Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)		 Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 08:35

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas


Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  Puslapis 1 iš 1
  [ 1 pranešimas ] 
  Spausdinti Ankstesnė tema | Kita tema 
Autorius Žinutė
Žygeivis
StandartinėParašytas: 02 Lap 2015 19:12 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/kestutis.cepon ... _tracking=

Ištrauka:

Dalyvaudamas šioje ir kitose diskusijose jau seniai pastebėjau, jog lietuvių (o šiuo atveju ir apskritai baltų) kalbotyroje bei istorijoje yra kelios labai rimtos šaltinių tyrimo bei paskelbimo "spragos", susijusios su vietovardžių (toponimų), vandenvardžių (hidronimų) ir pavardžių, vardų, pravardžių (etnonimų) specialiųjų žodynų parengimu bei paskelbimu (tiek "popieriuje", tiek ir internete).

Paaiškinsiu plačiau:

1. Nėra tarminių ir istorinių formų žodynų - nei vietovardžių (toponimų), nei vandenvardžių (hidronimų), nei pavardžių, vardų, pravardžių (etnonimų).

2. Smulkiosios toponimikos ir hidronimikos išsamaus žodyno apskritai kol kas nėra sudaryta ir paskelbta (tuo labiau jų tarminių formų žodyno).

3. Nėra senųjų (maždaug iki 16-17 amžiaus) lietuviškų, prūsiškų, jotvingiškų, kuršiškų, galindų, sėlių, žiemgalių, latgalių ir kitų baltiškais pripažįstamų vietovardžių (toponimų), vandenvardžių (hidronimų) ir pavardžių, vardų, pravardžių (etnonimų) bendro išsamaus žodyno, pateikiant ir to meto įvairiausiuose šaltiniuose užfiksuotas formas (tokias ir tokiais rašmenimis, kaip yra originaliame šaltinyje), bei tikslias nuorodas į pačius šaltinius, jų datas, žodyno gale pateikiant šaltinių sąrašą su trumpais komentarais apie kiekvieną šaltinį.

Tarminių ir istorinių vietovardžių - vandenvardžių - vardų - pavardžių - pravardžių formų išsamių žodynų tikrai nėra.

Juk kiekvienoje konkrečioje vietovėje pavadinimai vietine tarme gal ir yra surinkti kartotekose (?), bet bendro viešai paskelbto žodyno nėra.

Yra skelbtos tik "nuotrupos" kai kuriuose kraštotyriniuose ir lituanistiniuose darbuose, skirtuose tam tikram arealui ar tarmei.

O istorinių rašytinių formų įvairiomis kalbomis bei raštais (iki 16-17 amžiaus), įvairiuose šaltiniuose skelbtų, pavadinimų žodyno taip pat nėra.

Nėra ir vadinamos smulkiosios toponimikos-hidronimikos žodyno, ypač su pakankamai tiksliu geografiniu "pririšimu".

Iki XX a. antrosios pusės smulkioji toponimika nebuvo rinkta kalbininkų, tačiau ją jau gana seniai rinko įvairių karinių žemėlapių sudarinėtojai.

Ir kariniuose žemėlapiuose bei karinės kartografijos archyvuose įvairiuose yra labai daug informacijos. Tik kaip ją pasiekti?

Be to rinko ir žemėtvarkininkai, archeologai, istorikai, ir literatūroje nemažai yra...

Tik visa ta informacija nepaprastai išsklaidyta po įvairiausius archyvus, bibliotekas ir pan.

Aš žiūriu į įvairių žodynų leidimą kompleksiniu požiūriu - ne tik kalbotyriniu, bet ir kraštotyriniu bei istoriniu.

Ir todėl tokiems tyrimams būtinas ne tik įvairių formų pateikimas, bet ir tikslus geografinis "pririšimas" bei istorinis "kontekstas" - tai yra nurodyti, koks būtent rašytinis šaltinis, kada ir kur išleistas, ir pan.

Nors čia jau, ko gero, ne tiek lituanistų darbas, o daugiau jau istorikų.

Manau, kad reikėtų sutelkti kompleksines pastangas, ruošiant tokius žodynus - įtrauktį į šį darbą ne tik kalbininkus, bet ir istorikus, geografus, kartografus, žemėtvarkininkus (visų pirma pasinaudoti jų sukauptais archyvais, ypač tais, kurie buvo sudaryti grąžinant žemę, miškus ir vandenis - ten yra daugybė be galo įdomios informacijos), o taip pat ir vietinius kraštotyrininkus, kadangi būtent jie geriausiai žino realią padėtį konkrečioje vietovėje.

Štai keletas uždavinių, kurie tiesiogiai su kalbotyra lyg ir nėra susiję, tačiau tikslūs kalbiniai ir geografiniai duomenys jų sprendimui yra būtini:

1) Pvz., smulkiųjų vietovardžių duomenų bazėje yra pavadinimas Gaidžiakalnis. Kiekvienam etnologui ir mitologui tai iš karto rodo, jog toje vietoje gali būti alkakalnis. O kaip tą vietą surasti, jei žinoma tik apylinkė - o juk reikia žinoti tikslią kalvos vietą (o tų kalvų ten kelios dešimtys). Ir greta dar kalvos: Vilkakalnis, Vocialkalnis, Budakalnis, Ąžuoliukas.... O iš seno straipsnio žinoma, kad ant Vociakalnio kažkur guli mitologinis akmuo, prie kurio rengdavo kaimo gegužines. Ant Vilkakalnio irgi buvo panašus akmuo - bet jį suskaldė 1940. O kalno šlaite yra vieta vadinama Krėslu... Kitas kalno šlaitas turi vardą Trukamiškis... Ir taip toliau...

2) Mieste planuoja naują gatvę. O kaip ją pavadinti? Gerai, jei miesto taryboje yra bent vienas istoriniais ir kraštotyriniais reikalais besidomintis žmogus. Jis pasakys, kad toje vietoje iki pat 19 amžiaus vidurio buvo kaimas vardu Bieciškis. Bet ar taryba šį pavadinimą priims, dar klausimas... Nes juk nėra jokio oficialaus tokių vietovardžių sąrašo, tuo labiau aiškiai nurodant, kad tas kaimas buvo būtent ten. Gerai, jei yra karinis Rusijos imperijos laikų žemėlapis, kuriame tai pažymėta.. O jei nėra?

3) Žmogus ieško savo protėvių, tai yra užsiima genealoginiais tyrimais. Kur jam rasti informaciją, kokiais pavidalais ir kokiais rašmenimis buvo užrašoma jo protėvių pavardė ir vardai įvairiomis įvairiais laikais naudotomis valstybinėse raštinėse ir kunigų metrikų rašymo kalbomis. Ir kaip kada kieno buvo rašomi vietovių pavadinimai - juk jų formų irgi būta nemažai. Pvz., dabar yra Budriai (beje, kaimas 1969 m. prijungtas prie Ignalinos ir todėl jo dabartiniuose sąrašuose jau nėra), o 19 amžiaus šaltiniuose - Budry, Budrej, Будры....

4) JAV esanti juridinė firma ieško Lietuvoje žmonių, kurie turi teisę paveldėti savo JAV mirusio giminaičio turtą. Jo pavardė dabar Chepanis. Jo senelis, atvykęs į JAV, turėjo carinius dokumentus su užrašu Чепанис. Senelio tėvas, gyvenęs Lietuvoje, turėjo metrikus su užrašu Czepanis.... Po to prasideda problemos su konkrečios gyvenvietės pavadinimu ir jo identifikavimu - užrašyta rusiškai, iškraipant tarminį pavadinimą, kuris tuo metu rašėsi metrikose lenkiškai, o dabar pavadinimas sunormintas.... Kur rasti tokius duomenis, su istorinių šaltinių nuorodomis... Nėra - tenka kas kartą ieškoti archyvuose....

Vienu žodžiu, noriu pasakyti, kad šiose srityse ("sankirtoje" kalbotyros, geografijos, istorijos, archeologijos, mitologijos, genealogijos, jurisprudencijos.... ) "neartų dirvonų" yra begalės....

Pvz., būtina kurti bendrą tikrinių žodžių duomenų internetinę bazę, tam, kad nereikėtų kiekvienu atveju vartyti krūvas visokiausių leidinių ir pan.

Kalbant paprasčiau turiu omenyje visus tikrinius lietuvių kalbos žodžius - vandenvardžius ir vietovardžius (visus, tai yra ir vadinamus smulkiuosius, o ne tik gyvenviečių bei didesnių upių, ežerų, pelkių pavadinimus), vardus, pavardes, pravardes,....

---------------------------------------------------------------------------------------

Savo laiku aš rengiau pažymą Aleksandro Vanago tuo metu vadovautai komisijai - dėl Sniečkaus gyv. pervardijimo.

Ir būtent tada susidūriau su tokia realybe, jog paaiškėjo, kad kalbininkai labai menkai gaudosi vietovardžių realioje geografijoje bei jų istorijoje.

Komisija tada jau buvo iš esmės nutarusi Sniečkų pervadinti Drūkšiais, nors iš tikrųjų šis miestas yra už kokių 10 km nuo Drūkšių ežero.

Kitas dalykas, kad miestelis vardu Drūkšiai jau seniausiai egzistuoja, tik tiek kad jis dabar Baltarusijos pusėje.

O pačiame mieste kokie yra buvę kaimai (jau nekalbu apie smulkiąją toponimiką) kalbininkai iš esmės net nežinojo - jie neturėjo senų karinių žemėlapių šios vietos.

Teko nemažai susirašinėti su A. Vanagu, kol įtikinau, kad tinkamiausias pavadinimas būtų Visaginas. Po to jis ir visą komisiją įtikino.

Ir dar... Nemažai teko susirašinėti su A. Vanagu dėl hidronimų žodyno tobulinimo - pateikiau jam visą krūvą hidronimų, kurie žodyne (jo redaguotame) buvo užrašyti neteisingai.

Be to ir dėl senųjų istorinių vietovardžių grąžinimo teko rašyti jam.... Turiu ir jo atsakymus į mano laiškus.

Deja, kada A. Vanagas mirė, jo rengta pataisymų medžiaga kažkur dingo - bent taip man aiškino Laimutis Bilkis, kada buvau užsukęs keletą kartų į institutą... Nežinau, ar ta medžiaga atsirado....

*******************************************************************

Tam tikra pradžia jau yra...

Internetinis
http://vietovardziai.lki.lt/

Teisės aktai ir duomenų bazės
http://www.vlkk.lt/%22index.php?option= ... 1&catid=21

Spausdintas

Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008. – T. 1. (Autoriai: L. Bilkis, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė).

Jame pateikiami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis A, Ą ir B.

Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas.

Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.

Numatyta išleisti apie 10 šio žodyno tomų.

Šiuo metu rengiamas II-asis žodyno tomas (C– G raidės), numatoma apimtis – apie 40 a. l.

Tai pirmasis bandymas sistemiškai pateikti visus lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir paaiškinti jų kilmę.

Šio žodyno šaltinis – Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartoteka, kaupta beveik šimtą metų.

Ją pradėjo kaupti Kazimieras Būga (1879–1924), pildė lituanistai, mokytojai, miškininkai ir daugelis kitų kelių kartų inteligentų. „Lietuvos vietovardžių žodyno“ sumanytojas ir įkvėpėjas buvo ilgametis Vardyno skyriaus vadovas Aleksandras Vanagas (1934–1995).

Svarbiausias žodyno tikslas – pateikti visus gyvojoje kalboje žinomus vietovardžius, paaiškinti jų kilmę, sudaryti galimybę vietovardžius tirti, vartoti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  Puslapis 1 iš 1
  [ 1 pranešimas ] 

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007