Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Tilžė

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Tilžė

Parašytas: 22 Spa 2014 22:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27148
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1832680 ... up_comment

Vladas Palubinskas

Sugardas.lt nieko apie tai, iš kur tas Visaginas.

Kokia jo kilmė, daryba, paliudijimai?

Lolita Mazon

Aš irgi pasigedau Visagino kilmės paaiškinimo. Įsivaizduoju kažkada girdėjusi, kad naujadaras.

Kęstutis Čeponis

Yra gana smulkiai išdėstyta mano parengtoje pažymoje Aukščiausiajai tarybai ir Lietuvių kalbos komisijai. Bet kompiuteryje teksto neturiu, deja.

Vladas Palubinskas

Nieko apie vardo reikšmę neparašyta ir Miesteliuose.lt

Kęstutis Čeponis

Čia yra šiek tiek:

Visaginas
http://www.miesteliai.lt/miestas/visaginas.html

"Dabartinis miesto pavadinimas galbūt yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, ir nuo jų visiems reikėję gintis."

Vladas Palubinskas

Aš gi neprašau ataskaitos, o tik pačio žodžio — nebepameni?

Vladas Palubinskas

Visaginas iš „visi ginasi“ — nerimta.

Kęstutis Čeponis

Greičiau jau iš "visus gina" - tai asmens vardažodis.

Nors oficialiai laikoma, kad kaimas Visaginas vardą gavo nuo ežero pavadinimo, tačiau aš manau, kad buvo atvirkščiai.

Žmogaus vardu buvo pavadinta gyvenvietė, o nuo jos jau savo vardą gavo ir ežeras. Tuo labiau, kad toks vardas yra užfiksuotas prūsų vardyne.

Vardas, manau, iš tikrųjų yra prūsiškos kilmės, nes būtent į šias vietas buvo perkelti į Lietuvą pabėgę prūsai, ir čia aplink yra kelios gyvenvietės prūsiškais vardais, pvz. Tilžė.

Vladas Palubinskas

Visvaldas, Visgintas, tiksliau Viesgintas (arba Viesgintas, Viešgandas, Vaižgantas) — jau tikrovišas vardas, tad gyvenvietė galėjo būti Vis(a)gin(t)ai.

Kęstutis Čeponis

Ne, gyvenvietė buvo vadinama būtent gana tiksliu prūsišku vardu - Visagina. Tai yra vyriška lytis su galūne -a.

Prūsiško vardo, užfiksuoto šaltinyje, dabar tiksliai neatsimenu, bet lyg ir Wissegina (?).

Vladas Palubinskas

Vyriška galūnė -a yra nutautinimo padarinys. Bet vienaskaita vietoj daugiskaitos — nedidelė klaidelė (tokių Lietuvoje daugybė).

Ačiū, Kęstuti, už tikro lietuviško vietovardžio atkūrimą.

Kęstutis Čeponis

Ne, Vladai, pas prūsus buvo tokia vyriška galūnė - o pas lietuvius ji jau seniai išnykusi, tačiau kai kurie "atavizmai" dar yra likę.

Pvz., nemokša, nevaleika ir pan.

Lolita Mazon

Jogaila, Norgaila, Survila.

Kęstutis Čeponis

Taip, ypač daug tokių pavyzdžių yra "užsikonservavę" lietuvių pavardėse bei senuosiuose varduose.

Vladas Palubinskas

Vėpla, kerėpla, rask rimtą tokį bendrinį žodį vyriškos giminės.

Kęstutis Čeponis

Taip, ypač daug tokių pavyzdžių yra "užsikonservavę" lietuvių pavardėse bei senuosiuose varduose.

Vladas Palubinskas

„Seniausiuose“ — tai čia tavo atminty ar „senuose“ raštuose?

Kęstutis Čeponis

Be abejo, raštuose, o taip pat dabartinėse lietuvių pavardėse, kurios yra iš tikro senieji lietuvių vardai.

Žinoma, tegu šiuos klausimus išsamiau nagrinėja kalbininkai - lituanistai ir prūsistai.

Nes aš juk tik mėgėjas, ir tiesiog pateikiu savo prielaidas. :)

Birute Vaitkiene

Kęstutis Čeponis - jei Tamstai TILŽĖ yra prūsiškas vietovardis, tai, sakyčiau, ankstokai dar Pačiam užsiimt vietovardžių studijom.

Kęstutis Čeponis

Gerai, Birute - pasitaisau :). Tilžė yra vakarų baltiškas pavadinimas.

P.S. Puikiai žinau Tilžės pavadinimo kilmę - nuo upės Tilžė pavadinimo. O šis pavadinimas aiškinamas ((pvz., pas A. Vanagą) remiantis žodžiu "tilžti".

http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp

til̃žti, -ta, -o intr. Š, Brs
1. Rtr, RŽ, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Skr, Ds srūti vandeniu, darytis skystam, leistis, skysti: Žemė, kur guli vanduo, til̃žti pradeda J. Kas bus iš šitokio lietaus – dirvos baigia til̃žtiej Ktk.
2. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ mirkti (vandenyje): Mėsa til̃žta virale, t. y. mirksta J. Ruputės til̃žta vandinė[je] – reik skubti kasti, ka nesupūtų Vvr. Kaip ten til̃ši visą naktį kaip pelkė[je]? KlvrŽ.
3. DŽ, NdŽ srūti (ašaromis).
4. prk. gyventi nuobodžiai, rūgti: Kultuve (tingine), kurgi tu tilžti nevelėdama! Db. Niekur nesikišai, atsidėjęs ant savo Vėdarėlių ir visokių šelmių; tilžai savo tingėjime it rąsto galas pelkėje Vaižg.

------------------------------------------------------------------------------------------

Dabar paaiškinsiu, kodėl pavadinimą Tilžė vadinu vakarų baltišku, o ne rytų baltišku.

Todėl, kad visi senieji hidronimai dabartinėje etninėje Lietuvos teritorijoje (tai yra įskaitant ir visą Mažąją Lietuvą, bei Baltarusijos laikinai okupuotą Rytų Lietuvą) gavo savo pavadinimus dar tada, kai baltiškoji hidronimija buvo sukurta milžiniškuose plotuose nuo Berlyno ir Riugeno salos iki dabartinių Maskvos ir Kursko teritorijų, nuo Varšuvos ir Kijevo iki pietinių dabartinės Suomijos teritorijų.

Todėl visi senieji baltiški hidronimai gali būti santykinai dalinami į esančius vakarų baltų žemėse ir esančius rytų baltų žemėse.

Ir tai ne tiek kalbiniais požymiais pagrįstas padalinimas, o greičiau jau geografinis, kadangi labai panašu, jog tuo metu, kada visi šie senieji baltiški hidronimai atsirado, visi tuometiniai baltai kalbėjo iš esmės ta pačia kalba.

Baltiškos hidronimijos paplitimo žemėlapis
http://www.tiesiaisviesiai.lt/wp-conten ... 24x711.jpg

P.S. Kalbėti būtent apie lietuviškus, prūsiškus, jotvingiškus, sėliškus, žiemgališkus, kuršiškus, latgališkus, galindiškus hidronimus galime, mano nuomone, tik tada, kai tie hidronimai jau yra gana vėlyvos kilmės, kada senasis baltų arealas jau buvo "suskaldytas" įvairių "perturbacijų" ir senoji bendra baltų kalba jau buvo išsiskaidžiusi į gana aiškiai besiskiriančias tarmes ar netgi kalbas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: