Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI...

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Didžioji Lietuvos Imperija (slavų pavadinta Didžiąja Kunigaikštyste (LDK))

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI...

Puslapis 1 iš 1

[ 27 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Dzūkė

Pranešimo tema: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI...

Parašytas: 24 Bir 2009 21:09

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 12:01
Pranešimai: 58
Miestas: Alytus

,,Tai kapas Margio milžinų!
Nors amžių šešetas sukako,
Kaip jie - tik sauja pelenų!...
Tačiau daugiau už gyvus sako."

Maironis

Punia yra garsi savo istorine praeitimi, lietuvių kovų su kryžiuočiais liudininkė. Čia yra garsusis Punios piliakalnis, vadinamas Margiu. Punios piliakalnis indentifikuojamas su rašytiniuose šaltiniuose minimais Pilėnais.
Pilėnai - legendinė lietuvių pilis. Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vykusį Pilėnų pilies šturmą, per kurį lietuviai ypač narsiai gynėsi, bet nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys susidegino. Jis neabejoja, kad tai buvo Punia.

XIV a. pradžios šaltiniuose kryžiuočių žygiai žymimi bemaž vien tik Žemaitijoje. Tačiau yra duomenų, kad kryžiuočiai 1311 m. buvo įsiveržę į Šalčininkų žemes, 1296,1305,1328 metais puolė ir Gardino pilį, o 1314 m. pasiekė Naugarduką.

Pilėnų užpuolimo diena nurodoma skirtingai. Sambijos kanauninko metraštyje ji nurodoma vasario 24 d. - švento Mato diena. Vygando Marburgiečio kronika nurodo vasario 25 d. - penktą sekmadienį prieš Velykas.

Istorikai ginčijasi ar istoriniuose šaltiniuose minimi Pilėnai yra Punia. J. Foigtas Pilėnais laiko Pilionis, esančius prie Nevėžio, pakeliui iš Kėdainių į Baisiogalą (J. Vaight. Geschichte Preussens, IV. P. 530). A. Šapoka nurodo, kad Pilėnai buvo ant Nemuno kranto žemiau Raudondvario (,,Lietuvos aidas: 1936. Nr.98). E. Gudavičius ,,Lietuvos istorijoje"(Vilnius, 1999) neneigia tragiškus 1336 m. įvykius buvus Punioje. Kad Pilėnai buvo Punioje mano istorikai V. Daugirdaitė-Sruogienė, R. Varakauskas, istoriografas M. Balinskis ir kt. A. Vijūkas-Kojelevičius ,,Lietuvos istorijoje" 1650 m. rašo, kad kryžiuočiai apsupo Pulės arba teisingiau sakant Punios pilį.

Istorikų nuomonės dėl Pilėnų buvimo vietos skiriasi. Trūksta ir konkrečių faktų, kad būtų galima teigti arba neigti Pilėnų tragedijos vietą.
Atlikus archeologinius tyrimus, apatinio kultūrinio sluoksnio tyrimai parodė, kad XIII-XIV a. ant Punios piliakalnio buvo stipri pilis. Su ankstyvąja pilimi atsirado ir gynybinis griovys, bei dviejų dalių pylimas, kurio karkasas padarytas iš ąžuolinių tąšų ir užplūktas moliu, jo ilgis 75., plotis -34 m., aukštis - 6 m. Didelis piliakalnio plotas, statūs, aukšti Nemuno ir Punelės šlaitai piliakalnį padarė išskirtiniu, o pilį sunkiai įveikiama. Geografinė padėtis lėmė, kad Punioje pilis buvo ne mažiai reikšminga, kaip Trakų, Merkinės, Lydos. Punia stovėjo panemuniais vinguriavusio kelio Alytus - Darsūniškis sankryžoje su keliu, jungusiu Punią ir Trakus.

Biologė E. Šimkūnaitė 1959 m. tyrusi Punios piliakalnio kasinėjimo metu aptiktas anglies medžiagas nustatė, kad nesudegę pylimo rąstai yra išsilaikę 637-644 m. Tai patvirtina, kad XIV a. trečią dešimtmetį Punios pilis tikrai buvo puolama. 1336 m. vasario 25 dienos Pilėnų tragedija priskiriama Punios piliakalniui.

Informacijos šaltiniai:

P. Džervus ,,Punios šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios istorija", 2001, Punia.
P Džervus ,,Punios mokykla", 2003, Punia.
R. Volkaitė-Kulikauskienė ,,Punios piliakalnis" 1974, Vilnius

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Bir 2009 03:00

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Įdomu, kiek čia tos teisybės? :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Dzūkė

Pranešimo tema: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI

Parašytas: 25 Bir 2009 17:03

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 12:01
Pranešimai: 58
Miestas: Alytus

Nei Jūs, nei aš negyvenome praeityje, mums nebeteks gyventi ir ateityje. Dabartis yra gyvenimo forma, joje mes viską matome realybėje...
Dievo taip pat mes nematėme, bet tikime, kad jis yra, juo tikime, jis yra tiesa....

Patikėkime išlikusiais metraštininkų užrašais, istorikų, archeologų darbais,jų padarytomis išvadomis... ,,Istorija yra mokslas apie tai ko nebėra ir nebus" P. Valery

Niekuo netikėti - vadinasi negyventi....

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Į viršų

Mindaugas

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Bir 2009 19:56

Užsiregistravo: 12 Bir 2009 16:09
Pranešimai: 22
Miestas: Vilnius

"Istorija - mokslas apie žmones laike." M.Blokas.

Nors dėl Pilėnų pilies buvimo vietos verda diskusijos, bet žmonėms priimtiniausia realistiškiausia hipotezė, kuri turi mažiausiai silpnų vietų. Mano manymu Punios pilekalnis jų turi mažiausiai. Šia tema buvo diskusijos http://forum.istorija.net

_________________
T.Narbutas: "Valdžia be baimės, tai anarchija. Baimė be valdžios, tai vergovė."

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI

Parašytas: 25 Bir 2009 23:18

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Dzūkė rašė:

Niekuo netikėti - vadinasi negyventi....

Viskuo tikėti - irgi negyventi. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Dzūkė

Pranešimo tema: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI

Parašytas: 04 Lie 2009 22:58

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 12:01
Pranešimai: 58
Miestas: Alytus

Tikėti ar netikėti - kiekvieno žmogaus subjektyvus reikalas. Tai, kas vienam yra tikėjimas - kitam tai gali atrodyti beprotybe, tik... TIKĖJIME REIKIA ATSIRINKTI PAČIUS GRAŽIAUSIUS AUKSINIUS GRŪDUS, JUOS IŠVALIUS NUO PELŲ.

Taip yra ir su istorija. Reikia skaityti įvairius autorius iš eilės: tiek senuosius, tiek naujuosius, savus ar svetimtaučius ir tik tada išmoksime suprasti istorijos reiškinius apie kuriuos jie rašo (nors ir prieštaringai), vadovaudamiesi kritišku objektyvumu tolimesnės ar artimesnės praeities įvykių atžvilgiu.

Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Į viršų

Nacionalistas

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Lie 2009 08:27

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

Ta pati situacija ir su Mindaugo karūnavimo diena.. Šioji data yra išgalvota. Bet paprastam žmogui ne motais tiek Pilėnų klausimas ar, tarkim, Mindaugo karūnavimo diena. Kam jam sukt galvą? :img06:

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Lie 2009 21:23

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Tuo labiau, kad pats karūnavimas yra kvailystė - valdovo padėtį jis iškovojo pats ir niekieno palaiminimas čia nebuvo reikalingas.

Valstybės diena turėtų būti ypatinga data, kada, pvz., valstybė pasiekė aukščiausiąjį tašką. Ir tokia data yra. Tai Žalgirio mūšio data - liepos 15d.

Taigi, kaip Valstybės dieną mes turėtume švęsti pergalės Žalgirio mūšyje dieną.O liepos 6-oji yra eilinis burbulas ir solidumo valstybei tikrai nepriduoda. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Lie 2009 21:09

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Šįsyk tenka sutikti. Ypač dėl Mindaugo karūnavimo datos tikslumo ir jos perdėto sureikšminimo.

Lietuvos valstybė jau gyvuoja mažiausiai tūkstantį metų (pabrėžiu - mažiausiai), tas karūnavimas tebuvo smulkus epizodas. Mongolų chanams ir kinų imperatoriams jokių iš popiežiaus gautų karūnų nereikėjo, kad valdytų pusę pasaulio.

Vienok Europos tradicija valstybingumus skaičiuoja būtent nuo krikšto.

Dabartiniai kosmopolitai mielai atkartoja primestą stereotipą: jiems yra svarbus ne tiek valstybės egzistavimas, kiek jos įstojimas į tariamai pranašesnių šalių klubą. Tai puikiai pateisina dabartinę jevrointegraciją.

O dėl valstybingumo viršūnės... Na, Žalgirio mūšio data - svarbi, nors kai kas gal kulminaciją įžvelgtų kur nors kitur. Vis gi Žalgiris už karūnavimą gal ir svarbesnis, tame karūnavime esama ir kapituliacijos elementų, o jo datoje labai tikėtina klastotė.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Mindaugas

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Lie 2009 15:12

Užsiregistravo: 12 Bir 2009 16:09
Pranešimai: 22
Miestas: Vilnius

Data, liepos 6 diena, E.Gudavičiaus paieškų vaisius, bet sumenkinti karūnavimo fakto nevertėtų.

Dėl pačios istorinės valstybės sąvokos nesutariama, nuo kada valstybę galima vadinti valstybe, o kada tai dar tik gentinis junginys?

Pagrindiniai svarbūs valstybių pripažinimo kriterijai:

* realaus suvereno pirmas pripažinimas;
* gyventojų plačiai remiamas civilinės valdžios funkcionavimas;
* valstybės gebėjimas kontroliuoti teritoriją;
* valstybės gebėjimas vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

De facto ir de jure terminus atsimename iš 1990m. kovo 11d.

Kokios datos galėtų pretenduoti į valstybės įkūrimo šventę? Mano manymu Lietuvai tokios šventės tikrai reikia.

_________________
T.Narbutas: "Valdžia be baimės, tai anarchija. Baimė be valdžios, tai vergovė."

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 07 Lie 2009 20:22

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Dvi datos yra - 1918.02.16 ir 1990.03.11.

Ankstesnių datų paieškos kolei kas labiau primena būrimą iš kavos tirščių.

Tarkime, Lietuvos valstybė jau egzistavo prieš 1009 m., gal ji įkurta 999 m. arba 888 m. Kas dabar datą atseks?

Problema ta, jog tikrasis Lietuvos įsikūrimas Gudavičių ir Co domina kur kas mažiau, nei įsijungimas į "jevropinę" erdvę.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Lie 2009 00:27

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Istorikai savo tinklapyje įrodo, kad Lietuvos valstybė gyvuoja nuo ne mažiau kaip 1183 m.

Yra ir kita data, rodanti Lietuvos valstybės egzistavimą anksčiau, nei 1251 m. Tai 1205 m., kada, pagal Livonijos kroniką Žiemgalių karalius (minėtoje kronikoje vadinamas REX) Viestartas, atsakydamas į Lietuvos prieš tai buvusius veiksmus, su kariuomene puolė Lietuvą. :img06:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Paskutinį kartą redagavo tikras lietuvis 08 Lie 2009 19:25. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: GALIMA BŪTŲ IMTI PASKELBIMO KARALYSTE DATĄ

Parašytas: 08 Lie 2009 02:48

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

POPIEŽIUS INOCENTIUS 4 SUTEIKĖ KARALYSTĖS STATUSĄ LIETUVOS VALSTYBEI, BET NE MINDAUGUI,T IK PO DVIEJŲ METŲ ATSIRADO KUNIGAIKŠTIS, PAJĖGUS SKELBTIS KARALIUMI IR KARŪNUOTIS, O KARALYSTĖS RANGAS SUTEIKTAS LIETUVAI SIEKIANT JĄ APSAUGOTI NUO KRYŽIUOČIŲ IR KALAVIJUOČIŲ ORDINŲ PUOLIMŲ.

TIK LENKIJA VĖLIAU LIETUVĄ VĖL PAVADINO KUNIGAIKŠTYSTE, BET TAM JIE NETURI JOKIŲ ĮGALIOJIMŲ...

ORDINAS TUO METU BUVO LENKIJOS VASALAS IR VYKDĖ SLAPTĄ LENKIJOS UŽSAKYMĄ...

O DĖL RYTŲ CARŲ IR CHANATŲ - TAI PRISIMENATE BUVO TOKS TERMINAS ,,SAMOZVANCY,, IR PIRMASIS BUVO IVAN GROZNY....

VOKIETIJOS, BRITANIJOS LEIDINIAI NEKELIA JOKIŲ ABEJONIŲ DĖL LIETUVOS KAIP KARALYSTĖS RANGO.

VOKIETIJA SLAPTA RĖMĖ LIETUVIŲ KALBĄ, YPAČ PO 1863 m. SUKILIMO.

KNYGNEŠIAI, BE TO IR PRAĖJUSIOS DAINŲ ŠVENTĖS ORGANIZAVIMAS, TAUTINIS SUSITELKIMAS ĮRODO LIETUVIŲ TAUTOS MORALINĘ - DVASINĘ JĖGA.

BEJE, DZŪKĖS PASISAKYMAI YRA KAIP RETA AUKŠTO INTELEKTO IR ŽINIŲ TURINČIO ŽMOGAUS MINTYS....

J.PR. LIETUVA PIRMIAUSIAI.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Mindaugas

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Lie 2009 13:38

Užsiregistravo: 12 Bir 2009 16:09
Pranešimai: 22
Miestas: Vilnius

Valstybės susidarymo problema, anksčiau nei Mindaugo laikais, lieka tik diskusijų tema, kuri atsimuša į 1219 m. taikos sutartį tarp Lietuvos ir Volynės kunigaikščių Romanovičių. Sutartyje minimi penki vyresnieji kunigaikščiai Živinbutas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila. Vėlesni įrašai Mindaugą mini kaip didijį kunigaikštį.

T.Baranauskas savo knygoje "Lietuvos valstybės ištakos", oponuodamas E.Gudavičiui ir A.Bumblauskui, labai įdomiai nagrinėja šią problemą, bei nustato 1183 m. kaip valstybės susiformavimo metus, juos siedamas su lietuvių karo žygiais į Rusios žemes, atkreipdamas dėmesį į K.Skirmuntaitės pastebėjimą Livonijos eiliutoje kronikoje apie Mindaugo tėvą „didį karalių“ Rimgaudą, teigia, kad valstybės susidarymą sieti su karaliumi Mindaugu nevertėtų.

Problema yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių - trūksta rašytinių bei archeologinių šaltinių iš I tūkst. po Kr., o ir pati valstybės definicija nėra pasaulyje vieningai apibrėžiama.

Istorikai neprieina vieningos išvados dėl Lietuvos valstybės susikūrimo datos. Mano manymu Valstybingumo dienos minėjimas turėtų konsoliduoti, o ne skaldyti visuomenę.

_________________
T.Narbutas: "Valdžia be baimės, tai anarchija. Baimė be valdžios, tai vergovė."

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: VALSTYBĖS DEFINICIJA,

Parašytas: 08 Lie 2009 18:02

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

SUTINKU, KAD TO METO VALSTYBĖS DEFINICIJA DAR BUVO LABAI MIGLOTAI VISŲ SUPRANTAMA SĄVOKA.

DAUGIAU DOMINAVO VALSTYBIŠKUMO RANGAI - GRAFYSTĖS, HERCOGYSTĖS, KUNIGAIKŠTYSTĖS, KARALYSTĖ - KAIP AUKŠČIAUSIAS RANGAS.

UNIJA GALĖJO BŪTI SUDAROMA TIK TARP LYGIŲ, NES ŽEMESNIO RANGO JAU AUTOMATIŠKAI REIŠKĖ PAVALDUMĄ.

J.PR. LIETUVA PIRMIAUSIA.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

VAIDILUTĖ

Pranešimo tema: Didvyriški Pilėnai ...

Parašytas: 13 Lie 2009 02:11

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 22:49
Pranešimai: 111
Miestas: KAUNAS

“Kaip margiriai, gražinos žuvę byloja pelenas pilių…”

Legenda pasakoja, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinama Pilėnais. Sakoma, jog 1336 m. čia įvyko garsusis Pilėnų mūšis, kurio metu pilies gynėjai ir gyventojai nutarė verčiau žūti ugnies liepsnose, nei pasiduoti kryžiuočiams į nelaisvę.

Archeologai, kruopščiai ištyrę piliakalnį, nustatė, kad XIII-XIV a. čia stovėjo, bet vėliau buvo sudeginta pilis. XV a. jos vietoje buvo pastatyta nauja pilis, kuri XVI a. sudegė. Piliakalnis siejamas su XIV a. pabaigos kryžiuočių kelių aprašymuose minimu Didžiojo kunigaikščio dvaru Punioje. Punios dvaras ir valsčius minimi ir Jogailos 1387 m. akte.

Piliakalnis tyrinėtas 1958 – 1959 m. ir 1961 – 1962 m. Rastas kultūrinis sluoksnis yra trijų laikotarpių: XIII a. pab. – XIV a., XV – XVI a. pirmosios pusės ir XVI a. antrosios pusės – XVII a.

Punios piliakalnis dar vadinamas Margio kalnu.

Naudoti šaltiniai:
Lietuvos architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio
T.I. V., 1988

Su pagarba, VAIDILUTĖ

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Į viršų

VAIDILUTĖ

Pranešimo tema: Valstybės kūrimas...

Parašytas: 13 Lie 2009 03:07

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 22:49
Pranešimai: 111
Miestas: KAUNAS

„Aš baltas: ant balto Baltijos kranto
Kopose rymau,mąstau ir lyginu
Vakaro žvaigždę ir protėvių šventą
Ugnį - su nuosavu židiniu..“

(E.Mieželaitis „Mano Lietuva“)

Iš visų aisčių giminių išliko nepiklausomi ir sukūrė savo valstybę tik vieni lietuviai. Visos kitos giminės, nespėjusios susiburti, pateko į svetimųjų valdžią. Tiesa, vieninga lietuvių valstybė susikūrė tik XIII amžiuje, tačiau smulkesnių valstybinių vienetų visose giminėse buvo susidariusių jau daug anksčiau. Politinius vienetus kurti vertė atskirų šeimų santykiai, reikalas pulti arba gintis.

TAIGI, Lietuvos valstybė buvo įkurta ne per vieną dieną. Ji buvo kuriama ilgai ir palaipsniui. Jau iš žilos senovės buvo lietuvių šeimų ir apylinkių sambūrių, kuriuos sudarė gyvas reikalas gintis ar ką nors pulti.

Gana ilgai nesusijungę lietuviai buvo puolami kaimynų rusų kunigaikščių, kurie X –XII a. dažnai puldinėjo Padauguvio aisčius ir aukštaičius. Bet nuo XII a. ir lietuviai pradėjo pulti.

XIII a. lietuviai buvo tikras rusų siaubas.

Kai XII a. pradžioje įsikūrė vokiečių „ateivių“ valstybė, lietuviai ir ją ėmė pulti.

Kuriantis valstybei lietuviams pavojingiausi buvo kalavijuočių ordinas ir Voluinės kunigaikštystė.

1219 m., darant taiką su Voluinės kunigaikštyse, Lietuvai atstovavo 21 kunigaikštis, bet visi priklausė iš viso tik 5 giminėms. Taigi, jau tada LIETUVA buvo tik 5 kunigaikščių šeimų valdoma. Bet greit skaičius sumažėjo, nes daugelis jų sugyventi taikiai vienoj tautoj nebegalėjo...
Vėliau tik MINDAUGAS liko vienas valdovas visame krašte...

Su pagarba, Vaidilutė.

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Į viršų

Mindaugas

Pranešimo tema: Re: Valstybės kūrimas...

Parašytas: 13 Lie 2009 11:01

Užsiregistravo: 12 Bir 2009 16:09
Pranešimai: 22
Miestas: Vilnius

VAIDILUTĖ rašė:

.
1229m.,darant taiką su Voluinės kunigaikštyse,Lietuvai atstovavo 21 kunigaikštis, bet visi priklausė iš viso tik 5 giminėms.

Gal turėjote omeny 1219m. taikos sutartį?

Nereikia pamiršti, kad karalius Mindaugas 1251 m., Livonijos ordino riterių padedamas, apsigynė nuo brolėno Tautvilo. Taip šauniai romantizuojant, nevertėtų pamiršti, kad vyko brutuali kova dėl valdžios.

_________________
T.Narbutas: "Valdžia be baimės, tai anarchija. Baimė be valdžios, tai vergovė."

Į viršų

VAIDILUTĖ

Pranešimo tema: Valstybės kūrimasis...

Parašytas: 13 Lie 2009 14:09

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 22:49
Pranešimai: 111
Miestas: KAUNAS

Taip. Tikrai turėjau mintyse 1219 m. Atsiprašau už netikslumą - ne tą skaičiuką parašiau... Dėkoju už pastebėjimą...

...O brutali kova dėl valdžios ir žemių vientisumo buvusi visada...

Be aršių kautynių ir kraujo praliejimo suvienyti Lietuvos Mindaugas negalėjęs, todėl vieni jo konkurentai žuvo kautynėse, kiti buvo išvaryti iš tėviškių arba perkelti prievarta valdyti kitur...

Nežinoma, kada tiksliai buvo suvienyta LIETUVA. Manoma, kad tai galėjo atsitikti dar prieš 1236 m., nes tada Voluinės kunigaikštis jau derėjosi su Mindaugu kaip su visos LIETUVOS valdovu.

Tiesa, tais pačiais metais įvyko pirmas didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai.Tai mūšis ties ŠIAULIAIS.

Bet tai buvo dar ne pabaiga... Po skaudaus pralaimėjimo kalavijuočiai susijungė su kryžiuočiais ir lietuvių kovos dar truko 150 metų...

Taigi Lietuvos valstybės kūrimo istorinis laikotarpis esti paženklintas, apšlakstytas krauju...

Pagarbiai, VAIDILUTĖ

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Į viršų

Nacionalistas

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2009 22:35

Užsiregistravo: 27 Spa 2007 18:45
Pranešimai: 170

Galiu pasakyt, kad visi esame teisūs, kad ir datos skirias ir pan. Nes vis vien nesužinosim kaip kas iš tikro ir šie klausimai niekad nebus išspręsti iki galo, o bus pateikta "maždaug" ta data kaip pvz. Mindaugo karūnavimo klausimas.

Į viršų

VAIDILUTĖ

Pranešimo tema: Valstybes kūrimas...

Parašytas: 18 Lie 2009 23:17

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 22:49
Pranešimai: 111
Miestas: KAUNAS

Taip. Prieštaringuose istorijos vingiuose iškilo Lietuvos karaliaus Mindaugo asmenybė, pranokstanti savo epochą politine strategija, mentalitetu ir dvasine jėga... Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose...

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Į viršų

Antanas

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgp 2009 18:06

Užsiregistravo: 30 Rgp 2009 17:19
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius

Pilėnų gynėjams.

Nors šitas mūšis jau ir pralaimėtas -
Bet paskutinį kuorą gina dar kariai.
Aplink krūvoms begalviai kūnai mėtos
Ir žvanga ginklai kirsdami plačiai.

Antai, grobikai nuožmūs menę plėšia
Ir jau pradėta pergalės puota,
O ši saujelė vis dar laiko priešą
Iš visų pusių glaudžiai apgultą.

Ir žeidžia dar nuo kraujo karštas plienas,
Perkūnu trenkia kuoka iškelta,
Seniai pradingo liepsnose Pilėnai,
O didvyrių kova - ir šiandien nebaigta.

(Mano).

Skaičiau šias eiles Seinuose. Skaičiau Punske. Skaičiau ant Liškiavos ir Merkinės piliakalnių.

ŠLOVĖ DIDVYRIAMS!

_________________
NENUSKRIAUSK!

Į viršų

Dzūkė

Pranešimo tema: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI

Parašytas: 30 Rgp 2009 18:42

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 12:01
Pranešimai: 58
Miestas: Alytus

Sveikinu naują narį p. Antaną, prisijungusį šioje svetainėje.

Miela skaityti Jūsų eiles apie didvyriškuosius Pilėnus. Šaunuolis! :smile66:

Tikimės, jog įsijungsite į diskusijas ir išgirsime iš Jūsų daug prasmingų minčių, poezijos.

Sėkmės!

Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Į viršų

Antanas

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Rgs 2009 21:30

Užsiregistravo: 30 Rgp 2009 17:19
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius

Dėkoju Dzūkei už sveikinimą bei pripažinimą.

Privalau įspėti, mano komentarai dažnai būna daugeliui nepriimtini, gal ir kontraversiški. Trumpiau sakant - negailestingi.

_________________
NENUSKRIAUSK!

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Rgs 2009 02:58

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Antanas rašė:

Dėkoju Dzūkei už sveikinimą bei pripažinimą.
Privalau įspėti, mano komentarai dažnai būna daugeliui nepriimtini, gal ir kontraversiški. Trumpiau sakant - negailestingi.

Tiesa - visko matas. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI...

Parašytas: 06 Vas 2020 22:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Tomas Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė

http://alkas.lt/2011/02/25/pilenai-zygdarbis-ir-misle/

Tomas Baranauskas, http://www.alkas.lt
2011 02 25 21:36

Pilėnų gynimas

Prieš 675 metus, 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, jos gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.

1336 m. pradžioje kryžiuočiai sutelkė dideles jėgas. Į pagalbą atvyko Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV sūnus, Brandenburgo markgrafas Liudvikas, Namiuro (dabar – prancūziškosios Belgijos dalies, Valonijos, sostinė) ir Henebergo grafai, o taip pat talkininkai iš Prancūzijos ir Austrijos – iš viso, kartu su kryžiuočiais, susirinko apie 200 riterių, o paprastų karių, anot Prūsų ekspedicijos analų, būta 6000.

Visa ši kariuomenė patraukė į Pilėnų pilį Trapėnų žemėje.

Dėl tikslios Pilėnų vietos iki šiol vyksta ginčai, bet po Alvydo Nikžentaičio tyrinėjimų faktiškai nebeabejojama, kad Trapėnų žemė buvo Žemaitijoje. Tiksli pilies vieta – iki šiol neįminta mįslė, viliojanti istorikus, kraštotyrininkus ir šiaip entuziastus. Bet pirmiausia pakalbėkime apie tai, kuo pagarsėjo ši pilis.

Vygando Marburgiečio teigimu, Pilėnus gynė daugiau kaip 4000 karių iš 4 žemių. Trumpoji Prūsijos eiliuotoji kronika vien žuvusiųjų nurodo virš 5000, ir priduria, kad tik nedaugeliui pavyko pabėgti. Žinoma, tie skaičiai, kaip įprasta viduramžių kronikose, padidinti.

Kryžiuočiams ir jų talkininkams apgulus pilį, užvirė atkakli kova. „Jie puolė pilį tol, kol apgulos įrenginiais pilis buvo paimta,“ – rašo Trumpoji Prūsijos eiliuotoji kronika.

Bet plačiausiai puolimo eigą aprašė Vygandas Marburgietis, kurio vokiškai eilėmis parašyta kronika, deja, neišliko. Jos turinį žinome iš XV a. sutrumpinto lotyniško vertimo ir ją XVI a. plačiai panaudojusio Kasparo Šiuco (Schütz) kronikos.

Pastarojoje Vygando pasakojimas apie Pilėnus pateiktas plačiau. Tik šio atpasakojimo dėka žinome ir pilies viršininko Margirio vardą. Kaip rašo Šiucas, kryžiuočiai Pilėnų pilį „šturmavo su visa jėga kelias dienas vieną po kitos. Lietuviai gynėsi vyriškai“.

Tačiau „Ordino kariuomenė buvo ištroškusi grobio, todėl ji visas žmogiškąsias ir įmanomas jėgas sutelkė, kad užliptų ant tvirtovės [sienų]; savo ruožtu lietuviai buvo pasiryžę veikiau sulaukti paskutiniosios, negu atiduoti tvirtovę ir patekti į priešo rankas, ypač dėl religijos, kurios taip neapkentė, kad lengviau jiems buvo mirti“.

„Tokioje kovoje, – sakoma lotyniškame Vygando Marburgiečio kronikos vertime, – daugelis pagonių taip sužeisti iš ten išjojo, o Henebergo grafas ten pat gerai pasižymėjo toje pilyje.“ Lietuvių „karalius“ Margiris „stengėsi atkeršyti prūsams [kryžiuočiams], kurie ugnį, rąstus ir akmenis į pilį ir karalių svaidė“.

Tačiau karinis ir kiekybinis kryžiuočių pranašumas darė savo. Kaip rašo Šiucas, kai lietuviai pamatė, „kad negalės ilgai atsilaikyti ir kad jų įtvirtinimai bei užtvaros per nuolatinius ir nepaliaujamus puolimus yra pralaužtos ir keliose vietose beveik sugriautos, jie uždegė didelį laužą, sumetė ten visą turtą ir mantą, paskui išsmaugė moteris ir vaikus, sumetė juos į ugnį, po to ėmė žudyti vieni kitus“. „Ten, kaip pasakoja, – rašoma Vygando kronikos lotyniškame vertime, – viena sena pagonė su kirviu 100 iš jų nužudė, o paskui pati nusižudė“.

Kryžiuočiai jau veržėsi į pilį ir stebėjo šias Pilėnų tragedijos scenas, netgi bandė gelbėti besižudančius, nes karo belaisviai visada būdavo svarbi grobio dalis. Tačiau nei daug vergų, nei turtų šį kartą pelnyti jiems nepavyko.

Paskutiniame pilies įtvirtinime dar tebesigynė Margiris. Tenai, kaip rašo Šiucas, „taip pat dauguma buvo nukauti, ir mažai kas pasidavė į nelaisvę. Vyriausiasis vadas Margiris, kaip didelis stiprus milžinas, nežmoniškai gynėsi, ir nusirito dar daug galvų, kol jis panoro atsisakyti savosios.“

Kartu su Margiriu, rašoma lotyniškame Vygando kronikos vertime, buvo dar keletas karių, kurie dengė jį skydais. Kai jie jau nebegalėjo gintis, Margiris, nubėgo į „kažkokią slėptuvę“ (Šiucas rašo: „į tamsų rūsį arba olą“), „nudūrė savo žmoną ir įmetė į ugnį. Pagonys, tokios nelaimės pritrenkti, nulenkė savo sprandus, ir karalius visus nužudė“.

Šiucas dar prideda: „Po to tuo pačiu ginklu jis pats dūrė sau į pilvą, kad iš ten išlindo žarnos, parkrito šalia žmonos ir išleido nelemtą dvasią. Tvirtovė buvo sudeginta, iki pamatų sugriauta ir sulyginta su žeme. Taigi Ordino kariai patraukė atgal į Prūsiją laimėję daugiau žaizdų nei grobio, išskyrus galvijus, kurių neprotingi žmonės gailėjosi labiau negu pačių savęs“.

Pilėnų gynėjai, laisvę branginę labiau už gyvenimą, ir tragiška jų kovos baigtis yra vienas dramatiškiausių lietuvių kovų su kryžiuočiais epizodų. Nuo seno šis Lietuvos istorijos siužetas traukė rašytojų ir istorikų dėmesį. Apie Pilėnų gynybą sukurtas ne vienas meno kūrinys. Lietuvos istorikai irgi plačiai nagrinėjo šį epizodą.

„Didvyriškas Pilėnų gynimas – visos lietuvių tautos kovų su kryžiuočiais simbolis. Ir ne vien tik pilėniečių narsa jiems pelnė šlovę. Iki XIV šimtmečio 4 dešimtmečio tai antras toks didelis mūšis (po 1329 metų Vokiečių ordino žygio), kuriame dalyvavo tokia gausi kariuomenė. (…) 1336-ųjų įvykiai užbaigė dar XIII amžiaus gale prasidėjusio lietuvių karo su kryžiuočiais etapą, pradėdami naują“, – rašė A. Nikžentaitis.

Kur buvo Pilėnai?

Paminklas Pilėnų gynėjams Punios piliakalnio papėdėje (Alytaus raj.)

Pilėnų vardas išliko istorijoje, bet ne žemėlapiuose. Po 1336-ųjų Pilėnų vardas rašytiniuose šaltiniuose nebesutinkamas. Pilis galėjo būti nebeatstatyta arba pakeisti pavadinimą.

XVI a. kronikininkas Motiejus Stryjkovskis iškėlė versiją, kad Pilėnai esantys Punia – esą tai rodantis vardo panašumas, o neatitikimą galima paaiškinti vietovardžio iškraipymu (parašyta Pullen vietoj Punen).

Per daugiau kaip 400 metų ši versija labai išpopuliarėjo, tapo tradicine. Dar ir šiandien ne visi jos nori atsisakyti, o nuvykę prie Punios piliakalnio, į kurį pateksime eidami Margirio gatve, rasime akmenyje iškaltą ir Maironio autoritetu patvirtintą tiesą:

Tai kapas Margio milžinų!
Nors amžių šešeta sukako,
Kaip jie – tik sauja pelenų!..
Tačiau daugiau už gyvus sako.

Ką gi – kažkada paleista hipotezė virto legenda, nors naujausi tyrinėjimai Pilėnų paieškas jau seniai perkėlė į Žemaitiją, ir grąžinti juos į Punią šiandien būtų naivu.

Pilėnų vietai nustatyti turime du pagrindinius orientyrus – tai Margirio asmuo, apie kurio veikimo sritį turime žinių ir iš 1329 m., kai jis gynė kryžiuočių puolamas Žemaitijos pilis, ir Trapėnų žemė, kurioje Pilėnai stovėjo.

Abu šie orientyrai nedviprasmiškai rodo, kad Pilėnų pilis stovėjo Žemaitijoje, bet tai labai platus regionas, todėl nesiliauja ginčai dėl tikslesnės vietos.

1329 m. kryžiuočiai, vadovaujami jiems į pagalbą atvykusio Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio, užėmė net 5 žemaičių pilis.

Pultų pilių sąrašą pateikia žymus viduramžių Prancūzijos kompozitorius ir poetas Gijomas de Mašo, pats dalyvavęs šiame žygyje.

Visų pirma paminėjęs Medvėgalio pilies puolimą, apie kurį kalba ir kiti šaltiniai, poetas išvardijo ir kitas paimtas pilis: Xedeyctain (tai gali būti Šiauduva), Gedimino pilis (prie dabartinės Kvėdarnos), Gegužė (dabar – Gegužių piliakalnis, Šilalės raj.), Aukaimis (dabar – Batakiai).

Šis išvardinimas iš esmės atitinka realų žygio maršrutą – pirmosios dvi pilys pultos pakeliui į Medvėgalį, kitos dvi – grįžtant atgal. Tik Xedeyctain ir Gedimino pilis, matyt, dėl rimo sukeistos vietomis. Gedimino pilis stovėjo tuometiniame Lietuvos pasienyje – ties Jūros aukštupiu, todėl ji turėjo būti puolama pirmoji.

Prienų piliakalnis (Šilalės raj.)

Pirmą kartą su kunigaikščio Margirio organizuojamu pasipriešinimu kryžiuočiai susidūrė 1329 m. žygio metu.

Apie Margirio veiksmus 1329 m. skaitome belgo Jono de Prezo kronikoje, kur aprašoma Margirio (Margalio) dvikova su Čekijos karaliumi Jonu Liuksemburgiečiu, po kurios Margiris pateko į nelaisvę ir buvo išpirktas.

Dvikova vykusi prie pilies Galidaine, o pralaimėjimo atveju Margiris žadėjo nebekariauti su kryžiuočiais ir pasitraukti į Ycoine.

Iš aprašymo matyti, kad Galidaine buvo pačiame Lietuvos pasienyje – ją puolė priešakinis kariuomenės būrys. Kai jį užpuolė lietuviai, vienas riteris bėgo į „Vokiečių ordino valdas“ ir iš ten grįžo jau su karaliumi bei pagrindinėmis jėgomis.

Alvydas Nikžentaitis pateikė gana neįtikėtiną šiame pasakojime minimų vietovardžių interpretaciją – neva Galidaine atitinkanti Gelindėnų piliakalnį (Plungės raj.), o Ycoine – Jūkainių kaimą kone kitame Žemaitijos gale (Raseinių raj.).

Beje, būtent prie šių Jūkainių jis ir bandė surasti Pilėnų pilį. Tačiau čia nėra reikalo kurti pilių nebuvėlių, neva stovėjusių toli nuo 1329 m. žygio maršruto. Kaip sakyta, šis žygis prasidėjo Gedimino, o baigėsi Aukaimio pilies puolimu. Būtent su šiomis pilimis ir reikia sieti Jono de Prezo iškraipytai užrašytus vietovardžius Galidaine ir Ycoine.

Taigi, Kvėdarnos – Medvėgalio – Batakių trikampis apibrėžia Margirio veiklos sritį. Šis trikampis beveik sutampa su dabartiniu Šilalės rajonu, užgriebdamas ir dalį Tauragės rajono (Batakiai). Tad ir ieškodami Pilėnų, dėmesį turime sutelkti būtent į Šilalės rajoną.

Pilių piliakalnis prie Kaltinėnų (Šilalės raj.)

Kitas orientyras yra Trapėnų žemė.

Pagal šį orientyrą Pilėnų bandoma ieškoti labiau į rytus – Raseinių rajone. Su Trapėnų žeme susijusių vietovardžių pietų Žemaitijoje gausu, dar daugiau jų minima XIV–XVI a. šaltiniuose.

A. Nikžentaitis Trapėnų žemę lokalizuoja paprasčiausiai apibrėždamas didžiausios šių vietovardžių koncentracijos regioną.

Tačiau pagal žinomą toponimikos dėsnį, su žemių ar etnosų vardais susiję vietovardžiai telkiasi jų paribyje ar už ribų. Tad ir Trapėnų žemės reikėtų ieškoti ne Trapėnų vietovardžių paplitimo plote, o šalia jo. Kadangi Trapėnų žemė kryžiuočiams buvo menkai žinoma (minima tik vieną kartą), ji ieškotina labiau į šiaurę, taigi minėtoje Margirio veiklos zonoje.

Šilalės rajone jau pasiūlytos kelios Pilėnų vietos.

Antai Petras Banys mėgėjiškai įrodinėjo, kad Pilėnai buvę Prienų piliakalnyje. Šį piliakalnį, kuris preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu, P. Banys apibūdino, pridėdamas nemažai savo fantazijos: įžvelgė 2–3 terasas („trapus“) ir priešpilį Bičkinės kalne. Su tuo pačiu piliakalniu jis tapatino ir 1394 m. kryžiuočių kelių aprašyme minimą Traplaukį, kuris iš tiesų siejasi su Trepais prie Skaudvilės. Autoriui labai trukdė miglotas supratimas apie istorijos šaltinius, prie kurių jis priskyrė M. Valančiaus, S. Daukanto bei J. Basanavičiaus kūrybą, bet patį paieškų regioną jis vis dėlto pasirinko pakankamai realistiškai.

Stanislovas Kasparavičius priminė dar XIX a. Johano Foigto iškeltą mintį, kad Pilėnai buvę Bilionių piliakalnyje, ir pabandė ją naujai pagrįsti. Pagrindinis argumentas – pats vietovardis Bilionys, kurį esą galima tapatinti su Pilėnais („Bilionys vietinių žmonių kartais vadinami Pilionimis“), be to, čia žinomas didelis ir gerai įtvirtintas piliakalnis (aikštelė – 57×37 m), pasiekiamas, einant 1329 m. žygio metu išbandytu keliu. Šios versijos negalima visiškai atmesti, bet lingvistinis argumentas – silpnas: iš Pilionių dėsningai negali atsirasti Bilionys, bet nebūtų nieko keisto, jei žinantys apie piliakalnį žmonės dėl liaudiškos etimologijos bandytų koreguoti Bilionių pavadinimą į Pilionis.

Bilionių piliakalnis (Šilalės raj.)

Bilionių piliakalnis. K.K.Šiaulytis, 2001, akvarelė, 29,7×42

Mano manymu Margirio veiklos regione, greta Medvėgalio, išsiskiria Pilių piliakalnis prie Kaltinėnų.

Piliakalnis stačiais 20 m aukščio šlaitais, su didele apvalia aikštele (48×45 m) ir 13 m pločio dabar jau nuskleistu pylimu šiauriniame krašte, už kurio dar būta net 5 pylimų ir griovių (šiandien jie beveik išlyginti ir sudaro tarsi priešpilio aikštelę).

Yra žinių, kad aikštelėje rasta pentinų, akmeninių sviedinių ir kitų radinių, bet piliakalnis labai apardytas ir plačiau netyrinėtas. Patys Kaltinėnai nuo XIV a. pabaigos žinomi kaip svarbus administracinis Žemaitijos centras šalia Medininkų, Kražių ir Viduklės.

Visa tai, o kartu ir kaimo, kuriame stovi piliakalnis pavadinimas Pilės, legendinius Pilėnus leidžia susieti su šiuo piliakalniu.

Žinoma, šiuo metu dar negalima atmesti ir kitų vėlyvųjų Šilalės krašto ir galbūt kiek platesnio regiono piliakalnių. Pilėnai sudegė kartu su gynėjais, todėl archeologiniai tyrinėjimai galėtų daug pasakyti tikrinant įvairias Pilėnų lokalizavimo versijas. Taigi ateityje dar gali paaiškėti naujų, mums dabar nežinomų aplinkybių, kurios padės įminti Pilėnų mįslę.

Medvėgalis. K.K.Šiaulytis, 2001, akvarelė, 29,7×42

Komentarai

Stasys Makūnas:
2014 09 21 19:11 | IP adresas: 78.62.19.174

Faktiškai realus ginčas būtų tik tas, ar Pilėnai buvo kažkur šalia Trapėnų, ar patys Trapėnai ir yra Pilėnai.

Tiesą sakant juokinga kai Trapėnai randami Raseinių, Šilalės ar Plungės rajone. Taip gali daryti, tik asmenys neperskaitę visos Vygando kronikos.

Trapėnų negalime rasti epizode apie Pilėnus, nes ten nėra pateikta pačių Trapėnų lokalizacijos. Kitose vietose Trapėnai ir kitur Tromen aiškiai įvardijami kaip sala Nemune.

Aiškiai vietovė pateikiama tarpe tarp Nevėžio žiočių Nemune ir Kulautuvos. Realiai ten ir dabar yra sala.

Lietuviškai ta vietovė vadinosi Tarpupiu, vėliau įgavusi Panemunio pavadinimą. Vėlesniais laikais įtakojant Sapiegos dvarui vietovė pradėta vadinti Sapiegiškiu ir dabar vadinasi Zapyškiu.

Lietuviškose enciklopedojose šie vietovardžiai įvardinti.

Istorikams kol kas per sudėtinga konkrečioje vietovėje nurodytą Tarpupio pavadinimą susieti su vokiečiams sunkiai ištariamu ir dėl to užrašytu su klaidomis pavadinimu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: DIDVYRIŠKIEJI PILĖNAI. ABEJONĖS IR FAKTAI...

Parašytas: 06 Vas 2020 22:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Paminklas Pilėnų gynėjams Punios piliakalnio papėdėje (Alytaus raj.)

Prienų piliakalnis (Šilalės raj.)

Pilių piliakalnis prie Kaltinėnų (Šilalės raj.)

Bilionių piliakalnis (Šilalės raj.)

Bilionių piliakalnis. K.K.Šiaulytis, 2001, akvarelė, 29,7×42

Medvėgalis. K.K.Šiaulytis, 2001, akvarelė, 29,7×42

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 27 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Didžioji Lietuvos Imperija (slavų pavadinta Didžiąja Kunigaikštyste (LDK))

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: