 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Dangė ar Danė?
Kęstutis DEMERECKAS. Ar grąžinsime Dangės vardą?
Ar grąžinsime Dangės vardą? (1)
http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/mi ... s-varda-1/
2002-05-31, 12:00
Kęstutis DEMERECKAS
Hipotezė, kad Dangės vardas yra vokiškas - klaidinga. Tuo tarpu pavadinimas Danė - naujadaras, neturintis šaknų baltų hidronimikoje. Tad nebijokime tarti Dangė, nes tai toks pat senas baltiškas žodis kaip ir dangus.
750-asis Klaipėdos miesto gimtadienis - gera proga pakalbėti apie Klaipėdos praeitį, paskelbti naujus darbus iš miesto istorijos, etnografijos, kalbotyros ir t.t.
Beveik du dešimtmečius tyrinėjau Vakarų baltų vandenvardžius, sudariau K. Henenbergerio pirmojo Prūsijos žemėlapio (1576 m.) vardažodžių žodyną (rankraštis), parašiau studiją apie Nemuno vardą, šiuo metu ruošiu monografiją apie Nemuno deltos vandenvardžius.
Trumpai priminsiu Dangės bylą.
Daugelį amžių per kuršių žemę tekėjusi upė vadinosi Danga, tačiau 1981 m. pasirodžiusiame „Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne“ kalbininkas A. Vanagas šią klaipėdiečių upę pervadino Dane. Mat tyrinėdamas lietuviškus vandenvardžius, jis pastebėjęs, kad istoriniuose dokumentuose upėvardžiai su lietuvišką priesagą -ija- vokiečių buvo užrašyti su -g, todėl galėję būti, kad vokiečiai pavadinimą Danija užrašė kaip Dangė.
To meto vietinio laikraščio „kalbininkų“ spaudžiama, Klaipėdos miesto valdžia savo sprendimu pakeitė gatvės palei upę pavadinimą į Danės.
Nepritardamas šiam sprendimui, surinkęs istorinę medžiagą apie seniausius Dangės upėvardžio užrašymus, kreipiausi į Vilniaus universitetą, į žymiausią baltų kalbų žinovą akademiką V. Mažiulį, kuris susipažinęs su pateikta medžiaga, patvirtino, kad yra padaryta klaida - turi būti Dangė.
Apie tai akademikas parašė straipsnį į tuometinę „Komjaunimo tiesą„. Tačiau munduro garbė - A. Vanagas tuomet buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius - neleido pastarajam pripažinti savo klaidos.
Šis atvejis paskatino mane, tuo metu tik baigusį Lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros specialybės studijas Klaipėdos fakultete, susidomėti Mažosios Lietuvos vandenvardžiais - seniausiu kalbiniu klodu, siekiančiu kelis tūkstančius metų.
Mane labiausiai domino pirmieji vandenvardžių užrašymai istoriniuose dokumentuose ir tų vardų raida. 1995 m. dar kartą kreipiausi jau į Lietuvių kalbos komisiją dėl Dangės vardo grąžinimo, tačiau komisijos pirmininkas pasakė, kad nėra tokių specialistų, kurie galėtų spręsti šią problemą, nors Dangės uosto vardą po mano kreipimosi pripažino atitinkančiu lietuvių kalbos darymo taisykles. Tačiau vėliau išleistame rekomenduojamų vardų sąraše vis dėlto atsirado Danės vardas.
A. Vanago hipotezė dėl Danės vardo
Pakeisti Dangės vardą į Danę dar 1905 m. „Lietuviškų vardų klėtelėje“ siūlė V. Kalvaitis. Žymus tautosakininkas, surinkęs daug Mažosios Lietuvos pasakų, dainų, pabandė, jo manymu, vokiškus vardažodžius išversti į lietuvių kalbą.
XIX a. pabaigoje Dangės vardą Klaipėdos miesto gyventojai tarė Danje. Todėl V. Kalvaitis rašė: „lie. Dane; vok. Dange“.
Tautosakininko tikslas buvo labai garbingas - išsaugoti lietuviškus vietų ir upių vardus nuo gresiančio vokietinimo. Jis rašė: „Kas nemyli lietuviško žodžio, tas ir gyvulio vardo nevertas“. Žinoma, tas XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvybės vajus turėjo milžiniškos įtakos išsaugant lietuvišką žodį, tačiau neturėdamas net vidurinio išsilavinimo V. Kalvaitis padarė nemažai klaidų, kurios atsiliepia iki šių dienų.
Dangės vardo tarimas per 750 metų keitėsi ne vieną kartą. Tai galima pastebėti iš užrašymų įvairiuose žemėlapiuose, sudarytuose dažniausiai užkariautojų poreikiams - švedams, rusams, prancūzams.
Pagaliau prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, upė iki žiočių pavadinta Akmena. Matyt taip buvo kovojama su vokiškumu.
Svetimtaučiams Dangės vardas buvo labai sunkiai ištariamas. Be to, neturėjo panašumų į jokį kitą žodį jų kalboje.
Kitaip buvo su kuršišku Nemuno vardu - Memelis, kuris vokiečiams asocijavosi su vokišku žodžiu Memel (lūgnė, vandens lelija).
Pirmuosiuose Dangės užrašymuose vokiečių kalba pastebimas -g duslėjimas - Danghe, nors lotynų kalba - Danga. Vėliau, pasibaigus rašymo lotynų kalba tradicijai, pradėjo duslėti žodžio pradžia: Tang, Tange (1576 m.).
A. Vanago hipotezė rėmėsi tuo, kad vokiečiai, užgrobę baltų žemes, dažnai klaidingai užrašydavo lietuviškus vardus. Pavyzdžiui, kalbininkas įžvelgė, kad Labguvos (Labegove) vardas esą kilęs iš senesnio Labjuva ir siūlė pakeisti jį į Labijava, bet gi vokiečiai taip ir tarė - Labiau.
Vokiečių žemaičių -g tarimas kaip -j suklaidino daugelį kalbininkų. Vienas iš svarbiausių šios hipotezės argumentų - Minijos vokiškas pavadinimas Mingė.
Jeigu vokiškai Minija tapo Minge, tai Dangė lietuviškai turėtu būti Danija.
Tačiau tokios logikos klaida buvo ta, kad kalbininkai neatkreipė dėmesio į šio vardo istoriją ir ypač į Mingės užrašymo vėlyvą atsiradimą.
Pirmuosiuose Ordino dokumentuose 1252 m. šalia Danga rašoma Minia. Jeigu upė būtų turėjusi Danijos vardą, tai būtų lotyniškai užrašyta Dania, tačiau to nė viename dokumente tarp daugelio vardo užrašymų nėra.
Minijos vardas visuose ankstyvuose dokumentuose užrašomas be jokių -g - Menye, Meinie, Meynie: „flumen, quod Minia dicitur, remanet indivisa, Danga vero, a Memela usque ad castellum Mutine“ (1253 02 08) - „upė, kuri vadinama Minija...“
Minijos tapimas Minge (vok.) prasidėjo tik atsiradus Mingės kaimui XVII a.
1670 m. kaimas užrašytas Minge, o upė - Minnige Fluvius. Todėl Minijos, virtusios Minge, pavyzdys negali būti taikomas Dangei.
Abiejų upių vokiečių žemaičių tarimas sutapo tik XIX a. pabaigoje - Minje ir Danje. Šiuo klausimu ypač griežtai savo nuomonę išsakė žymus kalbininkas A. Salys: „Dangę tarti kaip Danje neturime jokios teisės, nes Minija tuose pačiuose dokumentuose užrašyta kaip Minia, Minie ir niekur - Minga. Danga žymiai vėliau pagal Minijos vardą paversta į Danija, kuri dabar Danė tapo pagal Minė - žvejų kaimelis Minijos žiotyse“ („Die žemaitischen Mundarten“, p. 184).
Vilius Pėteraitis knygoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ net ir dabar siūlo Dangę tarti Danje.
Jeigu vokiečiai neištarė -g, tai kodėl ir mes jos turime netarti. Kryžiuočiai ir Gedimino vardo negalėjo teisingai ištarti - tarė ir rašė Jedemin, bet juk mes žinome, kad tai Gediminas ir dėl to nekeisime jo vardo, arba Pagėgiai yra ne kokie nors Pajėgiai (vok.), o miestas prie Gėgės. Net pamario žvejų tarmėje kalbininkai Chr. Stangas ir J. Gerulis užfiksavo tariant „jegužė“ vietoj gegužė, atsiradusį dėl vokiečių kalbos įtakos.
Nors A. Vanago siūlytas Labijavos vardas neprigijo, tačiau Dangės vardui pakeisti atsirado užtarėjų. Mat kalbininko atrasta senoji šaknis dan- siekė, pasak autoriaus, labai gilią senovę - avesinų ir iranėnų laikus ir buvo artima didžiausios Europos upės Dunojaus seniausiam pavadinimui Danuvius. Danė esanti tokios pat šaknies kaip ir Donas, Dniepras ir Dniestras - rašė A. Vanagas.
Kitas mokslininkas, užtardamas kalbininką rašė, kad taip (Danė) jau esą kalba šišioniškiai, kad tai jau tapę kažkurios iš klaipėdiškių tarmės faktu. Pastarasis kalbininkas net nesuprato, kad K. Būga kalba apie per Klaipėdą tekančią Dangę, o ne apie kažkokią mistinę Pietinio Kuršo upę. Beje, gal jis ir nežino, kad Dangės upės Latvijoje nėra.
Vakarinių baltų vandenvardžiai
Kuršiai, kurie nuo seniausių laikų gyveno Baltijos pajūryje, ilgą laiką mokslininkų buvo laikomi ne baltais, bet lyviais, t.y. finougrų gentimi. Tik po J. Enzelyno, K. Būgos, A. Salio tyrinėjimų išaiškėjo, kad kuršiai - atskira baltų gentis, gyvenusi nuo Kuršių marių iki Kolkos rago, turėjusi savo teritoriją ir kalbą, kuri buvo tarpinė tarp latvių ir lietuvių kalbų.
Tačiau toks sprendimas netenkino tų tyrinėtojų, kurie norėjo matyti čia gyvenus žemaičius, nes nuo to priklausė, jų manymu, Lietuvos likimas.
Dar Vytautas, 1420 m. norėdamas atgauti Klaipėdą, rašė, kad ši žemė nuo seno žemaičiams priklausė. Klaidingas supratimas, kad žemaičiai - lietuviai, o kuršiai - ne, gyvavo labai ilgai.
Tik ne taip seniai pripažinta kuršius buvus ne rytiniais, bet vakariniais baltais.
Šiandien archeologai kuršių pėdsakus atranda ne tik pajūryje, bet ir prie Jūros upės. Hidronimų, kaip seniausių kalbos reliktų, tyrinėjimai patvirtina spėjimą, kad vakariniai baltai gyveno net iki Kauno. Juos pažymėjus žemėlapyje, pastebima akivaizdi riba, kuri sutampa su archeologų nustatyta II tūkstantmečio prieš Kristų Pamarių kultūros riba.
Ši rytinių ir vakarinių baltų riba buvo žymi dar ir vėlesniais laikais, formuojantis pilkapių kultūrai. Už Nemuno ir Neries santakos toliau į rytus hidroniminį pagrindą sudaro rytinių baltų vandenvardžiai.
Daugelis Europos kalbininkų pastebėjo, kad baltiškų vandenvardžių yra ir toliau į vakarus nuo Vyslos, net iki Berlyno. Tyrinėjant vakarinių baltų hidronimikos paplitimo plotus ir kryptis, šio straipsnio autoriui pavyko nustatyti, kad šie hidronimai išsidėstę tarsi juostoje palei Baltijos jūrą, kuri apima 200 km plotį ir nusidriekia 800 - 1000 km. iš pietų į šiaurę. Šią juostą galima būtų pavadinti Bendruoju vakarinių baltų hidronimų srautu, nes jame randami beveik visi vakariniams baltams būdingi vandenvardžiai, kurie kartodamiesi sudaro tarsi srautą.
Atradus šį srautą, tapo žymiai lengviau nustatyti, ar vandenvardis senas, ar naujai atneštas, ar, pagaliau, naujadaras.
Vienas svarbiausių srauto bruožų yra tas, kad hidronimai kartojasi, t.y. jame veikia hidronimų pasikartojimo dėsnis: jeigu vandenvardis yra vienas ir nepasikartoja kitoje vietoje sraute, tai kažkas su juo negerai - arba jis naujas, arba ne vakarinių baltų.
Šis paplitimas radosi dėl vienos priežasties - baltų gentys per daugelį amžių nedideliais persikėlimais keliavo ar natūralaus prieaugio būdu plito vis į naujas žemes, kartu atsinešdamos savo vardus. Tose žemėse, kur anksčiau gyventa baltų, taikūs atėjūnai perimdavo ir adaptuodavo vietų ir vandenų vardus. Taip baltiškų vandenvardžių randama Vokietijoje, Lenkijoje. Iš kitos pusės - Rusijoje: Okos ir Dniepro baseinuose, prie Maskvos, Baltarusijoje.
Toliausiai į Vakarus nutolę vakarinių baltų vandenvardžiai siekia Reiną, Dunojų. Tai daugiausia nedidelių upių pavadinimai: Nida, Leitė, Naba, Erla, Labė ir daug kitų.
Pvz., Nidos vardą turi kelios upės, įtekančios į Dunojų, upelis įtekantis į Reiną prie Frankfurto (davęs vardą senam romėnų miestui Nidai, kurio vardas užrašytas 128 m. antkapiniuose romėnų paminkluose), dvi upės Vyslos aukštupyje.
Nidos vardas ypač populiarus pietinėje bendrojo vakarinių baltų hidronimų srauto dalyje - prūsų žemėje - Galindoje. Čia yra Nidė - ežeras ir Nida - gyvenvietė, Neida upė ir Neidenburgo miestas (1576 m.).
Šiauriausias šio vardo paplitimo plotas - pietinės kuršių žemės - Nida Kuršių nerijoje ir Nida Latvijoje prie Liepojos.
Kitame numeryje skaitykite apie Dangės vardo paplitimą, kas apie šį vardą randama istoriniuose šaltiniuose ir, pagaliau, ką jis reiškia.
(Bus daugiau)
Ar grąžinsime Dangės vardą? (2)
http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/mi ... s-varda-2/
2002-06-01, 12:00
Kęstutis DEMERECKAS
Kalbant apie Dangės vardo paplitimą, pirmiausia būtina pabrėžti, kad tai yra viena iš svarbiausių sąlygų įrodant vandenvardžio gyvybingumą. Naujausių tyrinėjimų dėka, Dangės vardas užfiksuotas visose trijose baltiškose teritorijose: senojoje prūsų žemėje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Garsioje galindų žemėje yra upė ir ežeras, vadinami Wadang (1576 m.). Pirmą kartą šis vardas minimas 1337 m. - Wadangen, Wadangulis upė, ežeras ir vietovė. Iki šiol niekas šio vandenvardžio nesiejo su Dange, nes nepastebėjo priešdėlio va-, kurį turi pripažinta Vorusnė (senasis užrašymas Waruss).
Priešdėliai va-, vo-, manoma, reiškia „senoji“: Vorusnė - „senoji Rusnė„. Be to, šalia upės Wadang yra gyvenvietė Dongen (1363 m.). Šis ežeras ir upė yra netoli Alenšteino (dab. Olštyno), kuris buvo vienos turtingiausių prūsų genčių - galindų centras.
Galindų žemėje yra ir daugiau vandenvardžių bei vietovardžių, kurie sutinkami ir netoli Klaipėdos - turtingiausios kuršių žemės. Be jau minėtų Nidos ir Wadangės yra Ventės upė (Wentschen Fl.), Šventosios ežeras (Schweinthheim See), Kartenos ežeras (Carten See), Langos ežeras (Lang See), Šernų ežeras (Schern See) ir daug kitų.
Beje, galindų vardynas - artimiausias kuršiams. Čia daugiausiai pasikartojančių vandenvardžių.
Dangės vardas minimas ir kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose: Wegeberichte Nr.16 yra Dangės lauko vardas - Dangefeld, kuris yra už 3 Ordino mylių nuo Bikavos, Medininkų žemėje.
Tame pačiame A. Vanago „Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne“ nurodyta daugiau vandenvardžių su šia šaknimi: prie Nemakščių yra Dangės upelis, Dangupis prie Šiaulių (Šaukėnai), Dangaučius netoli Kėdainių (Krakės).
Latvijos teritorijoje istoriškai paliudytas 1245 m. Donedangės (... in Curonia, in Donedange et Targele) vardas dab. Dondanga, šalia Dangas valks, netoli Muor-dang pelkė, prie Latvijos Nidos - Dangas dubens ežeras, prie Priekulės - Mala danga purvs, Dangas-purvs prie Rygos. Ypač daug (daugiau nei pusė šimto) vardažodžių su dang- šaknimi yra sudurtiniuose žodžiuose Vakarų Latvijoje.
Dangės vardas istoriniuose šaltiniuose
Istoriniai šaltiniai pirmą kartą Dangės vardą mini 1252 m. liepos 29 d. sutartyje dėl Klaipėdos pilies pastatymo. Čia Kalavijuočių ordino magistras susitaria su Kuršo vyskupu pastatyti pilį toje vietoje, kur Dangės upė suteka su Memeliu (Nemunu).
Visi pataisymai, kad „Danė suteka su Memeliu“ yra istorinių dokumentų klastojimas!
Pastačius Klaipėdos pilį 1253 02 08 „castrum inter Mimelam et Dangam“, toks upės vardas šiame rašte minimas 11 kartų įvairiais linksniais, beje, čia pirmą kartą paminimas Žardės (Smiltalės) upelio vardas Sarde.
Taip pat ir 1256 04 25 dokumente apie malūno statybą tarp Dangės ir Mutinos rašoma - „molendinum juxta Mutinam in Danga“, tas pats vokiškai - „thusschen der Muthine und der Danghen“ (Bielenstein p. 432). Vėliau 1457 m. aprašant žemės ribas - „an einem Sype bei der Dange bis an der See“ (J.Zembrickis p.50), 1503 m. apie žemių užrašymą klaipėdiečiams: „bis an die Dange“ ir 1720 m. „auf die so genandte alte Dange“ (J. Zembrickis, p. 144).
Galima priminti kad ir vėliau, net ir sovietiniais laikais, nebuvo kilę abejonių dėl Dangės vardo. Visoje literatūroje, išleistoje iki 1981 m., vartojamas Dangės vardą. Žmonės laisvai tarė Dangė ir net neabejojo šiuo tarimu.
Ką reiškia Dangės vardas?
K. Būga, nė karto nesuabejojęs Dangės vardo autentiškumu, jį priskiria prie tų kuršių kalbos pavyzdžių, kurie parodo išlaikytą senąjį dvibalsį -an.
Pietinio Kuršo upė (per Klaipėdą tekanti Dangė) - Danga, kuršiškai - Akmena. Latviškai danga reiškia - Ecke, kampas (K. Būga, Raštai, t.3, p. 190). Kitoje vietoje danga „Ecke, Winkel“, kurš.: pr. Voc. lunkis: lie. kampas: la. kakts“ (ten pat, p. 205).
Danga - rašė kalbininkas - randame ir kituose latviškosios Kuršo dalies vietovardžiuose, pvz. Kaz-danga, Uor-danga, Stakal-danga“ (ten pat, p. 168).
Vadovaujantis šia K. Būgos etimologija, Dangė reiškia „lankas, kampas“. Ši reikšmė apibūdina daugiau geografinę upės padėtį. Dangė, tekėdama lygiagrečiai Baltijos jūrai, gražiu lanku (beveik stačiu kampu) pasuka į Vakarus ir įteka į Kuršių marias.
Gal būt kuršiams, kurie buvo geri jūrininkai, šis pavadinimas sakė, kad upe nuplauksi ne tiesiai į žemyną, kaip pvz. Nemunu, o suksi lanku.
Kita Dangės reikšmė, taip pat pateikta K. Būgos, yra iš latvių kalbos žodžio danga - „žema, pelkėta, nepereinama, nepravažiuojama vieta“.
Ši reikšmė sakė, kad upė yra pelkėta, žemoje, nepraeinamoje vietoje (Klaipėdos senamiestis dirbtinai pakeltas 2,5-3,0 m), nes aukščiau ta pati upė vadinta Akmena.
Iš tiesų, žiotyse upė buvo Danga (nepereinama, pelkėta), aukštupyje - Akmena (akmenuota). Galima priminti, kad pelkėtos ir nepraeinamos vietos reikšmė slypi ir Klaipėdos vardo etimologijoje: „pelkėta, dumblo prinešta vieta, per kurią einant klaipė pėdas“ (žr. autoriaus straipsnį „Memelis arba Klaipėda“, 1992 liepos 24 d. laikraštyje „Klaipėda“).
Abi Dangės etimologijos tinka upei. Nors yra ir dar viena žodžio danga reikšmė - „pietvakarių vėjas“. Latvijos kuršių žvejai prie Nicos vartotojo gara danga, garas dangas vėjš.
Tačiau, jeigu norėtume palikti Danė, jos prasmė būtų nuo hebrajiško vardo Danielius, arba kita, šiandieninė, taip pat aktuali - „Danijos gyventoja“.
Laikas atsisakyti dvilypumo
Baigdamas šį nelengvą, daugelį metų rašytą ir tikrintą straipsnį, norėčiau visiems palengvinti problemą jau paruoštais trumpais atsakymais į šios temos klausimus.
* Kodėl nepatartina vartoti Danės vardo? Todėl, kad tai naujadaras, sugalvotas V. Kalvaičio ir įteisintas A. Vanago, remiantis A. Vanago hipoteze.
* Kodėl Danė naujadaras? Todėl, kad tokio žodžio lietuvių kalboje nėra ir nebuvo, kad tokių upių vardų nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje nei senojoje prūsų žemėje, todėl kad šis vardas niekur nepasikartoja, todėl, kad jis neturi jokios vandenvardinės reikšmės - etimologijos.
* Kodėl upę reikia vadinti Dangė? Todėl, kad visuose istoriniuose dokumentuose lotynų ir vokiečių kalbomis užrašyta Danga ir niekur Dania. Visi žymiausi lietuvių kalbininkai - K. Būga, A. Salys, V. Mažiulis - tvirtino, kad upės vardas yra Dangė. Todėl, kad Dangė - senas kuršiškas kartu ir prūsiškas vardas. Jo prasmė - „lankas, kampas“, t.y. lanku, kampu į marias įtekanti upė. Dangės vardas parodo, kad čia senovėje gyveno garsi, dar 853 m. - žymiai anksčiau už prūsus ir lietuvius rašytiniuose šaltiniuose paminėta kuršių gentis. Kad šis vardas tarsi paminklas kuršiams, kaip ir kiti jų palikti upių ežerų gyvenviečių vardai mūsų krašte.
Nebijokite tarti Dangė. Nuo to taip pat priklauso upės vardo likimas.
Dangės vardo grąžinimas, manau, būtų labai svarbus visiems klaipėdiečiams, Klaipėdos krašto žmonėms, jų identitetui. Dažnai žmonės tardami šį vardą būna sumišę, nejaučia tikrumo - Danė ar Dangė.
Laikas atsisakyti tokio dvilypumo, grįžti prie senojo, gražaus ir artimo klaipėdiečiams vardo. Nebebijokime jo tarti, rašyti laikraščiuose, knygose ir visur kitur.
O Lietuvių kalbos komisiją ir Klaipėdos miesto valdžią raginčiau grąžinti upei tikrąjį - Dangės vardą.
P.S. Buvusiajai Dangės gatvei siūlau grąžinti senąjį, beveik du šimtus metų gyvavusį jos pavadinimą - Luizės gatvė. Tai visiems primins, kad Klaipėda - karališkasis miestas, kad čia, nors ir trumpai, gyveno karališkoji šeima.
Ivona ŽIEMYTĖ. Ar Dangės byla jau užversta?
Ar Dangės byla jau užversta? (1)
http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/mi ... -uzversta/
2010-12-11, 00:01
Ivona ŽIEMYTĖ
Kam prireikė 1981 metais mūsų miesto upę pervadinti Dane? Juk Dangė - senas vardas, tarsi paminklas senajai garsiajai kuršių genčiai, čia gyvenusiai dar 853 metais, anksčiau už prūsus ir lietuvius. O ir Klaipėdos krašto žmonėms šis naujadaras taip ir neprilimpa prie lūpų. Ar gali būti, kad diskusija dėl upės pavadinimo bus atnaujinta, juolab kad egzistuoja nuomonė, esą Dangės vardo sugrąžinimas yra labai svarbus Klaipėdos krašto žmonių identitetui? Specialistų teigimu, upės vardo likimas priklauso nuo visuomenės.
„Hipotezė, kad Dangės vardas yra vokiškas - klaidinga. Danė - naujadaras, neturintis šaknų baltų hidronimikoje“, - sako istorinių knygų leidėjas, kalbininkas, istorikas Kęstutis Demereckas, du dešimtmečius tyrinėjęs vakarų baltų vandenvardžius, sudaręs K. Henenbergerio pirmojo Prūsijos žemėlapio (1576 m.) vardažodžių žodyną.
K. Demereckas teigia, jog ilgus amžius per kuršių žemę tekėjusi upė vadinosi Danga, tačiau 1981 m. išleistame Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne kalbininkas Aleksandras Vanagas ją pervadino Dane. Klaipėdos valdžia savo ruožtu pakeitė gatvės palei upę pavadinimą iš Dangės į Danės. Beje, istoriko galva, šiai gatvei apskritai reikėtų grąžinti senąjį, beveik du šimtus metų gyvavusį Luizės pavadinimą. Tai visiems primintų, jog Klaipėda - karališkas miestas, kad čia, nors ir trumpai, gyveno karališkoji šeima. Miesto meras negali pakeisti Kalbos komisijos sprendimo dėl Danės vardo, tačiau jo nutarimu gatvei galėtų būti sugrąžintas senasis Luizės vardas.
O toliau kalbant apie upės pavadinimą, K. Demereckas, remdamasis istorine medžiaga apie seniausius Dangės upėvardžio užrašymus, kreipėsi į žymiausią baltų kalbų žinovą, dabar jau šviesaus atminimo akademiką Vytautą Juozapą Mažiulį (1926-2009), kuris patvirtino: Danė - klaida.
Hipotezė
Žinomas tautosakininkas Vilius Kalvaitis siūlė pakeisti neva vokišką vardažodį Dangė. XIX a. pabaigoje klaipėdiečiai tarė: Danje. Tautosakininkas siekė išsaugoti lietuviškus vietovardžius nuo vokietinimo. Tačiau jis neturėjo net vidurinio išsilavinimo...
„Dangės vardo tarimas per 750 metų keitėsi ne kartą, tai liudija užrašymai žemėlapiuose, pritaikytuose užkariautojų poreikiams: švedams, rusams, prancūzams. Pagaliau, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, upė iki žiočių pavadinta Akmena, taip, matyt, kovota su vokiškumu“, - sako K. Demereckas. Nedaugelis žino, jog kuršiškas Nemuno vardas - Memelis - vokiečiams asocijavosi su vokišku žodžiu Memel - lūgnė, vandens lelija.
A. Vanago hipotezė rėmėsi tuo, kad vokiečiai, užgrobę baltų žemes, dažnai klaidingai užrašydavo lietuviškus vardus. Vokiečių žemaičių „g“ raidės tarimas kaip „j“ suklaidino daugelį kalbininkų. Vienas svarbiausių šios hipotezės argumentų - vokiškas Minijos kaimo pavadinimas Mingė. Tad jis manė, jog Dangė lietuviškai turėtų skambėti: Danija.
Pirmuosiuose Ordino dokumentuose 1252 m. šalia Daga rašoma Minia. Jeigu upė būtų turėjusi Danijos vardą, lotyniškai būtų užrašyta Dania, bet taip nėra. Jeigu vokiečiai neištarė „g“, tai kodėl ir mes turėtume jos netarti? Juk kryžiuočiai ir Gedimino vardą rašė „Jedemin“.
A. Vanago atrasta senoji šaknis „dan“ neva siekė labai gilią senovę - avesinų ir iranėnų laikus. Danė esanti tokios pat šaknies, kaip ir Donas, Dniepras ir Dniestras. Kitas mokslininkas, užtardamas kalbininką, rašė, kad Danė taria jau ir šišioniškiai, kad tai tapo kažkurios iš klaipėdiškių tarmės faktu. Jis net nesuprato, kad Kazimieras Būga kalba apie per Klaipėdą tekančią Dangę, o ne apie kažkokią mistinę Pietinio Kuršo upę.
„Tokio žodžio, kaip „Danė„, nei lietuvių, nei latvių kalbose, nei senojoje prūsų žemėje niekada nebuvo, tad jis neturi jokios vandenvardinės reikšmės. Dangės - senojo kuršiško ir prūsiško vardo - prasmė - „lankas, kampas“, nes upė kampu įteka į marias. Dangės vardo sugrąžinimas labai svarbus Klaipėdos krašto žmonių identitetui. Atsisakykime dvilypumo, nebijokime tarti, rašyti gražaus vardo Dangė. Kaip žmonės upę vadina, taip ir bus“, - sako K. Demereckas.
Tačiau pastarąjį kartą į prieš trejus metus siųstą Paminklosaugos departamento civilinio paveldo tarybos kreipimąsi Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsakė, kad žmonės jau priprato prie naujojo pavadinimo, tad esą nereikia jų kiršinti.
Nuosprendis
Mokslininkai senai diskutuoja, kuris upės vardas yra seniausias. Žodį „Dangė“ galima vartoti tik šnekamojoje kalboje - tokia yra Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus nuostata. Teigiama, jog visuose svarbesniuose norminamojo pobūdžio vietovardžių sąrašuose šis variantas yra pagrindinis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu patvirtinti du variantai: Danė ir Danija. Vėliau 2002 m. Kalbos komisijos svarstytame Vietovardžių žodyne pateikti trys upėvardžio variantai: Danė, Dangė ir Danija.
Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė „Vakarų ekspresui“ sakė žinanti šią problemą ir puikiai prisimenanti jos mylimo dėstytojo V. Mažiulio mintį, kad turime grąžinti Dangės vardą. Tačiau kiti kalbininkai turėjo kitų motyvų.
„Man yra labai sunku, nes aš pati kilusi iš Klaipėdos krašto, ir nuo mažų dienų visą gyvenimą girdėjau tariant tik Dangė. Susitaikyti su Dane nebuvo paprasta, klaipėdiečiai galėtų išjudinti šiuos vandenis“, - sakė ji.
Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Laimutis Bilkis pripažino, kad mokslininkai labai ilgai ginčijosi, pagrindinių ginčo aistruolių jau nebėra gyvų.
Į Dangę įplaukdavo net ir kruiziniai laivai, o dėl pakeltų tiltų sustodavęs prieškarinio miesto ritmas būdavo kasdienybė.
Ar Dangės byla jau užversta? (2)
http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/mi ... ta/,page.2
2010-12-11, 00:01
Ivona ŽIEMYTĖ
„Nesakyčiau, kad Danė neturi baltiškų šaknų. Šis hidronimas buvo laikytas labai senu, turinčiu atitikmenų kitose indoeuropiečių kalbose. Tas teigimas nėra visai nepamatuotas. Mokslininkai buvo ir užrašę Danės pavadinimą, o ne Dangės - iš žmonių lūpų, kai po karo važinėjo po Klaipėdos kraštą. Profesorius Vitkauskas, kilęs iš Žemaitijos, irgi mano, kad tikrasis vardas - Danė. Istorijos dokumentai ne viską lemia, nes juos rašė ne lietuviai. Jeigu iniciatyva dėl vardo keitimo atkeliautų „iš apačios“, gal diskusija tęstųsi. Jeigu būtų visiškai aišku, pakeisti būtų lengviau. Aš keitimui greičiau nepritarčiau. Miestelėnų, senojo upės vardo vartotojų, nuomonė nėra toks svarbus svertas“, - vilčių apmažino L. Bilkis
Upės reikšmė miestui
Dainius ELERTAS, istorikas
Archeologų, kartografų duomenimis, Dangės įtaka miesto formavimuisi buvo didžiulė: ja buvo galima įplaukti į miesto vidurį. Laivai iš Klaipėdos pasiekdavo Angliją, Daniją, Švediją, Pietų Afriką, Kanadą, Ameriką. Mus XVIII a. pasiekdavo druska iš Portugalijos, vynas iš Marselio, įvairios prekės iš Viduržemio arealo. Būta laikotarpių, kai per metus 600 laivų atplaukdavo, yra žinoma, kad vieną dieną iš Klaipėdos išplaukė 200 laivų. Patys didžiausi į upę nelįsdavo, bet jon įplaukdavo net kruiziniai laivai. Dabar net sunku įsivaizduoti buvusį upės plotį.
Senieji vardai - Didžioji Vandens gatvė, Mažoji Vandens gatvė žymi čia tyvuliavusius vandenis.
Yra hipotezė, kad Dangė buvo iškasta, bet greičiausiai ji buvo koreguojama, tvarkyti upės krantai, ir pagrindinė Dangės šaka visada buvo. Greta jos, kairėje, kur dabar senamiestis, buvo daug upės šakų. Kai kurios išliko iki XVIII a., tarkim, upelis ties Dramos teatru, tarsi koks apendiksas, ir Pūvantis griovys, upelis, tekėjęs dabartine Teatro gatve. Jis pateko net į pirmąsias Klaipėdos fotografijas. Kanalizacija nebuvo visiškai sutvarkyta, matyt, viskas sutekėdavo į tą griovį. Gatvelėje buvo medinis paklotas, kad žmonės neįkristų.
Reikia suvokti dar vieną dalyką: jeigu ne Dangė, turbūt Klaipėdos nebūtų, arba ji būtų visiškai kitokia. Dangė buvo pagrindinis uostas, ir visos laivų statyklos, kurios dabar po žeme, buvo prie vandens, upės šakose, seniausios - Tomo ir Didžiojoje Vandens gatvėse. Galima drąsiai teigti, kad jeigu apie 1520 metus Dangės dancingiečiai meistrai būtų neužvertę akmenimis, tai turbūt Klaipėda būtų kitokia. Tai, kad nuo tada Dangėje nebuvo galima švartuoti didelių laivų, skatino marių „įsisavinimą„. Nuo XVIII a. vidurio atsivėrė plati medienos rinka (iki tol sieliai plaukė į Karaliaučių), ir tai iškėlė miestą, jis stojosi ant kojų, pradėjo konkuruoti visame Baltijos areale.
Priartėjus prie upės ištakų ir mįslių, įdomu tai, kad ji turi du pavadinimus: Dangė ir Akmena. Pastaroji prasideda ten, kur prasideda akmenų slenksčiai. Yra sena hipotezė, kad galbūt būtent ta Akmena žymi seną žemės ribą: Pilsotas baigiasi, prasideda Mėguvos ir Sekliaus žemės.
Gal tai turi racijos, nes maždaug toje vietoje įteka kita upė - Tenžė. Turint galvoje, kad Dangė senuose šaltiniuose užrašoma įvairiai - Danija, Tangė, o Tenžė skamba labai panašiai, tad neatmesčiau galimybės, kad kokio XII a. pirmoje pusėje Dangė buvo suprantama kaip Tenžės šaka.
Kalbant apie vėlesnius laikus, kai minėti akmenys buvo išimti, XIX a. pirmoje pusėje, upė virto vidiniu uostu, ir didieji laivai plaukė iki geležinkelio tilto. Jeigu atidžiai pasižiūrėtume krantines, rastume to pėdsakų: sukalti poliai, akmeninės krantinės plytos prie buvusių sandėlių. Upė buvo gerokai platesnė, siaurėti pradėjo po II pasaulinio karo. Buvo užkalta eilė polių prieš senąsias krantines, dedamas betonas.
Prieš keletą metų upę susiaurino trečiąkart. Formalus tikslas buvo padaryti upę patogią laivybai; kyla klausimas, ar sumažinus vandens plotą tai įmanoma. Neišgilinant jos net iki prieškarinio lygio. Yra tik du trečdaliai jos likę.
Kad upė buvo gili, patvirtina ir toks faktas, kad karo metais vokiečių povandeniniai laivai paviršiumi įplaukdavo priimti krovinio ties geležinkelio tiltu. Pakanka pažiūrėti į senas fotografijas. Tiltai, reikalui esant, būdavo operatyviai pakeliami, pritaikyti laivybai. Klaipėdiečių tai visiškai nestebino, likę atsiminimai, kai mokinukai džiaugdavosi pakeltu tiltu, nes nusukdavo pamokų. Tai buvo kasdienybė - sustojęs eismas ir miesto ritmas.
Kai kurie sandėliai stovėjo kaip Venecijoje, prie pat vandens, ir į juos krovinius krovė tiesiai iš laivų. Raudoni sandėliai prie senosios perkėlos - būtent tokie. Savo krantines turėjo ir kai kurios krautuvės. Tai - negrįžtantys jūrinio miesto požymiai...
Derėtų nepamiršti fakto, kad Dangė ir jos pakrantės nėra ištirta kaip kompleksas, nes XVI a. pradėjo kurtis sodybvietės, valdos, kurios virto dvarais. Kai kurie jų virto reprezentaciniais rekreaciniais ūkiais: Didysis Tauralaukis ir Mažasis Tauralaukis turėjo didžiulį parką, valtelių, Luizės ąžuolą, paminklą karalienei, kėgelbaną, restoranėlių-viešbutukų. Ties dabartiniu Botanikos sodu buvo perkėla su traukiamu keltu. Buvo sukurta infrastruktūra priimti poilsiautojus.
Tyrimai leistų pasisemti idėjų dabarčiai, be to, galbūt upė atskleistų ir daugiau istorijos paslapčių.
Diskusija veidaknygėje
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... ment_reply
Ištraukos:
Algimantas Barniskis
Danes upes pavadinimas is kur kilo?
Kęstutis Čeponis
Danė yra archaiškas indoeuropietiškas hidronimas. Pvz., Dan- iranėnų kalbose reiškia "vanduo, upė". Iš čia Donas, Donecas ir Dniepras (seniau Danupr). O Osetijoje (ir Šiaurės, ir Pietų) daugybė visokių kalnų upelių "donų" - Šandon ir pan.
Kęstutis Čeponis
P.S. Paskaitęs Kęstučio DEMERECKO pateiktus argumentus (ypač istorinius upės pavadinimo užrašus bei kitus hidronimus Lietuvoje, Latvijoje ir Prūsijoje) manau, kad vis tik jis yra teisus - istorinis pavadinimas yra Dangė, o ne Danė.
Štai Minija savo laiku tikrai buvo "sugermaninta" į Mingę.
Matyt, tuo pvz. daugiausia remdamasis Aleksandras Vanagas ir nusprendė, kad turėtų būti Danė, o ne Dangė.
Žinau, kad jis rengė vardyno pataisymus ir buvo surinkęs nemažą kartoteką tų vietovardžių ir vandenvardžių, kuriuos reikėjo pataisyti, bet, deja, mirė nespėjęs juos oficialiai paskelbti. O jo surinkta kartoteka lyg ir kažkur "išgaravo"....?
Domėjausi tuo klausimu, kadangi savo laiku ir pats susirašinėjau su A. Vanagu dėl Ignalinos krašto iškraipytų vandenvardžių ir vietovardžių.
Beje, jis visai nebuvo aklai užsispyręs kaip teigiama viename iš mano aukščiau pateiktų straipsnių nuorodų - aš pats nemažai "ginčijausi" su juo, bet įtikinau, kad Sniečkų būtina pervadinti į Visaginą, o ne teikti Lietuvių kalbos komisijos jau beveik patvirtintą "Drūkšiai".
Jis tada buvo šios komisijos pirmininkas ir prisidėjo nemažai, kad komisija atšaukė šį savo siūlymą ir priėmė manąjį. :)
De Ni
Dangė: čia yra nuo kuršiško žodžio Tangė, o Tangė yra dabartinė Tenžė Kretingos rajone, kuri klaidingai vadinama Dangės-Akmenos intaku.
Realiai buvo Dangė-Tangė su Akmena intaku, o ne Dangė-Akmena su Tenžės (Tangės) intaku.
Dangė (Danė) ir Tangė (Tenžė) yra ta pati upė, į kurią įteka Akmena. Užtenka pažiūrėti į Tenžės žiauriai numelioruotus slėnius ir tampa aišku, kokio dydžio ji buvo ankstyvaisiais viduramžiais.
Su upėmis labai daug problemų pas mus...
Dėl Memelio - tai yra Nemuno pavadinimas.
Kodėl Klaipėda pavadinta Memelio pilimi (Memelburg)? Todėl, kad kryžiuočiai manė, jog Kuršių marios yra tas pats išsiplėtęs Nemunas. Štai ir visa istorija.
-------------------------------------------------------------------------------
https://www.facebook.com/groups/2783692 ... up_comment
Laimonas Umbrasas
Klaipėdos krašto upės (vokiškai Dange) oficialiai įteisinta vardo lytis lie. Dănė iš tikrųjų nėra senovinė (nėra autentiška).
Senovinė (ir tikrai autentiška) yra lytis lie. Dañgė - ta, kurią užfiksavo Fr. Kuršaitis.
Tokia lie. Dañgė klaipėdiškių lietuvių (žemaičių) šnektose dėl stiprios lietuvių ir vokiečių šnektų interferencijos resp. tam tikro vokiečių šnektų poveikio buvo perdirbta (gal apie XIX a.) į lytį lie. Dãnė (8$ 2,7).
Vytautas Mažiulis
Ne Danė, o Dangė
http://www.baltistica.lt/index.php/balt ... le/477/432
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
