Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » NATO istorija, plėtra ir su tuo susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

NATO vystymosi istorija

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: NATO vystymosi istorija

Parašytas: 06 Bal 2008 00:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

E.Vareikis. NATO – pirmyn į praeitį

Egidijus Vareikis, http://www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 5 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=16574693

Baigėsi dar vienas NATO viršūnių susitikimas, šiuokart pats didžiausias ir, regis, paslaptingiausias. Jo sprendimai iki pat pabaigos buvo intriga – ką pakvies, kam duos šansų? Apie pastaruosius dalykus daug rašyta, tad komentare visos faktų virtinės minėti neverta. Kas nuspręsta, nuspręsta, tačiau kodėl spręsta būtent taip? Ar NATO tapo surežisuotų intrigų biuras, ar valstybių vadovai iš tiesų nesutaria tokiais konceptualiais klausimais, tokiais kaip NATO pagrindinė misija ir aljanso plėtra?

Panašu, kad teisingas antrasis atsakymas. Visi žino, kad senasis NATO – tai praeitis, egzistuoja naujas, tačiau koks ji – neaišku. Senasis NATO buvo apibūdinamas vienu sakiniu, dabar gi reikia ištisos studijos, galinčios pasakyti, kas tai yra. Net specialistų ir valstybių vadovų lygyje tenka aiškintis, ką gali ir ko negali geriausias visų laikų gynybinis aljansas.

O kai misija nesuprantama, neaišku kodėl ir kur reikia plėstis, ką ir kada pakviesti, kur siųsti karius, kur - diplomatus?

Pabandykime pažvelgti į detales.

Nuo Šaltojo karo iki postmodernaus karo

Šaltajame kare buvo viskas aišku. NATO saugumas turėjo aiškią geografinę dimensiją, buvo suvokiama, kur yra vieno ar kito bloko teritorija bei įtakos sfera. Ir vadinamas penktasis straipsnis skambėjo visiškai paprastai: jei būsime užpulti, ginsimės.

Dar 1949 metų gruodį pristatyta pirmoji Aljanso strategija DC 6, pavadinta “Strateginė Šiaurės Atlanto Sutarties regiono gynybos koncepcija”. Jos funkcija buvo grynai praktinė: įkurti efektyvią gynybos poziciją NATO kaip priešpriešą aiškiai suvokiamai Sovietų Sąjungos keliamai grėsmei.

Per visą NATO strategijos evoliuciją driekėsi labai aiškūs strateginiai principai: gynybinė aljanso paskirtis, karo prevencija, kolektyviškumas ir strateginė vienybė, nepaisant geografinių ar kultūrinių skirtumų. Strategija, beje, numatė ir branduolinio ginklo panaudojimą kaip atsaką į užpuolimą – taip vadinama totalaus atsako strategija. Aišku, kad Šaltojo karo metais svarbu buvo suskirstyti pasaulį į savus ir svetimus. Tokiame skirstyme svarbūs dalykai – teritorijos užvaldymas ir karinė galia. Kuo daugiau narių aljanse, tuo geriau.

1967 metais buvo priimta MC 14/3 arba lankstaus atsako strategija, leidusi elgtis “pagal situaciją”. Ji išliko iki 1989 metų rudens įvykių, kurie pradėjo radikaliai keisti Europos saugumo aplinką. 1991 metų lapkritį buvo patvirtinta dar viena NATO strateginė koncepcija, pabrėžusi bendradarbiavimą su buvusiais priešininkais, o ne konfrontaciją. NATO pagrindiniu tikslu ir toliau liko jos narių saugumas, bet jau derinamas su specialiu įsipareigojimu dirbti visos Europos saugumo labui. Karinis saugumo aspektas iš svarbiausio saugumo užtikrinimo politikos elemento tapo tik vienu iš daugelio saugumo užtikrinimo politikos elementų, koncepcijoje akcentuotos įvairios galimų grėsmių rūšys: pažymima, kad grėsmių Aljanso teritoriniam saugumui sumažėjo, bet grėsmės gali iškilti kaip ekonominiai, socialiniai ir politiniai sunkumai, įskaitant etninius konfliktus, teritorinius ginčus.

Tačiau nelabai kas tikėjo, kad tie sunkumai bus tokie dideli. Šaltojo karo pabaiga suteikė viltį, kad to penktojo straipsnio taip ir neprireiks. Aljansą galima papildyti naujais nariais, tačiau visų pirma tokiais, kuri patys yra saugūs, ir patys už save atsako t.y. saugumą gali eksportuoti, o ne reikalauja importuoti.

Lietuva ir jos kaimynės stojo į NATO būtent tokiu metu, kai rodės, jog NATO geografijos ginti nebereikės, o teks dirbti demokratijos kūrimo bei įtvirtinimo misijos. Atrodė, kad NATO plėtrai reikia demokratijos Rusijoje ir dviejų procentų bendrojo vidaus produkto. Kitų problemų kaip ir neliko. Pranašautas ilgas ir lengvas gyvenimas – jis apaugu įvairiomis ekonominėmis, mokslinėmis ir kultūrinėmis dimensijomis. Imta ne juokauti, kad NATO tapo “šokių ir žaidimų” klubu, o ne gynybine organizacija.

Lemtingoji rugsėjo vienuoliktoji parodė, kad viltys, jog NATO taps ne karine, o veikiau politine-socialine organizacija buvo visiškai tuščios. Gintis pagal penktąjį straipsnį teko ne užpuolus kokios nors priešiškos šalies armijai, o po teroro išpuolį. Gintis net nelabai žinia nuo ko. Nelabai ir tautoms suprantama, kodėl mūsų laisvė turi būti ginama Afganistane ar Irake. Tačiau signalas aiškus – reikia ruoštis veikiau karui, nei taikdarystei.

NATO ir postmodernūs karai

Politologai teigia, kad konfliktai šiuolaikiniame pasaulyje ima vis labiau įgauti vadinamo postmodernaus karo bruožus.

Postmodernus karas visai ne toks, kaip vaikystėje buvome įpratę matyti fatalistiniuose filmuose.

Tai - karas kintantis, painus ir nekontroliuojamas, be aiškios vadovų atsakomybės. Atsiradusi vadinamo karo lauko vado (warlord) sąvoka charakterizuoja karinį-politinį lyderį, kuris disponuoja tam tikra karine jėga ir politine įtaka, bet nesiima atsakomybės už konflikto bendrą politinį sprendimą.

Tokio karo tikslai nenusakomi įprastais terminais. Tikslu gali būti tiesiog pasipriešinimas, išsivadavimas ir kas nors tokio, nenusakant, ką tai reikštų – nepriklausomos valstybės sukūrimą, priešinimąsi dėl priešinimosi, dėl taikos sutarties sudarymo ir pan. Dažnai konfliktai kyla motyvuojant juos “per mažomis teisėmis”, “nepakankama autonomija”, netolerancija ir pan. nesant aiškaus konflikto tikslo, jis gali tęstis ilgai, formalius tikslus kaskart formuluojant kitaip.

Kariaujančių šalių (pusių) gali būti daugiau kaip dvi, kariauti gali valstybės, jų dalys, religinės ar interesų grupės.

Karas be aiškios pradžios ir pabaigos. Karo baigtis neapibrėžiama sutartimis. Sutartys dažniausiai traktuojamos kaip laikini susitarimai – atspirtis tolimesnei konflikto eigai, taikos sutartys dažnai reiškia tik karo nebuvimą tam kartui, tačiau ne ilgalaikius taikos sprendimus. konfliktų dėl jų iracionalumo beveik neįmanoma išspręsti remiantis demokratijos ir liberalizmo principais. Gali nebetekti prasmės ir dogma, kad demokratinės valstybės niekada nekariauja viena su kita.

Karo ginklai bei kariavimo priemonės gali būti ir labai neįprastos – terorizmas, ideologinis, informacinis, kultūrinis karas, gali būti naudojami primityvūs masinio naikinimo ginklai, ypač cheminiai ir biologiniai Karai turi civilizacinių konfliktų pobūdį, sunku atskirti kariaujančius nuo nekariaujančių, karo aukos - civiliai, kultūros ir istorinės vertybės. Iš tikro karas dėl vertybių apima visų pirma ne karinę, o veikiau kultūrinę sferą, tad stengiamasi konflikto metu naikinti visų pirma priešiškos civilizacijos pagrindus, įskaitant kultūros religinius paminklus.

Tad ar NATO šiandien gali kariauti tokį karą? Su Albanija Kroatija ar be jos su Ukraina ar Gruzija ar be Ukrainos?

Kodėl sugrįžtame į penktojo straipsnio NATO?

Postmodernų karą kariauti galima, tačiau NATO dar kartą privalės reformuotis. Anuometinis penktojo straipsnio NATO buvo apibrėžtos geografijos, gerai organizuotų ginkluotųjų pajėgų ir tvirtos disciplinos aljansas. Pasirodo, būtent šios, jau bandytos primiršti vertybės vėl tampa svarbiausiomis.

Geografija vėl reikšminga, nes nebe balistinės raketos lemia karo sėkmę, o pėsčiomis vaikštantys kovotojai, teroristai, nereguliarių formuočių nariai. Jie nesišvaisto minėtomis raketomis, bet pereina blogai saugomas sienas, apsigyvena niekieno namuose. Prieš juos nelaimėsi branduolinio karo, tačiau konvencinis karas ir visų pirma prevencija gali būti reikalingos.

Ginkluotosios pajėgos vėl reikalingos kaip kariavimo priemone. Jau pakankamai gerai suprasta jog karas prieš terorizmą yra karas prieš teroristus, o tam reikia nurodyti aiškų priešą. Tokiame kare svarbu negi ne tai, ar technika ultramoderni ir kariai super gerai paruošti. Pergalę gali lemti visai elementari drausmė sugebėjimas naudotis paprasčiausiais ginklais.

Drausmė ir ideologija – būtina suprasti, kad NATO vis yra ginkluotas karys, o ne geraširdis policininkas ar laisvosios prekybos agentas. Reikia pasakyti sau ir kitiems, kad Rusija – ne koks nors ramus partneris, o nepatikima šalis, jau seniai kariaujanti naują Šaltąjį karą. Pasakyti galima mandagiai, bet ne apsimesti, kad rytų fronte jokių problemų.

Manau, kad štai čia ir vyksta šiandieniniai NATO debatai ir nesusipratimai. Albanai, kroatai ir makedonai stoja į NATO taip, kaip stojome mes – jie premijuojami už demokratijos ir laisvosios rinkos pasiekimus, jiems pritaria visi tie, kurie mano, kad NATO dar tebėra rusams draugiškas kultūrinis politinis sambūris. Dėl to galima neskubėti, pasiginčyti dėl Makedonijos vardo ar Albanijos partinės sistemos stabilumo. Gruzijos ir Ukrainos atėjimą į aljansą remia tie, kuriem žvelgia giliau, kurie suvokia, kad gintis reikės ne tik gražiomis kalbomis, bet ir realia jėga. Taigi Amerika žvelgia toliau, Lietuva matyt giliau suvokia ir gali dėl to visai nesigėdyti.

NATO vėl tampa senu geru NATO, su tvirta penktojo straipsni dimensija. Gal ir gerai, kad taip, juk sunkiais laikais apie tokį NATO svajojome.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » NATO istorija, plėtra ir su tuo susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: