|
1590 m. gegužės 20 d. Žygimanto Vazos pasiuntiniams į Maskvą – Palenkės
vaivadai Stanislovui Radziminskiui, LDK vicekancleriui Gabrieliui Vainai ir LDK
raštininkui Motiejui Vainai – buvo duotas įgaliojimo raštas (kredencialas) dėl sutar-
ties su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu
60
. Tų pačių metų balandžio 25 d. instrukcijoje
pasiuntiniams nurodoma palinkėti Maskvos valdovui ilgo ir laimingo valdymo, pa-
sakyti, kad kaip ir su kitais krikščionių valdovais, taip ir su juo norima gyventi taikiai
ir bendromis jėgomis kovoti prieš krikščionybės priešus pagonis. Vis dėlto, nepaisant
pareikšto noro gyventi taikiai, jis pradėjęs užiminėti mūsų pilis Livonijoje, apgulęs
Rugodivą, arba Narvą, užėmęs kai kurias tėvonines Švedijos Karalystės pilis; taip
didinama neapykanta tarp krikščionių ir liejamas kraujas, nes kiekvienas privalo ginti
savo nuosavybę. Tačiau, Ponų Taryboms prašant, norėdami sureguliuoti senus ir
naujus nesutarimus, siunčiame pasiuntinius su įgaliojimais sudaryti amžinąją taiką ir
sąjungą, kad galėtų taikiai sugyventi LK, LDK ir Švedijos Karalystė su Maskvos
valstybe. O kai bus paskirti Dūmos bajorai derėtis, pasiuntiniai turi priminti, kokią
žalą darė Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių nesantaika su Maskvos
didžiaisiais kunigaikščiais – daug krikščionių kraujo buvo pralieta, o pagonių jėga
57
1590 04 29. Varšuva. Respublikos Ponų Tarybos laiškas Maskvos Dūmos bajorams,
pasiųstas su žygūnu J. Devaltovskiu, ibid., Nr. 50.
58
1590 06. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio laiškas Zigmantui Vazai, pasiųstas
su žygūnu Jonu Devaltovskiu, ibid., Nr. 51.
59
1590 06. Maskva. Maskvos Dūmos bajorų laiškas Respublikos Ponų Tarybai, ibid.,
Nr. 52.
60
1590 05 20. Varšuva. Įgaliojimo raštas į Maskvą siunčiamiems Respublikos pasiun-
tiniams Stanislovui Radziminskiui, Gabrieliui ir Motiejui Vainoms, ibid., Nr. 53.
********************************************************************
Page 16
18
Algirdas Baliulis
didėjo ir plito. Maskvos didžiojo kunigaikščio protėviai daugelį žemių, pilių ir mies-
tų atėmė iš LDK, ypač tada, kai LDK kariavo su pagonimis: buvo užimtas Didysis
Naugardas, paskui Pskovas, Didieji Lukai ir kitos pilys – Smolenskas, Seversko žemė,
o neseniai ir Livonija. Dabartinis didysis kunigaikštis Fiodoras Ivanovičius irgi ne-
atsisakė kėslų, nepaisydamas elekciniame seime keliolikai metų sudarytos taikos
sutarties. Kai karalius nesitikėjo nedraugiškumo, apgulė, apšaudė iš patrankų ir puolė
Narvos pilį ir miestą Livonijos žemėje, į kurią LK ir LDK turi teisę. Be to, paėmė
keletą tėvoninių (Švedijos) pilių – Jangorodą, Ivangorodą, Kopeją ir kitas. Ir tik
Ponų Taryba išprašė už tai nekeršyti, bet pasiųsti pasiuntinius ir tartis. Jeigu Dūmos
bajorai iš tiesų linki Fiodorui Ivanovičiui santarvės ir taikos su Lenkijos karaliumi
ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu bei Švedijos karaliumi, turi patarti neteisėtai
užimtas LDK pilis grąžinti, taip pat ir tas, kurias atėmė iš Švedijos Karalystės. Be
to, jeigu Fiodoras Ivanovičius mirtų nepalikęs įpėdinių, tada Maskvos žmonės netu-
rėtų rinkti savo valdovo mums nežinant ir nepritariant. Taip pat turėtų būti leidžiama
tiek bajorams, tiek kitiems žmonėms išvykti tarnauti ar mokytis be trukdymų, abiejų
pusių pirkliams be pavojaus ir suvaržymų važinėti su prekėmis ir prekiauti, vesti
lenkui ir lietuviui Maskvoje, o maskvėnui – Lietuvoje ir Lenkijoje. Abi pusės privalo
išduoti pabėgėlius ir išdavikus ir jų pas save nepriimti. Kadangi LK yra nustatytas
mokestis gynybai nuo totorių ir iki 100000 auksinų kasmet sunešama į Ravą ir
panaudojama samdyti kariams prieš totorius, tokią pat sumą į tam tikrą vietą kasmet
turi sumokėti ir Maskva, o prireikus panaudoti prieš totorius. Kilus nesutarimams
tarp valstybių dėl ribų, žemės, vandenų ar eilinių skriaudų, nepažeisti taikos ir
nepradėti karo; ginčus turi spręsti abiejų pusių komisarai ir bausti kaltuosius. Kiti
punktai – sąjunga (unija) ir amžinasis susijungimas – paliekami pasiuntinių nuožiū-
rai, ir jeigu maskvėnai bus linkę į tokią sąjungą, turi nedelsdami atiduoti Didįjį
Naugardą ir Pskovą su priemiesčiais, o dėl Smolensko, Seversko Kunigaikštystės,
Didžiųjų Lukų ir Polocko žemėje pastatytų pilių – Nevelio, Sebežo, Opočkos ir
Zavoločės – turi jų reikalauti, kol įstengs, bet dėl sąjungos galėtų ir atsisakyti, tačiau
Smolenską su Neveliu ir Sebežą atgauti turėtų. Be to, turi perspėti ir reikalauti, kad
Maskvos didysis kunigaikštis nesivadintų ir Livonijos valdovu, o Livonijos pilis,
kurias valdo Švedijos karalius (Narvą, vadinamą Rugodivu, Sireną
61
, Adežą (Adzie-
žą)
62
, Tolščeborą
63
, Rakoborą
64
, Revelį, vadinamą Kolyvane
65
, Koloverą
66
, Pachtelį
67
,
Pigoveksą
68
, Obsielį
69
, Vigalą
70
) ir į kurias turi teisę LK ir LDK, sutartyje įrašyti
karaliaus pusėje. Derybose pasiuntiniai turi saugoti jo karališkosios didenybės ir
Respublikos orumą bei laisves, taip pat siekti, kad Maskva ir su Švedijos karaliumi
61
Syrenetz, Vasknarva.
62
Neuemühle.
63
Tolsburg.
64
Wesenberg, Rakvere.
65
Tallinn.
66
Kellavere.
67
Pachel, Pahkla?
68
Vana Piigaste?
69
Appelsee, Uibujärve?
70
Vana Vigala.
********************************************************************
Page 17
19
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
sudarytų amžinąją taiką, užimtas pilis – Jamgorodą
71
, Ivangorodą, Kopecį (Koporę)
ir kitas tuojau grąžintų Švedijai, taip pat atlygintų Narvai ir kitoms pilims padarytus
nuostolius. Jeigu tų pilių Švedijos karaliui grąžinti nenorės, vis dėlto pasiuntiniai turi
sudaryti taiką tarp LK, LDK ir Maskvos, tačiau su sąlyga: jeigu Maskvos didysis
kunigaikštis norės pradėti karą su Švedija, Zigmantas Vaza ją, kaip savo tėvoniją,
gelbės ir gins, tuo nepažeisdamas taikos sąlygų. Pasiuntiniai taip pat turi stengtis
išreikalauti, kad būtų suteikta nemaža pagalba žmonėmis ar pinigais, patrankomis,
sviediniais ar paraku kovojant prieš turkus ir totorius. Taip pat turi reikalauti teisin-
gumo: kad būtų atsilyginta už Zenovo Zareckio, Luko Mamoničiaus bei kitų pirklių
(dar Žygimanto Augusto valdymo metu) paimtas į Maskvos iždą ir negrąžintas
prekes. Visa kita pavedama pasiuntinių nuožiūrai, kad tik būtų nepažeistas valdovo
orumas ir būtų nauda bei saugu Respublikai
72
.
1590 m. spalio 25 d. atvykusių į derybas Dūmos bajorų – Stepano Godunovo,
Bogdano Saburovo, djakų Andriejaus ir Vasilijaus Ščelkalovų bei Elizaro Vyluzčino –
pateiktose sąlygose be kita ko sakoma, kad iš to, kas perduota nuo Zigmanto Vazos,
jie supratę, jog šis juos laikąs nenorinčiais taikos ir pradėjusiais puldinėti Livonijos
pilis – Rugodivą, arba Narvą, į kurias reiškia pretenzijas LK ir LDK, taip pat
Švedijos pilis, ir kad nesilietų krikščionių kraujas atsiuntęs pasiuntinius susitarti dėl
amžinosios taikos ir sąjungos prieš netikėlius. Tačiau Fiodoras Ivanovičius pats vedęs
savo rusų ir totorių karius atsiimti tėvonijos – Naugardo žemės, Ivangorodo, Jamgo-
rodo, Koporės ir Korelos
73
pilių, o Livonijoje – Rugodivo, nes jas iš jo tėvo Ivano IV
atėmė Johanas, Švedijos karalius, kuris, kaip ir Steponas Batoras, sulaužė sutartį.
Ivanas IV Steponui Batorui Livonijos pilis paliko tik paliaubų sutartimi, taigi dabar
Zigmantui Vazai su Ponų Taryba nepridera jų reikalauti. Švedijos karalius Johanas
turėjo laiko atsiųsti pasiuntinius prie Ivangorodo, tačiau jis norėjo Korelos ir Rugo-
divo, kitų vokiečių miestų Livonijos žemėje. Mes, Boriso Godunovo prašomi, nuta-
rėme sudaryti trumpas paliaubas su Rugodivo vaivadomis ir, atsiėmę Ivangorodą,
paėmę Koporę, pasitraukėme nuo Rugodivo ir išėjome iš Švedijos žemės. Tuo tarpu
Livonijos žemė, ne tik Rugodivas ir Kolyvanė, nuo amžių ir protėvių yra Maskvos
didžiojo kunigaikščio tėvonija, nors dabar ir valdo Švedijos karalius Johanas, ir mes
norėsime tai atsiimti. Ir Livonijos magistras, ir vyskupai buvo atsiuntę pas Ivaną IV
pasiuntinius maldauti ir atgailauti už savo kaltes ir šis jiems atleido, nes jie pasiža-
dėjo prie nieko neprisidėti, konkrečiai – prie LK ir LDK, turėjo mokėti duoklę po
vokišką griviną už žmogų, bučiavo kryžių ir pridėjo savo antspaudus. Magistras
Vilhelmas Fürstenbergas sulaužė sutartį, todėl Ivanas IV supyko: pasiuntė į Livoniją
kariuomenę ir paėmė jį į nelaisvę; Žygimantas Augustas tuo metu jų neužtarė net
žodžiu. Ir kai Ivanas IV tą savo tėvoniją nusiaubė už nepaklusnumą, užėmė daugelį
miestų, tik tada Žygimantas Augustas su švedų ir danų valdovais ėmė pulti mūsų
tėvoniją ir imti pilis. Kad nesilietų kraujas, siuntėme pasiuntinius norėdami taikos.
O šią vasarą Zigmantas Vaza atsiuntė Joną Devaltovskį su laiškais mums ir Dūmos
71
Jamburg.
72
1590 04 25. Varšuva. Instrukcija į Maskvą siunčiamiems Respublikos pasiuntiniams
Stanislovui Radziminskiui, Gabrieliui ir Motiejui Vainoms, LM, kn. 594, Nr. 54.
73
Nuo 1295 m. – Korela, 1611–1948 m. – Kexholm; dabar – Priozersk.
********************************************************************
Page 18
20
Algirdas Baliulis
bajorams pranešdamas, kad LK ir LDK etmonai pasiruošę atremti turkus bei toto-
rius, todėl ir mums vertėtų pasiųsti į Severską savo kariuomenę su Krymo caraičiu
Murat Girėjumi. Mes pasiuntėme 40000 karių į tas pilis ir iš jūsų etmonų laukėme
žinios, nors nepasiruošus nereikėjo to daryti, nes Steponas Batoras neseniai buvo
paėmęs Pskovą, Didžiuosius Lukus ir kitas pilis, o atamanai iš Kanevo ir Čerkasų
užpuolė Voronežą prie Dono, naktį pilį sudegino ir nužudė mūsų vaivadą. Kur tai
matyta, kad paliaubų metu puldinėtų krikščionis. O Murat Girėjaus nepasiuntėme
todėl, kad jis mūsų reikalais Astrachanėje. Tik bajorų prašomi nutarėme su jumis
vesti derybas
74
.
1590 m. spalio 29 d. LK ir LDK pasiuntinių atsakyme į Dūmos bajorų pareiš-
kimą pagiriamas Maskvos valdovas už pastangas sudaryti sąjungą prieš totorius ir
turkus, tačiau į norą suvienyti valstybes per pasiuntinius elekciniame seime sakoma,
kad LK ir LDK Ponų Taryboms vienoms be valdovo neįprasta spręsti tokius dalykus,
kaip ir vienam valdovui be Ponų Tarybų. Vėl primenama, kad neužtenka vien norėti
taikos, bet reikia prisiminti, kad Maskvos valdovo pirmtakai daugelį pilių, miestų ir
valsčių atplėšė nuo LDK, ypač tada, kai būdavo paliaubos. Ir dabar tebesilietų
kraujas, jeigu ne Ponų Tarybų pastangos ir patarimai savo karaliui nekeršyti, bet
tartis. O dėl Livonijos, kad neva jūsų valdovas į ją turįs kažkokių teisių, tai Livonija
seniai valdoma mūsų valdovo protėvių ir dabar teisėtai priklauso mūsų valdovui. To
įrodinėti livoniečių raštais nebereikia, nes pats Viešpats Dievas teisingumo dėlei
mums atidavė – jūsų valdovo tėvas pats tas užimtas Livonijos pilis buvo priverstas
grąžinti Steponui Batorui, todėl ne tik kalbėti apie teises į Livoniją, bet ir jos vardo
minėti titule negalite, nes žmonės neturi prieštarauti Viešpaties Dievo šventajam
teisingumui ir apie tai kalbėti neverta. O dėl to, kad Steponas Batoras sulaužė
paliaubas, ne tik jūs, bet ir visos kitos tautos žino, kad tai padarė jūsų valdovas.
Voronežas kazokų buvo sudegintas be jo karališkosios malonybės įsakymo, ir kai ta
žinia pasieks mūsų valdovą, jis įsakys tuos savavališkus žmones sugauti ir nubausti
75
.
1590 m. lapkričio 4 d. maskvėnai pasiuntiniams perdavė kitas sąlygas dėl Švedijos
karaliaus užimtų pilių, neva Maskvos valdovo tėvonijos. Kai maskvėnai užėmė Didįjį
Naugardą, Rugodivo vaivados, matydami neturį jėgų apsiginti, Borisui Godunovui
atidavė Naugardo žemes, Ivangorodą, Koporę. Tada jis liepė pasitraukti nuo Rugo-
divo ir sudaryti trumpalaikes paliaubas iki 1591 m. sausio 6 d. [s.st.] (äī Źšåłåķč˙
Õščńņīāą). Tuo tarpu Johanas turėjo atsiųsti pasiuntinius prie Ivangorodo tartis dėl
Korelos ir Rugodivo, tačiau jo pasiuntiniai dėl Rugodivo ir Livonijos pilių nieko
nesusitarė ir po 4 susitikimų išvyko; tą pačią naktį vokiečių žmonės sulaužę paliau-
bas apgulė Ivangorodą, tačiau paskui pabėgo. Švedai sulaužė 1588–1590 m. paliaubų
sutartį, todėl mes vėl žygiavome prie Rugodivo ir kitų miestų atsiimti savo. Krymo
caras Kazi Girėjus buvo atsiuntęs pasiuntinį Abdulą su Turkų sultono prašymu
drauge pulti LK ir LDK, tačiau bajorų prašomi to atsisakėme ir apie tai per žygūną
pranešėme jums. O jūs tyčia atsiuntėte pasiuntinį dėl bendros kovos su turkais ir
74
[1590] 10 25. [Maskva]. Maskvos Dūmos bajorų sąlygos, pateiktos Respublikos
pasiuntiniams pirmajame posėdyje, LM, kn. 594, Nr. 55.
75
[1590] 10 29. [Maskva]. Respublikos pasiuntinių atsakymas antrajame posėdyje į
Maskvos Dūmos bajorų 10 25 pateiktas sąlygas, ibid., Nr. 56.
********************************************************************
Page 19
21
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
totoriais. Jūsų žmonės sudegino Voronežą. O Krymo žygūnai, kurie buvo pas jus šį
rudenį nuo caro Kazi Girėjaus, pranešė apie jūsų norą susitarti su jais prieš mus.
Taigi sulaužėte 15 metų paliaubų sutartį. Valdote Veližą, pagal sutartį priklausantį
Toropecui. Išskaičiuojamos ir kitos skriaudos, padarytos pasienyje Stepono Batoro
valdymo metu
76
.
1590 m. lapkričio 11 d. LDK ir LK pasiuntiniai į Dūmos bajorų kaltinimus dėl
Švedijos karaliaus sulaužytos sutarties, dėl Rugodivo, arba Narvos, užpuolimo ir dėl
to, kad maskvėnai nori toliau pulti švedus, atsakė, jog būtų negražu, kad LK ir LDK
valdovas eitų prieš tėvą. Jis nori taikos tarp jūsų valstybės ir LK, LDK bei Švedijos,
nes jeigu nebus taikos su Švedija, nebus ir su mumis. Ir jeigu Maskvos valdovas nori
kariauti su Švedija ir imti jos pilis, tai, žinoma, jo valia, bet kaip tas karas baigsis
ir ką atneš, tik pats Dievas gali žinoti – darbą pradėti lengviau, negu baigti, tad ir
mūsų valdovas negalės neginti savo tėvo ir savo tėvonijos. Mūsų valdovas įžvelgia
jūsų valdovo nenorą taikiai sugyventi. Nelabai galima tikėti totorių ir turkų belaisvių
kalbomis. LDK ir LK priklausančios Narvos puolimas ir jo karališkosios malonybės
valdinių latvių ėmimas į nelaisvę, žemių užėmimas prie Dorpato
77
, galvijų pagrobi-
mas prie Livonijos Naugarduko
78
, leidimas pirkliams važinėti tik iki Smolensko
negerina santykių
79
.
1591 m. sausio mėn. [9 d.] Fiodoro Ivanovičiaus raštas (ratifikuota taikos sutar-
tis) Zigmantui Vazai kalba apie pasiuntinius ir derybas, 12 metų taikos sutartį
(1591–1602), išvardijami miestai, kas kieno pusėje
80
. Analogiškas ratifikavimo raštas
(bučiuojant kryžių) Maskvoje buvo duotas ir LK bei LDK pasiuntinių. Joje pasiun-
tinys S. Radziminskis pasirašyti negalėjo, nes mirė
81
.
1591 m. sausio 19 d. [9 d. s. st.] Dūmos bajorai pasirašė sutartį su LK ir LDK
pasiuntiniais: susitarta dėl paliaubų su Švedijos karaliumi Johanu, truksiančių nuo
1591 m. sausio 4 d. [1590 m. kalėdų s. st.] iki tos pačios 1592 m. dienos, o tuo metu
Johanas turi atsiųsti didžiuosius pasiuntinius, kuriems Fiodoras Ivanovičius siunčia
garantinį raštą
82
.
1591 sausio 9 d. [19 d.] patvirtinta Maskvos sutartis su pasiuntiniais dėl Livonijos
pilių, esančių Švedijos karaliaus žinioje, – Rugodivo
83
, Adežo, Rakoboro, Tolščeboro,
76
[1590] 11 04. [Maskva]. Maskvos Dūmos bajorų sąlygos, įteiktos Respublikos pa-
siuntiniams trečiajame posėdyje, ibid., Nr. 57.
77
Tartu.
78
Neuhausen, Vastseliina.
79
[1590] 11 04. [Maskva]. Respublikos pasiuntinių atsakymas Maskvos Dūmos bajo-
rams, LM, kn. 594, Nr. 58.
80
1591 01. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio Fiodoro Ivanovičiaus ratifikuota
(bučiuotas kryžius) 12-os metų (1591–1602) paliaubų sutartis, duota Respublikos pasiun-
tiniams, ibid., Nr. 59.
81
[1591 01. Maskva]. Zigmanto Vazos pasiuntinių Gabrielio ir Motiejaus Vainų (S. Ra-
dziminskis buvo miręs) ratifikuota (bučiuojant kryžių) 12-os metų paliaubų sutartis,
duota Maskvos didžiajam kunigaikščiui, ibid., Nr. 60.
82
1591 01 19 [01 09 s. st.]. Maskva. Maskvos Dūmos djakų Andriejaus ir Vasilijaus Ščel-
kalovų bei Elizaro Vyluzčino su Respublikos pasiuntiniais pasirašyta metų (1591 01 04–
1592 01 04) paliaubų sutartis su Švedijos karaliumi Johanu, ibid., Nr. 61.
83
Narva.
********************************************************************
Page 20
22
Algirdas Baliulis
Kolyvanės
84
, Patco
85
, Kolovero, Ligovero
86
, Apelės
87
, Vygolmuižos
88
. Jos paliaubų
sutartyse neįrašytos, bet jas Švedija (išskyrus Rugodivą) perleidžia LK ir LDK ir joms
taip pat galioja 12 metų sutartis, o Maskvos pusėje – Ivangorodas, Jamas (Jambur-
gas), Koporė, Naugardo žemė, Gdovas, Pskovo žemė. Dėl Rugodivo nesusitarta,
tačiau ir prie jo nesiųsti kariuomenės ir nepulti iki termino pabaigos (1592 m. sausio
4 d. n.s.)
89
. Tokią pat sutartį išdavė ir LK bei LDK pasiuntiniai
90
. Tuo pat metu
susitarta ir dėl trumpalaikių (iki 1592 m. Kalėdų) paliaubų tarp Maskvos ir Švedijos,
kad Švedijos karalius turėtų laiko atsiųsti pasiuntinius deryboms
91
.
1591 m. balandžio mėn. Maskvos didysis kunigaikštis išdavė įgaliojimo raštą
(kredencialus) savo pasiuntiniams – Michailui Saltykovui Morozovui, Ignatijui Tatiš-
čevui, djakams Zacharijui Sviazevui ir Posnikui Dmitrijevui, kurie atvyko į Janovcą
pas Zigmantą Vazą
92
. Atvykę pasiuntiniai pareiškė, kad su Zigmanto Vazos pasiun-
tiniais Maskvoje buvo daug kalbėta, tačiau dėl sąjungos prieš totorius ir turkus
nesusitarta; vėl pareikštos pretenzijos dėl Voronežo sudeginimo ir dėl to, kad Toro-
peco, Lukų, Nevelio, Černigovo valsčiuose ir Pskovo apskrityje pažeidžiamos senos
sienos, kad, nepaisant taikos sutarties, buvo užimtas Veližo valsčius ir kad 12 metų
taikos sutartis su Maskvos valdovo antspaudu buvusi pasiųsta su Zigmanto Vazos
pasiuntiniais, todėl dabar reikia sutartį perrašyti, uždėti Zigmanto Vazos antspaudą
ir pabučiuoti ant abiejų sutarčių padėtą kryžių, o savo sutartį atiduoti Maskvos
pasiuntiniams. Taip pat pareikštas nepasitenkinimas Švedijos karaliaus Johano veiks-
mais
93
. Pasiuntiniai taip pat atnešė Maskvos valdovo atsakymą dėl pirklių turto ir
bajorų privilegijų, dingusių paėmus Polocko ir kitas pilis (LDK pasiuntinių buvo
pateiktas sąrašas, kuris ir įrašytas), atsakoma į kiekvieną to sąrašo punktą (supran-
tama, kaltinant lietuvius ir reiškiant pretenzijas dėl Maskvos pirklių nuostolių Vil-
niuje ir kitur). Taip pat pateikė sąrašą skriaudų, padarytų paliaubų metu
94
.
84
Tallinn (Rewel).
85
Patsu.
86
Ligfer, Liigvere.
87
Appelsee, Uibujärve.
88
Vana Vigala.
89
1591 01 19 [01 09 s. st.]. Maskva. Maskvos pusės duotas susitarimas Respublikos
pasiuntiniams, kad 12-os metų paliaubų sutartis galioja ir Švedijos valdžioje esančioms
Livonijos pilims, LM, kn. 594, Nr. 62.
90
[1591 01 19. Maskva]. Respublikos pasiuntinių susitarimas su Maskvos bajorais dėl
12-os metų paliaubų sutarties galiojimo ir Švedijos valdžioje esančioms Livonijos pilims,
turinčioms atitekti Respublikai, ibid., Nr. 64.
91
1591 01 19. Maskva. Maskvos ir Respublikos pasiuntinių susitarimas dėl metų
paliaubų su Švedija, kad Švedijos karalius turėtų laiko atsiųsti į Maskvą pasiuntinius
deryboms, ibid., Nr. 63.
92
1591 04. Maskva. Įgaliojimo raštas Maskvos didiesiems pasiuntiniams – Michailui
Saltykovui Morozovui, Ignatijui Tatiščevui bei djakams Zacharijui Sviazevui ir Posnikui
Dmitrevui, atvykusiems pas Zigmantą Vazą į Januvką, ibid., Nr. 65.
93
[1591]. Įrašas apie tai, ką kalbėjo Maskvos pasiuntiniai, ibid., Nr. 66
94
[1591]. Įrašas apie Maskvos pasiuntinių perduotą atsakymą dėl pirklių skriaudų ir
bajorų privilegijų, dingusių paimant Polocko pilį, ibid., Nr. 67.
********************************************************************
Page 21
23
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
Maskvos pasiuntiniams buvo atsakyta, kad sudaryti sąjungą kliudė neišspręsti
įsisenėję nesutarimai – negrąžintos pilys, miestai, žemės ir valsčiai, įvairiu metu
klasta užgrobti Fiodoro Ivanovičiaus tėvo, nes šventasis teisingumas reikalauja, kad
niekas nieko svetimo nevaldytų, bet grąžintų. Dėl karo su totoriais ir turkais, tai šie
išsigando pasirengusios kovai mūsų etmonų kariuomenės ir atsisakė savo ketinimų,
tačiau pagirtina, kad Fiodoras Ivanovičius irgi pasiuntė savo kariuomenę mums
padėti. Dėl neva daromų antpuolių iš Kanevo, Čerkasų, Perejeslavlio ir Voronežo
sudeginimo – tai padarė savavališki žmonės be mūsų įsakymo, per juos ir turkų
valdovas ne kartą patyrė nuostolių, todėl tuos savavalius visada liepiame gaudyti ir
bausti mirtimi, o sugautieji jau nubausti. Dėl kitų pasienio vietų puldinėjimų –
Toropeco, Lukų, Nevelio, Černigovo ir Pskovo apskrityse bei Veližo valsčiaus užėmi-
mo taikos metu, tai mes norime išlaikyti tas sienas, kurios buvo Stepono Batoro
valdymo metu, ir tų ribų peržengti neliepiame, tačiau jūsų žmonės lenda į Livonijos
ir kitas mūsų žemes, jas atiminėja, žudo žmones ir daro kitokią žalą, o Veližo
valsčius atgautas ne taikos metu – Steponas Batoras jį atsiėmė kariaudamas su
Ivanu IV. Šis valsčius paliaubų sutartyje jūsų pusėje įrašytas per klaidą, nes jūsų
bajorai, kurie sudarė paliaubas, įrodinėjo, neva yra kitas Veližo valsčius prie Toro-
peco, kuris visada priklausęs Toropecui, o ne tas, kuris visada buvo prie Veližo pilies.
Paliaubų sutartį mes liepėme perrašyti ir uždėti mūsų LDK antspaudą, ant abiejų
sutarčių bučiavome kryžių dalyvaujant jūsų didiesiems pasiuntiniams tuo patvirtinda-
mi, kad laikysimės tų sienų, kurios buvo nustatytos Steponui Batorui valdant, o
Veližas pasiliks mūsų pusėje. Ir jeigu bus puolamas mūsų tėvas – Švedijos karalius,
mes jį ginsime, tačiau tuo paliaubų nepažeisime. Taip pat priminta, kad Fiodoras
Ivanovičius turi atlyginti jo tėvo padarytus nuostolius Lietuvos pirkliams
95
. Atskirai
atsakyta į djako Posniko Dmitrijevo, pasiuntinio „virš normos“, ne pagal papročius,
kalbą dėl paliaubų su Švedijos Karalyste. Teigta, kad Ivanas IV norėjo išskirti Šve-
dijos karalių su karaliene Kotryna, tačiau jam tai nepavyko, užtat Švedijos karaliaus
pasiuntinius, atvykusius tartis ir turinčius apsaugos raštus (gleitus), visaip šmeižė, iš
jų tyčiojosi, nors tai ir nepridera krikščioniui valdovui, tačiau mes, norėdami tarp
jūsų ir Švedijos taikos, tai stengėmės pamiršti, o Fiodoras Ivanovičius nenorėjo
sudaryti taikos sutarties, nors mes visada norėtume gyventi taikiai
96
.
Maskvos pasiuntinių akivaizdoje buvo prisiekta bučiuojant kryžių, padėtą ant
sutarčių; taip Zigmantas Vaza ratifikavo 12 metų taikos sutartį (nuo praėjusių 1590 m.
rugpjūčio 25 d. [15 d. s. st.] iki 1602 m. rugpjūčio 25 [15] d.)
97
.
1592 m. sausio 28 d. Zigmantas Vaza parašė laišką Maskvos didžiajam kunigaikš-
čiui dėl Dorogobuže, nepaisant pasirašytos ir ratifikuotos paliaubų sutarties, sulaiky-
tų vilniečių, vitebskiečių, mogiliaviečių ir kitų LDK miestų pirklių, kurie buvo
nuvykę kartu su pasiuntiniais, ten užtruko ir buvo prievarta išvaryti iš Maskvos,
95
[1591]. Zigmanto Vazos atsakymas Maskvos pasiuntiniams, ibid., Nr. 68.
96
[1591]. Zigmanto Vazos atsakymas į djako Posniko Dmitrijevo (esančio pasiunti-
nybėje antruoju djaku „virš normos“, ne pagal papročius,) žodžius dėl santykių su
Švedija, ibid., Nr. 69.
97
[1591]. Zigmanto Vazos ratifikuota (bučiuojant kryžių) 12-os metų paliaubų sutar-
tis, įsipareigojant jos nepažeisti, ibid., Nr. 70.
********************************************************************
Page 22
24
Algirdas Baliulis
negalėjo ne tik parduoti savo prekių, bet ir iš iždo atgauti seniau paimtų. Jiems
išvykus iš Maskvos ir jau beveik pravažiavus Dorogobužą, Maskvos didžiojo kuni-
gaikščio žmonės (matyt, jiems taip buvo liepta) juos pavijo šiapus Dorogobužo ir
kaip priešus žudė, kapojo, sužeidė ir primušė, kaip belaisvius nuvarė į Dorogobužą
ir pasodino į kalėjimą, o kai kuriuos išsiuntinėjo po įvairias vietas, atėmė prekes,
nepaisydami paliaubų sutarties ir garantinių raštų. Taip niekas nesielgia ir su priešais.
Vietoje to, kad būtų atlyginta jiems tavo tėvo Ivano IV padarytos skriaudos Zenovui
Zareckiui, Lukui Mamoničiui ir daugeliui kitų mūsų valstybių pirklių, tu nieko
nepaisydamas sulaužei paliaubų sutartį, tuo tarpu tavo žmonės pas mus laisvai pre-
kiauja. Tai tau pareikšti pavedėme mūsų žygūnui ir dvarioniui Povilui Volkui, kurį
išsiųsi atgal nesulaikydamas
98
.
1592 m. vasario 8 d. Zigmantas Vaza pasiuntė naują laišką Maskvos didžiajam
kunigaikščiui dėl Čerkasų kunigaikščio Temruko Čerkaskio brolių – Tyteruko, Pši-
maftuko ir Soltano, kuriuos, nepaisydami paliaubų sutarties, netoli Azovo prie Ku-
bos upės 1591 m. paėmė į nelaisvę Maskvos didžiajam kunigaikščiui pavaldūs Dono
kazokai ir laiko žiauriame kalėjime, be išpirkos nenori išleisti. Prašoma paleisti visus
niekuo nekaltus Temruko brolius ir išsiųsti kartu su žygūnu Martynu Sušskiu
99
.
Dėl Dorogobuže sulaikytų pirklių ir kitų skriaudų buvo gautas Maskvos didžiojo
kunigaikščio 1592 m. gegužės mėnesį rašytas atsakymas. Žygūnas Povilas Volkas už-
siminęs apie neva jo tėvo – Ivano IV – į iždą paimtas prekes; su pasiuntiniais buvę
LDK pirkliai vėl maskvėnams pirkliams padarę visokių skriaudų, tačiau tuos žmones,
pasodinusius pirklius tarsi vagis į kalėjimą, liepėme suieškoti ir bausti. Dėl į iždą
paimtų prekių jau seniai esą susitarta, o ir mes, pradėję valdyti, liepėme išmokėti 700
rublių, nors duoti nereikėję, nes seniai sumokėta dar tėvo, o ir pastariesiems pasiun-
tiniams (Radziminskiui) buvo liepta duoti 375 rublius, ir jums apie tai nevertėtų rašyti,
nes su jais atsiskaityta ir apie tai daug kartų rašyta. Tuo tarpu jūs iki šiol neatsilyginote
už mūsų žmonių nuostolius Livonijos Jurjeve
100
ir kituose miestuose, už mūsų žmonių
galvijus, kailius ir pagrobtą maistą, nors ne kartą kreipėmės ir į Steponą Batorą, ir į
jus. Dėl to, kad iš pirklių, buvusių su Radziminskiu, buvo imamas muitas ir jie sulaikyti
Dorogobuže, tai jie sakė netiesą. Jiems buvo leista visur mūsų valstybėje prekiauti be
muito, tuo tarpu iš mūsiškių pirklių jūsų ir ponų miestuose imami dideli mokesčiai
(pominki); Dorogobuže jiems buvo liepta palaukti iki mūsų nurodymo, tačiau jie
savavališkai išvažiavo, ir kai mūsiškiai norėjo juos sugrąžinti, jūsų pirkliai ėmė šaudyti
ir kapoti kardais bei kirviais, sužeidė mūsų žmogų Ivaną Narmatskį ir daugelį kitų, ir
tik Boriso Godunovo priprašyti sutramdėme savo pyktį. Pasiuntėme į Dorogobužą
dvarionį Ivaną Miasną, kuris nustatė, kad pirkliams niekas neprapuolė, viskas grąžinta,
tik vienas numirė gulėdamas vežime; mes juos išleidome iš Dorogobužo ir liepėme
98
1592 01 28. Vislica. Zigmanto Vazos laiškas Maskvos didžiajam kunigaikščiui dėl
paliaubų metu pirkliams padarytų skriaudų, nusiųstas su žygūnu Povilu Volku, ibid.,
Nr. 71.
99
1592 02 08. Vislica. Zigmanto Vazos laiškas Maskvos didžiajam kunigaikščiui, kuria-
me prašoma paleisti Dono kazokų 1591 m. į nelaisvę paimtus Čerkasų kunigaikščio
Temruko brolius ir su pasiųstu žygūnu Martynu Sušskiu išleisti į jų tėvynę, ibid., Nr. 72.
100
Tartu, Dorpatas.
********************************************************************
Page 23
25
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
prekiauti Smolenske. Taigi Zigmantas Vaza turi įsakyti, kad atvykę į Maskvos valstybę
jie nesavavaliautų, be to, reikia leisti mūsų pirkliams LDK laisvai prekiauti ir įsakyti
seniūnams bei valdytojams iš jų neimti muitų. Rašėte, jog reikia laikytis sienų ir jų
neperžengti. Mes sienų nepažeidžiame ir tavo žmonių neužkabinėjame. Tuo tarpu jūsų
žmonės skriaudžia mūsiškius. Vėl užsimenama apie Veližo valsčių, pagal paliaubų
sutartį dar prie Stepono Batoro priskirtą prie Toropeco, užgrobtas maskvėnų žemes
Pskovo ir Černigovo apskrityse, apie kunigaikščio Aleksandro Višniaveckio prie Lub-
nos įkurtą slabadą ir pradėtą statyti pilį, taip pat Černigovo apskrityje prie Udojos upės
kuriamą slabadą, nors ten esanti Maskvos žemė, dar Ivano IV prieš 50 metų atiduota
bajorams Nikitai Lachirevui ir Ivanui Šestovickiui, o po jų valdę jų vaikai Klimas
Lachirevas ir Istoma Šestovickis, paskui vaikaičiai – Filimonas Lachirevas ir Grigo-
rijus bei Vasilijus Šestovickiai. Aleksandro Višniaveckio žmonės tas apylinkes nusiau-
bė, išžudė apie 200 žmonių. Iš Kanevo, Čerkasų, Perejeslavlio puldinėjamos Putivlio,
Rylsko ir Seversko Naugardo apskritys. Mes gi paliaubų sutarties niekur nepažeidžia-
me. Tik dėl mūsų ir jūsų žmonių ramybės pastatėme pilį netoli Smolensko. Jūsų Oršos
seniūnas mūsų vaivadoms parašė, kad taikos metu tos pilies nestatytume, kol jums
neparašysime. Įsakykite ir jūs mūsų sienų nepažeidinėti
101
.
1592 m. liepos mėnesį Maskvos didysis kunigaikštis dar kartą parašė apie paliau-
bų sutarties pažeidimus pasienio srityse (vėl dėl Veližo valsčiaus ir Aleksandro
Višniaveckio prie Lubno pastatytos pilies, iš kurios daromi antpuoliai, taip pat prie
Udojos upės statomos slabados, peržengtų ribų Pskovo, Vitebsko ir Lukų valsčiuose)
ir apie kariuomenę, išvestą iš Švedijos karaliaus užimtos Suomijos žemės. Per pasiun-
tinį Afanasą Rezanovą atsiųstas maskvėnų skriaudų ir nuostolių sąrašas. Dėl Zigman-
tui Vazai Švedijos karaliaus perleidžiamų Livonijos pilių, kurių pagal sutartį mask-
vėnai neturi užiminėti nei užkabinėti gyventojų, sakoma, kad dabar ir vokiečiai iš
Livonijos bei Kuršo miestų puldinėja jų žemes Naugardo ir Pskovo apskrityse, tad
reikią įsakyti neperžengti senųjų sienų; be to, pranešama, kad mūsų vaivadoms liepta
išvesti rusų kariuomenę iš Suomijos žemės
102
. Tuo pat metu ir Maskvos Dūmos
bajorai parašė tuo pačiu klausimu LK bei LDK Ponų Taryboms
103
.
1592 m. rugpjūčio mėnesio Fiodoro Ivanovičiaus rašte prašoma Zigmanto Va-
zos duoti garantinį raštą, leidžiantį Trifonui Korobeinikovui su draugais vykti be
užkabinėjimų ir muito per savo valstybes prie Viešpaties Jėzaus Kristaus karsto
ir Sinajaus kalno ir nuvežti dovanų 4 patriarchams, kad pasimelstų už jį ir ku-
nigaikštytę Teodosiją, ir grįžti atgal
104
. Į tą laišką Zigmantas Vaza atsakė 1592 m.
101
1592 05. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio atsakymas dėl Dorogobuže sulaikytų
pirklių ir kitų pasienyje vykstančių skriaudų, LM, kn. 594, Nr. 73.
102
1592 07. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio laiškas Zigmantui Vazai, kuriame
reiškiamos pretenzijos dėl paliaubų sutarties pažeidinėjimo pasienyje, taip pat praneša-
ma, kad Maskvos kariuomenė išvesta iš Švedijos karaliui priklausančios Suomijos žemės,
ibid., Nr. 74.
103
1592 07. Maskva. Maskvos Dūmos bajorų laiškas Respublikos Ponų Tarybai dėl
paliaubų sutarties pažeidinėjimo pasienyje, ibid., Nr. 78.
104
1592 08. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio laiškas Zigmantui Vazai, kuriame
prašoma išduoti apsaugos raštą ir leisti vykti į Šventąją Žemę per savo valstybes Trifonui
Korobeinikovui su draugais, ibid., Nr. 76.
********************************************************************
Page 24
26
Algirdas Baliulis
spalio 22 d., kad duodamas garantinis raštas ir maldininkai galės vykti ten ir
atgal be kliūčių
105
.
1592 m. spalio 22 d. Zigmantas Vaza, atsakydamas į pasiuntinio Afanasijaus
Rezanovo atneštą laišką, savo laiške Fiodorui Ivanovičiui teigė, kad Toropeco pilis
nuo seno priklauso Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, tik Ivanas IV paliaubų metu
ją atplėšė nuo LDK, o Veližo valsčius nuo seno priklauso Vitebsko piliai, jį dar
Steponas Batoras atgavo, taigi Veližo valsčius bei kitos žemės nebus atiduotos, nes
jos buvo mūsų ir Steponui Batorui valdant. Dėl Aleksandro Višniaveckio pastatytos
pilies prie Lubos ir slabados prie Udojos sakoma, kad tai apsauga nuo maskvėnų,
kurie per sienas mūsiškius puldinėja iš Smolensko, Toropeco, Černigovo, Putivlio ir
iš kitur, be to, norėję statyti pilį ir slabadas mūsų žemėje. Dėl to, kad neva Švedijos
karaliaus žmonės puldinėja Naugardo ir Pskovo apskritis, o su jais ir Livonijos bei
Kuršo žmonės, – tai prasimanymas, nes mūsų žmonės į jūsų žemę niekada nėjo, be
to, sutartyje pasakyta, kad jeigu Fiodoras Ivanovičius pultų Švedijos Karalystę ir
Suomijos Kunigaikštystę, mūsų tėvonijas, turime teisę savo tėvą ginti; norėtume, kad
ir su mūsų tėvu būtų sudaryta tokia pat taikos sutartis, ir tikimės, kad ir jūs to
panorėsite
106
.
LK ir LDK Ponų Tarybos – Krokuvos vaivada Mikalojus Firlėjus iš Dubrovicos,
LK kancleris ir etmonas Jonas Zamoiskis iš Zamostės, LDK kancleris Leonas Sa-
piega – 1592 m. spalio 23 d. atsakė į Dūmos bajorų Fiodoro Mstislavskio, Boriso
Godunovo ir Fiodoro Romanovo liepos mėnesio laišką, atsiųstą per pasiuntinį Afa-
nasijų Rezanovą minėtiems Ponų Tarybos nariams (tarp jų ir Vilniaus vaivadai, LDK
didžiajam etmonui Kristupui Radvilui), tą patį, kas buvo išdėstyta ir Zigmanto Vazos
laiške Fiodorui Ivanovičiui
107
.
1592 m. Zigmanto Vazos laiške Fiodorui Ivanovičiui taikos sutarties su Švedijos
Karalyste klausimu sakoma, kad buvusi sudaryta paliaubų sutartis vieneriems me-
tams tarp Zigmanto Vazos pasiuntinių Švedijos karaliaus Johano vardu ir Maskvos
didžiojo kunigaikščio, tačiau ta žinia negreit Švedijos karalių pasiekusi, be to, kara-
lius tos sutarties priimti ir patvirtinti nenorėjęs, todėl Johano žmonės negali būti
kaltinami. Tuo tarpu Zigmantas Vaza siekęs taikos tarp visų krikščionių valdovų ir
įkalbėjęs tėvą taikytis, be to, negali būti taikos tarp Maskvos ir LK bei LDK, jeigu
nebūsią taikos su Švedija. Todėl nutarta pasiųsti pasiuntinius, kurie susitiktų su
Maskvos pasiuntiniais kažkur tarp Livonijos Naugarduko ir Pskovo ir tartųsi dėl
taikos tarp Švedijos karaliaus ir Maskvos didžiojo kunigaikščio. Susitarti tuo klau-
simu siunčiamas pasiuntinys (nenurodyta kas), ir jeigu Maskvos didysis kunigaikštis
105
1592 10 22. Varšuva. Zigmanto Vazos atsakymas Maskvos didžiajam kunigaikščiui,
kad Trifonui Korobeinikovui duodamas apsaugos raštas, ibid., Nr. 77.
106
1592 10 22. Varšuva. Zigmanto Vazos atsakymas Maskvos didžiajam kunigaikščiui į
pasiuntinio Afanasijaus Rezanovo atneštą laišką dėl paliaubų sutarties pažeidinėjimų
pasienyje; taip pat pageidaujama, kad ir su Švedijos karaliumi būtų sudaryta paliaubų
sutartis, nes jeigu būtų užpulta Švedijos Karalystė ir Suomijos Kunigaikštystė, jis savo
tėvą gintų nepažeisdamas paliaubų sutarties, ibid., Nr. 75.
107
1592 10 23. Varšuva. Respublikos Ponų Tarybos atsakymas į pasiuntinio A. Reza-
novo liepos mėn. atneštą Dūmos bajorų laišką dėl paliaubų sutarties pažeidinėjimų, ibid.,
Nr. 79.
********************************************************************
Page 25
27
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
norės taikos, pasiųs pasiuntinius su įgaliojimais kur nors prie sienos tartis, tuo tarpu
bus parašyta Švedijos karaliui ir patarta kariuomenės į Maskvos žemę nesiųsti
108
.
1593 m. liepos 28 d. Zigmantas Vaza per Joną Devaltovskį pasiuntė naują laišką
Maskvos didžiajam kunigaikščiui, kuriame pranešė, kad, Ponų Taryboms sutikus,
trumpam vyksta į Švedijos Karalystę karūnuotis Švedijos karaliumi
109
, prisakęs, kad
su Maskva būtų laikomasi taikos sąlygų ir kad Maskvos didysis kunigaikštis taip pat
turi jų laikytis, leisti pirkliams netrukdomai važinėti ir prekiauti, taip pat atlyginti
už Ivano IV į iždą paimtas Ivano Zareckio, Luko Mamoničiaus ir kitų prekes, nes
jie jaučiasi nuskriausti ir nuolat prašo užtarimo. Prašoma neužlaikyti ir išleisti pa-
siųstą dvarionį Joną Devaltovskį
110
. Šiam duotoje tos pačios dienos instrukcijoje
nurodyta Fiodorui Ivanovičiui žodžiu perduoti apie Zigmanto Vazos išvykimą į
Švediją ir apie tai, kad LK ir LDK laikysis taikos sutarties sąlygų, reikalaujama
apmokėti pirkliams už jų prekes
111
.
1593 m. rugsėjo mėnesį Maskvos didysis kunigaikštis per pasiuntinį Joną Deval-
tovskį atsakė, kad jis nelaužo taikos, tuo tarpu dėl pirklių prekių ne kartą esą
atsakyta dar Steponui Batorui ir jam pačiam, Zigmantui Vazai, ir Ponų Tarybai, kad
už viską seniai sumokėta ir kad valdovui apie tai nuolat rašyti nepridera, o vertėtų
rašyti apie skriaudas, padarytas maskvėnams Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos
žmonių Livonijoje ir kitur (vėl vardijamos senos skriaudos), lietuvių antpuolius prie
Smolensko ir Černigove; sakoma, kad pirkliams leista prekiauti Maskvoje ir Smo-
lenske
112
.
1594 m. kovo mėnesio Dūmos bajorų rašte LK ir LDK Ponų Taryboms dėl
valdovo titulo, sakoma, jog Zigmantas Vaza laiške Fiodorui Ivanovičiui, rašytame iš
Švedijos, pirmiausia vadina save Švedijos, gotų, vandalų, Suomijos žemės karaliumi
ir tik paskui Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o anksčiau
pirmiausia vadindavosi Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, taip ir
taikos sutartyje parašyta ir patvirtinta; Fiodoras Ivanovičius stebisi ir nori žinoti, kaip
ir mes, bajorai, ar jis taip rašosi jums pritarus, kad LK ir LDK mini po Švedijos, o
juk visiems žinoma, kas yra Švedija prieš LK ir LDK. Juk seniau Švedija priklausė
Danijai ir ją valdė ne karaliai. Zigmantas Vaza rašė, neva kraujo praliejimas prasidėjo
108
1592. Varšuva. Zigmanto Vazos laiškas Maskvos didžiajam kunigaikščiui, kuriame
išreiškiamas pageidavimas, kad Maskva sudarytų paliaubų sutartį su Švedija, nes jeigu
nebus taikos su Švedija, nebus ir su Respublika, todėl Respublikos pasiuntiniai su
Maskvos pasiuntiniais norėtų susitikti prie sienos tarp Livonijos Naugarduko ir Pskovo,
ibid., Nr. 80.
109
1592 m. Švedijos karaliui Johanui III mirus, Zigmantas Vaza paveldėjo Švedijos
sostą, 1593 09 30 atvyko į Stokholmą ir 1594 02 19 Upsaloje buvo vainikuotas Švedijos
karaliumi, žr. K. Avižonis, op. cit., p. 261.
110
1593 07 28. Varšuva. Zigmanto Vazos laiškas Maskvos didžiajam kunigaikščiui, pa-
siųstas su dvarioniu Jonu Devaltovskiu, kuriame pranešama apie laikiną išvykimą į Šve-
diją ir prašoma laikytis paliaubų sutarties, LM, kn. 594, Nr. 81.
111
1593 07 28. Varšuva. Instrukcija į Maskvą vykstančiam dvarioniui Jonui Devaltov-
skiui, ibid., Nr. 82.
112
1593 09. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio atsakymas, perduotas J. Devaltov-
skiui, kuriame atmetamos pretenzijos dėl pirklių nuostolių atlyginimo, vardijamos senos
pasienio skriaudos, ibid., Nr. 83.
********************************************************************
Page 26
28
Algirdas Baliulis
nuo Ivano IV, kai tuo tarpu sulaužęs paliaubas karą pradėjo Johanas tuo metu, kai
Ivanas IV kariavo su Steponu Batoru. Tačiau Fiodoras Ivanovičius jo užimtas pilis –
Ivangorodą, Jamą, Koporę – atsiėmė, pasitraukė nuo Rugodivo, tačiau Johanas ne-
atidavė kitų pilių. Tą raštą, kuriame Zigmantas Vaza neteisingai įrašė titulą, mes
pasiuntėme jums, kad žinotumėt. Fiodoras Ivanovičius laiške Zigmantui Vazai nelie-
pė titule rašyti Švedijos prieš LK ir LDK, nes jos yra didelės valstybės. Ir jūs,
perskaitę jo laišką, perduokite per mūsų pasiuntinį, ar su jūsų žinia Zigmantas Vaza
taip tituluojasi
113
.
Į tą laišką Ponų Tarybos atsakė, jog nesistebi, kad Zigmantas Vaza taip tituluojasi,
nes kiekviena tauta stengiasi save išaukštinti, taigi valdovas, švedų patartas, iš Šve-
dijos Karalystės jūsų valdovui taip rašė. Tuo tarpu būdamas LK ir LDK ir rašydamas
kitiems valdovams tituluojasi pirmiausia Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju
kunigaikščiu. Jūsų valdovui linkime, kad sudarytų tokią pat taikos sutartį ir su
Švedija, kaip yra sudaryta su LK ir LDK
114
.
1596 m. kovo mėn. 23 d. į Maskvą buvo pasiųstas dvarionis Jonas Korsakas
Golubickis, su įgaliojimo raštu (list veruščij), kuriame prašoma tikėti, ką pasiuntinys
sakys
115
. Tos pačios dienos instrukcijoje J. Korsakui Golubickiui nurodoma, ką jis
turi sakyti Fiodorui Ivanovičiui: 1595 m. turkų sultonui įsakius į Moldavijos (Mul-
tanskaja) žemę įsiveržė Kazi Girėjus, norėdamas ten pasodinti Achmet Beką, o
paskui su didelėmis jėgomis pulti Vengriją, krikščionių imperatorių. Tai pajutę mes
pasiuntėme LK etmoną Joną Zamoiskį, kuris Kazi Girėjų Moldavijoje sumušė ir
paėmė daug belaisvių turkų ir totorių, ir totorių caras iš ten turėjo pabėgti. Mes ten
valdovu paskyrėme Jeremejų Mogilą. Taip pat rašome ir dėl Leipcigo pirklio Hen-
riko Klausbrucho Kramerio, nes jūsų žemėje buvęs sulaikytas kažkoks Hanusas
Krameris su prekėmis (kurių vertė 120000 lenkiškų auksinų) ir pasodintas į kalė-
jimą, matyt, dėl to, kad Henriko Klausbrucho Kramerio tarnai, pasivadinę impera-
toriaus pasiuntiniais, apgaudinėjo maskvėnus, parduodami padirbtas brangenybes.
Nors abu juos vadina Krameriais, tačiau Henrikas Klausbruchas Krameris sakosi
Maskvoje niekada nebuvęs, bet jo draugas Jurgis Krameris 1573 m. siuntęs tikras
brangenybes ir ten jas pardavęs, o jo tarnai nesivadinę imperatoriaus pasiuntiniais ir
turėję imperatoriaus Maksimilijono ir Ivano IV garantinį raštą, suteikiantį teisę
prekiauti. Henrikas Krameris prašė tarpininkauti ir jį užstoti, tad liepk savo tėvo
knygose paieškoti ir įsitikinti, kad ne Henrikas Krameris buvo Maskvoje, bet prekes
siuntė Jurgis Krameris, o tam nekaltam Henrikui Krameriui duok apsaugos raštą ir
jį išleisk, kad be reikalo nepražūtų. Dar valdant Žygimantui Augustui pas Ivaną IV
buvo nuvykęs pasiuntinys Jurgis Bykovskis; tuo metu iš Vilniaus pirklio Ignoto
Mykolaičio į tavo tėvo iždą paimta įvairių prekių, brangenybių daugiau kaip už
113
1594 03. Maskva. Maskvos Dūmos bajorų laiškas Respublikos Ponų Tarybai, kuriame
reiškiamas nepasitenkinimas, kad Zigmantas Vaza laiške Maskvos didžiajam kunigaikščiui
savo titule pirmiausia pasivadino Švedijos karaliumi, ibid., Nr. 84.
114
[1594. Varšuva]. Respublikos Ponų Tarybos atsakymas į Maskvos Dūmos bajorų
laišką ir pageidavimas, kad Maskva su Švedija sudarytų tokią pat paliaubų sutartį, kaip
ir su Respublika, ibid., Nr. 85.
115
1596 03 23. Varšuva. Įgaliojimo raštas į Maskvą siunčiamam pasiuntiniui Jonui
Korsakui Golubickiui, ibid., Nr. 86.
********************************************************************
Page 27
29
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
10000 rublių, o pats Ignotas ištremtas į Kazanę. Vėliau, 1569 m., tavo tėvas per
Žygimanto Augusto pasiuntinį dalį šilko ir brangenybių grąžino, o už pasiliktas ižde
brangenybes davė 4000 rublių, tačiau dar liko skolingas 3000 ir kelis šimtus rublių,
be to, procentus už 27 metus. Vėl primenamos iš Vasilijaus Michailovičiaus paimtos
į iždą Luko Mamoničiaus prekės už 3000 rublių, o pats Vasilijus buvęs ištremtas į
Kašiną. Paskui Lukui Mamoničiui įvairiu metu buvo atiduota 1400 rublių, o 1600
rublių vis dar negrąžinama. 1595 m. iš Jurgio Goleniščos prie Smolensko paimta
prekių už kelis tūkstančius rublių, prie tų prekių buvęs jo ūkvedys Fiodoras Vasil-
jevičius nužudytas. Taigi neaišku, kaip tiems pirkliams bus atlyginta, todėl prašoma
sumokėti iš iždo, ypač Jurgiui Goleniščai, kad neturtingi žmonės nekentėtų. Atskirai
dar kartą parašyta dėl Henriko Kramerio taip pat, kaip kad rašoma instrukcijoje
116
.
1596 m. spalio mėnesį per išvykstantį pasiuntinį Joną Korsaką Golubickį Mask-
vos didysis kunigaikštis atsiuntė atsakymą, kuriame patvirtino gavęs minėto pasiun-
tinio įgaliojimo raštą ir žodžiu perduotą žinią apie Krymo caro Kazi Girėjaus
įsiveržimą pernai į Moldaviją, apie tai, kad etmonas Zamoiskis jį sumušė ir privertė
bėgti, o Zigmantas Vaza į Moldavijos sostą pasodinęs Jeremejų Mogilą. Taip pat buvę
pranešta, kad į Maskvą vyksta popiežiaus ir imperatoriaus Rudolfo pasiuntiniai,
kurie šiuo metu yra Vilniuje, tartis dėl sąjungos prieš krikščionių priešus. Džiaugia-
masi, kad Zamoiskis nugalėjo priešus. Kai į Maskvą atvyks popiežiaus ir imperato-
riaus Rudolfo pasiuntiniai, bajorams bus liepta su jais sudaryti sutartį dėl sąjungos
prieš netikėlius
117
.
Zigmanto Vazos pasiuntiniui Jonui Korsakui Golubickiui buvo įteiktas ir kitas
laiškas dėl imperatoriaus pirklio iš Leipcigo Henriko Klausbrucho Kramerio, kuria-
me patvirtinta, kad iš tikrųjų į Maskvą buvo atvykęs Jurgis Krameris su laišku nuo
imperatoriaus Maksimilijono jo tėvui Ivanui IV; ir jis liepęs apie jį surasti senose
knygose, ir kas rasta, pasakyta pasiuntiniui Jonui Korsakui
118
.
1598 m. mirus bevaikiam Fiodorui Ivanovičiui, Maskvoje sušauktas seimas (zemskij
sobor) Maskvos didžiuoju kunigaikščiu ir caru vasario mėnesį išrinko Borisą Godu-
novą
119
. Prasidėjo naujas Maskvos valstybės ir Respublikos santykių periodas.
1599 m. vasario mėnesį rašytą įgaliojimo raštą nuo Maskvos didžiojo kunigaikš-
čio Boriso Fiodorovičiaus atnešė jo pasiuntinys Michailas Tatiščevas su djaku Ivanu
Maksimovu
120
. Tiems pasiuntiniams buvo duota instrukcija, kurioje liepiama praneš-
116
1596 03 23. Varšuva. Instrukcija pasiuntiniui Jonui Korsakui Golubickiui, ką jis turi
sakyti Maskvos didžiajam kunigaikščiui, ypač dėl pirklių nuostolių; atskiras raštas buvo
įteiktas dėl Leipcigo pirklio Henriko Klausbrucho Kramerio nuostolių, ibid., Nr. 87.
117
1596 10. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio atsakymas, perduotas pasiuntiniui
Jonui Korsakui Golubickiui, kuriame taip pat pranešama apie atvykstančius imperato-
riaus Rudolfo pasiuntinius, su kuriais būsianti sudaryta sutartis prieš krikščionių priešus,
ibid., Nr. 88.
118
1596 10. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio atsakymas dėl Leipcigo pirklio
Henriko Klausbrucho Kramerio nuostolių, perduotas pasiuntiniui Jonui Korsakui Go-
lubickiui, ibid., Nr. 89.
119
K. Avižonis, op. cit., p. 621.
120
1599 02. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio Boriso Godunovo įgaliojimo raštas
pasiuntiniams Michailui Tatiščevui ir djakui Ivanui Maksimovui, LM, kn. 594, Nr. 90.
********************************************************************
Page 28
30
Algirdas Baliulis
ti, kad Fiodoro Ivanovičiaus dvasia, palikusi žemės karalystę, nukeliavo pas Viešpatį.
Didžiosios kunigaikštienės Aleksandros Fiodorovnos palaimintas ir Maskvos patriar-
cho Ievo ir mitropolitų, arkivyskupų ir vyskupų maldaujamas, jis, Borisas Fiodoro-
vičius, atsisėdęs į Vladimiro, Maskvos, Naugardo, Kazanės, Astrachanės ir visų kitų
Rusios žemių sostą, ir per tuos pasiuntinius apie tai praneša Zigmantui Vazai.
Pranešti imperatoriui Rudolfui pasiųstas žygūnas Afanasijus Vlasevas, prašoma jam
duoti garantinį raštą vykti per LDK ir LK. Be to, prašoma neimti didelių muitų iš
pirklių, sudrausti urėdininkus, kurie pirklius užlaiko norėdami sau naudos ir ima
dideles dovanas (kyšius), tuo tarpu Maskvos žemėje muitas imamas tik Smolenske
ir Maskvoje ir leidžiama pirkliams laisvai prekiauti; tačiau jeigu taip bus ir toliau,
visuose Maskvos žemės miestuose bus imami muitai. Apie kitus svarbius reikalus ir
dėl taikos tarp krikščionių pasiuntiniai norės tartis su Ponų Tarybomis
121
.
1600 m. balandžio 10 d. Zigmantas Vaza Maskvos didžiajam kunigaikščiui Bo-
risui Fiodorovičiui nusiuntė laišką, nuneštą žygūno Baltramiejaus Berdovskio, prašy-
damas per jį atsiųsti garantinį raštą (gleitą) didiesiems pasiuntiniams, kuriuos pasiųs-
ti buvo susitarta, kai buvo atvykę Maskvos pasiuntiniai Michailas Tatiščevas ir djakas
Ivanas Maksimovas
122
. Žygūnui Baltramiejui Berdovskiui buvo duota instrukcija, kad
įteikęs Zigmanto Vazos laišką žygūnas turi saugoti jo karališkosios didenybės garbę
ir orumą
123
.
1600 m. birželio mėnesį per žygūną Baltramiejų Berdovskį Maskvos didysis kuni-
gaikštis atsiuntė atsakymą (turinys nežinomas)
124
ir gleitą didiesiems pasiuntiniams,
suteikiantį teisę jiems laisvai atvykti ir išvykti be jokių kliūčių ir užkabinėjimų
125
.
1600 m. liepos 13 d. į Maskvą buvo išsiųsti didieji pasiuntiniai su įgaliojimais –
LDK kancleris Leonas Sapiega, Varšuvos kaštelionas Stanislovas Varšickis ir LDK
raštininkas Helijus Pelgrimovskis, kurie nunešė Zigmanto Vazos laišką Borisui Fio-
dorovičiui; rašoma, kad ką pasiuntiniai sakys, jais tikėti, ir ką jie sutars su Dūmos
bajorais, to Zigmantas Vaza laikysis. Prašoma pasiuntinių neužlaikyti ir išsiųsti juos
atgal
126
. Šios pasiuntinybės dokumentai išleisti 1912 m.
127
121
1599 02. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio instrukcija pasiuntiniams Michailui
Tatiščevui ir djakui Ivanui Maksimovui, ibid., Nr. 91.
122
1600 04 10. Varšuva. Zigmanto Vazos laiškas Maskvos didžiajam kunigaikščiui, pa-
siųstas su žygūnu Baltramiejumi Berdovskiu, kuriame prašoma įprasta tvarka atsiųsti
apsaugos raštą pasiuntiniams, ibid., Nr. 92.
123
1600 04 10. Varšuva. Instrukcija į Maskvą siunčiamam žygūnui dvarioniui Baltramie-
jui Berdovskiui, ibid., Nr. 93.
124
1600 06. Įrašas apie tai, kad žygūnas B. Berdovskis atnešė Maskvos didžiojo kuni-
gaikščio atsakymą, ibid., Nr. 94.
125
1600 06. Maskva. Maskvos didžiojo kunigaikščio apsaugos raštas (gleitas) didiesiems
Zigmanto Vazos pasiuntiniams, ibid., Nr. 95.
126
1600 07 13. Varšuva. Įgaliojimo raštas į Maskvą siunčiamiems didiesiems pasiunti-
niams – LDK kancleriui Leonui Sapiegai, Varšuvos kaštelionui Stanislovui Varšyckiui ir
LDK raštininkui Helijui Pelgrimovskiui, ibid., Nr. 96.
127
Ļąģ˙ņķčźč äčļėīģąņč÷åńźčõ ńķīųåķčé Ģīńźīāńźīćī ćīńóäąšńņāą ń Ļīėüń-
źī-Ėčņīāńźčģ ćīńóäąšńņāīģ, ņīģ IV (1598–1606), Ńįīšķčź čģļåšąņīšńźīćī
šóńńźīćī čńņīšč÷åńźīćī īįłåńņāą, Ģīńźāą, 1912, ņ. 137.
********************************************************************
Page 29
31
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai ...
***
Toje pačioje Lietuvos Metrikos knygoje galima rasti ir susirašinėjimą tarp LDK
ir Krymo, vienaip ar kitaip paaiškinantį santykius su Maskvos valstybe.
1586 m. vasario 29 d. Steponas Batoras Gardine priėmė Krymo caraičio Galgi
Alib Girėjaus pasiuntinį ir vertėją Mahmetą. Jo atneštame caraičio laiške užsimena-
ma, jog kai jis neseniai viešėjo pas Steponą Batorą, buvę susitarta suteikti vienas
kitam pagalbą prieš bendrus priešus. Tačiau karaliaus kazokai prie Dniepro jau kelis
kartus užpuolė Krymo valdovo žemes ir paėmė nemažai grobio. Krymo caras norėjo
už tai keršyti ir pasiuntė 30000 karių, tačiau caraičio įkalbėtas nutraukė puolimą.
Rašoma, kad būtų pageidautina sudaryti amžinąją taiką, tačiau Steponas Batoras
neatsiuntęs carui dovanų, nes tik tas, kas siunčia dovanas ir jas priima, nori drau-
gystės ir linki gero. Todėl dabar siunčiamas vertėjas Mahmetas, per kurį prašoma
atsiųsti taikos sutarties punktus. Prieraše sakoma, kad jo brolis caras su 100000 karių
ir 2000 janyčarų bei daugybe patrankų atžygiavo prie Dniepro ir ten lauks sugrįžtant
Mahmeto, todėl prašoma parodyti draugiškumą ir nusiųsti dovanas
128
.
Kitame to paties caraičio laiške sakoma, kad 1586 m. pavasarį prieš Maskvą
ruošiasi pasiųsti 100000 karių ir 2000 janyčarų ir prašo Steponą Batorą 3000 talerių,
o jeigu Steponas Batoras ko nors iš tų kraštų pageidautų, jis atsiųstų
129
. Krymo caro
motinos rašte Steponui Batorui pranešama, kad jos ir Galgi Girėjaus pastangomis
Krymo caras atkalbėtas pulti LDK ir jau sugrąžino kariuomenę, todėl ji ir caraičiai
prašo laikytis taikos sutarties
130
.
1586 m. balandžio 8 d. Steponas Batoras iš Gardino išsiuntė atgal pasiuntinį
Mahmetą su laišku caraičiui Galgi Girėjui, kuriame dėkojama už draugiškumą ir
sutarties laikymąsi, už tai, kad atkalbėjo carą Islam (Aslam) Girėjų pulti LDK.
Rašoma, jog kai caras Islam Girėjus atsisėdo į sostą ir atsiuntė didįjį pasiuntinį Ali
Murzą pareikšdamas norą gyventi taikoje, buvo ruošiamasi pasiųsti savo pasiuntinį,
tačiau išgirdus apie pasirengimą pulti mūsų valstybes pasiuntinys buvęs sulaikytas. Ir
dabar, dar tebesant pasiuntiniui Mahmetui, pasiekusi žinia, kad totorių kariuomenė
mūsų kraštui padarė nemažai nuostolių. Jeigu Islam Girėjus nori tvirtos taikos, bus
nedelsiant pasiųstas pasiuntinys su dovanomis („atminais“). Dabar Galgi Girėjaus
pasiuntinys išsiunčiamas atgal su šiek tiek dovanų, liudijančių draugiškumą. Taip pat
griežtai įsakyta gaudyti ir bausti kazokus, puldinėjančius totorių žemes; nemažai
pagrobtų žirgų buvo išsiųsta su pasiuntiniu Jurgiu Glubockiu, tačiau kazokai pastojo
jam kelią ir su palyda išžudė. Tų kazokų be mūsų žinios daroma žala neturi temdyti
draugiškų santykių
131
.
1587 m. vasario 28 d. iš Varšuvos konvokacinio seimo Respublikos Ponų Tarybos
pasiuntė laišką Krymo carui Islam Girėjui, kuriame pranešama, kad dar Steponas
Batoras buvo pasiuntęs pasiuntinį Nikodemą Kosakovskį su dovanomis, tačiau tas jau
128
1586 02 20. Prie Dniepro. Caraičio Galgi Alib Girėjaus laiškas Steponui Batorui,
LM, kn. 594, Nr. 5.
129
[1586]. Caraičio Galgi Alib Girėjaus laiškas Steponui Batorui, ibid., Nr. 6.
130
[1586]. Krymo caro motinos laiškas Steponui Batorui, ibid., Nr. 7.
131
1586 06 24. Gardinas. Stepono Batoro atsakymas Galgi Girėjui, duotas išsiunčiant
jo pasiuntinį Mahmetą, ibid., Nr. 8.
********************************************************************
Page 30
32
Algirdas Baliulis
Lvove gavęs žinią, kad totoriai ruošiasi įsiveržti į mūsų žemes, todėl pasiliko Lvove
laukti valdovo instrukcijų. Tuo metu mirė valdovas. Ponų Tarybos, siekdamos palai-
kyti draugiškus santykius su Krymu, siunčia žygūną, kuriam liepta paklausti, ar
norima taikos ir draugystės; žygūnui sugrįžus, pasiuntinys skubiai nuveš dovanas; be
to, prašoma išsiųsti atgal užlaikytą žygūną Povilą Volką
132
. Tokio pat turinio laiškas
pasiųstas ir caraičiui Galgi Girėjui
133
.
Pateikta XVI a. pabaigos diplomatinių santykių chronologija akivaizdžiai liudija
Respublikos ir Maskvos (iš dalies ir su Krymu) santykių raidą, LDK pastangas
išlaikyti trumpesnę ar ilgesnę taiką ginant jau esamas sienas ir siekiant atgauti vienu
ar kitu metu prarastas teritorijas.
132
1587 02 28. Varšuva. Respublikos Ponų Tarybų laiškas Krymo carui Islam Girėjui,
ibid., Nr. 22.
133
1587 02 28. Varšuva. Respublikos Ponų Tarybų laiškas Krymo caraičiui Alib Galgi
Girėjui, ibid., Nr. 23.
Gauta 2002 03 25
Algirdas Baliulis
DIPLOMATIC RELATIONS BETWEEN THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA AND
MOSCOW STATE AT THE END OF THE 16th CENTURY
(Review of the Lithuanian Metrica Book 594)
S u m m a r y
The Lithuanian Metrica Book 594 is compiled from the diplomatic documents of 1582–
1600, which reveal relations between the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and Moscow
State at that time (96 documents, 6 of them concern correspondence with the Crimean
rulers). There are letters written by the Lithuanian grand dukes Stephen Batory and
Sigismund Vasa to the grand dukes of Moscow Fiodor Ivanovich and Boris Godunov,
letters of the Nobles’ Council of the GDL and Polish Kingdom sent to the boyars of
the Moscow Council, treaties of armistices and documents related to the solution of
border quarrels, claims to return the eastern territories of the GDL and the castles in
Livonia, which were occupied by Moscow, to settle up for the goods of Lithuanian
merchants taken to the Moscow treasury and to allow trade without restrictions. The
Moscow sovereign and boyars of the Council responded to the letters. The answers were
inscribed in the book, too. Some documents reveal the course of making armistices and
the claim of Moscow to return the lands as if they were occupied by the GDL. The
evident aim of the grand duke of Moscow to be elected a sovereign of the GDL and
Polish Kingdom is expressed in the book. The pretext repeated constantly was that it
would be easier to fight with the Tartars, enemies of the Christians.
The mediation of the GDL envoys between the king of Sweden Johan and Moscow
is reflected in the documents. It was stressed more than once that if the duke of
Moscow would attack the castles in Livonia ruled by Sweden, then Sigismund Vasa as
a heir of the Swedish throne would defend his father and thus he would not break the
treaty of armistice made with Moscow. The correspondence with the Crimea reveals a
clear desire of the Crimean rulers to get presents for their obligation not to attack the
southern borderland of the Commonwealth, to reach an agreement to live further in
peace and to direct the combined efforts against the Muscovites.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
