Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Senovės karų, įtvirtinimų, ginklų istorija Lietuvoje ir pasaulyje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Top 10: netradiciniai senoviniai ginklai

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Top 10: netradiciniai senoviniai ginklai

Parašytas: 16 Gru 2011 19:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Top 10: netradiciniai senoviniai ginklai

http://www.balsas.lt/News/print/571126

http://www.balsas.lt/naujiena/571126/to ... nklai-foto

2011.12.15 15:00

Tinklalapis „Listverse.com“ sudarė dešimties ginklų sąrašą, kuriame atsidūrė išskirtiniai senovėje pagaminti kovos įrankiai.

Žmonijos istoriją žymėjo begalė karų. Greičiausiai jų išvengta nebus ir ateityje. Be abejo, norint sėkmingai kariauti yra reikalingi ginklai. Svarbiausia, jog sukonstruotu ginklu būtų patogu ir veiksminga durti, kirsti, smūgiuoti, trankyti ar kitaip žaloti savo priešininką. Kalbėdami apie senovinius ginklus, dažniausiai įsivaizduojame kardus, kalavijus, ietis ar kirvius. Bet įvairios tautos savo laiku buvo pagaminusios tokių ginklų, kurių išvaizda ar panaudojimo technika gali pasirodyti besanti itin keista ir netikėta. Tinklalapis „Listverse.com“ sudarė dešimties ginklų sąrašą, kuriame atsidūrė išskirtiniai senovėje pagaminti kovos įrankiai.

10. Maorių kuoka

Maorių kuoka (nuotr. leidėjų)

Šiuo ginklu naudodavosi vietiniai Naujosios Zelandijos gyventojai maoriai. Masyvi, bet atrodanti gana įprastai, kuoka būdavo gaminama iš nefrito. Įdomu tai, jog 30 – 50 centimetrų ilgio kuoka dažniausiai buvo atliekami smeigimo ir dūrimo veiksmai - kaip žinia, tradicinėmis kuokomis įprastai yra atliekami trenkiamieji smūgiai. Maoriai savo kuokas itin brangindavo, joms sugalvodavo vardus ir perduodavo jas iš kartos į kartą. Šiuos ginklus maorių gentys tiesiog garbindavo, tikėdamos, jog kuokose slypi ir pačių kovotojų dvasia.

9. Lenkti kalavijai

Lenktas kalavijas (nuotr. leidėjų)

Užlenktais kalavijais būdavo apsiginklavę paprastai taikūs šiaurinės Kinijos Šoalinio vienuoliai. Meistriškai nudailintų kalavijų geležtės jų gale yra užlenktos, todėl ginklo savininkas kalavijų ašmenis gali sukabinti ir panaudoti kaip vientisą ginklą. Pusmėnulio formos kalavijo rankenos pasitarnaudavo, blokuojant priešininko smūgius arba jomis kertant artimos kovos metu. Artimos kovos atvejui skirtas ir žemiau kalavijo rankenos esantis nusmailintas durklas.

8. Kpinga

Kpinga (nuotr. leidėjų)

Kpinga – tai svaidomasis peilis, naudotas patyrusių Azande genties karių. Zande žmonės gyveno Nubijoje – Afrikos regione, apėmusiame šiaurinį Sudaną ir pietinį Egiptą. Peilis, vietinių dar vadintas Hunga Munga, būdavo iki pusės metro ilgio ir turėdavo tris iš ginklo centro išsišakojančias geležtes. Arčiausiai peilio rankenos esanti geležtė būdavo vyriško lyties organo formos - ji simbolizavo ginklo savininko vyrišką jėgą. Įvairiapusis peilio geležčių išsidėstymas itin padidindavo galimybes persmeigti ar sužaloti savo auką.

7. Macuahuitlis

Macuahuitlis (nuotr. leidėjų)

Macuahuitlis – didelis, kalavijo formą primenantis medinis ginklas, naudotas actekų karių. Ant ginklo pagrindo būdavo primontuojamos skustuvo ašmenų aštrumo vulkaninio stiklo geležtės. Kadangi macuahuitlis nebūdavo smailėjantis, jis negalėjo pasitarnauti kaip duriamasis ginklas. Kita vertus, aštrių ir dantytų geležčių eilės priešininkų kūnuose galėdavo palikti gilias žaizdas. Medinis ginklo pagrindas būdavo pakankamai masyvus ir sunkus, tinkantis gerai aptalžyti savo aukas. Teigiama, jog šiuo ginklu actekai netgi galėdavę nukirsti arklių galvas.

6. „Žirklinis"

„Žirklinis” (nuotr. leidėjų)

Šis gana neįprastos išvaizdos ginklas buvo naudojamas Romos imperijos gladiatorių kautynėse. Įdomu, jog patys kovotojai, apsiginklavę šiuo ginklu, buvo vadinami „žirklėmis“. Ginklą sudarė metalinė, vamzdį primenanti įmautė, į kurią būdavo kišama kovotojo ranka. Tad ginklą būdavo pakankamai patogu valdyti – tiek atremiant varžovų smūgius, tiek kontratakuojant. Pagamintas iš grūdinto plieno, ginklas galėdavo būti iki pusės metro ilgio, bet sverdavo pakankamai nedaug – ne daugiau trijų kilogramų. Teigiama, kad unikalia forma ir išvaizda išsiskiriantis ginklas buvo vienas mėgiamiausių tarp gladiatorių kautynių žiūrovų.

5. Čakramas (čakra)

Čakramas (čakra)(nuotr. leidėjų)

Neapsigaukite, su čakramu frisbio greičiausiai nepavyktų pažaisti. Be to, šis mirtinai pavojingas metalinis diskas dažniausiai svaidomas vertikaliai, o ne horizontaliai. Ginklas būdavo apie 30 centimetrų skersmens, o jo itin aštrūs kraštai užtikrindavo, jog nuo chakramo ašmenų lengvai lėkdavo priešininkų galvos ir rankos. Ginklas labiausiai buvo paplitęs Indijoje. Chakramas galėjo būti panaudojamas ne vieną kartą, kita vertus, tinkamas ginklo valdymas reikalaudavo itin išlavintų kario įgūdžių.

P.S. Žygeivis - "čakra" sanskrito kalba reiškia "ratas".

4. Chu Ko Nu

Chu Ko Nu (nuotr. leidėjų)

Senovės kinų sumeistrautą ginklą galėtume laikyti tolimu automatinio šautuvo protėviu - Chu Ko Nu šaunamoji jėga ir taikymo atstumas nebuvo įspūdingi, bet ginklo pakartotinio užtaisymo greitis buvo itin didelis. Medinėje ginklo dėžutėje, esančioje arbaleto viršuje, būdavo sudėta dešimt strėlių, kurios po atlikto šūvio galėdavo būti kaipmat įstatytos į šaunamąją padėtį. Tam tereikėdavo miklaus stačiakampės svirties nuspaudimo. Įdomu tai, jog šis ginklas dar buvo naudotas ir kinų kare prieš japonus 1894 - 1895 metais. Chu Ko Nu pagalba per 15 sekundžių buvo galima atlikti visus dešimt šūvių – palyginus su panašiais tuometiniais arbaletais tokia sparta atrodė itin didelė.

3. „Bičių avilys“

„Bičių avilys“ (nuotr. leidėjų)

Tai dar vienas senovės kinų sumeistrautas kovos įrankis, turėjęs „bičių avilio“ arba „skriejančios ugnies“ pavadinimus. Ginklo pagrindas buvo raketų nešamos strėlės. Jos būdavo dedamos į šešiakampio formos medinius vamzdžius, iš išorės šiek tiek primenančius medaus korį. Tokios strėlės lėkdavo greičiau ir toliau nei tuometiniais tradiciniais ginklais iššaunamos strėlės. Vienu metu iš „bičių avilio“ buvo galima paleisti iki 32 strėlių. Panaudodami tūkstančius tokių „bičių avilių“, kinai vos per kelias sekundes galėdavo padaryti milžinišką žalą savo priešininkams.

2. Kataras

Kataras (nuotr. leidėjų)

Kataras – iš Indijos kilęs itin pavojingas duriamasis ginklas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog ginklas turi tik vieną geležtę, bet nuspaudus specialią svirtį, durklo geležtė išsiskleisdavo ir kataras tapdavo trijų ašmenų ginklu. Be abejo, trys ašmenys geriau nei vienas - žalojamoji kataro galia smarkiai lenkė kitus tradicinius to meto durklus. Be to, pati ginklo modifikacija ir netikėtas trijų ašmenų išsiskleidimas neretai tiesiog išgąsdindavo priešininkus. Ginklo valdymas buvo gana patogus, tad jo savininkas jį galėjo naudoti ir ginamiesiems veiksmams – priešininko smūgių ir kirčių blokavimui.

1. Žua

Žua (nuotr. leidėjų)

Šis ginklas nusipelno atsidurti sąrašo viršūnėje vien dėl savo neįprastos išvaizdos. Kinų sumeistrauto ginklo gale yra pritvirtinta geležinė „letena“, turinti itin aštrius nagus. Šiais nagais priešininkai būdavo draskomi ir pjaustomi. Tiesą sakant, panaudojant žua buvo galima tiesiog nudirti savo aukos odą. Kita vertus, žua sverdavo visai nemažai, tad ją būdavo galima naudoti ir kaip paprasčiausią lazdą - vien jau jos smūgiais priešininkas galėjo būti nesunkiai įveikiamas. Teigiama, kad profesionalūs kariai šiuo ginklu priešininkus sugebėdavo numušti nuo jų žirgų. Be to, žua puikiai tiko nutraukti aukos apsaugas ir šarvus, paliekant ją visiškai bejėgę prieš geležinę „leteną“.

Šaltinis: "Balsas.lt"
info@balsas.lt

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/571126/ ... nklai-foto

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Gru 2011 13:21

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

O čia mano parinktų originalių ginklų senovėje top 10.

Aišku, gal būt kai kurių paveiksliukų galima rasti gūglinant.

1. Pneumatiniai šilkiniai raitelio nugaros šarvai. Išmąstyti Japonijoje. Esmė – greitai nuo priešo bėgančio raitelio plati šilkinė liemenė išsipučia, kaip balionas. Raiteliui besivejančio į nugarą šauta strėlė, pasirodo, per šį oro maišą raitelio nugaros net 75 proc. atvejų nepasiekia. Mačiau dokumentinį filmą su eksperimentu. Išsiaiškinta, kad vos tik šilką pramušusi strėlė dėl oro maišo judėjimo pakrypsta į šoną ir trenkiasi raiteliui į nugarą plokštuma.

2. Šilkiniai pošarviai. Mongolų išradimas, mačiau BBC filme „Čingischanas“. Taigi, strėlių antgaliai su užkardom buvo tiesiog neištraukiami. O ištraukti sukeldavo kraujavimą ir palikdavo dideles žaizdas. Strėlė, pramušusi šarvus, sugrūsdavo šilką į žaizdą, jo neperkirsdama. Tada belikdavo traukiant šilką, ištraukti strėlę, ir strėlės užkardos į mėsas neįsikabindavo.

3. Ieties mėtymo įrenginys. Naudotas Amerikoje. Tai lazda, į kurios viename galų esantį įdubimą įsistato bukas ieties galas. Gaunasi savotiškas rankos pailginimas. Matyt, pastebėta, kad kuo ilgesnės mėtytojo rankos, tuo toliau galima mesti ietį.

4.Virvė, apie 2 m ilgio, su jos galuose pririštais akmenimis. Naudota Pietų Amerikoje. Įsukta virš galvos ir mesta apsiveja apie aukos ar priešo arklio kojas.

5. Pneumatiniai šaunamieji ginklai. Apie vamzdelius, pro kuriuos pučiamos strėlytes, visi žino. Jie buvo naudoti tiek Amerikoje, tiek ir Pietryčių Azijoje. Bet va perskaičiau, kad 17 amžiuje plačiai eksperimentuota su pompiniais šautuvais. Austrijoje net ištisi daliniai buvo apginkluoti pneumatiniais šautuvais. Pompa buvo šautuvo buožėje. Pranašumas – šūvis tylus, be šviesos, nereikia parako, nepavojingas šaudant, pvz., iš sprogmenų prikimštos patalpos ar pro šiaudinį stogą. Tik parako ginklų progresavimas nukonkuravo pneumatinius šautuvus, naudojamus kare. Tačiau iki šiol, jau 400 metų, pneumatiniai ginklai naudojami sporte, specoperacijose ar medžioklėse po vandeniu.

6. Surikenai. Tai bet kokios mėtomos geležtės, labai paplitusios Japonijoje. Būtinas filmų apie nindzes atributas. Tik pastebėjimas – mesti reikia vertikaliai, o ne horizontaliai.

7.Netradiciniai šaunamųjų ginklų vamzdžiai (toliau pagal knygą „Šaunamojo ginklo istorija“).

a) Ledinės patrankos, šaudančios lediniais sviediniais parako pagalba. Panaudota Petro I mūšyje su švedų laivynu Baltijos pakrantėje. Rusai laimėjo.

b) “Gibraltaro patrankos“. Uolose iškirsti patrankos vamzdžio formos įgilinimai. Į juos dedamas parakas, vamzdelis su dagčiu ir sviedinys. Problema ta, kad taikinys pats turi įplaukti į sektorių, nors atstumą galima reguliuoti parako kiekiu.

c) Odinės patrankos. Naudotos švedų prie Karlo Gustavo. Tai plonas skardinis vamzdis, apvyniotas oda. Šią patranką gali nešti 1 žmogus. Šiandienos supratimu, tai kažkas panašaus į „panceršreką“ ar „muchą“. Tik šaudami vieną galą įremdavo į žemę – kitaip šaulys nuskristų.

d) Medinės patrankos. Iš išgręžto ir suveržto žiedais medžio kamieno. Vartotos net sukilėlių Lietuvoje. Privalumai – labai pigi, lengva, netgi galima plukdyti, o pora kartų vis tiek iššauna, kaip ir metalinė.

e) Neapvalaus vamzdžio skerspjūvio patrankos.

Tai pvz.:

Kvadratinis. Jos sukūrimo motyvas aiškus – kvadratinį akmeninį sviedinį pagaminti pigiau ir greičiau, kvadratinį sviedinį galės gamint tiesiog kareiviai ir nereiks tampytis brangiai kainuojančių meistrų brigadų, jis geriau priglunda prie sienelių (nereikia kamščio), o šaudant nedideliu atstumu balistinės charakteristikos nesvarbios. Priedo, prie to paties vamzdžio skerspjūvio, kvadratinis sviedinys sunkesnis už apvalų. Taigi idealu iš arti šaudyti į įtvirtinimus.

Šešiakampis. Manyta, kad tai suteikia cilindrinei kulkai stabilumo.

Ovalus. Tai rusų išradimas. Toks vamzdis racionaliau skleidžia kartečę.

8. Lankų modifikacijos.

a) Jumis – japoniškas asimetriškas lankas. Pastebėta, kad kuo lankas ilgesnis, tuo jo didesnė jėga. Bet bėda – japonai labai maži, tada buvo apie 1,5 m ūgio. Ilgas lankas tiesiog galu remtųsi į žemę. Priedo, neįmanoma būtų šaudyti nuo arklio nugaros, ypač „partų būdu“ - jojant nuo priešo. Išeitis rasta – apatinė dalis trumpa, viršutinė – ilga.

b)Turkiškas lankas. Ne viename šaltinyje skaičiau, kad pasiektas šūvio rekordas juo – 0,5 km (Anglų lanko šūvio rekordas – 0,3 km). Be atvirkštinio lanksčios rago dalies lenkimo, turkiškam lankui būdingi ilgi nelankstūs galai. Būtent tie galai, staigiai keisdami templės ilgį (šaunant įsiremia į kitą templės vietą, arčiau rankos) priduoda didesnį greitį strėlei.

c) Hibridinis – kryžminis lankas. Naudotas Pietryčių Azijoje. Esmė – vienas lankas tempiamas, o kitas, įtaisytas į bendrą laikiklį veidrodiškai simetriškai templėmis vienas į kitą, tempiasi lenkiantis pirmajam. Abu sujungti skersiniu. Naudingas buvo, šaudant iš ribotos erdvės patalpų, kur reikia didelės pramušamos galios – laivo, bokšto, dramblio nugaros bokštelio ir panašiai. Bet čia reiktų pamatyti paveiksliuką, tai tiesiog neaprašoma.

9. Šviesą atspindintys skydai. Ginant Sirakūzus, nuo bronzinių skydų naudoti Saulės atspindžiai, pagal aprašymus, neva naudoti laivams padegti. Gal tai ir pagrąžinta. Bet rekonstruktoriai paeksperimentavo ir pastebėjo, kad akinti nuo Saulės pusės puolantį priešą galima labai sėkmingai. Priešo šaulys negalės taikytis į priešininką ant miesto sienos, šalia kurio jam Saulę į akis atspindi skydas. Kažką panašaus bandė padaryt ir Žukovas Zėlovo aukštumose su zenitiniais prožektoriais, tik ten viską sugadino sprogimų dūmai.

10. Pseudocheminiai ginklai. Pirmą kartą Europoje panaudoti pirotechniniai efektai buvo Šajo upės mūšyje tarp mongolų ir vengrų. Greičiausia tai buvo petardos, mėtomos po riterių arklių kojomis. Vengrų hercogo Belos kariuomenė buvo visiškai sumušta mažesnės mongolų kariuomenės. Filme „Ėgerio žvaigždės“ rodoma, kaip į turkus vengrai nuo sienų mėto salietra ar siera impregnuotus degančius šiaudų vainikus, o filme „Kapitonas Alatriste“ tunelyje matome tiesiog dujų ataką, kai uždegama siera.

Kaip pažiūrėjau, dauguma išradimų yra gan pigūs, ir jie kurti, norint kariaut ne tik efektyviau, bet ir pigiau. Kai kurie išradimai buvo netgi nemokami – pvz. galima buvo nublizgint jau turimą bronzinį skydą ir pakabinti ant sienos Sirakūzuose.

Nelabai tai kažkaip supranta mūsų šiandieninės kariaunos vadovybė, sugebanti apsirūpint neva labai būsiančiais reikalingais, ginant Vilniaus kraštą nuo Lenkijos, laivais, lėktuvais, tanketkėm.

O čia pažiūrėjau filmų, kiek visko prisigalvodavo vietnamiečiai karuose su JAV ir vėliau Kinija.

Ar pas mus mokslininkų mažai?

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: