Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-metis - 1362 m. Lietuvos Valdovo Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių chanų (bekų) jungtinę armiją

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Didžioji Lietuvos Imperija (slavų pavadinta Didžiąja Kunigaikštyste (LDK))

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-metis - 1362 m. Lietuvos Valdovo Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių chanų (bekų) jungtinę armiją

Puslapis 1 iš 1

[ 7 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Vienuolis

Pranešimo tema: Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-metis - 1362 m. Lietuvos Valdovo Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių chanų (bekų) jungtinę armiją

Parašytas: 19 Geg 2012 05:29

Užsiregistravo: 05 Kov 2012 10:15
Pranešimai: 14
Miestas: Vilnius

Mėlynųjų Vandenų mūšis
http://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97lyn ... AB%C5%A1is

Mėlynųjų Vandenų mūšis
http://bwb650.org/index.php/lt/historic ... aters.html

Istorikas Vytas Jankauskas: Po pergalės Mėlynųjų Vandenų mūšyje prasidėjo didysis LDK klestėjimas
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 582-221002

Mėlynųjų Vandenų mūšis

http://alkas.lt/2011/09/02/melynuju-vandenu-musis/

http://www.alkas.lt
2011 09 02 18:33

Vilniuje, rugsėjo 5 dieną, Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje iniciatyva, įvyks „Antrasis tarptautinis apskritojo stalo posėdis, skirtas 650-ojo Mėlynųjų Vandenų mūšio minėjimo pasiruošimui”.

Apskritojo stalo tikslas – suburti ekspertus, valstybines struktūras ir kitus potencialius Ukrainos ir Lietuvos dalyvius, konstruktyviam bendravimui kurti, ir numatyti tolimesnes bendradarbiavimo kryptis minint 650-ąsias Mėlynųjų Vandenų mūšio metines.

Viena iš svarbiausių apskritojo stalo sudėtinių dalių – šio minėjimo pozicionavimas, kaip tarptautinių santykių ir bendrų projektų realizavimas, panaudojant Rytų Europos valstybių paveldo, pavyzdį.

Mėlynųjų vandenų mūšis įvyko 1362 metais prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies, vykęs tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo lietuvių-rusų kariuomenės ir Trijų mongolų-totorių ordų valdovų, Podolėje.

Susivienijus lietuviams, ukrainiečiams ir baltarusiams, galinga Aukso Ordos kariuomenė patyrė triuškinantį pralaimėjimą.

Mūšio reikšmė prilyginama Buvino mūšiui (1214 m.), laikomu vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, flamandų tautai simboliniam „auksinių pentinų” mūšiui prie Kortreiko (1302 m.) ir žinomam Kulikovo mūšiui (1380 m.).

Po pergalės 1362 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos jau buvo nuo Juodosios jūros regiono iki Dniepro ir Pietinio Bugo žemupio, prie Dniepro – iki pat jo krantų.

Vyko įsitvirtinimas naujose žemėse: Kijeve, Volynėje, didelėje Podolės ir Černigovo-Seversko dalyje, kurios atsidūrė Lietuvos kunigaikščių valdžioje.

Kultūriniame-istoriniame kontekste šis mūšis turėjo epochinę reikšmę visai Rytų Europai. Naujai prijungtų žemių ribos suformavo Rytų ir Vakarų „Didžiają sieną”, tarnavusią kaip buferinė zona tarp dviejų civilizacijų.

Prijungusi prie savo valdų Pietvakarių ir Vakarų Rusiją, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo milžiniška daugiatautine ir daugiakultūre valstybe, didžiausia tuometinėje Europoje.

Tai davė impulsą ne tik Rusijos integracinei politikai, bet ir šių žemių geopolitiškam perorientavimui iš Rytų į Vakarus.

Mėlynųjų Vandenų mūšis pakeitė Europos istoriją ir sukūrė milžinišką valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, du šimtmečius lėmusią didžiulių Rytų Europos teritorijų istorinę raidą.

2012 metais Mėlynųjų Vandenų mūšiui sukanka 650 metų.

„TTI Club Crystal Lotus WZV“ kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2011-2012 metais vykdo projektą – „605-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės”. Minint epochinio Rytų Europos valstybių istorinio įvykio jubiliejų, projektas apjungia ne tik valstybines struktūras, įvairių sričių ekspertus, mokslo institucijas, visuomenines organizacijas, bet ir Lietuvos ir Ukrainos turistinės sferos atstovus.

Komentarai
http://alkas.lt/2011/09/02/melynuju-vandenu-musis/

Galindas:
2011 09 02 21:03

Jokios Rusijos tuo metu nebuvo, net Maskvos kunigaikštystės dar nebuvo, o buvo Kijevo Rusia, kuri buvo užkariauta mongolų.

LDK Algirdas išvadavo Kijevo Rusia iš mongolų, o svarbiausia šis mūšis išgelbėjo Centrinę Europą bei V.Europą nuo mongolų antplūdžio.

Jei ne šis lietuvių ir gudų laimėtas mūšis tai mongolai būtų pasiekę net Prancūzją, kaip hunai 5 a., kur buvo sumušti.

Gėda dėl istorijos iškraipymo.

Negalima dabarties perkelti į tuos laikus ir vadinti Rusija, Baltarusija, kurių tuomet nebuvo.

Iš viso Lietuviams netinka vadinti Maskvos primesto pavadinimo Baltarusija, mes žinome šią šalį kaip Gudija, o jei dabartyje, tai vis tiek reikia vadinti Baltarusia

senis:
2011 09 04 11:46

Dabar dar norėčiau keletą žodelių parašyt apie Ukrainą (Okraina slaviškai reiškia galą, kraštą).

Dalis šiandieninės Okrainos dar ir šiandien vadinama Galicija (baltiškas pavadinimas). Dėliojant chronologine tvarka Galicija jau buvo, kai nebuvo dar pačios Okrainos.

Labai panašu į tai, kad galindų Galicijai slavėjant pavadinimas taip pat buvo išverstas į slavišką Okrainą. Pagal esmę ir prasmę tai tas pats žodis. Kita dalis teritorijos “pasilaikė” senajį baltišką pavadinimą iki šių dienų… Tik hipotezė.

Dabar grįšiu prie straipsnio: autorius (kas jis ar ji bebūtų) tėškia “faktą” kad vyko “įsitvirtinimas naujose žemėse: Kijeve, Volynėje, Podolėje…”

Tačiau baltų ten gyventa dar iki susiformuojant slavams….(berods Gimbutienės archeologinių faktų niekas nepaneigė, Statkutės – Rosales - taip pat)

O kur dar hidronimai, vietovardžiai ir t.t.

Derėtų nepamiršti, kad 1362 m. alkai dar buvo, aukurai dar rūko, o senų išminčių atmintis siekė gerokai ankstesnius laikus negu galim šiandien “išskaityt” vikipedijoj.

Taigi autoriaus “faktui” apie naujas žemes tėkšiu priešingą faktą: Algirdas kaip dera kovėsi už protėvių gyventas žemes ir į jas grįžo.

Labai panašu, kad kunigaikštis Algirdas, beje broliškai Kęstučio padedamas, ne “lindo ne į savo reikalus” prie Juodmarių, bet kaip dera tikram valdovui, rūpinosi kraujo broliais, Protėvių žeme.

Tikiuosi, mūsų atstovai dirbdami bendroje komisijoje su galindų palikuonimis, to nepamirš.

Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-mečio iškilmių tvarkaraštis

Tiesą sakant, jokių iškilmių tokiam iškiliam įvykiui atminti. Tik atsitiktinai pavyko surasti didžiausiai Lietuvos istorijoje pergalei pagerbti renginio tvarkaraštį.

Kuklus tas renginys. Lietuvos prezidentė ir vyriausybė atsisakė dalyvauti iškilmėse (tiesa, užubalių ministras Ažubalis užsuks tarti sveikinimo žodžio).

Bet tik galyčių (slaviškai - ukrainiečių) pastangomis Vytauto Didžiojo universitete gegužės 24-26 dienomis (su išvyka į Trakų pilį 25 dieną) įvyks mokslinė konferencija. Kurios tvarkaraštis ir pats anonsas nuo tautos slepiamas, išimtas net iš VDU renginių tvarkaraščio http://www.vdu.lt/ivykiai.

Taigi, tvarkaraštis:
http://baltasisvaiduoklis.popo.lt/2012/ ... -programa/

Mėlynųjų Vandenų pergalės 650-mečio svetainė:
http://www.bwb650.org
http://www.bwb650.org/index.php/lt/news.html

Glaustai apie karo kilmę ir padarinius:
http://dienynas.palubinskas.lt/post/232 ... 7/650metis

Paskutinį kartą redagavo Vienuolis 13 Bal 2014 19:15. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Vienuolis

Pranešimo tema: Re: 650-mečio iškilmių tvarkaraštis

Parašytas: 19 Geg 2012 05:31

Užsiregistravo: 05 Kov 2012 10:15
Pranešimai: 14
Miestas: Vilnius

Įdomu, kokia dingstimi ir kokiu tikslu organizuoti Algirdo Lietuvos pergalės paminėjimo ir skaityti pamokslų patikėta Lenkijos Instytut Historii Uniwersytetu Jagiellońskiego politologams?

Lenkijos, kurios klastingas suokalbis su mongolais prieš Lietuvą ir sukėlė šitą karą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-mečio iškilmių tvarkaraštis

Parašytas: 24 Rgp 2012 20:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27095
Miestas: Ignalina

Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas

http://alkas.lt/2012/08/24/istorini-mel ... o-zenklas/

http://www.alkas.lt
2012 08 24 13:43

Mėlynųjų vandenų mūšis. Pašto ženklas.

Šiemet minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų vandenų mūšio 650-ies metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido šiam istoriniam įvykiui skirtą pašto ženklą. Naujasis pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną.

Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kovojančių karių siluetai.

Istoriniam mūšiui įamžinti skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas.

Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Mėlynųjų vandenų mūšis laikomas vienu svarbiausiu šalies istorijoje – jame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sudavė lemiamą smūgį mongolų-totorių Aukso ordai. Anot istorikų, būtent po šios pergalės ir prasidėjo LDK klestėjimo amžius.

XIII a. viduryje didžiuliuose Rytų Europos ir centrinės Azijos stepių plotuose susikūrė iš rytų atsikrausčiusių mongolų-totorių valstybė Aukso Orda. Ši valstybė iki tol nuolat kėlė grėsmę kaimyninėms valstybėms.

Po chano Džanibeko (1342–1357) nužudymo Ordoje prasidėjo kova dėl aukščiausios valdžios. Tuo pasinaudojo šiaurės vakarų kaimynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, nusprendusi įsitvirtinti iki tol šios valstybės valdomame menkai apgyventame vakariniame pakraštyje, esančiame dabartinės Ukrainos pietuose.

1362 ar 1363 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis (dab. Ukrainos Kirovogrado sritis) sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių vadų – Kačubėjaus, Kutlubugos ir Dimitro vedamą kariuomenę ir įsitvirtino Kijeve bei Podolėje.

Po šio mūšio Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didžiausia Europos valstybe.

Ji sustiprino savo įtaką Rusios kunigaikštystėms ir pašalino mongolų-totorių antpuolių grėsmę centrinės Europos valstybėms, nukeldama kovų vietą su Aukso Orda labiau į rytus.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.

Komentarai
http://alkas.lt/2012/08/24/istorini-mel ... o-zenklas/

Žygeivis:
2012 08 24 20:22

Įdomu, kodėl iki šiol sekame mums primesta propagandine antilietuviška slaviška “tradicija” – vadinti Lietuvos Valstybės – didžiausios to meto Europos imperijos, užėmusios daugiau kaip milijoną kvadratinių kilometrų – valdovus slavišku-normanišku titulu, kuris laikui bėgant prarado savo pirminę prasmę “visų valdovų valdovas” ir virto kokio nors mažyčio Liuksemburgo “didžiojo kunigaikščio” analogu?

Po šios pergalės Algirdas tarptautiniame, o ir vidiniame, lygmenyje pradėjo save vadinti imperatoriumi.

Taigi, Algirdas buvo Lietuvos Imperijos imperatorius, ir tai oficialiai pripažino kitos to meto svarbiausios Europos imperijos – Bizantijos – imperatorius, savo laiškuose vadindamas Algirdą tuo pačiu titulu “basileos”, kaip buvo vadinami ir pačios Bizantijos imperijos valdovai – imperatoriai bazilevsai.

Plačiau čia:

13-18 amžiuose Lietuva buvo Karalystė, o nuo 14 amžiaus – ir Didžioji Lietuvos Imperija!!!
viewtopic.php?f=10&t=4853

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Pergalės prie Mėlynųjų Vandenų 650-metis - 1362 m. Lietuvos Valdovo Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių chanų jungtinę armiją

Parašytas: 24 Rgp 2012 21:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27095
Miestas: Ignalina

Istorikas Vytas Jankauskas: Po pergalės Mėlynųjų Vandenų mūšyje prasidėjo didysis LDK klestėjimas

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 582-221002

Šarūnas Bulota / 15min.lt

Durbės, Saulės ir Žalgirio mūšiai – svarbiausi Lietuvos senojoje istorijoje, pasakytų daugelis. Tačiau prie šių trijų derėtų pridėti dar bent vieną, plačiajai visuomenei kol kas menkai žinomą, tačiau labai svarbų – Mėlynųjų Vandenų mūšį, kuriame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) kariuomenė sudavė lemiamą smūgį iki tol viešpatavusiai mongolų-totorių Aukso ordai.

Laimėjimas atvėrė LDK sparčios plėtros galimybes.

650-osioms Mėlynųjų Vandenų mūšio metinėms paminėti ketvirtadienį prasideda tris dienas Kaune ir Trakuose vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija. Joje pranešimus skaitys ir diskutuos Lietuvos, Moldovos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos istorikai. Renginys atviras visiems susidomėjusiems. Programą rasite čia http://www.vdu.lt/public/var/files/mvkprograma.pdf .

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo yniversiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriumi, Krokuvos Jogailaičių universiteto Istorijos institutu bei tarptautiniu moksliniu projektu „Colloquia Russica“.

15min.lt skaitytojams pateikiame pokalbį apie Mėlynųjų Vandenų mūšį su vienu konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto istoriku dr. Vytu Jankausku.

– Mėlynųjų Vandenų mūšis mažai žinomas plačiajai visuomenei. Kas tai per mūšis? Kuo jis svarbus Lietuvai?

– Apytikriai prieš 650 metų (gali būti metų kitų paklaida, tačiau istoriografijoje sutariama, kad tai buvo 1362 m.) įvyko Mėlynųjų Vandenų mūšis dabartinės Ukrainos teritorijoje, galvojama, kad netoli Kirovogrado miesto. Algirdo vadovaujama LDK kariuomenė susidūrė su totorių pulkais, ir juos jei ne sutriuškino, tai labai smarkiai sumušė.

Algirdas mūšyje panaudojo karo meno naujoves, tokias, kaip kitoks pulkų rikiavimas. Jas panaudodamas, jis laimėjo svarbią pergalę, kuri lėmė, kad po šios pergalės Lietuva tapo viena iš dominuojančių jėgų regione. Prasidėjo labai sparti LDK plėtra, prie jos buvo prijungta labai didelė teritorija – galutinai prijungtos Kijevo, Voluinės, Podolės ir kitos žemės. Galima sutikti, kad po šios pergalės prasidėjo didysis LDK klestėjimas.

Man patinka Zenono Norkaus (filosofas, sociologas, – red past.) pasvarstymai apie Lietuvą kaip imperiją.

Šių svarstymų kontekste, Algirdo plėtra po Mėlynųjų Vandenų mūšio leido realizuotis Lietuvai kaip imperijai – teritorinė ekspansija, žemės kontroliuojamos iš vieno centro valdos.

Funkcionavo imperinis valdymo modelis.

Po šios pergalės Algirdas tarptautiniame, o ir vidiniame, lygmenyje pradėjo save vadinti imperatoriumi. Kitaip tariant, jis pas save kūrė Trečiąją Romą.

Tą Romą, kuri buvo nė trupučio ne prastesnė už Konstantinopolio Romą, tiesiog ji buvo kitokia savo turiniu, kai kuriais atžvilgiais pranašesnė, kai kuriais – jai dar reikėjo pasitempti.

- Šis mūšis sudavė lemiamą smūgį Aukso ordos viešpatavimui?

- Tai yra vienas iš tokių momentų, nuo kurių prasideda Aukso ordos saulėlydis. Po Mėlynųjų Vandenų mūšio ji tokios galios nebeatgavo. Šis mūšis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl prasidėjo Aukso ordos smukimas.

Mūšis sukėlė krizę Aukso ordoje, kuri užsitęsė iki kito didelio totorių pralaimėjimo Kulikovo mūšyje 1380 m. (Maskvos didžiojo kunigaikščio Dimitrijaus Donskojaus vadovaujamos rusų pajėgos sutriuškino emyro Mamajaus vadovaujamus Aukso ordos karius, – red. past.).

- Daugelio istorikų įsitikinimu, Mėlynųjų Vandenų mūšio svarba iki šiol deramai neįvertinta. Kodėl – ar parašyta per mažai knygų, ar žmonės apie jį per mažai žino?

- Tose vadovėliuose, kurie prieinami plačiajai visuomenei – mūšis pateikiamas dviem trim sakiniais. Jei aptari mūšio ištakas, prielaidas, mūšio eigą, pasekmes – tuomet reikėtų ir atskiro skyrelio vadovėlyje.

- Jei televizijos laidos „Klausimėlis“ vedėjas paklaustų praeivių, kokius žino svarbiausius mūšius, galima spėti, kad dauguma jų iš karto pasakytų: „Durbės, Saulės ir Žalgirio“, o Mėlynųjų Vandenų mūšį vargiai kuris žinotų. Ar galima šiuos visus mūšius, pagal svarbą, įtaką tolesniai istorijos raidai, lygiaverčiai lyginti? Ar jie yra panašaus svorio?

- Žaisti mozaiką visada įmanoma (šypteli, – red. past.). Durbės, Saulės, Žalgirio mūšiai iš tiesų yra labai stipriai įsitvirtinę istorinėje lietuvio sąmonėje.

Kodėl taip yra?

Galima sakyti, kad tai yra tos 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinys. Pirmosios Respublikos istoriografija pristatė Saulės, Žalgirio, net ir Durbės mūšį, Mėlynieji Vandenys pasiliko kažkur toliau. Taip įvyko todėl, kad pirmoji istorikų karta tiesio nespėjo realizuoti savo sumanymų.

Sovietinė istoriografija kaip svarbiausią iškėlė Kulikovo mūšį. Ar jis tikrai buvo tas lūžinis mūšis – galima ir sutikti, ir ginčytis. Iš tiesų, Kulikovo mūšyje Aukso orda buvo sutriuškinta, tačiau jis neprilygo savo svarba regionui, jo negalima lyginti su Mėlynųjų Vandenų mūšiu. Nes po Mėlynųjų Vandenų mūšio Ordoje beveik du dešimtmečius tęsėsi vidinė krizė, neleidžianti suformuoti tvirtos valdžios, ir čia atsiranda galimybė Algirdui plėstis, o Maskvai galimybė laviruoti.

O po Kulikovo mūšio tokių fundamentalių pokyčių neįvyko. Po pralaimėto Kulikovo mūšio atvyksta totoriai ir iš Maskvos palieka tik pelenus. O po Mėlynųjų Vandenų mūšio totoriai Vilniaus nepasiekė.

Mėlynųjų Vandenų mūšį galima prilyginti bent jau Durbės mūšiui, taip pat Saulės mūšiui, o galų gale ir Žalgirio mūšiui – taip pat. Nes tiek vienas, tiek kitas (Žalgirio ir Mėlynųjų Vandenų, – red. past.) problemų neišsprendė – Vokiečių ordinas niekur nedingo, totoriai – taip pat, tačiau vidiniai priešų pralaimėjimo pokyčiai leido visai kitaip elgtis tarptautiniame lygmenyje.

- Atkūrus Nepriklausomybę, apie Mėlynųjų Vandenų mūšį girdėjome nelabai daug. Kodėl? Gal todėl, kad dabartiniai istorikai daugiau rėmėsi Pirmosios Respublikos istorikų darbais, t.y. labiau tyrinėtais kitais mūšiais?

- Tikslaus atsakymo nežinau. Atkūrus Nepriklausomybę, istorikai kur įbesdavo kastuvą, ten rasdavo nepurentą dirvą, prie ko prisiliesdavo, tas buvo nauja, todėl reikėjo šiek tiek laiko sukasti dalį lauko ir prieiti iki šito akmens. Tai, ko gero, yra viena esminių priežasčių, kodėl šis svarbus mūšis iki šiol buvo pamirštas.

Kita vertus, sovietmečiu buvo atlikti fundamentaliausi iki tol Mėlynųjų Vandenų mūšio tyrinėjimai. Politinė konjunktūra leido, nes ir Maskvai totoriai blogi buvo, ir Lietuva įsijungė į bendrą kovą. Nuo senų laikų tai buvo bendradarbiavimas prieš bendrą priešą. Tačiau tie tyrinėjimai neišplito toliau kelių monografijų, straipsnių, nes, nors šis mūšis vyko žymiai anksčiau, pagrindinis akcentas dėtas ant Kulikovo mūšio, kuriame Maskva pradeda ir laimi.

Atgavus Nepriklausomybę susidarė lyg ir dviprasmiška situacija: mūšio tyrimas lyg ir yra atliktas, nors ir neišpopuliarintas (bet tai jau kitas, skaudus mokslo populiarinimo klausimas Lietuvoje), ir istorikai žiūri – tyrimas atliktas, akmuo apkasinėtas, tema nėra nauja, o yra krūva naujų temų. Tokia kontroversiška situacija susiformavo.

- Ši konferencija – tik skambus mūšio paminėjimas, ar ji duos impulsą tolesniems tyrinėjimams?

- Ėjimas iki šio mūšio dėsningas ir jis nenutrūks. Tolesni planai – po konferencijos bus rengiamas mokslinių straipsnių rinkinys, vėliau – jo pristatymas, dar kitas žingsnis – sudėti į vieną vietą panašias, tačiau kartu ir skirtingas nuomones, ir pabandyti rasti atsparos taškus.

Komentarai
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 1&sort=asc

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 24 Rgp 2012 21:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27095
Miestas: Ignalina

Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų

http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-m ... o-650-metu

Autorius – Tomas Baranauskas

veidas.lt
2012 Birželio 23

Šiemet minime Lietuvos pergalės Mėlynųjų Vandenų mūšyje 650 jubiliejų. Tačiau kodėl ne kiekvienoje Lietuvos istorijoje rasime platesnių žinių apie šį mūšį? Kokia tikroji jo reikšmė?

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Seimas kreipėsi į Vyriausybę ir Ukrainos Aukščiausiąją Radą, ragindamas paminėti 1362 ar 1363 m. įvykusio Mėlynųjų Vandenų mūšio jubiliejų. Reikia pabrėžti, kad šio mūšio minėjimo iniciatyva kilo būtent Ukrainoje, kurios teritorijoje jis ir įvyko.

Kauno Vytauto Didžiojo universitetas gegužės 24–26 d. surengė įspūdingą mokslinę konferenciją, skirtą Mėlynųjų Vandenų mūšiui, kurioje pranešimus skaitė Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos istorikai. Daugelyje pranešimų buvo iškelta Algirdo vadovaujamos kariuomenės pergalės prieš totorius reikšmė visam Vidurio ir Rytų Europos regionui. Tačiau išryškėjo ir tai, kad šiuolaikinėje istoriografijoje pozicijas išlaiko ir senesnėje istoriografijoje susiformavusi šio mūšio skeptikų srovė.

Mėlynųjų Vandenų mūšio istorinės atminties tradicija iš tiesų nepaprasta. Dar viduramžiais kilęs Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Podolės, kurios prijungimas prie Lietuvos buvo viena Mėlynųjų Vandenų mūšio pasekmių, lėmė, kad Lenkijos istoriografijoje susiformavo šio mūšio neigimo tradicija, kuri net ir XX a. pirmoje pusėje dar buvo velkama į mokslinį apdarą.

Kita vertus, Rusijos istoriografijoje susiformavęs Kulikovo mūšio, kaip pirmosios rusų pergalės prieš totorius (1380 m.), kultas vertė ignoruoti ar menkinti bemaž dviem dešimtmečiais ankstesnę ir savo pasekmėmis reikšmingesnę Algirdo pergalę.

Pagaliau objektyvus veiksnys – itin skurdūs išlikę istorijos šaltiniai apie šį įvykį – abiem istoriografijoms leido ilgą laiką puoselėti savo tradicijas.

Tačiau po fundamentalių lietuvių istoriko Romo Batūros ir ukrainiečių istoriko Felikso Šabuldos tyrimų ignoruoti šio mūšio darosi nebeįmanoma.

Karas dviem frontais – XIV a. Lietuvos realybė

1362 m. balandį kryžiuočiai užėmė Kauno pilį. Į pagalbą pilies gynėjams buvo atvykęs ir didysis kunigaikštis Algirdas su savo broliu Trakų kunigaikščiu Kęstučiu, bet jie tegalėjo nuo gretimų aukštumų bejėgiškai stebėti pilies žlugimo dramą.

Taip prasidėjo intensyviausios kryžiuočių ekspansijos į Lietuvą laikotarpis, pareikalavęs maksimaliai sutelkti visas Lietuvos valstybės jėgas.
Ir ne tik. Reikėjo ir naujų jėgų, kurias Lietuva rinko, pamažu jungdama prie savęs Rusios žemes. Čia jos interesai kirtosi su šių žemių siuzereno – Aukso ordos interesais.

Didžioji sumaištis Aukso ordoje

Dar 1359 m. Aukso ordoje buvo nužudytas chanas Berdibekas ir prasidėjo didžiosios sumaišties laikotarpis. Aukso orda paniro į chaosą: per 20 metų joje pasikeitė daugiau kaip 25 chanai, o jos teritorija suskilo į savarankiškus ulusus.

Šia sumaištimi Algirdui reikėjo skubiai pasinaudoti. Todėl jo žvilgsnis krypo į pietines bei pietrytines Lietuvos valstybės ribas.

Dar Pietų Rusioje Gediminas buvo užėmęs Kijevą, kuriame, nors ir valdė Gedimino brolis Teodoras, nusistovėjo Lietuvos ir Aukso ordos dvivaldystė (kondominiumas).

Didžioji sumaištis Aukso ordoje Lietuvai buvo gera žinia.

1362 m. pavasarį Ordoje dėl valdžios varžėsi trys pagrindiniai pretendentai – chanas Miuridas, kontroliavęs sostinę Naująjį Sarajų ir rytinę Aukso ordos dalį, Azove įsitvirtinęs chanas Keldibekas ir Krymo kunigaikštis (bekas) Mamajus, veikęs savo statytinio chano Abdulos vardu.

Tų metų vasarą Miuridas sumušė Keldibeko kariuomenę, o Mamajus užėmė Keldibeko valdytą Azovą ir, prie Volgos stojęs į mūšį su Miuridu, trumpam išstūmė jį iš Naujojo Sarajaus.

Algirdo žygis

Vykstant šioms kovoms, 1362 arba 1363 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais (metai tiksliai nėra žinomi), pietryčių Rusioje pasirodė Algirdo kariuomenė.

Pagrindinėms totorių jėgoms įsivėlus į tarpusavio kovas, Algirdas be didesnio pasipriešinimo užėmė totorių dar valdytas Černigovo žemes – tą jis buvo pradėjęs dar apie 1357–1358 m., kai užėmė tuometinę Černigovo žemės sostinę Brianską.

Greičiausiai būtent Brianską jis ir pasirinko savo žygio išeities tašku: nuo čia nebetoli iki Černigovo žemės rytinio pasienio, kurį Algirdas ir puolė.

Pirmąjį savo smūgį jis nukreipė į Korševą, buvusį prie Dono intako Sosnos upės (tiksliau, nelokalizuota vietovė, buvusi Greitosios Sosnos aukštupyje). Kaip tik iki čia Algirdas nukėlė pietrytines Lietuvos ribas.

Manytina, kad tolesnių karo veiksmų metu Lietuvos kariuomenė užėmė ir buvusią Perejeslavlio kunigaikštystės teritoriją, kuri buvo prijungta prie Kijevo kunigaikštystės. Visos šios žemės priklausė Krymo ulusui, kurio bekas Mamajus tuo metu kovojo dėl Naujojo Sarajaus ir negalėjo organizuoti pasipriešinimo.

Matydamas, kad momentas tinkamas nukariavimams, Algirdas tęsė savo karinę kampaniją Pietų Rusioje ir dar tų pačių metų rudenį perkėlė savo kariuomenę į dešinįjį (vakarinį) Dniepro krantą – vadinamąją Baltąją pakrantę, kur plytėjo totorių valdomos Podolės žemės.

Rudenį Algirdo vedama kariuomenė patraukė tiesiai į svarbų šios srities centrą, turkiškai vadinamą Jabgu („vietininko“) miestu, o rusinų kalba – Sinije Vody, tai yra Mėlynaisiais Vandenimis.

Miestas stovėjo prie tuo pačiu vardu vadinamos upės (dabar – Siniucha) – Pietų Bugo intako.

XVI amžiuje čia buvusi gyvenvietė, jau vadinama nauju Torgovicos vardu, garsėjo didingais mūro pastatų griuvėsiais su marmuro grindimis, rūsiais ir galingomis sienomis, kurie, pasak Mykolo Lietuvio, tuo metu net buvo siejami su legendinės Trojos liekanomis.

Mūšio eiga

Prie Mėlynųjų Vandenų Algirdą pasitiko sutelktos visų trijų Podolės žemės ulusų (kunigaikštysčių) totorių pajėgos, vadovaujamos trijų kunigaikščių (bekų) – Kočiubėjaus (Chadžibėjaus), Kutlubugos ir Dmitrijaus.

Taigi čia Algirdas susidūrė jau su kur kas didesniu pasipriešinimu.

Lakoniškas mūšio aprašymas išliko tik vėlyvoje (1582 m.) Motiejaus Strijkovskio kronikoje.

Pasak F.Šabuldos, jis gali atspindėti po šio mūšio į Dobrudžą pabėgusių totorių, su kuriais M.Strijkovskis buvo susitikęs, istorinę tradiciją. M.Strijkovskis iš tiesų daug keliavo ir savo kelionėse domėjosi praeities paminklais bei padavimais. Kita vertus, jis nevengdavo savo turimų šaltinių papildyti ir išgalvotomis detalėmis, todėl jo pateiktų mūšio detalių autentiškumas – abejotinas.
Vis dėlto tai vienintelė mus pasiekusi mūšio eigos versija.

Pagal ją, Algirdas savo kariuomenę padalijo į šešis pulkus ir išdėstė puslankiu, vienus pulkus sustatydamas į priekį, kitus – iš šonų (kitaip tariant, išrikiavo juos pleištu).

Mūšį pradėjo totoriai, puldinėdami lietuvių rikiuotę iš šonų ir apšaudydami ją strėlėmis, tačiau taisyklingai išrikiuotai Lietuvos kariuomenei negalėjo padaryti didesnių nuostolių.

Tuomet pajudėjo ietimis ir kalavijais ginkluoti lietuviai bei rusinai ir pralaužė priešakines totorių eiles, o Karijotaičiai su Naugarduko pulkais puolė totorius iš šono, apšaudydami juos arbaletais. Neatlaikiusi šių smūgių totorių kariuomenė pakriko ir, persekiojama Lietuvos kariuomenės, leidosi bėgti.

Po mūšio

Totorių vadai sėkmingai atsitraukė ir vėliau dar minimi šaltiniuose.

Kutlubuga pasitraukė į Krymo ulusą, o jo sūnus Elijas po Mamajaus mirties (1380 m.) netgi perėmė šio uluso valdymą.

Dmitrijaus vadovaujami totoriai traukėsi į Budžaką ir Dobrudžą, kur dar išlaikė savo nepriklausomybę.

Kočiubėjaus likimas nežinomas, bet manoma, kad jo valdžioje išliko Kočiubėjaus tvirtovė (dabartinė Odesa) ir šiaurinės Juodosios jūros pakrantės tarp Dniepro ir Dniestro žemupių (jas prie Lietuvos prijungė tik Vytautas Didysis).

1362 (ar 1363) m. karinė kampanija smarkiai išplėtė Lietuvos valstybės teritoriją ir pelnė Algirdui didžiausio nukariautojo Lietuvos istorijoje šlovę.

Podolės valdymą Algirdas perdavė trims mūšyje pasižymėjusiems savo brolio Karijoto sūnums – Jurgiui, Aleksandrui ir Konstantinui, kurie išsidalijo išvytų totorių bekų valdytus ulusus.

Išplėstą Kijevo kunigaikštystę Algirdas galutinai įjungė į Lietuvos valstybės sudėtį ir perdavė valdyti savo sūnui Vladimirui.

Lietuvos valstybės suvienytoje erdvėje susiformavo savarankiškas galios centras, pajėgus efektyviai kovoti ir su kryžiuočiais, ir su Aukso orda ar nuo jos priklausoma Maskvos kunigaikštyste.

Aukso orda net ir pasibaigus didžiajai sumaiščiai nebeatgavo buvusios galybės ir teritorijos.

Mėlynųjų Vandenų mūšis tapo kovos su Aukso orda precedentu ir simboliu – net Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio 1380 m. prieš Mamajų laimėtas Kulikovo mūšis Vokiečių ordino šaltiniuose buvo pavadintas mūšiu prie Mėlynųjų Vandenų. Matyt, to meto liudininkai jį vertino kaip antrąjį Mėlynųjų Vandenų mūšį ir neišvengiamai lygino su juo.

Didelėje Vidurio ir Rytų Europos dalyje susiformavo erdvė, kurioje savo nepriklausomybę apgynė lietuviai, etninę savimonę ir tautinį charakterį brandino baltarusių ir ukrainiečių tautos.

Mėlynųjų Vandenų mūšis pakeitė ne tik valstybių, bet ir civilizacijų ribas: nors tuo metu dar pagoniška, Lietuvos valstybė Rusios žemėse gynė krikščionišką Rusios civilizaciją ir praplėtė jos ribas musulmoniškos totorių civilizacijos veikiamų žemių sąskaita.

Todėl galima sakyti, kad Mėlynųjų Vandenų mūšis keitė civilizacinį Europos žemėlapį.

Komentarai
http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-m ... o-650-metu

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Herr TOT

Parašytas: 20 Rgs 2012 23:45

Užsiregistravo: 17 Gru 2006 22:51
Pranešimai: 144
Miestas: Georgenburg

Žvilgtelkit kaip istorinį Mėlynųjų Vandenų mūšį "Vikipedijoj" aprašo lietuviai (vos keliais sakiniais) http://lt.wikipedia.org/wiki/M%C4%97lyn ... AB%C5%A1is

ir kaip rusai (ištisas straipsnis) http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0% ... 0%B0%D1%85 ar ukrainiečiai http://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0% ... 0%B0%D1%85

Išvada: slavams šis mūšis daug svarbesnis nei lietuviams, ar nejuokinga ...

_________________
Piktžolės auga greitai, ąžuolai lėtai

Į viršų

Žygeivis

Parašytas: 21 Rgs 2012 19:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27095
Miestas: Ignalina

Herr TOT rašė:

Deja, su lietuviška Vikipedija yra labai rimtų problemų.

Ir pagrindinė (mano nuomone) yra tai, kad ten neįmanoma ką nors pateikti "neįtelpančio" į lietuviškosios Vikipedijos "tvarkdarių" politines ir kitokias pažiūras (o jos yra labai konkrečiai antilietuviškos ir propederastinės, kaip jau ne kartą esu įsitikinęs).

Trina viską, ką ten bandai įdėti, jei tik tai "neįtinka" "jievrofilams" ir "tolerastams - pederastams" (ir ne tik kokiose nors politinėse temose, o netgi elementariose istorinėse temose).

Pvz., pabandžiau pateikti daugiau informacijos apie asmenis, dalyvavusius Lietuvos žygeivių judėjime - tačiau tuoj pat ištrynė netgi tai, kad tie žmonės dalyvavo Žygeivių judėjime ir yra jo kūrėjai.

(Netgi buvo toks kuriozas, kada ištrynė mano pataisytas grubias gramatines klaidas (praleistas žodžiuose raides ir pan.) keliuose Vikipedijos tekstuose. )

Čia aš tik pabandžiau papildyti informaciją apie jau Vikipedijoje įtrauktus asmenis. O štai sukurti naujas temas apie konkrečius žmones, nusipelniusius Lietuvybei, apskritai yra neįmanoma - lietuviškosios Vikipedijos "redaktoriams" tokie žmonės yra "nereikšmingi".

Rusiškos Vikipedijos redaktoriai, kaip nekeista, yra žymiai "tolerantiškesni" - pvz., esu ten įdėjęs labai rimtų tekstų apie Lietuvių partizanus (pokario), kuriuose aprašomi NKVD-MGB ir stribų siautėjimai Lietuvoje, trėmimai, Lietuvių partizanų karinė struktūra, ir t.t. - ir nieko neištrynė.

O lietuviškoje Vikipedijoje panašūs tekstai "neišsilaiko" ir kelių dienų - išvalo.

Ir tai pastebėjau ne tik aš...

Štai vienas iš komentarų iš DELFI:

vėl gėjai-satanistai?
2012-09-07 23:28

...masonų samdytos iškrypusios pusy riotės - satanistės, iškrypus feministė pjovusi kryžių irgi satanistė, sutapimai???....

Štai ką "Karštam komentare" radau:

Satanistų ir ped...stų judėjimai Lietuvoje – glaudžiai susiję, jei ne daugiau – sudaro vieną judėjimą.

Satan..lt ir Gayline.lt stebėtinai atsikartoja tie patys internetiniai slapyvardžiai – Nomad, Ghoul, Vajezus. Šie veikėjai griežia pirmaisiais smuikais abiejose šio judėjimo sferose.

Neseniai šis puslapis (satanistų) buvo patekęs į Seimo ir VSD akiratį dėl religinės neapykantos kurstymo, tačiau byla greitai nutrūko. Akivaizdu, jog šis judėjimas turi aukštai sėdinčių užtarėjų.

Vienok tuo – neapsiribota. Satanistinio tinklo atstovai suprato, jog išsilavinusiai ir civilizuotai visuomenės daliai tokio pobūdžio tekstai – netiks. Tam tikslui sukurtas dar vienas puslapis – skeptikas.org

Šio puslapio įvaizdis – kultūringesnis, tačiau jame kita forma skelbiamos tos pačios idėjos, o už jo slypi tie patys veikėjai – Nomad, Ghoul, Vajezus.

Galiausiai šio tinklo atstovai įsitvirtina internetinės enciklopedijos – Wikipedia – erdvėje. Ši tarptautinė enciklopedija turi savus variantus įvairiomis kalbomis.

Lietuviškąjį variantą kuruoja vėl tie patys asmenys – Nomad, Ghoul, Vajezus.

Dievas myli trejybę: matyt – ne tik jis.

Daugiau rasite adresu: http://komentaras.lt/?p=1050 (Apie pederastų ir satanistų tinklą Lietuvoje).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 7 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Didžioji Lietuvos Imperija (slavų pavadinta Didžiąja Kunigaikštyste (LDK))

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: