Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Senovės karų, įtvirtinimų, ginklų istorija Lietuvoje ir pasaulyje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Puslapis 1 iš 1

[ 26 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 09 Lap 2006 00:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Военные (и гражданские) инженерныe укрепления (всех времен и войн)

***********************************************************************

Фотографии разных фортификационных сооружений см. на:
http://tunelis.ginklai.net/fortification/

Fortifikacija (fotografijos) (saito turinys)

Lietuvos Imperijos laikų:

Lietuvos pilys
http://viduramziu.istorija.net/pilys/index.htm
Замки Литвы
http://viduramziu.istorija.net/pilys/index-ru.htm (по русски)

Lietuvos medinės pilys
http://viduramziu.istorija.net/pilys/iliustracijos.htm
Деревянные замки Литвы
http://viduramziu.istorija.net/pilys/il ... jos-ru.htm (по русски)

ŠIAURĖS RYTŲ LIETUVOS MEDINĖS PILYS
http://www.kablys.com/ (eiti į "Straipsniai")

Lietuvos mūrinės pilys
http://viduramziu.istorija.net/pilys/murines.htm
Каменные замки Литвы
http://viduramziu.istorija.net/pilys/murines-ru.htm (по русски)

Paveikslėlis

Lietuvos Imperijos BASTIONINĖS PILYS
http://www.kablys.com/ (eiti į "Straipsniai")

Biržų pilis
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Birzai

MEDININKŲ PILIS - Juozas Jurginis
http://www.vist.lt/medininkai/istorija/jurginis.html
MEDININKAI - K. Mekas
http://www.vist.lt/medininkai/istorija/mekas.html
Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą (ištrauka) - Vladislavas Sirokomlė (Kondratovičius)
http://www.vist.lt/medininkai/istorija/sirokomle.html

Vilniaus miesto gynybinė siena
http://tunelis.ginklai.net/fortificatio ... siena.html

Kryžiuočių Ragainės pilis Karaliaučiaus srityje
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Rytprusiai

Lietuvos Imperijos pilys dabartinėje Gudijos teritorijoje
Замки ВКЛ на нынешней територии Белоруси
http://tunelis.ginklai.net/fortification/Gudija

Средневековые замки Латвии- а также материалы о замках других стран мира, архитектуре разных эпох и многое другое
www.castle.lv
http://www.castle.lv/title.html

Замки Литвы
http://www.castle.lv/litva/litva.html

Замки Тевтонского ордена в России, Польше, Литве
http://www.castle.lv/teuton/all.html

Средневековые замки Латвии
http://www.castle.lv/latvia.html

Средневековые замки Эстонии
http://www.castle.lv/est/est.html

База данных: ссылки на сайты о замках всего мира
http://www.castle.lv/castles4/Links1-rus.html

************************************************************************************************

Вот, нашел у себя, может кому пригодится. Даже не помню откуда взял. - Air

Замок князя Сапеги (местечко Высоколитовск? - Высокое), план 1795 года
http://i11.tinypic.com/44teezr.jpg

Замок князя Сапеги - зверинец - (местечко Высоколитовск? - Wysokim Litew), план польский
http://i11.tinypic.com/3486bgw.jpg

**********************************************************************************

Дополнительно смотреть тему:
Военные (и гражданские) инженерныe укрепления (всех времен и войн)

************************************************************************************************

Орденские замки в Восточной Пруссии
http://www.enet.ru/~kc/SCHAAKEN/SCHLOSSE/

Сайт фонд замка Шаакен:
http://www.enet.ru/~kc/SCHAAKEN/stiftung.htm

************************************************************************************************

[quote=Alex_B]Может кто-нибудь имеет информацию о развалинах замка (замковой горе), которая находится рядом с Новой Вильней? Я что-то не нахожу никакой информации в интернете[/quote]

Это развалины бывшего замка Рокантишкес (местные называют "Замковка"). Это археологический памятник республиканского значения AR 6 Rokantiškių (Vilniaus) piliavietė, vad. Pilimi:

http://209.85.129.104/search?q=cache:DE ... =clnk&cd=5

************************************************************************************************

Новая Вильня (Но́вая Ви́льня, Ново-Вильня, Ново-Вилейск, Науёйи Вильня, Науёйи-Вильня (Naujoji Vilnia, Nowa Wilejka) )
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9D%D0% ... 0%BD%D1%8F
http://www.vileika.lt/content/view/19/32/1/2/

Iki Naujosios Vilnios gimimo, arba iki XX amžiaus

Вместо вступления

Вилейка. На современных картах Литвы вы не найдете города с таким названием. Последнее упоминание об этом городе можно отыскать в оффициальных документах 1959 года — решениях тогдашнего правительства о присоединении города Вилейка (старые названия: Vileika, Ново-Вилейскъ, Nowa Wilejka), к Вильнюсу. Теперь это один из микрорайонов столицы Литвы — Новая-Вильня или Нововильняйский район, расположеный на востоке от цетра города, возле железнодорожной развилки на Минск и Санкт-Петербург. Однако как жители этого самобытного района, так и практически все население Вильнюса и по сей день называют его просто — Вилейка...

"XI amžiuje ant kalno visai šalia dabartinio St.Batoro plento (ties 3 geležinkelio tiltais, tarp plento ir Strielčiukų kapinių) Alšios kunigaikštis įkūrė pilį - žemiau Murlės įtekėjimo į Vilnią. Gal tai ir buvo tas legendinis Algimantas, apie kurį Vinco Pїetaris, ištremtas į Vologdą, parašė pirmąjį lietuvišką romaną). Kunigaikštytė Sofija Alšėniškė tapo Lenkijos karaliene ir 1422 davė pradėjo Jogailaičių dinastiją.

XVI a. Rokantiškių pilyje buvo bene gražiausi Lietuvoje renesansiniai rūmai. Juos valdė Alšėniškiai kunigaikščiai Jurgis, jo sūnus Aleksandras ir paskutinis giminės atstovas – anūkas Povilas. Jis studijavo Krokuvos ir Romos universitetuose, kunigavo Vilniuje, auklėjo mažametį karalių Žygimantą Augustą (paskutinį Jogailaitį), paskui buvo Lucko, o nuo 1536 – Vilniaus vyskupu. Mirė 1555, daugumą turtų ir šiuos rūmus padovanojęs karalienei Bonai, kuri po metų taip pat mirė. Pilis ėjo per rankas ir atiteko Pacams. Steponas Pacas 20 metų buvo karaliaus Zigmanto Vazos sekretorius. 1636, kai jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriu, šiuose rūmuose viešėjo karalius Vladislavas Vaza, įsteigęs Pūčkoriuose antrą patrankų liejyklą.

1655, kai pakrikusi Didžioji Lietuvos kunigaikštystė niekaip negalėjo hetmonui Jonui Radvilai daugiau negu 5000 karių, Švedija okupavo visą Žemaitiją iki Biržų ir Kėdainių, o Maskva – likusią teritoriją su Gardinu ir Kaunu. Įsiverždama šimtatūkstantinė caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė su 20 000 Zolotarenkos kazokų ėmė pilį po pilies, išžudydama ir išsiųsdama Rusios gilumon pusę gyventojų. 1655 rugpjūčio 7 d. sudegino Rokantiškių pilį ir kitądien užėmė Vilnių. Gyventojų skerdynės truko 3 dienas, miestas liepsnojo 17 dienų. Taip baigėsi senasis šio slėnio - rytinių Vilniaus prieigų - istorijos etapas.

Liko tik Piliakalnis (Zamkovka), Plikakalnis (Lysa Hura) ir Strielčiukai. Papilėnai už Grigaičių sudegė prieš kelioliką metų."

************************************************************************************************

Источник - http://miestas.penki.lt/city.aspx?Eleme ... nformation

"Naujosios Vilnios miestas, dabar Vilniaus mikrorajonas, susikūrė buvusios Rokantiškių seniūnijos vietoje. Todėl vietovės istorija dalijama į du laikotarpius: Rokantiškių ir Naujosios Vilnios.

Iki mūsų dienų išliko Rokantiškių pilies, statytos XV-XVI a., griuvėsiai. Vietos gyventojai tą kalną ir dabar vadina Pilies kalnu. Sienų žymės ir pamatai rodo čia buvus didelę pilį. Yra liudijimų, kad praėjusio šimtmečio pradžioje pilies sienos dar siekė 1-1,5 metrų aukščio nuo žemės paviršiaus. Iš Strielčiukų pusės buvusios vartų liekanos. Spėjama, kad pilies griuvėsiuose esama požemių ar bent rūsių.

Pats Rokantiškių vardas šaltiniuose aptinkamas XV-XVI amžiuje."

************************************************************************************************

Eile mūrinių LDK pilių, nepaminėtų svetaineje
http://www.istorija.net/forums/thread-v ... 555#M36555

************************************************************************************************

Сайты в интернете:

История крепостей России
http://fortress.vif2.ru/

Русский Фортификационный сайт
http://www.fortification.ru/

Форумы Русского Фортификационного сайта
http://www.fortification.ru/forum/index.php?

*******************************************************************************************

Источник - Velizariada > Ссылки > Замки и крепости
http://veliz.h12.ru/link/castle.htm
(автор Prokopenko Vladimir - Велизарий)

Velizariada
http://veliz.h12.ru/about/about.htm

Замки и крепости
Ссылки, посвящённые фортификационным сооружениям и архитектуре в целом.

--------------------------------------------------------------------------------

http://arev.ru/castles/

Castles of Europe
Сайт посвящен средневековым замкам Европы. Здесь собрана пока небольшая коллекция прекрасных фотографий, но обещают что в скором будущем что коллекция постоянно будет пополняться.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castles.narod.ru/

http://europe.h1.ru/

Замки мира
Старые версии Castles of Europe.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.crusader-productions.com/

Castles Abbeys and Medieval Buildings
Сайт посвящённый замкам и крепостям Британии.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castle.lv/

Средневековые замки Латвии
Здесь вы найдете информацию о средневековых замках, построенных крестоносцами на территории нынешней Латвии: основные сведения о замках Ливонского ордена, ордена меченосцев, Рижского архиепископа, фрагменты старинных хроник, сведения об обитателях замков, иллюстрации и т.п.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castles.boom.ru/index.htm

Фотопроект "Средневековые замки" в рамках общего проекта "Средневековые замки Латвии"
Большая подборка фотоматериалов по замкам Прибалтики: Эстонии, Пруссии, Латвии.

--------------------------------------------------------------------------------

http://jcastle.info/castle/index.html

Japanese Castles
Всё о японских замках. Правда на английском. :)

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.russiancity.ru/index.html

Русский город. Архитектура. История сооружений.
Здесь вы найдёте множество статей и книг касательно Русских городов и крепостей.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.castles.com.ua/index.php

Замки та храми України
Наибольшая из известных мне подборок материала по теме.

--------------------------------------------------------------------------------

http://fortress.vif2.ru/

История крепостей России
Проект Тульнова Олега посвященный фортификации. Тут вы найдёте описание, схемы и фотографии каменных крепостей и монастырей, бастионов и фортов, засечных черт и укрепленных районов.

--------------------------------------------------------------------------------

http://www.vbg.ru/~history/

Выборг
Небольшой сайт посвященный одноимённой крепости.

*******************************************************************************************

Сайт о русских крепостях:

Энциклопедия крепостей
http://rusfort.ru/encyclopedia/

Всемирная история крепостей
http://www.rusfort.ru/worldwide/

Символика крепости
http://www.rusfort.ru/symbol/

Крепости эпохи великанов
http://www.rusfort.ru/samoe-samoe/

*******************************************************************************************

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 05 Bal 2010 12:55. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lap 2007 14:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Po Baltarusiją – LDK pėdsakais (foto)

Mindaugas Jackevičius, http://www.DELFI.lt
2007 spalio mėn. 9 d.

http://whatson.delfi.lt/news/travel/art ... d=14653236

Dažnas lietuvis mielai prisimena laikus, kai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) žemės siekė Juodąją jūrą. Kuriami mitai, esą Vytauto arklys gėrė sūrų Juodosios jūros vandenį. DELFI kviečia pasižvalgyti po kaimynystėje – Baltarusijoje – likusias LDK vietas, lietuvių didikų statytas pilis ar išlikusius jų griuvėsius.

M. Jackevičiaus nuotraukas ir tekstus - žiūrėti
http://whatson.delfi.lt/news/travel/art ... d=14653236

Komentarai
http://whatson.delfi.lt/news/travel/art ... &com=1&s=1

Mikkas, 2007 10 13 22:17

Ne vien Baltarusijoje yra išlikusių LDK pilių, pilių griuvėsių, piliaviečių ir kitų istorinių paminklų.

Jų apstu ir dabartinės Lenkijos užimtoje teritorijoje ir Ukrainoje ir Rusijoje. Blogai, kad Lietuvos istorikai labai bijo aiškiai kalbėti apie LDK, juo labiau rengti mokslines konferencijas arba Lietuvos žmonėms pateikti nors kokią kitą populiaresnę istorinę medžiagą.

Kiek žinau Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų klubas ketverius metus rengė ekspedicijas po LDK pilis ir piliavietes. Yra surinkta gausi vaizdinė medžiaga. Tik kažin ar rasis, kas ją padės apibendrinti, juo labiau plačiau paskleisti.

Tokiems svarbiems Klubo atliktiems darbams žiniasklaida yra kurčia, akla ir abejinga. Atrodo, kad kaip kam kalbos apie LDK ir dabar yra labai jau nepatogios, nes gali užgauti pagiežingų kaimynų, pirmiausia lenkų, ambicijas, priminti jų nusikalstamą istorijos klastojimą ir likusių LDK paminklų ignoravimą, netgi naikinimą. O ką jau kalbėti apie pasisavintas, okupuotas ir nutautintas teritorijas.

Kiekvienam lietuvių LDK turi likti ne tik kraujuojančia, bet ir amžiais degančia žaizda.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Lie 2008 22:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://forum.istorija.net/forums/thread ... 073#M52073

Teutonų pilys Lietuvoje?

Cituoti:

Renata3 - 2008-07-13 6:25 AM

Ar yra kur koks sarasas Kryziuociu piliu dabartineje Lietuvos teritorijoje? Pagrindineje svetaineje tik apie lietuvikas pilis ir piliakalnius yra.

Kelias zinau (Klaipeda, Ritterswerder, Freideburg, Gotteswerder, Georgenburg, Dubysos ir pan) bet gal kas dare issamesne ju studija? Jei taip, ar galite pasidalinti?

Aciu. Renata

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-20 2:08 AM

Cituoti:

Na as ne tiek ir noriu - tik kokio issamesnio saraselio. Juk Teutonu piliu neturetu tiek daug Lietuvos teritorijoje buti.

Pabandysiu paskubomis surašyti, nepykit, jei ką praleidau:

1. Klaipėda (Memelis) - pilis, pastatyta 1252 m. tuomet kuršių žemėse ir daug kartų perstatyta.

2. Georgenburgas I - pirmoji Vokiečių ordino pilis Žemaitijoje, stovėjusi 1259-1260 m. Vieta ginčijama, tradicinis siejimas su Jurbarku visai nepagrįstas, galėjo būti Vilkų Lauko arba Ivangėnų piliakalniuose Šilalės raj.

3. Georgenburgas (Jurgenburgas) II - pilis, 1336 V–VI statyta Vokiečių ordino didžiojo magistro Dietricho von Altenburgo Nemuno ir Dubysos santakoje buvusioje saloje, priešais lietuvių Pieštvės pilį (tuo pačiu metu netoliese buvo statoma ir Marienburgo pilis). Pastatę vieną bokštą, dėl lietuvių pasipriešinimo kryžiuočiai buvo priversti pasitraukti darbo nebaigę.

4. Georgenburgas III (Bajerburgas III) - Vokiečių ordino pilis, 1343–1403 stovėjusi Kalnėnų piliavietėje, vadinamoje Bišpiliukais (prie Jurbarko), ir davusi vardą Jurbarko miestui.

5. Marienburgas I - pilis statyta netoli Georgenburgo II.

6. Marienburgas II - pilis, statyta 1367 m., anot R. Batūros, Veliuonos pilies aukštutinio papilio vietoje.

7. Dubysenburgas - pilis, 1406–1409 m. stovėjusi Seredžiaus Palocėlių piliavietėje (kaip ir Georgenburgas II). Žr. http://www.llt.lt/pdf/seredzius/istorij ... _pilis.pdf

8. Frydeburgas - Ordino pilis Žemaitijoje, statyta 1407 m.

9. Kionigsburgas, pilis, kurią 1405 m. Ordinui pastatė Vytautas prie Nevėžio, pagal V. Almonaitį - Jasnagurkos kaime, Kėdainių r.

10. Gotesverderis, prie Nevėžio žiočių statyta 1369 m.

11. Christmemelis (Skirsnemunė), 1311-1328 m.

12. Marienverderis - Kaune

13. Ritersverderis - Kaune

14. Bajerburgas I - 1337-1344 m. Plokščių piliakalnyje, Šakių raj.

15. Bajerburgas II - 1344-1384 m. Maštaičių piliakalnyje, Šakių raj. Apie abu Bajerburgus ir jų lokalizaciją buvo išsamus straipsnis: Zabiela G. Bajerburgo pilis, Lietuvos archeologija, 2005, t. 28, p. 163–174.

16. Vintburgas - Ventės rage.

Nebūtini priedai:

(17. Prie Bajerburgo I dar priklauso neįvardinta pilaitė Veliuonos Pilaičių piliakalnyje, dengusi Bajerburgą nuo Veliuonos pusės, kai kurių tyrinėtojų klaidingai tapatinta su Bajerburgu)

(18. Manau, kad ir Žagarės Žvelgaičio piliakalnis yra 13 a. kryžiuočių ar Rygos arkivyskupo pilies vieta)

(19. Galimas dalykas - nors tai reikėtų dar pagrįsti - kryžiuočių yra ir Liškiavos pilies liekanos)

Cituoti:

Gedas - 2008-07-22 10:43 PM

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-20 5:08 AM
3. Georgenburgas (Jurgenburgas) II - pilis, 1336 V–VI statyta Vokiečių ordino didžiojo magistro Dietricho von Altenburgo Nemuno ir Dubysos santakoje buvusioje saloje, priešais lietuvių Pieštvės pilį (tuo pačiu metu netoliese buvo statoma ir Marienburgo pilis). Pastatę vieną bokštą, dėl lietuvių pasipriešinimo kryžiuočiai buvo
5. Marienburgas I - pilis statyta netoli Georgenburgo II.

Hm, Romo Batūros nuomone tai Marienburgas stovėjo ties Pieštve.
(iš straipsnio "Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje. Legendinės Lietuvos pradžios pilis", knyga "Seredžius", Vilnius, 2003, serija "Lietuvos valsčiai").

Dėl čia pastatytos pilies vardo ir kai kurių su tuo susijusių įvykių yra kilę neaiškumų. Sembos kanauninko kronika, pažymėjusi pilies (neminint jos vardo) Nemuno saloje ties Pieštve (Pisten) statybą, toliau kalba apie pilaitės (propugnaculo), vardu "Jurgenburc", pastatymą. Istoriografijoje dėl to atsirado nuomonė, kad viena iš Jurgio-Georgenburgo pilių buvusi priešais Pieštvę, kad prieš Lietuvą prie Dubysos žiočių kryžiuočiai statė pilį, vardu Jurgenburgas ar Marienburgas.
Atrodo, kad Sembos kanauninko tekstą galime suprasti kaip "atskirai, anksčiau" statytą Jurgenburgą, t.y. atskiriant nuo įvykių prie Pieštvės. Todėl istoriografijoje teigiama, kad 1336 m. kryžiuočiai atstatė Jurbarką, arba Jurgenburgą, Georgenburgą, o toliau, prie Dubysos žiočių, statėsi minėtą Marienburgą.

ir

1336 m. pradėtos statyti, o 1337 m. užbaigtos Marienburgo pilies vieta, kaip matėme, Vygando nurodyta Nemuno sala "Tarp Veliuonos ir Pieštvės", apibendrinant - Nemuno ir Dubysos santakoje, kur ir šiandien yra "Palocėlio kalvelės". Manoma, kad kryžiuočių pilis bus buvusi žemiau, vakariau saloje (Ivinskis Z. Išv ykos po Lietuvos senovę, 5. Garlaiviu nuo Pyplių iki Seredžiaus, XX amžius, 1939 birž. 20, nr. 137, p.6), tačiau salos žemiau Seredžiaus pėdsakų nepastebime, ryški tik Dubysos žiotyse buvusi sala, ypač gerai matoma XIX a. 8-ojo dešimtmečio N. Ordos "Senosios Lietuvos vaizdų" (Vilnius, 1999) serijos litografijoje, skirtoje Seredžiui.

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-20 5:08 AM
15. Bajerburgas I - 1337-1344 m. Plokščių piliakalnyje, Šakių raj.
(18. Prie Bajerburgo I dar priklauso neįvardinta pilaitė Veliuonos Pilaičių piliakalnyje, dengusi Bajerburgą nuo Veliuonos pusės, kai kurių tyrinėtojų klaidingai tapatinta su Bajerburgu)

Tai kol kas tik hipotezė (apie tai, jog Bajerburgas galėjo būti kitoje vietoje, nei įprasta manyti) tad gal nereiktų taip kategoriškai skelbti apie kitų tyrinėtojų "klaidingumą" - nekorektiška.

R. Batūros manymu (šaltinis tas pat) - Bajerburgas buvo būtent Pilaičių vietoje:

"Ši didelė Ordino ir talkininkų kariuomenė į Lietuvą plaukia laivais ir įsitvirtina saloje prie Veliuonos, pastatydama Bajerburgo pilį (dabar Pilaitės, žemiau Veliuonos), turėjusią tapti Ordino nukariauto krašto sostine. Kryžiuočiai su talkininkais "netoliese pastato dar kitą stiprią pilį" - trumpai liudija Vygandas."

Toji "kita stipri pilis" lengvai gali būti Plokščiai, o ne atvirkščiai.
Prieš mėnesį kaip tik palaipiojau po Pilaičių piliakalnį, stūksantį ant Nemuno kranto, prie Gystaus upelio žiočių - sprendžiant iš didžiulių griovių ir pylimų sistemos - galėjo būti labai sudėtinga ir gerai įtvirtinta pilis. Grioviai, be jokios abejonės, buvo sujungti su Nemunu, tad pakėlus užtvaras ir sujungus griovį su Nemunu, pilis virsdavo sala.

Archeologo Adolfo Tautavičiaus manymu, Bajerburgas irgi buvo mano aprašytoje vietoje (Pilaites 1965 m. tyrė Istorijos instituto archeologai), o su Nemuno kairiuoju krantu ir Semba šią pilį jungė medinis tiltas. Pilyje buvo apie 40 riterių ir 100 eilinių karių.

Gi Jūsų argumentai, jog Bajerburgas - Plokščiuose, kaip supratau, remiasi tik piliakalnio aikštelės dydžiu ir G. Zabielos nuomone.

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-24 12:18 AM

Cituoti:

Hm, Romo Batūros nuomone tai Marienburgas stovėjo ties Pieštve.

Žinoma, Marienburgas I - irgi, nes jis buvo netoli Georgenburgo II ir abu stovėjo netoli Pieštvės. Tačiau R. Batūros noras visus Georgenburgus (įskaitant ir 1259 m. statytąjį) susieti tik su Jurbarku, yra gerokai pritemptas ir neparemtas šaltinių duomenimis. Iš tikrųjų buvo net 4 Georgenburgai - dar vienas - Sembos vyskupo pilis netoli Įsruties. Labai populiarus vardas, ir nieko nuostabaus - šv. Jurgis buvo riterių globėjas.

Cituoti:

Toji "kita stipri pilis" lengvai gali būti Plokščiai, o ne atvirkščiai.

Labai sunkiai taip gali būti. Bajerburgas buvo projektuojamas kaip nukariautos Lietuvos sostinė, tai turėjo būti didelė, stipri, viena iš svarbiausių kryžiuočių pilių. Tokią charakteristiką atitinka Plokščių piliakalnis, kuris iš tiesų nemažo dydžio ir nebūdingos lietuviškiems piliakalniams formos (artimas kvadratui), o Veliuonos Pilaitės - tai gana kuklus (palyginus su Plokščiais) įtvirtinimas, galėjęs būti Bajerburgo forpostu nuo Veliuonos pusės (o kam reikėtų dengti Bajerburgą iš užnugario pusės, jei pagrindinę pilį ir papildomą įtvirtinimą pagal jūsų pageidavimą sukeistume vietomis?).

Cituoti:

Gi Jūsų argumentai, jog Bajerburgas - Plokščiuose, kaip supratau, remiasi tik piliakalnio aikštelės dydžiu ir G. Zabielos nuomone.

Kuo jūsų palaipiojimo po vieną iš aptariamų objektų įspūdžiai geresni už mano palaipiojimą po abu, o R. Batūros bei A. Tautavičiaus nuomonė - už G. Zabielos nuomonę? Zabiela, beje, ne šiaip pareiškė nuomonę, o ją pagrindė išsamiame straipsnyje. Įdomu, ar jūs jį skaitėte?

Cituoti:

Gedas - 2008-07-24 11:01 AM

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-24 3:18 AM
Žinoma, Marienburgas I - irgi, nes jis buvo netoli Georgenburgo II ir abu stovėjo netoli Pieštvės.

Hm, bet ar Jums neatrodo keistoka, jog tuo pat metu (ar beveik tuo pat) prieš vieną lietuvių pilį, kryžiuočiai pastatė net dvi ir dar vieną visai greta kitos?

Todėl Batūros versija - jog viena iš minėtųjų - tai paprasčiausiai ties Jurbarku atstatytas Georgenburgas man atrodo kur kas įtikinamesnė.

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-24 3:18 AM

Cituoti:

Toji "kita stipri pilis" lengvai gali būti Plokščiai, o ne atvirkščiai.

Gal netiksliai išsireiškiau - visai neturėjau omeny, kad abi pilis reiktų tiesiog aklai sukeisti vietomis.

Pagaliau - ar kryžiuočiams būdinga Lietuvoje statant pilis, dar pridenginėti jas forpostais? Manau, tai būtų išimtinis atvejis.
Suku link ten - ar yra kokių daiktinių įrodymų pirmiausia, jog Plokščiuose tikrai buvo būtent kryžiuočių pilis be to, jog piliakalnis - nebūdingos lietuviškiems piliakalniams formos?

Veliuonos Pilaitės - kuklios gal tik dydžiu (nors, nukirtus medžius, tas dydis, manau, nepasirodytų toks jau kuklus) - bet pagal sudėtingumą - apjuostos didžiuliu grioviu, sujungiamu su Nemuno upe - tikrai nėra kuklios. Palyginimui - prie Seredžiaus esantys Palocėliai, kad ir panašūs į Pilaites (irgi dvi greta esančios kalvos, sujungtos tarpusavyje), tokio griovio ir sujungimo su upe neturi, jie gerokai paprastesni (o ir stovi kiek toliau nuo upės, už keliasdešimties metrų).

Beje, minėtuose Palocėliuose 1406-1409 buvusi Ordino Dubysos pilis visai sėkmingai, nepaisant tokio pat kuklaus kaip ir Veliuonos Pilaičių dydžio, buvo administraciniu Ordino centru Žemaitijoje.

Kitas dalykas į kurį vertėtų atkreipti dėmesį - miglotai menu (neturiu kur pasitikrinti - neturiu po ranka Vygando Marburgiečio teksto), bet, bent jau R. Batūra rašo (nežinau, ar remdamasis kronikos žodžiais, tad vėl - reiktų pasitikrinti), kad

"...Ordino ir talkininkų kariuomenė į Lietuvą plaukia laivais ir įsitvirtina saloje prie Veliuonos, pastatydama Bajerburgo pilį..."

Akcentuočiau žodį "saloje". Pilaičių "Bajerburgas" nuo Nemuno už poros metrų, faktiškai nuo upės jau ir kyla piliakalnio šlaitas. Be to, pakrantėje esančią pilį, kaip nesyk minėjau, nuo sausumos skiria nedidelio tvenkinio pločio ir gana gilus griovys, sujungtas su upe, taigi, pilis, pakėlus užtvaras, ir griovį užpildžius vandeniu, tikrai tampa sala-tvirtove.

Štai, pridedu pilių fotografijas pailiustravimui:
http://fotoplenka.ru/users/gedask/418174/

Dar vienas momentas - Bajerburgas, kaip žinia, statytas prie Veliuonos. "Pilaičių Bajerburgas" gerokai, beveik perpus, arčiau Veliuonos, nei Plokščiai, kurie nuo Veliuonos mažne per tokį atstumą kaip Seredžius. Be to, Plokščiai dar ir skiriami Nemuno (manyčiau šaltiniai tokį dalyką, jog pilis statyta kitam upės krante tikrai būtų paminėję - minėdavo juk, apie kitas pilis, kad statytos saloje, upių santakoje ir pan.).

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-24 3:18 AM

Cituoti:

Gi Jūsų argumentai, jog Bajerburgas - Plokščiuose, kaip supratau, remiasi tik piliakalnio aikštelės dydžiu ir G. Zabielos nuomone.

Mano palaipiojimo įspūdžiai išties niekuo nėra geresni, Batūros ir Tautavičiaus nuomonės - galbūt nėra geresnės už Zabielos. Tačiau aš neskubu teigti, jog Zabielos nuomonė - klaidinga (kaip Jūs paskubėjote ankstesnių tyrinėtojų atžvilgiu).

Tiesiog abejoju, nes mano regėti argumentai - didelė piliakalnio aikštelė, nebūdinga forma, patogesnė vieta kol kas nieko neįrodo - Pilaitės, mano manymu, irgi turi svarių argumentų būti tuo vaiduoklišku Bajerburgu.

Gal net svaresnių - jas jau tyrė archeologai, kad ir senokai (1965), nurodę kad Pilaitės vienareikšmiškai kryžiuočių piliavietė, kad medinis tiltas pilį jungė su kitu Nemuno krantu ir pan., Žodžiu, kur kas daugiau konkretybių.

Gi dėl Plokščių, kiek žinau, archeologiniai tyrimai nėra atlikti, nėra net aiškiai nurodyta ir įrodyta, jog tai būtent kryžiuočių piliavietė - tad teoretizavimo čia gerokai daugiau. Reikia būti labai drąsiam tvirtinant, jog senieji tyrinėtojai Bajerburgą identifikuoja klaidingai, net neįrodžius, jog savos versijos piliavietė yra apskritai kryžiuočių piliavietė.

Taip, Zabielos straipsnio neskaičiau, kaip Jūs, spėju, neskaitėte mano paminėto R. Batūros. Progai pasitaikius, būtinai perskaitysiu, galbūt tuomet nuomonė ir pasikeis.

Cituoti:

Tomas Baranauskas - 2008-07-24 6:11 PM

Cituoti:

Hm, bet ar Jums neatrodo keistoka, jog tuo pat metu (ar beveik tuo pat) prieš vieną lietuvių pilį, kryžiuočiai pastatė net dvi ir dar vieną visai greta kitos?

Na, jie statė, jie ir žinojo, kodėl taip geriau. Šiuo atveju man svarbu visų pirma tai, kad šitas dalykas užfiksuotas šaltiniuose.

Vygandas Marburgietis: "Po to, tais pačiais metais, magistras Dytrichas pastatydino prieš stabmeldžius Marijos pilį (Marienburg) Romainių saloje, tarp Veliuonos ir Pieštvės. Pastačius ją iškėlė [dar] vieną bokštą" (Vygandas Marburgietis. Naujoji Prūsijos kronika, Vilnius, 1999, p. 84). Originale pabaiga skamba taip: "...quo constructo erexit quoddam fortalicium" - "kurią pastačius, pastatė vieną įtvirtinimą" - ta formulė aiškiau išskleista Sembos kanauninko tekste, kur kalbama apie Jurgenburgą: "A. d. MCCCXXXVI. Magister generalis de Aldenburg, volens edificare castrum in quadam insula Memele ex illa parte Pisten (čia apie Marienburgą, nenurodant vardo), et jam erecto uno propugnaculo nomen imponens, vocavit Jurgenburc(ši vieta atitinka Marburgiečio "quoddam fortalicium"); et tamen propter impotentiam retrocedebat, opere et structura non conpleta."

Kaip matote iš Vygando Marburgiečio teksto, Marienburgas buvo nuo Pieštvės į vakarus (Veliuonos link), todėl jis negalėjo stovėti Seredžiaus Palocėliuose, kurie buvo nuo Pieštvės (Seredžiaus piliakalnio) į rytus (pietryčius). Batūra tai cituoja, bet pacitavęs ignoruoja.

Jurgenburgas statytas ne "atskirai, anksčiau", kaip norėtų Batūra, o jau pradėjus Marienburgo statybą ir jos dar nebaigus, nes Marienbugas (kaip sutaria ir Marburgietis, ir Sembos kanauninkas) liko neužbaigtas dėl lietuvių antpuolio. Taigi abu šaltiniai aiškiai sieja abiejų pilių statybą ir laiko ją vienos akcijos dalimi. Būtų tiesiog sunkiai įsivaizduojama, kad tas pats magistras vienu met statytų dvi viena nuo kitos gerokai nutolusias pilis.

Cituoti:

Pagaliau - ar kryžiuočiams būdinga Lietuvoje statant pilis, dar pridenginėti jas forpostais?

Kaip matote iš dviejų bveik to paties laiko atvejų, jie tai darė. Bent jau magistras Dytrichas Altenburgas taip darė.

Cituoti:

Suku link ten - ar yra kokių daiktinių įrodymų pirmiausia, jog Plokščiuose tikrai buvo būtent kryžiuočių pilis be to, jog piliakalnis - nebūdingos lietuviškiems piliakalniams formos?

Kol piliakalnis nekasinėtas jokių kitų požymių ir būti negali. Tiesa, kai lankiausi Plokščiuose, man ten vienas žmogus minėjo, kad kai piliakalnis buvo ariamas (dabar jis apaugęs mišku), ten buvo išariama plytų. Ar tos plytos gali būti iš pilies, nustatyti gali tik nuodugnesni tyrinėjimai.

Cituoti:

Veliuonos Pilaitės - kuklios gal tik dydžiu (nors, nukirtus medžius, tas dydis, manau, nepasirodytų toks jau kuklus)

Nukirtus medžius, dydis nepasikeistų. :sm10:

Cituoti:

Beje, minėtuose Palocėliuose 1406-1409 buvusi Ordino Dubysos pilis visai sėkmingai, nepaisant tokio pat kuklaus kaip ir Veliuonos Pilaičių dydžio, buvo administraciniu Ordino centru Žemaitijoje.

Na, tokie laikai buvo - palyginus su Vytauto jiems pastatyta Kionigsburgo pilimi, tai buvo tikras laimėjimas. :sm10:

Cituoti:

Kitas dalykas į kurį vertėtų atkreipti dėmesį - miglotai menu (neturiu kur pasitikrinti - neturiu po ranka Vygando Marburgiečio teksto), bet, bent jau R. Batūra rašo (nežinau, ar remdamasis kronikos žodžiais, tad vėl - reiktų pasitikrinti), kad

"...Ordino ir talkininkų kariuomenė į Lietuvą plaukia laivais ir įsitvirtina saloje prie Veliuonos, pastatydama Bajerburgo pilį..."

Taip, tai pagal Sembos kanauninko tekstą. Bet pastarasis nemini forposto, kuris tikrai sietinas su Veliuonos pilaitėmis ir galėjo būti saloje. Tą forpostą aiškiai nurodo Vygandas Marburgietis ir būtent jį lokalizuoja saloje, aiškiai atskirdamas jį nuo Bajerburgo:

"...vyksta į Lietuvą, į vieną salą arti Veliuonos, kur apsitveria. Stato tenai du papilius, iš kurių ginasi. Netoliese pastato dar kitą stiprią pilį, kurios įtvirtinimams davė 100 karių..." (toliau pereinama prie Gedimino antpuolio prieš šią pilį - "vokiškai Bavarija").

Pajuodintas (mėlynas) tekstas originale: "duas domos ibidem erigunt, de quibus se defendunt, et aliam fortem domum erexit prope". Čia biem atvejais vartojamas terminas "domus" (namas) yra vokiško "hus" vertimas (reiškia "namas, pilis" - kryžiuočių šaltiniuose reguliariai vartotas "pilies" prasme). Frazė "duas domos" labai gerai atitinka dvigubą Veliuonos Pilaičių piliakalnį, o "kita stipri pilis" (aliam fortem domum) - Plokščių piliakalnį ir Bajerburgo pilį.

Cituoti:

Taip, Zabielos straipsnio neskaičiau, kaip Jūs, spėju, neskaitėte mano paminėto R. Batūros.

Skaičiau ir jūsų cituojamą iš knygos "Seredžius", ir kitą panašų iš knygos "Veliuona".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Gru 2008 23:37

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Gynybiniai įtvirtinimai (XIII-XVIII a.)

http://www.archeologijosdraugija.lt/itv ... /index.php

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: UŽAUGAU SKIRSNEMUNĖJE

Parašytas: 04 Bir 2009 20:40

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Užaugau SKIRSNEMUNĖJE - ten buvo 4 pilys /2 lietuvių ir 2 vokiečių iš kurių viena vadinosi CHRISTMEMEL/, ir į vakarus, kur dabar rajono centras dabartinis JURBARKAS, buvo vokiečių pilis GEORGENBURG.

Ten visos piliavietės buvo taip arti viena prieš kitą, kad net neina išskirti kitų vietovių pavadinimų --- tik SKIRSNEMUNĖS pilys ir JURBARKO /dvi/ PILYS.

J.PR.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Vas 2011 13:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ciklas „Žygis link LDK paveldo Ukrainoje“

http://naujienos.istorija.net/2011/02/k ... as-ir.html

* 1 dalis. Lucko pilis
* 2 dalis. Volynės Vladimiras, Zimno vienuolynas, Belzo piliavietė
* 3 dalis. Olyka ir Klevanė
* 4 dalis. Ostrogo pilis, Mežyričo vienuolynas ir Novomalyno pilies griuvėsiai
* 5 dalis. Olesko ir Kremeneco pilys
* 6 dalis. Dubno, Višnioveco ir Zbaražo pilys
* 7 dalis. Červonogrado ir Podolės Skalos pilys
* 8 dalis. Podolės Kameneco pilis
* 9 dalis. Chotino ir Žvaneco pilys, Bakotos olų vienuolynas
* 10 dalis. Smotričas ir Medžybožas
* 11 dalis. Očakovo (Daševo) ir Tavanės piliavietės, senoji Olbija
* 12 dalis. Kelionės po Ukrainą pabaiga: Kijevas ir Koreco pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 09 Sau 2012 00:13

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilys

http://www.youtube.com/watch?v=8wJeIxcs ... redirect=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Vas 2012 23:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Knyga - Lietuvos pilys ir tvirtovės

http://www.knyguklubas.lt/lietuvos+pily ... toves.html

Lietuvos pilys ir tvirtovės. Valentinas Baltrūnas, Gintautas Zabiela, Valdas Rakutis, Tomas Baranauskas

208 p., spalv., iliustr., kietas virš.
21x28x2 cm
Šviesa, 2011
ISBN 9785430044442
Prekės kodas 9785430044442

Knygoje „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ surinkti skirtingų sričių specialistų – geologo, archeologo, karo istoriko, istoriko – straipsniai leidžia kuo plačiau suvokti Lietuvos pilių fenomeną.

Čia aptariama gamtinė piliakalnių kilmė, atskleidžiama pilių ir kitų gynybinių įtvirtinimų raidos perspektyva nuo pirmųjų įtvirtintų gyvenviečių iki istorinių laikų pradžios pilių.

Apžvelgiamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat ir senosios Prūsijos pilys ir tvirtovės.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Vas 2012 13:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos pilys ir tvirtovės
http://forum.istorija.net/forums/thread ... 413#M88413

Cituoti:

Žygeivis - 2012-02-07 13:22

Cituoti:

Arūnas Armonas - 2012-02-06 15:13

Cituoti:

Žygeivis - 2012-02-05 23:55

P.S. Savo forume atitinkamą skyrių esu pavadinęs:

Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...) :)

Nerandu, gal galima gauti nuorodą? Ypač įdomu ką esate surinkęs Prūsijoj, nes kaip tik ten reikia ieškoti mūsų valstybės "centro".

Tema čia:

Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=17

Tik problema tame, jog nuo sausio vidurio dėl išorinių techninių problemų serveryje mano forumas veikia tik uždaru režimu (negalima per daug apkrauti serverį, todėl kol kas tik keli asmenys gali naudotis forumu). O šios temos Google kopijos kažkodėl nėra.

Dalis mano surinktos informacijos yra ir čia:

Культура и история Балтийско-Черноморского региона » Архитектура » Замки региона
http://ruriksforum.4bb.ru/viewtopic.php?id=71

Dėl Prūsijos pilių patariu paskaityti šias temas:

(kryžiuočiai labai dažnai savo pilis statė ten pat, kur jau stovėjo ankstesnės medinės prūsų ir lietuvių pilys)

Замки Тевтонского ордена в России, Польше, Литве
http://www.castle.lv/teuton/all.html

Замки Калининградской области
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%97%D0% ... 1%82%D0%B8

Орденские замки-крепости и укрепления северной части Восточной Пруссии
Бахтин Анатолий
20.01.2009 15:52:52
http://rugrad.eu/communication/blogs/orden/442/

Замки Тевтонского ордена (общие вопросы)
http://offtop.ru/castles/view.php?only=&part=8&t=4617
http://offtop.ru/castles/v9_4617_2.php? ... r77vf135b0

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 05 Bal 2013 15:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Darius Baronas. Knyga, kuri išliks: Gedimino Vaitkevičiaus "Vilniaus įkūrimas"

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... imas/98262

2013-03-29

Gediminas Vaitkevičius. Vilniaus įkūrimas. Serija Vilniaus sąsiuviniai, 1,Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus 2010, 128 p., iliustr., žml., 500 egz. Dailininkė Vida Kuraitė

Šiuo tekstu norėčiau atkreipti skaitančios ir mąstančios publikos dėmesį į senokai, dar 2010 m. pabaigoje pasirodžiusią knygą.

Savo delsimą parašyti jai skirtą recenziją labiausiai norėčiau pateisinti tuo, kad vis tikėjausi, jog kas nors iš mūsų rimtųjų archeologų ims ir parašys dalykiškai aštrią, bet kolegiškai geranorišką recenziją.

Juo labiau kad man, kaip pašaliečiui žvelgiančiam į kaimyninį archeologų sklypą, atrodė ir tebeatrodo, jog profesinis archeologų gyvenimas yra bendruomeniškai ir geriau, ir natūraliau susiklostęs negu istorikų...

Bet kadangi daugiau laukti nėra prasmės, tenka ryžtis pačiam to imtis, net ir suprantant, kad nesi tos srities specialistas...

Neriant į „ne savo“ sritį, tuo pat metu norisi bent šiek tiek pasipriešinti bendresnei tendencijai, kai koks nors rimtas, daugelio metų kruopščių tyrimų rezultatus apibendrinantis veikalas ima ir praslysta pro tariamai smalsios kultūringosios visuomenės dalies akis, o koks nors prastas, bet spalvotas ar paramokslinis, bet ideologiškai „teisingas“, susilaukia garbių akademikų pagyrų ir liaupsių sausakimšai pripildytose salėse. Ar tuo reikia piktintis, pavydėti „garbės ir šlovės“?

Jokiu būdu ne! Juk tai būtų tas pat, kas loti ant karavano, kuris džiugiai velka sunkią ir vis sunkėjančią mitų ir pabodusių pasakų naštą.

Tad jei kas nori permatyti Vilniaus praeitį užgulusias romantines miglas, reikia imti ir skaityti Vilniaus įkūrimą.

Gedimino Vaitkevičiaus knygą atsivertus mus pasitinka ne įprastos pratarmės, įvadai ir padėkos, o tiesiog senosios Vilniaus nuotraukos su Gedimino bokštu ir aplinkiniais kalnais.

Vilniaus Aukštutinė ir Žemutinė pilys (rekonstrukcija).
Nuotrauka: http://www.miestai.net

Tokia vizualinė medija (aprūpinta komentarais) skaitytoją-žiūrėtoją svajingai nukelia į jau prabėgusių laikų Vilnių, kai tam tikri miesto įkūrimo laikotarpio (!) topografiniai liudijimai dar prieš šimtą ar pusantro šimto metų buvo gerokai lengviau pastebimi nei šiandien.

Sugretinus nuotraukas, kurias skiria pusantro šimto metų tarpas, akivaizdžiai matai, kiek pakito Vilniaus pilių kalvos: kur dar XIX a. antroje pusėje stūksojo Bekešo kalno kupra, dabar likę tik jo likučiai, kur šiandien gana smagiai gali prasivažiuoti nuo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios žemyn Tado Kosciuškos gatve, dar XIX a. pabaigoje vinguriavo sunkiai pravažiuojamas keliukas, prisitaikęs prie įnoringų reljefo ypatybių, kurios nedaug buvo pakitusios nuo Gedimino laikų.

Per Vilniaus gyvavimo amžius ne ką mažiau yra pasikeitusi Vilnios ir Neries vaga.

Dabartinė Vilnios vaga ties santaka su Nerimi buvo iškasta tikriausiai dar Algirdo laikais, bet pirminės santakos žiotys ties dabartiniu Mindaugo tiltu dar ir XIX a. antroje pusėje nebuvo užsičiaupusios.

Neris XIV a. tekėjo kokiais 25–30 metrų arčiau Gedimino kalno negu dabar.

Šio kiekvienam lietuviui žinomo kalno vakarinis šlaitas buvo ilgesnis 35–40 metrų ir todėl sudarė natūralią ribą, kurios skirtingose pusėse galėjo kurtis pagonių ir katalikų „kvartalai“.

Vaikštant po lygų, grįstą ir Mindaugo paminklu pažymėtą plotą net nepamanysi, kad ką tik paminėtos „minkštosios smulkmenos“ pirmiesiems Vilniaus miesto gyventojams buvo labai svarbios ir sąlygojo Lietuvos valdovų sprendimus kur kam leisti įsikurti.

Smiltingų kalnų ir jų nepatvarių šlaitų tyrimas tampa svarbiu raktu, leidžiančiu geriau suprasti, kodėl Gediminaičių dinastijos pradininkai būtent šias kalvas ir slėnius pasirinko Lietuvos sostinės vieta.

Pagrindinio knygos teksto sandara dera prie akademinei istoriografijai įprastos struktūros.

Pirmiausia aptariami pirmtakų darbai, paskui pristatomi naujausi tyrimų duomenys ir daromos išvados.

Sėkmingu sprendimu reikia laikyti labiau specifinių komentarų iškėlimą į atskirą komentarų bloką, po kurio seka literatūros sąrašas ir knygą užbaigiantis kartoschemų bei keramikos profilių pluoštas.

Šaltinių ir istoriografijos apžvalga pradedama nuo visuotinai žinomų Gedimino laiškų ir XVI a. legendų aptarimo.

Būtent tame amžiuje užrašytos legendos apie Šventaragio slėnyje buvusią pagonių šventyklą ir garsųjį Gedimino sapną buvo noriai kartojamos ir plėtojamos XIX a. istorikų, tokių kaip Mykolas Balinskis, Juozapas Kraševskis, Teodoras Narbutas ir kt.

Jų veikalus galima vertinti tiesiog kaip savo meto istoriografijos lygį reprezentuojančius darbus.

Tokia paprasta charakteristika nedera po 1863 m. sukilimo pasirodžiusiems rusų ir XX a. pirmos pusės lenkų istorikų darbams. Vasilijaus Vasilevskio, Pompėjaus Batiuškovo ir kt. tekstai apie Vilnių šiuo metu ko gero labiausiai įdomūs būtent kaip Rusijos imperinių pretenzijų į „Šiaurės Vakarų“ krašto“ praeitį pavyzdžiai.

Panašias aspiracijas į Vilniaus praeitį reiškė ir kai kurie lenkų autoriai (Juliusz Kłos, Jan Bułhak, Władysław Kowalenko, Wacław Studnicki ir kt.).

Antra vertus, tuo pat metu Lenkijos istoriografija Lietuvos ir Vilniaus istorijos pažinimą praturtino svarbiais ir iki šiol savo vertę išlaikiusiais veikalais, tokiais kaip Henryko Łowmiańskio Studija apie lietuvių visuomenės pradžią ir Mieczysławo Limanowskio straipsnis „Seniausias Vilnius“.

Vaitkevičius juos deramai įvertina.

Suprantama, kad tylomis nebuvo apeiti ir ano meto, ir šiek tiek vėlesnio laikotarpio lietuvių autorių darbai (Petro Vileišio, Zigmo Žemaičio, Petro Klimo, Adolfo Šapokos ir kt.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuose veikaluose kalbant apie Vilniaus įkūrimą labiausiai iškeliama Lietuvos didžiojo kunigaikščio iniciatyva (p. 39). Kaip tik Gedimino sapno legenda buvo parankiausia konstruoti tokią teoriją.

Autorius pastebi išties įdomų reiškinį: tuo metu, kai tarpukario Lietuva be Vilniaus nerimo, apie Vilniaus praeitį rašę lietuvių autoriai vengė polemikos su savo oponentais (p. 39).

Galbūt tuo metu kiekvienai pusei tiek rūpėjo savo „tiesa“, kad kitos pusės teiginiai rodėsi net neverti paneigimo? O gal tiesiog rašto žmonės turėjo daugiau klasikinės kultūros?

Antra vertus, būtų absurdiška manyti, kad visos dėl Vilniaus besikaunančios pusės buvo arba vienodai teisios, arba vienodai klydo.

Būtent Vaitkevičiaus knyga ir pateikia mastelį, pagal kurį galima matuoti kas kiek klydo, o kas ir kiek buvo teisus: ar dėl savo vaizduotės santūrumo, ar dėl savo kaip tyrėjo įžvalgumo.

Kiek teisus pats Vaitkevičius, bus matyti ateityje, kai tikslinant senųjų Vilniaus kultūrinių sluoksnių datavimą ir randantis naujiems duomenims, bus matyti, kiek reikia koreguoti jo paties išvadas.

Vaitkevičiaus perteikiamas ankstyvojo Vilniaus paveikslas gerokai skiriasi nuo tų autorių, kurie skleidė mintis apie Vilnių kaip Mindaugo laikų Lietuvos sostinę, apie čia neva paties karaliaus Mindaugo laikais pastatytą katedrą ir vėliau jos vietoje atsiradusią Perkūno šventyklą.

Praskleidus šias teorijų, legendų ir fantazijų uždangas ir leidus korektiškai prabilti patiems archeologiniams radiniams, pasirodė, kad iki pat XIII a. antros pusės nedidelė vietinė bendruomenė gyveno tik pačiame Gedimino kalne, o visas dabartinis senamiesčio plotas buvo negyvenama, mišku apaugusi vietovė.

Atrodo, kad tik didžiojo kunigaikščio Traidenio laikais čia imtas kurti vienas iš daugelio didžiojo kunigaikščio kiemų.

Naujų gyventojų įsikūrimą Vilniuje, ko gero, reikėtų sieti su pastatais šiaurinėje Gedimino kalno papėdėje, kurių statybai panaudoti 1271–1279 m. laikotarpyje nukirsti rąstai (p. 51–52).

Naujieji gyventojai disponavo geresniais buities daiktais: sprendžiant pagal keramikos liekanas, jų turimi indai savo fizinėmis savybėmis pranoko aplinkiniuose piliakalniuose ir gyvenvietėse aptinkamą inventorių (p. 53).

Kitas etapas, kai imtas kurti miestas, prasideda XIII a. paskutiniame dešimtmetyje. Tai laikas, kai Lietuvą valdė Pukuveras-Butvydas (1292–1295) ir jo sūnus Vytenis (1296–1316).

Būtent tada imta statyti didelė rezidencinė medinė pilis.

Kadangi ant paties Gedimino kalno šios medinės pilies pėdsakų tikriausiai visai neliko (mat ją Vytauto laikais pakeitė mūrinė pilis), ją buvus liudija gausios skiedrų sankaupos kalno papėdėje. Dabartinio Arsenalo vakarų korpuso vietoje jų storis siekė nuo 10 iki 50–70 cm, o vietomis – net 130 cm. Tai rodo, kad tuo metu čia vyko dideli pilies statybos darbai. Pilis buvo baigta statyti apie 1297 m. (p. 54–56).

Prisipažinsiu, kad mane kaip istoriką labiausiai džiugina būtent toks tikslumas.

Tais atvejais, kai galimas dendrochronologinis datavimas, pasirodo, galime gauti kone dokumentinio tikslumo duomenis.

Senajai Lietuvos istorijai tokie atradimai labai svarbūs būtent dėl rašytinių šaltinių duomenų menkumo.

Naujos pilies pastatymas sutapo su nauja užstatymo banga Gedimino kalno šiaurės papėdėje, kuri savo intensyvumu pranoko XIII a. antros pusės statybas.

Tuo pat metu datuojami ir pirmieji apgyvendinimo pėdsakai Kreivojo miesto teritorijoje, kuri apėmė Kreivąjį, Stalo kalnus ir kaimynines kalvas.

Tada pasirodė ir pirmieji naujai besikuriančios gyvenvietės įtvirtinimai, nes ji turėjo saugoti prieigas prie didžiojo kunigaikščio pilies, kurios nuo Kreivojo kalno dar neskyrė dabartinė Vilnios vaga.

Gedimino kalno pietvakarių papėdėje (maždaug dabartinės katedros aikštės teritorijoje) nuo XIII a. devinto dešimtmečio ėmė kurtis „gamybinis rajonas“, kuriame daugiausia telkėsi kalvystės meistrai (p. 59).

Kaip galima nesunkiai numanyti, juos čia bus „įdarbinęs“ didysis kunigaikštis, nes būtent jam ir jo karingam dvarui labiausiai ir reikėjo kaip tik tokio aptarnaujančio personalo.

Atrodo, kad toks amatininkų kvartalas čia gyvavo palyginti trumpai. Mat sluoksnyje, kuris datuojamas pačia Vytenio valdymo pabaiga ir Gedimino valdymo (1316–1341) pradžia, ima rodytis kitoks buitinis inventorius ir ima matytis pirmosios seniausio mūro liekanos.

Tiriant plytų, čerpių, keramikos liekanas, „labiausiai jaučiamas Livonijos pėdsakas“ (p. 60). Taigi labai tikėtina, kad būtent čia kūrėsi iš Livonijos atsikviestų katalikų amatininkų kvartalas, kuris buvo aptvertas mūrine siena su bokštais.

Galimas daiktas, kad seniausios bažnyčios po dabartinės katedros grindimis liekanos kaip tik ir priklauso tai pranciškonų bažnyčiai, kuri minima Gedimino laiškuose kaip „naujai pastatyta“ (p. 21, 60–61).

Jų kvartalo artumas didžiojo kunigaikščio piliai ir būtent čia pasirodę pirmieji Vilniaus mūriniai pastatai suponuoja mintį, kad būtent šie amatininkai (ir pirkliai?) buvo labiausiai vertinami valdovo.

Kiek atokiau nuo didžiojo kunigaikščio pilies XIII ir XIV a. sandūroje ėmė kurtis rusėnų kvartalas (Civitas Ruthenica), dabartinių Bokšto ir Latako gatvių rajone.

Būtent čia aptikti seniausi žinomi Vilniaus krikščionių kapai.

Kadangi tiek Gedimino kalno pietvakarių papėdė, tiek Civitas Ruthenica buvo apgyvendinami vienu metu, Vaitkevičius daro visai logišką išvadą, kad Lietuvos valdovai į naujai įkurtą miestą įsikurti kvietė tiek katalikų, tiek stačiatikių amatininkus ir pirklius.

Tuo tarpu lietuviai pagonys telkėsi Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje ir Kreivajame mieste. Ten, kur dabar niekas negyvena, kadaise buvo saugiausia ir gyvenimui bene palankiausia vieta.

Kaip matyti iš ką tik lakoniškai perteiktų duomenų, Vilniaus miesto įkūrimo slenkstis buvo peržengtas XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje.

Toks „įvykių“ tankumas ir leido Vaitkevičiui suformuluoti tezę, kad Vilnius atsirado ne evoliucijos dėka (skverbiantis rytų slavams ir pan.), bet buvo įkurtas sąmoningai, didžiojo kunigaikščio valia.

Tai laikyčiau svarbiausia viso veikalo išvada.

Tokia išvada tam tikru būdu patvirtino Gedimino sapno legendą, kurioje taip pat kalbama apie voliuntaristinį, pilies, „karališkojo miesto“ ir sostinės įkūrimą (plg. p. 47).

Tikėtina, kad Vaitkevičius, komentuodamas Šventaragio legendą, taikliai įmina ir vieną iš jos mįslių: legendoje deklaruojamas priesakas mirusius Lietuvos kunigaikščius ir kilminguosius deginti ir laidoti toje pačioje vietoje „atspindi šalies konsolidacijos idėją“ (p. 66).

Kitaip tariant, ši legenda atspindi LDK diduomenės luominę savimonę kaip jau yra nustatęs Rimvydas Petrauskas.

Tokia samprata būdinga XV a. pabaigai – XVI a. pradžiai, kai didikai jau turėjo ir luominę, ir genealoginę savimonę ir iš tikrųjų noriai laidodavosi Vilniaus katedros ar kitų bažnyčių požemiuose.

Tikėtina, kad Šventaragio legendos užrašytojui nebuvo svetimas vienas iš esminių ir visuotinų mitologijos principų – kiekviena pradžia turi būti šventa.

Todėl jis savo metui įprastą praktiką ir diduomenės papročius apvilko pagoniškos, „mitinės“ praeities rūbais ir taip juos paliko ateities kartoms.

Gedimino Vaitkevičiaus ir kitų vidurinės bei jaunesnės kartos archeologų darbai mums atveria tikrovišką Vilniaus pradžios paveikslą.

Iš jo galime nujausti, kad ano meto Lietuvos valdovai su savo aplinkos žmonėmis išmintingai ir sąmoningai priėmė sprendimus, turėjusius reikšmę visai tolesnei Vilniaus, Lietuvos ir platesnio regiono istorijai.

Galime numanyti, kur gyveno pagonys lietuviai, kur vokiečiai katalikai, kur stačiatikiai rusėnai.

Gana tiksliai galime pasakyti, kur meldėsi pirmieji Vilniaus katalikai vokiečiai (dabartinės katedros vietoje), galime nurodyti plotą, kur turėjo stovėti pirmosios medinės stačiatikių cerkvės.

Tačiau kad ir kaip būtų keista, sunkiausia nurodyti, ką veikė ir kur būriavosi lietuviai pagonys.

Juk naujausi tyrimai įsakmiai rodo, kad jie savo aukų negalėjo aukoti ten, kur dirbo ir gyveno vokiečių amatininkai, o Mišias aukojo pranciškonai.

Pagonių šventykla negalėjo būti Augustijonų gatvės rajone, kur radus XV a. pamazgų duobes buvo suskubta skelbti apie atrastą pagonių šventvietę (p. 62).

„Teorija“ apie pagonių aukurą, kadaise neva stovėjusį ten, kur dabar A. Vienuolio vidurinės mokyklos kiemas, taip pat nepasitvirtino, nes išaiškėjo, kad tai tiesiog XVII a. krosnies padas (ibid.).

Pagoniškų liekanų entuziastai vis pralaimi savo pačių kovas su praeitimi, kuri pasirodo kur kas labiau krikščioniška, negu tai galėjo atrodyti XIX a. romantikams ir jų šiandieniams sekėjams.

Tačiau tikėtina, kad pagoniškų šventviečių kažkur Vilniaus apylinkėse vis dėlto turėjo būti. Siaurėjant jų paieškos plotui, belieka manyti, kad tokio pobūdžio atradimai dar galimi Kreivajame ir Stalo kalne.

Tačiau tokia galimybė yra labai labai maža, nes Kreivojo kalno išlikęs koks penktadalis, o Stalo kalno paviršius pokario metais buvo išlygintas buldozeriais.

O gal kada nors paaiškės, jog Senojo Vilniaus mylėtojas a.a. architektas Sigitas Lasavickas bus buvęs teisus spėdamas, kad pagonių šventykla galėjo stovėti ten, kur LTSR „klestėjimo“ metais iškilo Operos ir baleto teatro rūmai.

Jei tai būtų tiesa, tai, ko gero, būtų viena iš didžiausių vietinės istorijos išdaigų. Aišku, kad Vilniaus žemė dar slepia daug paslapčių, kurias metodiškai dirbantys archeologai padės minti, o kai kurias ir įminti.

Recenzijos žanras reikalauja, kad būtų atrasta ir kažkas „tokio“.

Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad knygoje esama vienos kitos korektūros klaidos, nes nuolat tenka įsitikinti vieno kolegos tvirtinimo teisingumu: nėra tokios knygos, kuri neturėtų nė vienos korektūros klaidos.

Vis dėlto, mano nuomone, tikrai buvo galima apsieiti be „Dinaburgo kelio“, nes man taip ir liko neaišku, kuo netinka „Daugpilis“ (p. 10 ir kt.).

Studentų džiaugsmui turiu pasakyti, kad istoriografinėje dalyje dauguma nelietuviškų citatų yra išverstos. Vertimai teisingai perteikia ištraukose dėstomą mintį.

Tiesa, buvo keistoka skaityti apie tai, kad gilioje senovėje lietuviai dėl slavų įtakos turėjo būti „kenčiantys arba aktyvūs“ (p. 28, išn. Nr. 48). Čia vertėjas neteisingai suprato XIX a. autoriaus (V. Antonovičiaus) pasakymą (...в роли страдательной или активной), nes čia turimas omenyje tiesiog pasyvumas (rusiškai страдательный залог = neveikiamoji rūšis), kuris vos už kelių eilučių, XIX a. autoriui pavartojus tarptautinį terminą (исключительно пассивная), jau buvo suprastas ir išverstas teisingai.

Žinoma, tokių ir panašių smulkmenų reikia ieškote ieškoti, todėl jos nė kiek nemažina šios, norėčiau sakyti, fundamentalios studijos reikšmės.

Keblu spėlioti apie tai, koks likimas laukia vienos ar kitos šiuolaikinės knygos po 50, 100 ar 150 metų.

Žinant, kiek daug puikių XIX a. autorių jau beveik niekam nežinomi, o jų darbai seniai pamiršti, nė vienas knygų rašytojas neturėtų būti labai tikras dėl savo „įsiamžinimo“ sėkmės.

Kad ir kaip būtų su ateitimi, akivaizdu, kad Gediminas Vaitkevičius mums pateikė šiuo metu geriausią veikalą apie ankstyvąjį Vilnių.

Galbūt ateityje sulauksime dar geresnių, dar kietesnių darbų, tačiau bet kokiu atveju ši knyga tikrai liks kaip ryškus ženklas ir įrodymas, kad XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje Lietuvos archeologija pranoko savo „centimetrinį“ raidos etapą ir jau apčiuopiamas būrys archeologų liovėsi vien kasę ir matavę, o archeologinę medžiagą ėmė analizuoti ir kompleksiškai tirti praeities fenomenus.

Naujasis židinys

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 05 Bal 2013 16:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Medininkų pilis laukia šilumos ir lankytojų

http://www.lrytas.lt/sroves/istorija/me ... kytoju.htm

Asta Kuznecovaitė
2013-04-01 19:41

Lietuvos istorija didi ir didinga, tačiau jau tapo įprasta, kad dažniau domimės kitų šalių praeitimi ir grožimės svetimų tautų palikimu, nei pastebime tai, kas yra visai šalia. Vienas tokių lankytojų pamirštas objektas – vos už 30 kilometrų nuo Vilniaus esanti Medininkų pilis.

Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis. V. Ščiavinskas

Ilgą laiką iš šios pilies buvo likę tik niekam neįdomūs, kasdien vis labiau nykstantys griuvėsiai.

Daugiau nei 50 metų buvo kalbama, kad pilį reikėtų restauruoti, tačiau, kaip įprasta, entuziastų svajones užgesindavo pinigai, tiksliau sakant, jų nebuvimas.

Situacija pasikeitė, kai pilies rekonstrukcijai buvo gauta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Dabar pilis pasikeitusi neatpažįstamai: atstatytos jos sienos, kuriose vis dar galima pamatyti išlikusius istorinius sienų sluoksnius, pilies šiaurės rytų bokšte įrengtos ekspozicijų salės, pasakančios apie mūsų protėvių gyvenimą.

Pirmo aukšto salėje lankytojai gali susipažinti su Lietuvos mūrinių pilių istorija, joje eksponuojami archeologiniai radiniai, antrame aukšte veikia XIV–XVIII a. Lietuvos karybai skirta ekspozicija.

Trečiame aukšte įrengta Lietuvos sidabro dirbinių kolekcija palieka bene didžiausią įspūdį: sidabriniai indai, papuošalai, stalo įrankiai, didžiuliai ant kaklo arkliams dedami pakinktai.

„Visa ši ekspozicija buvo supirkta iš privačių kolekcionierių“, - portalui lrytas.lt pasakojo muziejuje sutiktas bendrovės „Ekspozicijų sistemos“, padėjusios įrengti Medininkų pilies ekspoziciją, direktorius Vilius Lunevičius.

Seniausias dirbinys šioje ekspozicijoje yra pagamintas X a., vėliausias –XX amžiuje.

Ketvirtajame ekspozicijos aukšte yra pristatoma prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija. Ją Medininkų piliai dovanojo Anapilin išėjusio vyro artimieji.

Penktajame aukšte lankytojai gali pasigrožėti sienine tapyba dekoruota mene, o pakilę dar aukščiau, nuo bokšto kuorų pasižvalgyti po pilies apylinkes.

Tiesa, kol šalta, į bokšto viršūnę užlipti draudžiama, tačiau vasarą ji bus atvira visiems nebijantiems aukščio. Šiltuoju metų laiku, Medininkų pilies teritorijoje bus organizuojami ir įvairiausi renginiai.

Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis.

Savo struktūra ji gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, tačiau už pastarąją beveik dvigubai didesnė.

Medininkų pilyje niekada negyveno kunigaikščiai. Jos funkcija buvo tik gynybinė.

Pagal savo paskirtį ir konstrukciją ši pilis laikytina seniausiu pilies tipu Pabaltyje.

Manoma, kad pilis pastatyta XIII amžiuje. Jos šiaurinės ir rytinės sienų plytų mūrai yra seniausi išlikę Lietuvoje virš žemės.

Istoriniuose šaltiniuose Medininkų pilis minima nuo 1311–1313 m.

Joje apylinkės gyventojai slėpėsi nuo totorių ir Vokiečių ordino.

1387 metais savo užrašuose apie ją rašo kryžiuočiai, tačiau tiksli jos pastatymo data nežinoma.

Manoma, kad pirma buvo pastatyta medinė pilis, o po to – mūrinė.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad 1402 metais pilis buvo sudeginta, o nuo XV amžiaus pabaigos jau nebenaudojama gynybai.

XVI amžiaus pradžioje apleistą pilį vėl nusiaubė gaisras, po kurio jos griuvėsiai tapo niekam neįdomūs.

Žinoma, kad 1812 metais Medininkų pilies kieme kurį laiką šildėsi besitraukianti prancūzų kariuomenė, kuri griovė ir degino jos medinių pastatų likučius.

Pilimi vėl susirūpinta sovietiniais laikais. Dalis jos sienų buvo konservuota ir restauruota.

Pilis, kaip respublikinės reikšmės architektūros ir archeologijos paminklas, priklausė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13648344821363605143&view=6

8. Julius
2013-04-02 11:34

Mieli žurnalistai, malonu jog rašote apie Medininkus, bet kai ką galėtumėte ir patikslinti.

Štai kelios.

"Medininkų pilis statyta XIII a." - archeologai ir istorikai laikosi nuomonės, jog ši pilis statyta Gedimino valdymo laikais XIV a.

Seniausia mūrinė pilis laikoma Kauno pilis. Kai kurie mano, jog Senųjų Trakų, tačiau ne Medininkų.

"Medininkų pilis minima nuo 1311 m." - nuo 1311 minimos Medininkų apylinkės, bet ne pilis, pilis pirmą kartą paminėta 1387 m.

"Manoma, jog pirma buvo pastatyta medinė pilis" - iš karto pelkėtoje vietoje buvo pastatyta mūrinė pilis. Medinės pilies čia nebūta.

28. Žygeivis
2013-04-05 15:49

Medininkų pilis gardinio tipo (aptvarinio).

Žodis "gardas" ir reiškia "aptvaras" arba "miestas" (tai yra aptverta gyvenvietė - taip senovėje lietuviai ir kiti baltai vadino miestus, o dabartinis žodis "miestas" yra slaviškos kilmės).

Nuo žodžio "gardas" yra kilę ir lietuviški Gardino bei Naugarduko pavadinimai.

O taip pat latgalių pilies Jersikos (šaltiniuose Gercike) pavadinimas (ir dabar tarmiškai Garcikė, tai yra "gardikė").

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 23 Bal 2014 17:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Замки і фортеці України

https://www.facebook.com/pages/%D0%97%D ... 1390265707

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

LIETUVOS PILYS,RŪMAI,DVARAI
https://fkmilan.wordpress.com/2011/01/1 ... maidvarai/

Lietuvos piliakalniai
https://fkmilan.wordpress.com/2010/11/1 ... iakalniai/

JURBARKO RAJONO DVARAI,PILYS,PILIAKALNIAI
https://fkmilan.wordpress.com/2010/11/0 ... iakalniai/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Gedimino pilis ir Trijų kryžių kalnas
Paveikslėlis

Vilniaus pilys
http://www.quest.lt/temos/istorijos-lab ... ine-pilis/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Norviliškių pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Medininkų pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Trakų salos pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kauno pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:06

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Biržų pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Raudonės pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Panemunės pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tauragės pilis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 27 Spa 2015 13:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Klaipėdos pilis (atstatymo projektas)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 26 Vas 2017 01:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Больше ста. Каких замков лишилась Беларусь и почему

25 февраля 2017 в 12:05
Павел Добровольский / TUT.BY

https://news.tut.by/society/531873.html

Гербы замков

Иллюстрация: TUT.BY

На территории Беларуси находилось более ста замков. На землях, где воевали веками, их возведение было необходимым. Укрепления уничтожались в битвах, разбирались на строительные материалы или постепенно ветшали. От большинства из них ничего не осталось, максимум — фрагменты руин и остатки рвов и валов. О таких — не сохраненных временем и почти забытых — наш материал.

Обилие замков на наших землях подтверждает геральдика. Десятки городов Беларуси имеют гербы с изображением укреплений.

— В большинстве населенных пунктов Великого княжества Литовского были свои замки. Мы не знаем, как точно выглядели многие из них. Известные нам изображения показывают, какими примерно они были, — рассказывает директор фонда «Страна замков» Алесь Варикиш.

Собеседник считает, что в нашей стране до сих пор нет комплексного подхода к развитию туризма и должного отношения к наследию.

— Если на восстановление замков или консервацию руин требуются большие средства, то как объяснить отсутствие на месте некоторых из них хотя бы памятного знака, — сетует он.

Иллюстрация: Виктор Стащенюк. Клецкий замок, 15 век
Клецк в 14−15 вв. Реконструкция: Виктор Стащенюк

Вместе с Алесем мы выбрали пять несохранившихся замков Беларуси: в Борисове, Улле, Гераненах, Ляховичах и Смолянах, но список можно увеличить в разы. Они находились даже там, где теперь трудно представить: на месте слуцкого Дома культуры или чашникской гимназии. Обычная практика — разрушение замков в войнах, но достаточно печальных примеров, когда это происходило в мирное время. Брестский замок, как и весь исторический центр города, взорвали российские власти, чтобы построить крепость. Замок в Дзержинске (ранее — Койданово) разобрали в БССР для строительства больницы.

Иллюстрация: Павел Татарников. Старый Брест, уничтоженный для строительства российской крепости

Замок Свидригайло

Свидригайло, глава Великолитвы в 1430—1432 годах

Двоюродные братья — Свидригайло и великий князь Витовт — годами сражались за Витебск. В конце концов город на Двине захватил Витовт, а Свидригайло пришлось провести в заточении девять лет. Но именно его после смерти Витовта выбрали великим князем на сейме в Вильне.

Полякам не понравилось, что великим князем стал православный, и они пошли войной на Волынь (сейчас — северо-западная Украина). Они не смогли победить Свидригайло, но его свергли свои же. Великое княжество Литовское возглавил двоюродный брат Свидригайло — Сигизмунд.

На время правления Свидригайло и приходится первое упоминание Борисовского замка. В немецком списке он значится как его владение.

Название: Борисовский замок

Расположение: Борисов, Минская область

Время существования: до 19 июня 1655 года

Причина уничтожения: сожжен российскими войсками

]Борисовский замок

Борисовский замок построили до 14-го века. О нем сохранилась скудная информация. Мы не знаем точного времени и инициатора его создания.

19 июня 1655 года Борисов сожгло российское войско. По приказу царя Алексея Михайловича разрушенный замок отстроили. Он выполнял функцию перевалочной базы для награбленного в ВКЛ оружия и продуктов, что позволило ему целый год держать осаду наших войск. Замок еще не раз менял хозяев, но со временем обветшал и превратился в руины.

Во время Российской империи на его месте построили каменную тюрьму. До нашего времени сохранились ее руины. К средневековому замку они отношения не имеют.

Замок победителя шведов и турок

[color=#0000FF]Ян Кароль Ходкевич

Наш земляк Ян Кароль Ходкевич из быховской ветви рода научился военному делу на Мальте и успешно применял знания на территории почти десятка современных государств.

Несколько раз Ходкевич побеждал вдвое и втрое превосходящие шведские войска на территории нынешней Латвии. Европейскую славу ему принесла победа под Кирхгольмом (сейчас — Саласпилс). Там он потерял убитыми и ранеными 300 солдат, а шведы — больше 5 тысяч. Полководец одержал и единственную в нашей истории победу в морской битве. После освобождения ныне эстонского Пярну он успешно атаковал ночью шведский флот на захваченных кораблях. Ему посвящен героический эпос «Кароломахия», который написал на латыни Христофор Завиша.

Умер Ходкевич в 1621 году во время победной Хотинской битвы над турецко-татарским войском. Одному из самых знаменитых полководцев за всю историю Европы в нашей стране нет ни единого памятника.

Название: Ляховичский замок

Расположение: Ляховичи, Брестская область

Основатель: Ян Кароль Ходкевич

Время существования: 16−17 вв.

Причина уничтожения: постепенно разрушался, разобран местными жителями

Ляховичский замок. Иллюстрация: Павел Татарников

Мы вспомнили о полководце благодаря Ляховичам — небольшому городку в нынешней Брестской области, который ему подарил король. Ходкевич заложил там один из самых больших в Европе каменных замков.

Со всех сторон его окружал ров. Замок имел прямоугольную форму размером 175 на 220 метров (почти в 7 раз больше Мирского замка). Внутри находился двухэтажный каменный дворец и арсенал.

Замок выдержал несколько штурмов украинских казаков и московитов. Самая сложная осада случилась в 1660 году — она длилась почти полгода. Войска Ивана Хованского превышали гарнизон Николая Юдицкого (воевал в Алжире, Тунисе и на Крите) вчетверо, но отступили с потерями. После этого король освободил Ляховичи на 9 лет от всех налогов.

Замок взяли лишь один раз — шведы — когда его защищали российские войска во время Северной войны. После разделов Речи Посполитой замок не восстанавливали и он постепенно разрушался. Местные жители разбирали его камни для строительных работ. Частично сооружения замка сохранялись до 19-го века. Тогда камень стали продавать. Сейчас от замка нет ни следа. Археологические исследования здесь проводили в 1986 году.

[size=150]
Замок олигарха-политзека

Альбрехт Гаштольд

Альбрехт Гаштольд (1480−1539) — предпоследний представитель рода — владел несколькими тысячами подданных и множеством земель в разных частях страны. Он был одним из самых богатых и влиятельных магнатов своего времени, имел графские титулы от папы римского и немецкого императора.

Наш земляк управлял Новогрудком, Полоцком, Мозырем и другими городами, а его главным достижением стала должность канцлера. Он возглавлял комиссию по созданию Статута Великого княжества Литовского, который некоторые историки называют первой конституцией Европы.

Гаштольд вошел в историю и как военный. Он участвовал в успешном походе на крымских татар, возглавлял обороны Смоленска и Полоцка от московитов.

Неожиданная страница в биографии магната — полуторагодичное заключение в тюрьме. Его арестовали по подозрению в поддержке мятежа Михаила Глинского, но позже оправдали.

Название: Гераненский замок

Расположение: Геранены, Гродненская область

Основатель: Альбрехт Гаштольд

Время существования: 15−19 вв.

Причина уничтожения: разрушен во время войны с Россией, разобран для строительства зданий

Гераненский замок Альбрехта Гаштольда

Замок в Гераненах был главной резиденцией Гаштольдов, но после смерти последнего представителя рода Станислава (первый муж Барбары Радзивилл) он перешел к королю, а позже к Сапегам и Пацам.

Он имел небольшой размер — 27 на 27 метров, но был частью большого укрепленного комплекса с валом, рвом и башнями. При Гаштольдах внутри замка находился деревянный дворец. Позже на его месте построили каменный.

Гераненский замок разрушили во время войны с Россией 1654−1667 годов — в ней наша страна потеряла половину населения. Спустя два столетия его начали разрушать, чтобы использовать камень для строительства зданий.

Замок создателя Речи Посполитой

Сигизмунд Август

Сигизмунд Август (1520−1572) — последний представитель династии Ягеллонов. При нем Польша и Великое княжество Литовское объединились в Речь Посполитую.

Сигизмунд Август приезжал в упомянутый выше Гераненский замок после смерти Станислава Гаштольда, чтобы решить судьбу владений покойного, у которого не было наследников. Там великий князь познакомился с его вдовой Барбарой Радзивилл. Они тайно обвенчались. После наследования польского трона он женился официально и объявил ее королевой. Это не понравилось польской магнатерии, которые опасались роста влияния Радзивиллов — сторонников независимости ВКЛ, а также матери короля итальянке Боне Сфорце. По одной из версий, та и отравила Барбару.

Во время его правления наша страна вела активные боевые действия с Россией. Царь Иван Грозный напал на Ливонию (нынешняя Латвия и Эстония). Та попросила помощи у ВКЛ — так наша страна ввязалась в войну. Вскоре мы потеряли Полоцк.

Название: Улльский замок

Расположение: Улла, Витебская область

Основатель: король Сигизмунд Август

Время существования: 1567−1654

Причина уничтожения: разрушен во время войны с Россией

Проект Улльского замка

Во время Ливонской войны Сигизмунд Август и приказал возвести Улльский замок. Работами руководил инженер из Венеции. Строители выкопали ров, насыпали вал, но на них напали россияне и всех убили. По приказу Ивана Грозного здесь построили восьмибашенную деревянную крепость. Она смогла выдержать трехнедельную осаду наших войск под командованием упомянутого выше Яна Кароля Ходкевича. Но спустя полгода наш земляк Роман Сангушко захватил крепость.

Новый король Речи Посполитой Стефан Баторий приказал укрепить замок. Вскоре его уничтожили россияне — во время войны 1654−1667 годов.

Позже на этом месте построили костел: сначала деревянный, а уже при Российской империи — каменный. Он сохранился до наших дней.

Единственный замок с именем

Павел Кароль Сангушко, один из владельцев замка

Семен Самуил Сангушко (1570−1638) — государственный деятель Речи Посполитой из ковельской линии рода. Он отучился в Ингольштадском университете и после возвращения на родину занимал высокие должности в Орше, Мстиславле, Сураже, Витебске.

Сангушко воевал с россиянами и шведами, а в историю вошел как основатель Смолянского замка «Белый Ковель» — единственного в Беларуси, которому дано название. В нем он собрал одну из лучших библиотек страны.

Замок оставался жилым, пока во время Северной войны в нем не разместился шведский гарнизон. Тогдашний владелец Смолян Павел Кароль Сангушко выступил в той войне на стороне Швеции.

Название: Замок «Белый Ковель»

Расположение: Смоляны, Витебская область

Основатель: Семен Сангушко

Время существования: 17−19 вв.

Причина уничтожения: взорван и разобран на кирпич по приказу российских властей

Иллюстрация: Сергей Прищеп. Замок «Белый Ковель»

Замок построили во второй половине 17-го века. Он имел форму прямоугольника с внутренним двором. Стены укреплялись трехэтажными башнями и одной пятиэтажной. Частью замка был жилой дворец.

Как и Улльский, Гераненский и десятки других замков, он был разрушен во время войны с Россией 1654−1667 годов. Позже его восстановили, но в Северной войне снова разрушили. Тогда российские войска взяли «Белый Ковель» штурмом и по приказу Петра Первого взорвали его при отступлении. Новой резиденцией Сангушек стало Гродно, этот род до сих пор не угас.

Российские власти конфисковали замок после национально-освободительного восстания 1830−1831 годов. Новый владелец Алексей Семенов продал его на кирпич. Разборку замка прекратил очередной хозяин Валерьян Титов. Он произвел консервацию сохранившихся до наших дней руин башни.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 20 Kov 2021 19:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Trakų pusiasalio pilis (rekonstrukcija)

Prikabinti failai:

Trakų pusiasalio pilis (rekonstrukcija).jpg [ 134.52 KiB | Peržiūrėta 4949 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Imperijos laikų pilys (etninėje Lietuvoje ir Lietuvos Imperijoje, Prūsijoje, Livonijoje...)

Parašytas: 25 Spa 2022 23:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vilniaus Gedimino pilies bokšto planas, 1894 m.

Prikabinti failai:

Vilniaus Gedimino bokšto lietuviškas pilies planas 1894 m..jpg [ 120.81 KiB | Peržiūrėta 1937 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 26 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: