jokios kaltės Lel.
suar̃lioti tr.
1. subarti: Suar̃liojo tave Lkm.
2. sumušti: Aš jam snukį suar̃liosiu An.
3. sugadinti, sudarkyti: Kaimietis raudonu, raupų suarliotu veidu rš.

×arlaakmenis sm. I žr. arlagelžis.
×arlagelžis (hibr.) sm. I min. ferrum aëtites.

Pirmoji žodžio dalis "arla" nelabai aiški?

Tačiau radau žodžius urla, urlentis, urlõms.

Lietuvių kalbos žodynas
http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp

urlã interj. bėgimui būriu žymėti: Urlã visi (vaikai) į laukus! Krš.

urlentis, -enasi, -enosi: Vanduo urlenas par pylimą žemė[je] pagal, t. y. graužias, daro urvą sau J.

urlõms adv. karštai, užpykus: Urlõms pulna vienas an kito DūnŽ. Mama urlõms an vaikų (bara) DūnŽ.

-------------------------------------------------------------------------

Be abejo upelio vardas gali būti kilęs ir nuo žodžio "erelis".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Rusijos miesto Орёл vardo kilmės baltiška (prūsiška ir lietuviška) etimologija

Parašytas: 01 Gru 2015 20:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27132
Miestas: Ignalina

Kalbinės įdomybės
https://www.facebook.com/groups/1501406 ... up_comment

Alvydas Butkus

"urlenti" mažai tikėtinas, nes tas "u" nebūtų pakitęs ir slavų kalboje.

Iš balsio "a" negalėjo rastis "u" (nepainiokit su dvigarsio "an" virtimu "un"!).

Bet paralelė su "arlioti" sudomino.

Galėjo būti ir daiktavardis "arla", tik iki mūsų laikų išnykęs.

Vietovardžiai neretai fiksuoja leksinius "inkliuzus", dabar jau nevartojamus. Plg. kad ir Veprių ertimololgiją.

Dabar turime žodį "šernas". Latvių ir rusų kalboje užsilikęs ir "vepris".

Jūrius Bruklys

Erla
https://lt.wikipedia.org/wiki/Erla

Erla – upė Žemaitijoje, Skuodo ir Kretingos rajonuose, Pajūrio žemumoje, kairysis Bartuvos intakas.

Prasideda Šauklių apylinkėse. Pačiame aukštupyje teka į pietus, nuo Erlėnų iki žiočių – plačiu, 500–800 m senslėniu į šiaurę, įteka į Bartuvą ties Puodkaliais. Ilgis 28 km, baseino plotas 111 km². Vaga reguliuota, plotis 5–9 m, gylis l,5-2,4 m. Vidutinis nuolydis 1,08 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,41 m³/s. Ties Kernais yra 84 ha Kernų tvenkinys. Erlos aukštupys ir vidurupis yra Salantų regioninio parko teritorijoje.[1]

Intakai

Kairieji: Juodupis, Rubežupis, Pagilbrastis, Alkupis.
Dešinysis: Šakalė

Kęstutis Čeponis

Pavadinimas

Upėvardis siejamas su žodžiu erlos („šienaujamos pievos“) bei ide. *er- („judėti“).[2]

Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 100 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

----------------------------------------------------

Taigi, A. Vanagas parašė, kad žodis "erlos" - "užliejamos pievos", egzistuoja (egzistavo) lietuvių kalboje... Tačiau jo kažkodėl nėra žodynuose...

Pvz., kad ir čia
http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp

P.S. Čia jau vertėtų mūsų kalbininkams susirūpinti.... Ir ištaisyti "spragą". :)

Alvydas Butkus

Žodyne gali nebūti todėl, kad žodis niekur nefiksuotas; gyvojoje tarmių vartosenoje jo nėra, senuosiuose raštuose - irgi.

Nebent kokiame sename žodžių registre be iliustruojamųjų sakinių.

Gali būti ir rekonstrukcija.

Pavyzdžiui, dabar neturime žodžio "pernas" (žodyne jo irgi nėra), tačiau jo ankstesnį buvimą rodo prieveiksmis "pernai" ir vedinys "pernykštis".

Gal ir su "erlos" panaši istorija.

Antanas Kinčius

Oriol - palygint naujas pavadinimas gal XVI a pab. ir reiškia erelis.

Alvydas Butkus

Gali būti atsiradęs dėl fonetinių asociacijų.

Panašiai juk nutikę latgaliečių upėvardžiui Sīnoja (latviškai būtų Sienaja, lietuviškai Šienaja), kurią caro rusų valdininkai užrašė "Siniaja" (mėlynoji).

Po 1918 m., t.y. Latvijos Respublikos laikais, ši upė "sulatvinta" ir tapo "Zilupe" (mėlynąja upe).

Kęstutis Čeponis

Miestas Oriol buvo pavadintas upės Oriol vardu. Tai istorinis faktas.

O štai, kaip atsirado upės pavadinimas, neaišku. Tačiau tose vietose aplink daug senų baltiškų vandenvardžių.

Alvydas Butkus

Dėl miesto viskas aišku. Tokios pat kilmės yra ir Maskva, ir Možaiskas, ir daugybė kitų.

Nebent galima spėti, jog Oriolo miestas atsirado jau po to, kai upė buvo pradėta vadinti Oriol.

Kęstutis Čeponis

To meto rašytiniai rusų šaltiniai aiškiai rašo, kad miestas (tuo metu - 1566 m. - ten buvo įkurta rusų tvirtovė) buvo pavadintas upės vardu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: