Kariniai (ir civiliniai) inžinieriniai įtvirtinimai

Žygeivis

Taip pat žiūrėti temą:

Vilniaus požemiai
viewtopic.php?t=6583

Военные (и гражданские) инженерныe укрепления (всех времен и войн)

***********************************************************************

Фотографии разных фортификационных сооружений см. на:
http://tunelis.ginklai.net/fortification/

Fortifikacija (fotografijos) (saito turinys)

LDK laikų:

Lietuvos pilys
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/index.htm
Замки Литвы
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/index-ru.htm (по русски)

Lietuvos medinės pilys
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/iliustracijos.htm
Деревянные замки Литвы
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/il ... jos-ru.htm (по русски)

ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS MEDINĖS PILYS
http://www.kablys.com/ (eiti į "Straipsniai")

Lietuvos mūrinės pilys
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/murines.htm
Каменные замки Литвы
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/murines-ru.htm (по русски)

Paveikslėlis

LDK BASTIONINĖS PILYS
http://www.kablys.com/ (eiti į "Straipsniai")

Biržų pilis
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Birzai

MEDININKŲ PILIS - Juozas Jurginis
http://www.vist.lt/medininkai/istorija/jurginis.html
MEDININKAI - K. Mekas
http://www.vist.lt/medininkai/istorija/mekas.html
Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą (ištrauka) - Vladislavas Sirokomlė (Kondratovičius)
http://www.vist.lt/medininkai/istorija/sirokomle.html

Vilniaus miesto gynybinė siena
http://tunelis.ginklai.net/fortificatio ... siena.html

Kryžiuočių Ragainės pilis Karaliaučiaus srityje
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Rytprusiai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys dabartinėje Gudijos teritorijoje
Замки ВКЛ на нынешней територии Белоруси
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Gudija

Средневековые замки Латвии- а также материалы о замках других стран мира, архитектуре разных эпох и многое другое
http://www.castle.lv
http://www.castle.lv/title.html

Замки Литвы
http://www.castle.lv/litva/litva.html

Замки Тевтонского ордена в России, Польше, Литве
http://www.castle.lv/teuton/all.html

Средневековые замки Латвии
http://www.castle.lv/latvia.html

Средневековые замки Эстонии
http://www.castle.lv/est/est.html

База данных: ссылки на сайты о замках всего мира
http://www.castle.lv/castles4/Links1-rus.html

***********************************************************************

Ciklas „Žygis link LDK paveldo Ukrainoje“

http://naujienos.istorija.net/2011/02/k ... as-ir.html

* 1 dalis. Lucko pilis
* 2 dalis. Volynės Vladimiras, Zimno vienuolynas, Belzo piliavietė
* 3 dalis. Olyka ir Klevanė
* 4 dalis. Ostrogo pilis, Mežyričo vienuolynas ir Novomalyno pilies griuvėsiai
* 5 dalis. Olesko ir Kremeneco pilys
* 6 dalis. Dubno, Višnioveco ir Zbaražo pilys
* 7 dalis. Červonogrado ir Podolės Skalos pilys
* 8 dalis. Podolės Kameneco pilis
* 9 dalis. Chotino ir Žvaneco pilys, Bakotos olų vienuolynas
* 10 dalis. Smotričas ir Medžybožas
* 11 dalis. Očakovo (Daševo) ir Tavanės piliavietės, senoji Olbija
* 12 dalis. Kelionės po Ukrainą pabaiga: Kijevas ir Koreco pilis

Žygeivis

***********************************************************************************

Полонез канала Огинского
http://bp21.org.by/ru/art/a060523a.html

Виктор КОРБУТ, "Советская Белоруссия", № 93, 23.05.2006

Выдержка:

"Но, пожалуй, главное «открытие» экспедиции — заброшенные немецкие доты Первой мировой войны: укрепления, окопы, блиндажи, рвы. Русские оборонительные сооружения были деревянные и сгнили, а немецкие стоят — бетонные стены в них до двух метров толщиной.

— В 1915 году Огинский канал стал разделительной линией фронта. Мы обнаружили пятнадцать целых или частично сохранившихся дотов, — говорит Елена Калечиц. — Самый интересный — на так называемой Лысой горе, недалеко от лыжной фабрики в Телеханах. Место удивительное. Тамошние жители говорят, что якобы здесь покоится «тело хана», отсюда и название Телеханы. Конечно, это не более чем красивая легенда. Да и гора давно разрыта: внутри ее немцы выкопали котлован и подвели воду из Огинского канала. А сам холм окружили окопами и редутами.

Сейчас ученые думают, как приспособить эти объекты «под туристов». Впрочем, опыт в этом деле есть — реконструированные доты на «Линии Сталина». Осталось найти оригинальный «поворот»."

***********************************************************************************

Žygeivis

История крепостей России
http://fortress.vif2.ru/

Русский Фортификационный сайт
http://www.fortification.ru/

Форумы Русского Фортификационного сайта
http://www.fortification.ru/forum/index.php?

Русский город
http://www.russiancity.ru/index.html

Архитектурно-краеведческая библиотека http://www.russiancity.ru/books/biblio.htm

В.В. Косточкин
Русское оборонное зодчество конца XIII - начала XVI веков
М., Издательство Академии наук, 1962

Введение
http://www.russiancity.ru/books/b78.htm

Общая картина оборонительного строительства
http://www.russiancity.ru/books/b78a.htm

Объемно-планировочная структура оборонительных сооружений
http://www.russiancity.ru/books/b78b.htm

Составные части оборонительных сооружений
http://www.russiancity.ru/books/b78c.htm

Заключение, список иллюстраций, принятые сокращения
http://www.russiancity.ru/books/b78d.htm

*******************************************************************************************
Источник - Velizariada > Ссылки > Замки и крепости
http://veliz.h12.ru/link/castle.htm (автор Prokopenko Vladimir - Велизарий)

Velizariada
http://veliz.h12.ru/about/about.htm

Замки и крепости
Ссылки, посвящённые фортификационным сооружениям и архитектуре в целом.

--------------------------------------------------------------------------------

http://arev.ru/castles/

Castles of Europe
Сайт посвящен средневековым замкам Европы. Здесь собрана пока небольшая коллекция прекрасных фотографий, но обещают что в скором будущем что коллекция постоянно будет пополняться.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castles.narod.ru/

http://europe.h1.ru/

Замки мира
Старые версии Castles of Europe.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.crusader-productions.com/

Castles Abbeys and Medieval Buildings
Сайт посвящённый замкам и крепостям Британии.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castle.lv/

Средневековые замки Латвии
Здесь вы найдете информацию о средневековых замках, построенных крестоносцами на территории нынешней Латвии: основные сведения о замках Ливонского ордена, ордена меченосцев, Рижского архиепископа, фрагменты старинных хроник, сведения об обитателях замков, иллюстрации и т.п.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castles.boom.ru/index.htm

Фотопроект "Средневековые замки" в рамках общего проекта "Средневековые замки Латвии"
Большая подборка фотоматериалов по замкам Прибалтики: Эстонии, Пруссии, Латвии.

--------------------------------------------------------------------------------

http://jcastle.info/castle/index.html

Japanese Castles
Всё о японских замках. Правда на английском. :)

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.russiancity.ru/index.html

Русский город. Архитектура. История сооружений.
Здесь вы найдёте множество статей и книг касательно Русских городов и крепостей.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castles.com.ua/index.php

Замки та храми України
Наибольшая из известных мне подборок материала по теме.

--------------------------------------------------------------------------------

http://fortress.vif2.ru/

История крепостей России
Проект Тульнова Олега посвященный фортификации. Тут вы найдёте описание, схемы и фотографии каменных крепостей и монастырей, бастионов и фортов, засечных черт и укрепленных районов.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.vbg.ru/~history/

Выборг
Небольшой сайт посвященный одноимённой крепости.

*******************************************************************************************

Žygeivis

*******************************************************************************************

Trumpas karinės architektūros specifinių terminų žodynėlis

BATERIJA - [pranc. batterie] istorinis gynybinis statinys, kuriame yra išdėstomos patrankos. Buvo atviros, kazemuotos arba šarvuotos.

BASTĖJA - [pranc. bastion circulaire; angl. raund bastion) išsikišęs frontu ir užnugaryje atviras istorinio gynybinio statinio elementas išsidėstęs įtvirtinimų linijoje; gali būti rato, pusračio, daugiakampio formos sujungtas su įtvirtinimo sienomis, skirtas sienų, fosos ir priekinio lauko gynybai.

BASTIONAS - [pranc. bastion] išsikišęs frontu, užnugaryje atviras penkiakampio formos istorinio gynybinio statinio elementas sujungtas su sienomis. Skirtas sienų, forsos, kaimyninių bastionų ir priekinio lauko gynybai.

BLINDAŽAS - [pranc. blindage] lauko tipo slėptuvė kariams su tvirtu denginiu.

BUNKERIS - [angl. bunker] atsparioji ugniavietė arba slėptuvė kariams apsiginti nuo priešo ugnies.

CITADELĖ - [it. cittadella] labiausiai įtvirtinta centrinė tvirtovės dalis, pritaikyta savarankiškai gynybai.

ESPLANADA - [pranc. esplanade] neapstatyta teritorija (laukas) tarp gynybinio įtvirtinimo ir artimiausių pastatų; paprastai buvo padalinta į tris zonas, kuriose buvo nustatyti skirtingi žemės paviršiaus bei jo dangos keitimų apribojimai.

FLIGELIS - [vok. Flugel - sparnas] šoninis įtvirtinimo korpusas.

FORTAS - [pranc. fort < lot. fortis - stiprus] istorinis gynybinis statinys - tvirtovės dalis, skirta ilgai žiedinei gynybai visiškoje apsuptyje, paprastai sujungtas su gretimais įtvirtinimais. Naudotas įvairiose gynybos sistemose: bastėjinėje, bastioninėje, žnyplinėje, o ypač poligonalinėse žiedinėse tvirtovėse. Skirstomi į kompaktiškus ir išsiplėtusios, pagrindinius, tarpinius ir jungiamuosius, artilerijos ir pėstininkų, pagal profilius - į vienapylimius ir dvipylimius.

FORTIFIKACIJA - [ lot. fortificatio - įtvirtinimas] žemės paviršiaus pritaikymas gynybai ir tam tikrų įtvirtinimų įrengimas. Fortifikacinis pastatas - karo inžinerijos gynybinis statinys, įtvirtinimas.

FOSA - [pranc. fossé] įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją. Gali būti stačiakampio, trapecijos ar trikampio formos pjūvyje, sausa ar užpilta vandeniu (gynybinis griovys).

GYNYBOS LINIJA - įtvirtinta fronto atkarpa (pvz.: žemės pylimas), kurios kraštai remiasi į natūralias kliūtis arba į specialius įtvirtinimus. Charakteringa lauko gynybai. Kai kada sustiprinta baterijomis. Gali būti ištisinė ar nutrūkstanti.

GYNYBINIS PYLIMAS - [pranc. rempart] gynybinis įrenginys, kartu tarnaujantis kaip kliūtis, ir kaip viena gynybinio objekto apvado profilio dalis. Kartu jis yra gynybos linija. Jis visada jungiasi su fosa (gali būti iš akmenų, rastų-žemės, žemės ir kt.).

KAPONIERIUS - [pranc. caponiere] 1. Sausame tvirtovės griovyje įrengtas akmeninis skliautuotas statinys, neaukštesnis negu fosos išorinis šlaitas, iš kurio išilgai apšaudomas tas griovys. 2. Įtvirtinto rajono kazematas su artilerijos pabūklu šaudyti į priešo sparną. Gali būti didieji, mažieji, pavieniai, dvigubi, užnugario ir kt. kaponieriai.

KAZEMATAS - [pranc. casemate < it. casamatta] Atspari gynybinio statinio patalpa, sauganti nuo artilerijos sviedinių ir bombų.

KONTRESKARPINĖ SIENA - [pranc. contrescarpe] prieššlaitinė siena ( siena esanti kitoje pusėje priešais fosos šlaitą.

LIUNETAS - [pranc. lunete] iš užnugario atviras, pusmėnulio formos lauko įtvirtinimas suformuotas iš žemės.

PANDUSAS - [pranc. pente douce - nuožulnus šlaitas] nuožulnuma tarp skirtingo aukščio pylimų.

POLIGONALINĖ SISTEMA - [pranc. poligone] istorinio gynybinio statinio formavimo principas naudojant kaponierius ir tiesias bei laužytas į išorę gynybines sienas. Poligonalinio tipo buvo Kauno tvirtovė.

POTERNA - požeminė galerija.

REDUTAS - [pranc. redute] istorinėje fortifikacijoje nedidelis uždaras lauko gynybinis objektas, dažniausiai įrengiamas apkasų, gynybinių linijų kampuose (suformuotas iš žemės, ar kt.)

* Žodynėlis parengtas pagal Histoire et Dictionnaire de la Fortification, Paris, 1991; Les Fortifications du Brianconnais, Aix-en-Provence, 1997; Tarptautinių žodžių žodyną, Vilnius, 1985; konsultuojantis su N. Steponaityte ir J. Lukše.

Paimta iš "Kauno tvirtovė"

*******************************************************************************************

Žygeivis

***********************************************************************************

"Инженерныe войсa Русской армии 1909-1917гг." (Ю. Веремеев. Анатомия армии)
http://armor.kiev.ua/army/forma-2/ing-pogon-1909.shtml

***********************************************************************************

Cайт в котором много инфы о Ковенских (Каунаских) фортах
http://www.kovno.ru/

***********************************************************************************

Общая карта фронта WW1

Линия фронта в Первой мировой войне в Литве (общая карта)
http://www.grwar.ru/library/Evseev-Sven ... le0026.jpg
http://www.kovno.ru/forum/viewtopic.php ... cebf228dcc

(после нажатия на линк сайта подождать пока на карте в правом нижнем углу появится окошло и нажать на него - карта "вырастет")

Линию фронта WW1 не трудно определить на местности - должны быть легко заметные остатки немецких железобетонных бункеров - их (несколько разных типов) немцы построили по всей линии фронта WW1 довольно плотно - они стоят по одному или группами через несколько сот метров друг от друга по всей бывшей линии фронта.

Местные жители обычно хорошо их знают и иногда приспосабливают для своих нужд - обычно как погреба или держут картошку.

Фото разных типов таких укреплений (бункеров, дотов, дзотов...) см. тут:
http://tunelis.ginklai.net/fortification/IIreich/

Парочку фото выкладываю:

Paveikslėlis

******************************************************************************************

Šaltinis - http://www.kaime.puslapiai.lt/atstumas.html

1915 m. rudenį per Ignalinos rajono žemes ėjo Vokietijos rytų fronto linija. Čia vyko pozicinis karas. Tverečiaus ir Mielagėnų apylinkėse buvo sudarytos 2 ar 3 gynybos linijos. Viena jų ėjo per Raščiūnų, Guntauninkų ir kt. kaimus. Manoma, miške buvus Vokietijos X armijos vyriausiosios būstinės. Tai mena iki šių dienų išlikę betoniniai bunkeriai. Rajone saugoma apie 100 Pirmojo pasaulinio karo vokiečių gynybinių įtvirtinimų.

******************************************************************************************

Šaltinis - http://www.leonoxiiifondas.lt/index.php?id=302

Istorija » Betoniniai karo pėdsakai Aukštaitijos miškuose

Manvydas Vitkūnas

Rytų Lietuvoje, Zarasų, Ignalinos bei Švenčionių rajonuose, gyvenviečių pakraščiuose bei aplinkiniuose miškuose ir laukuose, yra išlikę dešimtys betoninių įtvirtinimų, slėptuvių, ugnies taškų, daugybė apkasų linijų, iš medžio ir žemės pastatytų įtvirtinimų pėdsakų, karių kapų. Šie iki šiol rimčiau netyrinėti objektai - Pirmojo pasaulinio karo palikimas.

Vokiečiai įsitvirtino ilgam

1915 m. rudenį Rytų Lietuvoje vyko mūšiai tarp Vokietijos ir Rusijos kariuomenių. Mažiau gausios, tačiau kovingesnės ir geriau aprūpintos Vokietijos kariuomenės dešimtoji armija Švenčionėlių-Ignalinos ruože pralaužė rusų gynybą ir veržėsi toliau į Rytus. Rusams atkakliai besipriešinant, vokiečių puolimas sustojo. Mūšiai perėjo į pozicinį karą.

Vokiečiai įsitvirtino Lietuvos šiaurės rytiniame pakraštyje. Čia vokiečių ir rusų pozicijos iš esmės nesikeitė beveik trejus metus. Per tą laiką vokiečiai, padedami prievarta suvarytų vietinių gyventojų, Tverečiaus, Turmanto bei kitose apylinkėse įrengė įspūdingus įtvirtinimų ruožus. Jie sudaro beveik ištisinę liniją nuo Latvijos sienos šiaurėje iki Adutiškio apylinkių pietuose. Vidurinė šios linijos dalis, esanti apie Vidžių miestelį, yra Baltarusijos teritorijoje. Įtvirtinimų linijų būta ir toliau į pietus, dabartinėse Baltarusijoje ir Ukrainoje. 1915 m. Rytų frontas tęsėsi nuo Baltijos jūros ties Rygos įlanka iki Dniestro upės, įtekančios į Juodąją jūrą.

"Nuo 1915 m. iki 1918 m. pradžios fronto linija ėjo būtent čia. Vokiečių rašytojas E.M.Remarkas yra parašęs puikų romaną "Vakarų fronte nieko naujo". Galime pasakyti, kad ir Rytų fronte šioje vietoje bent porą metų nebuvo nieko naujo. Čia vyko poziciniai mūšiai, tačiau jie nebuvo intensyvūs ir kariai didesnę laiko dalį praleisdavo apkasuose nieko neveikdami arba statydami įspūdingas gynybinių įtvirtinimų linijas", - "Valstiečių laikraščiui" sakė istorikas dr. Valdas Rakutis. Anot jo, vokiečiai išilgai fronto linijos kasė apkasus, statė įvairius medinius bei gelžbetoninius įtvirtinimus, sandėlius, tvėrė spygliuotų vielų tvoras. Čia išaugo ir artilerijos parkai, ligoninės, netgi bažnyčios.

Išvarė vietos gyventojus

Šiandien iš buvusių medinių įtvirtinimų bei apkasų linijų telikę pėdsakai. Tačiau betoniniai įtvirtinimai, tiesa, apleisti, o dažnai - ir apgriuvę, stūkso iki šiol. Jie yra gana įvairūs. Dėl dalies įtvirtinimų paskirties iki šiol ginčijasi netgi karo istorikai.

"Daugelis išlikusių gynybinių statinių yra betoniniai, kai kurie - kompozicinio akmenų ir betono mūro. Dažnai betonas yra sutvirtintas armatūra - geležinkelio bėgiais bei įvairiomis geležinėmis sijomis. Statydami įtvirtinimus, vokiečiai taikė modernias to meto technologijas", - apžiūrinėdamas statinius šalia Tilžės kaimo (Zarasų r.) sakė istorikas Arvydas Pociūnas.

Karo metai buvo labai sunkūs pafrontėje atsidūrusių kaimų ir miestelių gyventojams. Nemažai sodybų ir ištisų kaimų sudegė. Daugybė šeimų buvo priverstos palikti savo ūkius ir pasitraukti giliau į užnugarį. Ištuštėjusias sodybas vokiečiai naudojo kaip butus, štabus, ligonines. Daugybė pastatų buvo išardyta ir rąstai panaudoti įtvirtinimams statyti arba kurui.

Statydami įtvirtinimus, vokiečiai naudojo daugelį iki tol vietos gyventojams mažai žinomų techninių naujovių. Gelžbetonis, elektros apšvietimas, telefono linijos bei daug kitų dalykų šiame krašte buvo naujiena. Beje, būtent vokiečių okupacijos laikotarpiu Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje masiškai išplito lauko tualetai.

Monografijoje "Tverečiaus karštas" paskelbtame straipsnyje "Tverečiaus kraštas Pirmojo pasaulinio karo metais" pateikiamas pluoštas kraštotyrininko Aloyzo Petrašiūno surinktų vietos gyventojų prisiminimų apie gyvenimą pafrontės linijoje Tverečiaus ir Mielagėnų apylinkėse: "Vokiečiai išvarė visus Guntauninkų kaimo gyventojus. Leido šeimai pasiimti arklį, karvę, vežimą turto. Kitus gyvulius vokiečiai paėmė. Žmones varė organizuotai, lydėjo ginkluoti vokiečių kareiviai." "Vokiečiai išvarė daugiau kaip pusę Gilūtų gyventojų. Kiti apsistojo tame pačiame kaime. Iš geresnių pirkių žmones išvarė į ūkinius pastatus, jaujas. Pirkias užėmė vokiečiai." "Evakuotieji sunkiai gyveno: savo žemės neturėjo, nieko nesėjo ir neaugino. Gerai, jei nors už maistą gaudavo darbo." Taigi vietos žmonės buvo nuskurdinti, daugelis neteko gyvulių, kito turto, o neretai - ir gimtųjų namų, glaudėsi toliau nuo fronto esančiuose kaimuose.

Atsirado elektra, geležinkeliai, tiltai…

Okupacinė vokiečių valdžia pafrontėje nedelsdama pradėjo statyti gynybos linijas, kareivines, ligonines. Atsirado siaurieji geležinkeliai ir netgi elektros linijos. Daug vokiečių naudotų technikos priemonių bei ūkininkavimo būdų vietos žmonėms buvo didelė naujiena.

"Vokiečiai į Erzvėtą atvedė telefonus. Daržinėje įrengė ligoninę. Įsteigė pieninę. Samdydavo moteris sviestui gaminti. Kartą žmonės pavogė sviesto, tada vokiečiai prie pieninės pastatė sargybinius." "Vokiečiai Erzvėte burokus augino. Salietros turėjo. Žmonės stebėjosi. Salietros nebuvo matę."

Vokiečių valdžia ėmė tvarkyti kelius, tiesti geležinkelius: "Vokiečiai tiesė geležinkelius. Jais iki fronto atveždavo maistą kareiviams, šaudmenis. Išveždavo medieną, iš žmonių paimtą turtą." "Po karo žmonės ardė siauruko bėgius, kalviai kalė iš jų pavažėles plūgams." "Vokiečiai liepė - į girią. Prikirto medžių, priklojo gatvėje. Šaligatviai iš lentų. Žmonės (lietuviai) dirbo, vokiečiai komandavo." "Guntauninkuose, per Svilkos upelį, pastatė medinį tiltą. Seniau niekas negalvojo apie tiltą. Žmonės murkdėsi, važiuodami per upelį. Kai vokiečiai išėjo, tiltas supuvo, sugriuvo. Kaime vėl nėra tilto."

Visus vietos išteklius vokiečių kariuomenė naudojo savo reikmėms. Tverečiuje netgi bažnyčią išplėšė ir grindlentes išnešė į apkasus. Paliko tik altorių.

"Vokiečiai paėmė iš žmonių arklius ir jų negrąžino. Su arkliais veždavo pabūklus. Žmones varė prie apkasų tiesti vielinių užtvarų. Mokėjo markėmis."

Vietos gyventojams vokiečių karių buitis bei fortifikacinių įrenginių statyba darė didžiulį įspūdį. Tverečiaus apylinkių žmonės prisiminė: "Bunkeriai - kaip miestas. Lentomis išmušta, sienos išklijuotos, metaliniai pečiukai, įvesta elektra. Bunkeriai iš rastų, karininkams - betonuoti." "Jie (vokiečiai) gerai gyveno, neskurdo kaip rusų kareiviai." "Vokiečių kareiviai lovas pasistatė, matracai, šienikai (čiužiniai). Kai jie pasitraukė, iš šienikų žmonės drabužius siuvo." "Nueini girion - kaip kokian miestelin. Beržiniai krėslai, telefonai. Štai kaip gyveno niemčius."

Didelių mūšių prie šios įtvirtinimų linijos nebuvo. Baigiantis karui, vokiečiai pasitraukė. Įtvirtinimai liko tušti. Daugelyje jų netrukus laikinai prisiglaudė vietos gyventojai, grįžę į savo kaimus ir dažniausiai radę tik degėsius, žemėmis užgriuvusius šulinius, berželiais ir karklais užaugusius laukus. Gyvenimą teko pradėti iš naujo. Per kelerius metus žmonės atstatė kaimus, tačiau šio krašto laukė nauji išbandymai - du dešimtmečius trukusi lenkų okupacija.

Ilgainiui daugelis įtvirtinimų buvo apleisti. Vietos žmonės stengėsi išlupti iš jų kuo daugiau metalinių detalių, kurias pritaikydavo ūkyje arba naudojo kaip geležies žaliavą. Dalį statinių gyventojai pradėjo naudoti ūkio reikmėms, visų pirma - kaip daržovių saugyklas.

Pastaraisiais metais senieji gynybiniai įtvirtinimai sulaukia vis didesnio turistų ir karybos istorikų susidomėjimo. Deja, labai trūksta rodyklių, informacinių stendų.

*******************************************************************************************

Prisiminimai iš kaizerinės okupacijos laikų Dūkšto ir Rimšės apylinkėse (1915–1918 m.)
2006.06.02 Autorius: Laimonas Abarius

http://www-new.sugardas.lt/index.php?cid=4203

Ištrauka

Vokiečiai neketino čia ilgam apsistoti, Lietuva jiems tebuvo tiktai tarpinė stotis žygiuojant į Rusijos gilumą. Tačiau istorijos ratas pasisuko kita linkme: pergrupavusi jėgas carinė kariuomenė užėmė gynybines pozicijas ir nuo pat Adutiškio, per Drūkšius, Turmantą iki Stelmužės stojo fronto linija.

Abi pusės rengėsi ilgalaikei gynybai: kasė apkasus, statė įtvirtintus ugnies lizdus, kuriuos dar šiandien galime pamatyti prie Turmantu, jų būta ir Serbajiškėje, Mačionyse.

Vokiečių pusėje kaip grybai dygo štabai. Kaizerio 10-osios armijos vadovybė įsikūrė abipus Vydžių - Švenčionių kelio, o Rimšės valsčiuje kūrėsi didesnių ir mažesnių armijos padalinių štabeliai.

Pirmosios būstinės kūrėsi gyvenamuosiuose namuose: Čeberakų kaime vokiečiai išvarė iš namų Karlos šeimą ir ten įsirengė štabą, o Janutiškyje kariuomenės reikmėms išardė naują Jokūbo Mačkinio namelį ir išsivežė jį Baltarusijon.

Didesnės vokiečių įgulos įsikūrė Beržininkų dvare, Žibakiuose, Mažėnuose. Pafrontės ruože kasė apkasus, statė patogius bunkerius. Didžiulį kelių patalpų, apšildomą ir gerai įrengtą bunkerį vokiečiai pasistatė minėtuose Čeberakuose. Pavadino simboliškai – Berlynu.

Keletas bunkerių pastatyta ties geležinkelio linija. Ties Konce -Troski vienkiemiu vokiečiai pasistatė bunkerių.

Žygeivis

*******************************************************************************************

Interneto svetainės (сайты в интернете)

Lietuviškos:

http://tunelis.ginklai.net/us/ Lietuvos digerių svetainė
www.digeriai.info - kolegų svetainė

www.army.lt - Lietuvos militaristų svetainė, verta užeiti į forumą
http://army.lt/index.php?name=PNphpBB2& ... topic&t=72 Bunkerių tema army.lt forume.
www.bunkers.antraspasaulinis.net - svetainė apie WWII fortifikaciją Lietuvoje
http://tvirtove.kaunas.lt/ - svetainė paskirta WWI Kauno tvirtovei
www.vilniusbunkers.narod.ru - svetainė apie tarpukario Vilniaus įtvirtintą stovyklą ir Vilniaus siaurąjį gelžkelį

www.ginklai.net - populiariausia svetainė Lietuvoje apie ginkluotę

***********************************************************************************

Форумы Русского Фортификационного сайта —› Общий —› Укрепления I-й мировой в Беларуси.
http://www.fortification.ru/forum/index ... topic=1287 (сайт указал Stalker)

www.infiltration.org
www.maginot.org
www.bunkerforschung.de
www.atlantikwall.net
www.dolomitenfreunde.at
www.sovietkaput.free.fr
www.ctrebova.cz/co/
www.josecadaveira.tripod.com/militaryruins

***********************************************************************************

http://www.oxelosund.net/femore/uk/index.html Femöre fort in Sweden
http://149.156.142.12/fortykrakow.htm Forty Krakow
http://www.killerjeanne.com/ Atlas raketos šachta verciama gyvenamuoju namu
www.secreturbanexplorationninjamafia.com

***********************************************************************************

WW1 ir WW2

Kauno tvirtovė - poligoninio tipo gynybinė sistema, statyta 1882 - 1915 m. Kaune ir jo apylinkėse.
Cайт в котором много инфы о Ковенских (Каунаских) фортах
http://www.kovno.ru/
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_tvirtov%C4%97
http://tvirtove.kaunas.lt/
http://www.muziejai.lt/Kaunas/forto_muziejus.htm
http://www.kam.lt/index.php/lt/35650/

Vokiečių pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai Lietuvoje
http://tunelis.ginklai.net/fortification/IIreich

Tarpukario Vilniaus Lenkijos įrengta įtvirtinta Stovykla
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Vilnius/
http://www.vilniusbunkers.narod.ru/rus/index.htm

Vokiečių antrojo pasaulinio karo įtvirtinimai Lietuvoje
http://tunelis.ginklai.net/fortification/IIIreich

Sovietinė fortifikacija Lietuvoje:

Molotovo fortifikacinė linija
http://tunelis.ginklai.net/fortification/molotov

Kazlų Rūdos VDV divizijos požeminė vadavietė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/KazluR

Zenitinės brigados vadavietė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Bajorai

Lentvario zenitinė bazė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Lentvaris

Visorių zenitinė bazė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Visoriai

Molėtų zenitinė bazė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/moletai

Švenčionių zenitinė bazė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Svencionys

Zoknių karo aviacijos bazė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Zokniai

Plokštinės požeminė balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Plokstine

http://tunelis.ginklai.net/engineering/ (fotografijos)

LTSR civilinės gynybos štabas - Aukščiausiosios Tarybos slėptuvė
http://tunelis.ginklai.net/engineering/CGS

Lietuvos Telekomo šaltojo karo laikų požeminis ryšių centras
http://tunelis.ginklai.net/engineering/Vilnius1

Rezervinė LTSR televizijos studija
http://tunelis.ginklai.net/engineering/TV

Tipiška sovietinė civilinės saugos slėptuvė
http://tunelis.ginklai.net/engineering/sleptuve

Užsieninės ekspedicijos:
http://tunelis.ginklai.net/fortification/

Prancūzų Maginot fortifikacinė linija
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Maginot

"Nepasitikėjimo" fortifikacinės linijos objektai Italijoje, Austrijos pasienyje
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Italy

***********************************************************************************
********

Civiliniai objektai (dvigubos paskirties)
http://tunelis.ginklai.net/engineering/ (fotografijos)

XIX a. Vilniaus geležinkelio tunelis
http://tunelis.ginklai.net/engineering/tunelis

Kur alaus upės teka - senoji Tauro alaus darykla (Vilniuje)
http://tunelis.ginklai.net/engineering/Tauras

Senoji Vilniaus kanalizacija
http://tunelis.ginklai.net/engineering/kanalizacija

Apleista Vilniaus Pramoninių Vandenų vandenvietė
http://tunelis.ginklai.net/engineering/VPV

Vilniaus rotušės požemiai
http://tunelis.ginklai.net/others/Vrotuse

Keisti statiniai šalia Vilniaus oro uosto
http://tunelis.ginklai.net/others/AG

***********************************************************************************

Žygeivis

XX amžiaus gynybiniai paminklai Lietuvoje

http://www.fortifikacija.lt/

* Gynybiniai paminklai
o I pasaulinis karas
+ Rusijos fortifikacija
+ Vokietijos fortifikacija
o II pasaulinis karas
+ III Reicho fortifikacija
+ SSRS fortifikacija
o Rusijos Imperija
+ Alytaus tvirtovė
+ Kauno tvirtovė
o Šaltasis karas
+ Partizanų fortifikacija
+ SSRS fortifikacija
o Tarpukario fortifikacija
+ Lenkijos fortifikacija
+ Lietuvos fortifikacija
* Žinių bazė
o Alytaus apskritis
o Kauno apskritis
o Klaipėdos apskritis
o Marijampolės apskritis
o Panevežio apskritis
o Šiaulių apskritis
o Tauragės apskritis
o Telšių apskritis
o Utenos apskritis
o Vilniaus apskritis

Žygeivis

Ilgai slėpta grėsmė Europai – raketų bazė Žemaitijoje

http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2467

Požeminis tunelis sovietinėje karinėje bazėje: legendų įminimo beieškant (I)

http://www.balsas.lt/News/print/548440

http://www.balsas.lt/naujiena/548440/po ... foto-video

Autorius: Birutė Žemaitytė 2011.07.31 19:00

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/548440/ ... i-apacioje

Požeminis tunelis sovietinėje karinėje bazėje: legendų įminimo beieškant (II)

http://www.balsas.lt/News/print/548618

http://www.balsas.lt/naujiena/548618/po ... 064-242749

2011.08.02 16:41
Birutė Žemaitytė

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/548618/ ... i-apacioje

Karybos specialistai: visa tiesa apie tunelį Plokštinės raketų bazėje

http://www.balsas.lt/News/print/549333

http://www.balsas.lt/naujiena/549333/ka ... etu-bazeje

2011.08.07 15:55
Birutė Žemaitytė

Žygeivis

Kauno mitai: nuo Napoleono iki triušių mutantų

http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=87.0

Spalio 25, 2011, 17:35:1
Įkėlė Paragraf 78

Pagalvojau gal tiks Anomalijos puslapiui, vienas mano senas straipsnis, padarytas pagal paskaitą skaitytą Lituanicon XX (toks fantastų suvažiavimas)

Kauno mitai: nuo Napoleono iki triušių mutantų

Spėjama, kad pirmą kartą Kaunas buvo paminėtas arabų keliautojo ir geografo Al Idrisijaus 1140 metais. Tai sprendžiama iš pavadinimų, kurie randami jo raštuose: Qaynu, Qanys, Kabnu.

Jei paaiškėtų, jog tai tiesa, tada Kaunas būtų paminėtas 183 metais anksčiau nei Vilnius (1322 metais).

Tačiau šiandien yra istorikų, linkusių miestą prie Nemuno ir Neries santakos dar labiau pasendinti, jie teigia: Kauno pradžios turėtume ieškoti IV ar V amžiuje, nes tuo metu santaka buvo tirštai apgyvendinta teritorija.

Labiausiai paplitusi legenda apie Kauno vardo kilmę yra pasakojimas, randamas XVI a. Bychovo kronikoje, apie Romos kunigaikštį Palemoną, kuris V a. po Kr. bėgdamas nuo hunų valdovo Atilos su 500 Romos patricijų atplaukė į Lietuvą ir įsikūrė prie Nemuno, Dubysos ir Jūros upių. Kunigaikštis turėjo tris sūnus: Barkų, Sperą ir Kūną. Barkus įkūrė Jurbarką, o Kūnas prie Nevėžio (taip taip) įkūrė Kauną. Šis mitas yra paveiktas renesanso idėjų, norint pabrėžti garbingą Lietuvos praeitį. Kunigaikštis Palemonas, su sūnumis plaukdamas Nemunu, pasiekė dabartinio Kauno teritorijas, kur tebuvęs paprastas kaimelis su keliomis trobomis. Ten jo sūnus Kūnas (kunigaikštis Kaunas), kituose raštuose vadintas Kūnasijumi ar Kūnarijumi, įkūrė miestą.

Su romantizmo idėjomis atėjusi Palemono legenda buvo itin populiari. Jau nuo VI a. po Kr. visoje Europoje klestėjo mitai, bandantys paaiškinti vienos ar kitos tautos sąsają su biblinėmis bei antikinėmis istorijomis. Ši kilmės teorija apie XVI a. susipynė su sarmatizmo idėjomis ir veikė kaip labai stiprus Abiejų Tautų Respublikos ideologijos pamatas. To laiko lietuviams buvo svarbi jų romėniškoji kilmė.

Marcijonas Niestojiemskis pamoksle per Kauno žemės teismo raštininko Andriejaus Stankevičiaus laidotuves minėjo, jog pastarojo giminė yra kilusi iš Žadeikos, atkeliavusio drauge su Palemonu, Nerono arba Atilos laikais. Žadeika vedė kilmingą moterį Milušą ir su ja susilaukė sūnaus Biliaus (kitos bajorų giminės Biliavičių, susigiminiavusių su Stankevičiais, pramanyto protėvio). Niestojemskis neva rėmėsi Stryjkovskiu, nors panašu, jog buvo pamokytas pačių Stankevičių.

Akivaizdu, kad tai chronologinė nesąmonė, nes jis teigė, jog Stankevičiai yra giminingi Vytautui Didžiajam, o susigiminiavo jie per Miamę, artimą Vytauto giminaitę, kurią neva vedė Bilius.

Visi iškart turėtumėte pastebėti nemažą laiko tarpą, prabėgusį nuo Atilos (V a.) ar juo labiau nuo Nerono (I a.) laikų iki Vytauto epochos. Panašu, jog Bilius buvo nemirtingasis iš filmo „Kalnietis“.

Kadangi tiksliai nėra žinoma, kada įsikūrė Kaunas, tai kai kurie istorikai ir pseudoistorikai, bando „eiti aptakiai“, nepaisydami istorinio tikslumo. Kaip, pavyzdžiui, darė vienas savamokslis gidas, svečiams iš Rusijos pasakojęs, kad mūsų miestą įkūrė Napoleono sūnus Kaunas. Matyt, norėjo pasakyti Palemono, o išėjo Napoleono, ai, menka smulkmena?;)

Kodėl gi Kauno herbe pavaizduotas tauras ir kryžius?

Senovėje, vienos medžioklės metu, pavyko įvyti lietuviams girių valdovą taurą į miško tankumyną Lietuvos upių tėvo Nemuno ir motinos Neries santakoje (būtent čia dabar įsikūręs Kaunas). Šioje vietoje žvėris buvo pervertas ragotine (ragotinė – medžioklinė ietis, skirta stambių gyvūnų medžioklei). Greitai buvo pastebėta, kad tarp sumedžioto tauro storų ragų kyšo iš medžio šakų susikryžiavęs kryžius. Pabijojo dievų rūstybės senovės lietuviai ir nusprendė miško valdovą paaukoti. Sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir garbingai didingųjų savo dievų garbei sudegino žvėrių karalių skaisčią mėnesienos naktį.

Kauno vardo kilmė

Kauno vardo kilmės teorijų yra begalė.

Štai kelios:

Lietuvis išeivis enciklopedininkas Bronius Kviklys Kauno vardą sieja su žodžiu „kautis“. Jis tai sieja su dažnomis kautynėmis ties Kaunu, o ypač su XIV a., bet tada išeitų, jog iki tol Kaunas buvo vadinamas kitaip. (Na, tai, ko gero, pati žinomiausia vardo kilmės teorija.)

Kiti lingvistai Kauno vardą kildina iš asmenvardžio Kaunas. Šis vardas – pavardė senovėje buvo itin paplitęs Žemaitijoje ir areale tarp Jurbarko, Jonavos, Alytaus ir Vilkaviškio.

Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno vardas kyla iš būdvardžio „kaunus“ reiškęs „žemas, gilus“. Nors dabartinėje lietuvių kalboje šio būdvardžio ir nėra, bet jis sutinkamas kitose indoeuropiečių kalbose (latvių „kauns“ reiškia „gėda“, gotų „hauns“ – „žemas“ ir „hauneins“ – „pažeminimas, nusižeminimas“, vokiečių „hehn“ – „pajuoka, pašaipa“ garikų „kaunos“ – „blogas, bjaurus“). Remiantis šia hipoteze, Kauno vietoje kažkada turėjo stovėti gyvenvietė, kuri buvo pavadinta slėnio vardu. Ši teorija turi racijos, nes visas senasis Kaunas stovi tam tikroje dauboje.

Kai apie Kauną svečiams pasakoja gidas Radvila Pabilionis, jis būtinai pamini vieną gražią legendą, kuria „suriša“ Aleksotą su Kaunu romantiškais dviejų jaunų žmonių meilės saitais. Kylant dabartiniu Veiverių plentu į kalną, dešinėje šlaito pusėje galima rasti laiptus, o jais palipus – akmeniu paženklintą vietą, kurioje kažkada vaidilutės kurstė šventą aukuro ugnį. Sako, dabartiniai pagonystės išpažinėjai prie to akmens dažnai susirenka saviems ritualams. O anuomet viena iš vaidilučių netikėtai sulaukė gražaus jaunikaičio Dangiručio, kažko atklydusio į tą kalną. Pakalbino vaikinas mergelę, į pasimatymą pakvietė. Ta ir nulėkė, šventą ugnį pamiršus. Nekurstomos aukuro liepsnos išblėso. Jaunuolių laukė bausmė – mirtis ant laužo.

Sukrovė laužą iš vakaro, bet vienam iš žynių pagailo įsimylėjėlių. Ir jis po laužu iškasė didelę duobę. Rąstus virš jos į šalis pastumdė, angą padarė. Ryte ant jų vandens papylė, kad tiršti dūmai į dangų kiltų. Dūmų uždanga padėjo jaunikaičiams duobėje pasislėpti ir sulaukti tamsos. Tada jie perplaukė Nemuną (maždaug ties dabartine Vytauto bažnyčia, ten, kur šiandien yra ir Aleksoto gatvė). Apsigyveno tame krante ir susilaukė meilės vaisiaus – sūnaus Kūno. Ir laimingai visi gyveno, tapę pirmaisiais Kauno miesto gyventojais.

Jau minėta legenda teigė, kad Kūno vardu šauktas Palemono sūnus, įkūręs Kauną.

O jei nagrinėsime tautosaką, tai lietuvių liaudies dainos žodžiais tariant, miesto vardas galėjo kilti ir iš būdvardžio: „Atėjo mergelė kauna (smaila) nosele...“. Žodžiu, tarsi smaigalyje nutūpęs miestas ir yra smailus – „kauna“.

Kaunas užsienyje

Herodotas savo raštuose mini Turkijos teritorijoje esantį miestą, pavadinimu Kaunas, kurį neva įkūrė tuo pačiu vardu vadinęsis senovės princas.

Mįslingos kilmės kaunijų genčiai priklausęs miestas Mažosios Azijos pusiasalio pietvakariuose nėra vienintelis šaknį „Kaun“ turintis vietovardis ar asmenvardis, nutolęs tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos ir net nuo spėjamos baltų kilties zonos. Pavardžių, kurių šaknis „Kaun“, galima aptikti įvairiose šalyse ir kultūrose.

Į Turkiją atvykusiems lietuviams turistams gidai neretai parodo griuvėsius miesto, kuris Antikos šaltiniuose graikų kalba vadinamas „Kaunos“. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja Nijolė Juchnevičienė patvirtino, kad graikiškas vietovardis Mažojoje Azijoje „Kaunos“ lietuviškai tariamas kaip ir Lietuvos Kaunas. Beje, rusiškai Mažosios Azijos Kaunas tariamas „Kavn“ – panašiai, kaip „Kovno“.

Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad šio Kauno atsiradimas datuojamas 3 tūkst. metų prieš Kristų. Tačiau pagal Antikos rašytinius šaltinius miestas, vadinamas Kaunu, galėjo atsirasti VII – VI a. prieš mūsų erą. Mieste galima išvysti persų, helenų, romėnų ir Bizantijos civilizacijos pėdsakų. Nuo įkūrimo Kaunas buvo garsus druska, žuvimi ir figomis.

Apžiūrėdami Kauną turistai turi galimybę pasigrožėti tuo metu statytos Akropolio tvirtovės ir pylimo, antikinio teatro, bažnyčios, romėniškų pirčių, palestros (sporto mokyklos) likučius. Didžiausio susidomėjimo sulaukia Nekropolis – uolose įrengti karalių ir kitų didikų kapai.

Linksmiausia tai, jog kai kurie Lietuvos Kauno gotai vietinį „Akropolį“ linkę vadinti Nekropoliu.

Apie Karijos Kauno kilmę yra išlikusios kelios legendos.

Geriausiai iš jų žinomas Virgilijaus aprašytas mitas, kuriame pasakojama, kad Miletas turėjo dvynius – sūnų Kauną ir dukterį Byblę (Byblis). Užaugusi sesuo broliui pajuto begalinę meilę. Ji nutarė parašyti laišką, kuriame išsakė savo meilę Kaunui. Brolis į kraujomaiša kvepiančius sesers jausmus atsakė pykčiu ir neapykanta, o vėliau dėl šios meilės su savo pasekėjais paliko Kariją ir įkūrė savo vardu pavadintą miestą. Byblė, sulaukusi neigiamo atsakymo, nušoko nuo olos į jūrą. Pagailėjusios nelaimingos įsimylėjėlės nimfos grąžino jai gyvybę, paversdamos merginą upės srove.

Kitas pasakojimas yra priešingas papasakotam Ovidijaus. Jame teigiama, kad Kaunas pajuto meilę seseriai ir už tai jam teko iškeliauti iš gimtinės ir įkurti naują miestą.

Mokslininkai skeptiškai vertina galimybę rasti tiesioginį ryšį tarp dviejų Kaunų.

Požemių mitai

Kaip žinia, Kaunas yra požemių mitų miestas. Jau nuo senų laikų tokie mitai skamba kauniečių lūpose.

Pradėkime gal nuo mitų, kurie kalba apie Kauno pilį, nes dalis mitų yra glaudžiai susijusi su požemių legendomis.

Pradžiai yra svarbu paminėti, kad Kauno pilyje vaidenasi... Žmonės net ekskursijų metu ten dažnai girdi žingsnius ir dejones. Panašu, jog nėra pilies be savo vaiduoklio.

Kauno pilies istorija tikrai yra gerokai romantizuota. Visiems žinomas Jano Stykos paveikslas „Vytauto priesaika“, kur būsimasis Žalgirio didvyris 1362 m. prisiekia atkeršyti kryžiuočiams už Kauno sugriovimą.

Siužetas kartojasi grožinės literatūros kūriniuose, pvz., P. Tarasenkos istorinėje apysakoje „Pabėgimas“, per iliustracijas net braunasi į kai kuriuos istorijos vadovėlius. Bet veltui ieškotume jam istorinio pagrindimo – šaltiniuose nėra jokių užuominų nei apie Vytauto priesaiką, nei apie jo buvimą prie Kauno pilies jos žlugimo momentu.

Vienas Kauno pilies požemių mitas pasakoja apie tai, jog Kauno pilį ir šv. Jurgio bažnyčią senovėje jungęs tunelis (tunelio egzistavimu istorikai neabejoja). Tai pagimdė vieną mitą. Esą pilies kariai išsikasė šį tunelį, norėdami patekti pas vienuoles. Kitas pasakojimas sako, kad vienuolės pačios veržėsi pas kareivius todėl ir iškasusios šį tunelį. O iš tiesų panašu, kad šis tunelis buvo paprasčiausiai skirtas atsitraukimui į saugesnę vietą.

Liaudyje nuo seno sklido padavimai apie tai, kad dabartinis Kaunas yra atstatytas toje pačioje vietoje, kurioje į požemius nugrimzdo priešų puolimo neatlaikęs senasis Kaunas. Ties pilimi esąs įėjimas į tą požeminį Kauną, kurio gyventojai kartais atsivilioja kokį praeivį, tikėdamiesi, kad jis išvaduos miestą nuo užkeikimo.

Pasakojama, kad pilies šeimininkė karalienė Bona Sforca pilyje laikiusi kariuomenę, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir nuo tos dienos laukianti, kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti. Senovėje žmonės kalbėdavo, kad naktimis iš po žemių girdisi karių kalbos, ginklų žvanginimas bei žirgų žvengimas.

Reikia pastebėti jog mitas apie kultūrinį herojų, kuris reikalui esant ateis į pagalbą savo tautai ar miestui, gana dažnas. Prisiminkime kad ir tą patį karalių Artūrą, kuris ateis gelbėti britų iškilus bėdai.

Ir kiti mitai, susiję su herojumi gelbėtoju, kalba apie po Kaunu esantį požeminį Kauną (tai Kaunas, kuris palėptas nuo krikščionių). Tuose mituose požeminis Kaunas daug gražesnis už viršutinį, jame gyvena karalaitė, belaukianti savo išvaduotojo, kuris nuims kerus nuo jos, ir ji su savo kariuomene galės pakilti į žemės paviršių.

Vienas iš tokių pasakojimų sako: „Kaune vyrai kasė fabrikui duobę ir rado duris. Užrakintas. Norėjo atrakinti. Naktį prisisapnavo:

- Aš esu tėvo užkeikta karalaitė su visa kariuomene. Nepaleiskite manęs. Aš išeisiu, kai bus pasaulio pabaiga.“

Taigi, kol kas vadinasi galime būti ramūs, nes karalaitė lyg ir nepasirodė.

Senovės legendos byloja, jog po miesto grindiniu yra išsiraizgiusi požemių grandinė, jungianti daugelį Senamiesčio pastatų. Manoma, kad vienu iš požemių, vedančiu iš Kauno pilies, paspruko ir taip nuo kryžiuočių antpuolio išsigelbėjo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas su visa kariuomene.

Taip pat pasakojama, jog nuo Pažaislio vienuolyno iki Karmelitų bažnyčios buvo nutiestas tunelis, jungęs bažnyčią ir Pacų laidojimo rūsį. Tačiau tai tik legendos, nes iš Pažaislio vienuolyno nuo Pacų laidojimo vietos veda tik 15 metrų ilgio tunelis, kuris buvo skirtas nuotekoms.

Požemių mitas yra gana gajus. Ko gero, visi girdėjo pasakojimus jog Kauno gynybiniai fortai yra sujungti slaptais tuneliais, Taigi, dabar apie juos.

Po Kaunu iš tiesų yra išsiraizgiusi požemių sistema, kurios centrinis mazgas yra po Kauno savivaldybės pastatu. Į požemių pasaulį galima patekti pro paprastas duris šalia savivaldybės valgyklos. Bėda ta, kad požemiai nejungia viso Kauno, kaip kad sako mitai. Visi požemiai yra išsiraizgę po Laisvės alėja ir dalimi senamiesčio. Niekur kitur jie neveda.

Taigi kokią funkciją atliko savivaldybės požemiai? Po išsivadavimo jie turėjo būti panaudoti evakuacijai, jei 1991 metais okupacinė valdžia būtų bandžiusi šturmuoti pastatą. Prie sovietų valdžios, kai tuneliai būdavo apsemti, įėjimas į juos buvo užmūrytas, tačiau 1990 metų pabaigoje lietuviai su krašto apsauga tas duris išlaužė. Tačiau kaip tik tuo metu rusiškame laikraštyje „Moskovskije novosty“ pasirodė straipsniai apie Maskvos metro pasirodžiusias kelių kilogramų svorio žiurkes mutantes. Tad kareivėliai bijojo lįsti į tunelius.

Žinoma, kad anksčiau tunelius apsemdavo iki 1,2 m vandens. Tačiau iš kur patekdavo vanduo, nėra žinoma, lygiai taip pat nėra žinoma, kur tas vanduo staiga dingo. Manoma, kad tiesiog suveikdavo senoji drenažo sistema.

Beje, apie vandenis požemiuose pasakojo dar ir mano tėtis. Tarnaudamas kariuomenėje jie turėjo pumpuoti vandenį iš IV forto tunelių. Tėvas pasakojo, jog jie visą parą pumpavo vandenį, o jo vis prisipildydavo. Tada tėtis man sakė, kad šitie tuneliai yra sujungti su Baltijos jūra. Taip pat jais neva galima nukakti iki Kaliningrado ir netoli Kazlų Rūdos esančios karinės bazės. Beje, tėtis dar pasakojo, jog jiems bepumpuojant vandenį dingo vienas naras. Jo taip ir nerado. Apie dingusius narus labai dažnai galima išgirsti, kai kas nors pasakoja apie fortų tyrimus...

Savivaldybės tuneliai nėra ištirti, tačiau sklando gandai, kad jie yra sujungti su Kauno tvirtovės tunelių sistema. Šiaip panašu, jog savivaldybės tunelių sistema yra jaunesnė už fortų tunelių sistemą. Beje, nelįskite į tuos požemius, nes nuo Kauno tvirtovės laikų požemiuose yra begalė sprogmenų, prieš kelerius metus požemiuose dirbę vokiečių išminuotojai skundėsi, kad metalo ieškiklis cypė kiekviename žingsnyje.

Kaip minėjau, mano amžinąjį atilsį tėvuko pasakojime, Kaune sklando begalė mitų apie fortus jungiančius tunelius, ar net apie tunelius, nusidriekusius iki kitų miestų. Kadangi nėra išlikę detalių požemių schemų, galime spėlioti nebent paskaičiuoti tam skirtus finansus, o jie gana skurdūs. Caras fortų statybai buvo skyręs tik du milijonus aukso rublių (vienas aukso rublis lygus maždaug 50 Lt), ir šios sumos vos pakako fortų statybai, o apie tunelius, išvedžiotus po visu miestu, galima daryti tik prielaidas, nes pinigų mažoka.

Savivaldybės tunelių paskirtis aiškiai buvo gynybinė. Begalė posūkių turėjo apsaugoti žmones nuo kulkų, o netoli savivaldybės, kur tunelis yra tiesus, buvo įrengti kulkosvaidžio lizdai. Tuo ir norėjo pasinaudoti Kauno gynėjai išsivadavimo laikais.

Vienas naujausių mitų, susijusių su požemiais, pasakoja, kad nuo „Megos“ iki „Akropolio“ yra iškastas slaptas tunelis, kuriuo galimas susiekimas. Man nepavyko aptikti, kokie šio tunelio sukūrimo tikslai, gal prekybiniai, na, bet mitas egzistuoja ir, ko gero, yra žmonių juo tikinčių.

Mitai apie Napoleoną Bonapartą

Kaune galima aptikti mitų ir apie Napoleoną. Čia susipina ir senesni mitai, ir šiais laikais pasakojamų.

Vienas iš žymiausių mitų, kurį girdėjau dar vaikystėje, pasakoja apie Napoleono kalną. Neva jį supylė kareiviai savo kepurėmis, kad Napoleonas galėtų stebėti savo kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Nors realiai kalnas ten jau buvo. Šioje istorijoje realu tik tai, jog Napoleonas galbūt tikrai nuo šio kalno su savo inžinieriais planavo, kaip bus vykdomas persikėlimas.

Iškart po to nusileidus nuo kalno Napoleono arklį pabaidė kiškis, tada arklys atsistojo piestu ir numetė imperatorių žemėn. Visi tai matę palaikė blogu ženklu. Šiam įvykiui paminėti tautodailininkas A. Fokas Aleksote net pastatė informacinį stendą, už kurį iš savivaldybės gavo net 400 Lt.

Taip pat yra pasakojama, jog Napoleono šmėkla kas 25 metai pasirodo Kaune ir vaikšto tose vietose, kur jis buvo apsistojęs.

Mitas apie Nemuno salą

Gandas apie Nemuno salą buvęs labai populiarus 2007 metais.

Žmonėse pasklido gandas, jog Nemuno saloje sovietmečiu buvo laidojamos visokios pavojingos bakteriologinės medžiagos bei naikinami užkrėsti gyvūnai; tai neva gali sukelti ekologinę katastrofą.

Pagrindinis kaltinimas tenka vienai įmonei, sovietmečiu gaminusiai įvairius preparatus: gripo vakcinas, tymų, pasiutligės ir panašius skiepus. Buvo teigiama, kad ji naikindavo visas atliekas, užkasdama Nemuno saloje. Tačiau, kaip paaiškėjo, to iš tiesų niekada nebuvo.

Skiepams nuo pasiutligės galinti paprastai naudoti triušiai. Vėliau visos atliekos per 24 valandas būdavo dezinfekuojamos ir deginamos katilinėje, o ne pakasamos Nemuno saloje. Dezinfekcijai reikalinga medžiaga būdavo gaunama iš tuometinės Milicijos valdybos. Už kiekvieną gramą laborantams tekdavo atsiskaityti. Taigi panašu, jog niekas į Nemuno salą nebuvo vežama.

Be to, per potvynius sala nuolat buvo užliejama. Net pastačius Kauno hidroelektrinę, saloje potvynių neišvengta. Paskutinį kartą ji buvo užlieta 1979-1980 metais. Jeigu saloje būtų užkastos pavojingos atliekos, Kaune jau seniai būtų kilusi ekologinė katastrofa. Tačiau nieko panašaus neįvyko.

Nemuno salos problematika pasiekė net ir Seimą. Gedimino Kirkilo rūpesčiu buvo įvykdytas ne vienas salos tyrimas.

Panašu, kad Nemuno salą buvo bandoma paversti pavojinga vieta dėl vienintelės priežasties – sutrukdyti arenos statybai, bet gal ten iš tiesų yra kokios mutantų kapinės? Kas žino?

Vietoj pabaigos:

Svarbus dalykas planuojantiems vykti vasarą į Kauną, apie kurį prabylama kasmet...

Laisvės alėjoje nevaikščiokite po medžiais, nes nuo jų krenta encefalitinės erkės! :)

Gabrielius E. Klimenka

Žygeivis

Vilniaus požemiai

viewtopic.php?f=40&t=6583

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Kariniai (ir civiliniai) inžinieriniai įtvirtinimai

Dabar prisijungę