Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » NATO istorija, plėtra ir su tuo susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Šaltojo karo grėsmė, bet ir nauda

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Šaltojo karo grėsmė, bet ir nauda

Parašytas: 29 Vas 2008 16:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A.Spraunius. Šaltojo karo grėsmė, bet ir nauda

Arūnas Spraunius, „Dvi pusės“, „Žinių radijas“
2008 vasario mėn. 29 d.

Pasaulis nerimsta. Apie visuotinį nestabilumą diskutuojama Europos sostinėse, žiniasklaidoje ir Davose. Teberusena įsisenėję židiniai, randasi ir užgęsta nauji, juos vėlgi keičia dar kiti. Ir taip toliau, ir panašiai. Be abejo, kyla daugybė iniciatyvų, kaip juos išspręsti, dėl kurių čia pat imama ginčytis, kaip kad Amerika seniai ginčijasi su Rusija dėl Irano.

20 a. tam tikra prasme gyvenome paprasčiau – buvo laisvasis pasaulis ir jo oponentė sovietinė imperija, o dabar esame tikrinami globalizacija. Analitikai su tam tikru nerimu vėl ir vėl klausia, kuo visa tai gali baigtis. Kad derinti skirtingas civilizacijas, kultūrinius įpročius nėra paprasta, rodo nemažai didesnių ir menkesnių neramumų, spėjusių kilti Europos didmiesčiuose, pasižyminčiuose kultūros įvairove.

Kai viskas taip painu, žmonės nejučia gali pradėti ilgėtis paprastumo, tarkime, paradoksaliai siedami jį su Šaltojo karo laikais. Ar tokio pobūdžio užuominų, svarstymų esama ir kokių dėl to gali kilti grėsmių?

Pirmoji pusė – straipsnis „Horizonte šmėžuoja naujas Šaltasis karas“ iš „Los Angeles Times“

„Stiprėjanti Jungtinių Valstijų ir Rusijos trintis dėl Irano tėra dalis sudėtingų santykių, kurie, daugelio diplomatų ir ekspertų nuomone, labiausiai pablogėjo nuo Šaltojo karo pabaigos ir gali dar labiau paaštrėti. Viešuose pareiškimuose oficialūs Amerikos asmenys linkę menkinti didėjančią įtampą, bet nemažai naujų konfliktų privertė kai kuriuos George’o W. Busho administracijos atstovus padaryti išvadą, kad Rusijai dėl jos vidaus politikos ir geopolitinių priežasčių patogiau JAV matyti ne kaip sąjungininkę, o kaip priešę. Tuo metu, kai Amerikai labai reikia Rusijos pagalbos dėl problemų Artimuosiuose Rytuose, Rusija šoka prieš JAV dėl Irano, Kosovo, priešraketinės gynybos, NATO plėtros ir nusiginklavimo sutarčių. Abi konfliktuojančios pusės spėjo palyginti viena kitą su nacistine Vokietija.

Stiprėjanti trintis byloja apie metamorfozę, įvykusią Rusijoje per keletą paskutinių metų: kadaise ji siekė visiškai integruotis į Vakarus, o dabar nori tapti nepriklausomu galios centru, galinčiu būti atsvara, rusų vertinimu, besaikei Amerikos įtakai. Rusijos vadovybė, pasisakydama prieš nepopuliarią G. W. Busho administraciją, tikisi sustiprinti savo pozicijas šalies viduje ir tapti tarptautine lydere. Pasak vieno anoniminiu panorusio likti JAV valdžios pareigūno, rusams patinka turėti priešą. Daugelis rusų mano, kad Amerikos įtaka pasaulyje pasikeitė į bloga, todėl reikalauja kitokios reakcijos.

Viešuose pasisakymuose Amerikos valdžios atstovai stengiasi švelninti savo konfliktus su Rusija, tvirtindami, kad JAV nevertina Rusijos kaip priešininkės ir kad šalys sėkmingai bendradarbiauja spręsdamos tokius klausimus, kaip kova su terorizmu ir Šiaurės Korėjos branduolinis nusiginklavimas. Jie rimtai nevertina tarptautinės politikos ekspertų diskusijų tema „Kas prarado Rusiją?“, kurios primena praėjusio amžiaus vidurio ginčus apie tai, kas prarado Kiniją. Amerikos valstybės sekretorė Condoleezza Rice Davoso ekonomikos forume sakė, kad kalbos apie Šaltąjį karą perdėtos.

Vis dėlto trintis pastebima. Pernai gruodį rusai pradėjo tiekti branduolinį kurą Irano branduoliniam reaktoriui Bušere, nors JAV tam prieštaravo. Be to, Rusija ir Kinija privertė atidėti ir sušvelninti Vašingtono siūlytas naujas sankcijas Islamo respublikai.

Rusų analitikai pripažįsta, kad Vladimiro Putino vyriausybė stengiasi išnaudoti antiamerikietiškumą, siekdama politinių tikslų. Pasak Maskvos strateginių tyrimų instituto prezidento Aleksandro Konovalovo, prieš Vakarus ir Ameriką nukreiptos visuomenės nuotaikos išnaudojimas yra gana paprastas būdas siekti populiarumo. Kita vertus, jei tokių nuotaikų nebūtų, V. Putinas niekada nebūtų pasakęs tokios kalbos, kurią pasakė pernykštėje Miuncheno konferencijoje. Rusų analitikai tvirtina, kad JAV nė kiek ne mažiau kaltos dėl santykių pablogėjimo, ir sako, esą ginčai dažnai kyla dėl Amerikos užsienio politikos trūkumų, pavyzdžiui, tokių, kaip jos nesupratimas, kokio masto nestabilumą Europoje gali sukelti Kosovo nepriklausomybės skelbimas. Daugelis rusų taip pat mano, kad griežta JAV pozicija dėl Irano gali tik pabloginti padėtį. Rusija labai skausmingai reaguoja į Amerikos dalyvavimą buvusių sovietinių respublikų, tokių kaip Gruzija, gyvenime.

Pasak Stanfordo universiteto profesoriaus, posovietinių šalių specialisto Michaelio McFallo, skirtingai nei buvusi Sovietų Sąjunga, Rusija nepajėgi sutrukdyti JAV siekti savo tikslų, užsitikrinant nacionalinį saugumą įvairiuose regionuose. Vis dėlto kai kada jai pavyksta išardyti Amerikos planus. 2005 m. ji sėkmingai paspaudė Uzbekistano valdžią, kad toji uždarytų JAV aviacijos bazę, iš kurios buvo aprūpinamas Amerikos kariškių kontingentas Afganistane.

JAV pareigūnai, kalbėdami apie Rusiją, apskritai linkę švelninti retoriką, tačiau Amerika ir toliau atvirai pasisakys apie demokratijos ir žmogaus teisių padėtį joje, net jei tai grėstų blogesniais tarpusavio santykiais. Ji taip pat ir toliau aštriai reaguos į Maskvos mėginimus didinti savo įtaką tokiose šalyse, kaip Gruzija ir Ukraina. Na, o rusai, čia cituoto anoniminio amerikiečių pareigūno teigimu, sieks to, ką jie pavadintų didesne lygybe, taip pat – kad JAV susitaikytų su Maskvos įtaka naujoms nepriklausomoms šalims. Bet su tuo nesutiks Vašingtonas. Pasak pareigūno, jei Rusija pajuto, kad prarado galimybę integruotis į Vakarus, tai – jos, o ne Vakarų kaltė“.

Antroji pusė – straipsnis „Reikia naujojo Šaltojo karo“ iš „The Boston Globe“

„Prisimenate pirmąjį Šaltąjį karą? Prezidentas Johnas Kennedy pažadėjo, kad amerikiečiai per dešimtmetį išsilaipins Mėnulyje, ir visi suprato, kam to reikia – kad aplenktume rusus. Tam reikalui JAV išleido astronominę sumą, bet mokesčiai tada, praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetyje, buvo kur kas mažesni nei dabar. Be to, kosmoso programa padėjo sukurti naują modernių technologijų kartą.

Taigi tai buvo idealus karas: su priešu kautis nereikėjo. Reikėjo tik nuspręsti, kad privalome jį aplenkti kurioje nors srityje. O jei, pavyzdžiui, dabartinis prezidentas paskelbtų, kad per dešimtmetį privalome atsisakyti naftos? Atrodytų, beprotiška idėja. Bet, tarkime, dėl jos susitelkia visa šalis. Valstybė imasi finansuoti bet kokius tyrimus šioje srityje – juk negalime leisti, kad kas nors mus aplenktų! Reikia tik įsivaizduoti, kokias sumas paklotų vyriausybė, norėdama sukurti alternatyvaus kuro rūšių, kad tik nušluostytų nosį priešui.

Aišku, pakanka tik užsiminti apie vadavimąsi iš priklausomybės nuo naftos, ir iškart sulauksite priekaišto: o kaip Kinija ir Indija? Juk jos įgis pranašumą prieš mus. Visa nafta atiteks joms, jos terš planetą, be jokių kliūčių ir ypatingų pastangų gamindamos pigias prekes. Net vaikų darbo nereikės naudoti, kaip kad dabar. Bet čia ir slypi idėjos apie naują Šaltąjį karą genialumas. Kinija ir Indija, aišku, iš pradžių trins rankas, gal net šaipysis iš Vakarų, bet po kokių 10 m. Vakarai tiesiog įteiks joms raktus nuo Irako ir Irano. Taip pat pareikš, kad Saudo Arabija, Kuveitas, Alžyras, Venesuela ir Angola daugiau neskambintų, nes Vakarai atsistatydina. Naujojo klientų aptarnavimo biuro adresas yra Niu Delyje.

Tiesa, esama vienos rimtos problemos – kaip pamenate, per pirmą Šaltąjį karą įvyko keletas vietinių karų, tokių kaip Korėjoje ar Vietname. Bet ir antrajame galima rasti puikių priešų, tarkime, Amerikai juo galėtų būti Kanada. Užuot griovę kitas šalis, amerikiečiai su kanadiečiais galėtų suorganizuoti keletą susidūrimų dėl pasienio valstijų, pavyzdžiui, Niujorko. Niekas vis tiek nenukentėtų, nes kautųsi vietos pasipriešinimas – niujorkiečiai, kurie tiesiog neturi laiko kariauti, ir kanadiečiai, kurie nieko neužmuštų, nes tai nemandagu. Dėl paprastumo net galima keliems mėnesiams susikeisti vietomis, pavyzdžiui, Kanados pasipriešinimą labai patogu įkurdinti moteliuose šalia Niagaros krioklio.

Be to, pažvelkime tiesai į akis – filmai apie Jamesą Bondą be Šaltojo karo atrodo kažkaip neįtikinamai. Kažkaip sunku patikėti tomis šnipų aistromis, kai priešas siunčia filmukus apie save į „YouTube“ ar „Al Jazeera“. Bet prasidėjus antram Šaltajam karui viskas stos į savo vietas: Amerikos šnipai vogs technologines naujoves iš kanadiečių, Kanados šnipai – iš amerikiečių. Tarkime, Kanados specialiosios tarnybos pavogs Masačusetso technologijos instituto mokslininkus, o šie po kurio laiko įvykdys stulbinamą pabėgimą, tai yra praeis pro apsaugininkus, išsinuomos mašiną ir grįš namo, pakeliui užsukę į prekybos centrą nusipirkti fejerverkų, kad atšvęstų stebuklingą išsigelbėjimą“.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

Žygeivis, 2008 02 29 15:38

Jei rusų žiniasklaidoje paskelbta informacija apie Medvedevo ir jo žmonos žydišką kilmę tiesa, tai panašu, jog mus visus eilinį kartą bando apmulkinti, skelbdami apie visokius naujus "šaltuosius karus" tarp JAV ir Rusijos.

Čia panašiai kaip su Landsbergiu ir AMB - viešumoje aršūs priešai, o Vingio parke už rankučių susikabinę defiliuoja, savo neviešus reikaliukus aptarinėdami.

Vieni palaiko vieną, kiti - kitą, o pinigėliai tuo metu byra į tą pačią kišenę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Kov 2008 21:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - V.Adamkus: Lietuva remia Ukrainos narystės NATO siekį
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

Žygeivis, 2008 03 27 20:55

Adamkus - žinoma, ne autoritetas Lietuvių Tautai, netgi atvirkščiai.

Tačiau Ukrainos priėmimas į NATO atitinka Lietuvos strateginius interesus.

Rusijos imperija turi būti kuo greičiau izoliuota nuo normalaus pasaulio. Tik taip galima priversti ją pakisti į kelias dešimtis tautinių nepriklausomų valstybių, išsilaisvinant Rusijos okupuotoms ir kolonizuotoms tautoms bei valstybėms.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » NATO istorija, plėtra ir su tuo susijusios problemos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: